Byla 2A-1398-480/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-132-179/2013 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, V. B. ieškinį V. B. dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, institucijos, teikiančios išvadas byloje, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė R. K. prašė priteisti iš atsakovo sūnaus R. B. a. k. ( - ) išlaikymui po 450 Lt periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės nuo 2012 m. gruodžio 1 d., o nuo 2012 m. balandžio 1 d. už aštuonis mėnesius priteisti įsiskolinimą, skaičiuojant kas mėnesį po 300 Lt, tai yra įskaitant, kad atsakovas už du mėnesius sumokėjo 404 Lt, priteisti 1996 Lt. Nurodė, kad ji neįregistravusi santuokos 2009-11-26 su atsakovu susilaukė sūnaus R. B.. Atsakovas vaiko gimimo metrikų knygoje yra įrašytas sūnaus R. tėvu. Su atsakovu šeimyninius santykius nutraukė nuo 2012 m. balandžio 1 d. ir nuo tos dienos atsakovas neteikia vaikui jokio išlaikymo. Kol su atsakovu gyveno kartu atsakovas padėjo išlaikyti nesantuokinį vaiką.

4Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, V. B. nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-11-16 sprendimu jos ir atsakovo santuoka nutraukta, iš atsakovo priteistas nepilnametei dukrai U. B., gim. ( - ), išlaikymas kas mėnesį po 250 Lt periodinių išmokų iki dukros pilnametystės. Šiuo metu nustatytas teismo sprendimu vaikui išlaikymas nėra pakankamas, jis yra akivaizdžiai per mažas, neatitinkantis vaiko būtinų poreikių, kurie žymiai padidėjo, taip pat padidėjo maisto, šildymo ir elektros energijos kainos. Atsakovo turtinė padėtis leidžia vaikams mokėti didesnį išlaikymą tvirta pinigų suma, nes atsakovo gaunamos pajamos yra stabilios, o jos gaunamos pajamos sumažėjo, nes šiuo metu yra bedarbė ir gauna tik socialinę pašalpą, todėl neišgali viena dukrai nupirkti naujų drabužių, maisto, sumokėti už papildomą dukros ugdymą, užsiėmimus bei vaistus. Prie dukros išlaikymo niekas neprisideda. Prašė pakeisti priteistą dukrai išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo po 450,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki U. B. pilnametystės, pradedant išieškojimą nuo ieškinio teismui padavimo dienos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš V. B. išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. B., a. k. ( - ) kas mėnesį po 300 Lt periodinių išmokų iki sūnaus R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išieškojimą pradedant nuo 2012-12-01, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė vaiko motiną R. K.; priteisė iš V. B. nepilnamečiui sūnui R. B. 1996 Lt įsiskolinimą už neteiktą aštuonerių mėnesių išlaikymą; pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-11-16 sprendimo dalį, padidinant nustatytą išlaikymą, ir priteisė iš V. B. nepilnametei dukrai U. B., gim. ( - ), tvirtą pinigų sumą po 300,00 Lt kas mėnesį periodinių išmokų, iki dukters U. pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė vaikų motiną V. B.; padidintą išieškojimą teismas nusprendė skaičiuoti nuo 2013-03-01; priteisė iš atsakovo R. K. ir V. B. kiekvienai po 500 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 126 Lt žyminio mokesčio bei 20 Lt turėtų pašto išlaidų.

7Teismas nurodė, kad atsakovas būdamas nepilnamečio sūnaus R. B. tėvas privalo teikti materialinį išlaikymą (CK 3.192 str.). Kadangi atsakovas aštuonerius mėnesius savo mažamečiui sūnui neteikė reguliaraus jokio materialinio išlaikymo, teismas, vadovaudamasis CK 3.200 straipsniu, vaikui išlaikymą priteisė už 8 mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos. Nurodė, kad įsiskolinimas pagal sumažinto ieškinio paskaičiavimą nepilnamečiui vaikui sudaro 1996 Lt. Iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais paaiškinimų teismas nustatė, kad priteistas išlaikymas neatitinka galiojančio įstatymo normos reikalavimų. Nurodė, kad dėl paaugusios dukros išlaikymo išlaidos ženkliai padidėjo. Tai, kad atsakovas teikia per mažą savo vaikams išlaikymą, šias aplinkybes patvirtino Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTA skyrius apklausęs nepilnametę U. B.. Teismas nustatė, kad atsakovas yra darbingas vyras ir gali dirbti įvairius darbus. Jis šiuo metu niekur nedirba, gaunantis stabilią 800 Lt pensiją, turi du išlaikytinius vaikus. Atsižvelgdamas į atsakovo ir ieškovių turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų poreikius, kurie yra prioritetiniai, teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia iš dalies priteisti vaikams išlaikymo dydį iki minimumo, todėl priteisė kiekvienam vaikui išlaikymą, nustatydamas tvirtą 300 Lt pinigų suma, mokant kiekvieną mėnesį periodinių išmokų.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui R. B., a. k. ( - ) kas mėnesį po 200,00 Lt periodinių išmokų iki sūnaus R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išieškojimą pradedant nuo 2012-12-01; sprendimo dalį dėl 1996 Lt skolos priteisimo panaikinti; V. B. ieškinį atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-11-16 sprendimą pakeisti, nustatytą išlaikymą nepilnametei dukrai U. B., gim. ( - ), sumažinti, priteisiant po 200 lt kas mėnesį periodinių išmokų, iki dukters U. pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

101. Teismas nepagrįstai iš apelianto gaunamos 800 Lt pensijos priteisė išlaikymą vaikams po 300 Lt periodinių išmokų ir 1996 Lt įsiskolinimą R. Pagal priteistas sumas vaikams apeliantui lieka tik 200 Lt pragyvenimui ir jis neturės galimybės bendrauti su vaikais bei išlaikyti jų pasikvietus į svečius, nes tam neturės lėšų. Specializuotosios medicininės ekspertizės 2009-02-24 pažyma patvirtina, kad apeliantas dėl ligų ir susirgimų negali dirbti ir turėti papildomų pajamų. Teismas nustatydamas išlaikymą vaikams neatsižvelgė tiek į apelianto, tiek ir į vaikų motinų turtines padėtis. Apeliantas išlaikymą pagal skundžiamą teismo sprendimą turi teikti dviems vaikams, o ieškovės kiekviena jų išlaikymą teikia tik vienam vaikui. Teismas nevertino ir R. K. gaunamų pajamų, kurios per mėnesį sudaro 1170,66 Lt.

112. Teismas nustatė, kad apeliantas nuo 2012-04-01 iki 2012-12-01 skolingas 2400 Lt. Priteisė 1996 Lt, nes dalį jų, - 404 Lt, buvo sumokėjęs. Išlaikymą R. 2012-04-01 jis teikė, tačiau iš ieškovės R. K. nebuvo paėmęs pakvitavimo apie jai perduotus pinigus vaiko išlaikymui. Ji, būdama nesąžininga, žinodama, kad apeliantas neturi įrodymų apie perduotus pinigus, pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo. Teismas šių aplinkybių nevertino, į jas visiškai neatsižvelgė.

123. Teismas neatsižvelgė ir į vaikų poreikius. Teismas taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad vaiko išlaikymo mėnesinė suma 850 Lt. Tačiau įstatymas numato, kad išlaikymo dydį reikia nustatyti atsižvelgiant į vaikų poreikius. Todėl vaiko išlaikymo mėnesinė suma 850 Lt tėra tik deklaratyvi. Apelianto nuomone, teismas spręsdamas išlaikymo dydį, turi išsiaiškinti vaiko poreikius pagal tėvų galimybes. Šiuo atveju išsamaus vaikų poreikių teismas nesiaiškino, nenagrinėjo ir nevertino. Teismas nenustatė individualius vaikų poreikius ir pinigų sumas šiems poreikiams tenkinti. Be to, specialių vaikų poreikių teismas taip pat nenustatė.

134. Teismas priteisė ieškovėms po 500 Lt turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau su procesiniais dokumentais apeliantui nebuvo pateiktas ieškovės V. B. 500 Lt išlaidų advokato teisinės pagalbos apmokėjimo dokumentas.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. K. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:

151. Teismas, įvertinęs ir atsižvelgdamas į apelianto turtinę padėtį, pagrįstai nustatė 300 Lt dydžio išlaikymą sūnui R., nukrypdamas nuo lygių dalių principo. Taip pat teisėtai priteisė nepilnamečiui sūnui R. B. ir 1996 Lt įsiskolinimą už aštuonis mėnesius pagal sumažinto ieškinio paskaičiavimą. Apeliantas, siekdamas įrodyti savo blogą turtinę padėtį, su apeliaciniu skundu teikia 2009-02-24 specializuotos medicininės ekspertizės pažymą Nr. 812, kurios nebuvo pateikęs Alytaus rajono apylinkės teismui. Todėl savo veiksmas klaidina teismą ir simuliuodamas savo liga siekia išvengti pareigos teikti išlaikymą. Minėtoje pažymoje nurodyti ligos kodai, tai yra tokios ligos, kuriomis serga daugelis žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ir yra darbingi visą gyvenimą. Apeliantas būdamas jauno amžiaus jam yra tik 44 metai ir pagal savo sveikatos būklę yra pakankamai darbingas asmuo, todėl yra pajėgus teikti teismo nustatytą dydžio išlaikymą. Be to, apeliantas gyvena kaime ir ūkininkauja, nors teigia, kad viskas yra jo motinos, tai dar viena apelianto versija nuslėpti gaunamas pajamas iš žemės ūkio. Taip pat šiuo metu apeliantas važinėja į Baltarusiją, todėl tokie apelianto veiksmai įrodo, kad jis turi pakankamai pajamų ir pilnai galėtų išlaikyti materialiai savo nepilnamečius vaikus. Apeliantas nėra pateikęs teismui pažymų ir apie savo vardu turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, teisme visa tai aiškino tik žodžiu, kad jokio turto neturi. Tai apelianto vienas iš būdų išvengti pareigos mokėti 300 Lt dydžio išlaikymą sūnui R.

162. Apeliantas nesutikdamas su priteisto 300 Lt išlaikymo dydžiu, neįvertina ir kitų svarbių bylai aplinkybių, t. y. ieškovės veiksmų, susijusių su sūnaus priežiūra. Ieškovė viena rūpinasi ne tik sūnaus sveikta, bet ir jo maitinimu, tai pat maisto produktų įsigijimu, drabužių skalbimu, lyginimu, drabužių ir avalynės pirkimu, sūnaus nuvežimu ir pasiėmimu iš darželio ir kt. dalykais, kurių apeliantas neįvertina pinigine išraiška (mokestis už darželį 170 Lt/mėn., darželio fondo mokestis 5 Lt/mėn., spektaklių lankymui už bilietą 5 Lt/mėn., pasiruošimas įvairiems spektakliams ir karnavalams - 15 Lt, vaistams - 35 Lt/mėn. ligos atveju). Taip pat ieškovė moka komunalinius ir kitus mokesčius už pragyvenimą bute, kurie žiemos sezono metu sudaro 1/3 ieškovės darbo užmokesčio. Taip pat neapgrįstai apeliantas nurodo, kad teismas nevertino ieškovės gaunamų pajamų. Jos mėnesinės darbinės pajamos sudaro 1089,16 Lt, ir su tokiomis pajamomis jai vienai yra sunku išlaikyti sūnų R. Apeliantas visiškai nesirūpina savo sūnumi nuo 2012-04-01, šią dieną nėra nei paskambinęs, nei pasveikinęs su gimtadieniu.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

19Byloje nustatyta, kad ieškovė R. K. ir atsakovas V. B. turi nesantuokinį sūnų R. B., gimusį ( - ) (b. l. 5), o su trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais V. B. atsakovas turi dukrą U. B., gimusią ( - ) (b. l. 47). Ginčas kilęs dėl išlaikymo vaikams dydžio, išlaikymo įsiskolinimo R. B. priteisimo.

20Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nenustatė esminių bylos aplinkybių, neteisingai vertino pateiktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.

21Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą Nr. 812. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, naujai pateiktu įrodymu, kuris išsiųstas ieškovei, trečiajam asmeniui, konstatuoja, kad pateiktas įrodymas tik papildo bylos medžiagą, juo siekiama išsklaidyti abejones, todėl priimtinas (CPK 314 str.).

22Įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

23Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatė faktines aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį tenkinti iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

24Dėl išlaikymo dydžio

25Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 str.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1d.), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Todėl bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

26Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į nepilnamečių R. B. (gim. ( - )) ir U. B. (gim. ( - )) jų amžiaus sąlygotus poreikius maistui ir aprangai, o taip pat lavinimo, auklėjimo bei mokymo reikmėms, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priteisus (U. –padidinus priteistą išlaikymą) kiekvienam vaikui po 300 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų, toks išlaikymo dydis bus proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas sąlygas vaikams vystytis bei nepažeis vaikų lygiateisiškumo principo.

27Apelianto įsitikinimu mokėti sūnui ir dukrai išlaikymą po 300 litų per mėnesį kiekvienam vaikui jis finansiškai nepajėgus, nes pats gauna tik 800 Lt pensiją. Nagrinėjamos bylos atveju ši aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti apelianto realiai gaunamomis pajamomis, nes nurodyto dydžio pajamų pakaktų tik būtiniausiems ir minimaliems apelianto poreikiams patenkinti, nekalbant apie pareigos vykdymą teikiant išlaikymą dukrai bei sūnui.

28Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju nors apeliantas yra praradęs dalį darbingumo, nes Specializuotos medicininės ekspertizės 2009-02-24 pažymoje Nr. 812 nurodyta (b. l. 101), kad jis negali eiti pareigų vidaus tarnyboje, kur tinkamos sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal sąvado I skiltį, tačiau toje pačioje pažymoje teigiama, kad jis gali eiti pareigas vidaus tarnyboje, kurioms tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal sąvado II – III skiltį, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantas deda maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, kad gautų savo amžių, sveikatą bei profesines galimybes atitinkančias pajamas. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga vertinant šalių turtinę padėtį bei sprendžiant priteistino/keistino išlaikymo dydį. Apeliantas, būdamas darbingo amžiaus, nors dėl sveikatos ir praradęs dalį darbingumo, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie sveikatos būklės pasikeitimus nuo 2009 m., o taip pat jokių objektyvių įrodymų, kad jis ieškojo ir negali susirasti sveikatos būklę atitinkančio darbo. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

29Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, atmeta apelianto skundo argumentus, jog teismas, nustatydamas vaikų poreikius, jų nesiejo su tėvų turtine padėtimi. Ieškovė byloje yra pateikusi išsamesnius duomenis apie savo turtinę padėtį (b. l. 7-14) nei atsakovas, kas leidžia daryti išvadą, jog jos turtinė padėtis yra geresnė nei šiuo metu atsakovo, tačiau tai nesudaro pagrindo apeliantui teigti, kad priteisto išlaikymo suma po 300 Lt kiekvienam vaikui yra per didelė, nes atskaičius išlaikymą apeliantui pragyvenimui lieka mažesnė suma, nei ieškovei. Apeliantas tikslių duomenų apie savo turtinę padėtį į bylą nepateikė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; kt.). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Apeliantas nurodo, kad teismas neturėjo vadovautis orientaciniu minimalios algos kriterijumi, spręsdamas vaiko išlaikymo poreikių dydį, o atsižvelgti į jo turtinę padėtį, vaikų poreikius. Pažymėtina, kad išlaikymo dydžio maksimalios, kaip ir minimalios ribos, įstatymų leidėjas nenustatė, įtvirtindamas jau minėtą taisyklę, kad išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų finansinių galimybių santykį. Teismų praktikoje vienu iš galimų kriterijų, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, yra pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nors ir šis kriterijus, kaip matyti iš aktualios teismų praktikos, nėra absoliučiai privalomas ir atlieka tik orientacinio dydžio funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Todėl nurodytas dydis teismui atlieka tik orientacinį kriterijų, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik šiuo kriterijumi, bet ir įrodymais, apie šalių turtinę padėtį bei vaikų poreikius. Nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, į kurios išlaikymo dalį įskaitytinas tinkamo būsto vaikams suteikimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios įgyvendinimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (Įstatymo 4 str. 7 p., CK 3.156 str. 2 d.), todėl tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams iš kito tėvo ir nustatant jo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Vien aplinkybė, kad apeliantas turi daugiau potencialių išlaikytinių (nepilnametę dukrą U.), nesudaro pagrindo mažinti šioje byloje priteisto išlaikymo dydžio sūnui R. Iš apelianto priteisus 300 Lt dydžio išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, bei to paties dydžio išlaikymą teikiant ir ieškovei, bus užtikrinti nepilnamečio sūnaus poreikiai, buitinės sąlygos, jo vystymasis ir lavinimas, nes toks išlaikymo dydis laikytinas proporcingu tiek sūnaus poreikiams, tiek tėvų turtinei padėčiai. Apelianto sutikimas teikti 200 Lt per mėnesį išlaikymą sūnui negali patenkinti net minimalių jo poreikių, kas prieštarauja įstatymui ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Nors apeliantas nepilnametei dukrai U. padidintą iki 300 Lt išlaikymo sumą taip pat prašo sumažinti ir sutinka teikti 200 Lt per mėnesį, t. y. mažesnę nei Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-11-16 sprendimu padidintą išlaikymo sumą (250 Lt), motyvuodamas tuo, jog jam tenkančio pensijos likučio suma yra mažesnė nei dukrai ir sūnui priteistos periodinės išmokos, tačiau tai nepaneigia apelianto pareigos teikti pakankamo dydžio ir vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dėl aukščiau nurodytų motyvų, tuo labiau, kad atsižvelgiant į trečiojo asmens ieškinyje pateiktą paskaičiavimą, kurio teisėtumo apeliantas neginčija, augančios mergaitės poreikiai per beveik 8 metus, kai jai būnant 4 m. buvo padidintas išlaikymas, padidėjo, o jos mama yra registruota Darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo (b. l. 63).

30Pažymėtina, jog išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą (CK 3.201 str. 1 d.).

31Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

32Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisimas pagal CK 3.200 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

33Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai iš atsakovo priteisė ir 1996 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai) iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteistas dėl jo turtinės padėties (b. l. 81), parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas aiškino (b. l. 52), kad įsiskolinimo jis nesutinka mokėti, nes pas ieškovę bute liko visi jo baldai, šaldytuvas, tuo tarpu apeliaciniame skunde atsakovas jau teigia (b. l. 99-100), kad išlaikymą jis teikė, tačiau iš ieškovės nebuvo paėmęs pakvitavimo apie perduotus pinigus, o ieškovė, būdama nesąžininga, tuo pasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, jog jis nepilnamečiam sūnui teikė išlaikymą. Be savo paaiškinimų, atsakovas jokių kitų įrodymų apie teiktą išlaikymą nepateikė, todėl vadovautis vien tik atsakovo procesiniuose dokumentuose ir parengiamojo teismo posėdžio metu nurodytais nenuosekliais teiginiais, kuomet ieškovė teigia priešingai, ir daryti išvadą, jog išlaikymas buvo teikiamas, nėra jokio teisėto pagrindo (CPK 178 str., 185 str.).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Apelianto nurodyta aplinkybė dėl ieškovėms priteistų po 500 Lt turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau su procesiniais dokumentais jam nepateikus ieškovės V. B. 500 Lt išlaidų advokato teisinės pagalbos apmokėjimo dokumento, vertintina kaip teisiškai nereikšminga, neįtakojanti skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, nes šias išlaidas patvirtinantys įrodymai byloje yra pateikti (b. l. 65-66) kartu su ieškiniu ir atsakovas turėjo teisę su jais susipažinti.

36Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

37Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

38Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė R. K. prašė priteisti iš atsakovo sūnaus R. B. a. k. ( - )... 4. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, V. B. nurodė,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nurodė, kad atsakovas būdamas nepilnamečio sūnaus R. B. tėvas... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m.... 10. 1. Teismas nepagrįstai iš apelianto gaunamos 800 Lt pensijos priteisė... 11. 2. Teismas nustatė, kad apeliantas nuo 2012-04-01 iki 2012-12-01 skolingas... 12. 3. Teismas neatsižvelgė ir į vaikų poreikius. Teismas taikė Lietuvos... 13. 4. Teismas priteisė ieškovėms po 500 Lt turėtų išlaidų advokato teisinei... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. K. prašo Alytaus rajono... 15. 1. Teismas, įvertinęs ir atsižvelgdamas į apelianto turtinę padėtį,... 16. 2. Apeliantas nesutikdamas su priteisto 300 Lt išlaikymo dydžiu, neįvertina... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 19. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. K. ir atsakovas V. B. turi nesantuokinį... 20. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nenustatė esminių... 21. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Specializuotosios medicininės... 22. Įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai... 23. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga,... 24. Dėl išlaikymo dydžio... 25. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai... 26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų... 27. Apelianto įsitikinimu mokėti sūnui ir dukrai išlaikymą po 300 litų per... 28. Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį,... 29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų... 30. Pažymėtina, jog išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo... 31. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo... 32. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau... 33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. Apelianto nurodyta aplinkybė dėl ieškovėms priteistų po 500 Lt turėtų... 36. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą,... 37. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK... 38. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 23 d. sprendimą palikti...