Byla 2K-4-689/2019
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m gegužės 15 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Prano Kuconio (pranešėjas), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, asmeniui, kurio byla nutraukta, A. J. ir jo gynėjui advokatui Stasiui Karveliui, asmeniui, kurio byla nutraukta, R. E. ir jo gynėjai advokatei Silvai Balčiūnienei, išteisintojo A. Č. gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui, išteisintajam G. Ž.,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m gegužės 15 d. nuosprendžio.

3Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu:

4A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) bauda, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) 600 MGL (22 596 Eur) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 600 MGL (22 596 Eur) bauda; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki 2012 m. kovo 1 d. laikas (74 dienos), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (1:2), t. y. 5573,68 Eur paskirtos baudos dalis.

5Juridinis asmuo UAB „L“ nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) bauda, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) 600 MGL (22 596 Eur) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 600 MGL (22 596 Eur) bauda.

6R. E. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) bauda, BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) 100 MGL (3766 Eur) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 100 MGL (3766 Eur) bauda.

7R. J., padaręs BK 228 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant V. M. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutraukta; vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (941,50 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

8K. Č., padaręs BK 228 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant A. Č. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutraukta; vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (941,50 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

9A. Č. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

10Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m gegužės 15 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendis pakeistas.

11Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. J. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), ir A. J. išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. J. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 200 MGL (7532 Eur) bauda; A. J. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 37straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir byla nutraukta; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (941,50 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

12Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria juridinis asmuo UAB „L“ nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), ir juridinis asmuo UAB „L“ išteisinta, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria juridiniam asmeniui UAB „L“ pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 200 MGL (7532 Eur) bauda; juridinis asmuo UAB „L“ pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir byla nutraukta.

13Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. E. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), ir R. E. išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. E. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 50 MGL (1883 Eur) bauda; R. E. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, R. E. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,6 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

14Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. J. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), ir R. J. išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, perduodant pagal laidavimą be užstato V. M. atsakomybei, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą; R. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir byla nutraukta, paliekant galioti nuosprendžio dalį, kuria R. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (941,5 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

15Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. Č. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir K. Č. išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. Č. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, perduodant pagal laidavimą be užstato A. Č. atsakomybei, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą; K. Č. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir byla nutraukta, paliekant galioti nuosprendžio dalį, kuria K. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (941,5 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

16Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

17Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

18Šioje byloje taip pat išteisinti: A. Š. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, G. Ž. pagal BK 24 straipsnio 4, 5 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, E. P. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, V. Ž. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau kasacinių skundų dėl jų nepaduota.

19Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, asmenų, kurių byla nutraukta, ir jų gynėjų, išteisintųjų ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

20I. Bylos esmė

211.

22Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu:

231.1. A. J., UAB „L“ nuteisti, R. J., K. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad A. J., veikdamas UAB „L“ interesais, kad bendrovė laimėtų (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centro organizuojamą supaprastintą mažos vertės pirkimą „Ūkinio pastato rekonstravimas į klubą (duomenys neskelbtini), įgyvendinant projektą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 369 201 Lt (106 928 Eur), laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio iki 2011 m. liepos 1 d. palenkė kitus asmenis: UAB „L“ direktorių M. Š. (ėjusį pareigas iki 2011 m. birželio 30 d.), veikusį UAB „L“ interesais, ir darbų vadovą L. Š. (ėjusį pareigas iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.), ikiteisminio tyrimo metu atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kad jie, pažeisdami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, piktnaudžiautų tarnybine padėtimi, o M. Š. ir klastotų dokumentus. Tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 16 d., A. J. davė nurodymus M. Š. ir L. Š., kad jie susitartų su (duomenys neskelbtini) kultūros centro direktoriumi R. J., t. y. asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, kokias įmones kviesti teikti pasiūlymus minėtam konkursui, ir kad tarp tų įmonių būtų susitarta pateikti tokius pasiūlymus, kad laimėtoja būtų pripažinta UAB „L“. L. Š., vykdančiam šiuos nurodymus, susitarus su AB „P“ generaliniu direktoriumi A. A. ir UAB „M“ gamybos direktoriumi M. M., kad jie bendrovių vardu pateiks tokius pasiūlymus (nurodys didesnę kainą negu UAB „L“ savo pasiūlyme), kad laimėtoja būtu pripažinta UAB „L“, ir apie tokį susitarimą informavus R. J., šis davė nurodymus (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centro darbuotojoms I. S., D. G. ir A. V. išsiųsti kvietimus dalyvauti viešajame pirkime būtent šioms trims įmonėms, o M. Š. UAB „L“ vardu parengė pasiūlymą, kurio sąlygas suderino su R. J., taip (UAB „L“ pateikus mažiausios kainos pasiūlymą) 2011 m. birželio 1 d. viešojo pirkimo nugalėtoja buvo pripažinta UAB „L“ ir 2011 m. birželio 13 d. pasirašyta statybos rangos sutartis. A. J., žinodamas, kad UAB „L“ neturi lėšų ir dėl tokios sunkios finansinės padėties įmonė laiku neapdraus statybos ir montavimo darbų maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų ir nepateiks draudimo liudijimo, laiku nepradės statybos darbų, žinodamas, kad pagal su (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centru sudarytą sutartį (duomenys neskelbtini) pirmojo etapo ES išmokos bus gautos apmokant (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centro išlaidas, patirtas iki 2011 m. liepos 1 d., veikdamas UAB „L“ interesais, siekiant gauti bendrovei apyvartinių lėšų, nurodė M. Š., veikusiam UAB „L“ interesais, susitarti su R. J., kokius ir kokios sumos darbus įrašyti į atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, kad būtų pervesti pinigai UAB „L“ ir bendrovė turėtų apyvartinių lėšų. R. J. 2011 m. birželio 15 d. pasirašė ir pateikė (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centro vardu prašymą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei skirti 212 594,76 Lt (61 571,70 Eur) ūkinio pastato rekonstravimo į klubą (duomenys neskelbtini), įgyvendinant projektą (duomenys neskelbtini), darbams įgyvendinti, prašymą patenkinus 2011 m. birželio 28 d. prašoma pinigų suma buvo pervesta (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centrui. R. J., statybos techninę priežiūrą vykdžiusiam valstybės tarnautojui (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiajam specialistui K. Č. ir M. Š. susitarus, kokius ir kokios sumos darbus įrašyti į atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, kad būtų pervesti pinigai UAB „L“ ir bendrovė turėtų apyvartinių lėšų, M. Š. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 29 d., nenustatytoje vietoje parengė dvi pažymas apie 2011 m. birželio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus bei šias pažymas detalizuojančius 2011 m. birželio mėnesį atliktų darbų aktus, juose melagingai įrašant, kad 2011 m. birželio mėnesį rekonstruojant ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), UAB „L“ atliko 226 158,41 Lt (65 500 Eur) vertės darbų, nors šiuo laiku tokie ir tokios apimties darbai nebuvo atlikti, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 1 d., šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus kartu su UAB „L“ finansininko S. Š. išrašytomis dviem sąskaitomis faktūromis perdavė K. Č. ir R. J. R. J. ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 29 d. žinomai suklastotus tikrus dokumentus – dvi pažymas ir šešiolika atliktų darbų aktų, o K. Č. nuo 2011 m. birželio 13 d. iki 29 d. šešiolika atliktų darbų aktų pasirašius, melagingai patvirtinant, kad nurodyti darbai yra atlikti, R. J. žinomai suklastotus tikrus dokumentus pateikė (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centro buhalterijai, ir jų pagrindu į UAB „L“ sąskaitą banke buvo pervesta 2011 m. birželio 29 d. 20 000 Lt (5792,40 Eur), 2011 m. liepos 1 d. – 206 158,41 Lt (59 707,60 Eur). Tokiais savo veiksmais A. J., veikdamas UAB „L“ interesais, pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, M. Š. piktnaudžiavo tarnyba ir klastojo dokumentus UAB „L“ interesais, R. J. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus, valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo ir teisingumo principus, diskreditavo asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą ES struktūrinių fondų skiriamų lėšų administravimo skaidrumu bei teisėtumu, K. Č. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose, STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.24, 33.10 punktuose nustatytus reikalavimus, UAB „L“ per jos interesais veikiančius asmenis A. J. ir M. Š., kurie bendrininkaudami piktnaudžiavo tarnyba, atitinkamai sukurstė klastoti bei klastojo dokumentus, taip pažemino valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą ES struktūrinių fondų skiriamų lėšų administravimo skaidrumu bei teisėtumu, sumenkino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės autoritetą ir įvaizdį visuomenėje, dėl jų neteisėtų veiksmų didelę žalą patyrė valstybė ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė.

241.2. R. E. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytus reikalavimus, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. A-277-(8.2) paskirtas (duomenys neskelbtini) bažnyčios restauravimo darbų techninės priežiūros vadovu, veikdamas kartu su UAB „L“ direktoriumi M. Š., veikusiu UAB „L“ interesais, (duomenys neskelbtini) parapijos klebonu D. G., UAB „L“ darbų vadovu L. Š., kurie ikiteisminio tyrimo metu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 16 d. suklastojo dokumentus, susijusius su projekto „(duomenys neskelbtini) bažnyčios restauravimas (tvarkybos darbai)“ darbų atlikimu ir jų priėmimu. UAB „L“ interesais, kad bendrovė gautų apyvartinių lėšų, veikusiam M. Š. nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 16 d. nenustatytoje vietoje parengus atliktų darbų aktus bei pažymą, juose melagingai nurodant objekte atliktų darbų kiekius ir apimtis (2011 m. birželio mėnesį atliktų darbų aktuose įrašant, kad restauruojant stogą atlikta 99 367,28 Lt (28 778,75 Eur) vertės darbų, restauruojant fasadą atlikta 15 139,91 Lt (4384,82 Eur) vertės darbų, restauruojant cokolį atlikta 6407,89 Lt (1855,85 Eur) vertės darbų, pažymoje apie 2011 m. birželio mėn. atliktus darbus įrašant, kad iš viso atlikta 120 915,08 Lt (35 019,43 Eur) vertės darbų, nes šiuo laiku tokie ir tokios apimties darbai nebuvo atlikti, ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus pasirašius, už projekto įgyvendinimą atsakingi R. E., pažeisdamas reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.24 punkte nustatytą statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigą pasirašyti pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktiškuosius, D. G. ir L. Š., žinodami, kad realiai objekte jokie darbai nebuvo vykdomi, nenustatytoje vietoje nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. birželio 16 d., pasirašė atliktų darbų aktus, taip melagingai patvirtindami, kad aktuose nurodyti darbai yra atlikti. L. Š. šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – atliktų darbų aktus ir pažymą apie atliktus darbus – pateikus 2011 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos buhalterei Z. S. kartu su sąskaita faktūra, jų pagrindu iš (duomenys neskelbtini) parapijos sąskaitos į UAB „L“ sąskaitą buvo pervesti 120 915,08 Lt (35 019,43 Eur). Tokiais savo veiksmais R. E., klastodamas dokumentus, piktnaudžiavo tarnyba, pažemino valstybės tarnautojo vardą, sumenkino (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos autoritetą ir įvaizdį visuomenėje, asmenų pasitikėjimą (duomenys neskelbtini) savivaldybe, ir dėl to didelę žalą patyrė valstybė ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, o dėl UAB „L“ vardu veikusio bendrovės direktoriaus M. Š., turėjusio teisę atstovauti UAB „L“, jos vardu priimti sprendimus, kontroliuoti jos veiklą, neteisėtų veiksmų, nevengiant viešųjų ir privačių interesų konflikto, piktnaudžiaujant tarnyba ir klastojant dokumentus, veikiant UAB „L“ interesais, buvo pažemintas asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, vardas, sumenkintas visuomenės pasitikėjimas ES struktūrinių fondų skiriamų lėšų administravimo skaidrumu bei teisėtumu ir dėl to didelę žalą patyrė valstybė ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė.

251.3. A. Č. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras ir pažeisdamas Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje, 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2, 3 punktuose, 11 straipsnyje, 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus ir nustatytus reikalavimus, veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos nariu, UAB „L“ akcininku ir valdybos nariu A. J., nuo 2011 m. liepos iki gruodžio mėnesio palenkė kitus asmenis: UAB „L“ direktorių M. Š. (ėjusį pareigas iki 2011 m. birželio 30 d.), V. A. (ėjusią UAB „L“ direktoriaus pareigas nuo 2011 m. liepos 5 d. iki spalio 10 d.), UAB „L“ darbų vadovą L. Š. (dirbusį iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.), ikiteisminio tyrimo metu atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kad jie, pažeisdami Valstybės tarnybos įstatymą, Viešųjų pirkimų įstatymą, piktnaudžiautų tarnybine padėtimi ir klastotų dokumentus, įgyvendinant projektą (duomenys neskelbtini) ir rekonstruojant ūkinį pastatą į klubą (duomenys neskelbtini), paaiškėjus, kad dokumentuose – 2011 m. birželio mėnesį atliktų darbų aktuose – yra reikalingas statinio statybos darbų vadovo patvirtinimas, jog darbai atlikti, o nėra UAB „L“ direktoriaus įsakymo skirti statybos darbų vadovą statybos objektui (duomenys neskelbtini), šią susidariusią situaciją nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 11 d. R. J. aptarė su A. J. bei V. A. ir kartu nusprendė, jog suklastotus dokumentus turi pasirašyti L. Š. 2011 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini), mero kabinete vykusio pokalbio metu A. Č., sužinojęs apie pirmiau paminėtas aplinkybes, kartu su R. J. ir V. A. palenkė L. Š., kad jis, kaip statybos darbų vadovas, pasirašytų M. Š. parengtus dokumentus, t. y. 2011 m. birželio mėnesį atliktų darbų aktus, taip patvirtindamas, jog aktuose nurodyti darbai neva yra atlikti. L. Š. (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centro patalpose (duomenys neskelbtini), nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 14 d., pasirašė M. Š. parengtus suklastotus dokumentus, t. y. 2011 m. birželio mėnesį atliktų darbų aktus, ir kaip statybos darbų vadovas neteisingai patvirtino, kad nurodyti darbai neva yra atlikti.

26II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

272. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus Mirno (Andrej Mirnyj), nuteistojo R. E. ir gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės, nuteistojo A. J. apeliacinius skundus. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Mirnas skundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. Č. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį tik dėl 2011 m. liepos 12 d. A. Č. piktnaudžiavimo ir bendro su kitais asmenimis sukurstymo L. Š. suklastoti UAB „L“ tariamai 2011 m. birželio mėnesį atliktų darbų aktus įgyvendinant projektą (duomenys neskelbtini) ir rekonstruojant ūkinį pastatą į klubą (duomenys neskelbtini), kartu ir dėl pašalinimo iš kaltinimo R. J. aplinkybės dėl L. Š. palenkimo suklastoti dokumentus.

283. Apeliacinės instancijos teismas Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmetė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nuteistojo R. E. ir gynėjos advokatės S. Balčiūnienės, nuteistojo A. J. apeliacinius skundus tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis A. J., juridinis asmuo UAB „L“, R. E. buvo nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), R. J., K. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), ir priėmė naują, išteisinamąjį, nuosprendį (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Teismas konstatavo, kad R. E. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už vidinių įstaigos dokumentų suklastojimą, kurie nėra itin reikšmingi teisinių padarinių atsiradimo požiūriu ir dėl kurių panaudojimo fiziniai ar juridiniai asmenys realiai jokios turtinės žalos nepatyrė, dėl to, vadovaudamasis BK 37 straipsniu, šią nuteistojo R. E. nusikalstamą veiką pripažino mažareikšme. Pagal objektyviuosius padarytos veikos požymius R. E. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimas pasireiškė būtent dokumentų (atliktų darbų aktų) suklastojimu. Tačiau nesant pagrindo konstatuoti, kad R. E. šiais veiksmais padarė didelę žalą valstybės interesams, juridiniams ar fiziniams asmenims, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad R. E. veikoje nėra BK 228 straipsnyje nurodyto nusikaltimo požymių. Teismas taip pat konstatavo, kad nors byloje nustatyti A. J. veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 5 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, o R. J. ir K. Č. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau suklastoti ir panaudoti dokumentai nėra itin reikšmingi teisinių padarinių atsiradimo požiūriu ir BK 300 straipsnio 1 dalyje saugomam teisiniam gėriui esminė žala nepadaryta, dėl to, vadovaudamasis BK 37 straipsniu, nuteistųjų A. J., K. Č. ir R. J., taip pat ir dėl šios nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteisto juridinio asmens UAB „L“ nusikalstamą veiką pripažino mažareikšme.

29III. Kasacinio skundo argumentai

304. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. Jasaitis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo:

315. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvada, kad nuteistųjų R. E., padariusio BK 300 straipsnio 1 dalyje, A. J., K. Č., R. J. ir juridinio asmens UAB „L“, padariusių BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, nusikalstama veika vertintina kaip mažareikšmė, ir tuo pagrindu, vadovaudamasis BK 37 straipsniu, juos visus atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsti ir prieštarauja teismų praktikai (žr. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-7-175-303/2015 ir kt.).

325.1. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, kaip teisingai konstatavo ir teismai, galima patvirtinti, kad R. E., A. J., R. J., K. Č. ir juridinio asmens UAB „L“ veiksmai atitiko BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį, bet, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, tokių nuteistųjų veiksmų negalima vertinti kaip mažareikšmių. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė netinkamas ir nepagrįstas išvadas ir dėl to nuteistiesiems be pagrindo taikė BK 37 straipsnio nuostatas. Byloje nagrinėjamu atveju suklastoti dokumentai įtvirtino juridinę reikšmę turinčią informaciją, tokių dokumentų suklastojimas ir panaudojimas buvo viena iš prielaidų teisiškai reikšmingiems padariniams atsirasti, o šių asmenų veiksmai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytini tokiais, kurie negalėjo pažeisti fizinių ir juridinių asmenų teisėtų interesų. Priešingai, minėti veiksmai sudarė prielaidas žalai fiziniams ar juridiniams asmenims atsirasti ir apskritai jie galėjo asmenims, institucijoms, valstybei sukelti teisiškai reikšmingus padarinius.

335.2. Vien ta aplinkybė, kad visi nurodyti (duomenys neskelbtini) bažnyčios restauravimo darbai buvo atlikti ir atiduoti vertinti, o ūkinio pastato rekonstravimo į klubą 226 158,41 Lt (65 500 Eur) vertės darbai taip pat realiai buvo atlikti, gautos lėšos buvo visiškai panaudotos, nepaneigia fakto, kad dokumentų klastojimo metu nebuvo jokios patikimos garantijos, kad dokumentuose nurodyti restauravimo ir rekonstravimo darbai iš tikrųjų bus atlikti. Ypač tai aktualu, kai byloje buvo nustatyta, kad UAB „L“ gaunamos lėšos už vieną projektą sistemiškai buvo naudojamos kitiems projektams, kur taip pat kildavo sunkumų dėl apyvartinių lėšų. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl veikos pavojingumo vertinamas ne veikos pavojingumas juridinio asmens, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini) parapijos ar Nacionalinės mokėjimo agentūros, interesams, bet veikos pavojingumas baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei (teisingai dokumentų apyvartai, normaliai institucijų veiklai) kartu su kitomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, o šios, kaip minėta, neteikia pagrindo padarytas veikas vertinti kaip mažareikšmes. Žinomai suklastotų tikrų dokumentų panaudojimas sukėlė reikšmingus padarinius siekiant įforminti ir įteisinti restauravimo (tvarkybos), rekonstravimo darbus, nors jie dar nebuvo atlikti. Todėl tokie nustatyti byloje R. E., A. J., R. J., K. Č. ir juridinio asmens UAB „L“ veiksmai laikomi pavojingais baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir negali būti laikomi mažareikšmiais, nepadariusiais žalos baudžiamojo įstatymo saugomai valdymo tvarkai ir kitiems teisiniams gėriams.

346. Apeliacinės instancijos teismo kartu padaryta išvada, kad nors R. E., K. Č., R. J., A. J. ir UAB „L“ veiksmai, kurie pasireiškė atitinkamai dokumentų suklastojimu, dokumentų suklastojimu ir panaudojimu, kurstymu klastoti dokumentus, atitinka piktnaudžiavimo, nurodyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymius, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl šių nuteistųjų veiksmų būtų padaryta didelė (turtinė ar neturtinė) žala valstybei, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei ar (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centrui, juridiniam ar fiziniam asmeniui, taip pat nepagrįsta, neatitinka teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100/2014, 2K-640-507/2015 ir kt.).

356.1. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R. E., A. J., UAB „L“, R. J. ir K. Č. padarė didelę neturtinę žalą valstybei, tai pagrindė nurodydamas argumentus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas, 2011 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. J. įsakymu Nr. A-277-(8.2) paskirtas (duomenys neskelbtini) bažnyčios restauravimo darbų techninės priežiūros vadovu, pažeisdamas reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.24 punktą, nustatantį statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigą pasirašyti pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktiškus, kartu su statybos darbus vykdančiu L. Š. ir užsakovu D. G., kurie ikiteisminio tyrimo metu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. birželio 16 d., pasirašė atliktų darbų aktus, taip melagingai patvirtindami, kad aktuose nurodyti darbai yra atlikti.

366.2. A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narys ir veikdamas UAB „L“ interesais, palenkdamas kitus asmenis, siekė, kad bendrovė iš anksto sutartomis sąlygomis laimėtų (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centro organizuojamą supaprastintą mažos vertės pirkimą dėl ūkinio pastato rekonstravimo į klubą (duomenys neskelbtini), bei kurstė klastoti dokumentus, taip pažeidė savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo ir veiklos skaidrumo principus, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punktą, 13 straipsnio 1 dalį, reikalaujančius teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Juridinis asmuo UAB „L“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jos interesais neteisėtai veikdami A. J. ir M. Š. pažemino valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriamų lėšų administravimo skaidrumu bei teisėtumu, sumenkino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės autoritetą ir įvaizdį visuomenėje, dėl to valstybė ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė patyrė didelę žalą.

376.3. R. J. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centro direktorius (valstybės tarnautojui prilygintas asmuo), klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas piktnaudžiavo tarnyba, taip pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktus, nustatančius asmenų, prilygintų valstybės tarnautojui, prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo ir teisingumo principus, diskreditavo asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriamų lėšų administravimo skaidrumu bei teisėtumu.

386.4. K. Č. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), t. y. kad, būdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas (valstybės tarnautojas), klastodamas dokumentus piktnaudžiavo tarnyba, taip pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktus, nustatančius valstybės tarnautojo prievolę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybių aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, tai yra būti atsakingam ir pavyzdingam, nepiktnaudžiauti tarnyba, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktus, reikalaujančius nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, taip pat, būdamas paskirtas statinio statybos techniniu prižiūrėtoju, pažeidė reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.24 punktą, nustatantį statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigą pasirašyti pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktiškus, 33.10 punktą, nustatantį techninio prižiūrėtojo pareigą kreiptis į statytoją, o jam pavedus į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo, jei nustatė, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktinių statybos sąlygų.

396.5. Šiais neteisėtais veiksmais nuteistieji pažeidė valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės funkcijos ir veiklos principus bei diskreditavo valstybės, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardą. Pirmosios instancijos teismo pagrįstu vertinimu, šioje byloje padarytais veiksmais buvo ypač pakenkta valstybės ir savivaldos autoritetui, nes nuteistieji ėjo (duomenys neskelbtini) rajono visuomenei svarbias ir žinomas pareigas, jų veiksmai buvo suplanuoti, suderinti su kitais bendrininkais, tiksliniai, kryptingi, šiuose veiksmuose dalyvavo kiti asmenys, nedirbantys (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje. Teismas konstatavo, kad šie veiksmai ypač pakenkė savivaldai, kaip organui, atstovaujančiam vietinei bendruomenei, buvo pažeistas savivaldos ir valstybės autoritetas, diskredituoti valstybės ir savivaldos vardai. Ir nors nuteistieji teigė, jog tai buvo daryta siekiant išvengti nuostolių, t. y. laiku atlikti projektus, tačiau šiuo aspektu svarbus tokių veiksmų įvertinimas platesne, būtent viešosios, visuomeninės opinijos, pasitikėjimo savivaldos institucijomis, prasme. Akivaizdu, kad tokie savivaldybės tarnautojų veiksmai, kai klastojami dokumentai, vyksta pinigų panaudojimas ne finansiškai teisėtais būdais, o klastojant dokumentus, pvz., teikiant prašymus atidėti mokėjimus ar keičiant viešo pasiūlymo metu nurodytas sutarties sąlygas, jas suderinant su Viešųjų pirkimų tarnyba ir t. t., vienareikšmiškai vertinami neigiamai ir tai ypač žlugdo pasitikėjimą savivaldos institucijomis bei valstybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-895/2017).

407. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad iš dalies išslaptintomis Šiaulių apygardos teismo nutartimis dėl leidimo slaptai patekti į A. Č., E. P., K. Č., A. J. darbo kabinetus nebuvo duotas leidimas įrengti technines priemones A. Č., A. J., K. Č., E. P. darbo kabinetuose, būtent vaizdo ir garso įrašymo aparatūrą, todėl visi duomenys byloje, gauti panaudojant šią priemonę darbo kabinetuose, laikomi gautais neteisėtu būdu ir nepripažįstami įrodymais pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, ir kad operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, surašyti pagal garso ir vaizdo įrašus, negali būti vertinami šioje byloje, nes įrašai buvo padaryti be leidimo, t. y. nesant teisinio pagrindo atlikti nurodytus operatyvinius veiksmus, yra nepagrįstos ir nemotyvuotos, nes BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos įtvirtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, gauti teisėtais būdais, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012).

417.1. Pagal šioje byloje esančių operatyvinių veiksmų protokolų turinį galima patikimai spręsti, kokie konkretūs veiksmai buvo atliekami pagal sankcionuotas teismo nutartis. Protokoluose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokie Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir OVĮ) nustatyti veiksmai buvo sankcionuoti, t. y. buvo sankcionuotas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant tiriamųjų asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją asmenų naudojamu abonentu telefono numeriais, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, ir (ar) slaptas patekimas į tiriamųjų asmenų darbo kabinetus ir nurodytas laikotarpis, kuriam šie veiksmai buvo sankcionuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimas, kad taikomi Operatyvinės veiklos įstatyme nurodyti veiksmai buvo ydingi, nes procesiniuose dokumentuose, kuriais buvo leista patekti į A. Č., A. J., K. Č., E. P. darbo kabinetus, nebuvo nurodyti konkretūs šių kabinetų numeriai, tik visos patalpos, kuriose jie yra, t. y. gramatinė (pažodinė) šių dokumentų turinio analizė, nekreipiant dėmesio į jų turinio visumos prasmę, negali būti pripažintas teisėtu ir atitinkančiu Operatyvinės veiklos įstatymo kasacinės instancijos teismo praktiką šiuo klausimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-504/2010). Tokį sprendimą būtų galima priimti tuo atveju, kai operatyvinius veiksmus sankcionavusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nebūtų buvusi paminėta konkreti vieta, kur leidžiama naudoti technines priemones, o šiuo atveju buvo nurodyta įstaiga ir adresas, kur esančiuose A. Č., E. P., K. Č. darbo kabinetuose leidžiama naudoti technines priemones specialia tvarka, ir būtent ten jos ir buvo panaudotos.

427.2. Pažymėtina, kad OVĮ, rengiant dokumentus dėl slapto patekimo į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, nenustato pareigos teikime nurodyti tikslų adresą (taip pat ir kabineto numerį), į kurį bus patenkama, o turi būti pateiktas gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų apibūdinimas. Be to, praktikoje gali būti situacijų, kai asmuo tyrimo metu net kelis kartus pakeičia savo darbo kabinetą, o nurodžius tikslų kabinetų numerį reikėtų iš naujo gauti naują teismo sankciją. Procedūrų dėl nutarties gavimo atlikimas pareikalautų papildomo laiko sąnaudų, dėl to atsirastų tikimybė, kad bus prarandami tyrimui svarbūs duomenys. Operatyvinės veiklos (žvalgybos) subjektas dėl įvairių priežasčių gali neturėti išsamios informacijos apie visas tyrimo objekto naudojamas patalpas ir prašyti teismo sankcijos slaptus veiksmus atlikti tik žinomoje patalpoje. Šiuo atveju palyginimui ypač svarbi yra elektroninėmis ryšių priemonėmis perduodamos informacijos kontrolės sankcionavimo tvarka. Joje nenurodomas konkretus tyrimo objekto telefono numeris, jis neteismine tvarka konkretizuojamas tiesiogiai prieš pradedant kontrolės veiksmus. Tokia teismų praktika pradėta taikyti po to, kai buvo konstatuota, kad, tyrimo objektams turint galimybę lengvai keisti naudojamas ryšio priemones, reikalavimas kiekvieną kartą iš naujo sankcionuoti kontrolę nepateisinamai apsunkina nusikalstamų veikų ištyrimą, nereikalingai apkrauna operatyvinės (žvalgybinės) veiklos subjektus, prokuratūrą ir teismus. Bendrąja prasme teigtina, kad šioje byloje buvo aiškūs tiriamieji asmenys, todėl teismo leidimai rinkti informaciją (įskaitant ir pokalbių kontrolę ir įrašų darymą darbo kabinetuose) apie tokių asmenų daromas nusikalstamas veikas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad operatyvinės (žvalgybinės) veiklos subjektas, teisėtai patekęs į tiriamo asmens patalpas, negali rinkti jokios informacijos, jeigu tai formaliai, paraidžiui nepažymėta teismo nutartyje, prieštarauja OVĮ ir baudžiamojo proceso paskirčiai ir esmei.

437.3. Pažymėtina, kad nors teismo nutartyje kalbama apie vaizdo ir garso įrašymo priemonių naudojimą, o ne įrengimą, iš to, kad šia nutartimi taip pat duotas leidimas slaptai patekti į šias patalpas, natūraliai išplaukia išvada, kad minėtų priemonių naudojimas apima ir jų įrengimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

447.4. Be to, šiame procese pagal OVĮ gauti duomenys buvo patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, t. y. liudytojų L. Š., V. A., dėl kurių ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal laidavimą, parodymais. Tokias faktines aplinkybes taip pat patvirtina procese apklausti G. M., I. J., M. Š., S. Š., D. S., L. S., byloje esantys telefoninių pokalbių įrašai dėl realiai neatliktų darbų bei ūkinio pastato rekonstrukcijos eigos stebėjimo vaizdo įrašai ir nuotraukos.

458. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad L. Š. veiksmai, t. y. pasirašymas šešiolikoje atliktų darbų aktų, kurie jau anksčiau buvo suklastoti ir panaudoti, negali būti vertinami kaip pavojinga tyčinė nusikalstama veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes akivaizdžiai nesukėlė jokių realių teisiškai reikšmingų padarinių; taip pat kad bylos duomenų nepakanka, kad būtų pagrįsta A. Č. bei R. J. kaltė padarius kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, t. y. kad veikdami bendrai ir su V. A. sukurstė L. Š. suklastoti 2011 m. birželio mėnesį atliktų darbų aktus, taip piktnaudžiavo tarnyba, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, nuosprendyje visiškai nevertino byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su ūkinio pastato rekonstravimo darbais.

468.1. Byloje nustatyta, kad rangos darbus atliekanti įmonė UAB „L“ nuolatos susidūrė su finansiniais sunkumais ir (duomenys neskelbtini) rajono kultūros centro pinigai už statybas iš anksto, nepagrįstai buvo mokami būtent tam, kad būtų padėta įmonei išlikti ir gauti apyvartinių lėšų, kurios sistemingai buvo naudojamos ir kitiems projektams, kur taip pat kildavo sunkumų dėl apyvartinių lėšų. Pažymėtina, kad atliktų darbų aktuose turėjo pasirašyti visi atsakingi asmenys – užsakovo atstovas, darbus atliekančios įmonės direktorius ir statybų vadovas bei statybų priežiūrą vykdantis asmuo. Taigi, kad be L. Š. parašo atliktų darbų aktai negaliojo, tai aiškiai suvokė visi tame procese dalyvavę asmenys, todėl A. Č., R. J. ir V. A., iš anksto žinodami, kad objekte statybos ir rekonstrukcijos darbai realiai nėra atlikti, siekė įkalbėti L. Š. pasirašyti minėtus atliktų darbų aktus. Tai reiškia, kad šie dokumentai buvo suklastoti tik tada, kai įkalbėtas L. Š. sutiko juos pasirašyti ir pasirašė, nes šie dokumentai, iki juose pasirašė L. Š., negalėjo sukurti jokių teisinių pasekmių. Tokie dokumentai niekur nebuvo panaudoti, o pinigai už dar realiai neatliktus darbus iš anksto buvo pervedami tik žodiniu susitarimu, derinant ir ateityje siekiant sukurti fiktyvius šiuos mokėjimus patvirtinančius dokumentus. Liudytoja L. S. parodė, kad ji buvo (duomenys neskelbtini) rajono kultūros centro vyr. buhaltere, nesidomėdavo, kokie darbai atlikti pagal sąskaitą faktūrą, ir tai nebuvo jos kompetencija, jai užtekdavo sąskaitos faktūros ir direktoriaus R. J. parašo bei nurodymo, byloje yra tikri dokumentai ir ji juos matė, apie papildomus darbus, nenurodytus projekte, sužinojo iš kalbų, mokėjimai už šiuos darbus nebuvo daromi, mėnuo yra maksimalus laikas, per kurį turi būti apmokama sąskaita. Be to, byloje esančiame operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pokalbio 2011 m. liepos 12 d. 15.57 val. A. Č. darbo kabinete duomenys aiškiai apibūdina A. Č. inkriminuoto kurstymo padaryti dokumentų klastojimą tyčią, t. y. subjektyviuosius padarytos nusikalstamos veikos požymius.

478.2. Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes konstatuotina, kad nepriklausomai nuo to, kad iki to tuos pačius veiksmus atliko kitas asmuo, UAB „L“ darbų vadovas L. Š. tyčia suklastojo dokumentus, kurių panaudojimas šiuo atveju galėjo sukelti juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius, nes nuo to, ar projektas įvykdytas be pažeidimų, priklausė jo finansavimas, ir tai padaryti spaudė ne eilinis valstybės tarnautojas, o (duomenys neskelbtini) rajono meras ir kiti įtakingi asmenys. Todėl toks L. Š. padarytas darbų atlikimo aktų suklastojimas negali būti laikomas nepavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, o priešingai, turi būti vertinamas kaip pavojinga tyčinė nusikalstama veika, nurodyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, kartu konstatuotina, kad A. Č. veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, t. y. kad jis kartu su kitais kaltinime nurodytais asmenimis sukurstė L. Š. suklastoti ir panaudoti dokumentus ir tai padarė pasinaudodamas savo padėtimi ir pareigomis.

488.3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas A. Č. pagrįstai išteisino pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, nes jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o iš kaltinimo R. J. pagrįstai pašalino aplinkybę dėl L. Š. palenkimo suklastoti dokumentus, yra nepagrįsta, nes teismas nesivadovavo BPK 20 straipsnio ir 320 straipsnio reikalavimais ir neanalizavo, nevertino ir nepasisakė dėl prokuroro apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl A. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje.

498.4. Pažymėtina, kad A. Č. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu ėjo aukštas, atsakingas ir įtakingas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pareigas, kuriomis kitų asmenų akivaizdoje pasinaudojo darant neteisėtą spaudimą L. Š. siekdamas, kad šis suklastotų dokumentus. Valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-335/2013, 2K-P-1/2014, 2K-7-2-895/2017).

509. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, prokuroras daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neištyrė baudžiamojoje byloje surinktų faktinių duomenų, jų neanalizavo, taip padarė esminius BPK pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, o baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

51IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5210. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. Jasaičio kasacinis skundas atmestinas.

53Dėl BK 37 straipsnio taikymo

5411. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 37 straipsnį, neteisingai įvertino kaip mažareikšmius BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį atitinkančius R. E., A. J., R. J., K. Č. ir juridinio asmens UAB „L“ veiksmus, nes jų suklastoti dokumentai įtvirtino juridinę reikšmę turinčią informaciją, tokių dokumentų suklastojimas ir panaudojimas buvo viena iš prielaidų teisiškai reikšmingiems padariniams ir žalai fiziniams ar juridiniams asmenims atsirasti.

5512. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 37 straipsnio taikymą, yra pažymėjęs, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu. Pagal teismų praktiką dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais bylose taikant BK 37 straipsnio nuostatas būtina atsižvelgti į: 1) nusikaltimu padarytos žalos dydį (nustatoma, kad dokumento suklastojimas nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – teisingai dokumentų apyvartai, normaliai institucijų veiklai ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti); 2) nusikaltimo dalyką (nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra dokumentas, taigi vertinama konkretaus rašytinio akto svarba, dokumento teisinis ir kitokio pobūdžio reikšmingumas, dokumentu sukurti teisiniai santykiai, apyvartos mastas); 3) kitus nusikaltimo požymių ypatumus (t. y. atsižvelgtina į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką suklastojant konkretų dokumentą ar disponuojant juo, kai nustatoma, kad šie požymiai egzistuoja tik formaliai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016, 2K-169-689/2018).

5613. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. E. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su M. Š., D. G. ir L. Š., suklastojo tikrus dokumentus, susijusius su projekto darbų atlikimu ir jų priėmimu: pasirašė trijuose atliktų darbų aktuose, taip neteisingai patvirtindamas, jog juose nurodyti darbai yra atlikti; A. J. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo UAB „L“ pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nuteisti, K. Č., R. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu už tai, kad A. J., veikdamas UAB „L“ interesais, nurodė M. Š., veikiančiam UAB „L“ interesais, susitarti su R. J., kokius ir kokios sumos darbus įrašyti į atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, kad bendrovei būtų pervesti pinigai; M. Š. su R. J. ir K. Č., susitarę, kokius ir kokios sumos darbus įrašyti į atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, parengė dvi pažymas apie 2011 m. birželio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus bei šias pažymas detalizuojančius 2011 m. birželio mėnesį atliktų darbų aktus, juose melagingai įrašant, kad 2011 m. birželio mėnesį rekonstruojant ūkinį pastatą UAB „L“ atliko 226 158,41 Lt (65 500 Eur) vertės darbų, kurie realiai nebuvo atlikti, ir kartu su UAB „L“ finansininko išrašytomis dviem sąskaitomis faktūromis perdavė K. Č. ir R. J., o jiems pasirašius šias dvi pažymas ir šešiolika atliktų darbų aktų, melagingai patvirtinant, kad nurodyti darbai yra atlikti, R. J. žinomai suklastotus tikrus dokumentus pateikė kultūros centro buhalterijai, ir jų pagrindu UAB „L“ buvo pervesti 226 158,41 Lt (65 500 Eur).

5714. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad R. E. nusikaltimą, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarė ne siekdamas kokios nors asmeninės ar jo proteguojamų privačių fizinių ar juridinių asmenų naudos, o norėdamas įgyvendinti (duomenys neskelbtini) regiono laimėtą projektą, pagal kurį būtų laiku atlikti (duomenys neskelbtini) bažnyčios restauravimo (tvarkybos) darbai, taip siekiant išvengti rizikos dėl Europos Sąjungos projektui skirto finansavimo praradimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad A. J., R. J. K. Č. ir juridinio asmens UAB „L“ suklastoti ir panaudoti dokumentai nėra itin reikšmingi teisinių padarinių atsiradimo požiūriu, dėl jų panaudojimo nei (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centras, nei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija realiai jokios didelės turtinės žalos nepatyrė, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, o objektas yra atiduotas vertinti, nuteistieji veiką padarė ne siekdami kokios nors asmeninės naudos, o siekdami įgyvendinti Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos projektą (duomenys neskelbtini), pagal kurį būtų laiku atlikti ūkinio pastato rekonstravimo į klubą darbai, taip siekdami išvengti rizikos dėl Subsidijų sutartyje (duomenys neskelbtini) nurodyto ataskaitinio laikotarpio pažeidimo ir finansavimo praradimo. Įvertinęs šias aplinkybes ir vadovaudamasis bendraisiais teisės (protingumo, proporcingumo, teisingumo) principais, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad R. E., A. J., R. J. K. Č. ir juridinio asmens UAB „L“ veika yra mažareikšmė, ir, pritaikęs BK 37 straipsnį, juos nuo baudžiamosios atsakomybės atleido.

5815. Dokumentai – darbų priėmimo aktai ir pažymos, už kurių suklastojimą ir panaudojimą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti R. E., A. J. ir juridinis asmuo UAB „L“, o R. J. K. Č. buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo įforminami realizuojant civilinius teisinius santykius – rangą (statybos rangą). Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Jeigu pagal rangos sutartį nenurodyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Rangovas turi teisę reikalauti išmokėti jam avansą ar rankpinigius tik rangos sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.655 straipsnio 2 dalis). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka; šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (CK 6.687 straipsnio 1, 2 dalys).

5916. 2011 m. birželio 13 d. Sutartyje dėl (duomenys neskelbtini) bažnyčios restauravimo (tvarkybos) darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), sudarytoje tarp UAB „L“ (rangovo) ir (duomenys neskelbtini) parapijos (užsakovo), avansinis mokėjimas rangovui nebuvo nustatytas. 2011 m. balandžio 4 d. Vietos projekto vykdymo sutarties tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (Agentūros), vietos veiklos grupės (duomenys neskelbtini) (Strategijos vykdytojo) ir (duomenys neskelbtini) parapijos (Vietos projekto vykdytojo), kurios dalykas yra projektas (duomenys neskelbtini), 1 ir 5 punktuose nustatyti avansinis 20 procentų (121 000 Lt) mokėjimas bei 5 mokėjimai atitinkamais etapais. Byloje nustatyta, kad pagal R. E. pasirašytus žinomai suklastotus atliktų darbų aktus į UAB „L“ sąskaitą 2011 m. birželio 16 d. buvo pervesti 120 915,08 Lt. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad R. E. pasirašytuose žinomai suklastotuose darbų atlikimo aktuose nurodyti darbai vėliau buvo atlikti ir taip buvo iš esmės įteisinti neteisėti veiksmai, tačiau tai nepaneigia R. E. padarytos nusikalstamos veikos neteisėtumo ir žalos, nes jo veiksmai lėmė pasekmes – neteisėtą lėšų išmokėjimą.

6017. 2011 m. birželio 13 d. statybos rangos sutarties Nr. 4, sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centro (užsakovo) ir UAB „L.“ (rangovo) dėl ūkinio pastato rekonstravimo į klubą (duomenys neskelbtini), 5.2 punkte nurodyta, kad už atliktus darbus užsakovas įsipareigoja sumokėti pagal pateiktą tinkamai surašytą PVM sąskaitą faktūrą ne vėliau kaip per 2 mėn.; PVM sąskaita faktūra išrašoma tik atlikus ir perkančiajai organizacijai priėmus joje nurodytus darbus, kurie turi būti detalizuojami prie PVM sąskaitos faktūros pridedamame darbų (jų dalies) perdavimo–priėmimo akte. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad mokėjimo mechanizmas pagal statybos rangos sutartį buvo toks: pasirašius Subsidijų sutartį, rangos sutartį, mokėjimus atlieka (duomenys neskelbtini) kultūros centras kaip užsakovas, gavęs lėšas iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos, kadangi šios bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimą pavirtino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taryba ir jis numatytas savivaldybės biudžete; (duomenys neskelbtini) kultūros centras už atliktus darbus pagal rangos sutartį sumoka UAB „L“ pagal pateiktus dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktus); pagal Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą, vykdomą pagal 2007–2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, sudarytoje Subsidijų sutartyje (duomenys neskelbtini), nustatytas ataskaitinis laikotarpis, kurio pažeisti negalima; pagal Subsidijų sutartį kompensuojama 85 procentai partnerių patirtų išlaidų, t. y. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė sąskaitos kompensavimo būdu atgauna 85 procentus projekte panaudotų lėšų, pati prie projekto prisidėdama 15 procentų lėšų; (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė už projektą moka savivaldybės lėšomis, kurios turi būti kompensuojamos pagal Subsidijų sutartį iš Europos struktūrinių fondų tuo atveju, kai Subsidijų ir rangos sutartis tinkamai ir laiku įgyvendinama. Byloje nustatyta, kad pagal suklastotus 16 atliktų darbų aktų ir dvi pažymas apie 2011 m. birželio mėnesį atliktus darbus (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centras 2011 m. birželio 29 d. pervedė į UAB „L“ sąskaitą 20 000 Lt, o 2011 m. liepos 1 d. – 206 158,41 Lt. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal suklastotus dokumentus (atliktų darbų aktus ir pažymas apie atliktus darbus) buvo siekiama gauti pirminį UAB „L“ finansavimą bei pradėti objekte darbus siekiant išvengti galimų nuostolių ir kad šiuose suklastotuose ir panaudotuose dokumentuose nurodyti darbai už 226 158,41 Lt vėliau buvo realiai atlikti.

6118. Taigi tiek R. E., tiek A. J. ir juridinis asmuo UAB „L“ pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti, o R. J., K. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu už tai, kad suklastojo (kurstė suklastoti arba panaudojo suklastotus) dokumentus, įforminamus vykdant ūkinę veiklą – statybos darbus pagal rangos ar statybos rangos sutartį. Ši veikla buvo vykdoma pagal sutartis, sudarytas įgyvendinant projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos fondų. Rangos (statybos rangos) sutartyse, sudarytose tarp UAB „L“ ir (duomenys neskelbtini) parapijos bei tarp UAB „L“ ir (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centro, avansinis statybos darbų apmokėjimas nebuvo nurodytas. Byloje nustatyta, kad UAB „L“ neturėjo lėšų darbams pagal pasirašytas sutartis su (duomenys neskelbtini) parapija ir (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centru pradėti bei kitoms su būsimais statybos darbais susijusioms būtinoms išlaidoms (draudimo įmokoms) padengti, todėl pagal suklastotus dokumentus – atliktų darbų aktus – (duomenys neskelbtini) parapija ir (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centras pervedė UAB „L“ dalį sutartyse nurodytų lėšų ir, gavus pinigus, suklastotuose darbų atlikimo aktuose nurodyti darbai buvo padaryti. Taip elgiantis buvo pažeistos sutartyse nurodytos sąlygos.

6219. Rangos (statybos rangos) sutartis yra civilinių teisinių santykių dalykas. Ją sudarant galioja sutarties laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnyje: šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (1 dalis); sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (4 dalis). Pagal šioje sutartyje cituotą CK įtvirtintą teisinį reguliavimą rangos sutartyje gali būti nurodyta sumokėti rangovui avansą ar rankpinigius, tačiau, kaip minėta, tokia galimybė sutartyse, sudarytose tarp UAB „L“ ir (duomenys neskelbtini) parapijos bei tarp UAB „L“ ir (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centro, nebuvo nurodyta.

6320. Kaip minėta, 2011 m. balandžio 4 d. Vietos projekto vykdymo sutarties tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, vietos veiklos grupės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parapijos, kurios dalykas yra projektas (duomenys neskelbtini) 1 ir 5 punktuose buvo nurodytas avansinis 20 procentų (121 000 Lt) mokėjimas. Taigi (duomenys neskelbtini) parapija turėjo galimybę pagal šią sutartį gauti avansą. Byloje nustatyta, kad panaši suma (120 915,08 Lt) ir buvo išmokėta UAB „L“ pagal suklastotus tris atliktų darbų aktus. Pagal Subsidijų sutartį (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus apmoka (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centras, gavęs lėšas iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė už projektą moka savivaldybės lėšomis, kurių 85 procentai kompensuojami pagal Subsidijų sutartį iš Europos struktūrinių fondų. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centras pagal šešiolika suklastotų darbų atlikimo aktų UAB „L“ sumokėjo pinigais, gautais iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos. Taigi tiek (duomenys neskelbtini) parapija, tiek (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centras turėjo ir teisinę, ir faktinę galimybę avansu sumokėti UAB „L“ už sutartyse nurodytus darbus, o sutarčių šalys rangos (statybos rangos) sutartyse galėjo nustatyti avansinį jose nurodytų darbų apmokėjimą.

6421. Pagal rangos (statybos rangos) sutartį atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.694 straipsnio 4 dalis). Darbų, kurie nėra atlikti, nurodymas atliktų darbų akte reiškia šio akto suklastojimą ir tokia veika atitinka nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Atliktų darbų aktų pasirašymas sukelia teisines pasekmes rangos (statybos rangos) sutarties šalims, tačiau byloje nustatytos ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės – dėl suklastotų atliktų darbų aktų ir pažymų apie atliktus darbus panaudojimo nei (duomenys neskelbtini) parapija, nei (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centras, nei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija turtinės žalos nepatyrė, suklastotuose dokumentuose nurodyti darbai yra atlikti, nuteistieji šią veiką padarė siekdami ne kokios nors asmeninės naudos, o neprarasti sutartyse nurodytų projektų finansavimo – taip pat teisinės galimybės rangos (statybos rangos) sutartyse nustatyti avansinį jose nurodytų darbų apmokėjimą buvimas yra nusikaltimo – atliktų darbų aktų ir pažymų apie atliktus darbus suklastojimo ir jų panaudojimo – požymių ypatumai, dėl kurių R. E., A. J., R. J. K. Č. ir juridinio asmens UAB „L“ veika, atitinkanti BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius, pripažįstama mažareikšme. Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 37 straipsnį – ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis A. J. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, R. E., UAB „L“ – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, K. Č., R. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo bei bylą nutraukti yra teisėtas. Naikinti šią apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

65Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo

6622. Kasaciniame skunde prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog R. E., K. Č., R. J., A. J. ir juridinio asmens UAB „L“ veiksmais nebuvo padaryta didelė (turtinė ar neturtinė) žala valstybei, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centrui, juridiniam ar fiziniam asmeniui, yra nepagrįsta, todėl jie nepagrįstai išteisinti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

6723. Didelė žala yra būtinasis nusikaltimo, nurodyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis. Pagal teismų praktiką kiekvienu konkrečiu piktnaudžiavimo atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui, ir kt.; neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-335/2013, 2K-361-895/2016 ir kt.).

6824. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. E. K. Č., R. J., A. J. ir juridinis asmuo UAB „L“ pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo nuteisti už piktnaudžiavimą, kuris objektyviai pasireiškė atitinkamai dokumentų suklastojimu, dokumentų suklastojimu ir panaudojimu, kurstymu klastoti dokumentus. Teismas padarė išvadą, kad R. E. veiksmai, t. y. tyčinis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, įvykdymas, padarė didelę žalą, nes buvo pažemintas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės autoritetas ir įvaizdis visuomenėje, sumenkintas asmenų pasitikėjimas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybe, taip pat didelę neturtinę žalą patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituoti valstybės, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai; A. J., veikdamas juridinio asmens UAB „L“ interesais, palenkdamas kitus asmenis, siekė, jog bendrovė iš anksto sutartomis sąlygomis laimėtų (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centro organizuojamą supaprastintą mažos vertės pirkimą, ir kurstydamas klastoti dokumentus pažemino valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriamų lėšų administravimo skaidrumu bei teisėtumu, sumenkino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės autoritetą ir įvaizdį visuomenėje, dėl to valstybė ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė patyrė didelę žalą; R. J., klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, piktnaudžiavo tarnyba, diskreditavo asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriamų lėšų administravimo skaidrumu bei teisėtumu; K. Č., klastodamas dokumentus, piktnaudžiavo tarnyba, pažemino valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriamų lėšų administravimo skaidrumu bei teisėtumu, sumenkino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės autoritetą ir įvaizdį visuomenėje, dėl to valstybė ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė patyrė didelę žalą.

6925. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. E., K. Č., R. J., A. J. ir juridinio asmens UAB „L“ veiksmai, atitinkantys BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, pripažinti mažareikšme veika ir, vadovaujantis BK 37 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės jie atleisti. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą – BK 37 straipsnį – pritaikė tinkamai ir toks teismo sprendimas yra teisėtas. Konstatavęs, kad objektyviąją nusikaltimo – piktnaudžiavimo – sudėties pusę sudaranti veika yra mažareikšmė, apeliacinės instancijos teismas konstatavo ir tai, kad dėl R. E., K. Č., R. J., A. J. ir juridinio asmens UAB „L“ veiksmų valstybė, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centras, juridiniai ar fiziniai asmenys nepatyrė didelės žalos. Tai reiškia, kad R. E., K. Č., R. J., A. J. ir juridinio asmens UAB „L“ veiksmuose nėra būtinojo BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodyto piktnaudžiavimo sudėties požymio. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad byloje nenustatyta, jog nuteistųjų neteisėti veiksmai sukėlė rezonansą visuomenėje, truko ilgą laiką ar buvo sistemingi, nėra nukentėjusiųjų, konkurso nelaimėjusių įmonių vadovai jokių pretenzijų dėl rezultatų nereiškė, visi darbai, nurodyti suklastotuose dokumentuose, buvo atlikti, nėra duomenų, kad rekonstrukcijos paslaugos buvo nekokybiškos ar įsigytos didesne kaina ir pan., nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui, nekilo ir kitų žalingų padarinių, šie asmenys nepadarė veiksmų, kurie būtų nukreipti į vykdomų projektų tyčinį žlugdymą ir siekį padaryti žalą savivaldybei ar valstybei, nėra pagrindo teigti, kad dėl nagrinėjamų įvykių buvo pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės.

7026. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą nepritarta praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-98/2014).

7127. Kasaciniame skunde pakartojami pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti teiginiai, kuriais aprašytas nusikaltimo, nurodyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinasis požymis – didelė žala (neteisėtais veiksmais nuteistieji pažeidė valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės funkcijos ir veiklos principus bei diskreditavo valstybės, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardą ir t. t.). Kasaciniame skunde neanalizuojama ir argumentuotai nepaneigiama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad dėl R. E., A. J., K. Č., R. J. ir juridinio asmens UAB „L“ veiksmų valstybė, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini) miesto kultūros centras, juridiniai ar fiziniai asmenys didelės žalos nepatyrė. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir R. E., A. J., K. Č., R. J. padarytų veiksmų pobūdį, darytina išvada, kad jie netinkamai vykdė savo pareigas, pažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, savo veikloje nesivadovavo teisėtumo principu, tačiau jų veiksmais didelė žala valstybei, juridiniams ar fiziniams asmenims, nurodyta BK 228 straipsnio 1 dalyje, nebuvo padaryta. Taigi apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą – BK 228 straipsnio 1 dalį – aiškino ir taikė tinkamai, todėl nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos nuosprendžio dalį, kuria R. E., A. J., K. Č., R. J. ir juridinis asmuo UAB „L“ dėl nusikaltimo, nurodyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

72Dėl BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių taikymo (operatyvinių veiksmų teisėtumas)

7328. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl duomenų, gautų panaudojant vaizdo ir garso įrašymo aparatūrą A. Č., E. P., K. Č., A. J. darbo kabinetuose, nepripažinimo įrodymais, nes jie buvo padaryti be leidimo, yra nepagrįstos ir nemotyvuotos.

7429. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai išanalizuotos Šiaulių apygardos teismo pirmininko ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartys, kuriomis buvo sankcionuoti Operatyvinės veiklos įstatyme nurodyti slapto pobūdžio veiksmai bei šių veiksmų atlikimas, ir padaryta išvada, kad duomenys, gauti slapta patekus į A. Č., A. J., E. P., K. Č. darbo kabinetus, nepripažintini tinkamais ir leistinais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, taip pat išanalizavo minėtas nutartis ir padarė išvadą, kad šių nutarčių dalyse dėl slapto patekimo į darbo kabinetus nebuvo duotas leidimas įrengti technines priemones A. Č., A. J., K. Č., E. P. darbo kabinetuose (vaizdo ir garso įrašymo aparatūrą), todėl visi duomenys, gauti panaudojant šią priemonę darbo kabinetuose, laikomi gautais neteisėtu būdu ir nepripažįstami įrodymais pagal BK 20 straipsnio nuostatas, o operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, surašyti pagal garso ir vaizdo įrašus, negali būti vertinami, nes įrašai buvo padaryti be leidimo, t. y. nesant teisinio pagrindo atlikti operatyvinius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti šią išvadą pagrindžiantys argumentai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismo išvada nemotyvuota.

7530. Pažymėtina, kad, slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl, reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, motyvuotu teismo sprendimu, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, paisant proporcingumo reikalavimų. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018).

7631. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, pradedant operatyvinį tyrimą ir sankcionuojant operatyvinius veiksmus bei priemones, Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, tačiau operatyvinių veiksmų realizavimas nebuvo tinkamas, nes teismų nutartyse, kuriomis buvo sankcionuotas slaptas patekimas į A. Č., A. J., E. P., K. Č. darbo kabinetus, nebuvo nurodyta, kokie konkretūs ir kokios apimties veiksmai ir priemonės gali būti vykdomi, todėl garso ir vaizdo įrašai, padaryti šiuose kabinetuose, yra gauti pažeidžiant įstatymą ir neturi įrodomosios reikšmės. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra pagrįsta.

7732. Techninių priemonių naudojimo specialia tvarka ir slapto patekimo į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas sankcionavimo tvarka reglamentuota skirtinguose Operatyvinės veiklos įstatymo, galiojusio šių veiksmų atlikimo nagrinėjamoje byloje metu, straipsniuose, tačiau abu juos sankcionuoja tas pats subjektas – apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal generalinio prokuroro ar jo įgaliotų Generalinės prokuratūros ar apygardų prokuratūrų prokurorų, koordinuojančių ir kontroliuojančių operatyvinių veiksmų teisėtumą, motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis. Operatyvinės veiklos įstatymo 11 straipsnio pavadinime ir šio straipsnio 1 dalyje išvardyti konkretūs informacijos rinkimo būdai patalpoje, į kurią slapta patenkama: patalpų apžiūra, laikinas dokumentų paėmimas ir apžiūra, medžiagų, žaliavų ir produkcijos pavyzdžių bei kitų objektų paėmimas tirti neskelbiant apie jų paėmimą. Visose Šiaulių apygardos teismo pirmininko ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartyse sankcionuotas slaptas patekimas ar slapto patekimo pratęsimas į A. Č., A. J., E. P., K. Č. darbo kabinetus, nenurodant konkrečių informacijos rinkimo būdų, kurie turėtų būti naudojami į šiuos kabinetus slapta patekus.

7833. Šiaulių apygardos teismo pirmininko ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimis, kuriomis buvo sankcionuojamas slaptas patekimas ar slapto patekimo pratęsimas į A. Č., A. J., E. P., K. Č. darbo kabinetus, kartu buvo sankcionuojamas ir techninių priemonių naudojimas specialia tvarka ar tokio naudojimo pratęsimas, kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Nutartyse pakartota Operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sąvoka, nurodant asmenis, kurių susižinojimas, pokalbiai ar veiksmai bus kontroliuojami. Prokuroro kasaciniame skunde reiškiama nuomonė, kad tokia nutarčių struktūra, kai kartu sankcionuojamas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka ir slaptas patekimas į patalpas, reiškia, jog sankcionuojamas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka šiose patalpose. Tokia nuomonė nepagrįsta ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos aiškinant Operatyvinės veiklos įstatymo 10 ir 11 straipsnių nuostatas.

7934. Slaptas patekimas į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas ar transporto priemones savaime nėra informacijos rinkimo būdas, todėl vien tik patekimo į patalpas sankcionavimo faktas neturi jokios prasmės. Slaptai patenkant į patalpas sudaroma galimybė rinkti reikiamą informaciją, todėl nutartyje, kuria sankcionuojamas slaptas patekimas į patalpą, turi būti nurodytas ir informacijos rinkimo būdas, kuris toje patalpoje bus naudojamas. Patalpoje, į kurią patenkama slapta, informacija gali būti renkama Operatyvinės veiklos įstatymo 11 straipsnyje išvardytais arba kitais Operatyvinės veiklos įstatyme įtvirtintais būdais, pavyzdžiui, specialia tvarka naudojant technines priemones (Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnis), atliekant operatyvinį sekimą (Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 17 dalis) ir kt. Techninių priemonių naudojimas specialia tvarka Operatyvinės veiklos įstatyme apibrėžtas labai abstrakčiai: tai – motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (3 straipsnio 9 dalis). Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, kurioje reglamentuotas generalinio prokuroro ar jo įgaliotų Generalinės prokuratūros ar apygardų prokuratūrų prokurorų, koordinuojančių ir kontroliuojančių operatyvinių veiksmų teisėtumą, teikimo naudoti technines priemones specialia tvarka turinys, teikime turi būti nurodyti duomenys apie operatyvinės veiklos objektus. Įstatyme nėra reikalavimo teikime nurodyti kokius nors kitokius bent kiek konkretesnius duomenis apie techninių priemonių panaudojimo vietą. Teisėjų nutarčių sankcionuoti techninių priemonių naudojimą specialia tvarka, priimtų nagrinėjamoje byloje, teikimuose sankcionuoti šį veiksmą ir buvo apsiribojama duomenų apie operatyvinės veiklos objektus nurodymu, nedetalizuojant konkrečios priemonių naudojimo vietos. Antai Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Nr. 665 KF sankcionuota slapta G. Ž., A. Č., A. J., E. P., K. Č., V. A., R. J. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, taip pat techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant šių asmenų pokalbius, kitokį sužinojimą ar veiksmus, kai nė vienam dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2011 m. gruodžio 23 d. Šia nutartimi taip pat sankcionuotas slaptas patekimas į A. Č., E. P., K. Č. darbo kabinetus nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2011 m. gruodžio 23 d. Pagal tokį nutarties turinį galima daryti tam tikrą prielaidą, kad ja sankcionuotas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka A. Č., E. P., K. Č. darbo kabinetuose, tačiau galima daryti ir prielaidą, kad šia nutartimi sankcionuoti bet kokių G. Ž., A. Č., A. J., E. P., K. Č., V. A., R. J. pokalbių, kitokio sužinojimo ar veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, kur tai bevyktų, jeigu tai nesusiję su slaptu patekimu į kitas, nei nurodytos nutartyje, patalpas.

8035. Ta aplinkybė, kad Operatyvinės veiklos įstatyme neįtvirtintas reikalavimas teikime dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo nurodyti konkretesnes šių priemonių naudojimo sąlygas (pavyzdžiui, priemonių naudojimo vietą), gali būti vertinama kaip įstatymo spraga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 23 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016 yra suformuluoti reikalavimai teisėjo nutarčiai, kuria sankcionuojamas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka: Duodamas leidimą specialia tvarka panaudoti technines priemones teismas apsiribojo lakoniškomis frazėmis, perrašydamas OVĮ 3 straipsnio 9 punktą, kuriame pateikiama bendra šios priemonės sąvoka. Tuo tarpu, sankcionuojant leidimą įrengti slaptą garso ir vaizdo įrašymo aparatūrą <...> darbo kabinete, nepakanka apsiriboti bendromis frazėmis, parašytomis teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, – kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolė ir fiksavimas, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Tokios aptakios frazės teismo nutartyje, nenurodant, kokios konkrečios priemonės ir veiksmai, kokioje vietoje bus taikomi konkrečiam žmogui, netoleruotinos ir gali sukelti šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, kai be pagrindo bus kontroliuojamas visas asmens privatus ir viešas gyvenimas. Nutartyje turėjo būti aiškiai apibrėžtas operatyvinės veiklos subjektų leistinų veiksmų ratas, nurodant, kokioje vietoje, kokie slapti operatyviai veiksmai ir priemonės gali būti atliekami. Šios nutarties nuostatomis ir vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad Šiaulių apygardos teismo nutartys dėl techninių priemonių panaudojimo darbo kabinetuose akivaizdžiai neatitinka tokių nutarčių turiniui keliamų reikalavimų, ir atmesdamas prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl duomenų, gautų slapta patekus į A. Č., A. J., E. P., K. Č. darbo kabinetus, atitikties BPK 20 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams. Nukrypti nuo praktikos, suformuotos minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje, nėra pagrindo.

8136. Kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo išvados dėl vaizdo ir garso įrašų, padarytų slapta patekus į A. Č., A. J., E. P., K. Č. darbo kabinetus, neteisėtumo ginčijamos ir dėl to, kad nutartyse nebuvo nurodyti tikslūs kabinetų, į kuriuos yra sankcionuojamas slaptas patekimas, numeriai. Šie prokuroro kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl tikslaus darbo kabineto numerio nurodymo teismo nutartyje, kuria sankcionuojamas slaptas patekimas į tą kabinetą, yra per kategoriška, nes nutartyje nurodant, kad sankcionuojamas slaptas patekimas į konkretaus asmens darbo kabinetą, esantį konkrečiame pastate, aiškiai identifikuojama patalpa, į kurią leidžiama slapta patekti. Tačiau šios apeliacinės instancijos teismo išvados paneigimas neturi reikšmės garso ir vaizdo įrašų, padarytų kabinetuose, teisėtumo vertinimui, nes jie pripažinti neteisėtais ne vien dėl to, kad nutartyse nebuvo nurodyti A. Č., E. P., K. Č., A. J. darbo kabinetų numeriai.

8237. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvados dėl duomenų, gautų panaudojant vaizdo ir garso įrašymo aparatūrą A. Č., E. P., K. Č., A. J. darbo kabinetuose, nepripažinimo įrodymais yra pagrįstos ir naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį kasaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

83Dėl A. Č. išteisinimo

8438. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog L. Š. veiksmai, t. y. pasirašymas šešiolikoje atliktų darbų aktų, kurie jau anksčiau buvo suklastoti ir panaudoti, negali būti vertinami kaip pavojinga tyčinė nusikalstama veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes akivaizdžiai nesukėlė jokių realių teisiškai reikšmingų padarinių, taip pat kad bylos duomenų nepakanka A. Č. bei R. J. kaltei padarius kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas pagrįsti, iš dalies yra pagrįsti.

8539. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Č. pagal 2017 m. gegužės 31 d. jam pareikštą kaltinimą išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be kita ko, A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad palenkė UAB „L“ darbų vadovą L. Š. suklastoti šešiolika darbų atlikimo aktų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad L. Š. pasirašė šešiolikoje atliktų darbų aktų, savo parašu patvirtindamas darbų atlikimą, nors tie darbai nebuvo atlikti, tačiau jo pasirašymas nesukėlė jokių neigiamų teisinių pasekmių, kadangi mokėjimas už minėtus aktus jau buvo atliktas; taigi L. Š. pasirašymas aktuose neturėjo ir negalėjo turėti įtakos suklastoto dokumento panaudojimui ir pasekmėms jį panaudojus, jo pasirašymas buvo formalus suklastoto dokumento įforminimas. Teismas, konstatavęs, kad L. Š. pasirašymas šešiolikoje atliktų darbų aktų nesukėlė jokių pasekmių ir nesudaro nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, visumos, padarė išvadą, jog praranda prasmę A. Č., A. J. ir R. J. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jie palenkė L. Š. suklastoti dokumentus, t. y. pasirašyti šešiolikoje atliktų darbų aktų.

8640. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad L. Š. (kuris ikiteisminio tyrimo metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2011 m. liepos 14 d. kaip statybų vadovas pasirašė 2011 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktuose, kurie jau anksčiau buvo suklastoti ir panaudoti, todėl tokie L. Š. veiksmai negali būti vertinami kaip pavojinga tyčinė nusikalstama veika, atitinkanti BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius, nes L. Š. pasirašymas dokumentuose akivaizdžiai nesukėlė jokių realių teisiškai reikšmingų padarinių. Teismas konstatavo, kad byloje esančių duomenų nepakanka, kad būtų pagrįsta A. Č. ir R. J. kaltė padarius kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, t. y. kad veikdami bendrai ir su V. A., kuri ikiteisminio tyrimo metu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sukurstė L. Š. (kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) suklastoti 2011 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktus ir tokiu būdu piktnaudžiavo tarnyba.

8741. Byloje nustatyta, kad UAB „L“ darbų vadovas L. Š. šešiolikoje 2011 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktų pasirašė po to, kai pagal šiuos aktus UAB „L“ pinigai jau buvo sumokėti. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys (užsakovas ir rangovas). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad privalomas apskaitos dokumentų rekvizitas yra asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos, o šio straipsnio 3 dalyje – kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius privalomus rekvizitus. Taigi atliktų darbų aktai, kuriuose nebuvo rangovo atstovo – L. Š. parašo, nesvarbu, kad pagal juos jau buvo išmokėti pinigai, neturėjo teisinės galios ir juose nurodyti duomenys negalėjo būti įtraukti į apskaitos registrus. Vadinasi, priešingai nei konstatavo abiejų instancijų teismai, L. Š. pasirašymas atliktų darbų aktuose nebuvo formalus, teisinės reikšmės neturintis veiksmas. Tikro dokumento suklastojimas yra ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Taigi šešiolika atliktų darbų aktų visus tikro dokumento požymius įgavo tik tuomet, kai juos pasirašė L. Š.

8842. Konstatavus, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo išvados dėl L. Š. veiksmų pasirašant šešiolikoje atliktų darbų aktų teisinės reikšmės yra nepagrįstos, kitaip galėtų būti vertinami ir A. Č. veiksmai, dėl kurių jis išteisintas.

8943. Šioje nutartyje padaryta išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 37 straipsnį – ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis A. J. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, R. E., UAB „L“ – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, K. Č., R. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo bei bylą nutraukti yra teisėtas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. J., UAB „L“, K. Č. ir R. J. buvo nuteisti ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už tų pačių šešiolikos atliktų darbų aktų, dėl kurių kurstymo klastoti kaltinamas A. Č., suklastojimą ir panaudojimą. Taigi A. Č. kaltinamas kurstymu padaryti mažareikšmę veiką.

9044. Byloje nustatyta, kad L. Š. šešiolika atliktų darbų aktų pasirašė ne vėliau kaip 2011 m. liepos 14 d. Taigi nuo mažareikšmės nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik aštuoneri metai. Be to, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi A. Č. buvo laikinai nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero ir tarybos nario pareigų šešiems mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d., 2012 m. rugsėjo 20 d., 2012 m. gruodžio 18 d., 2013 m. kovo 19 d., 2013 m. birželio 14 d., 2013 m. rugsėjo 16 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2014 m. kovo 19 d. nutartimis A. Č. laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos nario pareigų pratęstas trims mėnesiams. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2014 m. birželio 20 d., 2014 m. rugsėjo 19 d., 2014 m. gruodžio 19 d., 2015 m. kovo 15 d. nutartimis A. Č. laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero ir tarybos nario pareigų pratęstas trims mėnesiams. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi A. Č. laikinai nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos nario pareigų trims mėnesiams, nes jis buvo išrinktas į naujos kadencijos rajono savivaldybės tarybą. Šis terminas trims mėnesiams buvo pratęstas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2015 m. liepos 27 d., 2015 m. spalio 26 d., 2016 m. sausio 25 d., 2016 m. balandžio 27 d., 2016 m. birželio 30 d., 2016 spalio 26 d. nutartimis. Taigi A. Č. procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų – buvo taikoma ilgiau nei penkerius metus. Pažymėtina, kad pagal BK 682 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, kuri savo pobūdžiu prilygsta procesinei prievartos priemonei – laikinam nušalinimui nuo pareigų, gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi A. Č. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu patyrė suvaržymus, savo pobūdžiu prilygstančius baudžiamojo poveikio priemonei, taikomai kartu su bausme ar atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės.

9145. Įvertinus veikos, kurios padarymu kaltinamas A. Č., pobūdį, nusikaltimo, kurį padaryti galimai kurstė A. Č., mažareikšmiškumą, baudžiamojo proceso trukmę, A. Č. taikytų procesinių prievartos priemonių pobūdį, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, kitais bendraisiais teisės principais, darytina išvada, kad naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, dėl kurių A. Č. išteisintas, nėra pagrindo.

9246. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 16 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-895/2017 ir teigia, kad joje esantys išaiškinimai yra teismo precedentas nagrinėjamai bylai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante (iš anksto) žinomi teisės subjektams, inter alia (be kita ko), žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia, Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

9347. Palyginus faktines aplinkybes, nustatytas baudžiamojoje byloje, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 16 d. nutartis, su aplinkybėmis, nustatytomis nagrinėjamoje byloje, darytina išvada, kad jos nėra tapačios arba labai panašios. Abiejose bylose taikyti tie patys BK straipsniai ir tapačios arba panašios asmenų, kurie buvo teisiami, einamos pareigos, tačiau skiriasi teisinių santykių, kuriuos įgyvendinant buvo klastojami dokumentai, pobūdis bei A. Č. ir savivaldybės mero, nuteisto byloje, kurioje buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 16 d. nutartis, vaidmuo padarant veiką, kuria jie kaltinami. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 16 d. nutartyje suformuluoti išaiškinimai nėra teismo precedentas nagrinėjamai bylai.

94Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

95Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu:... 4. A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 5. Juridinis asmuo UAB „L“ nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 200 MGL... 6. R. E. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) bauda, BK 228... 7. R. J., padaręs BK 228 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo... 8. K. Č., padaręs BK 228 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo... 9. A. Č. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 11. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. J. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1... 12. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria juridinis asmuo UAB „L“ nuteista... 13. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. E. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1... 14. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. J. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti... 15. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. Č. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti... 16. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 17. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 18. Šioje byloje taip pat išteisinti: A. Š. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, G.... 19. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą... 20. I. Bylos esmė... 21. 1.... 22. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu:... 23. 1.1. A. J., UAB „L“ nuteisti, R. J., K. Č. atleisti nuo baudžiamosios... 24. 1.2. R. E. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas –... 25. 1.3. A. Č. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad, būdamas (duomenys... 26. II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 27. 2. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal Šiaulių apygardos... 28. 3. Apeliacinės instancijos teismas Šiaulių apygardos prokuratūros... 29. III. Kasacinio skundo argumentai... 30. 4. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros... 31. 5. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvada, kad nuteistųjų R.... 32. 5.1. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, kaip teisingai konstatavo... 33. 5.2. Vien ta aplinkybė, kad visi nurodyti (duomenys neskelbtini) bažnyčios... 34. 6. Apeliacinės instancijos teismo kartu padaryta išvada, kad nors R. E., K.... 35. 6.1. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R.... 36. 6.2. A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba pagal... 37. 6.3. R. J. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2011 m.... 38. 6.4. K. Č. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį... 39. 6.5. Šiais neteisėtais veiksmais nuteistieji pažeidė valstybės... 40. 7. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad iš dalies išslaptintomis... 41. 7.1. Pagal šioje byloje esančių operatyvinių veiksmų protokolų turinį... 42. 7.2. Pažymėtina, kad OVĮ, rengiant dokumentus dėl slapto patekimo į... 43. 7.3. Pažymėtina, kad nors teismo nutartyje kalbama apie vaizdo ir garso... 44. 7.4. Be to, šiame procese pagal OVĮ gauti duomenys buvo patikrinti BPK... 45. 8. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad L. Š. veiksmai, t. y.... 46. 8.1. Byloje nustatyta, kad rangos darbus atliekanti įmonė UAB „L“... 47. 8.2. Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes konstatuotina, kad... 48. 8.3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 49. 8.4. Pažymėtina, kad A. Č. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo... 50. 9. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, prokuroras daro išvadą, kad... 51. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 52. 10. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų... 53. Dėl BK 37 straipsnio taikymo... 54. 11. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė... 55. 12. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti... 56. 13. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. E. pagal BK 300 straipsnio 1... 57. 14. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad R. E. nusikaltimą,... 58. 15. Dokumentai – darbų priėmimo aktai ir pažymos, už kurių suklastojimą... 59. 16. 2011 m. birželio 13 d. Sutartyje dėl (duomenys neskelbtini) bažnyčios... 60. 17. 2011 m. birželio 13 d. statybos rangos sutarties Nr. 4, sudarytos tarp... 61. 18. Taigi tiek R. E., tiek A. J. ir juridinis asmuo UAB „L“ pirmosios... 62. 19. Rangos (statybos rangos) sutartis yra civilinių teisinių santykių... 63. 20. Kaip minėta, 2011 m. balandžio 4 d. Vietos projekto vykdymo sutarties... 64. 21. Pagal rangos (statybos rangos) sutartį atliktų darbų priėmimas... 65. Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo... 66. 22. Kasaciniame skunde prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismo... 67. 23. Didelė žala yra būtinasis nusikaltimo, nurodyto BK 228 straipsnio 1... 68. 24. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. E. K. Č., R. J., A. J. ir... 69. 25. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. E., K. Č., R. J., A. J.... 70. 26. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą nepritarta praktikai, kai... 71. 27. Kasaciniame skunde pakartojami pirmosios instancijos teismo nuosprendyje... 72. Dėl BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių taikymo (operatyvinių veiksmų teisėtumas)... 73. 28. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvados... 74. 29. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai išanalizuotos Šiaulių... 75. 30. Pažymėtina, kad, slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar... 76. 31. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą,... 77. 32. Techninių priemonių naudojimo specialia tvarka ir slapto patekimo į... 78. 33. Šiaulių apygardos teismo pirmininko ir Šiaulių apygardos teismo... 79. 34. Slaptas patekimas į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas ar... 80. 35. Ta aplinkybė, kad Operatyvinės veiklos įstatyme neįtvirtintas... 81. 36. Kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo išvados dėl vaizdo ir... 82. 37. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvados dėl duomenų, gautų... 83. Dėl A. Č. išteisinimo ... 84. 38. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai apie tai, kad apeliacinės... 85. 39. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Č. pagal 2017 m. gegužės... 86. 40. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad L. Š. (kuris... 87. 41. Byloje nustatyta, kad UAB „L“ darbų vadovas L. Š. šešiolikoje 2011... 88. 42. Konstatavus, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo... 89. 43. Šioje nutartyje padaryta išvada, kad apeliacinės instancijos teismas... 90. 44. Byloje nustatyta, kad L. Š. šešiolika atliktų darbų aktų pasirašė... 91. 45. Įvertinus veikos, kurios padarymu kaltinamas A. Č., pobūdį,... 92. 46. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 93. 47. Palyginus faktines aplinkybes, nustatytas baudžiamojoje byloje, kurioje... 94. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 95. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir...