Byla 2A-313-560/2017
Dėl žalos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo, tretieji asmenys I. M., D. J. R

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Ramunės Mikonienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS filialą, dėl žalos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo, tretieji asmenys I. M., D. J. R.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, 43 095,46 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka. Nurodė, kad 2008-10-29 eismo įvykio metu, dėl kurio buvo kaltas atsakovo draudėjas, pakeliui į darbą žuvo J. R.. Žuvusios apdraustosios motinai D. J. R. ieškovas skyrė 148 800,00 Lt vienkartinę draudimo išmoką.
  2. Atsakovas If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialą, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo išmokamos išmokos atlieka socialinę funkciją, todėl jų dalis nėra pagrįsta konkrečiai apskaičiuotu nukentėjusiems padarytos žalos dydžiu. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių išlaikymo nukentėjusiosios motinai reikalingumą, jo teikimą. I. M. žuvusiosios motinai atlygino visą patirtą turtinę žalą o neturtinės žalos atlyginimo reikalauta nebuvo, todėl žala yra atlyginta. Ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs.
  3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-25 sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 148 800,00 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka.
  4. 2015-04-29 nutartimi Vilniaus apygardos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-25 sprendimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
  5. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 43 095,46 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad iš J. R. draudžiamųjų pajamų už 9 mėnesių laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-09-30 suma buvo 16 631,71 Lt, o J. R. vieno mėnesio pajamų vidurkis – 1 847,97 Lt. Įstatymas numato, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus. D. J. R. 2008-10-29 nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą metu buvo sulaukusi pensinio amžiaus, J. R. nebuvo sudariusi santuokos ir neturėjo vaikų, todėl J. R. pajamos, atsižvelgiant į išlaikomų šeimos narių skaičių, turi būti dalinamos į 2 dalis. Vadovaujantis paskutiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dukters mirties metu iki tikėtinos gyvenimo trukmės D. J. R. buvo likę 11,5 m. (132 mėn.), todėl pinigine išraiška iš dukters ji būtų turėjusi teisę gauti 121 966,68 Lt išlaikymą. 2009 m. 70 m. sulaukusių moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 14,72 m., todėl po dukters mirties D. J. R. pinigine išraiška būtų turėjusi gauti 160 774,26 Lt išlaikymą, t. y. daugiau nei ieškovo išmokėta išmoka. J. R. gyveno kartu su motina, tikėtina, jog teikė jai pagalbą buityje ir ūkyje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-598-108/2009, nurodyta, jog I. M. D. J. R. atlygino 4 000,00 Lt žalą, susijusią su laidotuvėmis ir paminklo pastatymu. Baudžiamojoje byloje buvo atlygintos D. J. R. patirtos papildomos išlaidos, tačiau ne negautos pajamos, todėl jų negalima įskaityti į atlygintinos žalos dydį.
  6. Atsakovas If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialą, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atlyginant žalą, turi būti įvertintas realus patirtos žalos dydis. Turi būti nustatyta, kad žuvusiosios tėvai buvo jos išlaikomi arba jos mirties dieną turėjo teisę gauti iš jos išlaikymą. D. J. R. gaunama netekto darbingumo bei našlių pensija yra pakankamo dydžio, todėl išlaikymas jai nebuvo reikalingas. Esant būtinybei teikti nukentėjusiosios motinai išlaikymą, jai būtų paskirta periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. Nenustatyta, ar mirusioji teikė išlaikymą savo motinai, ar nukentėjusiosios motina neturėjo kitų pajamų ar turto, ar ji nebuvo išlaikoma kitų asmenų, ar nukentėjusiajai motina neteikė išlaikymo. Mirusio asmens, dirbusio pagal darbo sutartį, pajamos ir jų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, siejamos su gautu vidutiniu darbo užmokesčiu, kurio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 kalendoriniai mėnesiai. Nukentėjusiosios gyvenimas su motina nereiškia bendro ūkio vedimo, tėvų ir vaikų turtas yra atskiras, todėl nėra pagrindo teigti, jog D. J. R. turi teisę į ½ nukentėjusiosios turto. Nukentėjusioji motinai galėjo skirti ne daugiau kaip 20 procentų savo mėnesinių pajamų, nes tik tokiu atveju jų ekonominės galimybės būtų lygios, todėl iš dukters motina galimai būtų gavusi 45 936 Lt išlaikymą. I. M. atlygino D. J. R. 7 000,00 Lt žalą, nukentėjusiosios motina dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė, kas sąlygoja, kad turtinę žalą atlygino trečiasis asmuo. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.
  7. Trečiasis asmuo D. J. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad J. R. dirbo pamainomis, laisvu nuo darbo metu grįždavo į namus ir gyveno su motina, kartu vedė bendrą ūkį. Lėšas pragyvenimui sudarė netekto darbingumo pensija bei dukros darbo užmokestis. Poilsio dienomis dukra padėjo nudirbti darbus, rūpinosi motina. 2013-06-18 D. J. R. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Įstatyme neįvardytos išlaikymo formos, todėl jis gali būti teikiamas natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kas turi ir ekonominę vertę. Mirusioji motinai teikė visokeriopą paramą – pinigais, pagalba buityje ir ūkyje, rūpinosi motina, todėl ši patyrė turtinę žalą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-07 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 43 095,46 Eur žalos atlyginimo; priteisė iš atsakovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, trečiojo asmens D. J. R. naudai 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, valstybės naudai 1 151,00 Eur žyminio mokesčio ir 15,22 Eur pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2015-04-29 nutartimi konstatavo, jog eismo įvykis įvyko 2008-10-29, ieškovas su pretenzija į atsakovą kreipėsi 2011-03-25, nepasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui, tačiau atsakovas 2011-03-25 raštu neatsisakė kompensuoti žalą, bet šio klausimo sprendimą atidėjo iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) priims nutarimą, o 2013-01-22 atsakyme taip pat papildomai prašė pateikti trūkstamus dokumentus. Teismas sprendė, jog apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo tik iš 2013-07-08 gauto atsakovo rašto, todėl darė išvadą, kad ieškovui pareiškus ieškinį 2013-12-10, jis nepraleido ieškinio senaties termino.
  2. Atsakovas nurodė, jog D. J. R. patirtos žalos dydis buvo gerokai mažesnis nei jai išmokėta išmoka. Šį argumentą teismas atmetė. Atsakovas nurodė, jog J. R. motinai galėjo skirti ne daugiau kaip 20 procentų savo mėnesinių pajamų, tačiau tokį savo teiginį grindė išimtinai nukentėjusiosios pajamomis. Trečiasis asmuo paaiškinimuose nurodė, jog nukentėjusioji teikė ne tik finansinę paramą, bet ir padėdavo ūkyje, buityje, grįždavo namo laisvomis dienomis. Iš patikrinimo akto išrašo nustatyta, jog 1969-10-03 D. J. R. nustatytas neįgalumas, iš pateiktos pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, jog trečiajam asmeniui skirta netekto darbingumo pensija, taigi, teismas darė išvadą, jog nukentėjusioji teikė motinai išlaikymą natūra, padėjo buityje bei ūkyje. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014), taigi, ir išlaikymas natūra turi ekonominę vertę.
  3. Byloje ieškovas, apskaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį taikė 9 mėnesių skaičiuojamąjį laikotarpį. Konstitucinis Teismas 2015-04-16 nutarime konstatavo, jog mirusio asmens, inter alia, dirbusio pagal darbo sutartį, pajamos ir atitinkamai jų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, yra siejamos su gautu vidutiniu darbo užmokesčiu, kurio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 kalendoriniai mėnesiai. Kaip teisingai pažymėjo ieškovo atstovė, šiame nutarime nurodytas 3 mėnesių terminas, pagal kurį skaičiuojamos netektos pajamos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), tačiau jame nėra teigiama, jog ilgesnio laikotarpio taikymas prieštarautų Konstitucijai ar įstatymams, todėl teismas atsakovo argumentą dėl būtinybės taikyti trijų mėnesių laikotarpį atmetė.
  4. Byloje nustatyta, jog J. R. nebuvo ištekėjusi, vaikų neturėjo, dirbo UAB „Maxima LT“, gavo darbo užmokestį, kurio dalį skyrė buto Klaipėdoje nuomai, o likusias pajamas naudojo tiek savo reikmėms, tiek D. J. R. išlaikymui. Teismas pažymėjo, jog vienintelė aplinkybė, kuria remiasi atsakovas įrodinėdamas, kad žuvusiosios mama nepatyrė turtinės žalos arba patyrė jos mažiau, nei jai išmokėta išmoka, yra žuvusiosios pajamos ir samprotavimas, kad tokiomis pajamomis disponuodama žuvusioji negalėjo materialiai remti savo motinos, jog išlaikymą D. J. R.galėjo teikti kiti jos vaikai, tačiau byloje neteikė įrodymų bei nenustatyta, kad kiti vaikai teikė žuvusiosios motinai išlaikymą, jog ji buvo darbinga ir paramos nereikalavo ar J. R. paramos neteikė.
  5. Iš bylos medžiagos matyti, jog J. R. mirė, kai D. J. R. buvo 68 m. ir 6 mėn., o remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė kaime 2009 m. buvo 77,04 m., mirusiosios motinos amžiaus moterų vidutinė gyvenimo trukmė mieste ir kaime 2009 m. buvo 14,72 m., todėl teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog jei dukra nebūtų žuvusi, ji ir toliau teiktų išlaikymą motinai tiek natūra, tiek pinigais. Teismas nesutiko su trečiojo asmens pateiktais skaičiavimais dėl teiktino išlaikymo tiek piniginėmis lėšomis, tiek natūra, apimties, bei darė išvadą, jog D. J. R. išmokėta vienkartinė draudimo išmokos suma neviršija jos patirtos turtinės žalos. Aplinkybė, kad trečiajam asmeniui nebuvo skirta periodinė draudimo išmoka ar jai skirtos nedarbingumo pensijos dydis nepaneigia, jog D. J. R. turėjo teisę gauti išlaikymą iš dukros bei buvo reikalinga paramos.
  6. Iš D. J. R. paaiškinimų nustatyta, kad I. M. išmokėtos lėšos buvo panaudotos laidotuvėms, mirties metinėms paminėti bei paminklui pastatyti. Teismas sprendė, jog I. M. atlyginta žala yra tiesioginiai nuostoliai, tuo tarpu ieškovas atlygino mirusiosios motinai negautas pajamas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Atsakovas If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialą, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog tam, kad galėtų būti priteista žala, turėjo būti įrodytas žalos faktas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.205 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus. Abiejų sąlygų buvimas yra privalomas. Iš bylos medžiagos matyti, jog trečiasis asmuo nuolatos gavo stabilias pajamas. Esant būtinybei teikti nukentėjusiosios motinai išlaikymą, jai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 26 straipsniu, būtų paskirta periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus.
  2. Prašomos priteisti prievolės dydis reikšmingai neatitinka išmokėtos socialinės išmokas dydžio, draudimo išmoka priteista pažeidžiant žalos apskaičiavimo kriterijus. Nėra pagrindo laikyti, jog mirusioji skyrė 1/2 savo pajamų trečiojo asmens išlaikymui. Vaikų ir tėvų turtas yra atskiri. Jei darytumėme prielaidą, jog nukentėjusioji galėjo prisidėti prie motinos išlaikymo, motinai ji galėjo skirti ne daugiau kaip 20 procentų mėnesinių pajamų, kas sąlygotų, kad jų galimybės taptų lygios. Teismas, nustatydamas žalos dydį, nevertino: 1) kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, jog trečiasis asmuo buvo išlaikomas nukentėjusiosios; 2) jog trečiasis asmuo užsiima ūkiu ir galėjo gauti papildomų pajamų; 3) kad nukentėjusioji dirbo pagal darbo sutartį bei nuomojosi butą Klaipėdoje; 4) ar trečiajam asmeniui tikrai buvo reikalinga parama; 5) trečiojo asmens turto bei to, jog nekilnojamas turtas priklausęs nukentėjusiajai po mirties atiteko trečiajam asmeniui.
  3. Siekiant apskaičiuoti galimą D. J. R. turtinę žalą turėtų būti nustatomas žuvusiosios faktiškai gautas vidutinis darbo užmokestis, kuris turėtų būti skaičiuojamas už paskutinius 3 mėnesius, nuo kurių dar mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkis.
  4. Teismas sprendimą grindė išimtinai tik ieškovo argumentais, nepakankamai jį motyvavo.
  5. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens pateiktus įrodymus ir, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad ieškinys yra įrodytas pilna apimtimi.
  6. Atsakovas, išdėstęs abejones dėl ieškovo bei D. J. R. teiktų įrodymų bei paaiškinimų svarumo, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl neįrodė, kad D. J. R. nereikalavo paramos iš žuvusiosios ar kad ji jos neteikė.
  7. Teismo vertinimas, kad ieškinį pagrindžiantys įrodymai leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog visa draudimo išmoka apdraustajam mirus yra laikytina patirtos žalos atlyginimu, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo normos.
  8. Sprendimas pakankamai aiškus ir motyvuotas.
  9. Ilgesnis laikotarpis, kurio metu gautos pajamos naudojamos apskaičiuoti pajamų vidurkį, leidžia tiksliau įvertinti asmens pajamas. J. R. draudžiamųjų pajamų vidurkis skaičiuojant jį tiek pagal 9 mėnesių, tiek pagal 3 mėnesių pajamas yra didesnis, nei nurodoma apeliaciniame skunde.
  10. Trečiasis asmuo D. J. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką išlaikytiniams tekusi žuvusiojo asmens darbo užmokesčio dalis yra tik vienas iš nukentėjusiojo asmens negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijų. Negautas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris be kita ko. turi ekonominę vertę.
  11. Nors apeliantas teigia, kad D. J. R. turėjo pajamų iš žemės, tačiau šis teiginys nepagrįstas. Žemės sklypai buvo naudojami asmeniniams poreikiams.
  12. Trečiasis asmuo su žuvusiąja bendrai tvarkė ūkį, dukra dirbo UAB „Maxima LT“ pagal slenkantį darbo grafiką, per mėnesį turėjo vidutiniškai 12-14 poilsio dienų, todėl laisvu nuo darbo metu grįždavo į kaimą, rūpinosi trečiuoju asmeniu, padėjo dirbti įvairius darbus, rūpinosi narnų ūkiu ir buitimi, organizuodavo ir pati dirbdavo žemės ūkio darbus. Kai dukra dirbdavo, ūkio darbų atlikimui buvo samdomi kiti asmenys.
  13. Trečiasis asmuo I. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-10-29 apie 710 val. Taikos pr., Naujakiemio g., Klaipėdoje, sankryžoje, trečiasis asmuo I. M., vairuodama automobilį Mitsubishi Outlander, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios J. R. ir ją partrenkė, J. R. žuvo eismo įvykio vietoje. 2009-11-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu trečiasis asmuo I. M. buvo pripažinta kalta dėl 2008-10-29 įvykusio eismo įvykio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.
  3. Eismo įvykio metu automobilio Mitsubishi Outlander, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos I. M. civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas atsakovą. Ieškovo 2010-04-23 sprendimu Nr. 6-15-653 šis įvykis buvo pripažintas draudiminiu. Ieškovo 2011-03-04 sprendimu Nr. 6-18-708 D. J. R. skirta 148 800,00 Lt vienkartinė draudimo išmoka apdraustajai J. R. mirus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, ši suma išmokėta laikotarpiu nuo 2011-03-08 iki 2011-03-14. Ieškovas dėl 148 800,00 Lt žalos atlyginimo 2011-03-25 raštu Nr. (9.52) 3-17112 kreipėsi į atsakovą, tačiau 2011-03-30 raštu atsakovas informavo ieškovą, jog atsižvelgiant į tai, kad buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą dėl CK 6.290 straipsnio nuostatų atitikties Konstitucijai nustatymo, todėl atsakovas ieškovui kompensuoti išlaidas galės tik tada, kai Konstitucinis Teismas išnagrinės minėtą kreipimąsi ir priims sprendimą. 2013-01-08 raštu Nr. (8.22) 3-2585 ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti išmokėtą vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, tačiau atsakovas žalą atlyginti atsisakė, prašė pateikti ieškovo reikalavimą patvirtinančius rašytinius įrodymus. Ieškovas atsakovui pateikė atsakovui pažymą apie J. R. draudžiamąsias pajamas 2008 m. iki nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą. Iš 2013-07-02 atsakovo rašto nustatyta, kad atsakovas atsisakė atlyginti ieškovui 148 800,00 Lt žalą bei nurodė, jog ieškovo pateikta pažyma tik patvirtina faktą apie J. R. gautas draudžiamąsias pajamas, tačiau ji yra nesusijusi su eismo įvykio metu padaryta turtine žala.
  4. Pareiškimu Klaipėdos Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro viršininkui D. J. R. nurodė, jog I. M. sumokėjo 7 000,00 Lt ir pilnai atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą. Iš 2015-05-22 pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2015-05-22 informacijos apie D. J. R. socialinio draudimo laikotarpius Apdraustųjų socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra. Iš pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, jog D. J. R. nukentėjusiosios žūties metu buvo mokama 670,82 Lt netekto darbingumo pensija bei 70,00 Lt našlių pensija. Vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė kaime 2009 m. buvo 77,04 m., o sukakusių 70 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – 14,72 m. J. R. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Pateiktos ūkinės knygos šeimos narių sąraše J. R. įvardijama kaip J. N. ir D. J. R. šeimos narys. 1992-12-14 mirė J. N. R.. D. J. R. turėjo šešis vaikus, iš kurių trys nedirbantys, sūnus neįgalus, kiti J. R. mirties dieną turėję nepilnamečių vaikų. Iš patikrinimo akto išrašo nustatyta, jog 1969-10-03 trečiajam asmeniui D. J. R. nustatytas neįgalumas dėl regėjimo, o nuo 2013-05-10 neterminuotai nustatytas specialusis didelių poreikių lygis, periodiškai gydyta ligoninėse. Laikotarpiu nuo 2000-09-28 iki 2006-05-12 KU „Skuodo bankelis“ D. J. R. ėmė tikslines paskolas trąšoms, chemikalams, kurui, melžimo aparatams ir kt. įsigyti. Iš VĮ Registrų centro Mažeikių filialo pažymėjimo nustatyta, jog J. R. ir D. J. R. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas. J. R. turtą paveldėjo trečiasis asmuo D. J. R.

11Dėl apeliacinio skundo argumentų

  1. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog yra įrodytas žalos atsiradimo faktas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. CK 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo analizė implikuoja, jog net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad D. J. R. dukters mirties metu buvo nedarbinga, tačiau jai nebuvo reikalinga parama, savaime nereikštų, jog tai implikuoja žalos atsiradimo fakto neįrodytumą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog, kaip įtvirtinta CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi ir asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi, t. y. faktiniai išlaikytiniai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dukters mirties metu D. J. R. buvo žuvusiosios išlaikoma, kas sąlygoja, jog vadovaujantis CK 6.284 straipsnio 1 dalimi, ji po dukters mirties įgijo teisę į žalos atlygimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dukters mirties metu D. J. R. buvo faktiškai išlaikoma J. R., tai patvirtina į bylą pateiktų įrodymų bei paaiškinimų visuma, kuo remiantis yra pagrindas spręsti, kad žalos atsiradimo faktas byloje įrodytas. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog šiame kontekste aukščiau nurodytai teisėjų kolegijos išvadai įtakos aplinkybė, jog D. J. R. nebuvo paskirta periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus, vadovaujantis NADPLSDĮ 26 straipsniu, nedaro, nes ji nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad D. J. R. J. R. mirties metu buvo jos faktinė išlaikytinė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atsakovo argumentus, susijusius su žalos atsiradimo faktu, atmeta.
  2. Atsakovo teigimu, jei būtų pripažinta, kad žalos atsiradimo faktas yra įrodytas, tokiu atveju turėtų būti sprendžiama, kad prašomos priteisti prievolės dydis reikšmingai neatitinka išmokėtos socialinės išmokas dydžio. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais sutinka iš dalies. Remiantis kasacinio teismo praktika, apskaičiuojant, kuri vienkartinės draudimo išmokos, išmokėtos pagal NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalį, dalis kompensuoja patirtą žalą, socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014). Kitaip tariant, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2014-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2014). Nurodyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė leidžia priimti sprendimą ieškovo naudai tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014). Jei atsakovo argumentai ir jo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovo prašomos priteisti regresinės prievolės dydis reikšmingai neatitinka išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžio, įrodymus dėl to, kokią konkrečią žalą patyrė apdraustasis (jo šeimos nariai), teikia abi proceso šalys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi ją priteisti reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; kt.), todėl kai atsakovas paneigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai nustatyti, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Pažymėtina, kad įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę socialinio draudimo įstaigos pareikštas ieškinys negali būti atmetamas vien todėl, kad nenustatytas tikslus apdraustojo (jo šeimos narių) patirtos žalos dydis. CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo nurodyta, kad tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-12 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-552/2014; 2015-05-25 nutartis, priimta, civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-421/2015; 2015-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015). Teisėjų kolegija paaiškina, jog nagrinėjamu atveju byloje susiklostė situacija, kai buvo akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, todėl, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nuostolius įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, remdamasis kuo susidarė pagrįstą vidinį įsitikinimą dėl D. J. R. patirtos žalos dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas įvertino visus bylai reikšmingus aspektus bei aplinkybes ir tai, jog atsakovas su tokiu vertinimu nesutinka, nėra pagrindas spręsti, kad toks vertinimas atliktas nebuvo.
  3. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog J. R. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), J. R. įvardijama kaip J. N. ir D. J. R. šeimos narys, J. R. apie 12 dienų per mėnesį, kai nedirbo Klaipėdoje, gyveno deklaruotoje gyvenamojoje vietoje su motina, J. R. motinai teikė ne tik finansinę paramą, bet ir padėdavo ūkyje, buityje, kas leidžia daryti įrodymais ir D. J. R. paaiškinimais pagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo buvo išlaikoma J. R.. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma nesuponuoja galimybės konstatuoti, jog trečiasis asmuo galėjo gauti papildomų pajamų iš ūkio, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog J. R. dirbo pagal darbo sutartį bei nuomojosi butą Klaipėdoje. Paramos D. J. R. reikalingumą atskleidžia jos prasta sveikatos būklė (1969-10-03 D. J. R. nustatytas neįgalumas dėl regėjimo, o nuo 2013-05-10 neterminuotai nustatytas specialusis didelių poreikių lygis, periodiškai gydyta ligoninėse), senyvas amžius, jos gaunamų pajamų, kurios dukros mirties metu neviršijo minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, dydis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad dukrai mirus, D. J. R. paveldėjo jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad D. J. R. patyrė reikšmingai mažiau žalos, nei ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovo. Šiame kontekste teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog nagrinėjamoje byloje D. J. R. ir J. R. turtui nėra taikyta sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apskaičiuojant D. J. R. dėl dukters mirties patirtą žalą, turi būti imama ½ dalis J. R. mėnesinių pajamų, nes iš bylos duomenų matyti, kad yra labiau tikėtina, jog D. J. R., kuriai neterminuotai nustatytas specialusis didelių poreikių lygis, J. R. teikė nurodyto dydžio išlaikymą, kas apima tiek finansinį išlaikymą, tiek išlaikymą natūra, o atsakovas nesukėlė teismui pagrįstų abejonių dėl to. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas su tuo susijusius atsakovo argumentus atmeta.
  4. Atsakovo teigimu, siekiant apskaičiuoti galimą D. J. R. turtinę žalą turėtų būti nustatomas žuvusiosios faktiškai gautas vidutinis darbo užmokestis, kuris turėtų būti skaičiuojamas už paskutinius 3, nuo kurių dar mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkis. Teisėjų kolegija su šiuo atsakovo argumentu sutinka, pažymėdama, jog ginčo Konstitucinio Teismo nutarime aiškiai nurodytas paskutinių 3 mėnesių laikotarpis, kuris ir yra taikytinas apskaičiuojant D. J. R. patirtą turtinę žalą nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija nurodo, jog taip pat yra aktualu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog apskaičiuojant, kokia žala patirta dėl apdraustojo mirties, turėtų būti imama atitinkama apdraustojo pajamų dalis, atskaičius mokesčius. Priešingu atveju būtų atlyginama daugiau, negu patirti turtiniai praradimai dėl apdraustojo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015).
  5. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus dėl skundžiamo sprendimo nepakankamo motyvavimo, pažymėdamas, kad skundžiamame sprendime yra išsamiai nurodyti sprendimo motyvai, jie yra aiškūs ir suprantami.
  6. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  7. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą, sumažinant iš atsakovo ieškovo naudai priteistą žalos atlyginimą bei priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 33 300,28 Eur žalos atlyginimo ((5 383,50 Lt – 1 836,32 Lt) / 3 = 1 182,39 Lt (J. R. 2008 m. rugpjūčio ir rugsėjo atlyginimas, atskaičius mokesčius), 2 428,34 Eur – 828,31 Lt = 1 600,03 Lt (J. R. 2008 m. spalio atlyginimas, atskaičius mokesčius), (1 182,39 Lt x 2 + 1 600,03) / 3 = 1 321,61 Lt (vidutinis J. R. paskutiniųjų 3 mėnesių atlyginimas, atskaičius mokesčius), 1 321,61 Lt / 2 = 660,80 Lt (D. J. R. tenkanti dukters pajamų dalis per mėnesį), (660,80 Lt x 174 mėn.) / 3,4528 = 33 300,28 Eur (D. J. R. patirta turtinė žala), remiantis 2013-06-19 pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. 4-8-7442) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeistas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo trečiojo asmens D. J. R. naudai priteisiant 462,00 Eur, iš atsakovo valstybės naudai priteisiant 886,27 Eur žyminio mokesčio ir 11,72 Eur pašto išlaidų, iš ieškovo trečiojo asmens D. J. R. naudai priteisiant 138,00 Eur.
  2. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas iš ieškovo atsakovo naudai priteisti 198,49 Eur, iš ieškovo trečiojo asmens D. J. R. naudai – 46,00 Eur, iš atsakovo trečiojo asmens D. J. R. naudai – 154,00 Eur.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

14Atsakovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

15Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti bei šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstytai taip:

16„Ieškinį tenkinti iš dalies.

17Priteisti iš atsakovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 33 300,28 Eur žalos atlyginimo.

18Priteisti iš atsakovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, trečiojo asmens D. J. R. naudai 462,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai – 886,27 Eur žyminio mokesčio ir 11,72 Eur pašto išlaidų.

19Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus trečiojo asmens D. J. R. naudai 138,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

20Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsakovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, naudai 198,49 Eur, trečiojo asmens D. J. R. naudai – 46,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

21Priteisti iš atsakovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, trečiojo asmens D. J. R. naudai 154,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai