Byla 2A-248-516/2015
Dėl netesybų priteisimo. Teisėjų kolegija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-733-781/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Regrista“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, ir pagal atsakovės J. K. priešieškinį ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Regrista“ dėl netesybų priteisimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl pareigos atsiskaityti už rangos darbus, kurie šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje nebuvo numatyti.

4Ieškovas BUAB „Regrista“ prašė priteisti iš atsakovės J. K. 397 135,11 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. liepos 26 d. su atsakove sudarė Buto remonto ir apdailos darbų sutartį Nr. 2007/07-02 (toliau - Sutartis), pagal kurią bendrovė įsipareigojo atlikti pagal atsakovės užsakymą dviejų butų (kotedžų), esančių ( - ), apdailos darbus, o užsakovė J. K. įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Ieškovas teigė įvykdęs Sutarties sąmatoje numatytus darbus ir atsakovės papildomai užsakytus darbus iš viso už 557 135,11 Lt. Atliktų darbų sudėtis buvo nurodyta atsakovei asmeniškai siųstuose, įteiktuose bei papildomai jos įgaliotam atstovui – sutuoktiniui L. J. įteiktuose aktuose (iš viso pateikta 19 darbų aktų). Vėliau pakartotinai įteiktos sąskaitos – faktūros už atliktus darbus: Nr. 00146 (suma 120 646 Lt), Nr. 00161 (suma 380 092, 43 Lt), Nr. 00164 (suma 6 482, 68 Lt) ir Nr.00164-1 (suma 49 914 Lt). Atsakovė iki šiol už atliktus darbus neatsiskaitė, ji yra pervedusi tik 160 000 Lt avansą, todėl liko skolinga 397 135, 11 Lt.

5Atsakovė J. K. atsiliepime prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sudarydama Sutartį, susitarė su ieškovu, jog mokėjimus už ieškovo įvykdytus darbus atliks advokatų profesinė bendrija „Pranckevičius ir partneriai“, kuri už darbus pagal Sutartį pervedė ieškovui 180 000 Lt sumą. Atsakovė nurodė, kad Sutarties 2.1. punktu rangovas nurodė, o užsakovas sutiko dėl bendros darbų sąmatinės vertės, kurių suma yra 258 688 Lt (įskaitant PVM), todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovė sudarė sutartį dėl apdailos darbų atlikimo 557 135 Lt sumai. Taip pat teigė, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, jog jis įvykdė Sutarties sąmatoje nurodytus darbus, kadangi 2007-07-25 patvirtintoje lokalinėje sąmatoje 258 694 Lt sumai darbai pagal sąmatos eilę Nr. 13, 14, 15 (parketo lentelių grindų dangų įrengimas, parketo grindų dangų lakavimas, grindjuosčių pritvirtinimas) bei sąmatos 5 skyriuje nurodyti angų įrengimo stoge, langų įstatymo į paruoštas angas, patalpų galutinio valymo darbai (iš viso 66 042,60 Lt su PVM vertės) ieškovo nebuvo atlikti. Nurodytus darbus atliko kiti atsakovės samdyti rangovai – UAB „Medžio apdaila“ ir UAB „A Kvadratas“. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis kreipėsi ar informavo ją apie sąmatos kainos padidėjimą dėl statybinių medžiagų pabrangimo, todėl vadovaujantis galiojančios Sutarties nuostatomis šalių suderinta darbų atlikimo kaina išliko nepakitusi.

6Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 124 029, 59 Lt netesybų, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas įsipareigojo statybos rangos darbus pagal ginčo Sutartį baigti iki 2007 m. spalio 31 d. (Sutarties 3.1.4. p.), o įsipareigojimų uždelsimo atveju prisiėmė prievolę mokėti atsakovei 0,2 proc. delspinigius nuo sąmatos kainos už kiekvieną uždelstą dieną bei 500 Lt baudą už kiekvieną uždelstą savaitę. Darbus ieškovas užbaigė ne anksčiau nei 2008 m. kovo 1 d., t. y. uždelsus ne mažiau kaip 121 dieną (17 savaičių). Šalių sudarytos Sutarties 6.3. punkto pagrindu ieškovui atsirado prievolė sumokėti atsakovei 115 529, 59 Lt delspinigių (0, 002 x 121 x 477 395) ir 8 500 Lt baudą (17 x 500), iš viso 124 029,59 Lt netesybų.

7Ieškovas atsiliepime su priešieškiniu nesutiko, prašė atmesti taikant ieškinio senatį. Nurodė, kad atsakovė apie savo pažeistas teises sužinojo 2008 m. kovo 1 d., o priešieškinis pareikštas tik 2013 m. birželio 14 d., t.y. praleidus ieškinio senaties terminą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovės 206 502, 23 Lt skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei 7 335 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo atsakovei 3 850 Lt teisinės pagalbos išlaidas; priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės valstybei.

10Teismas nustatė, kad 2007 m. liepos 26 d. šalys sudarė Sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti dviejų butų, esančių ( - ), apdailos darbus, o atsakovė (užsakovė) – priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Ieškovas su atsakove susitarė, kad bendros darbų sąmatinės vertės, už kurias ieškovas privalo atlikti apdailos darbus, įtvirtintos lokalinėse sąmatose Nr. 1.4.-1 ir Nr. 1.4-3, bei jų bendra suma sudaro 477 395 Lt (Sutarties 2.1. p.). Ieškovas neginčija, kad iš atsakovės pagal Sutarties sąlygas gavo 160 000 Lt avansą (Sutarties 5.1 p.). Ieškovas atsakovei išrašė atliktų darbų aktą už 2007 m. rugsėjo mėnesį 140 730 Lt sumai, už 2007 m. rugsėjo mėnesį 30 984 Lt sumai, už 2007 metų rugsėjo mėnesį: 1 278 Lt sumai, 8 937, 32 Lt sumai, 2 213, 49 Lt; už 2007 m. spalio mėnesį 46 014 Lt, už 2007 metų spalio mėnesį 23 916 Lt sumai; už 2007 m. lapkričio mėnesį 27 275 Lt sumai; už 2007 m. lapkričio mėnesį 13 622 Lt sumai; už 2007 m. gruodžio mėnesį 29 611 Lt sumai; už 2007 m. gruodžio mėnesį 1 486 Lt sumai, už 2008 m. sausio mėnesį 6 315 Lt, už 2008 m. sausio mėnesį 6 482, 68 Lt; už 2008 m. sausio mėnesį 10 385 Lt; už 2008 m. vasario mėnesį 49 914 Lt. Tuo pagrindu byloje pateiktos ieškovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 00146 120 646 Lt sumai, Nr. 00161 380 092,43 Lt sumai, Nr. 00164 6 482,68 Lt sumai ir Nr. 00164-1 49 914 Lt sumai.

11Teismas nurodė, kad įstatyme ir teismų praktikoje užsakovo pareiga apmokėti už atliktus darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su darbų perdavimu ir darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie Sutarties pagrindu atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą; 2008 m. kovo 27 d. atsakovė siuntė ieškovui raštą, kuriame nurodė pastabas dėl ieškovo atliktų darbų (toliau – Pastabos), iš kurio turinio matyti, kad pagrindinės pretenzijos ieškovui yra susijusios su: 1. padidėjusiomis, nei nurodytos lokalinėse sąmatose, darbų kainomis; 2. dėl nesuderintų, papildomai atliktų darbų; 3. dėl darbų trūkumų ir prarastų medžiagų.

12Teismas pažymėjo, kad elektroninis šalių susirašinėjimas patvirtina lokalinių sąmatų ir atliktų elektros darbų aktų siuntimą atsakovei. Atsakovė, prašydama iš ieškinio sumos išskaičiuoti elektros darbų, kurie viršijo sąmatinę vertę, ar nesuderintus darbus, vertę, netiesiogiai pripažino šių darbų atlikimą abejuose butuose ir lokalinių sąmatų suderinimą. Lygindamas lokalinėse sąskaitose numatytą darbų vertę su atliktų darbų aktuose nurodytomis jų vertėmis, konstatavo, kad kainos, nurodytos atliktų darbų aktuose, viršija sutartas kainas, tačiau sprendė, kad byloje apklaustų liudytojų L. J. ir D. L. parodymai, atsakovės 2008 m. sausio 11 d. elektroninis laiškas ieškovui patvirtina būtinumą didinti darbų sąmatines kainas ne dėl ieškovo kaltės. Teismas pažymėjo, kad atsakovei nereiškus prieštaravimų dėl jai elektroninėmis ryšio priemonėmis siųstų elektros darbų sąmatose nenumatytų darbų sąrašo, laikytina, kad ji su papildomų darbų atlikimu sutiko.

13Dėl santechnikos darbų, teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad 2007 m. rugsėjo 19 d. ieškovo atsakovei siųstame elektroniniame laiške buvo nurodyta tik preliminari santechnikos darbų kaina, kadangi buvo aptariamas tik pirmas darbų etapas, todėl sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog minėtame laiške nurodyta santechnikos darbų kaina 13 392, 72 Lt sumai buvo galutinė. 2008 m. vasario 7 d. ieškovas siuntė aktus, detalizavusius santechnikos darbus abiejuose butuose, atsakovė pastabų dėl santechnikos darbų kainos nereiškė, todėl teismas pripažino, jog atsakovė sutiko su 2007 m. spalio ir gruodžio mėn. I ir II etapo atliktų darbų aktuose nurodytomis kainomis.

14Teismas sprendė, kad atsakovės pretenzijos dėl nekokybiškai suklijuotų plytelių pagrįstumą įrodo UAB „A kvadratas“ atlikti darbai „broko taisymas“ ir konstatavo, kad atsakovė, CK 6.665 str. 1 d. 2 p. pagrindu turėjo teisę prašyti perskaičiuoti darbų kainą atsižvelgiant į faktinę jų kokybę bei sumažino 1 000 Lt (sumokėti UAB „A kvadratas“) suma ieškovo reikalaujamą sumą.

15Šalys, pasirašydamos lokalines sąmatas, susitarė, jog visi darbų kiekiai bus tikslinami pagal faktą, kas reiškia, jog pasikeitus darbų apimčiai, keisis ir jų sąmatinė vertė. Faktą, jog atsakovė tiesiogiai ar per sutuoktinį buvo nuolat informuojama apie atliktų kainą, patvirtina šalių elektroninis susirašinėjimas. Teismas nurodė, kad nesutikdama su darbų verte, atsakovė iš karto po darbų aktų gavimo turėjo apie tai pranešti ieškovui, tačiau to nepadarė, o tai suteikė pagrindą manyti atsakovei neturint dėl to pretenzijų. Teismas pažymėjo, kad pirminė sulygtų darbų sąmata pasikeitė ir dėl atsakovės valios – pageidavimo remontuojamuose butuose turėti mozaikines plyteles. Nepaisant to, kad ginčo šalys Sutartimi sulygo, jog sutartinė kaina gali būti keičiama užsakovui ir rangovui susitarus bei tai įforminus papildomu susitarimu (Sutarties 2.2.4. p.), teismas sprendė, kad atsakovės konkliudentiniai veiksmai leidžia daryti išvadą apie jos valios tęsti statybos rangos santykius su ieškovu ir sutikimo su ieškovo darbų aktuose užfiksuotomis kainomis egzistavimą.

16Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas netinkama spalva išdažė vieno iš butų sienas, dėl negali reikalauti 13 946, 49 Lt už sienų pakartotinį dažymą. Teismas nurodė, kad liudytoja D. L. remontuojame bute atliko dizainerės funkciją ir buvo atsakinga už darbų eigos ieškovui išaiškinimą, todėl sprendė, kad pakartotinis sienų perdažymas buvo vykdomas dėl architektės nurodymų netikslumo. Vertindamas ieškovo reikalavimą sumokėti už pakartotinį parketo tonavimą ir lakavimą, teismas sutiko su atsakove dėl netinkamo grindų darbų atlikimo.

17Teismas pažymėjo, kad Sutarties 2.2.5. punktas suteikė galimybę ieškovui atlikti sąmatoje nenumatytus darbus. Nurodė, kad atliktų darbų aktai, su kuriais nesutinka atsakovė, jai buvo pateikti 2008 m. vasario 7 d., ieškovo rašte dėl darbų perdavimo pažymėta, kad atsakovė per 2 darbo dienas turi pasirašyti pateiktus atliktų darbų aktus arba pateikti motyvuotas nepasirašymo priežastis, tuo tarpu pretenzijos ieškovui buvo pateiktos tik 2008 m. kovo 27 d. Atsakovės delsimą traktavo kaip sutikimą su darbų aktuose užfiksuotomis sąlygomis.

18Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog be atsakovės sumokėto avanso, ieškovas pagal Sutartį gavo ir 180 000 Lt sumą, kurios sumokėjimą už atsakovę atliko advokatų profesinė bendrija „Pranckevičius ir partneriai“. Nurodė, kad šią išvadą patvirtina minėtos bendrijos 2008-01-11, 2009-09-20 dalyvių susirinkimo sprendimai, mokėjimo nurodymai. Ieškovas iš advokatų profesinės bendrijos taip pat priėmė 14 369, 63 Lt mokėjimą už palanges ir 2008 m. vasario 14 d. elektroniniame susirašinėjime nurodė norintis patikslinti klausimą dėl užskaitos. Be to, atsakydamas į atsakovės pretenziją 2008 m. balandžio 2 d., ieškovas pripažino už apdailos darbus iš atsakovės gavęs 340 000 Lt sumą.

19Reziumuodamas teismas konstatavo, kad ieškovas reikalavimų pagrįstumą įrodė tik dėl 206 502, 23 Lt sumos. CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

20Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio, teismas nustatė, kad ieškovas darbų sutartyje nustatytu terminu (iki 2007 m. spalio 31 d.) nebaigė. Darbai buvo atlikti ir objektas perduotas 2008 m. kovo mėnesį. Atsižvelgęs į tai, kad Sutartimi šalys nesusitarė dėl statybinių medžiagų, elektros ir vandens tiekimo, teismas pripažino, kad statybų vykdymo klausimu turėjo rūpintis ieškovas. Teismas konstatavo, kad 2007 m. spalio 2 d. vandens paleidimo aktai, 2007 m. spalio 19 d. ieškovo statybos darbų vadovo prašymas patvirtina vandens ir elektros nebuvimą nuo Sutarties sudarymo momento iki 2007 m. spalio 2 d., 2007 m. spalio 19 d., kas sąlygojo negalimumą vykdyti remontą. Pripažinęs, kad remonto aprūpinimas statybinėmis medžiagomis buvo ieškovo pareiga, teismas pažymėjo, jog išimtis buvo plytelės ir grindų danga. Remdamasis 2008 m. vasario 20 d. atsakovės ieškovui adresuotame elektroninio laiško turiniu teismas atmetė atsakovės argumentą, jog ieškovui iki 2007 m. spalio 31 d. buvo sudarytos visos sąlygos darbų vykdymui. Pažymėjo, kad lokalinėse sąmatose nenumatytų elektros instaliacijos bei santechnikos darbų atlikimas taip pat reikalavo papildomo laiko ir neleido ieškovui darbus baigti iki 2007 m. spalio 31 d. Sprendė, kad atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino Sutarties galiojimo pratęsimą, pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų nereiškė, pati tinkamai nesirūpino medžiagų pateikimu, todėl konstatuoti ieškovo kaltę dėl darbų iki 2007 m. spalio 31 d. neužbaigimo nėra pagrindo. Dėl to atsakovės priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

21Ieškovo ieškinį patenkinęs 52 procentais, teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 4 151 Lt teisinės pagalbos išlaidų, iš ieškovo atsakovei – 3 850 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovas yra sumokėjęs 3 000 Lt žyminio mokesčio, tuo tarpu likusios dalies – 4 971 Lt žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 3 000 Lt sumokėto žyminio mokesčio sumą, 184 Lt išlaidų, turėtų už faktinių aplinkybių konstatavimą, taip pat iš atsakovės valstybei priteisė 1 145 Lt žyminio mokesčio dalį, kuri ieškovui buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo, bei 55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23Apeliaciniame skunde atsakovė J. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo tenkintas ieškovo ieškinys, o atsakovės priešieškinys atmestas, ir toje dalyje priimi naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi apeliaciniame teisme išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

241. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turi pilnai atlyginti ieškovui papildomai vykdytų ir lokalinėse sąmatose nenumatytų elektros darbų vertę pagal ieškovo pateiktus darbų aktus. Teismas iš ieškovo elektroninių laiškų negalėjo daryti objektyvios ir pagrįstos išvados dėl konkrečių faktinių aplinkybių buvimo, t. y. dėl to, kada buvo suderintos elektros darbų lokalinės sąmatos, kokioms sumoms, kokie konkrečiai darbų aktai ir kokiomis sumomis buvo siunčiami ieškovo elektroniniais laiškais. Pats faktas, kad atsakovei buvo siųstos lokalinės sąmatos nenustatytoms sumoms neįrodo, kad jos buvo su atsakove suderintos. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė reiškė pretenzijas ieškovui dėl elektros darbų atlikimo bei jų kainos. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių rašytinių susitarimų dėl sutarties kainos pakeitimo, kaip tai nustato Sutarties 2.2.1 bei 2.2.2 punktai. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad ne dėl ieškovo kaltės patalpose vykę projektų pakeitimai, sąlygojo papildomų darbų atlikimą ir atitinkamai sąmatinių elektros darbų vertės padidėjimą, kadangi nežymūs projektiniai pakeitimai, atsirandantys darbų vykdymo eigoje, nereiškia papildomų darbų atlikimo. Pridėtinės išlaidos (30 proc.) buvo įtrauktos į galutines darbų sumas, tačiau nepaisant to, vieno buto elektros darbų sąmata ieškovo viršyta net 53 proc., o kito buto – 30 proc., iš viso viršyta 12 294, 36 Lt suma, kuri galėtų susidaryti nebent esant esminiams projektinių sprendinių pakeitimams.

252. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė negali reikalauti santechnikos darbų kainos sumažinimo. 2008 m. kovo 26 d. elektroniniame laiške atsakovė teikė savo pastabas dėl santechnikos darbų aktų, tame tarpe ir dėl kainos. Minėtame laiške atsakovė taip pat buvo nurodžiusi ieškovo neatliktus santechnikos darbus. Tuo tarpu pagal ieškovo pateiktus atliktų santechnikos darbų aktus neįmanoma nustatyti, kokie darbai buvo atlikti, nors ieškovas, būdamas atsakingu už darbų aktų parengimą, privalėjo aiškiai nurodyti atliktus darbus, jų kiekį, medžiagų ir darbų kainą, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

263. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl ieškovo nekokybiškai sudėtų plytelių yra teisinis pagrindas mažinti ieškinio sumą tik UAB „A kvadratas“ sumokėta 1 000 Lt suma. Byloje pakanka įrodymų (liudytojų L. J., D. L. parodymai, atsakovės 2008 m. kovo 27 d. pretenzija ieškovui) dėl nekokybiškai atliktų aptariamų darbų. Kadangi ieškovo darbų aktuose akmens masės plytelių kampų ir skylių išpjovimas įvertintas bendra 4 176, 78 Lt be PVM suma, teismas turėjo mažinti ieškovo reikalaujamą sumą papildoma 4 176, 78 Lt suma su PVM, t.y. 4 928, 60 Lt suma.

274. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje nustatyta imperatyvi norma, draudžianti statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą ją keisti. Ginčo Sutarties 2.1 punktu lokalinėse sąmatose numatytus darbus ieškovas įsipareigojo atlikti už šalių aiškiai suderėtą kainą, todėl teismas nepagrįstai netaikė nurodytos teisės normos, nors atsakovė ja rėmėsi, ginčydama ieškovo reikalavimą. Be to, sutartinės kainos keitimas galimas tik užsakovui keičiant projektinius sprendinius, pakeitus darbų apimtį ir sudėtį (Sutarties 2.2.1, 2.2.2 p.), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytas Sutarties aplinkybes, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo ieškovui priteisti sąmatinę vertę viršijančių apdailos darbų kainą 35 702, 69 Lt sumai. Net ir tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad lokalinėse sąmatose esanti nuostata, jog „darbų kiekiai tikslinami pagal faktą“, suteikia teisę ieškovui reikalauti didesnės kainos už didesnius tų pačių darbų kiekius, tai nesuteikia teisės ieškovui vienašališkai įtraukti į darbų aktus gerokai didesnes medžiagų kainas, nei buvo suderinta lokalinėje sąmatoje. Įrodymų, kad ieškovas iš anksto būtų pranešęs atsakovei apie būtinumą didinti medžiagų kainą, byloje nėra. Teismo sprendime nurodytuose bylos lapuose esančių darbų aktų sumos neatitinka kartu su ieškovo ieškiniu pateiktų darbų aktų sumų už tą patį laikotarpį, todėl esant prieštaringiems įrodymams, teismas negalėjo remtis elektroniniu būdu atsakovei siųstų aktų kainomis ir daryti išvados apie ieškovės informavimą apie atliktų darbų vertę.

285. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ginčo rangos darbų vykdymo metu, atsakovė Lietuvoje būdavo retai, nes tuo metu buvo išvykusi į užsienį, todėl jos galimybės kontroliuoti darbų atlikimą iškart po darbų aktų pateikimo bei jų kainos atitiktį suderintai sąmatai buvo stipriai ribotos.

296. Iš byloje esančių įrodymų labiau tikėtina, kad būtent dėl ieškovo kaltės reikėjo papildomai perdažyti vieno iš butų antro aukšto sienas. Byloje nėra įrodymų, kad architektės nurodymas buvo netiksliai suformuluotas, ar kad ieškovas jo tiksliai nesuprato. Nesant galimybės objektyviai nustatyti aplinkybes, lėmusias sienų perdažymą, teismas negalėjo šių aplinkybių traktuoti išimtinai ieškovo naudai ir priteisti jam reikalaujamą sumą už pakartotinį sienų perdažymą.

307. Teismui konstatavus ieškovo atsakomybę už netinkamai atliktus grindų lakavimo darbus, atsakovė turėjo būti atleista nuo visos ieškovo reikalaujamos už šį darbą sumos mokėjimo, nes į ieškovo darbų aktus grindų tonavimo ir lakavimo darbai viename bute yra nepagrįstai įtraukti du kartus.

318. Bet kokie papildomi darbai, kurie nebuvo numatyti sąmatoje, turėjo būti suderinti su atsakove ir galėjo būti atliekami tik pagal šalių iš anksto suderintą sąmatą. Nesant byloje įrodymų, kad minėti darbai buvo suderinti, ieškovas turi prisiimti neigiamas savo neveiklumo pasekmes. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 5 285, 87 Lt sumą už papildomus nesuderintus apdailos darbus.

329. Teismas, spręsdamas šalių ginčą, nepagrįstai netaikė CK 6.259 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios skolininko atsakomybės mažinimą arba jo atleidimą nuo atsakomybės visiškai, kai prievolė netinkamai įvykdyta dėl paties ieškovo kaltės. Byloje pateikti įrodymai patvirtina akivaizdžią ieškovo kaltę dėl to, kad ne visi darbai buvo atlikti tinkamai ir kokybiškai: ieškovas nesilaikė norminių teisės aktų reikalavimų, vėlavo atlikti Sutarties lokalinėmis sąmatomis sulygtus pagrindinius apdailos darbus iki Sutartyje nustatyto termino. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo taikyti minėtą CK nuostatą ir mažinti atsakovės atsakomybę arba netaikyti jos visai. Teismas taip pat nepagrįstai netaikė CK 1.5 straipsnio. Ieškovo buvęs vadovas R. B. teisme davė tikrovės neatitinkančius parodymus dėl 180 000 Lt sumos, gautos už ginčo rangos darbus iš advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“, tuo siekdamas nesąžiningai praturtėti atsakovės sąskaita. Teismas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę ir jos kontekste vertinti likusios ieškinio sumos reikalavimo pagrįstumą.

3310. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 dalį, bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu skolininkui neatsiranda pareigos mokėti kreditoriui netesybas už prievoles, kilusias iki bankroto proceso. Vadovaujantis procesinio lygiateisiškumo principu, analogiškas aiškinimas turi būti taikomas ir kitos procesinės šalies atžvilgiu. Priešingu atveju, šalys atsidurtų nelygiavertėje padėtyje, būtų pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo naikintina.

3411. Teismas, spręsdamas priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, nepagrįstai nustatė, kad ginčo objekte nebuvo vandens ir elektros nuo Sutarties sudarymo momento, t. y. 2007-07-26 iki 2007-10-02, 2007-10-19 – beveik 2, 5 mėnesio, kai tuo tarpu liudytojų parodymai patvirtina, kad elektros ir vandens tiekimo trikdžiai nebuvo ilgalaikiai. Kelių dienų trukdžiai negalėjo iš esmės įtakoti ieškovo įsipareigojimų nesavalaikio vykdymo ir vėlavimo užbaigti pagrindinius apdailos darbus iki Sutartyje nustatytos datos.

3512. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nebuvo pateikusi visų reikiamų medžiagų remonto darbams atlikti ir neprieštaravo dėl statybos rangos santykių su ieškovu pratęsimo po 2007-11-01. Dėl ieškovo vėlavimo atlikti pagrindinius apdailos darbus, atsakovė buvo tapusi situacijos „įkaite“: būtų buvę neprotinga ir neekonomiška nutraukti Sutartį su ieškovu po 2007-11-01 ir ieškoti kitų rangovų, kurie pabaigtų rangos darbus, todėl atsakovė reikalavo, kad darbus tinkamai užbaigtų ieškovas. Atsakovei laiku užsakius ir apmokėjus už grindis ir plyteles, reikalingas Sutartimi sulygtai darbų apimčiai atlikti, vykdant atsiskaitymus su ieškovu už 2007 m. 8-10 mėn. atliktus darbus, paties ieškovo veiksmai lėmė tai, kad pagrindiniai apdailos darbai nebuvo atlikti iki Sutartyje nustatyto termino.

3613. Iš ieškovo pateiktų santechnikos darbų aktų matyti, kad pagrindinė santechnikos darbų apimtis buvo atlikta 2007 m. 9-10 mėn. Todėl tai nėra darbai, kurie buvo užsakyti besibaigiant ar pasibaigus Sutartyje numatytam darbų atlikimo terminui. Elektros darbai ieškovo buvo atliekami 2007 m. rugsėjo mėnesį. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, dėl ko priėjo neteisingos išvados, kad nėra jokios ieškovo kaltės dėl vėlavimo atlikti darbus.

3714. Nesant dvišalio rašytinio susitarimo dėl Sutarties termino pratęsimo, laikytina, kad ieškovas pažeidė galutinį darbų atlikimo terminą. Dėl to teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį dėl 124 029, 59 Lt sutartinių netesybų priteisimo.

3815. Ieškovo buvusio vadovo pateikti melagingi parodymai dėl 180 000 Lt sumos už ginčo darbus apmokėjimo, taip pat neatvykimas į byloje 2012-08-09 paskirtą teismo posėdį, dėl ko teismas priėmė nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, įsipareigojimo pateikti įrodymus dėl medžiagų sunaudojimo ginčo patalpose nevykdymas patvirtina ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes, spręsdamas dėl priteistino iš atsakovės žyminio mokesčio dydžio. Ieškovą teismo posėdžiuose atstovavo net keturi atstovai, du iš jų dalyvavo bylą nagrinėjant ieškinį apygardos teisme pirmą kartą. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalaujama priteisti teisinio atstovavimo išlaidų suma teismo turėjo būti sumažinta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytais dydžiais.

3916. Kadangi prie civilinės bylos medžiagoje esančio ieškovo 2007-07-23 elektroninio laiško (pateikto kartu su dubliku) nėra pridėti su minėtu laišku siųsti priedai, o vienas iš priedų (šalių suderinta elektros darbų sąmata vienam iš butų) yra reikšmingas sprendžiant ieškovo reikalavimo priteisti sumas už elektros darbus klausimą, prašo atsižvelgti į papildomai pateikiamą dokumentą. Rengiant apeliacinį skundą buvo pastebėta, kad šio priedo byloje nėra.

40Atsiliepime į skundą ieškovas BUAB „Regrista“ prašo netenkinti atsakovės skundo ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimą. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:

411. Visi darbų atlikimo aktai buvo įteikti atsakovei bei jos atstovams, taip pat siųsti pakartotinai elektroniniu paštu, tame tarpe ir aktai už atliktus elektros instaliacijos darbus. Pirminiuose laiškuose konkrečių darbų atlikimo sumų apskirtai nebuvo nurodyta, kadangi visi kiekiai ir darbai turėjo būti tikslinami pagal faktą ir tai matyti iš elektroninio susirašinėjimo. Teismui buvo pateikti visi elektros instaliacijos darbų aktai, todėl teismas rėmėsi visais šiais aktais ir pagrįstai priteisė sumą už atlikus elektros instaliacijos darbus. Atsakovės nurodytuose 2007-12-17, 2007-10-22 ir 2008-02-20/22 elektroniniuose laiškuose nebuvo ginčijama elektros instaliacijos darbų kaina, tik klausiama, ar visi darbai pilnai atlikti ir pan. Pateiktose lokalinėse sąmatose aiškiai buvo numatyta, kad visi atliktų darbų kiekiai bus tikslinami pagal faktą, be to, darbų eigoje buvo keičiamas projektas, buvo užsakyti papildomi darbai, darbai buvo koreguojami architektės nurodymu. Atsakovė niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl elektros instaliacijos išvedžiojimo, elektros prietaisų įrengimo, todėl, akivaizdu, kad visi šie darbai buvo su ja suderinti ir atsakovės priimti. Atmestinas skundo teiginys dėl smulkių ir neesminių projektų pakeitimo, kadangi iš esmės buvo keičiamos elektros prietaisų išdėstymo vietos.

422. Atsakovė nurodo, kad ji neva ginčijo santechnikos darbų kainą, tačiau nei viename iš jos siųstų elektroninių laiškų darbų atlikimo kaina nėra ginčijama. Santechnikos darbai Sutartimi nebuvo sulygti, šie darbai buvo užsakyti papildomai.

433. Nors teismas pasisakė dėl tariamų plytelių trūkumų, tačiau atsakovė neįrodė, kad iš esmės plytelės buvo supjaustytos ir sudėtos nekokybiškai ar kad ji negalėjo naudotis atliktais darbais, todėl jai kyla pareiga už šiuos darbus atsiskaityti.

444. Atsakovė nurodo, kad nesant rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų, jai neva apskirtai nekyla pareiga už juos atsiskaityti, tačiau kitoje vietoje jau pati nurodo, kad kai kurie papildomi darbai (mozaikinių plytelių, taip pat plytelių virtuvės zonoje klijavimas) visgi buvo su ja suderinti. Visi atliktų darbų kiekiai buvo tikslinami pagal faktą.

455. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog ginčo darbų atlikimo metu jos nebuvo Lietuvoje ir ji negalėjo kontroliuoti darbų. Liudytojais L. J. ir D. L. patvirtino, kad darbus jie nuolat prižiūrėjo, todėl atsakovė turėjo visas galimybės kontroliuoti atliekamus darbus ir laiku reikšti pretenzijas, jei laikė, kad darbai atliekami netinkamai ar nebuvo užsakyti ir ji jų nepriims.

466. Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 35 702, 69 Lt sumą, tačiau iš dėstymo taip ir neaišku, kas į šią sumą įeina – kokius darbus ginčija, apeliantė nepaaiškino, kodėl neturėtų būti priteista likusi 14 317, 23 Lt suma.

477. CK 6. 694 straipsnio 6 dalyje nustatyti išimtiniai atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą. Šio straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, kad abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo – perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką rangos bylose, yra išaiškinęs, jog faktas, kad darbų priėmimas – perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau tai neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo. Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčo butus naudoja pagal paskirtį, todėl ji negali atsisakyti priimti darbų rezultato, taip pat nuginčyti atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto.

488. Spręsdamas dėl sienų dažymo, teismas teisingai nurodė, kad būtent architektė turėjo tiksliai parinkti sienų dažų spalvas ir išaiškinti, kokius darbus būtina atlikti ir kokia apimtimi. Taip pat visiškai pagrįstai teismas atkreipė dėmesį, kad dažų buvo pateikta tiek, kiek užteko visų sienų nudažymui. Taigi šioje dalyje teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad ieškovas papildomus perdažymo darbus atliko pagal atsakovės užsakymą.

499. Atsakovė neįrodė, kad grindų tonavimo ir lakavimo darbai buvo atlikti nekokybiškai ir kad perduodant jai darbus buvo išryškėję kokie nors atliktų darbų defektai. Tai, kad grindys buvo tinkamai įrengtos ir nulakuotos, patvirtina ir 2008-03-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tariami grindų lakavimo trūkumai paaiškėjo tik praėjus metams nuo jų atlikimo, todėl teismas turėjo taikyti teisės normas, reglamentuojančias trūkumų, atsiradusių garantiniu terminu, ištaisymą, o ne laikyti, kad darbai iš esmės buvo atlikti netinkamai ir ji už juos gali neatsiskaityti. Kadangi atsakovė nesikreipė į ieškovą ir neinformavo apie atsiradusius trūkumus, tai patvirtina aplinkybę, kad šie trūkumai atsirado ne dėl ieškovo kaltės, o, galimai, dėl kitų priežasčių. Be to, atsakovė nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatytos grindų lakavimo trūkumų priežastys.

5010. Apeliantės argumentus, kad atlikti papildomi darbai nebuvo su ja suderinti, nebuvo jos užsakyti, paneigia byloje surinkti įrodymai bei liudytojų parodymai: elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad ji pati užsakė papildomus darbus, juos derino su rangovu. Šias aplinkybes patvirtino ir jos sutuoktinis L. J..

5111. Sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas dėl pačios atsakovės kaltės buvo pratęstas. Pagrindinės darbų pratęsimo priežastys buvo šios: bendrovė gavo tik Sutartyje numatytą avansą, kitų sutartų sumų pagal Sutartį atsakovė nesumokėjo; buvo užsakyti papildomi pirminėje sąmatoje neįvertinti darbai ir santechnikos prietaisų montavimas, specialus 45 laipsnių kampu akmens masės plytelių pjaustymas ir šių plytelių klijavimas, sienų kartotinis perdažymas, todėl visų užsakytų darbų atlikimo terminas buvo atitinkamai pratęstas; atsakovė darbų eigoje pakeitė projektinius sprendinius, dėl ko padidėjo atliekamų darbų kiekis bei sudėtingumas.; patalpose buvo nutraukta tiekti elektrą ir vandenį; atsakovė vėlavo užsakyti, nupirkti ir pateikti statybines medžiagas, kurios turėjo būti panaudojamos atliekant Sutartyje numatytus darbus. Atsakovė ir jos atstovė darbų atlikimo procese nė karto nepateikė pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų, nei viename elektroniniame laiške nėra apie tai užsiminta.

5212. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad advokatų profesinė bendrija „Pranckevičius ir partneriai“ sumokėjo ieškovui 180 000 Lt sumą už darbus, atlikus ( - ), tuo tarpu vien suinteresuoto liudytojo parodymai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ši suma pervesta visiškai už kitą objektą – atsakovei priklausančių kotedžų įrengimą. Vien tai, kad bendrija nupirko atsakovei palanges, taip pat nesudaro pagrindo laikyti, kad ji apmokėjo už visus įrengimo darbus. Teismas savo sprendime rėmėsi advokatų profesinės bendrijos susirinkimo protokolais, tačiau šie dokumentai yra sudaryti tų pačių suinteresuotų asmenų, be to, minėti dokumentai datuoti jau po Sutarties sudarymo, atliktų darbų ir jų apmokėjimo.

5313. Įstatymas aiškiai įtvirtina, kad palūkanų skaičiavimas sustabdomas pagal pačios bankrutuojančios bendrovės prisiimtas prievoles kreditorių atžvilgiu, o ne jos skolininkų atžvilgiu.

5414. Nors atsakovės dalyvavimas 2010-06-09 teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, ji vengė dalyvauti teismo posėdžiuose ir tik tada, kai ieškovui buvo iškelta bankroto byla, pirmą kartą atvyko į teismo posėdį, tačiau ji nė karto nepriėmė jai siunčiamos korespondencijos. Be to, pirminiuose teismui teiktuose dokumentuose atsakovė teigė, kad ji ieškovo paslaugas užsakė tik vienam butui. Taigi pati atsakovė nesąžiningai naudojosi jai suteiktomis teisėmis ir piktybiškai vilkino bylos nagrinėjimą, nevykdė teismo įpareigojimo dalyvauti numatytuose teismo posėdžiuose, teikė tikrovės neatitinkančius įrodymus.

5515. Kartu su skundu pateiktas papildomas dokumentas neturi jokių parašų, kitų identifikacinių duomenų ir vizualiai skiriasi nuo visų kitų ieškovės pateiktų lokalinių sąmatų, todėl šie dokumentai turėtų būti vertinami kritiškai. Be to, atsakovė nenurodė jokių priežasčių, dėl ko papildomų įrodymų negalėjo pateikti anksčiau.

56IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

57Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

58Dėl statybos darbų kainos.

59Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. liepos 26 d. sudarė Buto remonto ir apdailos darbų sutartį Nr. 2007/04-02 (toliau - Sutartis). Pagal šią Sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti dviejų butų apdailos darbus adresu ( - ), pagal architekto pateiktus techninius projektus (t. 5, b. l. 3-4). Bendra darbų abiejuose butuose sąmatinė vertė yra 477 395 Lt, įskaitant PVM (Sutarties 2.1 punktas). Sutarė, kad darbų pradžia yra 2007 m. liepos 26 d., o galutinė darbų pabaiga ne vėliau kaip 2007 m. spalio 31 d. (Sutarties 3.1.4 punktas). Ieškovas atliko sutartyje numatytus ir papildomai su atsakove sutartus darbus bendrai 557 135,11 Lt sumai. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė pervedė ieškovui 160 000 Lt avansą, tačiau dėl likusios 397 135,11 Lt dydžio sumos vyksta ginčas tarp šalių. Atsakovė savo atsisakymą sumokėti ieškovui už atliktus statybos darbus iš esmės grindė tuo, jog ieškovas atliko papildomus statybos darbus, dėl kurių su atsakove nebuvo susitaręs, taip pat dėl nepagrįstai padidintų darbų kainų ir nekokybiškai atliktų kai kurių rangos darbų.

60CK 6.653 straipsnio 1 dalis nurodo, jog rangos sutartyje turi būti nurodyta darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui; jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus; jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą (CK 6.644 str. 2 d., 6.653 str. 4 d.). Be to, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti; ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.644 str. 2 d., 6.653 str. 5 d.).

61Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų, tuo tarpu statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 str. 5 d.). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų, todėl šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Sutartyje numatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 str. 4 d.), jeigu vykdant rangos sutartį paaiškėja, jog būtina atlikti papildomų darbų, arba dėl kitų svarbių priežasčių tenka rangovui didinti tam tikrų darbų kainą. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais, kurie numatyti bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 str. 6 d.) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose (CK 6.684 str. 4 d., 6.685 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009, 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog rangos sutartyje sulygtos darbų kainos keitimas (didinimas) galimas tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti, tariantis dėl fiksuotos darbų kainos; atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus aukščiau nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2012).

62Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarydamos 2007-07-26 Sutartį joje numatė bendrą darbų kainą už abu butus – 477 395 Lt, kuri detalizuota 2007-07-25 ir 2007-07-26 lokalinėse sąmatose (t. 1, b. l. 5, 6). Sutarties 2.1 punkte yra aiški nuoroda, kad sutarties kaina 477 395 Lt yra apskaičiuota pagal lokalines sąmatas Nr. 1.4-1 ir 1.4-3. Lokalinėse sąmatose nurodyta, kad visi darbų kiekiai bus tikslinami pagal faktą, kas reiškia, jog padidėjus sąmatoje nurodytam darbų kiekiui, atitinkamai gali būti didinama ir darbų kaina. Be to, minėtose lokalinėse sąmatose nurodyta, kad pasikeitus rinkos kainoms, gali keistis sąmatinė kaina ir kad jose nėra įvertinti santechnikos darbai, židinio ir krosnies įrengimas, elektros instaliacijos darbai, taip pat palangės, sienų ir grindų plytelės, tapetai ir šviestuvai. Tai rodo, kad šalys sutartimi buvo susitarusios dėl tam tikrų darbų, įtrauktų į sąmatas, kainos, kartu numatydamos galimybę jas tikslinti tiek pagal faktinius darbų kiekius, tiek pagal rinkos kainas (jeigu jos keistųsi). Analogiška išvada seka ir iš sutarties 2.2 punkto nuostatų, kurios numatė galimybę keisti sutarties kainą užsakovui keičiant patvirtintus projektinius sprendinius, kurių pagrindu buvo nustatyta sutartinė kaina; užsakovui pakeitus darbų apimtį bei sudėtį; sustabdžius ar nutraukus darbus dėl priežasčių, nepriklausančių nuo rangovo; kilus poreikiui atlikti nenumatytus darbus. Tarp šalių jau pradinėse sąmatose buvo sutarta, kad ši kaina nėra galutinė, nes į jas neįtraukti darbai, kurie priskiriami apdailos darbų kategorijai ir kai kurie iš šių darbų, kaip antai, sienų ir grindų plytelės, tapetai, santechnikos, elektros instaliacijos darbai, yra gana didelės apimties, brangiai kainuojantys (tiek jų medžiagų, tiek darbų įkainiai yra dideli), todėl tai suponuoja išvadą, jog tiek sutartyje, tiek pradinėse lokalinėse sąmatose šalių valia nebuvo suderinta galutinė visų rangos darbų kaina. Be to, šalys susitarė, kad galutiniai darbų kiekiai yra tikslinami pagal faktą, o tai (faktinis darbų kiekio padidėjimas) irgi gali lemti galutinės kainos pakeitimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką bei įvertinusi šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalys buvo susitarusios dėl aplinkybių, kurioms esant, rangos sutarties kaina gali didėti. Tai yra, šalių susitarimas dėl rangos darbų kainos nebuvo galutinis. Atitinkamai, nepripažįstamas pagrįstu apeliantės argumentas, esą visi darbai, tiek numatyti rangos sutartyje (bei pradinėse lokalinėse sąmatose), tiek papildomi darbai, kurie sąmatose aiškiai įvardijami kaip neįtraukti į jas, o tuo pačiu ir į galutinę sutarties kainą, turėjo būti atlikti už sutartyje nurodytą kainą.

63Sutarties 2.2.4 punkte buvo numatyta, kad sutartinės kainos pakeitimas įforminamas Užsakovo ir Rangovo papildomu susitarimu, kuris šalims pasirašius įgauna sutarties priedo galią. Apeliantė akcentuoja, jog toks papildomas susitarimas šalių nebuvo pasirašytas, todėl esą ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti apmokėjimo už atliktus elektros instaliacijos, santechnikos, plytelių klojimo darbus. Tokia apeliantės pozicija nėra pagrįsta ir teisinga. Remiantis CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi rangos sutarties sudarymo bei darbų atlikimo metu) rangos sutartis dėl darbų, kurių vertė didesnė negu 5000 Lt (šiuo metu- 1500 eurų), turi būti rašytinė. Tačiau paprastos rašytinės sandorių formos nesilaikymas sandorio nedaro negaliojančiu – kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, tokio sandorio nesudarymas raštu atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi, aplinkybė, kad šalys nesudarė atskiro rašytinio susitarimo dėl papildomų minėtų darbų atlikimo, savaime nereiškia, jog toks susitarimas nebuvo sudarytas. Pagal šalių pateiktus įrodymus (išskyrus liudytojų parodymus) teismas sprendžia, ar šalys tarėsi dėl atitinkamų darbų atlikimo, ar buvo pasiektas susitarimas juos atlikti ir, jeigu taip – už kokią kainą. Byloje nustatyta ir apeliantė šią aplinkybę pati akcentuoja apeliaciniame skunde, jog darbų atlikimo metu ji gyveno užsienyje. Nors šią aplinkybę atsakovė akcentuoja dėl to, kad negalėjo tinkamai kontroliuoti darbų eigos, ji yra aktuali ir vertinant šalių bendradarbiavimo galimybes kitais aspektais – ar turėjo galimybę rangovas parengti, pateikti užsakovei fiziškai pasirašyti, o ji atitinkamai ar turėjo galimybę pasirašyti susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo. Byloje nustatyta, kad šalys sutarties vykdymo laikotarpiu iš esmės bendravo ne pačios betarpiškai, o elektoriniu paštu arba per atstovus (apeliantės sutuoktinį, darbus prižiūrėjusią architektę). Taigi, sprendžiant dėl susitarimo atlikti sutartyje nenumatytus darbus egzistavimo, aktualu kaip rangovas informavo užsakovę apie jų atlikimo būtinybę, kainą, kaip į rangovo pateikiamą informaciją reagavo užsakovė ar jos įgalioti asmenys.

64Toliau teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl visų darbų, viršijančių Sutarties sąmatinę vertę, šalių susitarimo dėl šių darbų atlikimo, egzistavimo ir pareigos už juos apmokėti atsiradimo.

65Dėl elektros darbų. Kaip jau buvo minėta, į pradines lokalines sąmatas elektros instaliacijos darbai nebuvo įtraukti. Iš byloje esančio susirašinėjimo tarp šalių nustatyta, kad vėliau šalys susitarė ir sudarė lokalines sąmatas dėl elektros darbų, pagal kurias buto, esančio ( - ), elektros darbų vertė sudarė 17 814 Lt (t. 1, b. l. 157), o buto, esančio ( - ), lokalinė sąmata už elektros darbus sudarė 16 662 Lt (t. 1, b. l. 154). Taip pat šiam butui buvo sudaryta ir lokalinė sąmata dėl papildomų elektros instaliacijos darbų 1 278 Lt sumai (t. 1, b. l. 153). Apeliantė mano, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo priteisti iš jos ieškovui elektros darbų sąmatas viršijančią sumą, kadangi tarp šalių nebuvo pasirašytas joks papildomas susitarimas, kaip tai buvo numatyta šalių sudarytos Sutarties 2.2.4 punkte. Nors atsakovė teigia, kad tarp šalių nebuvo raštiško susitarimo dėl papildomų darbų, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tarp šalių darbų derinimas vyko elektroniniu paštu, o rangovas savo iniciatyva papildomų darbų neatlikinėjo. Papildomi elektros darbai atsirado dėl pradinio projekto korekcijų, elektros laidų perkėlimo iš vienos vietos į kitą. Nors apeliantė ir jos sutuoktinis liudytojas L. J. nurodė, kad projektinių pakeitimų nebuvo, tačiau iš byloje esančių įrodymų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeitimai, kurie lėmė papildomus ieškovo darbus, visgi buvo atliekami. Tai patvirtina ir liudytojo L. J. parodymai, kuomet jis nurodė, jog elektros laidai buvo perkelti į naują vietą maždaug apie pusę metro (t. 4, b.l. 202). Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmos instancijos teismas nevertino jos 2007-12-17, 2007-10-22, 2008-02-20 siųstų pretenzijų dėl elektros darbų atlikimo ir jų kainų, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi šiuos atsakovės laiškus pažymi, kad atsakovė juose nereiškė jokių pretenzijų dėl elektros darbų kainų ar pačių darbų apimties, tik teiravosi ieškovo dėl atliekamų darbų eigos bei terminų (t. 1, b.l. 148, 150, 169-170). Pažymėtina ir tai, kad kai kuriuos papildomus elektros darbus ieškovas turėjo atlikti dėl kai kurių nuo jo nepriklausančių aplinkybių, kaip kad į 2008 m. sausio mėn. Atliktų darbų aktą įtraukti tokius papildomus darbus kaip Grandinės patikrinimą tarp įžemiklių ir įžemintų elementų (D1-380), kurie visada atliekami, kai koreguojasi arbai naujai klojama elektros instaliacija. Todėl ieškovui atlikus elektros instaliacijos darbus pagal pakoreguotą elektros instaliacijos planą buvo būtina atlikti ir varžų matavimus (t. 1, b.l. 197). Taip pat ir su Šildymo kabelių sistemos termostatų montavimu (N21-588), kurių nesumontavo bendrovė „Hanner“ (t. 1, b.l. 197). Visi šie pradinėje sąmatoje nenumatyti darbai buvo būtini, o jų būtinumą ieškovas įrodė į bylą pateiktais įrodymais.

66Pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalies nuostatas, statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti, jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, šalis privalo imtis priemonių toms kliūtims pašalinti, o šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Iš byloje esančių duomenų nėra jokių abejonių, jog ieškovas dėjo visas pastangas bendradarbiauti su atsakove ir jos sutuoktiniu dėl butų apdailos darbų eigos. Kadangi užsakovai darbų vykdymo metu gyveno ne Lietuvoje, atitinkamai buvo apsunkintos galimybės šalims papildomus darbus įforminti nauja rašytine sutartimi, tačiau aktyvus susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp šalių paneigia visas abejones, jog ieškovas nederindavo su atsakove ir jos sutuoktiniu klausimų, susijusių su papildomais statybos darbais ir dėl to padidėjusiais kaštais. Ieškovas kiekvieną mėnesį siųsdavo atsakovei J. K. pasirašytus Atliktų darbų aktus (t. 1, b.l. 11-33) bei paaiškinimus dėl atliktų darbų. Matyti, kad iš 19 atsakovei siųstų Atliktų darbų aktų, pačios ieškovės buvo pasirašytas tik vienas. Užsakovai statybos darbų priežiūrą buvo pavedę atlikti buto dizainerei D. L.. Darbų metu nei atsakovė, nei statybos darbus prižiūrėjusi D. L. jokių pretenzijų ieškovui nereiškė, nors būtinybė atlikti elektros instaliacijos įrengimo darbus, jų apimtis, kaina buvo derinami elektroniniais laiškais. Apeliantė, būdama informuota apie tokių darbų atlikimo būtinybę ir žinodama, jog pradinėse darbų sąmatose šie darbai nėra numatyti, bet nesutikdama, kad šiuos darbus atliktų ieškovas arba nesutikdama su jo sąmatose nurodoma darbų kaina, vykdydama bendradarbiavimo pareigą, turėjo adekvačiu būdu (tai yra, tokia pat forma kaip kad gavo informaciją- elektoriniu laišku) operatyviai reaguoti, informuodama rangovą apie savo valią tokių darbų neatlikti ar pavesti juos atlikti kitam subjektui arba, nesutikdama su rangovo siūloma darbų kaina, atitinkamai aiškiai nurodyti šią aplinkybę. Tačiau iš anksčiau aptarto šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, jog nei dėl darbų atlikimo apskritai, nei dėl jų kainos jokių prieštaravimų nebuvo pareikšta, atitinkamai, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė priėmė ieškovo pasiūlymą atlikti elektros instaliacijos įrengimo darbus už jo nurodytą kainą. Todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimą ir 12 294,36 Lt suma sumažinti ieškovo reikalavimą už papildomus elektros darbus, kurie viršijo sąmatinę vertę.

67Dėl santechnikos darbų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad į Lokalines sąmatas santechnikos darbai nebuvo įtraukti, tik vėliau šalys susitarė, kad bus atliekami ir kiti, tame tarpe ir santechnikos, darbai. Ieškovas 2007-09-19 L. J. siųstame elektroniniame laiške nurodė, kad I etapo santechnikos darbų kaina būtų apie 12 000 Lt; be to pažymėjo, jog ši suma yra preliminari, nes įvertinta be sąskaitų (t. 1, b.l. 139). Apeliantė teigia, kad galutinė suma, dėl kurios šalys susitarė buvo 13 392,72 Lt, tačiau su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, jog iš šalių susirašinėjimo matyti, jog šis susitarimas buvo tik dėl pirmojo etapo santechnikos darbų. 2008-02-07 ieškovas siuntė atsakovei visų atliktų santechnikos darbų aktus, kuriuose buvo nurodyti darbai ir kainos už atliktus darbus (t. 1, b.l. 164-167), tačiau atsakovė jokių pastabų ar pretenzijų dėl siųstų santechnikos darbų kainų neišreiškė. Tame pačiame siųstame elektroniniame laiške ieškovas nurodė, kad pateikia Atliktų darbų aktus, kuriuos prašo pasirašyti per dvi dienas, o jeigu atsakovė su jais nesutinka tai pateikti motyvuotą nepasirašymo priežastį. Atkreiptinas dėmesys, jog tarp šalių sudarytos Sutarties 3.2.4 punktas numatė užsakovo pareigą priimti iš rangovo pagal sutartį kokybiškai atliktą darbą per dvi darbo dienas nuo darbų priėmimo – perdavimo akto pateikimo dienos. Jeigu užsakovas nesutinka su rangovo atliktais darbais tai per 2 dienas turi pateikti motyvuotas nepasirašymo priežastis (3.2.5 p.). Pažymėtina, kad atsakovė į ieškovo 2008-02-07 laišką atrašė ieškovui 2008-02-08, kad darbus norėtų priimti abiejuose butuose iš karto, o 2008-02-22 siųstame laiške ieškovui nurodė tik dėl kelių nebaigtų darbų, tačiau abiejuose laiškuose neišreiškė savo nesutikimo dėl per didelės santechnikos darbų kainos (t. 1, b.l. 168, 169).

68Atsakovė taip pat nurodo, kad Atliktų darbų aktuose nėra išskirta, kokie konkretūs darbai buvo atlikti, o kurie ne, todėl aktuose nurodyta suma dar turėtų būti mažinama 30 procentų. Su tokia atsakovės nuomone nėra pagrindo sutikti, kadangi į Atliktų darbų aktus ieškovas įtraukinėjo sumas tik už atliktus darbus; darbai, kurių ieškovas neatliko, nebuvo įtraukti į Atliktų darbų sąmatas, todėl nėra pagrindo atliktų darbų kainą sumažinti dar 30 procentų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 23 512,07 Lt sąmatinę vertę viršijančias sumas už santechnikos darbus yra nepagrįsti ir atmestini.

69Dėl nekokybiškai sudėtų plytelių. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas ieškinio sumą dėl nekokybiškai sudėtų plytelių sumažino per maža, t. y. 1000 Lt suma, kuri buvo sumokėta UAB „A Kvadratas“ už tarpų tarp plytelių išvalymą ir užtepimą viena spalva. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 4 928,60 Lt sumą už akmens masės plytelių išpjovimo darbus, nors šie darbai buvo atlikti nekokybiškai, o tai patvirtino liudytojų L. J. ir D. L. parodymai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atsakovės argumentu, kadangi tokie liudytojų parodymai, kaip: „plytelės buvo pjaustytos paprastu pjūkleliu“, „plytelės nebuvo labai gerai sudėtos. Matėsi siūlės, kraštai aptrupėję. Reikėjo supjaustyti tvarkingai, o to nepadarė, nepaisant to, kad plytelės buvo brangios“ (t. 4, b. l. 136, 202), nėra pakankami, jog būtų galima pripažinti, kad ieškovas nekokybiškai išpjaustė ir sudėjo plyteles. Byloje nėra jokio ekspertizės akto, kuriame būtų nustatyta, kad plytelės buvo sudėtos nekokybiškai, atliktas didelis darbų brokas, dėl kurio nėra galimybės eksploatuoti plytelėmis išklotų patalpų. Priešingai, iš byloje esančios UAB „A Kvadratas“ sąmatos (t. 4, b. l. 128-132), matyti, jog UAB „A Kvadratas“, kuris po ieškovo išėjimo iš remontuojamų butų, užbaigė UAB „Regrista“ nebaigtus darbus, atliko vienintelį vonios plytelių taisymą, t. y. plytelių tarpų išvalymą ir vonios plytelių tarpų užtepimą viena spalva, o šių darbų sąmatinė vertė sudaro 1 000,00 Lt (t. 4, b.l. 131). Pažymėtina ir tai, kad UAB „A Kvadratas“ neardė ieškovo sudėtų plytelių ir neklojo jų iš naujo, o tai tik patvirtina faktą, jog plytelės nėra netinkamos naudojimui. CK 6.658 straipsnio 5 dalis nurodo, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Taigi aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai 1 000,00 Lt suma sumažino ieškovo reikalavimą už plytelių klojimo darbus.

70Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad iš atsakovės turi būti priteista 4 928,60 Lt suma už akmens masės plytelių išpjovimo darbus. Apeliantė ginčija, kad šie darbai nebuvo numatyti pradinėje sąmatoje, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš jos šią sumą. Pažymėtina, kad sudarant pradinę sąmatą, rangovui nebuvo žinoma, kokios plytelės bus klojamos, nežinojo, kad reikės pjaustyti akmens masės plyteles, jog bus dedamos mozaikos plytelės. Tik atsakovei pateikus plyteles, ieškovui paaiškėjo, jog jų supjaustymui ir gręžimui būtina speciali įranga, didesnės laiko ir darbo sąnaudos, todėl atsiradus nenumatytiems darbams, ieškovas, remdamasis Rangos sutarties 2.2.5 punktu, papildomai paskaičiavo už plytelių skylių ir kampų išpjovimą. Be to, akmens masės plytelių kampų ir skylių išpjovimas būtent tokioms sumoms buvo įvertintas ir pateiktas užsakovams Darbų aktuose už 2007 metų rugsėjo mėn. (935,10 Lt x 2), Darbų aktas už 2007 metų spalio mėn. (1215,63 Lt) ir Darbų aktas už 2007 metų lapkričio mėn. (1090,95 Lt), tačiau nei atsakovė, nei jos vyras L. J. jokių prieštaravimų dėl šių sumų nepareiškė.

71Dėl papildomo sienų dažymo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kuriais remiantis buvo tenkintas ieškovo reikalavimas apmokėti už pakartotinį sienų dažymą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad architektė D. L. buvo atsakinga už remontuojamų objektų priežiūrą. Ji duodavo tikslius nurodymus rangovams. Apeliantė teigia, kad D. L. buvo davusi nurodymus ieškovui atlikti tik spalvų bandymus, o ieškovas nesuderinęs su architekte, netinkama spalva išdažė pirmojo buto sienas, kurias vėliau teko perdažyti. Mano, kad būtent dėl ieškovo kaltės sienos buvo išdažytos netinkama spalva, todėl ieškovas negali reikalauti iš atsakovės sumokėti 16 456,86 Lt (13 946,49 + 18 proc. PVM) už pakartotinį dažymą, tačiau ši atsakovės pozicija yra visiškai nepagrįsta. Akivaizdu, jog siekiant išbandyti kelias sienų spalvas, yra daromi bandymai su nedideliu dažų kiekiu ant nedidelio sienos ploto. Iš byloje esančių liudytojų parodymų nustatyta, jog architektė D. L. ieškovui pateikė tokį kiekį dažų, kurio užteko visoms sienoms išdažyti, o ne tik nedideliam spalvos bandymui atlikti. Todėl teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovas negalėjo savo iniciatyva netinkama spalva išdažyti sienas. Tikėtina, jog tokį nurodymą jis gavo iš architektės D. L., kuri ir buvo atsakinga už tikslų darbų paaiškinimą ir jų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl pakartotinio sienų dažymo ir priteisė iš atsakovės 13 946,49 + 18 proc. PVM, iš viso 16 456,86 Lt. Teisėjų kolegijai atmetus apeliantės prašymą išminusuoti šią sumą už papildomą dažymą, taip pat pagrįstomis ir ieškovui priteistinomis laikytinos jo turėtos 1 214,04 Lt dydžio išlaidos už pastolių įrengimą bei išardymą, nurodytos 2007 m. gruodžio mėnesio Atliktų dabų akte (t. 1, b.l. 22). Dėl neteisingų užsakovo nurodymų ieškovui iš naujo perdažant butą Nr. 1 nauja spalva, buvo reikalingi ir pastoliai, todėl visiškai pagrįstai ši suma buvo įtraukta į Atliktų darbų aktą, nors ir viršijo pradinę tarp šalių sutartą kainą.

72Dėl netinkamo grindų tonavimo ir lakavimo. Apeliantė neginčija, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino netinkamą grindų darbų atlikimą bute Nr. 2 ir atleido ją nuo pareigos mokėti už šiuos ieškovo darbus 9 632,88 Lt sumą, kadangi būtent ieškovo pareiga buvo parinkti tinkamos kokybės grindų laką. Tačiau teismas neatsižvelgė, jog grindų lakavimo ir tonavimo darbai bute Nr. 2 yra du kartus įtraukti Atliktų darbų aktus, t.y. į 2007 m. spalio mėnesio ir į 2007 m. lapkričio Atliktų darbų aktus, kurių bendra suma sudaro 19 267,29 Lt + PVM. CK 6.685 straipsnio 1 dalis nurodo, kad statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga. Kadangi ginčo šalys Sutartyje nesusitarė dėl statybinių medžiagų pirkimo, tinkamo grindų lako parinkimas buvo ieškovo pareiga. Nors ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog ieškovė nepareiškė iš karto jokių pretenzijų dėl grindų lako kokybės, kai gavo Darbų atlikimo aktus ir, kad jokie grindų dangos trūkumai nebuvo užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuris buvo atliktas ieškovui palikus objektą, tačiau akivaizdu, jog grindų lako brokas galėjo paaiškėti būtent tuomet, kai atsakovė pradėjo butą eksploatuoti ir juo naudotis. Tai, kad lakas buvo blogos kokybės patvirtina ir faktas, jog UAB „Medžio apdaila“ 2008 metų rugpjūčio mėnesį dar kartą lakavo grindis. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas šioje dalyje yra tenkintinas ir išminusuojama nepagrįstai į 2007 m. lapkričio Atliktų darbų aktą papildomai įtraukta 9 632,88 Lt suma + PVM.

73Dėl darbų, kurie viršijo sąmatose nurodytas sumas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė nesutinka ieškovui sumokėti už darbus, kurie viršija pradinėse sąmatose nurodytas kainas. Kaip jau buvo minėta, šalys Sutartyje buvo sutarusios dėl konkrečios rangos darbų kainos, kuri už abu butus (kotedžus) sudaro 477 395 Lt (Sutarties 2.1 p.). Pagal ieškovo pateiktus Atliktų darbų aktus matyti, kad sumos už kai kuriuos apdailos darbus viršijo Lokalinėse sąmatose nurodytas sumas. Atsakovė pateikė į bylą paskaičiavimus, iš kurių matyti, jog apdailos darbų vertė, kuri viršijo tiems darbams suderintą sąmatą sudaro 45 335,57 Lt (t. 4, b.l. 108-110). Teisėjų kolegija išanalizavusi atsakovės pateiktus paskaičiavimus nustatė, kad ieškovo Lokalinėse sąmatose nurodytos sumos atitinka Atliktų darbų aktuose nurodytas sumas, o atsakovės minimos padidėjusios sumos atsirado tik dėl papildomai atliktų darbų arba didesnių darbų kiekių.

74Apeliantė nurodo, kad buto Nr. 1 sąmata viršyta 22 719,27 Lt be PVM, iš kurių Sienų aptaisymas plytelėmis viršytas 219,56 Lt daugiau nei sąmatoje. Pažymėtina, kad Sienų aptaisymui (N15-33-3) Lokalinėje sąmatoje buvo numatyta 6 075,41 Lt suma už 55,6 kv.m, o iš Atliktų darbų aktų matyti, kad ieškovas darbų atliko už 6 294,07 Lt, kadangi plytelėmis užtaisė 57,6 kv.m. Taip pat ir su Vagų užtaisymu (N15-76), rangovas vietoje Lokalinėje sąmatoje numatytų 0,6 kv.m., atliko didesnį kiekį darbų ir užtaisė 0,7 kv.m. (t. 1, b.l 12). Kampinių profilių (N60-16), Gruntavimo BETOKONTAKT (R14-226) ir Tinkavimo (N15-76-2) didesnę kainą lėmė atlikti papildomi darbai, kurie buvo atskiru punktu įtraukti į 2007 m. gruodžio mėn. Atliktų darbų aktą (t. 1, b.l. 19). Tas pats pasakytina ir apie papildomą 0,27 kv.m. Sienų glaistymą (N15-169-2) bei Dažymą (N15-135), kurie kaip papildomi darbai taip pat buvo įtraukti į 2007 m. gruodžio mėn. Atliktų darbų aktą (t. 1, b.l. 22). Iš buto Nr. 2 Lokalinės sąmatos taip pat matyti, kad ir šio buto sąmata buvo viršyta 15 700,70 Lt + PVM. Nors apeliantė teigia, kad Sienų aptaisymas keraminėm plytelėm (N15-33-3) 1298,49 Lt viršijo lokalinėje sąmatoje nustatytą sumą, tačiau apeliantė visiškai neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, jog šių darbų buvo atlikta žymiai daugiau, t.y. vietoje planuotų 56,6 kv.m., padaryta 67,5 kv.m. Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad šalys pasirašydamos Sutartį, Lokalinėse sąmatose numatė, jog visi darbų kiekiai bus tikslinami pagal faktą, t.y. pasikeistus darbų apimčiai, keisis ir jų sąmatinė vertė. Ieškovas kiekvieną mėnesį siųsdavo atsakovei ir jos sutuoktiniui Atliktų darbų aktus, kuriuose buvo nurodyti visi atlikti darbai, jų kiekiai ir kainos. Užsakovai darbų atlikimo metu gyveno užsienyje, todėl rangovas kas mėnesį informuodavo juos apie atliktus darbus, be to, toks šalių susitarimas buvo numatytas ir Sutartyje. Atsakovė ir jos sutuoktinis, gavę Atliktų darbų aktus, turėjo visas galimybes pareikšti savo nesutikimus su nurodytomis kainomis ar padidėjusia darbų apimtimi. Kadangi tokių pastabų užsakovai ieškovui nereiškė, o visas pretenzijas dėl padidėjusių darbų kainų pareiškė tik tuomet, kai ieškovas pradėjo reikalauti atsiskaityti už atliktus darbus, tai suponuoja išvadą, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovės prievolę atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus. Būtent iš atsakovės ir jos sutuoktinio konkliudentinių veiksmų galima daryti išvadą apie jų sutikimą su rangovo pateiktomis darbų kainomis bei kiekiais. Nepagrįstu laikytinas ir apeliantės argumentais, kad ji neturėjo galimybių patikrinti atliktų darbų ir greitai sureaguoti dėl padidėjusių kainų, nes tuo metu gyveno užsienyje. Iš byloje esančių įrodymų ir liudytojų parodymų matyti, kad atsakovė statybos darbų priežiūrą buvo pavedusi architektei D. L., todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ji negalėjo sukontroliuoti atliekamų darbų.

75Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nevertino aplinkybių, susijusių su kainų padidėjimu už kai kurias medžiagas. Buto Nr. 2 Lokalinėje sąmatoje buvo nustatyta, kad Langų angokraščių aptaisymo (F60-2006-1) medžiagų suma yra 241,49 Lt, tačiau 2007 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų akte nurodyta suma už medžiagas yra 689,71 Lt (t. 1, b.l. 14). Taip pat ir su gipso kartono pertvarų įrengimu (F9-12-5), kur pagal pradinę lokalinę sąmatą medžiagų kaina sudaro 403,14 Lt, o tame pačiame 2007 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų akte suma už medžiagas sudaro 683,95 Lt (t. 1, b.l. 14). Šalių sudarytos Sutarties 2.2.6 punktas numatė, kad rangovas pasilieka teisę keisti sąmatos kainą tik statybinėms medžiagoms, atsižvelgiant į rinkos kainų kitimą, jeigu jos padidėjo vidutiniškai penkiais procentais. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad sutartyje numatytos kainos keitimas gali būti tik išimtinais atvejais, prieš tai suderinus su užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-19/2009). Byloje nėra duomenų, kad rangovas su užsakovais būtų derinęs klausimą dėl minėtų medžiagų pabrangimo. Atsižvelgiant į tai, kolegija pažymi, kad ieškovas visiškai nepagrįstai į Atliktų darbų aktą įtraukė žymiai didesnę sumą už medžiagas negu buvo nurodyta Lokalinėje sąmatoje, todėl 729,12 Lt skirtumas už medžiagas nėra priteistinas ieškovui. Atkreiptinas dėmesys, jog suma už Vagų užtaisymą (N15-76) taip pat nepagrįstai viršija Lokalinėje sąmatoje esančią pradinę sumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šie darbai buvo įtraukti į 2007 m. rugpjūčio mėn. sąmatą 1619,42 Lt sumai, bei į 2007 m. rugsėjo mėn. sąmatą 1889,48 Lt sumai. Nors pradinėje Lokalinėje sąmatoje šie darbai buvo suderinti už 1619,42 Lt sumą, tačiau dėl padidėjusio darbų kiekio, ši suma, kaip ir bute Nr. 1, padidėjo iki 1889,48 Lt. Todėl teisėjų kolegija, sulygindama darbus abiejuose butuose tuo pačiu laikotarpiu, daro išvadą, jog 1619,42 Lt suma į 2007 m. rugpjūčio mėn. sąmatą buvo įtraukta nepagrįstai, todėl yra išminusuojama.

76Dėl papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti sąmatoje. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė 5 285,87 Lt už papildomus nesuderintus apdailos darbus. Nurodo, kad ieškovas su atsakove nederino dėl Medžiagų, santechnikos transportavimo ir sunešimo į objektą, kas bute Nr. 1 sudaro 1773,15 Lt pagal 2007 m. lapkričio mėn. bei 1953,37 Lt bute Nr. 2 pagal 2008 m. vasario Atliktų darbų aktus. Taip pat ieškovas nederino 224,52 Lt sumos dėl Bėgelių tvirtinimo slenkančiai sistemai (F9-5) bei Palangių pagrindų lyginimo (N6-145) už 528,51 Lt. Pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį, rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui; jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Jeigu rangovas neįvykdo CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, jis netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas (CK 6.684 str. 5 d.). Teisėjų kolegija vertindama, ar buvo tarp šalių susitarimas dėl šių nurodytų papildomų darbų, analizuoja byloje esančius įrodymus bei atsižvelgia į sutarčių aiškinimo taisykles, jog sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-349/2010).

77Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kai kurių medžiagų pristatymu rūpinosi rangovas, o kai kuriomis pati užsakovė. Tai, kad pats rangovas važiuodavo pasiimti medžiagų, kurias užsakydavo atsakovė, patvirtino jos sutuoktinis L. J. 2013-09-30 vykusio teismo posėdžio metu (t. 4, b.l. 201-203). Iš šių liudytojo parodymų galima spręsti, kad atsakovė užsakydavo papildomus darbus, ieškovas savo iniciatyva papildomų darbų neatlikinėjo, kadangi visi darbai buvo derinami su užsakovais. Šiuos faktus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. 2007-09-12 UAB „Regrista“ darbuotojo V. G. pranešimas, kuriame kaip tik informuojama apie projektuose atsiradusius pakeitimus, kurie reikalauja papildomo laiko ir sąnaudų (t. 4, b.l. 111-112). Atliktų darbų aktai dėl papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti sąmatoje, atsakovei buvo išsiųsti 2007 m. spalio ir lapkričio mėnesiais, bei 2008 metų vasario mėnesį. Šalių sudarytos Sutarties 3.2.4 punktas numatė, kad užsakovas įsipareigoja priimti iš Rangovo pagal sutartį kokybiškai atliktą darbą per dvi darbo dienas nuo darbų priėmimo – perdavimo akto pateikimo dienos. Kadangi atsakovė jokių pretenzijų dėl papildomai įtrauktų darbų nereiškė, teismas pagrįstai traktavo, jog atsakovė sutiko su Atliktų darbų aktuose nurodytais darbais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, apeliantės skundas dalyje dėl nepagrįstai priteistos 5 285,87 Lt sumos už papildomus darbus netekinamas.

78Dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų.

79Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą nepagrįstai netaikė CK 6.259 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios skolininko atsakomybės mažinimą arba jo atleidimą nuo atsakomybės visiškai, kai prievolė netinkamai įvykdyta dėl paties ieškovo kaltės. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nurodo, jog nagrinėjamos bylos atveju keliamas ne apeliantės civilinės atsakomybės už prievolės neįvykdymą ar jos netinkamą įvykdymą klausimas, o ieškiniu reikalaujama būtent prievolės įvykdymo, t.y. atsakovės atsiskaitymo už rangovo (ieškovo) atliktus darbus. Todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo svarstyti CK 6.259 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios skolininko atsakomybės mažinimą arba jo atleidimą nuo atsakomybės, taikymo klausimą.

80Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai atmetė jos priešieškinį, nes būtent dėl ieškovo kaltės nebuvo laiku baigti rangos darbai, kaip buvo numatyta Sutartyje iki 2007-10-31, nes jis kaip profesionalus rangovas turėjo pats objektyviai įvertinti, kiek laiko reikės visiems Lokalinėse sąmatose numatytiems darbams atlikti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu ir pažymi, kad byloje esantys įrodymai paneigia šiuos atsakovės teiginius. Pirmiausia, atsakovas Lokalinėse sąmatose įvertino apdailos darbus ir jų įkainius be elektros instaliacijos, santechnikos, židinio ir krosnies įrengimo, palangių, sienų ir grindų plytelių bei kitų darbų. Vėliau atsakovė užsakė atlikti pirminėje sąmatoje neįvertintus darbus (elektros instaliacijos, santechnikos prietaisų montavimo, akmens masės plytelių pjaustymo ir šių plytelių dažymo), todėl akivaizdu, jog darbų atlikimo terminas pailgėjo. Apie tai, kad atsiradus papildomiems darbams, numatomas ir ilgesnis darbų atlikimo laikas, ieškovas informavo atsakovę 2007-09-12 pranešimu (t. 4, b.l. 111-112).

81Užsitęsusius statybos darbus lėmė ir tai, kad remontuojamuose butuose buvo nutrūkęs vandens ir elektros tiekimas. Pirmos instancijos teismas išanalizavęs šalių Sutarties sąlygas konstatavo, kad šalys nebuvo susitarusios dėl elektros bei vandens tiekimo į butus, todėl remiantis CK 6.686 straipsnio 1 dalimi, ši pareiga teko ieškovui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas dėjo pastangas, jog į butą būtų paleistas laikinas šaltas statybinis vanduo (t. 1, b.l. 203-204), taip pat rūpinosi elektros srovės pateikimu į butą (t. 1, b.l. 205). Nepaisant ieškovo dėtų pastangų, vandens ir elektros energijos tiekimas tam tikram laikui buvo sutrikęs. Šios aplinkybės objektyviai nepriklausė nuo ieškovo valios, tačiau jos lėmė ilgesnį darbų atlikimą. Dar viena nuo ieškovo nepriklausiusi aplinkybė, dėl kurios užsitęsė rangos darbų vykdymas buvo užsakovų pavėluotas medžiagų pateikimas. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad visas reikiamas medžiagas, t.y. plyteles ir grindų dangos medžiagas, ji ieškovui pristatydavo laiku, tačiau šiuos atsakovės teiginius paneigia byloje esantis 2008-02-20 elektroninis laiškas adresuotas ieškovui, kuriame atsakovė nurodo, kad abiejuose butuose esančiose virtuvėse reikės suklijuoti plyteles, o naują maišytuvą šią savaitę pristatys architektė D. L. (t. 1, b.l. 170).

82Taip pat byloje yra atsakovės sutuoktinio L. J. 2007-10-30 siųstas elektroninis laiškas ieškovui, kuriame L. J. nurodo, kad visos sąskaitos bus apmokamos pagal ieškovo siųstas sąskaitas. Tame pačiame laiške taip pat užsakovas prašo išbraukti iš sąmatos butų valymo paslaugas (t. 1, b.l. 149). Vertindama šiuos įrodymus, teisėjų kolegija mano, kad atsakovės sutuoktinis patvirtino, jog sutinka su darbų atlikimo galutinio termino pratęsimu, nes likus vienai dienai iki galutinės darbų užbaigimo dienos vis dar derino Lokalinių sąmatų pakeitimus dėl darbų apmokėjimo. Kritiškai vertintinas ir atsakovės laiškas siųstas 2007-10-29 architektei D. L., kuriame atsakovė prašo iš karto po lapkričio 1 d. viską nufotografuoti, kad vėliau žinotų už ką statybininkams skaičiuoti delspinigius (t. 4, b.l. 114). Tai rodo, kad atsakovė neatsakydama į ieškovo pasiūlymą dėl galutinio termino pratęsimo ir raštiškai nepatvirtinusi galutinės darbų baigimo datos pratęsimo, bet vis prašydama atlikti naujus papildomus darbus, elgėsi nesąžiningai. Teisėjų kolegija, vertinamas ne tik pažodinį Sutarties turinį, bet tikruosius šalių ketinimus, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovė nesutiko su rangos darbų termino pratęsimu. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad atsakovė ir jos sutuoktinis neprieštaravo dėl galutinio darbų atlikimo termino pratęsimo. Įvertinusi aptartas faktines aplinkybes ir nenustačiusi ieškovo kaltės dėl termino remonto darbams užbaigti pažeidimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ir atsakovės priešieškinio bei priteisti atsakovei 124 029,59 Lt netesybų bei procesines palūkanas (CK 6.245 str. 2 d., 6.258 str., 6.37 str.).

83Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su iš jos priteistomis procesinėmis palūkanomis, kurias teismas priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Savo nesutikimą atsakovė grindžia tuo, jog skolininkui, kuriam iškelta bankroto byla, CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu nutraukiamas procesinių palūkanų skaičiavimas. Ieškovas UAB „Regrista“ Vilniaus apygardos teismo 2013-09-26 nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, todėl jam nėra taikomas procesinių palūkanų skaičiavimas. Atsižvelgdama į tai, atsakovė mano, kad vadovaujantis procesinio lygiateisiškumo principu, analogiškas aiškinimas turi būti taikomas ir kitos procesinės šalies atžvilgiu (CPK 17 str.). Ši apeliantės pozicija yra nepagrįsta, kadangi bankrutuojančios bendrovės skolininkų atžvilgiu palūkanų skaičiavimas nėra stabdomas. Skolininkui lengvatos nėra taikomos, nes jam išlieka teisinės pasekmės už laiku neįvykdytas prievoles. Šio apeliantės reikalavimo patenkinimas pažeistų BUAB „Regrista“ kreditorių interesus, todėl yra nepagrįstas ir atmestinas.

84Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą kelia klausimą dėl 180 000 Lt sumos, kurią sumokėjo advokatų profesinė bendrija „Pranckevičius ir partneriai“. Kadangi šis klausimas neapima apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija jo nenagrinėjo ir plačiau dėl jo nepasisako.

85Dėl naujų įrodymų priėmimo prie apeliacinio skundo.

86CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-506/2008).

87Nagrinėjamoje byloje apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus: Lokalinę sąmatą elektros darbams ir Lokalinę sąmatą apdailos darbams. Iš Lokalinės sąmatos elektros darbams matyti, kad ji sudaryta dvibučiui, esančiame ( - ). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo už darbus, atliktus butuose adresu ( - ). Akivaizdu, kad šis naujai pateiktas įrodymas neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla. Lokalinė sąmata apdailos darbams yra be šalių parašų, todėl ji negali būti vertinama kaip pagrįstas įrodymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių objektyviai išnagrinėti bylą ir priimti pagrįstą procesinį sprendimą, be to, nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja CPK 314 straipsnyje nurodytos išimtys dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į proceso koncentracijos bei operatyvumo principus, apeliantės J. K. pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 str.).

88Dėl bylinėjimosi išlaidų.

89Atsakovė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, kad ieškovas pareikšdamas ieškinį dėl 180 000 Lt apmokėjimo už statybos darbus, tačiau žinodamas, jog jau yra gavęs šią sumą iš advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“, elgėsi nesąžiningai ir netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Todėl atsakovės manymu, pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi galėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 180 000 Lt nėra laikytinas piktnaudžiavimu procesine padėtimi. Aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, asmuo neturi teisės reikalauti ginti jo teises, kadangi jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė asmens suvokimo pusė, t. y. būtina nustatyti, ar pareiškėjas suvokia, jog jo pateiktas prašymas yra nepagrįstas, o reikalavimas neteisėtas. Nesąžiningumu negali būti laikomas prašymo ar skundo padavimas, nors jis ir pripažintas nepagrįstu, jei asmuo tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti.

90Atsakovė teigia, kad pirmos instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir priteisė pernelyg didelę sumą ieškovui už teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija nurodo, kad Rekomendacijose nustatyti dydžiai advokatų teikiamai teisinei pagalbai apmokėti yra tik rekomendacinio pobūdžio ir teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas į juos tik atsižvelgia, tačiau nėra privalomai saistomas. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą atsižvelgė į atsakovės minimas Rekomendacijas ir jose nurodytus rekomenduojamus įkainių dydžius, taip pat įvertino bylos sudėtingumą, žodinių posėdžių skaičių, ir priteisė pagrįsto dydžio ieškovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Faktas, kad ieškovą teisme atstovavo net keturi atstovai neturi įtakos atstovavimo išlaidų padidėjimui. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinio skundo ir sumažinti bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teisme yra perskirstytinos, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį.

91Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeitė pirmosios instancijos galutinį teismo sprendimą, remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, turi būti pakeistas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Apeliacinės instancijos teisme tenkinta 49 procentai visų atsakovės reikalavimų. Apeliantė pateikė teismui prašymą atlyginti jai bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ir priteisti 5 000 Lt (1 448,10 Eur) už apeliacinio skundo surašymą (t. 5, b.l. 174-176), ieškovas bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė. Apeliantė nesumokėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kadangi yra atleista nuo šio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalyje 8 punkte nurodytu pagrindu.

92Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal apeliacinio skundo pateikimo metu galiojusių, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punktą numatyta, jog, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti inter alia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Rekomendacijų 8.9 punkte numatyta, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio (atlyginimo) už apeliacinį skundą – 3 minimaliosios mėnesinės algos.

93Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir parengti apeliacinį skundą nereikėjo specialių žinių, atsakovei šios bylos apeliaciniame procese atstovavo ta pati advokatė, kuri atstovavo atsakovę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.9 nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio (atlyginimo) už apeliacinio skundo parengimą dydį, konstatuoja esant pagrindą sumažinti atsakovės prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti jai iš ieškovo 441 Eur (900 Eur * 49 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos suteikimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atitinkamai įvertinus prašytų ir patenkintų reikalavimų santykį pirmosios instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidos perskirstomos, ieškovui iš atsakovės priteisiant 1132,98 Eur (3911,95 Lt) (7983,58 Lt * 49 proc.) teisinės pagalbos išlaidų, iš ieškovo atsakovei – 1184,60 Eur (4090,20 Lt) (8020 Lt * 51 proc.) teisinės pagalbos išlaidų.

942009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui žyminio mokesčio mokėjimas (4 971 Lt suma) buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje (1 t., b. l. 50-51). Ieškovas sumokėjo 3 000 Lt žyminio mokesčio (1 t., b. l. 53), todėl iš naujo perskirsčius bylinėjimosi išlaidas, ieškovui iš atsakovės priteistina 3 000 Lt (868,86 Eur) sumokėto žyminio mokesčio suma ir iš atsakovės priteistina 905,79 Lt (262,33 Eur) žyminio mokesčio dalis, kuri ieškovui buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo, į valstybės biudžetą (į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660). Taip pat perskirstomos ir ieškovo turėtos išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimą (I t., b. l. 217), ieškovui iš atsakovės priteisiant 179,46 Lt (50,24 Eur) (354 Lt * 49 proc.). Teismas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme patyrė 106 Lt pašto išlaidų, todėl atitinkamai perskirstomos ir šios išlaidos, iš ieškovės valstybei priteisiant 54,06 Lt (15,66 Eur).

95Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

96Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

97„Priteisti ieškovui BUAB „Regrista“, į.k. 226358960, iš atsakovės J. K., a.k. ( - ) 56 337,12 Eur (penkiasdešimt šešis tūkstančius tris šimtus trisdešimt septynis eurus, 12 euro centų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 56 337,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-09-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 2 052,08 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt du eurus, 8 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovo BUAB „Regrista“ atsakovei J. K. 1 184,60 Eur (tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus, 60 euro centų) teisinės pagalbos išlaidų.

98Priteisti iš atsakovės J. K. 262,33 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus, trisdešimt tris euro centus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

99Priteisti iš atsakovės J. K. 15,66 Eur (penkiolika eurų, 66 euro centai) pašto išlaidų valstybei.“

100Priteisti atsakovei J. K. iš ieškovo BUAB „Regrista“ 441 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

101Atsakovės J. K. patirtos teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos iš ieškovo bankrutuojančios UAB „Regrista“ administravimo sąmatos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl pareigos atsiskaityti už rangos darbus, kurie šalių... 4. Ieškovas BUAB „Regrista“ prašė priteisti iš atsakovės J. K. 397 135,11... 5. Atsakovė J. K. atsiliepime prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš... 6. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 124... 7. Ieškovas atsiliepime su priešieškiniu nesutiko, prašė atmesti taikant... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 10. Teismas nustatė, kad 2007 m. liepos 26 d. šalys sudarė Sutartį, kuria... 11. Teismas nurodė, kad įstatyme ir teismų praktikoje užsakovo pareiga... 12. Teismas pažymėjo, kad elektroninis šalių susirašinėjimas patvirtina... 13. Dėl santechnikos darbų, teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad 2007 m.... 14. Teismas sprendė, kad atsakovės pretenzijos dėl nekokybiškai suklijuotų... 15. Šalys, pasirašydamos lokalines sąmatas, susitarė, jog visi darbų kiekiai... 16. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas netinkama spalva išdažė... 17. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 2.2.5. punktas suteikė galimybę ieškovui... 18. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog be... 19. Reziumuodamas teismas konstatavo, kad ieškovas reikalavimų pagrįstumą... 20. Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio, teismas nustatė, kad ieškovas... 21. Ieškovo ieškinį patenkinęs 52 procentais, teismas iš atsakovės ieškovui... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 23. Apeliaciniame skunde atsakovė J. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 24. 1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turi pilnai atlyginti ieškovui... 25. 2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė negali reikalauti santechnikos... 26. 3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl ieškovo nekokybiškai sudėtų... 27. 4. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje nustatyta imperatyvi norma, draudžianti... 28. 5. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ginčo rangos darbų vykdymo... 29. 6. Iš byloje esančių įrodymų labiau tikėtina, kad būtent dėl ieškovo... 30. 7. Teismui konstatavus ieškovo atsakomybę už netinkamai atliktus grindų... 31. 8. Bet kokie papildomi darbai, kurie nebuvo numatyti sąmatoje, turėjo būti... 32. 9. Teismas, spręsdamas šalių ginčą, nepagrįstai netaikė CK 6.259... 33. 10. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7... 34. 11. Teismas, spręsdamas priešieškinio reikalavimų pagrįstumą,... 35. 12. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nebuvo pateikusi visų... 36. 13. Iš ieškovo pateiktų santechnikos darbų aktų matyti, kad pagrindinė... 37. 14. Nesant dvišalio rašytinio susitarimo dėl Sutarties termino pratęsimo,... 38. 15. Ieškovo buvusio vadovo pateikti melagingi parodymai dėl 180 000 Lt sumos... 39. 16. Kadangi prie civilinės bylos medžiagoje esančio ieškovo 2007-07-23... 40. Atsiliepime į skundą ieškovas BUAB „Regrista“ prašo netenkinti... 41. 1. Visi darbų atlikimo aktai buvo įteikti atsakovei bei jos atstovams, taip... 42. 2. Atsakovė nurodo, kad ji neva ginčijo santechnikos darbų kainą, tačiau... 43. 3. Nors teismas pasisakė dėl tariamų plytelių trūkumų, tačiau atsakovė... 44. 4. Atsakovė nurodo, kad nesant rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų,... 45. 5. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog... 46. 6. Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 35 702, 69 Lt... 47. 7. CK 6. 694 straipsnio 6 dalyje nustatyti išimtiniai atvejai, kada užsakovas... 48. 8. Spręsdamas dėl sienų dažymo, teismas teisingai nurodė, kad būtent... 49. 9. Atsakovė neįrodė, kad grindų tonavimo ir lakavimo darbai buvo atlikti... 50. 10. Apeliantės argumentus, kad atlikti papildomi darbai nebuvo su ja... 51. 11. Sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas dėl pačios atsakovės... 52. 12. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad advokatų profesinė... 53. 13. Įstatymas aiškiai įtvirtina, kad palūkanų skaičiavimas sustabdomas... 54. 14. Nors atsakovės dalyvavimas 2010-06-09 teismo posėdyje buvo pripažintas... 55. 15. Kartu su skundu pateiktas papildomas dokumentas neturi jokių parašų,... 56. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 57. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 58. Dėl statybos darbų kainos.... 59. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. liepos 26 d. sudarė Buto... 60. CK 6.653 straipsnio 1 dalis nurodo, jog rangos sutartyje turi būti nurodyta... 61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbų kainos keitimas... 62. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarydamos 2007-07-26 Sutartį... 63. Sutarties 2.2.4 punkte buvo numatyta, kad sutartinės kainos pakeitimas... 64. Toliau teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl visų darbų, viršijančių... 65. Dėl elektros darbų. Kaip jau buvo minėta, į pradines lokalines sąmatas... 66. Pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalies nuostatas, statybos rangos sutarties šalys... 67. Dėl santechnikos darbų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad į Lokalines... 68. Atsakovė taip pat nurodo, kad Atliktų darbų aktuose nėra išskirta, kokie... 69. Dėl nekokybiškai sudėtų plytelių. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo,... 70. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad iš... 71. Dėl papildomo sienų dažymo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos... 72. Dėl netinkamo grindų tonavimo ir lakavimo. Apeliantė neginčija, kad pirmos... 73. Dėl darbų, kurie viršijo sąmatose nurodytas sumas. Iš byloje esančių... 74. Apeliantė nurodo, kad buto Nr. 1 sąmata viršyta 22 719,27 Lt be PVM, iš... 75. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nevertino aplinkybių,... 76. Dėl papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti sąmatoje. Apeliaciniame skunde... 77. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kai kurių medžiagų pristatymu... 78. Dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų.... 79. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas... 80. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai atmetė jos priešieškinį, nes... 81. Užsitęsusius statybos darbus lėmė ir tai, kad remontuojamuose butuose buvo... 82. Taip pat byloje yra atsakovės sutuoktinio L. J. 2007-10-30 siųstas... 83. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su iš jos priteistomis procesinėmis... 84. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą kelia klausimą dėl 180 000 Lt... 85. Dėl naujų įrodymų priėmimo prie apeliacinio skundo.... 86. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 87. Nagrinėjamoje byloje apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui... 88. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 89. Atsakovė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo... 90. Atsakovė teigia, kad pirmos instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos... 91. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeitė... 92. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies... 93. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame procese nebuvo... 94. 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui žyminio... 95. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 96. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimą pakeisti ir jo... 97. „Priteisti ieškovui BUAB „Regrista“, į.k. 226358960, iš atsakovės J.... 98. Priteisti iš atsakovės J. K. 262,33 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus,... 99. Priteisti iš atsakovės J. K. 15,66 Eur (penkiolika eurų, 66 euro centai)... 100. Priteisti atsakovei J. K. iš ieškovo BUAB „Regrista“ 441 Eur teisinės... 101. Atsakovės J. K. patirtos teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos iš...