Byla 2K-28-222/2020
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. apkaltinamasis nuosprendis ir V. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės, Dalios Bajerčiūtės (pranešėja), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui, išteisintajam V. P., jo gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Staniulio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. apkaltinamasis nuosprendis ir V. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 400 MGL, tai yra 15 064 Eur, dydžio bauda, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, trejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnautoju (kaip šią sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas).

4Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio tenkinti kasacinį skundą, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5I. Bylos esmė

61.

7V. P. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad piktnaudžiavo tarnyba – viršijo jam suteiktus įgaliojimus, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė valstybė, taip pat juridinis ir fizinis asmenys, būtent:

8būdamas statutinis valstybės tarnautojas – dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vadu, pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vado patvirtintą 2015 metų gegužės mėnesio darbo grafiką Nr. 20-IL-46628 laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 22 d. 18 val. iki 2015 m. gegužės 23 d. 6 val. būdamas atsakingas už Patrulių rinktinės darbą, 2015 m. gegužės 23 d. apie 00.20 val. atvyko į viešosios tvarkos pažeidimo vietą prie pastato, esančio adresu: Jonavos g. 1, Kaunas, ir atlikdamas kitų pareigūnų jau sulaikyto įtariamo pažeidėjo K. P. dalinę apžiūrą, pastarajam fiziškai nesipriešinant, be jokio teisėto pagrindo viešoje vietoje prieš sulaikytąjį panaudojo fizinę prievartą – ranka suėmęs jo galvą, trenkė ją į policijos tarnybinio automobilio „Nissan Navara“, valst. Nr. ( - ) vairuotojo durelių lango stiklą ir sudavė ranka du stiprius smūgius K. P. į pilvo sritį, taip sukėlė sulaikytajam fizinį skausmą ir jį viešai pažemino.

9Šiais neteisėtais veiksmais V. P. pažeidė:

10– Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymų viršenybės ir teisėtumo pagrindinius valstybės tarnybos principus bei nevykdė šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje valstybės tarnautojams nustatytų pareigų – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (4 punktas);

11– Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2048 redakcija) 4 straipsnyje įtvirtintus pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principus bei nevykdė šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje policijos pareigūnui nustatytų pareigų – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves (1 punktas), užtikrinti sulaikyto asmens teises ir teisėtus interesus (3 punktas);

12– taip pat nevykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 52 punkto (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) reikalavimų, nustatančių, kad policijos patruliai, sulaikydami bei pristatydami į policijos įstaigą asmenį, įtariamą padarius teisės pažeidimą, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka naudoti fizinę prievartą, vadovaudamiesi Policijos veiklos įstatymu ir kitais teisės aktais, atsižvelgdami į teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situaciją;

13– netinkamai atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 20-5-199 patvirtinto Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vado pareigybės aprašymo 7.1 punkte nustatytą pareigą vykdyti Policijos patrulių veiklos instrukcijoje nustatytas funkcijas.

14Dėl pirmiau nurodytų veiksmų V. P. viršijant tarnybos įgaliojimus didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, taip pat jos svarbiausia asmens ir visuomenės saugumą bei viešąją tvarką užtikrinanti institucija – Lietuvos policija, kadangi, pareigūnui viešai šiurkščiai pažeidus įstatymų nustatytą valdymo tvarką, visuomenės akyse buvo diskredituotas policijos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardas ir sumenkintas valstybės institucijos – policijos, taip pat ir visos valstybės autoritetas, kartu griaunat visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis. Taip pat buvo padaryta didelė neturtinė žala fiziniam asmeniui – K. P., kadangi dėl jam sukelto fizinio skausmo ir viešo jo pažeminimo buvo pažeistos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos garantijos, kad žmogaus asmuo yra neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, bei iš šių garantijų kylantis draudimas žeminti žmogaus orumą ir žiauriai su juo elgtis.

15II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

162.

17Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 329 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir priimdamas naują, išteisinamąjį, nuosprendį BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu (nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), padarė išvadą, kad V. P. veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo būtinojo sudėties požymio – padarinių, t. y. didelės turtinės ar neturtinės žalos valstybei, juridiniam asmeniui (valstybės tarnybai) ar fiziniam asmeniui (nukentėjusiajam K. P.).

182.1.

19Teismas nustatė, kad policijos pareigūnas V. P., atlikdamas sulaikyto asmens kratą, naudojo fizinį poveikį, tačiau bylos įrodymai (tarp jų – paties nukentėjusiojo K. P. parodymai) nepagrindžia, jog šis fizinis poveikis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ar padarė didelę neturtinę žalą dėl patirtų neigiamų išgyvenimų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatavo, kad jie nepatvirtina ir kaltinime nurodytų aplinkybių, jog išteisintojo suduoti smūgiai buvo stiprūs, jog nukentėjusiojo galva buvo trenkiama į stiklą. Teismas, aptaręs bei įvertinęs bylos aplinkybes, taip pat konstatavo, kad nenustatyta ir didelė žala valstybei, nes nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog V. P. veiksmai sukėlė rezonansą visuomenėje, o pats nukentėjusysis niekada nereiškė jokių pretenzijų. Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad V. P. netinkamai vykdė savo tarnybines pareigas, tačiau už kaltinime nurodytus veiksmus jam galėjo kilti tik tarnybinė atsakomybė (ji nebegali būti taikoma, nes nuo pažeidimo padarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalis), tačiau tai nesuponuoja išvados, kad dėl to jam privalo kilti baudžiamoji atsakomybė).

20III. Kasacinio skundo argumentai

213.

22Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tomas Staniulis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 26 d. išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

233.1.

24Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų vertindamas įrodymus, nes atliktas įrodymų vertinimas nėra išsamus, nešališkas, paremtas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasaciniame skunde išdėstomos (cituojamos) išteisinamojo nuosprendžio išvados, padarytos analizuojant bei vertinant nukentėjusiojo K. P., išteisintojo V. P. parodymus, taip pat kitus bylos įrodymus bei nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

253.2.

26Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas tik formaliai, keliais sakiniais pasisakė apie tai, kad esą nepadaryta didelė žala valstybei. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės tarnyba – tai tarnavimas žmogui, todėl bet koks valstybės tarnautojo piktnaudžiavimas ar įgaliojimų viršijimas, pasireiškiantis nepagrįstu žmogaus teisių ar laisvių suvaržymu, yra didelė žala ne tik tam asmeniui, bet ir valstybės autoritetui, kartu valstybės interesams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153/2005).

273.3.

28Nesutikdamas su teismo išvadomis dėl nukentėjusiajam K. P. padarytos žalos, kasatorius pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytas faktas, jog nukentėjusysis nereiškė civilinio ieškinio, nėra priimtinas argumentas, nes proceso įstatymas nukentėjusiajam suteikia teisę, o ne pareigą pareikšti civilinį ieškinį. Be to, cituojant nukentėjusiojo K. P. parodymus pažymima, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu yra paaiškinęs, jog viešosios tvarkos pažeidimo byloje žodžiu tyrėjai nurodė apie sulaikymo metu patirtą smurtą, tačiau tam neteikta reikšmės, o ir pats K. P., būdamas įtariamasis, nesitikėjo, kad neteisėtas pareigūnų smurtas galėtų būti objektyviai ištirtas ir įvertintas. Apie vaizdo įrašo (patvirtinančio neteisėtus V. P. veiksmus) egzistavimą tuo metu tyrėjams nebuvo žinoma. Išskyrus nukentėjusįjį, visi kiti byloje nustatyti ir apklausti asmenys (kurių parodymais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas) buvo arba V. P. kolegos pareigūnai, arba nuo K. P. veiksmų nukentėję asmenys, kurie apklausiami ne tik nevertino V. P. veiksmų neigiamai – dauguma jų apskritai neigė matę šį pareigūną naudojus prieš nukentėjusįjį smurtą.

293.4.

30Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, be kita ko, nuosprendyje akcentuodamas, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu V. P. buvo ne eilinis policininkas, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vadas, įvykio dieną dar ir paskirtas atsakingu už visos Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės darbą. Tokias vadovaujamas pareigas einančiam pareigūnui, reprezentuojančiam policijos įstaigą, yra keliami aukštesni reikalavimai nei paprastam policijos darbuotojui, nes pagal jo elgesį visuomenė vertina ir kitų, jam pavaldžių, policijos pareigūnų bei visos viešosios policijos, kaip institucijos, darbą. Taigi, V. P. veika piktnaudžiaujant tarnyba kvalifikuota tinkamai ir negali būti vertinama tik kaip tarnybinis nusižengimas. Tokia išvada paremta ir formuojama teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013). Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas taip pat pagrįstai neįžvelgė nenuoseklumo nukentėjusiojo K. P. parodymuose ir tinkamai nustatė, kad jis jautė viešą pažeminimą. Šiais klausimais pateiktų pirmosios instancijos teismo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepaneigė ir kruopščiai nepatikrino apskųsto nuosprendžio teisėtumo.

31IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

324.

33Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Staniulio kasacinis skundas atmestinas. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įgyvendinimu

345.

35Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes neišnagrinėjo visų aplinkybių, neteisingai vertino nukentėjusiojo K. P. parodymus, pripažindamas juos nenuosekliais ir konstatuodamas, kad šis dėl V. P. veiksmų nepatyrė žalos (kasatorius mano priešingai), taip pat netinkamai vertino kitų asmenų – įvykio liudytojų – parodymus. Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas kruopščiai nepatikrino bylos, nes esą tik formaliai pasisakė apie tai, jog neteisėtais V. P. veiksmais nepadaryta didelė žala valstybei, ir nepaneigė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių buvimo, kurios, kasatoriaus įsitikinimu, yra pagrįstos.

366.

37Atsakant į kasacinio skundo argumentus, pirma, pažymėtina, kad vien tai, jog kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, padarytomis vertinant bylos įrodymus ir nustatant įrodinėtinas faktines aplinkybes, savaime nereiškia teisės pažeidimų buvimo. Antra, iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatorius, įrodymų, iš jų – ir nukentėjusiojo K. P. parodymų, vertinimą grindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pateikdamas motyvuotas išvadas, paaiškinančias, kodėl bylos įrodymai nepatvirtina, jog dėl V. P., kaip policijos pareigūno, veiksmų didelę žalą patyrė K. P. bei atsirado kaltinime nurodyti kiti padariniai, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino V. P. kaltu padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.

387.

39Teisėjų kolegija, nekartodama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų, atkreipia dėmesį, kad šis teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir iš naujo vertindamas bylos įrodymus, be kita ko, pateikė nukentėjusiojo K. P. parodymų analizę, pasisakė dėl jų patikimumo. Iš tiesų, nukentėjusysis, dar ikiteisminio tyrimo metu pakviestas papasakoti apie įvykį, pirmiausia nurodė sunkiai prisimenantis jo aplinkybes (nes tuomet buvo neblaivus, praėjo daug laiko), o bylą nagrinėjant teisme, teisiamajame posėdyje įvairiai aiškino tai, ką patyręs (pavyzdžiui: „šiek tiek skaudėjo“, „didelės žalos nebuvo padaryta“, „žala man kaip ir nepadaryta“, „gal biškį ir jaučiuosi nukentėjęs“, „žala buvo padaryta, nes sudavė smūgius“). Be to, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nukentėjusysis K. P. nenurodė patyręs tokių neigiamų išgyvenimų kaip pažeminimas, paniekinimas ar pan. Taip pat išteisinamajame nuosprendyje išsamiai išanalizuoti ir įvertinti įvykio liudytojų (M. M., K. C., A. I., G. K. ir kt.) parodymai, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. Remdamasis bylos įrodymais, apeliacinės instancijos teismas nustatinėjo visas faktines aplinkybes, kurių buvimas ar nebuvimas turi reikšmės teisingam sprendimui priimti. Be kita ko, teismas konstatavo, kad nepasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad išteisintasis V. P. K. P. galvą trenkė į automobilio durelių stiklą ir kad suduotus smūgius į pilvo sritį objektyviai galima įvardyti kaip stiprius. Bylos įrodymų pagrindu nustatytos ir aplinkybės, iš kurių teismas sprendė, jog dėl neteisėtų V. P. veiksmų didelės žalos nepatyrė nei nukentėjusysis K. P., nei valstybės institucija (policijos įstaiga) ar valstybė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas aptarė visų bylos įrodymų patikimumą bei pakankamumą nustatant įrodinėtinas aplinkybes, išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus, todėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, o priimto nuosprendžio turinys atitinka jam BPK 331 straipsnyje keliamus reikalavimus.

408.

41Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje (kurio išvadas kasatorius laiko pagrįstomis), pasisakant dėl didelės žalos padarinių buvimo, paties nukentėjusiojo K. P. parodymų vertinimas yra paviršutiniškas, negrindžiamas visų konkrečių jo parodytų aplinkybių išnagrinėjimu, žala valstybei ar policijos tarnybai susieta iš esmės tik su V. P. veiksmų neteisėtu pobūdžiu ar paremta bendro pobūdžio teiginiais. Be to, nuosprendyje rašoma ir apie žalą, kuri kaltinime bei nuosprendyje pateiktame nusikalstamos veikos aprašyme nenurodyta ir nebuvo įrodinėjama. Antai nuosprendžio 27 lape nurodoma, kad žala buvo padaryta K. C., M. M. ir P. J. teisėtiems interesams (pirmieji du asmenys buvo nukentėję nuo K. P. chuliganiškų veiksmų, bet nė vienas iš paminėtų asmenų nepripažintas nukentėjusiuoju šioje byloje, kurioje kaltinamas V. P.); arba teismas nurodė manantis, kad žala padaryta ir vaizdo įrašą patrulių rinktinėje stebėjusiems asmenims (jie neįvardyti), kad V. P. neigiamas pavyzdys paskleistas, nes vaizdo laikmena (su jo veiksmų įrašu) „vėliau buvo galimai naudojama ir kitų V. P. vadovų, kaip jį kompromituojanti medžiaga“. Tokie pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikti samprotavimai nelaikytini teisiniais argumentais, todėl kasatorius neteisus teigdamas, kad šios instancijos teismo išvados yra pagrįstos. Dėl baudžiamojo įstatymo – BK 228 straipsnio 1 dalies – taikymo

429.

43Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes dėl V. P. veiksmų viršijant policijos pareigūno įgaliojimus atsirado BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti padariniai.

4410.

45Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šio nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas pagrindinius tarnybos principus, iškraipydamas tarnybinės veiklos esmę ir turinį. Piktnaudžiavimas, pasireiškiantis įgaliojimų viršijimu, suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas, padaromas neteisėtu veikimu. Tai, be kita ko, gali būti veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti galima tik įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais, ar veiksmai, kurie visiškai uždrausti. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtini padariniai – didelė žala. Būtent šis požymis yra pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (drausminio) nusižengimo.

4611.

47Didele žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šis požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neigiamų padarinių pobūdį, veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdį, trukmę), į tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, į kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui, nukentėjusiųjų skaičių bei kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019). Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, kai ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės tarnybos autoriteto diskreditavimo, asmens sveikatos sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019). Didelės žalos požymio nustatymas turi būti pagrįstas byloje esančiais duomenimis bei jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinės instancijos teismo nutartyse yra išaiškinta, kad ne bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, padaryti pažeidimai kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Taikant baudžiamąją atsakomybę būtina nustatyti pakankamą veiksmų pavojingumą bei didelės žalos padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-689/2019).

4812.

49Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. P., vykdydamas policijos pareigūno funkcijas, t. y. atlikdamas įtariamo pažeidėjo – sulaikomo asmens K. P. apžiūrą, be teisėto pagrindo panaudojo fizinį poveikį: stumtelėjo šio asmens galvą link tarnybinio automobilio durelių stiklo (kai šis stovėjo atrėmęs rankas į automobilio viršutinę dalį) ir du kartus ranka sudavė į pilvo sritį. Šiais veiksmais V. P. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatas, reikalaujančias laikytis Konstitucijos, gerbti žmogaus teises ir laisves, ginti žmogaus orumą, užtikrinti sulaikyto asmens teises ir teisėtus interesus ir pan., taip pat nevykdė ir tinkamai neatliko Lietuvos policijos generalinio komisaro bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymais patvirtintų reikalavimų fizinę prievartą naudoti tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į situacijos aplinkybes, pažeidėjo elgesį ir kt. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo konstatuota, kad dėl tokių V. P. veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos policija, nes, pareigūnui viešai šiurkščiai pažeidus įstatymų nustatytą valdymo tvarką, visuomenės akyse buvo diskredituotas policijos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardas ir sumenkintas valstybės institucijos – policijos, taip pat ir visos valstybės autoritetas, kartu griaunant visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; taip pat buvo padaryta didelė neturtinė žala fiziniam asmeniui – K. P., kadangi dėl jam sukelto fizinio skausmo ir viešo jo pažeminimo buvo pažeistos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos garantijos, kad žmogaus asmuo yra neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, bei pažeistas iš šių garantijų kylantis draudimas žeminti žmogaus orumą ir žiauriai su juo elgtis. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl šių nusikalstamos veikos padarinių buvimo, padarė priešingą išvadą, t. y. konstatavo, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog dėl V. P. veiksmų buvo padaryta didelė žala valstybei, valstybės tarnybai ar (ir) fiziniam asmeniui. Šią išvadą teismas grindė bylos aplinkybėmis: policijos pareigūno elgesys nesukėlė rezonanso visuomenėje, esmingai nepakenkė tarnybos autoritetui, nukentėjusiuoju pripažintas K. P. dėl V. P. veiksmų neturėjo ir neturi jokių pretenzijų. Kaip pirmiau minėta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, iš jų – ir paties nukentėjusiojo K. P. parodymus, paneigė apkaltinamajame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (ir kaltinamajame akte) nurodytas aplinkybes, apibūdinančias V. P. K. P. suduotus du smūgius į pilvo sritį kaip stiprius, taip pat tai, kad K. P. galvą V. P. trenkė į automobilio durelių stiklą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad K. P. kategoriškai netvirtino jautęs fizinį skausmą, jam nenustatytas joks sveikatos sutrikdymas, jis negalėjo apibūdinti (paaiškinti), kokia neturtinė žala jam buvo padaryta (jeigu tokia buvo), o nukentėjusiojo pasirinkta pozicija nereikšti jokio ieškinio bei ikiteisminio tyrimo pradėjimas (dėl V. P. veiksmų) ne nukentėjusiojo, o pačių pareigūnų iniciatyva (praėjus apie pusantrų metų po įvykio, anonimiškai gavus vaizdo įrašą) yra vienos iš aplinkybių, parodančių nukentėjusiojo požiūrį vertinant pareigūno prieš jį panaudotus veiksmus ir leidusių teismui abejoti tuo, jog nukentėjusysis K. P. patyrė didelę žalą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išanalizuotos įvykio aplinkybės, apie kurias parodymus davė jo liudytojai, nurodyta, jog V. P. neteisėti fizinio poveikio veiksmai (padaryti atliekant teisėtą sulaikomo asmens apžiūrą) truko trumpai (buvo momentiniai), daugelis įvykio liudytojų jų nepastebėjo arba nesuprato veiksmų neteisėtumo, pats nukentėjusysis K. P. (kaip minėta, parodęs, kad buvo neblaivus ir negali visko prisiminti) nenurodė patyręs viešą pažeminimą, su tuo susijusių neigiamų išgyvenimų. Dėl to V. P. veiksmai, kuriais jis, vykdydamas savo, kaip policijos pareigūno, pareigas (funkcijas), panaudojo prieš sulaikomą asmenį – įtariamą pažeidėją – fizinį poveikį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali užtraukti tarnybinę (drausminę) atsakomybę, tačiau baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį negalima, nes nėra būtinojo šios nusikalstamos veikos sudėties požymio – didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

5013.

51Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių nebuvimo pagrindė konkrečiais bylos duomenimis, teisiškai įvertinęs bylos faktinių aplinkybių, reikšmingų aptartos didelės žalos nustatymui, visumą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas motyvuotai paneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų šiuo klausimu, pagrįstumą. Kaip minėta, nustatant žalą, ypač tais atvejais, kai ji yra neturtinio pobūdžio, kiekvienu atveju ad hoc turi būti įvertinamos konkrečios bylos aplinkybės. Įstatymas ir teismų praktika nepateikia universalių kriterijų, kaip nustatyti tokios žalos dydį, nes neturtinio pobūdžio žala turi ne konkrečią materialinę, o abstrakčią nematerialinę formą, todėl itin svarbus vertinamasis aspektas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo atliktas vertinimas yra argumentuotas.

5214.

53Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisingai vertino, kad didelė žala valstybei, valstybės tarnybai ir fiziniam asmeniui dėl pirmiau nurodytų išteisintojo V. P. veiksmų nebuvo padaryta, o tai, kad šis viršijo (peržengė) policijos pareigūno įgaliojimų ribas, nėra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei. Taigi, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą (BK 228 straipsnio 1 dalį).

5415.

55Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad, nesant BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, tenkinti kasacinį skundą nėra pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis, kuriuo V. P. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pripažintinas teisėtu.

56Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

57Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Staniulio kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu V. P. pripažintas... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio tenkinti kasacinį... 5. I. Bylos esmė... 6. 1.... 7. V. P. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad... 8. būdamas statutinis valstybės tarnautojas – dirbdamas Kauno apskrities... 9. Šiais neteisėtais veiksmais V. P. pažeidė:... 10. – Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr.... 11. – Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. spalio 17 d.... 12. – taip pat nevykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19... 13. – netinkamai atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 14. Dėl pirmiau nurodytų veiksmų V. P. viršijant tarnybos įgaliojimus didelę... 15. II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 16. 2.... 17. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 18. 2.1.... 19. Teismas nustatė, kad policijos pareigūnas V. P., atlikdamas sulaikyto asmens... 20. III. Kasacinio skundo argumentai... 21. 3.... 22. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 23. 3.1.... 24. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir... 25. 3.2.... 26. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas tik formaliai, keliais... 27. 3.3.... 28. Nesutikdamas su teismo išvadomis dėl nukentėjusiajam K. P. padarytos žalos,... 29. 3.4.... 30. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, be kita ko,... 31. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 32. 4.... 33. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo... 34. 5.... 35. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK... 36. 6.... 37. Atsakant į kasacinio skundo argumentus, pirma, pažymėtina, kad vien tai, jog... 38. 7.... 39. Teisėjų kolegija, nekartodama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje... 40. 8.... 41. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje... 42. 9.... 43. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 44. 10.... 45. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam... 46. 11.... 47. Didele žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio... 48. 12.... 49. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. P., vykdydamas policijos pareigūno... 50. 13.... 51. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl BK 228... 52. 14.... 53. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, esant... 54. 15.... 55. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą... 56. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 57. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo...