Byla e2A-336-790/2019
Dėl obligacijų pasirašymo sutarties nuginčijimo ir restitucijos taikymo, pripažįstant terminuoto indėlio sutartimi

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras ir trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pasirašymo sutarties nuginčijimo ir restitucijos taikymo, pripažįstant terminuoto indėlio sutartimi.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė A. P. 2017 m. sausio 30 d. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pripažinti jos su atsakove bankrutavusia akcine bendrove (toliau – BAB) banku Snoras 2011 m. liepos 8 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110708L990014 negaliojančia ir laikyti ją paprasta indėlio sutartimi.

82.

9Ieškovė nurodė, kad žuvus sūnui iš jo darbovietės gavo priteistą sumą, kurią norėjo saugoti. Iš pažįstamos sužinojo, kad bankas Snoras už indėlius siūlo didesnes palūkanas, todėl kreipėsi į banką dėl indėlių sutarties sudarymo. Banko darbuotoja pasiūlė sudaryti sandorį su didesnėmis palūkanomis, aiškino, kad tai tokia pat terminuota sutartis, tik su didesnėmis palūkanomis, kad pinigai taip pat bus draudžiami, tik atgauti pinigus bus galima suėjus terminui. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad sudarė terminuoto indėlio sutartį, pasirašė banko darbuotojos jai pateiktą obligacijų pasirašymo sutartį rusų kalba, o kitus dokumentus davė pasirašyti lietuvių kalba, kurios ieškovė nesupranta. Pagrindinius dalykus iš lietuvių kalba pateiktų dokumentų darbuotoja paaiškino rusų kalba. Bankui iškėlus bankroto bylą ir negavusi draudimo išmokos, ieškovė sužinojo, kad nėra indėlininkė ir pinigai nėra draudžiami. Ieškovė rėmėsi Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio nuostatomis (apsimestinis sandoris). Vėliau ieškinį patikslino ir prašė pripažinti obligacijų pasirašymo sutartį negaliojančia remdamasi CK 1.90 straipsnio (dėl esminio suklydimo) ir CK 1.91 straipsnio (dėl apgaulės) nuostatomis.

103.

11Ginčo sandorio sudarymo metu ieškovei buvo 71 metų amžiaus, pensininkė, nemokanti lietuvių kalbos. Ieškovė pasitikėjo banko darbuotoja ir buvo įsitikinusi, kad sudaro terminuoto indėlio sutartį, tačiau buvo suklaidinta banko darbuotojos. Banko darbuotoja neinformavo apie tai, kad draudimas šiuo atveju netaikomas. Ieškovė nurodė, kad realiai obligacijų ji negavo, neįgijo, sąskaitoje apie tai nebuvo padaryti įrašai, kurie patvirtintų obligacijų įsigijimą. Obligacijos ieškovei realiai nebuvo perduotos, todėl ieškovė mano įgijusi teisę į draudimo išmoką.

124.

13Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2018 m. kovo 22 d. sprendimu byloje Nr. C-109/16 nurodė, kad Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – Direktyva 94/19/EB) 1 straipsnio 1 punktas ir Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau – Direktyva 97/9/EB) 1 straipsnio 4 punktas bei 2 straipsnio 2 dalies antra pastraipa aiškintina taip, kad jais galima remtis nacionaliniame teisme grindžiant reikalavimus dėl kompensacijų prieš valstybės įmonę, valstybėje narėje atsakingą už indėlių garantijų ir investuotojų kompensavimo sistemas. Todėl galima teigti, kad asmenų, siekusių įsigyti BAB banko Snoras obligacijas, interesai buvo visiškai apsaugoti ir jie įgijo teisę į lėšų atlyginimą iki Direktyvos 97/9/EB nustatytų ribų.

145.

15Ieškovė prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą draudimo išmokai gauti. Nurodė, kad ji yra pensininkė, neturi pajamų. Tam, kad atgautų pinigus iš banko Snoras, 2015 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Pagalba jai buvo suteikta 2015 m. spalio 15 d. sprendimu 12 mėnesių laikotarpiui. Su advokate sutarė sulaukti ESTT sprendimo, kadangi turėjo paaiškėti, ar bus galimybė atgauti pinigus neteismine tvarka. Kai tapo aišku, kad geranoriškai pinigai nebus grąžinti, 2017 m. spalio mėnesį paaiškėjo, jog baigėsi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) sprendimo galiojimo laikas, teko kreiptis pakartotinai, surinkti visus dokumentus. Sprendimas dėl teisinės pagalbos buvo priimtas 2016 m. spalio 17 d. ir išsiųstas paštu. Atsižvelgiant į tai, ieškinys teismui buvo pateiktas 2017 m. sausio mėnesį. Teises realizuoti taip pat sukliudė sveikatos būklė. Ieškovė prašė pripažinti šias priežastis svarbiomis.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

207.

21Teismas nustatė, kad ieškovė A. P. tapo banko kliente 2002 m., nuo 2002 m. iki 2010 m. lapkričio 19 d. su banku sudarė ar pratęsė dvidešimt vieną terminuotojo indėlio sutartį. 2011 m. liepos 8 d. ieškovė sudarė su banku Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L9942430, kuria bankas suteikė ieškovei neprofesionalaus kliento kategoriją, parašu ieškovė patvirtino, kad ji gavo šios sutarties egzempliorių, Pavedimų vykdymo ir sujungimo bei sandorių paskirstymo politiką, Interesų vengimo politikos santrauką, Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką, įskaitant santraukos forma pateikiamą indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu atsižvelgiant į jos vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, aprašymą, patvirtino, kad susipažino su šiais dokumentais ir sutinka jų laikytis. Ieškovė kaip banko klientė taip pat patvirtino, jog jai žinoma, kad siekiant užtikrinti kliento lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“. Pagal Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sąskaitas, vykdyti ieškovės pavedimus dėl vertybinių popierių. 2011 m. liepos 8 d. ieškovė su atsakove sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110708L990014, pagal kurią ieškovė įsigijo 130 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma už 12 995,45 Lt, obligacijų išpirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė anketoje atsisakė pateikti duomenis apie save, parašu patvirtino, kad bankas, neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra jai tinkamos.

228.

23Teismas vertino, kad nagrinėjamam ginčui yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 dėl Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) taikymo asmenims, įsigijusiems atsakovės AB banko Snoras indėlių sertifikatus ir obligacijas, kurioje kasacinis teismas išaiškino, kad indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, o obligacijoms – ne. Įgydamas obligaciją asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.

249.

25Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pasirašė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį pagal banko parengtas standartines sąlygas, parašais patvirtino, kad gavo programos prospektą ir emisijos galutines sąlygas, kuriose reglamentuoti su obligacijomis susiję klausimai, bei kitus dokumentus, įskaitant aprašymą ir įgijo ginčo obligacijas, darė išvadą, kad ieškovei esminė informacija apie įsigyjamą finansinę priemonę (obligacijas) buvo suteikta.

2610.

27Teismas vertino, kad ieškovė atsakovės banke buvo sudariusi ar pratęsusi dvidešimt vieną terminuotojo indėlio sutartį, o obligacijų sutartį sudaro vienas lapas, todėl šios sutarties perskaitymui nereikia skirti daug laiko. Be to, sandorio sudarymas nereikalauja greito apsisprendimo, o asmuo, ketinantis sudaryti kitokio pobūdžio sutartį su banku, visada gali gauti duomenis ir su jais susipažinti iš anksto, pasidomėti konkrečiomis keliamomis sutarties sąlygomis. Teismas atmetė argumentą, kad ieškovė norėjo sudaryti terminuoto indėlio sutartį BAB banke Snoras, tačiau be jos valios vietoj terminuotojo indėlio sutarties buvo sudaryta obligacijų pasirašymo sutartis, nes ieškovės argumentai nepaneigė jos galimybės susipažinti su siūlomo sudaryti sandorio turiniu ir esme. Teismo vertinimu, net neturint ar neskiriant laiko pilnai perskaityti sutarties tekstą, nereikėjo didelių laiko sąnaudų, nes vien vizualiai iš sutarties teksto buvo galima pamatyti, kad jame nurodoma, jog sutarties šalis yra „Investuotojas“ joje nurodyti „Investuotojo įsipareigojimai“ ir/ar „Emitento“ įsipareigojimai, o ieškovė sutarties tekste nevadinama indėlininke.

2811.

29Teismas sprendė, kad ieškovė nepaneigė, jog prieš sudarydama ginčo sutartį ji turėjo galimybę detaliau susipažinti su dokumentais, pasikonsultuoti su specialistais, ji nebuvo verčiama skubėti. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog ieškovė neprivalėjo sudaryti sutarties, jei jos nesuprato, galėjo sutarties projekto tekstą parsinešti namo, ramiai išstudijuoti, pasiaiškinti ar pasikonsultuoti papildomai.

3012.

31Teismo vertinimu, ieškovei obligacijų draudžiamumo aspektas nebuvo esminė aplinkybė, lemianti apsisprendimą sudaryti ginčijamą sandorį ar jo nesudaryti, nes sandorio sudarymo metu ji neklausė apie draudimą ir banko darbuotojas neaiškino, kad obligacijos draustos. Ieškovė sandorį ginčija tik gerokai po bankroto bylos atsakovei iškėlimo – ieškinys teismui pateiktas 2017 m. sausio 30 d. Be to, byloje nėra įrodymų, kad banko darbuotoja primygtinai būtų siūliusi ieškovei obligacijas ar suteikusi klaidingą informaciją apie šių obligacijų draudimo riziką. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog nors ir detaliai visų sutarties sąlygų neaptarus, ieškovė buvo suklaidinta dėl esminių sutarties sąlygų ir/ar apgauta. Teismas pripažino reikšminga aplinkybę, kad ieškovės reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo pareikšti ne per protingą terminą (kada ji tariamai sužinojo apie draudiminės apsaugos nebuvimą), o tik atsakovei iškėlus bankroto bylą ir po to dar praėjus penkeriems su puse metų.

3213.

33Teismas, įvertinęs, kad ieškovė anksčiau buvo sudariusi terminuotojo indėlio sandorių atsakovės banke, Ūkio banke, turėjo specialų vidurinį išsilavinimą, darbinės patirties, neįsigilino į pasirašomų dokumentų sąlygas ir egzistuojančias rizikas, sprendė, kad sudarant ginčo sutartį, jai aktualesnės buvo didesnės palūkanos, o ne konkretūs draudimo aspektai.

3414.

35Atsižvelgęs į ieškovės asmenines savybes (amžių, gyvenimišką patirtį), veiklos pobūdį ir kitas savybes, teismas ieškovę vertino kaip vidutinį vartotoją, kuris pagal suvokimo standartą turėjo suprasti, kokią sutartį sudaro. Teismo vertinimu, nepagrįsti ir ieškovės argumentai apie Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) normų pažeidimą. Ieškovės nurodoma ESTT praktika šioje byloje nėra aktuali, kadangi ieškovės obligacijų pasirašymo sutartis įsigaliojo ir buvo padaryti atitinkami įrašai vertybinių popierių sąskaitose. Ieškovės reikalavimo teisei nesant pagrįstai, nėra pagrindo spręsti dėl IĮIDĮ 10 straipsnio nustatytų terminų.

36III.

37Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3815.

39Apeliaciniame skunde ieškovė A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4015.1.

41Ieškovė į banką kreipėsi dėl indėlių sutarties sudarymo, o ne dėl vertybinių popierių įsigijimo. Sutartį pasirašė įtikinta banko darbuotojos, kuri teigė, jog tai tokia pati terminuoto indėlio sutartis tik su didesnėmis palūkanomis, pinigai draudžiami kaip ir visi indėliai, o palūkanos didesnės vien tik dėl to, kad negalima atsiimti pinigų tol, kol nepasibaigs sutarties galiojimo terminas.

4215.2.

43Ieškovė nemoka lietuvių kalbos. Banko darbuotoja kalbėjo rusų kalba, o vienintelis dokumentas, kuris buvo pateiktas pasirašyti rusų kalba ir kurį perskaitė, buvo obligacijų pasirašymo sutartis. Visi kiti pateikti pasirašyti dokumentai buvo lietuvių kalba, kurių ieškovė perskaityti negalėjo, jų niekas į rusų kalbą nevertė. Ieškovės teigimu, prospektų ir visos su jais susijusios informacijos jai niekas nerodė. Šie dokumentai buvo pateikti tik byloje. Pasirašant obligacijų pasirašymo sutartį ieškovė žinojo tik tą informaciją, kuri buvo suteikta banko darbuotojos. Kliento aptarnavimo sutartis buvo lietuvių kalba, į rusų kalbą ji išversta nebuvo. Ieškovė teigia, kad iki šiol negali jos perskaityti ir suprasti šioje sutartyje pateiktos informacijos.

4415.3.

45Pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovė, kaip kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, be to, kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, turi pareigą veikti ypatingai rūpestingai geriausiais kliento interesais, sumažinti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes. Nors obligacijų pasirašymo sutartyje ir yra nuoroda apie tai, kad ieškovė supažindinta su prospektu ir baigiamosiomis nuostatomis, tačiau toks įrašas negali būti pakankamas įrodymas, jog ieškovė iš tikrųjų buvo supažindinta su visomis su obligacijų pasirašymo sutartimi susijusiomis rizikomis. Teismas nevertino, kad bankas, kaip komercinis subjektas, turėjo neginčijamą siekį išplatinti kuo daugiau obligacijų, o jo darbuotojai buvo materialiai skatinami už kuo didesnį sutarčių sudarymą. Banko darbuotojai buvo suinteresuoti neatskleisti visos obligacijų pasirašymo sutarties rizikos.

4615.4.

47Teismas taip pat neįvertino to, kad po banko bankroto bylos iškėlimo banko klientai masiškai kreipėsi į teismą dėl jų pasirašytų indelių sertifikatų ir obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Teikiant ieškinius absoliučiai visi banko klientai aiškino, kad sutarčių pasirašymo metu iš banko darbuotojų negavo tinkamos informacijos apie sudaromus sandorius ir buvo klaidinami banko darbuotojų dėl sandorių esmės.

4815.5.

49Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai ją pripažino esant vidutine vartotoja, pakankamai gerai suvokiančią terminuotojo indėlio ir obligacijų skirtumus. Vidutinio vartotojo sąvoka siejama su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti. Ieškovės manymu, ji pagal savo asmenines savybes (amžių, išsilavinimą, patirtį) negali būti laikoma vidutiniu vartotoju, nes neturi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties investiciniams sprendimams priimti ir negali tinkamai įvertinti su tuo susijusios rizikos. Teigia, kad ji paprastas, pagyvenęs žmogus (sandorio sudarymo metu jai buvo suėję 71 metai), nemoka lietuvių kalbos, nesupranta teisinių niuansų, todėl jai buvo sunku suvokti ir suprasti esminį skirtumą tarp paprasto indėlio sutarties ir banko darbuotojos pasiūlytos sutarties.

5015.6.

51Nesutinka su teismo išvadomis, kad ankščiau buvo sudariusi su banku terminuotojo indėlio sandorius, todėl ją galima vertinti kaip patyrusią indėlininkę, kuri turėjo suvokti pasirašytos sutarties esmę bei įvertinti jos sudarymo riziką. Terminuotųjų indėlių padėjimas į banką visiškai nereiškia, kad pasirašant obligacijų sutartį asmuo negalėjo dėl jos suklysti ar būti suklaidintas. Paaiškino, kad atėjusi į banką pasakydavo, kad nori įdėti pinigus, siekdama gauti palūkanas, banko darbuotojas visada patarė, kaip tai padaryti geriau, sutvarkydavo visus dokumentus, kuriuos ieškovė pasirašydavo.

5215.7.

53Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovės nurodyta ESTT praktika nėra aktuali, nes jos obligacijų pasirašymo sutartis įsigaliojo ir buvo padaryti atitinkami įrašai vertybinių popierių sąskaitose. Ieškovė su šiomis išvadomis nesutinka.

5415.8.

55Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti byloje liudytoją I. K., kuri buvo atsakovės vadybininkė, pasirašiusi atsakovės vardu sutartį. Ši liudytoja galėtų paaiškinti visas su ginčijamos sutarties pasirašymu susijusias aplinkybes.

5615.9.

57Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovės bankui patikėti pinigai buvo vienintelės jos santaupos, kurias taupė senatvei. Nurodė, kad 1996 metais žuvo jos sūnus ir iš jo darbovietės gavo teismo priteistą pašalpą. Dalį gautų pinigų panaudojo, o likusią sumą laikė gydymuisi senatvėje ir laidotuvėms. Ieškovei yra 78 metai, yra vieniša ir neturi sveikatos, gyvena iš senatvės pensijos, kurios užtenka komunalinių paslaugų apmokėjimui ir vaistams. Už atgautus pinigus nori sutvarkyti sūnaus kapavietę tam, kad būtų palaidota kartu su sūnumi, tačiau tam neturi lėšų.

5816.

59Atsakovė BAB bankas Snoras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6016.1.

61Jeigu ieškovė prisiėmė neapgalvotą ir nepasvertą investavimo į vertybinius popierius riziką, nenustačius tyčinių ir sąmoningų atsakovės veiksmų, kuriais ieškovė būtų suklaidinta dėl sudaromo sandorio esmės, bei nustačius, kad obligacijų įsigijimo sandoriams taikoma draudiminė apsauga nebuvo esminė sutarties sąlyga, lėmusi jos apsisprendimą dėl sutarties sudarymo, konstatuotina, kad nėra pagrindo ginčijamą obligacijų pasirašymo sutartį pripažinti negaliojančia.

6216.2.

63Ieškovės turimas specialusis vidurinis išsilavinimas nesudaro pagrindo teigti, kad ji, būdama veiksniu asmeniu, neturėjo pakankamai gyvenimiškos patirties suvokti pagrindinių sudaromo sandorio sąlygų bei savo veiksmų galimų padarinių.

6416.3.

65Ieškovė, turėdama 9 metų patirtį sudarant terminuotų indėlių sutartis su atsakove, nepaaiškino, dėl kokių priežasčių ji nesugebėjo įžvelgti skirtumo tarp terminuotojo indėlio sutarties ir obligacijų pasirašymo sutarties, kurią lydėjo Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis su specialiais priedais. Ieškovė neįrodė, kad įprastinėmis sąlygomis asmuo negalėtų atskirti terminuoto indėlio sutarties nuo vertybinių popierių įsigijimo sutarties kartu su vertybinių popierių sutartį lydinčiais dokumentais.

6616.4.

67Pažymėjo, kad laikas, praėjęs nuo 2011 m. liepos 8 d. obligacijų pasirašymo sutarties iki atsakovės veiklos apribojimo (2011 m. lapkričio 16 d.) ir vėliau jo nemokumo konstatavimo, buvo pakankamas tam, kad ieškovė visapusiškai įvertintų sudaryto sandorio sąlygas, sutarčiai taikomos draudiminės apsaugos lygio pakankamumą, tačiau reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo pareikštas ne per protingą terminą.

6816.5.

69Valstybinės kalbos nemokėjimas ar nepakankamas mokėjimas nepriklausė nuo atsakovės valios ir reikalavo pačios ieškovės vertinimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad fiziniai asmenys neturi teisinių prielaidų reikalauti pripažinti sutartis negaliojančiomis tik tuo pagrindu, kad jie dėl nemokėjimo kalbos, kuria sutartis surašyta, buvo suklaidinti, todėl sudarė tokią sutartį. Sutartys sudaromos laisva sutarties šalių valia, todėl kiekviena iš sutarties šalių, jeigu ji nėra tikra, kad sutarties sąlygos atitinka jos valią, turi teisę sutarties nepasirašyti, taip pat turi teisę pasinaudojusi atitinkamų veiklos sričių specialistų pagalba sutartį išsiaiškinti, ginčo atveju pasinaudoti vertėjo paslaugomis arba sutartį sudaryti ta kalba, kuri priimtina abiems sutarties šalims.

7016.6.

71Ieškovės teiginys, neva ji kreipėsi į banką dėl indėlio sutarties sudarymo, o ne dėl vertybinių popierių įsigijimo, atmestinas, nes prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Ieškovė paaiškino, kad kreipėsi į banką dėl atsiradusios mieste vertybinių popierių su didesnėmis palūkanomis reklamos, ir pateikė banko obligacijų reklaminę skrajutę.

7216.7.

73Bankas objektyviai negalėjo turėti tikslo sudaryti su ieškove būtent obligacijų pasirašymo sutartį, nes dėl ženkliai didesnių siūlomų palūkanų sandoris buvo labiau finansiškai naudingas ieškovei, o ne bankui. Bet kuris vidutiniškai apdairus ir protingas bei turintis elementarios gyvenimiškos patirties asmuo negali nesuvokti, kad finansiškai naudingesnio banko produkto rizikos laipsnis negali būti identiškas ženkliai mažiau finansiškai naudingo banko produkto rizikos laipsniui, nes prisiimama rizika visuomet koreliuoja su uždarbio potencialu.

7416.8.

75Skunde nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu ginčo sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu. Ieškovė neįrodė aplinkybių, kad buvo suklaidinta atsakovės ar atsakovė nuslėpė svarbias ginčijamo sandorio aplinkybes.

7616.9.

77Ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė visiškai pasitikėjo banku ir neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad bankas bus pajėgus laiku ir tinkamai atsiskaityti pagal ginčo sandorį, o ji gaus papildomą finansinę naudą. Tai sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad draudiminės apsaugos aspektas nebuvo esminė aplinkybė, lėmusi ieškovės apsisprendimą sudaryti ginčo sandorį ar jo nesudaryti. Pati ieškovė nurodė, kad obligacijų įsigijimas jai atrodė finansiškai patraukli ir tinkama pinigų investavimo priemonė, todėl esminiais ginčo sandorio elementais pripažintini mokamų palūkanų dydis bei galimybė parduoti obligacijas bankui „Finasta“ anksčiau išpirkimo datos, bet ne indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įsigyjamoms banko obligacijoms taikymas arba netaikymas.

7816.10.

79Nurodo, kad atsakovė tinkamai įvykdė FRPĮ 22 straipsnyje numatytą pareigą, o ieškovė gavo reikiamą informaciją apie ginčo sandorį ir su jo sudarymu susijusias rizikas, tai patvirtina obligacijų pasirašymo sutarties 1.22 punktas, atsakovo obligacijų emisijos baziniame prospektas, neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punktas.

8016.11.

81Atmestinas ieškovės teiginys, neva ji įsigijo obligacijas manydama, jog joms galioja tokia pat draudimo apsauga, kaip ir indėliams, o tokį suvokimą suformavo banko darbuotojos paaiškinimai ir tai, kad draudžiamumo aspektas nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas. Pažymėjo, kad terminuotojo indėlio sutartyse yra nurodoma, jog indėlio suma įstatymų nustatyta tvarka apdraudžiama VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, tačiau obligacijų pasirašymo sutartyje tokios ar kokios kitos panašios nuostatos nėra. Todėl ieškovė, kuriai jos į banką investuojamų lėšų draudiminė apsauga neva buvo ypatingai svarbi, būdama apdairi ir rūpestinga, galėjo ir turėjo labiau pasidomėti dėl obligacijų draudimo sąlygų.

8217.

83Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8417.1.

85Ieškovė buvo informuota banko darbuotojų, kad visą informaciją apie banko teikiamas investicines paslaugas ir produktus bei jų riziką, nurodytą finansinių priemonių rizikos aprašyme, gali gauti bet kuriame banko klientų aptarnavimo skyriuje ir banko interneto puslapyje, tačiau pati nesidomėjo obligacijų galimomis rizikomis, tai yra buvo neapdairi ir nerūpestinga.

8617.2.

87Ieškovė tiek prieš sutarties pasirašymą, tiek ir pasirašius ją, turėjo visas galimybes įvertinti obligacijų, kaip vertybinių popierių, ir terminuotų indėlių skirtumą, tačiau jai buvo aktuali tik didesnė piniginė grąža (palūkanos). Ieškovė turėjo teisinę galimybę, įvertinusi sudarytos minėtos sutarties turinį, nutraukti ją dar iki Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priimto sprendimo paskelbti atsakovės veiklos apribojimą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

8817.3.

89Ieškovės teiginiai, kad atsakovė neįvykdė pareigos ją tinkamai supažindinti su galimomis rizikomis, vertintinas kaip ieškovės sąmoningas nenorėjimas tinkamai įsigilinti ir įvertinti galimas rizikas bei išimtinio tikslo siekimu gauti kuo didesnę grąžą (palūkanas). Ginčo sutarties sudarymo metu banko siūlytų terminuotųjų indėlių palūkanų norma buvo žymiai mažesnė nei obligacijų. Ieškovei, kaip apdairiai, protingai ir rūpestingai asmenybei, turėjo kilti klausimų dėl palūkanų už terminuotuosius indėlius ir obligacijas skirtumo, t. y. kodėl už obligacijas mokamos didesnės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, sudarydama ginčo sutartį, ieškovė siekė gauti didesnę finansinę naudą. Taigi esminė obligacijų pasirašymo sutarties sąlyga šios sutarties sudarymo metu laikytina už obligacijas mokamos palūkanos, jų dydis, bet ne jų draustumas.

9017.4.

91Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės tyčinių veiksmų, nukreiptų į sąmoningą jos apgaulę. Ieškovė neįrodė ir sandorio apsimestinumo sąlygų ar siekio sudaryti kitokią sutartį nei buvo sudaryta. Ieškovė turėjo suprasti, kad obligacijos nėra tapačios indėliams, ir kad obligacijoms kredito įstaigos nemokumo atveju netaikomas tapatus indėliams draudimas.

9217.5.

93Ieškovės niekas nevertė skubėti pasirašyti sutartį, ji turėjo neribotą laiką susipažinti su sutarties sąlygomis iki jos pasirašymo bei turėjo neribotą galimybę išsiaiškinti obligacijų esmę ir tai, kad sutarčiai dėl šių banko produktų įgijimo netaikomas analogiškas indėlių draudimui draudimas. Ji taip pat turėjo galimybę kreiptis į teisininkus ir/ar banko darbuotojus papildomos konsultacijos. Jeigu ieškovė nepasidomėjo dėl sudaromos sutarties pobūdžio ir skirtumų nuo terminuotojo indėlio sutarties, tai tik ji turi prisiimti dėl nerūpestingo ir neapdairaus elgesio kilusias neigiamas pasekmes.

9417.6.

95Ieškovė sutartį sudarė 2011 m. liepos 8 d. Byloje nėra įrodymų, kad ji, nedelsiant po sutarties sudarymo iki indėlių draudiminio įvykio dienos, kreipėsi į atsakovę dėl obligacijų bei su produktu susijusių rizikų ar/ir dėl suklydimo, sudarant ginčo sutartį. Ieškovė sudarė sutartį, kokią norėjo sudaryti, todėl jokių pretenzijų bankui po sutarties sudarymo nereiškė. Jeigu ieškovė iš tikrųjų būtų galvojusi, kad suklydo dėl esminių sutarties sąlygų, ji iš karto po sutarties sudarymo būtų kreipusis į banką dėl savo investicijų susigrąžinimo, o ne dėl savo investicijų susigrąžinimo kreiptųsi į teismą praėjus beveik septyniems metams nuo sutarties sudarymo.

9617.7.

97Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė nepagrįstai ginčija sutartį, motyvuodama suklydimu, nes neįrodė, kad ginčijamą sutartį sudarė suklydusi. Tikrieji ieškinio pareiškimo motyvai siekti dirbtinai įgyti draudiminę apsaugą.

9817.8.

99Ieškovė, sudarydama ginčo sutartį, privalėjo suprasti, kad didesnes palūkanas ji gauna dėl padidintos rizikos. Ginčijamos sutarties sudarymo metu atsakovė nebuvo nemoki, todėl indėlių draudimo taikymas/netaikymas obligacijų atžvilgiu buvo neaktualus ir negali būti pripažįstamas esminiu ginčijamo sandorio elementu, kuris turėjo įtakos ieškovės valiai sudaryti sutartį. Aplinkybė, kad obligacijoms nėra taikomas indėlių draudimas, tapo svarbi tik po to, kai buvo sustabdyta banko veikla.

10017.9.

101Ieškovė iki obligacijų pasirašymo sutarties buvo sudariusi ne vieną terminuotojo banko indėlio sutartį ne tik banke Snoras. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė turėjo pakankamai gyvenimiškos patirties, todėl galėjo suprasti obligacijų ir terminuotų indėlių sutarčių skirtumus. Be to, ieškovė, turėjo specialų vidurinį išsilavinimą, turėjo darbinės patirties.

10217.10.

103Ieškovės nurodomas ESTT prejudicinis sprendimas neturi esminės reikšmės šiai bylai, kadangi skiriasi faktinis ieškinio pagrindas. Prejudiciniame sprendime suformuluotais išaiškinimais asmenims, pagal su kredito įstaiga sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis sumokėjusiems lėšas už neįsigaliojusias obligacijas, taikomos Europos Sąjungos (toliau – ES) lygmeniu suderintos nuostatos, skirtos investuotojams apsaugoti, taip pat taisyklės, įtvirtinančios indėlininkų apsaugą. Pažymėjo, kad banko obligacijos gali būti išleistos (t. y. įsigaliojo veikiant bankui) arba neišleistos (t. y. turėjo įsigalioti po banko licencijos atėmimo dienos – 2011 m. lapkričio 24 d.). Remiantis ginčijama obligacijų pasirašymo sutartimi, ieškovės obligacijos išleistos 2011 m. rugpjūčio 2 d., t. y. vis dar veikiant atsakovei, taigi obligacijos buvo įsigaliojusios.

104Teisėjų kolegija

konstatuoja:

105IV.

106Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10718.

108Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

10919.

110Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės sudarytos obligacijų įsigijimo sutarties, kurią ieškovė ginčija CK 1.90 straipsnio pagrindu. Ieškovės teigimu, suklydimas, sudarant ginčijamą sandorį, pasireiškė tuo, kad dėl pateiktos klaidingos informacijos apie taikomą draudimo apsaugą, suklydo vertindama sandoriu prisiimamą riziką.

11120.

112Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

11321.

114Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.).

11522.

116Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2014).

11723.

118Ieškovė teigia, kad bankas netinkamai įvykdė savo pareigą informuoti apie galimą investavimo riziką.

11924.

120Pagal FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį atsakovė, veikianti kaip savo leidžiamų vertybinių popierių platintojas ir finansų makleris, yra įpareigota aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, prieš pradedant teikti investicines paslaugas, atsakovė privalėjo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomą šio investuotojo teisių ir interesų apsaugą, kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigą parengti ir paskelbti prospektą, suteikti visą informaciją klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-265/2014).

12125.

122Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė atsisakė bankui suteikti informaciją apie savo investavimo tikslus, siekius, patirtį ir investavimo žinias, taip ne tik apribodama banko galimybes pateikti jai priimtiniausią pinigų investavimo variantą, bet ir prisiimdama su tuo susijusią pasekmių riziką investuoti į vertybinius popierius – obligacijas.

12326.

124Kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje iš esmės analogiškoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015, išaiškino, kad Programos prospekto ir Emisijos galutinių sąlygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligaciją atskleidimu neprofesionaliam investuotojui. Tokį vertinimą kasacinis teismas motyvavo nurodytų dokumentų apimties dydžiu ir turinio specifika. Be to, teismas sprendė, kad aiškumo ir nedviprasmių reikalavimų neatitinka ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“.

12527.

126Byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad draudžiamumo aspektas ieškovei nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Šiuo atveju svarbu įvertinti, kokią įtaką ieškovei turėjo informacija apie obligacijų įsigijimo sutartims taikomą draudiminę apsaugą, priimant sprendimą dėl sutarčių sudarymo, t. y. ar draudiminės apsaugos aspektas buvo esminė aplinkybė, lemianti apsisprendimą sudaryti sandorį ar jo nesudaryti.

12728.

128Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į ieškovės amžių, išsilavinimą, darbo pobūdį, vertinant jos elgesį sudarant ginčo sutartį pagal vidutiniškai protingo, rūpestingo ir apdairaus asmens standartą, ši aplinkybė nebuvo esminė, dėl to nėra pagrindo teigti, kad jos detaliai neaptarus, ieškovė buvo suklaidinta dėl esminių sutarties sąlygų, dėl ko, esant kitoms aplinkybėms, ji nebūtų sudariusi analogiškos sutarties.

12929.

130Nagrinėjamu atveju ieškovė pripažino, kad iki obligacijų pasirašymo sutarčių buvo sudariusi terminuotojo indėlio sutartis (dvidešimt vieną terminuotojo indėlio sutartį), kad iš esmės obligacijų pasirašymo sutartį sudarė, nes mokamų palūkanų dydis buvo net kelis kartus didesnis už indėlio palūkanas. Akivaizdu, kad sudarant obligacijų įsigijimo sutartį ieškovei buvo arba turėjo būti suprantama, kad sudaromas visiškai naujas sandoris. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015). Ginčo finansinio produkto išskirtinumą atspindi didesnė jo grąža, t. y. mokamų palūkanų dydis, kuris buvo didesnis net kelis kartus už indėlio palūkanas.

13130.

132Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad ji negali būti laikoma vidutiniu vartotoju. Ieškovė yra išsilavinusi, turi darbinę patirtį, kuri nors ir nėra susijusi su investavimu, taip pat reikšminga vertinant jos statusą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl socialinio statuso ar amžiaus negalėtų būti laikoma vidutiniu vartotoju. Ieškovė nurodė, kad banko darbuotoja, pasirašant obligacijų sutartį, nepateikė jai informacijos apie sudaromos sutarties rizikingumą, nedraustumą, nepasiūlė susipažinti su kitais dokumentais, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad neaiškumus siekė išsiaiškinti pati. Tikėjimasis, kad, sudarant rizikingą sandorį, neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui. Vien dėl to, kad atsakovė bankrutavo, o ieškovė to nesitikėjo, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė buvo suklaidinta dėl sandorio esmės.

13331.

134Ieškovė apeliaciniame skunde akcentavo aplinkybę, kad sudarant ginčo sandorį ji nemokėjo lietuvių kalbos. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą vertina kaip nepagrįstą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad fiziniai asmenys, sudarę sutartis materialinių poreikių tenkinimo tikslu, neturi teisinių prielaidų reikalauti pripažinti tokias sutartis negaliojančiomis tik tuo pagrindu, kad jie dėl nemokėjimo kalbos, kuria sutartis surašyta, buvo suklaidinti ir suklaidinimo pasekoje sudarė tokią sutartį. Sutartys sudaromos laisva sutarties šalių valia, todėl kiekviena iš sutarties šalių, jeigu ji nėra tikra, kad sutarties sąlygos atitinka jos valią, turi teisę sutarties nepasirašyti, taip pat turi teisę pasinaudojus atitinkamų veiklos sričių specialistų pagalba sutartį išsiaiškinti – ginčo atveju pasinaudoti vertėjo paslaugomis arba sutartį sudaryti ta kalba, kuri priimtina abiems sutarties šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2000; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-384-302/2017).

13532.

136Ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos nurodyta ESTT praktika (2018 m. kovo 22 d. sprendimas byloje Nr. C-109/16) dėl Direktyvos 97/9/EB taikymo nėra aktuali, nes jos obligacijų pasirašymo sutartis buvo įsigaliojusi ir buvo padaryti atitinkami įrašai vertybinių popierių sąskaitose.

13733.

138Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skoliniai reikalavimai, susiję su lėšomis, kurios buvo nurašytos iš kredito įstaigoje privačių asmenų turėtų sąskaitų ir pagal sutartį dėl būsimų perleidžiamųjų vertybinių popierių, kuriuos ta įstaiga turėjo išleisti, pasirašymo pervestos į šios įstaigos vardu atidarytas sąskaitas, tokiu atveju, kai dėl minėtos įstaigos bankroto šių vertybinių popierių emisija galiausiai nebuvo įvykdyta, priskirtini tiek prie Direktyvos 97/9/EB, tiek prie Direktyvos 94/19/EB. Reikalavimas pripažinti teisę į indėlių draudimo išmoką, mokėtiną pagal IĮIDĮ, laikytinas pagrįstu, atsižvelgiant į tai, kad indėlių garantijų sistema, be kita ko, apima reikalavimus, susijusius su lėšomis, nurašytomis iš sąskaitų, kurias privatūs asmenys turėjo kredito įstaigoje, ir pervestomis į šios įstaigos vardu atidarytas sąskaitas už perleidžiamų vertybinių popierių, kuriuos išleisti turėjo pastaroji, pasirašymą, kai šių vertybinių popierių emisija galiausiai nebuvo įvykdyta dėl minėtos įstaigos bankroto, taip pat esant minėtų skolinių reikalavimų turėtojų išreikštai valiai remtis apsauga, kurią jiems užtikrina Direktyva 94/19/EB bei ją į nacionalinę teisę perkeliantis IĮIDĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-969/2018). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nurodoma ESTT praktika yra taikoma tik neįsigaliojusių obligacijų savininkams.

13934.

140Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės ginčijama obligacijų pasirašymo sutartimi obligacijos buvo išleistos 2011 m. rugpjūčio 2 d., t. y. tuo metu, kai dar veikė bankas (atsakovė), todėl daroma išvada, kad obligacijos buvo įsigaliojusios. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamame sprendime yra teisingai konstatuota, kad ieškovės nurodoma ESTT praktika šioje byloje nėra aktuali, nes ieškovės obligacijų pasirašymo sutartis buvo įsigaliojusi ir padaryti atitinkami įrašai vertybinių popierių sąskaitose. Ieškovė, nesutikdama su paminėta pirmosios instancijos teismo išvada, jokių naujų ir esminių argumentų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

14135.

142Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, pasirašydama ginčijamą obligacijų sandorį, suklydo dėl savo didelio neatsargumo, neįsigilinę į sandorio esmę, į tai, kad obligacijos nėra apdraustos pagal IĮIDĮ, ką turėtų padaryti normaliai atidus ir protingas asmuo. Dėl to pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

14336.

144Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašė obligacijų pasirašymo sutartį pripažinti negaliojančia remdamasi CK 1.90 straipsnio (dėl esminio suklydimo) ir CK 1.91 straipsnio (dėl apgaulės) nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, išnagrinėjo ir pasisakė dėl visų ieškovės ieškinyje keliamų reikalavimų. Pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, kvestionavo tik teismo išvadas dėl esminio suklydimo sąlygų (CK 1.90 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio (dėl apgaulės), nes apeliaciniame skunde ieškovė pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo pagrindu neginčija (CPK 320 straipsnis).

14537.

146Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti byloje liudytoją I. K., kuri buvo atsakovės vadybininkė, pasirašiusi atsakovės vardu sutartį. Ieškovės teigimu, ši liudytoja galėtų paaiškinti visas su ginčijamos sutarties pasirašymu susijusias aplinkybes.

14738.

148Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes. Sprendžiant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti reikalavimą apklausti liudytojus, vertintina, ar tai padaryta laikantis proceso teisės normų, nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, nepažeidžiant pagrindinių proceso teisės principų ir tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų. Turi būti įvertinta, ar vienai ginčo šaliai nebuvo sukurta itin nepalanki situacija, ar abi šalys savo poziciją byloje galėjo ginti tokiomis pačiomis sąlygomis, ar teismai iš esmės išnagrinėjo šalių pateiktus prašymus ir jų netenkino argumentuotai, o ne formaliai.

14939.

150Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė teismo posėdžio metu pareiškė pirmosios instancijos teismui, jog nori liudytoja apklausti I. K., bet teismas atsisakė tenkinti šį prašymą. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2018 m. balandžio 17 d. ir 2018 m. birželio 4 d. pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių garso įrašus, nustatė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu teikė paaiškinimus, nurodydama, kad sudarant ginčijamą obligacijų pasirašymo sutartį atsakovę atstovavo ir ją konsultavo vadybininkė I. K.. Tačiau paties prašymo ar noro kviesti į teismo posėdį ir kaip liudytoją apklausti I. K., ieškovė neteikė. Aplinkybė, kad teikiant paaiškinimus pirmosios instancijos teismui dėl ginčijamos obligacijų pasirašymo sutarties sudarymo aplinkybių ir jos sudarymo metu dalyvavusių asmenų, nesudaro pagrindo išvadai daryti, kad ieškovė siekė teismo posėdžio metu kaip liudytoją apklausti I. K.. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų ir įrodymų, kad būtų įvertintos esminės bylos aplinkybės.

15140.

152Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, teisingai taikė nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pagrįstai atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, nuo kurios nukrypti nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Dėl šios priežasties ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

15341.

154CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

155Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

156Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė A. P. 2017 m. sausio 30 d. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad žuvus sūnui iš jo darbovietės gavo priteistą sumą,... 10. 3.... 11. Ginčo sandorio sudarymo metu ieškovei buvo 71 metų amžiaus, pensininkė,... 12. 4.... 13. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2018 m. kovo 22 d.... 14. 5.... 15. Ieškovė prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą draudimo išmokai... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 20. 7.... 21. Teismas nustatė, kad ieškovė A. P. tapo banko kliente 2002 m., nuo 2002 m.... 22. 8.... 23. Teismas vertino, kad nagrinėjamam ginčui yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo... 24. 9.... 25. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pasirašė neprofesionalaus... 26. 10.... 27. Teismas vertino, kad ieškovė atsakovės banke buvo sudariusi ar pratęsusi... 28. 11.... 29. Teismas sprendė, kad ieškovė nepaneigė, jog prieš sudarydama ginčo... 30. 12.... 31. Teismo vertinimu, ieškovei obligacijų draudžiamumo aspektas nebuvo esminė... 32. 13.... 33. Teismas, įvertinęs, kad ieškovė anksčiau buvo sudariusi terminuotojo... 34. 14.... 35. Atsižvelgęs į ieškovės asmenines savybes (amžių, gyvenimišką... 36. III.... 37. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 38. 15.... 39. Apeliaciniame skunde ieškovė A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 40. 15.1.... 41. Ieškovė į banką kreipėsi dėl indėlių sutarties sudarymo, o ne dėl... 42. 15.2.... 43. Ieškovė nemoka lietuvių kalbos. Banko darbuotoja kalbėjo rusų kalba, o... 44. 15.3.... 45. Pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovė, kaip kredito... 46. 15.4.... 47. Teismas taip pat neįvertino to, kad po banko bankroto bylos iškėlimo banko... 48. 15.5.... 49. Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai ją pripažino esant vidutine... 50. 15.6.... 51. Nesutinka su teismo išvadomis, kad ankščiau buvo sudariusi su banku... 52. 15.7.... 53. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovės nurodyta ESTT... 54. 15.8.... 55. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti byloje... 56. 15.9.... 57. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovės bankui... 58. 16.... 59. Atsakovė BAB bankas Snoras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį... 60. 16.1.... 61. Jeigu ieškovė prisiėmė neapgalvotą ir nepasvertą investavimo į... 62. 16.2.... 63. Ieškovės turimas specialusis vidurinis išsilavinimas nesudaro pagrindo... 64. 16.3.... 65. Ieškovė, turėdama 9 metų patirtį sudarant terminuotų indėlių sutartis... 66. 16.4.... 67. Pažymėjo, kad laikas, praėjęs nuo 2011 m. liepos 8 d. obligacijų... 68. 16.5.... 69. Valstybinės kalbos nemokėjimas ar nepakankamas mokėjimas nepriklausė nuo... 70. 16.6.... 71. Ieškovės teiginys, neva ji kreipėsi į banką dėl indėlio sutarties... 72. 16.7.... 73. Bankas objektyviai negalėjo turėti tikslo sudaryti su ieškove būtent... 74. 16.8.... 75. Skunde nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu ginčo sandoris galėtų būti... 76. 16.9.... 77. Ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė visiškai pasitikėjo banku ir... 78. 16.10.... 79. Nurodo, kad atsakovė tinkamai įvykdė FRPĮ 22 straipsnyje numatytą... 80. 16.11.... 81. Atmestinas ieškovės teiginys, neva ji įsigijo obligacijas manydama, jog joms... 82. 17.... 83. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į... 84. 17.1.... 85. Ieškovė buvo informuota banko darbuotojų, kad visą informaciją apie banko... 86. 17.2.... 87. Ieškovė tiek prieš sutarties pasirašymą, tiek ir pasirašius ją, turėjo... 88. 17.3.... 89. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė neįvykdė pareigos ją tinkamai... 90. 17.4.... 91. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė... 92. 17.5.... 93. Ieškovės niekas nevertė skubėti pasirašyti sutartį, ji turėjo neribotą... 94. 17.6.... 95. Ieškovė sutartį sudarė 2011 m. liepos 8 d. Byloje nėra įrodymų, kad ji,... 96. 17.7.... 97. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė nepagrįstai... 98. 17.8.... 99. Ieškovė, sudarydama ginčo sutartį, privalėjo suprasti, kad didesnes... 100. 17.9.... 101. Ieškovė iki obligacijų pasirašymo sutarties buvo sudariusi ne vieną... 102. 17.10.... 103. Ieškovės nurodomas ESTT prejudicinis sprendimas neturi esminės reikšmės... 104. Teisėjų kolegija... 105. IV.... 106. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 107. 18.... 108. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 109. 19.... 110. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės sudarytos obligacijų... 111. 20.... 112. Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus.... 113. 21.... 114. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta,... 115. 22.... 116. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar... 117. 23.... 118. Ieškovė teigia, kad bankas netinkamai įvykdė savo pareigą informuoti apie... 119. 24.... 120. Pagal FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį atsakovė, veikianti kaip savo leidžiamų... 121. 25.... 122. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė atsisakė bankui suteikti... 123. 26.... 124. Kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje iš esmės... 125. 27.... 126. Byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad draudžiamumo aspektas... 127. 28.... 128. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į ieškovės amžių,... 129. 29.... 130. Nagrinėjamu atveju ieškovė pripažino, kad iki obligacijų pasirašymo... 131. 30.... 132. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės teiginius,... 133. 31.... 134. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentavo aplinkybę, kad sudarant ginčo... 135. 32.... 136. Ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos nurodyta... 137. 33.... 138. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skoliniai reikalavimai, susiję su... 139. 34.... 140. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės ginčijama obligacijų... 141. 35.... 142. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, pasirašydama ginčijamą... 143. 36.... 144. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašė obligacijų pasirašymo sutartį... 145. 37.... 146. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 147. 38.... 148. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti... 149. 39.... 150. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė teismo posėdžio metu pareiškė... 151. 40.... 152. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma,... 153. 41.... 154. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 155. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 156. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą palikti...