Byla e2A-1234-577/2017
Dėl valdybos bei visuotinio medžiotojų klubo narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Č. ir D. K. bei atsakovo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. Č. ir D. K. ieškinį atsakovams Ukmergės rajono medžiotojų būreliui „Girelė“, Vytautui B. R., V. P., V. L. ir J. D. dėl valdybos bei visuotinio medžiotojų klubo narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai V. Č. ir D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė: 1) pripažinti negaliojančiais 2014 m. rugpjūčio 20 d. Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ valdybos sprendimo 2 ir 3 punktus; 2) įpareigoti Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ valdybos pirmininką išduoti medžioklės lapus ieškovams V. Č. ir D. K.; 3) priteisti solidariai iš atsakovų V. L., V. R., V. P., J. D. po 1 000 Eur kiekvienam ieškovui moralinės žalos; 4) pripažinti negaliojančiais 2015 m. sausio 10 d. Ukmergės medžiotojų klubo „Girelė“ visuotinio narių susirinkimo sprendimus: 4.1. pašalinti V. Č. iš Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ narių; 4.2. pašalinti D. K. iš Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ narių; 4.3. patvirtinti tikslinį mokestį už 2014 metus - 60 Eur (200 Lt), o asmenys, nesumokėję šio žyminio mokesčio iki 2015 m. sausio 15 d. negali medžioti Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ medžioklės ploto vienete iki kol sumokės; 4.4. patvirtinti klubo įstatų naują redakciją ir pavesti valdybos pirmininkui V. L. juos pasirašyti ir įregistruoti, taip pat atsižvelgiant į susirinkimo pasiūlymus įpareigoti valdybą, T. B. ir A. S. galutinai suredaguoti įstatų projektą; 5) pripažinti negaliojančiu 2012 m. sausio 28 d. Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ visuotinio narių susirinkimo sprendimą į valdybą išrinkti V. L., V. Š., V. P., V. R., V. Č., J. D. ir A. Z.. Ieškovai nurodė, kad:
    1. Apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą turėjo būti informuoti visi klubo nariai, t.y. ne tik ieškovai. Be to, valdyba nepagrįstai atsisakė papildyti visuotinio susirinkimo dienotvarkę ieškovo V. Č. raštu nurodytais klausimais. V. Č. su informacija apie padarytus pažeidimus susipažinti nespėjo, nes ją gavo likus 5 dienoms iki šaukiamo visuotinio narių susirinkimo. Pažymėjo, kad užtikrinti atliekų išmetimą yra medžioklės vadovo pareiga, V. Č. medžioklės vadovu nebuvo nuo 2011 m. gruodžio mėn., o D. K. nuo 2012 m. vasario mėn. Kadangi galiojo Ukmergės maisto ir veterinarijos aktas Nr. 65 ŽV-18A, ir priedas Nr. I-12, reikalavimas atliekas gabenti į atliekų duobę ( - ), nebuvo pažeistas. Ieškovai nebuvo supažindinti su 2014 m. sausio 25 d. protokolu, valdybai nusprendus neteikti informacijos ieškovams, todėl jie negali būti baudžiami už šių taisyklių nesilaikymą; dorodami žvėris J. B. sodyboje niekada nepažeidė medžioklės taisyklių; iš medžioklės ieškovai nebuvo pašalinti; V. Č. nebuvo informuotas, kad medžioklė baigiama 22.30 val. Kreipimasis į teisėsaugos organus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų negali būti traktuotinas kaip Medžiotojų klubo nario šiurkštus pažeidimas. Įstatuose nenurodyta galimybė pašalinti klubo narį dėl kitų klubo narių pasitikėjimo praradimo. Tikslinio mokesčio mokėjimas negali būti siejamas su teisės medžioti realizavimu.
    2. Susirinkime nebuvo patvirtinta nauja įstatų redakcija, nes ji po to dar redaguojama; nebuvo aišku, už ką balsuojama. Be to, ieškovų nuomone, prie protokolo pridėtas medžiotojų sąrašas nėra Medžiotojų klubo narių sąrašas; kyla klausimas ar 2015 m. sausio 10 d. susirinkime buvo kvorumas. 2015 m. sausio 10 d susirinkime dalyvavo ir balsavo asmenys, neturintys balsavimo teisės, nes 2014 m. klubo nario mokestį sumokėjo tik 18 asmenų. Be to susirinkimo protokole yra kitų pažeidimų dėl balsavusių narių skaičiaus sumos, kuris balsuojant už atskirus klausimus yra skirtingas.

41.3. Reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2012 m. sausio 28 d. visuotinio ataskaitinio susirinkimo sprendimą, kuriuo išrinkta valdyba, grindžiamas tuo, jog 2012 m. sausio 28 d. medžiotojų sąraše įvardinti 47 asmenys, todėl tam, kad įvyktų visuotinis narių susirinkimas reikia, kad susirinkime dalyvautų 24 medžiotojų klubo nariai, o dalyvavo tik 18. Be to balsavo trys ką tik naujais nariais išrinkti asmenys, kurie, ieškovų manymu, galėjo balsuoti tik kitame susirinkime. Teigia, kad valdyba išrinkta neteisėtai, todėl ji veikė neteisėtai ir negalėjo priimti jokių sprendimų.

52.

6Atsakovas Ukmergės rajono medžiotojų klubas „Girelė“ su ieškovų reikalavimais nesutiko. Pažymėjo, kad klubo valdybos nutarimas sušaukti neeilinį klubo narių visuotinį susirinkimą, siūloma susirinkimo darbotvarkė buvo iškabinta skelbimų lentoje klubo buveinėje; klubo įstatai nenumato privalomos paskelbimo formos. Ieškovas nenurodė kaip neįtraukimas į darbotvarkę svarstyti jo prašomų klausimų galėjo įtakoti susirinkimo sprendimus; siūlomi klausimai nereikalavo skubaus svarstymo ir galėjo būti svarstomi eiliniame visuotiniame susirinkime, be to, ieškovas pagal įstatus neturėjo teisės siūlyti papildyti neeilinio Klubo narių susirinkimo darbotvarkės, o Akcinių bendrovių įstatymas neturi būti taikomas. Ieškovai buvo tinkamai informuoti apie numatomą jų pašalinimą iš klubo narių svarstymą, buvo sudarytos galimybės susipažinti su būsimo neeilinio susirinkimo medžiaga. Abu ieškovai iš Klubo narių buvo pašalinti absoliučia balsų dauguma; sprendimas dėl ieškovų pašalinimo visiškai atitinka asociacijų demokratinius veiklos principus.

72.1. Aplinkybė, kad nė vienas ieškovų nebuvo 2014 m. gegužės 15 d. vykusios medžioklės vadovu, neatleido jų nuo pareigos sumedžiotus žvėris doroti specialiai tam įrengtose vietose. Ieškovai negalėjo nežinoti Klubo valdybos 2014 m. sausio 25 d. nutarimo. Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau - Taisyklės), Klubo valdybos reikalavimų nesilaikymas ir visiškas jų ignoravimas (ieškovas V. Č. sumedžiotus žvėris dorojo J. B. sodyboje, o atliekų nevežė į ( - ) įrengtą atliekų saugojimo duobę dar ir 2014-05-28 bei 2014-06-01) rodė ieškovų elgesio piktybiškumą, t. y. šiurkštų pažeidimą, ypač įvertinant Afrikinio kiaulių maro plitimo grėsmę. Ieškovai pažeidė taisyklių 58.8 punktą - kuriame draudžiama medžioti be medžioklės vadovo. Klubo valdyba, teikdama siūlymą šalinti ieškovus iš Klubo narių, aplinkybės, kad ieškovai kreipėsi į prokuratūrą, vertino tik moralės ir etikos požiūriu. Ieškovas V. Č. nuo 2014-05-15 iki 2014-06-14 medžiojo daugiau, negu nustatė Klubo Petrašiūnų frakcija. 2014-11-15 vykusioje medžioklėje, ieškovas V. Č. atsisakė deklaruoti apie medžiokles Švenčionių rajone.

82.2.

9Tikslinio mokesčio nustatymo būtinybė buvo klubo veiklos išlaidų 2014 metais padidėjimas, kuris susijęs ir su ieškovų veiksmais - ieškinių pateikimu teismui. Draudimas naudoti surinktas lėšas teisminiams ginčams atimtų iš Klubo teisę veiksmingai ginti savo kaip juridinio asmens interesus.

102.3. Ieškovai nenurodo konkrečių argumentų, dėl ko naujos įstatų redakcijos patvirtinimas yra neteisėtas. Pabrėžė, kad Klubo visuotinio susirinkimo sprendimu, asmenys, pervedę į Klubo sąskaitą 2 % nuo deklaruotų pajamų yra laikomi sumokėję Klubo nario mokestį. Kadangi visi ieškinyje nurodyti asmenys tą buvo padarę, todėl, pasak atsakovo, turėjo teisę balsuoti. Taip pat nurodė, kad teisės medžioti apribojimas už Klubo narių visuotinio susirinkimo nutarimų nevykdymą nėra pašalinimas iš Klubo narių.

112.4.

12Atsakovas reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2012 m. sausio 28 d. Klubo visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl Klubo valdybos išrinkimo prašo netenkinti taikant trijų mėnesių ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Teigia, kad apie valdybos išrinkimą ieškovams buvo žinoma.

133.

14Atsakovai V. L., Vytautas B. R., V. P. bei J. D., Ukmergės rajono medžiotojų būrelio „Girelė“ atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovų V. Č. ir D. K. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu 2015 m. sausio 10 d. Ukmergės medžiotojų klubo „Girelė“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo dalį: pašalinti V. Č. iš Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ narių; pašalinti D. K. iš Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ narių, o kitą ieškovų ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ 333,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams lygiomis dalimis. Priteisė iš atsakovo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ 12,09 Eur pašto išlaidų valstybei. Priteisė iš ieškovų solidariai po 76,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovų V. L., Vytauto B. R., J. D., bei atsakovo V. P. naudai, taip pat priteisė iš ieškovų solidariai 84,69 Eur pašto išlaidų valstybei.
    1. Iš ieškovų, atsakovo Medžiotojų klubo „Girelė“ paaiškinimų apie informavimą apie neeilinio klubo narių visuotinį susirinkimą, jo darbotvarkę, susirinkimo protokolo turinio apie dalyvavusių skaičių, susirinkimo garso įrašo, teismas sprendė, kad apie visuotinį susirinkimą pranešta tinkamai, visuotiniame susirinkime buvo kvorumas ir ieškovai turėjo laiko pasiruošti savo gynybai visuotinio susirinkimo metu. Pažymėjo, jog dalis pažeidimų buvo žinomi jau 2014 m. liepos mėn.; ieškovai kreipėsi į teismą 2014-08-07 dėl medžiotojų klubo „Girelė“ valdybos 2014-07-18 sprendimo pripažinimo negaliojančiu, kuriuo numatyta sušaukti visuotinį susirinkimą su numatoma dienotvarke: ieškovų V. Č. ir D. K. elgesio svarstymas ir tuo pačiu valdybos nutarimu sustabdytas ieškovų dalyvavimas klubo veikloje iki visuotinio susirinkimo. Išklausęs 2015 m. sausio 10 d. visuotinio susirinkimo įrašą, teismas nustatė, kad susirinkimo metu ieškovų pažeidimai nebuvo garsinami, akcentuojamas ieškovų kreipimasis į teismus, prokuratūrą, tai priimant kaip nepagrįstą klubo šmeižtą; įstatų projekto, kuriuos pristatė pirmininkaujantis, svarstymas buvo formalus, pasiūlymai buvo pateikti iš anksto, pirmininkaujantis su jais supažindino susirinkimo dalyvius. Teismas konstatavo, kad ieškovas V. Č. bei kiti klubo nariai turi teisę siūlyti visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimus, tiek iš a nksto, tiek visuotinio susirinkimo metu, į juos turi būti tinkamai reaguojama, o ši ieškovo teisė buvo pažeista.
    2. Dėl ieškovų pažeidimų, teismas nustatė, ieškovų sumedžioti šernai buvo dorojami J. B. sodyboje, atliekas iš J. B. sodybos į atliekų duobę veždavo J. B. ir V. Č.. Atsižvelgė į Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos medžioklės veterinarinių reikalavimų ir laukinių sumedžiotų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelės patikrinimo aktuose 2014-05-06 Nr. 65ŽV-18A bei 2015-05-08 Nr. 65ŽV-4 esančią informaciją, kad J. B. sodyboje įrengta patalpa pirminiam žvėrienos apdorojimui, aikštelė atitinka reikalavimus, atliekos išvežamos į atliekų duobę, tam skirta tara. Pažymėjo, kad atsakovas Ukmergės rajono medžiotojų klubas „Girelė“ įrodymų apie 2014 m. sausio 25 d. nutarimą ir tai, kad šis nutarimas buvo žinomas visiems klubo nariams, nušautus žvėris doroti tik būstinės patalpose, t.y. ( - ), nepateikė, taip pat nepateikė ir medžioklės veterinarinių reikalavimų ir laukinių sumedžiotų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelės, esančios ( - ) k., patikrinimo akto. Sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovai pažeidė medžioklės taisyklių 24.13 punktą, kuris numato, jog medžioklės vadovas turi užtikrinti, kad sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir apdorojimo atliekos, plėšriųjų gyvūnų kūnai būtų sumetami tik į pirminio žvėrių apdorojimo aikštelių žvėrienos atliekų duobes ir laikomasi Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų.
    3. Dėl Petrašiūnų frakcijos 2014 m. gegužės 1 d. visuotinio susirinkimo sprendimo medžioti ne daugiau kaip 5 kartus per mėnesį pažeidimo, teismas pažymėjo, jog tokio termino skaičiavimo pradžia medžiotojams paaiškinta nebuvo, susirinkimo sprendime ji nenurodyta, todėl teismo nuomone, taikytinas bendrasis procesinis terminų skaičiavimas. Sprendė, kad medžioklių skaičius turi būti skaičiuojamas mėnesiais, pradedant nuo gegužės 2 dienos, todėl ieškovas, medžiodamas gegužės mėnesį keturis kartus nepažeidė visuotinio frakcijos susirinkimo sprendimo medžioti ne daugiau kaip 5 kartus per mėnesį.

      15

    4. Iš bylos duomenų nenustatęs, kad ieškovas V. Č. Švenčionių rajone medžiojo po 2014 m. spalio 10 d., laikė, kad ieškovas nepažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. B1-875 dėl medžioklės organizavimo 1.3 p., ir 2014 m. spalio 31 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus sprendimo dėl sprendimo Nr. B1-875 pakeitimo 3.1.5 papunkčio reikalavimų.
    5. Teismas nustatė, kad ne tik ieškovai liko 2014 m. gegužės 15 d. vykusioje medžioklėje, kai medžioklės vadovo jau nebuvo. Be to, ieškovų pažeidimas nėra konstatuotas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu ar įrodytas kitais leistinais įrodymais, o esant prieštaringiems šalių paaiškinimams, teismo nuomone, nebuvo pagrindo spręsti, kad ieškovai pažeidė Medžioklės taisykles.
    6. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėn. iki liepos mėn. tiek ieškovai, tiek kiti nariai pranešimais kreipėsi į klubo valdybą, prašydami įvairios informacijos, su kuria norėjo susipažinti. Teismas V. L. ir valdybos veiksmus pripažino pažeidžiančiais tinkamo informavimo, viešumo principus, klubo narių teises, sudarančiais pagrindą abejoti vykdomų veiksmų teisėtumu, kurie paskatino kreiptis į teisėsaugos įstaigas. Teismo nuomone, pažeidimo (dėl klubo ir jo narių apkaltinimo nebūtais nusižengimais ir nusikaltimais) ieškovai nepadarė.
    7. Pašalinimas iš klubo narių, t. y. griežčiausia nuobauda, yra neproporcinga pašalintų medžiotojų tariamiems pažeidimams. Kadangi ieškovai įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, teismas reikalavimus dėl pašalinimo iš klubo narių panaikinimo tenkino.
    8. Dėl 2014 m. rugpjūčio 20 d. valdybos sprendimo 3 punkto panaikinimo ir 2015 m. sausio 10 d. susirinkime priimto sprendimo nustatyti tikslinį mokestį už 2014 m. ir šio sprendimo nevykdymo pasekmių, teismas nurodė, kad klubo veiklos įstatų 4.4.4 p. numatyta, jog valdyba apskaičiuoja tikslinį mokesčių dydį, V. L. pasiūlė būtent 60 Eur tikslinį mokestį, patys nariai susirinkime balsų dauguma patys apribojo savo teisės medžioti realizavimą iki nario mokesčio sumokėjimo, todėl teismo nuomone, tai nepažeidžia klubo narių teisės medžioti. Ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2014 m. rugpjūčio 20 d. valdybos sprendimo 3 punktą, 2015 m. sausio 10 d. visuotinio susirinkimo sprendimo dalį dėl tikslinio mokesčio patvirtinimo už 2014 m. atmetė kaip nepagrįstus.
    9. Įvertinęs liudytojo A. S. parodymus dėl įstatų tikslinimo, tai, kad „už“ balsavo 30 medžiotojų, „prieš“ - 4, susilaikė – 1; taip pat, tai, kad tvirtinant įstatų projektą nebuvo pažeistos ieškovų bei kitų klubo narių teisės, teismas reikalavimus dėl pripažinimo negaliojančiu 2015 m. sausio 10 d. Ukmergės medžiotojų klubo „Girelė“ visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl įstatų naujos redakcijos tvirtinimo atmetė kaip nepagrįstą.
    10. Ieškovų reikalavimą įpareigoti valdybos pirmininką išduoti ieškovams medžioklės lapus teismas laikė nepagrįstu dėl jo neapibrėžtumo. Sprendė, kad jo patenkinimas sudarytų ieškovams išskirtines sąlygas. Įpareigojimas kiekvienu atveju, be jokių patikrinimų, privalomai išrašyti medžioklės lapus ieškovams, prieštarauja ne tik CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bet medžioklės organizavimo ir vykdymo tvarką reglamentuojantiems teisės aktams. Ieškinio dalį dėl 2014 m. rugpjūčio 20 d. valdybos sprendimo 2 punkto panaikinimo bei įpareigojimo Ukmergės rajono medžiotojų klubo valdybos pirmininkui išduoti medžioklės lapus ieškovams atmetė.
    11. Atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimui pripažinti negaliojančiu 2012 m. sausio 28 d. visuotinio susirinkimo sprendimą atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, į tai, kad visuotinis susirinkimas įvyko 2012 m. sausio 28 d. ir jo sprendimai skundžiami tris mėnesius nuo priėmimo dienos, t.y. iki 2012 m. balandžio 29 d., šį ieškovų reikalavimą teismas atmetė, praleidus ieškinio senaties terminą ir neprašant jo atnaujinti.
    12. Kadangi dėl neteisėto pašalinimo iš medžiotojų klubo narių, kitų klubo narių teisių pažeidimų, neturtinės žalos atlyginimo nenumato įstatymai, teismas atmetė ir ieškovų reikalavimą dėl moralinės žalos atlyginimo po 1 000 eurų kiekvienam.

16III.

17Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

  1. Ieškovai V. Č. ir D. K. apeliaciniu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų ieškinį dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepasisakė dėl skundžiamo 2014 m. rugpjūčio 20 d. valdybos sprendimo medžioklės lapus išduoti tik valdybos nariams teisėtumo. Teismo išvados, susijusios su tuo, jog asociacija pati sprendžia organizacinius ir tvarkomuosius klausimus ir tuo, kad priimtos medžiotojų klubo vidaus tvarkos taisyklės, yra nepagrįstos, kadangi asociacijos sprendimai turi būti teisėti ir nepažeidžiantys nei vieno nario teisių. Skundžiamas sprendimas riboja ieškovų teisę medžioti, nes be medžioklės lapo medžioklė draudžiama pagal įstatymus. Teismas nenurodė argumentų, pagrindžiančių, kad valdyba galėjo apriboti įstatymu įtvirtintą medžiotojų teisę turėti medžioklės lapą; taip pat neatsižvelgė į tai, kad įstatų 4.6.2 punktas reglamentuoja įgaliojimų, o ne medžioklės lapų išdavimą.
    2. Teismas išsprendęs 2015 m. sausio 10 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimo patvirtinti tikslinį mokestį klausimą, nepasisakė dėl ieškovų reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2014 m. rugpjūčio 20 d. valdybos sprendimo 3 punktą dėl tikslinio mokesčio nustatymo. Mano, jog šiuo valdybos sprendimu buvo siekiama asmeninės naudos – mokestis renkamas per medžiotojų klubą, kad būtų padengtos asmeninės bylinėjimosi išlaidos, o teismas neįvertino interesų priešpriešos. Valdyba neturėjo įgaliojimų bei viršijo savo kompetencijos ribas, pažeidė ieškovų teises, pažeidė ir imperatyvias įstatymų normas.
    3. Pagal CPK 178 straipsnį ir teismų praktiką atsakovai turėjo įrodyti, kad buvo tinkamai paskelbta apie 2015 m. sausio 10 d. šaukiamą visuotinį narių susirinkimą, kartu pateikiant susirinkimo medžiagą bei sudarant galimybę papildyti susirinkimo darbotvarkę. Minėtas susirinkimas sušauktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. esant procedūriniams pažeidimams, todėl susirinkimo nutarimai turi būti panaikinti.
    4. Teismas neįsigilino į šalių ginčą, kadangi ieškovams skundžiant sprendimą dėl vieno mokesčio (tikslinio) priėmimo, pasisakė visai dėl kito (nario) mokesčio. Viena iš ginčo šalių neteisėtai priėmė skundžiamą sprendimą ir bylinėjimosi išlaidas be teismo sprendimo iš dalies bandė perkelti kitai ginčo šaliai. Tarp klubo tikslų ir uždavinių nėra teisminių ginčų ir jų išlaidų dengimo, todėl tikslinis mokestis, kuris įvardintas kaip žyminis mokestis, negali būti renkamas, o buhalteriui visuotinis narių susirinkimas nėra nustatęs atlygio, todėl klubas tokių išlaidų nepatiria. Tikslinio mokesčio sumokėjimas negali būti siejamas su teisės medžioti realizavimu. Visuotinio narių susirinkimo sprendimai, nepaisant kad jie priimti balsų dauguma, gali būti pripažįstami negaliojančiais esant prieštaravimui imperatyvioms įstatymo normoms, steigimo dokumentams ar protingumo, sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 d.).
    5. 2015 m. sausio 10 d. susirinkime nebuvo patvirtinta nauja įstatų redakcija, nes įstatai po susirinkimo turėjo būti redaguojami, o nurodymų, kas ir kaip turi būti redaguojama, nutarime nenumatyta; iš susirinkimo protokolo neįmanoma nustatyti, kokia naujų įstatų redakcija yra patvirtinta. Teismas vadovavosi išimtinai liudytojo A. S. paaiškinimais; neatsižvelgė, kad kitų narių nuomonė buvo kitokia. Teismas pripažino, kad nebuvo galutinės įstatų redakcijos, susirinkimo metu vyko chaosas, tačiau sprendė, kad sprendimas patvirtinti įstatus (o ne įstatų projektą) yra teisėtas. Klubo nariams nebuvo pateikta po susirinkimo parengta galutinė įstatų redakcija, ji nebuvo patvirtinta narių susirinkimo. Be to, balsavimas neatitiko keliamų reikalavimų. Teigia, kad pažeisti imperatyvūs įstatų tvirtinimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai, dėl ko susirinkimo nutarimas laikytinas negaliojančiu (CK 2.90 straipsnio 2 d.).
    6. 2012 m. sausio 28 d. susirinkimas įvyko neteisėtai, nesant daugiau kaip pusės medžiotojų klubo narių, todėl visi susirinkime priimti sprendimai laikytini negaliojančiais, įskaitant – išrinkti valdybą. Neteisėtai išrinktos valdybos sprendimai laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 28 d. yra negaliojantys. Pasak ieškovų, neteisėtais laikytini ir 2013 m. sausio 26 d. bei 2014 m. sausio 25 d. visuotiniai narių susirinkimai, nes juose nedalyvavo daugiau kaip pusė medžiotojų klubo narių.
    7. Teismas neteisingai įvertino ieškovų sužinojimo apie pažeistas teises momentą, nes neatsižvelgė į tai, kad ieškovams nebuvo teikiama informacija ir dokumentai. Ieškovai neginčija fakto, kad jiems žinoma apie 2012 m. sausio 28 d. išrinktą valdybą ir jos sudėtį, tačiau nebuvo žinoma, kad sprendimas priimtas nesant kvorumo. Valdybos išrinkimas nesant kvorumo tiesiogiai pažeidė ieškovų teisies, kadangi išrinkti valdybos nariai užkerta ieškovams galimybę realizuoti teisę medžioti, šmeižia ieškovus. Pažymi, kad sprendžiant dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu neturi būti analizuojamas tiesioginis subjekto, prašančio pripažinti sprendimą negaliojančiu, teisių pažeidimas.
    8. Teismo poziciją, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti valdybos pirmininką išduoti ieškovams medžioklės lapus yra nepagrįstas dėl jo neapibrėžtumo, laiko neteisinga. Pažymi, kad ieškovai nereiškė reikalavimo įpareigoti išduoti medžioklės lapus, jei jie neatitinka reikalavimų, įtvirtintų teisės aktuose. Šiuo metu valdybos pirmininkas savo nuožiūra sprendžia, kam juos išduoti. Pabrėžė, kad medžiotojų klubas negali uždrausti medžioti individualiai, todėl reikalavimas įpareigoti medžiotojų klubą, ieškovams atitinkant Medžioklės įstatymo ir Medžioklės taisyklių reikalavimus ir ieškovams pareikalavus, išduoti ieškovams medžioklės lapus, galiojančius 30 dienų, turi būti tenkinamas.
    9. Vadovaudamasis Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-382-154/2009, teigia, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.250 straispnis) nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, atsižvelgiant į tai, ar neturtinė žala padaryta sutarties, delikto ar narystės asociacijose santykių pažeidimo atvejais. Šiuo atveju teismas nevertino, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.
    10. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neteisingai nurodė ieškovų patenkintų reikalavimų proporciją. Atkreipė dėmesį, kad dviejų reikalavimų iš devynių patenkinimas sudaro 22,22 proc., todėl ieškovams turėjo būti priteista 41,77 Eur žyminio mokesčio ir 1 451,70 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
  2. Atsakovas Ukmergės rajono medžiotojų būrelis „Girelė“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą – panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo pripažintas negaliojančiu 2015 m. sausio 10 d. Ukmergės medžiotojų klubo „Girelė“ visuotinio narių susirinkimo sprendimas dėl ieškovų V. Č. ir D. K. pašalinimo iš Klubo narių ir ieškovų naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir ieškovų ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas V. Č. ir kiti klubo nariai turi teisę siūlyti visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimus tiek iš anksto, tiek visuotinio susirinkimo metu, į juos turi būti tinkamai reaguojama ir ši ieškovo teisė buvo pažeista. Be to, tai neturi esminės reikšmės bylai išspręsti, toks motyvas turėtų būti šalinamas iš sprendimo.
    2. Teismo išvada, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog Klubo nariams buvo žinomas valdybos 2014 m. sausio 25 d. nutarimas, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Petrašiūnų frakcijos 2014 m. balandžio 17 d. susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl sumedžiotų gyvūnų dorojimo nenustatytose vietose. Kadangi dar nebuvo priimtas 2014 m. gegužės 6 d. Aktas Nr. 65ŽV-18A, leidžiantis pirminį sumedžiotų laukinių gyvūnų dorojimą vykdyti J. B. sodyboje, daro išvadą, kad šiame susirinkime buvo remiamasi klubo valdybos 2014 m. sausio 25 d. nutarimu, nes kito nutarimo šiuo klausimu nebuvo. Nutarimas Klubo įstatų nustatyta tvarka buvo viešai pakabintas Klubo būstinės skelbimų lentoje; be to, sumedžiotų žvėrių dorojimo pažeidžiant nustatytą tvarką faktą pripažino pats ieškovas V. Č.. D. K. dalyvavo susirinkime, todėl jam taip pat buvo žinoma apie konkretaus valdybos sprendimo priėmimą. Pažymi, kad ieškovai akcentavo ne tai, jog jie nebuvo supažindinti su atitinkamu valdybos sprendimu, o tai, jog už pirminį žvėrių dorojimą yra atsakingas medžioklės vadovas, kad pirminį žvėrių dorojimą J. B. sodyboje leido Ukmergės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Be to, šio kaltinimo esmę sudarė tai, kad J. B. sodyboje išdorotų žvėrių atliekos nebuvo gabenamos į ( - ) kaime esančią atliekų saugojimo duobę, o užkasamos J. B. sodybos teritorijoje arba išmetamos miške ar laukuose, kas kelia didžiausią pavojų afrikinio kiaulių maro plitimui. Teismas neįvertino, kad Akte Nr. 65ŽV-18A yra privalomas nurodymas išdorotų gyvūnų atliekas gabenti į Klubo atliekų saugojimo rezervuarą; nepagrįstai rėmėsi liudytojų J. B. ir V. Č. parodymais, nes jie dėl gerų asmeninių santykių su ieškovais yra neobjektyvūs. V. Č. 2014 m. gegužės 15 d. medžioklėje sumedžiojo šerną po to, kai medžioklė jau buvo baigta ir medžioklės vadovo nebebuvo, todėl ieškovas privalėjo prisiimti atsakomybę už jo sumedžioto šerno tinkamą išdorojimą ir atliekų išgabenimą. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovai neturėjo pareigos vežti atliekas į jų saugojimo vietą.
    3. Nepripažindamas ieškovo V. Č. padaryto pažeidimo - medžiojimo daugiau kaip 5 kartus per mėnesį, teismas neteisingai taikė CPK 73 straipsnio 3 dalyje numatytas procesinių terminų skaičiavimo taisyklės. Medžioklės teisinius santykius, tarp jų ir nustatytą medžioklių skaičiavimą per mėnesį reglamentuoja materialinės teisės normos. Kadangi 2015 m. medžioklės sezonas klube prasidėjo 2015 m. gegužės 15 d., apelianto įsitikinimu, mėnesio termino skaičiavimas prasidėjo nuo šios dienos, o baigėsi 2015 m. birželio 14 d. Per šį laiką ieškovas V. Č. medžiojo 6 kartus, pažeidė Petrašiūnų frakcijos medžiotojų daugumos nustatytą medžioklės tvarką.
    4. Teismo išvada, kad ieškovas V. Č. nepažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. B1-875, nepagrįsta; teismas neteisingai išaiškino teisės normą. Sprendimai draudimai galiojo klube vykusių medžioklių metu ir turėjo atgalinį veikimą. Sprendime nustatytos medžiotojų pareigos prilyginamos Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių reikalavimams, todėl ieškovas V. Č. jas pažeisdamas sukėlė grėsmę Afrikinio kiaulių maro plitimui.
    5. Dėl ieškovų padaryto pažeidimo 2014 m. gegužės 15 d. vykusioje medžioklėje, apeliantas pažymėjo, kad jeigu nėra padarytas administracinis teisės pažeidimas arba nebuvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, nereiškia, kad asociacijos nariui nekyla atsakomybė už Klubo veiklą reglamentuojančių aktų pažeidimą. Ieškovai medžioti pradėjo teisėtai, tačiau Klubo valdyba, turėdama diskrecijos teisę, jų medžiojimą po to, kai medžioklės vadovas paskelbė apie medžioklės pabaigą, pasiūlė Klubo narių visuotiniam susirinkimui įvertinti kaip Klubo nario pareigų nevykdymą ir visuotinis susirinkimas su tuo sutiko. Pagal Medžioklės taisyklių 24.15 punkto reikalavimą, sužeisto gyvūno paiešką gali organizuoti tik medžioklės vadovas, tačiau šiuo atveju sužeisto šerno paiešką savavališkai organizavo ieškovai.
    6. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovų kreipimasis į teisėsaugos institucijas negali būti vertinamas kaip narystės klube pažeidimas. Klausimus, susijusius su Klubo finansine veikla, pirmiausia buvo būtina spręsti klubo įstatų nustatyta tvarka - valdyboje ir visuotiniame susirinkime. Pažymi, kad D. K. buvo klubo revizijos komisijos pirmininku, todėl turėjo teisę ir pareigą susipažinti su klubo finansiniais dokumentais, lėšų panaudojimo teisėtumu ir kitais vidaus klausimais, todėl, atsakovo manymu, akivaizdu, kad kreipdamasis į teisėsaugos institucijas, jis turėjo tikslą ne nustatyti tariamus pažeidimus, o padaryti klubo valdybos nariams tam tikrą spaudimą, sukelti nepatogumus. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą buvo sutrikdyta klubo ir atskirų klubo narių veikla (išimti dokumentai ir pan.). Dauguma klubo narių visuotiniame susirinkime dalyvavusių narių tokį ieškovų elgesį įvertino kaip nesuderinamą su naryste klube, kaip skaidantį narių vienybę ir pasitikėjimą, sukeliantį tam tikrą įtampą ir siekiantį dirbtinai sukelti nepasitikėjimą teisėtai išrinktais kubo valdybos nariais bei žeminantį klubo prestižą.
    7. Skundžiamame sprendime yra nepagrįstai formalizuojama pareiga pagrįsti pareikštus kaltinimus, kurių pagrindu ieškovai buvo pašalinti iš Klubo narių, neįvertinant klubo veiklos principų. Atsakovo veikla grindžiama veiklos klube savanoriškumo, narių savitarpio supratimo ir interesų bendrumo principų pagrindu, ir etikos normomis.

187.

19Atsakovai Ukmergės rajono medžiotojų būrelis „Girelė“, V. L., V. R., V. P., J. D. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo netenkinti apeliantų V. Č., D. K. apeliacinio skundo. Atsiliepime nurodė, kad:

207.1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nėra reglamentuojama privaloma medžioklės lapų išdavimo tvarka, o tik numatyta, kad medžioklės plotų naudotojas medžioklės lapus išduoda arba medžiotojui, arba medžioklės vadovui, todėl, pasak atsakovų, medžioklės plotų naudotojas turi diskrecijos teisę nustatyti medžioklės lapų išdavimo tvarką, numatant tam tikrus papildomus reikalavimus. Individualios medžioklės leidimas apsunkintų medžioklės taisyklių laikymosi kontrolę, neužtikrintų Klubo veiklos tikslų pasiekimo. Medžioklės lapų išdavimas yra išimtinė medžioklės plotų naudotojo, t. y. klubo, teisė, bet ne pareiga šį dokumentą išduoti kiekvienam klubo nariui (Medžioklės taisyklių 2.4 papunktis, 17 punktas). Teismo sprendimo išvadą, kad klubo valdymo organai turi teisę nustatyti medžioklės lapų išdavimo tvarką, laiko pagrįsta. Atsakovų nuomone, reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2014 m. rugpjūčio 20 d. Valdybos sprendimą medžioklės lapus išduoti tik Valdybos nariams, nesukeltų teisinių pasekmių, nes po ginčijamo sprendimo priėmimo, klubas patvirtino Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ vidaus tvarkos taisykles ir nustojo galioję prieš tai Klubo valdymo organų priimti lokaliniai aktai, reglamentuojantys medžioklės lapų išdavimo tvarką.

217.2. Draudimas naudoti Klubo arba tiksliniu mokesčiu surinktas lėšas teisminiams ginčams ar šių ginčų išlaidų dengimui atimtų iš Klubo teisę veiksmingai ginti savo, kaip juridinio asmens interesus. Priešingai apeliacinio skundo teiginiui, valdyba nenustatė nario mokesčio dydžio. Atsakovų teigimu, aiškinant Įstatų 4.4.4 punktą sistemiškai su įstatų 4.2.1 ir 3.7.1 punktais akivaizdu, kad Valdyba turi teisę nustatyti tikslinių mokesčių dydį bei pareigą juos mokėti. Valdyba perdavusi tikslinio mokesčio nustatymo klausimo sprendimą svarstyti visuotiniam susirinkimui, nepripažino savo sprendimo neteisėtumą, o tik įvykdė įstatų reikalavimą.

227.3.

23Ieškovai negali grįsti reikalavimo aplinkybe, kad apie šaukiamą visuotinį Klubo narių susirinkimą nebuvo informuoti visi kiti klubo nariai, kadangi jie nėra įgalioję apeliantų atstovauti jų pažeistas teises. Ieškinyje nenurodoma, kaip tariamas pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Visuotinio susirinkimo sprendimas priimtas absoliučia balsų dauguma, todėl daro išvadą, kad tariamai netinkamas informavimas objektyviai negalėjo pakeisti balsavimo rezultatų.

247.4. Klubo visuotinis narių susirinkimas, būdamas aukščiausiu Klubo valdymo organu, turi teisę spręsti ir dėl nario mokesčių dydžio nustatymo (Įstatų 4.2.1 papunktis), taip pat dėl tam tikrų poveikio priemonių už prievolės mokėti nario mokestį netinkamą vykdymą. Pažymi, kad apeliantai, turėdami subjektinę teisę medžioti ir nenorėdami vykdyti prievolės klubui, turi teisę nustatyta tvarka medžioti kituose medžioklės plotų vienetuose. Apeliaciniame skunde nepagrindžiama, kokioms asociacijų veiklą reglamentuojančioms imperatyvioms normoms prieštarauja nutarimas arba dėl ko tikslinio mokesčio nustatymas yra neprotingas ir nesąžiningas.

257.5. Tik nustačius esminius įstatų skirtumus tarp svarstytų susirinkime ir įregistruotų, būtų galima svarstyti apie įstatų patvirtinimo neteisėtumą. Pavedimas galutinai suredaguoti visuotiniame Klubo narių susirinkime patvirtintus įstatus buvo susijęs išimtinai su neesminių ir vienos esminės (numatančios maksimalaus klubo narių skaičiaus ribojimą iki 50 narių) pastabų, pareikštų susirinkime, perkėlimu į įstatų tekstą. To susirinkimo metu objektyviai buvo neįmanoma atlikti dėl tam tikrų techninių galimybių nebuvimo. Teisės aktai nenumato specialios juridinio asmens įstatų tvirtinimo tvarkos, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neva chaotiško įstatų svarstymo iš principo neturi įtakos pačių įstatų patvirtinimo teisėtumui.

267.6.

27Apeliantai 2010-2014 metais vykusių susirinkimų dokumentų pareikalavo tik 2014 m. liepos 10 d.; šis prašymas buvo susijęs ne su 2012 m. sausio 28 d. klubo valdybos išrinkimu, bet su Petrašiūnų frakcijos kreipimusi į valdybą dėl apeliantų daromų pažeidimų. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantai praleido ieškinio senaties terminą ginčyti 2012 m. sausio 28 d. Klubo narių visuotinio susirinkimo sprendimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad minėtame visuotiniame susirinkime buvo išrinkti ir kiti valdymo organai, t. y. revizijos komisija, o jos nariu ir apeliantas D. K.. Apeliantai, neprašydami pripažinti kitų nutarimų negaliojančiais, elgiasi nenuosekliai.

287.7.

29Apeliantų procesiniuose dokumentuose daryta nuoroda į CK 2.87 straipsnio 7 dalį suteikia teisę reikalauti tik turtinės žalos atlyginimo.

307.8.Apeliantų siūlomas patenkintų reikalavimų proporcijos skaičiavimas yra neteisingas, kadangi ne patenkintų reikalavimų kiekis, o visai kiti kriterijai nulemia turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį (patenkintų reikalavimų sudėtingumas ir kiti požymiai). Apeliantų turėtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra neteisingas, neprotingas ir nesąžiningas; neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ reikalavimų. Atsakovai taip pat mano, kad jiems nekyla prievolė sumokėti už tas teisines paslaugas, kurios nebuvo panaudotos realiai ginant apeliantų tariamai pažeistas teises.

318.

32Ieškovai pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą 2016 m. lapkričio 28 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys; priteisti iš atsakovų solidariai visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

338.1.

34Medžiotojų klubo nuomonė, kad sprendimo motyvas dėl klubo narių teisės siūlyti visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimus nesusijęs su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku bei turėtų būti šalinamas, nepagrįsta. Mano, jog medžiotojų klubui, kaip asociacijai, mutatis mutandis taikoma Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti, kad „Darbotvarkė papildoma, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo“. Valdyba nepagristai atsisakė papildyti visuotinio susirinkimo darbotvarkę 2014 m. gruodžio 11 d. rašte nurodytais klausimais, tuo buvo pažeistos ieškovo V. Č. teisės. Nepagrįstas atsisakymas suponuoja išvadą, jog 2015 m. sausio 10 d. susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. esant procedūriniams pažeidimams.

358.2. Dėl sumedžiotų laukinių gyvūnų dorojimo J. B. sodyboje ir atliekų išvežimo į atliekų duobę, pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog 2014 m. sausio 25 d. valdybos nutarimas sumedžiotus laukinius gyvūnus doroti tik ( - ) kaime įrengtoje gyvūnų pirminio dorojimo aikštelėje būtų kada nors priimtas.

368.3.

37Medžiotojų klubas skunde melagingai teigia, kad 2014 m. balandžio 17 d. Petrašiūnų frakcijos susirinkimo metu dar nebuvo priimtas aktas, leidžiantis pirminį sumedžiotų laukinių gyvūnų dorojimą vykdyti J. B. sodyboje. 2014 m. gegužės 6 d. Medžioklės veterinarinių reikalavimų ir laukinių sumedžiotų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelės patikrinimo aktas Nr. 65ŽV-18A išduotas ankstesnio patikrinimo (2013 m. rugsėjo 2 d. aktas Nr. 65ŽV-20) pagrindu. Tai, kad 2014 m. gegužės 6 d., t.y. nenustačius jokių pažeidimų, buvo išduotas Medžioklės veterinarinių reikalavimų ir laukinių sumedžiotų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelės patikrinimo aktas, patvirtina, jog atliekos laikantis reikalavimų buvo išvežamos į gyvūninių atliekų duobę. Be to, šio reikalavimo laikymąsi patvirtino apklausti liudytojai.

388.4. 2014 m. gegužės 1 d. sprendime nustatyti medžioklės limitą nurodomas mėnesio limitas, o ne bet kada einančių 30 dienų iš eilės medžioklių limitas; protokole nėra nurodyta, kad mėnesio terminas pradedamas skaičiuoti nuo gegužės 15 d. ar nuo medžioklės sezono pradžios ar nuo pirmos medžioklės. Kadangi nėra aišku, kaip jis turi būti taikomas, nėra pagrindo konstatuoti ieškovo V. Č. tariamą medžioklės vidaus tvarkos pažeidimą.

398.5. 2014 m. spalio 10 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriui priėmus sprendime nustatytas draudumas medžiotojams, dalyvaujantiems medžioklėse medžioklės ploto vienetuose, esančiuose Ignalinos, Utenos, Švenčionių, Rokiškio, Alytaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijose, dalyvauti kitų Lietuvos Respublikos savivaldybių teritorijose organizuojamose medžioklėse, galiojo į ateitį.

408.6. 2014 m. gegužės 15 d. vykusios medžioklės vadovas neinformavo visų medžiotojų, kad medžioklė baigiama 22 val. 30 min., tiesiog pats baigė medžioklę ir išvažiavo. Medžioklės vadovas 2014 m. gegužės 15 d. ieškovo V. Č. nušautą šerną įrašė į vykusios medžioklės lapą, todėl daro išvadą, kad pats patvirtino, jog medžioklė nebuvo baigta. V. Č. elgesys, neieškant sužeisto šerno, būtų nesuderinamas su medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

418.7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad net D. K., kaip revizijos komisijos pirmininkui, nebuvo teikiami visi klubo duomenys ir dokumentai. Valdybai nepagrįstai atsisakius teikti ieškovams ir kitiems klubo nariams duomenis bei esant įtarimams dėl galimų pažeidimų, ieškovai pagrįstai kreipėsi į teisėsaugos institucijas. V. L. atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina faktą, kad Medžiotojų klube buvo nustatyti pažeidimai, ieškovai neišsigalvojo pažeidimų tariamai siekdami sukiršinti narius ar pan. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis civilinio proceso kodekse (toliau CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Byloje nustatyta, kad ieškovas D. K. Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ nariu tapo 1982 metais, o ieškovas V. Č. – 1992 metais. 2015 m. sausio 10 d. Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ visuotinio narių susirinkimo metu priimtas sprendimas pašalinti V. Č. ir D. K. iš Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ narių. Ieškovai kreipėsi į teismą dėl šių sprendimų pripažinimo negaliojančiais, taip pat prašė pripažinti negaliojančiais ir kitus minėto susirinkimo metu priimtus sprendimus, t.y. sprendimą, kuriuo patvirtintas 60 Eur (200 Lt) tikslinis mokestis už 2014 metus bei nuspręsta, kad asmenys, nesumokėję šio žyminio mokesčio iki 2015 m. sausio 15 d., negali medžioti Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ medžioklės ploto vienete iki kol sumokės; sprendimą, kuriuo patvirtinta klubo įstatų nauja redakcija. Be to, ieškiniu ieškovai prašė pripažinti negaliojančiais 2014 m. rugpjūčio 20 d. Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ valdybos sprendimo 2 ir 3 punktus (kuriais nustatyta medžioklės lapų išdavimo tvarka bei nustatytas tikslinis mokestis); įpareigoti medžiotojų klubo valdybos pirmininką išduoti medžioklės lapus ieškovams; priteisti solidariai iš atsakovų V. L., V. R., V. P., J. D. po 1 000 eurų moralinės žalos; pripažinti negaliojančiu 2012 m. sausio 28 d. Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl valdybos narių išrinkimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, t.y. pripažino negaliojančia 2015 m. sausio 10 d. Ukmergės medžiotojų klubo „Girelė“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo dalį, kuria ieškovai V. Č. ir D. K. pašalinti iš Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ narių, o kitą ieškinio dalį atmetė. Tiek ieškovai, tiek atsakovas Ukmergės medžiotojų klubas „Girelė“ pateikė apeliacinius skundus.
Dėl ieškovų V. Č. ir D. K. apeliacinio skundo Dėl naujų įrodymų priėmimo
  1. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantai (ieškovai) su apeliaciniu skundu pateikė Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ vidaus tvarkos taisyklių kopiją, prašo šį dokumentą prijungti prie bylos. Nurodė, kad teismas skundžiamame sprendime rėmėsi 2015 m. gegužės mėn. vidaus tvarkos taisyklėmis, nors jų bylos medžiagoje nėra; teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą jas prijungti prie bylos. Pažymi, kad klubas po ieškovų pašalinimo įtvirtino, kad medžioklės lapus gali gauti praktiškai bet kuris klubo narys.Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime minimos atsakovo priimtos naujos vidaus tvarkos taisyklės, atsiliepime atsakovai nurodė dėl jų prijungimo neprieštaraujantys, sprendžia, kad šio dokumento priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl ieškovų pateiktas įrodymas (Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ vidaus tvarkos taisyklių kopija), priimamas.
Dėl 2014 m. rugpjūčio 20 d. valdybos sprendimo 2 punkto pripažinimo negaliojančiu bei reikalavimo įpareigoti Medžiotojų klubo valdybos pirmininką išduoti medžioklės lapus ieškovams
  1. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl skundžiamo 2014 m. rugpjūčio 20 d. Valdybos sprendimo medžioklės lapus išduoti tik valdybos nariams neteisėtumo, rėmėsi tik tuo, kad asociacija pati priima sprendimus bei tuo, kad vėliau buvo priimtos naujos vidaus tvarkos taisyklės (kurias teismas bylos nagrinėjimo metu atsisakė priimti). Apeliantai teigia, kad priimami sprendimai turi būti teisėti. Teismas nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad valdyba galėjo apriboti įstatymu įtvirtintą medžiotojų teisę medžioti ir turėti medžioklės lapą.
  2. Pažymėtina, kad pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.4 punktą - medžioklės lapas - tai dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Formuluotė „naudotojas leidžia“ suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas nustatė medžioklės plotų naudotojui diskreciją nuspręsti, kam išduoti medžioklės lapus.
  3. Be to, atsakovo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ valdymo, veiklos, narystės, pertvarkymo, pabaigos santykius reglamentuoja Asociacijų įstatymas. Klubo, kaip asociacijos, teisė laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame asociacijos veiklos garantijas, nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Ši teisės norma skirta įtvirtinti asociacijų veikimo laisvę, jų autonomiškumą. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos ir kt.
  4. Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas bei nustatytas asociacijos veiklos garantijas, teismo vertinimu, medžiotojų klubo valdybos sprendimas, kad medžioklės lapus medžiotojams (valdybos nariams) išduoda valdybos pirmininkas, nepažeidžia teisės aktų, priimtas pasinaudojus teise veikti savarankiškai ir pasirinkti medžiojimo tvarką, bei neatima ieškovų teisės medžioti. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai medžiojo 2014 m. spalio, lapkričio mėnesį. Sprendžiant dėl valdybos sprendimo teisėtumo, svarbu tai, kad jis priimtas ne vien ieškovų atžvilgiu.
  5. Kita vertus, ieškovai su apeliaciniu skundu pateikė naujas, t. y. 2015 m. medžiotojų klubo „Girelė“ patvirtintas, Vidaus tvarkos taisykles (nurodyto taisyklių priėmimo laiko atsakovai neneigia), pagal kurių 25 punktą, vadovauti medžioklei medžiojant individualiai ir tam tikslui gauti iš klubo pirmininko medžioklės lapus, pagal frakcijų nusistatytas taisykles, turi teisę kiekvienas klubo narys, turintis ne mažesnį kaip 3 metų medžiotojo stažą bei esantis klubo nariu ne mažiau kaip 3 metus ir nepažeidęs šių taisyklių. Taigi, šiomis taisyklėmis pakeista medžioklės lapų išdavimo tvarka, todėl ginčo dėl 2014 m. rugpjūčio 20 d. valdybos sprendimo 2 punkto teisėtumo nagrinėjimas tapo nebetikslingas.
  6. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti ieškovams išduoti medžioklės lapus yra neapibrėžtas. Tokio reikalavimo patenkinimu nebūtų pašalintas atitinkamas (konkretus) pažeidimas, o sprendimo vykdymas būtų neaiškus, sudarytų sąlygas teisės aktų reikalavimų pažeidimams ir pan. Apeliaciniame skunde (2.100 p.) ieškovai, prašydami įpareigoti medžiotojų klubą, ieškovams atitinkant medžioklės įstatymo ir medžioklės taisyklių reikalavimus ir ieškovams pareikalavus, išduoti ieškovams medžioklės lapus, galiojančius 30 dienų, tikslina reikalavimus (kas nėra leidžiama šioje proceso stadijoje). Tačiau ir tokia formuluotė iš esmės nepaneigia aukščiau paminėtų teismo išvadų dėl galimo sprendimo vykdytinumo. Ieškovai, jų manymu pažeistas teises, gali ginti reikšdami reikalavimus panaikinti konkretų atsisakymo išduoti medžioklės lapus, pagrindą.
Dėl 2014 m. rugpjūčio 20 d. valdybos sprendimo 3 punkto pripažinimo negaliojančiu
  1. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad valdyba 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo 3 punktu nustatydama 200 Lt tikslinį mokestį kiekvienam medžiotojui (kanceliarinėms išlaidoms, buhalterio ir advokato paslaugoms), peržengė savo kompetencijos ribas, priėmė sprendimą klausimu, kurio priėmimas priklauso visuotiniam narių susirinkimui. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažinęs, jog tikslinio mokesčio mokėjimas negali būti siejamas su teisės medžioti realizavimu, ir spręsdamas tik reikalavimą dėl 2015 m. sausio 10 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimo patvirtinti tikslinį mokestį, dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu aptariamą valdybos sprendimą, nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovų argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl minėto valdybos nutarimo laikyti neteisėta ar nepagrįsta.
  2. Visų pirma, teismas vertino minėtą valdybos nutarimo turinį, įstatų nuostatas, susijusias su valdybos kompetencija, ir priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pasisakė, jog reikalavimą dėl 2014 m. rugpjūčio 20 d. valdybos sprendimo 3 punkto pripažinimo negaliojančiu atmeta. Ieškovai neįrodinėja, kad valdybos ir visuotinio susirinkimo nutarimai (sprendimai) buvo vykdomi atskirai (t. y. buvo reikalaujama mokėti tikslinį mokestį du kartus ar pan). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų priėmimo teisėtumo klausimą nagrinėjo neatsietai. Pažymėtina, kad valdybos įgaliojimai, susiję su mokesčiais, nustatyti Įstatų 4.4.4 punkte, kuriame numatyta, kad valdyba apskaičiuoja tikslinių mokesčių dydį. Iš bylos medžiagos matyti, kad priėmusi ginčijamą nutarimą, medžiotojų klubo valdyba klausimą dėl apskaičiuoto tikslinio mokesčio patvirtinimo perdavė svarstyti visuotiniam narių susirinkimui (medžiotojų klubo valdybos 2014 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Ši aplinkybė, skirtingai nei nurodo apeliantai, leidžia pripažinti, kad medžiotojų klubo valdyba neviršijo savo kompetencijos; jos veiksmai atitiko įstatų 4.4.4. nustatytą teisę apskaičiuoti tikslinio mokesčio dydį, kurį patvirtino visuotinis klubo narių susirinkimas.
  3. Apeliantų argumentas, kad valdybos sprendimas neteisėtas, nes priimtas esant asmeninių interesų ir juridinio asmens interesų priešpriešai; galimai yra siekiama asmeninės naudos; mokestis renkamas per medžiotojų klubą, kad būtų padengtos asmeninės bylinėjimosi išlaidos, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, ieškovai nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir asmenų, kurie pasak apeliantų, ginčijamu sprendimu galimai siekė padengti asmenines išlaidas. Be to, bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese paskirstomos priklausomai nuo bylos baigties (CPK 93 straipsnis). Taigi, jeigu būtų patenkinti ieškovų reikalavimai, pareikšti juridinio asmens valdymo organo nariams (kaip fiziniams asmenims), bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, būtų priteisiamos asmeniškai iš šių atsakovų, o ne medžiotojų klubo. Kita vertus, klausimas dėl surinktų lėšų panaudojimo teisėtumo nėra šios bylos dalykas.
Dėl 2012 m. sausio 28 d. Medžiotojų klubo visuotinio narių susirinkimo sprendimo išrinkti valdybą pripažinimo negaliojančiu
  1. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, neteisingai nustatydamas teisės į ieškinį atsiradimo momentą. Teigia neginčijantys fakto, jog jiems buvo žinoma išrinkta valdyba ir valdybos sudėtis, tačiau jiems nebuvo žinoma, kad sprendimas išrinkti valdybą buvo priimtas nesant kvorumo, kadangi ieškovai šiame susirinkime nedalyvavo, o dokumentai ieškovams nebuvo teikiami. Taip pat apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad faktas, jog 2012 m. sausio 28 d. visuotiniame ataskaitiniame susirinkime nebuvo kvorumo, tiesiogiai nepažeidė ieškovų teisių. Pasak ieškovų, būtent išrinkti valdybos nariai V. L., V. R., V. P. ir J. D. užkerta ieškovams galimybę realizuoti teisę medžioti, šmeižia tariamais pažeidimais. Be to, apeliantų manymu, ginčijant sprendimų teisėtumą dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ar protingumo bei sąžiningumo principams, neturi būti analizuojamas tiesioginis subjekto, prašančio pripažinti negaliojančiu teisių pažeidimas.
  2. Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis) yra taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje. Apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016 nurodyta, jog CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.).
  3. Atsižvelgusi į paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas neteisingai nustatė teisės į ieškinį atsiradimo momentą. Kaip ir nurodyta skundžiamame teismo sprendime, apeliantai pripažįsta, kad apie susirinkimą bei valdybos išrinkimą jie žinojo, tačiau duomenų, jog jiems buvo svarbus minėto sprendimo teisėtumas, kad nuo sužinojimo apie valdybos išrinkimą momento per tris mėnesius reikalavo susirinkimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų (ir kad tokius dokumentus buvo atsisakyta pateikti), į bylą nepateikė; susirinkimo dokumentų pareikalavo tik 2014 metais. Taip pat, sprendžiant ieškovų sužinojimo (galėjimo ir turėjimo sužinoti) apie pažeidimą momentą, pažymėtina, kad susirinkime, kurio nutarimą ieškovai skundžia, revizijos komisijos nariu išrinktas apeliantas D. K.. Taigi, apie teisės pažeidimą, t.y. kvorumo susirinkime nebuvimą, elgiantis apdairiai ir rūpestingai, ieškovai galėjo sužinoti anksčiau, nei jų nurodomų dokumentų jiems įteikimo. Apeliaciniame skunde, teigdami, kad valdybos išrinkimas pažeidė jų teises, ieškovai nepagrįstai savo teisių pažeidimą sieja su žymiai vėlesniais valdybos narių veiksmais, o ne su pačios valdybos rinkimo procesu. Ieškovų senaties pradžios nustatymo momento aiškinimas neatitinka senaties instituto esminio tikslo užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015, 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-706/2017).
  4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškovų apeliacinio skundo dalis, susijusi su senaties terminu bei reikalavimu pripažinti negaliojančiu 2012 m. sausio 28 d. klubo visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl valdybos išrinkimo, atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl 2015 m. sausio 10 d. Medžiotojų klubo visuotinio narių susirinkimo sprendimų
  1. Visų pirma, apeliantai teigia, kad atsakovai neįrodė, jog pareiga informuoti apie susirinkimą, kartu pateikiant susirinkimo medžiagą, atlikta tinkamai.
  2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde cituodami kasacinio teismo praktiką (pvz. 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012, 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009, kt.), apeliantai nurodo, jog CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam kuris neigia. Taigi, teigdami, kad apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą nebuvo tinkamai pranešta, nebuvo pateikta jokia susirinkimo medžiaga, šias aplinkybes turėjo įrodyti būtent ieškovai. reikalauti.
  3. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad apie visuotinį susirinkimą pranešta tinkamai, vertino medžiotojų klubo „Girelė“ paaiškinimus, kad klubo valdybos nutarimas sušaukti neeilinį klubo narių visuotinį susirinkimą ir siūloma susirinkimo darbotvarkė buvo iškabinta skelbimų lentoje klubo buveinėje; tai, kad klubo įstatai nenumato privalomos paskelbimo formos, taip pat nustatytas aplinkybes, jog nariams papildomai buvo pranešama SMS žinutėmis, kad klubo nariai informavo vieni kitus, taip pat visuotinio medžiotojų klubo susirinkime dalyvavusių (įgaliojimus suteikusių) narių skaičių. Apeliantai, nenurodydami jokių argumentų dėl tokio teismo vertinimo neteisingumo, tik aptarė kai kurių liudytojų duotus parodymus, iš kurių tik vienas, t.y. J. B., nurodė apskritai negavęs pranešimo apie šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis liudijimas, nepaneigia aukščiau minėtos teismo išvados dėl tinkamo informavimo apie šaukiamą susirinkimą, kuri padaryta įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
  4. Apeliantai, teigdami, jog susirinkimas sušauktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. esant procedūriniams pažeidimams, nurodo ir tai, kad valdyba nepagrįstai atsisakė papildyti visuotinio susirinkimo darbotvarkę. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog darbotvarkės papildymo klausimai neįtakoja kitų susirinkimo metu priimtų nutarimų teisėtumo. Be to, ieškovai konkrečių reikalavimų, susijusių su susirinkimo darbotvarkės klausimais ieškinyje nesuformulavo. Taigi, paminėti ieškovų apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip neįtakojantys teismo sprendimo teisėtumo.
  5. Apeliacinio skundo motyvai dėl sprendimo nustatyti tikslinį mokestį už 2014 metus, taip pat atmestini. Apeliantai atkreipė dėmesį, jog teismas sprendime pasisakė visai dėl kito mokesčio, nei nurodė ieškovai. Visų pirma, klaidingai pavartotas mokesčio (nario mokesčio) pavadinimas, visiškai nereiškia, kad teismas neįsigilino į šalių ginčą. Iš skundžiamo teismo turinio akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas analizavo ir sprendė dėl tikslinio mokesčio nustatymo teisėtumo.
  6. Taip pat apeliantai mano, kad susirinkime patvirtintas mokestis teisminio ginčo išlaidoms padengti, negali būti renkamas, nes nėra susijęs su medžiotojų klubo tikslais ir uždaviniais. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio teiginio, pažymi, kad Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“, kaip ir kiekvienas kitas juridinis asmuo, turi ne tik įstatuose, bet ir kituose teisės aktuose, tarp jų ir civilinio proceso kodekse, numatytas teises ir pareigas. Akivaizdu, jog šių teisių ir pareigų įgyvendinimas nėra ir negali būti specifinis medžiotojų klubo tikslas ir uždavinys, tačiau nereiškia, kad klubas negali spręsti išlaidų, būtinų teisminiams ginčams padengti, klausimų.
  7. Ieškovai nurodo, kad tikslinį mokestį nuspręsta rinkti dėl ieškovų (ir dar vieno nario) pradėto teisminio ginčo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų teisės būtų pažeistos tuo atveju, jei priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą, atsakovas, vykdydamas jam tenkančią prievolę mokėti bylinėjimosi išlaidas, panaudotų ir ieškovų sumokėtą tikslinio mokesčio dalį, taip pat negrąžintų (neišskaitytų) savo patirtų išlaidų. Būtent toks veiksmas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Kita vertus, apeliantai nenurodo, kad atsakovas reikalavo ieškovų sumokėti tikslinį mokestį ir būtent dėl šio mokesčio nesumokėjimo apribojo jų teisę medžioti. Skundo argumentai dėl to, kad medžiotojų klubas nepatiria jokių išlaidų buhalterio paslaugoms, kad vadovaujantis įstatų 5.5 punktu, darbo užmokestis mokamas iš turimų lėšų, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra abstraktaus pobūdžio, grindžiamas ieškovų įsitikinimu, o ne faktinėmis aplinkybėmis bei atitinkamais įrodymais ar konkrečiais teisės aktais. Atsižvelgdamas į asociacijų veiklos laisvės principą, ir nenustatęs procedūrinių sprendimo priėmimo, taip pat apeliantų teisių pažeidimų, teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl lėšų poreikio buhalterio paslaugoms ir pan. Taigi, darytina išvada, jog klubo narių visuotinio susirinkimo, kaip aukščiausiojo juridinio asmens valdymo organo, sprendimas patvirtinti tikslinį mokestį ir nustatyti poveikio priemones šio sprendimo nevykdymo atveju, ieškovų nurodytu pagrindu pagrįstai nepripažintas negaliojančiu.
  8. Apeliantai taip pat prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2015 m. sausio 10 d. klubo narių visuotinio susirinkimo sprendimą dėl naujos redakcijos įstatų tvirtinimo. Teigia, kad susirinkime buvo padaryti teisės aktų, reglamentuojančių įstatų tvirtinimo tvarką pažeidimai; sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 2.90 straipsnio 2 dalis), iš protokolo neįmanoma nustatyti, kokia naujų įstatų redakcija yra patvirtinta, neįvardinti pakeitimai, pasiūlyti papildymai nebuvo pristatyti žodžiu; jokių nurodymų, kas ir kaip turi būti redaguojama susirinkimo nutarime nenustatyta, tiksli naujų įstatų redakcija nebuvo patvirtinta.
  9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 2.90 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje reikalavimus juridinio asmens kolegialaus organo posėdžių (susirinkimų) protokolų turiniui, numatyta, jog protokole turi būti nurodyta: posėdžio (susirinkimo) vieta ir laikas, dalyvių skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai. Prie protokolo turi būti pridedamas dalyvių sąrašas ir informacija apie posėdžio (susirinkimo) sušaukimą. Posėdyje (susirinkime) dalyvaujančių asmenų reikalavimu į protokolą turi būti įrašoma jų pareikalauta informacija. Visi pakeitimai, papildymai protokole turi būti aptarti. Taigi, ši norma skirta protokole esančių taisymų, įrašų tikslinimo paaiškinimams ir nereglamentuoja įstatų priėmimo tvarkos. Be to, ginčijamo susirinkimo metu buvo atliekamas garso įrašas, kas leidžia nustatyti susirinkimo eigą, todėl sprendžiant ginčijamų sprendimų teisėtumo klausimą, nėra pagrindo remtis teisės norma, numatančia procedūrinį sprendimų įforminimą.
  10. Šiuo atveju, apeliantai neįrodinėja, kad apskritai nebuvo priimtas ginčijamas sprendimas, tačiau kaip minėta teigia, jog nebuvo aišku, už kokią konkrečią įstatų redakciją buvo balsuota. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantų vertinimu nesutinka. Šioje byloje nustatyta, kad informavimo apie susirinkimą bei svarstomus klausimus tvarka šiuo atveju nebuvo pažeista; iš susirinkimo garso įrašo nustatyta, jog priešingai nei teigia apeliantai, įstatų projekto pakeitimai susirinkime buvo pristatyti, dėl jų diskutuojama ir klausiama dėl pakeitimo (ar tinka). Į bylą yra pateikta patvirtinta ir juridinių asmenų registre įregistruota nauja Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ įstatų redakcija, tačiau skunde nenurodyta, kad į įstatus įtraukti pakeitimai, kurie apskritai nebuvo aptarti susirinkime, taip pat nenurodyti konkretūs faktai, jog susirinkime dalyvavę klubo nariai prieštaravo atitinkamam pateikto įstatų redakcijos pakeitimui (tikslinimui), tačiau į tai nebuvo reaguojama, ir pan. Akivaizdu, kad priimtų pakeitimų įforminimas (t.y. techninio pobūdžio darbas), negali būti laikomas įstatų koregavimu, už kurį būtų būtina iš naujo balsuoti. Kad susirinkime nebuvo balsuota už galutinę įstatų redakciją, yra subjektyvus apeliantų vertinimas, nedarantis įtakos sprendimo teisėtumui.
  11. Kadangi ieškovų apeliacinio skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo priklauso ir nuo atsakovo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ apeliacinio skundo išsprendimo, dėl šio apeliantų reikalavimo, taip pat dėl argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teisėjų kolegija pasisakys vėliau.
Dėl atsakovo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ apeliacinio skundo
  1. Atsakovas Ukmergės rajono medžiotojų klubas „Girelė“ nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pripažintas negaliojančiu 2015 m. sausio 10 d. medžiotojų klubo visuotinio narių susirinkimo sprendimas dėl ieškovų pašalinimo iš klubo narių ir ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos.
  2. EŽTT, savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl Konvencijos 11 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisę jungtis į asociacijas kartu su kitais, yra pažymėjęs, kad (...) ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie, palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 11002/05). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario –interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra.
  3. Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).
  4. Kasacinėje byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014, 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016).
  5. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovų padarytų pažeidimų, susijusių su sumedžiotų laukinių gyvūnų dorojimu bei atliekų išvežimu. Pasak atsakovo, teismo išvada, jog atsakovas nepateikė duomenų, kad visiems nariams buvo žinomas valdybos 2014 m. sausio 25 d. nutarimas sumedžiotus laukinius gyvūnus doroti tik ( - ) kaime įrengtoje aikštelėje, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Taip pat apeliantas akcentuoja tai, kad šio kaltinimo esmę sudarė ne paties žvėrių dorojimo J. B. sodyboje faktas, bet imperatyvaus nurodymo išdorotų žvėrių atliekas pastoviai išgabenti į „Girelės“ medžiotojų klubo atliekų duobę, esančią ( - ), nevykdymas.
  6. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apeliacinio skundo teiginiu, kad atliekų gabenimo, šalinimo būdas atliekas užkasant, galėtų būti vertinamas kaip pažeidžiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priimtais teisės aktais reglamentuotą tvarką bei sukeliantis pavojų afrikinio kiaulių maro plitimui, tačiau tokie ieškovų veiksmai pirmiausia turėjo būti įrodyti. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo sprendimo išvadai, kad šiuo atveju, atsakovas (medžiotojų klubas) šių aplinkybių neįrodė.
  7. Be atsakovų paaiškinimų, kitų įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota, kad ieškovai užkasdavo žvėrių atliekas J. B. sodybos teritorijoje arba išmesdavo miške ar laukuose, nenurodė ir nepateikė (pvz. aktų dėl rastų atliekų, nuotraukų, reikalavimų pristatyti atliekas po konkrečios medžioklės, liudytojų, mačiusių atliekų užkasimo faktą, parodymų ir pan.). Medžioklės vadovas, turėdamas pareigą užtikrinti, kad sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir apdorojimo atliekos būtų sumetamos tik į pirminio žvėrių apdorojimo aikštelių žvėrienos atliekų duobes ir laikomasi Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, nesiėmė priemonių, kad nurodomi pažeidimai būtų užfiksuoti.
  8. Teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų J. B. ir V. Č. parodymais, nes jie dėl liudytojų gerų santykių su ieškovais, yra neobjektyvūs, vadovaujasi valdybos narių (atsakovų) parodymais, kuriuos, teismo nuomone, dėl konfliktinių šalių santykių nėra pagrindo laikyti turinčiais didesnę įrodomąją vertę. Kita vertus, atsakovas V. L. pats pripažino, jog anksčiau, kai dorodavo žvėris J. B. sodyboje, J. B. pasakydavo, kad atliekomis pasirūpins, t.y. pasitikėjo J. B.. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių ieškovai turėjo nepasitikėti J. B. (t. y. abejoti, kad atliekos bus išvežtos), apeliantas nenurodė. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nesąžiningas, teigdamas, kad pvz. 2014-05-15 medžioklėje, V. Č. privalėjo prisiimti atskomybę už asmeniškai sumedžioto šerno atliekų išgabenimą, kartu apeliaciniame skunde nurodydamas kad nei ieškovai, nei liudytojai (J. B. ir V. Č.) to padaryti negalėjo, nes neturi rakto nuo saugyklos.
  9. Sprendžiant dėl galimo ieškovų padaryto pažeidimo fakto, jo apimties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir kitų liudytojų parodymus (A. K., A. Z., S. M.), bei sprendė, kad tiek 2013, tiek 2014 metais (po klubo valdybos 2014-01-25 nutarimo) sumedžioti žvėrys buvo dorojami įvairiose vietose, t.y. ( - ) k., J. B. sodyboje, esančioje ( - ), tiek pas kitus medžiotojus (A. S., H. S., R. A.). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovo nurodyto 2014-01-25 nutarimo nebuvo griežtai laikomasi (atsakovų teigimu, 2014-01-25 nutarimu nutarta žvėris doroti tik žvėrių dorojimo vietoje ( - ) kaime). Nesutikdamas su teismo išvada, kad ne visiems klubo nariams buvo žinomas minėtas klubo valdybos nutarimas, atsakovas šio nutarimo į bylą nepateikė, todėl net ir atsižvelgus į faktą, kad ieškovas V. Č. Petrašiūnų frakcijos 2014 m. balandžio 17 d. susirinkime prisipažino padaręs pažeidimus, iš bylos duomenų nėra aiškus konkretus pažeidimų turinys bei mastas (dėl kokių pažeidimų prisipažino). Faktą, kad minėtame frakcijos susirinkime buvo remiamasi būtent klubo valdybos 2014 m. sausio 25 d. nutarimu, atsakovas grindžia tuo, kad tuo metu dar nebuvo priimtas 2014 m. gegužės 6 d. aktas Nr. 65-ŽV-18A, o kitų nutarimų tuo klausimu nebuvo, tačiau tokie atsakovo samprotavimai negali būti laikomi įrodymu byloje. Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovui nepateikus pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai neleistinu būdu šalino sumedžiotų žvėrių atliekas, pirmosios intsancijos teismas pagrįstai nepripažino įrodytais ieškovų pažeidimus, susijusius su sumedžiotų laukinių gyvūnų dorojimu bei atliekų išvežimu.
Dėl V. Č. medžiojimo daugiau kaip 5 kartus
  1. Apeliantas teigia, jog nepripažindamas ieškovo V. Č. pažeidimo – medžiojimo daugiau kaip 5 kartus per mėnesį, teismas nepagrįstai taikė CPK 73 straipsnio 3 dalyje numatytas procesinių terminų skaičiavimo taisykles. Pasak apelianto, mėnesio terminas turėjo būti siejamas su medžioklės sezono klube pradžia, t.y. prasidėjo 2014 m. gegužės 15 d. ir baigėsi 2014 m. birželio 14 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir šį teiginį apeliantas įrodinėja tik savo paaiškinimais bei samprotavimais. Iš 2014 m. gegužės 1 d. Petrašiūnų frakcijos susirinkimo protokolo matyti, kad buvo nutarta, jog frakcijoje galima medžioti 5 kartus per mėnesį kiekvienam medžiotojui. Taigi, kaip ir nurodyta skundžiamame teismo sprendime, skaičiavimo pradžia susirinkimo nutarime tiesiogiai nenurodyta, taip pat apeliantas nepaneigė, kad ji medžiotojams paaiškinta nebuvo. Kaip ir nurodė ieškovai atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą, liudytojai termino skaičiavimą vertina skirtingai. Teisėjų kolegija, nors ir sutikdama su apelianto argumentu, kad šiuo atveju civilinio proceso kodekse nustatytos procesinių terminų taisyklės netaikytinos, sprendžia, kad 2014 m. gegužės 1 d. Petrašiūnų frakcijos susirinkimo nutarimu nenustačius aiškaus medžioklės ribojimų termino skaičiavimo ir ieškovui per kalendorinį mėnesį neviršijus nustatyto medžioklės skaičiaus, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas nepažeidė visuotinio frakcijos susirinkimo sprendimo.
Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus 2014-10-10 sprendimo Nr. B1-875 pažeidimo
  1. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, jog ieškovas V. Č. medžiojo po 2014 m. spalio 10 d. Švenčionių rajone, laikė, kad jis nepažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus - Valstybės ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. B1-875 „Dėl medžioklės organizavimo“ 1.3 p., kuriuo uždrausta medžiotojams, dalyvaujantiems medžioklės plotų vienetuose, esančiuose Ignalinos, Utenos, Švenčionių, Rokiškio, Alytaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijose, dalyvauti kitų Lietuvos Respublikos savivaldybių teritorijose organizajuojamose medžioklėse, taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus 2014 m. spalio 31 d. sprendimo dėl sprendimo Nr. B1-875 pakeitimo 3.1.5 papunkčio reikalavimų.
  2. Apelianto teigimu, minėto sprendimo draudimai galiojo klube vykusių medžioklių metu, t.y. turėjo atgalinį veikimą, todėl V. Č., medžiojęs Švenčionių rajone 2014 m. rugsėjo 24 d. ir 25 d., privalėjo vykdyti sprendimo reikalavimus, deklaruodamas apie dalyvavimą medžioklėje Afrikinio kiaulių maro užkrėstoje teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apelianto pozicija niekuo nepagrįsta.
  3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąjį teisės principą lex benignior retro agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų atgalinis veikimas neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Bendrasis teisės principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015).
  4. Nagrinėjamu atveju, 2014 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. B1-875 „Dėl medžioklės organizavimo“ 1.3 punkte (bei jo 2014 m. spalio 31 d. pakeitime) nėra nurodytas terminas, kada išvardintuose rajonuose paskutinį kartą medžioję medžiotojai negali medžioti kitų savivaldybių teritorijose. Priešingai, jame vartojama formuluotė „dalyvaujantiems“ (o ne „dalyvavusiems“) leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, medžiojęs 2014 m. spalio 18 d. ir 2014 m. lapkričio 15 d., būtų pažeidęs minėto teisės akto draudimą, jei būtų medžiojęs išvardintose medžioklės teritorijose po jo įsigaliojimo. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, susiję su 2014-10-10 sprendimo Nr. B1-875 pažeidimu atmestini, kaip nepagrįsti.
Dėl 2014 m. gegužės 15 d. vykusios medžioklės
  1. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagrindo šalinti ieškovus iš klubo narių už pažeidimą, padarytą 2014 m. gegužės 15 d. vykusioje medžioklėje nebuvimo, grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai sutapatina Medžioklės taisyklių pažeidimą su Klubo nario pareigų nevykdymu. Teigia, kad administracinės teisenos nebuvimas visuotiniam susirinkimui netrukdė vertinti ieškovų V. Č. ir D. K. elgesio (medžiojimo po to, kai medžioklės vadovas paskelbė apie medžioklės pabaigą) atitikimo klubo veiklą reglamentuojančių aktų reikalavimams.
  2. Teisėjų kolegija, sutikdama, kad visuotinis medžiotojų klubo narių susirinkimas gali spręsti dėl klubo nario pašalinimo iš klubo narių ir nesant konstatuoto administracinio teisės pažeidimo ar pradėtos teisenos, pažymi, kad šiuo atveju, teismas sprendė, jog pažeidimas nėra įrodytas ir kitais leistinais įrodymais. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus dėl medžioklės pabaigos paskelbimo aplinkybių, atsižvelgė ir į tai, kad 2014-05-15 vykusioje medžioklėje, kai medžioklės vadovo jau nebuvo, liko ne tik ieškovai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien faktas, kad medžioklės vadovas, jau būdamas išvykęs, į medžioklės lapą įrašė ieškovo sumedžiotą šerną, leidžia daryti išvadą, kad pats laikė, jog medžioklės pabaiga nebuvo tinkamai paskelbta, t. y. kad šernas sumedžiotas šios medžioklės metu.
  3. Dėl argumento, susijusio su Medžioklės taisyklių 24.15 punkto, numatančio, kad sužeisto gyvūno paiešką gali organizuoti tik medžioklės vadovas, pažeidimu, teisėjų kolegija pažymi, kad apie pažeidimą šiuo aspektu nebuvo nurodyta ieškovams pranešime, taip pat nagrinėjama visuotiniame narių susirinkime. Kita vertus, nurodytame Medžioklės taisyklių punkte įtvirtinta medžioklės vadovo pareiga savaime nereiškia, kad atitinkamus veiksmus draudžiama atlikti kitiems medžiotojams; juolab apeliantas nenurodė, kad medžioklės vadovas telefonu informavo ieškovus apie tokį draudimą.

42Dėl ieškovų kreipimosi į teisėsaugos institucijas

  1. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovų kreipimasis į teisėsaugos institucijas dėl nusikalstamų veikų buvimo negali būti vertinamas kaip narystės klube pažeidimas, nes teismas neįvertino tikrųjų ieškovų elgesio tiklsų, motyvų bei pasekmių. Pasak apelianto, klubo nariai manė, kad pirmiausia jiems rūpimus klausimus, susijusius su klubo finansine veikla, buvo būtina spręsti įstatų nustatyta tvarka – valdyboje ir visuotiniame susirinkime. Kadangi D. K. iki jo pašalinimo iš klubo buvo revizijos komisijos pirmininkas, turėjo teisę susipažinti su klubo finansiniais dokumentais. Teigia, jog kreipdamasis į teisėsaugos institucijas jis turėjo tikslą klubo valdybos nariams daryti spaudimą, išvengti neigiamų pasekmių dėl padarytų pažeidimų.
  2. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams. Apeliantas nenurodė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kreipimąsis buvo paremtas neteisėtu siekiu, žinomai melagingas ar pan. Kitu atveju, kreipimąsis į teisėsaugos institucijas negali būti laikomas pažeidimu, juolab, sudarančiu pagrindą pašalinti iš klubo narių. Nenustačius akivaizdaus ieškovų piktnaudžiavimo kreipimusi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, sankcijų taikymas gali būti traktuojamas kaip asmenų konstitucinių teisių ribojimas.
  3. Taigi, net ir laikant, kad tam tikrus pažeidimus ieškovai yra padarę (kaip minėta, ieškovas V. Č. 2014 m. balandžio 17 d.frakcijos posėdyje prisipažino padaręs pažeidimus), pirmosios intstancijos teismas pagrįstai ieškovams taikytą pačią griežčiausią nuobaudą, laikė neproporcinga pašalintų medžiotojų tariamiems pažeidimams ir įvertino ieškovams taikytas kitas poveikio priemones, t.y. jų elgesio svarstymą frakcijos susirinkime, dalyvavimo klubo veikloje iki visuotinio susirinkimo sustabdymą. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovo Ukmergės medžiotojų klubo „Girelė“ apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažintas negaliojančiu medžiotojų klubo „Girelė“ visuotinio narių susirinkimo sprendimas dėl ieškovų pašalinimo iš klubo narių, paliktina nepakeista.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
  1. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatavęs, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog neturtinė žala padaryta nusikaltimu ar kad ji padaryta ieškovų sveikatai, taip pat atsižvelgė į tai, kad dėl neteisėto pašalinimo iš medžiotojų klubo narių, kitų klubo narių teisių pažeidimų, neturtinės žalos atlyginimo nenumato įstatymai. Apeliantai (ieškovai), nesutikdami su tokia teismo išvada, vadovaujasi Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-382-154/2009, kurioje konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.250 straipsnis) nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, atsižvelgiant į tai, ar neturtinė žala padaryta sutarties, delikto ar narystės asociacijoje santykių pažeidimo atvejais.
  2. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-417/2013 nurodė, jog iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises.
  4. Šioje nutartyje taip pat išaiškinta, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. R. Š. ir UAB „Brolių Tomkų leidyba“, bylos Nr. 3K-3-294/2003).
  5. Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, apeliantai iš esmės neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto pašalinimo iš medžiotojų klubo narių; kad atsakovo neteisėti veiksmai nėra siejami su nusikaltimo padarymu, kad ieškovai neįrodinėjo, jog buvo padaryta žala jų sveikatai. Apeliantai nurodo, kad skundžiamais sprendimais jiems užkirsta galimybė užsiimti pamėgta veikla, kuri yra jų laisvalaikio praleidimo būdas, šiais sprendimais ieškovai buvo pažeminti, kitų medžiotojų klubo narių ir kitų kolegų medžiotojų akyse padaryti pažeidėjais, nepagrįstai apkaltinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie abstraktaus, teorinio pobūdžio teiginiai neįrodo neturtinės žalos padarymo fakto ir jos dydžio. Taigi, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovų reikalavimų dėl neturtinėse žalos atlyginimo, priėmė teisingą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
  1. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė ieškovų patenkintų reikalavimų proporciją. Atkreipia dėmesį, kad dviejų iš 9 reikalavimų patenkinimas sudaro 22,22 proc. Tuo tarpu teismas nurodė, kad patenkinta 50 proc. vieno reikalavimo iš 4 pagrindinių reikalavimų, todėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalis yra 12,5 proc.
  2. Teisėjų kolegija, iš dalies sutinka su apeliantų argumentais dėl reikalavimų skaičiaus bei patenkintų/atmestų reikalavimų proporcijos pažeidimo. Tačiau pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pažymėtina, kad teismo diskrecijai yra palikta spręsti dėl konkretaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijose įtvirtintais kriterijais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka šių nuostatų ir protingumo bei teisingumo principus. Todėl ir ši skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
  3. Taigi, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovų bei atsakovo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti, o Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4364. Apeliantai (ieškovai) kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė papildomus dokumentus, t.y. 2013 m. rugsėjo 2 d. Medžioklės veterinarinių reikalavimų ir laukinių sumedžiotų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelės patikrinimo akto Nr. 65ŽV-20, V. L. prašymo bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. sausio 24 d. įsakymo „Dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonių“ Nr. B1-49, kopijas. Taip pat ieškovai pateikė rašytinius paaiškinimus, kartu pateikdami naujus įrodymus, t.y. 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitos-faktūros su darbų išklotine kopijas (už bendravimą su prokuratūros atstovais, susipažinimą su prokurorės nutarimu ir kt.).

4464. Pagal CPK nuostatas papildyti apeliacinį skundą draudžiama (CPK 323 straipsnis), taip pat ribojama galimybė (su tam tikromis išlygomis) teikti papildomus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Bet koks apeliacinio skundo (taip pat atsiliepimo į apeliacinį skundą) pildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis teikiamas, yra leistinas tik iki apeliacinio skundo (atsiliepimo) padavimo termino pabaigos. Šiuo atveju, kartu su rašytiniais paaiškinimais ieškovų pateikiami dokumentai visiškai nėra susiję su nagrinėjama byla, be to, ieškovai nenurodė, kad įrodymų, pridėtų prie atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą, nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme ar teismas juos priimti atsisakė. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, jog nėra pagrindo vertinti ieškovų paaiškinimus bei priimti naujus įrodymus, todėl jie grąžinami ieškovams (CPK 314 straipsnis).

4565. Atmetus šalių apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme apeliantams nepriteistinos.

46Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

47Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Grąžinti ieškovams kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateiktus įrodymus bei rašytinius paaiškinimus su priedais.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai 4. 1.3. Reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2012 m. sausio 28 d. visuotinio... 5. 2.... 6. Atsakovas Ukmergės rajono medžiotojų klubas „Girelė“ su ieškovų... 7. 2.1. Aplinkybė, kad nė vienas ieškovų nebuvo 2014 m. gegužės 15 d.... 8. 2.2.... 9. Tikslinio mokesčio nustatymo būtinybė buvo klubo veiklos išlaidų 2014... 10. 2.3. Ieškovai nenurodo konkrečių argumentų, dėl ko naujos įstatų... 11. 2.4.... 12. Atsakovas reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2012 m. sausio 28 d. Klubo... 13. 3.... 14. Atsakovai V. L., Vytautas B. R., 15.
  2. Iš bylos duomenų nenustatęs, kad ieškovas V.... 16. III.... 17. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai 18. 7.... 19. Atsakovai Ukmergės rajono medžiotojų būrelis „Girelė“, 20. 7.1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nėra... 21. 7.2. Draudimas naudoti Klubo arba tiksliniu mokesčiu surinktas lėšas... 22. 7.3.... 23. Ieškovai negali grįsti reikalavimo aplinkybe, kad apie šaukiamą visuotinį... 24. 7.4. Klubo visuotinis narių susirinkimas, būdamas aukščiausiu Klubo valdymo... 25. 7.5. Tik nustačius esminius įstatų skirtumus tarp svarstytų susirinkime ir... 26. 7.6.... 27. Apeliantai 2010-2014 metais vykusių susirinkimų dokumentų pareikalavo tik... 28. 7.7.... 29. Apeliantų procesiniuose dokumentuose daryta nuoroda į CK 2.87 straipsnio 7... 30. 7.8.Apeliantų siūlomas patenkintų reikalavimų proporcijos skaičiavimas yra... 31. 8.... 32. Ieškovai pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovo Ukmergės rajono... 33. 8.1.... 34. Medžiotojų klubo nuomonė, kad sprendimo motyvas dėl klubo narių teisės... 35. 8.2. Dėl sumedžiotų laukinių gyvūnų dorojimo J. B.... 36. 8.3.... 37. Medžiotojų klubas skunde melagingai teigia, kad 2014 m. balandžio 17 d.... 38. 8.4. 2014 m. gegužės 1 d. sprendime nustatyti medžioklės limitą nurodomas... 39. 8.5. 2014 m. spalio 10 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriui... 40. 8.6. 2014 m. gegužės 15 d. vykusios medžioklės vadovas neinformavo visų... 41. 8.7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad net D. K.,... 42. Dėl ieškovų kreipimosi į teisėsaugos institucijas
      43. 64. Apeliantai (ieškovai) kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą... 44. 64. Pagal CPK nuostatas papildyti apeliacinį skundą draudžiama (CPK 323... 45. 65. Atmetus šalių apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos, patirtos... 46. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 47. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti... 48. Grąžinti ieškovams kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą...