Byla 1-1133-957/2014
Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčioji N. L. įvykio vietoje mirė. Taip I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, kaltinamajam I. K. (I. K.), kaltinamojo gynėjai ir civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovei advokatei V. R., nukentėjusiųjų V. L. ir I. P. atstovui advokatui V. L., viešame teismo posėdyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. K., a/k ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis vairuotoju UAB ( - ), gyvenantis ( - ), neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį,

Nustatė

2I. K., 2013 m. gegužės 16 d. apie 10.19 val., vairuodamas UAB ( - ) priklausantį automobilį MAN 26.314 (Valst. Nr. ( - )), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) (toliau – ir KET) 119 punkto reikalavimą važiuojant atbuline eiga duoti kelią kitiems eismo dalyviams, važiuodamas atbulas ( - ) esančios VšĮ ( - ) teritorijoje, vairuojamo automobilio kelyje atsiradus kliūčiai – ligoninės teritorijoje einančiai pėsčiajai N. L., nesustabdė vairuojamo automobilio, partrenkė N. L. ir ją pervažiavo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčioji N. L. įvykio vietoje mirė. Taip I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

3Kaltinamasis I. K. apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu UAB ( - ) priklausančiu atliekų surinkimo automobiliu, kartu su porininku A. A., atvažiavo į ( - ) surinkti atliekų. Tuo maršrutu važiuoja kiekvieną ketvirtadienį, bet nežinojo, kad ten slaugos namai, manė, kad ligoninė. Tuo keliu būna ir žmonės vaikšto, nes ten nėra asfaltuoto kelio, šaligatvių pėstiesiems. Sukrovus atliekas pradėjo mašina lėtai atbulom važiuoti, per kamerą nieko nesimatė, porininko pagalba nepasinaudojo. Pavažiavus porą metrų pastebėjo ramentą, išlipęs pamatė, kad partrenkė žmogų ir ėmė skambinti pagalbai. Ar pėsčiąją partrenkė, ar pervažiavo, nežino, bet greičiausia pervažiavo, tačiau nemano, kad galėjo du kartus pervažiuoti. Automobilyje sumontuota vaizdo stebėjimo kamera, jis stebėjo padėtį, tačiau žvilgsnis nukreiptas būna nuo kameros, nes reikia žiūrėti ir per veidrodžius, be to, švietė saulė ir trukdė ką nors įžiūrėti. Automobilyje yra garsinis signalas ir sumontuoti švyturėliai. Mano, kad nebūtų galėjęs pastebėti, jei būtų atidžiai stebėjęs kamerą, tačiau pripažįsta, kad pažeidė KET 119 straipsnyje nustatytą taisyklę, jog važiuojant atbulom reikia apsižiūrėti, įsitikinti. Jeigu būtų pakankamai atidus, gal ir būtų pamatęs už automobilio esantį žmogų. Pasak kaltinamojo jis anksčiau už KET pažeidimus yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už autoįvykio sukėlimą, tačiau kada paskutinį kartą, nepamena, veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2001 metų, o tokią transporto priemonę vairuoja trečius metus. Įmonėje nenustatyta tvarka, kad vienas iš porininkų turėtų stebėti padėtį važiuojant atbuline eiga. Jam žinomas KET 119 punktas, kad važiuodamas atbulas vairuotojas turi duoti kelią kitiems eismo dalyviams, tačiau šios nuostatos nelabai laikėsi įvykio metu. Į įvykio vietą buvo atvykus nukentėjusiosios anūkė, su ja bendravo, atsiprašė, dar tą pačia dieną skambino, siūlė materialinę pagalbą, tačiau ši pagalbos atsisakė. Kito darbo neturi, šeimoje jis vienas dirba. Dėl civilinio ieškinio mano, kad 100 000 Lt reikalavimas nepagrįstas, tokios sumos pinigų jis nematęs.

4Nukentėjusiųjų V. L. ir I. P. atstovas advokatas V. L., teismo posėdyje dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog nukentėjusieji artimai bendravo su motina, patvirtina pateikti išrašai iš pasų, kurie rodo, jog keturis kartus į metus I. P. atvykdavo pas motiną. V. L. gyvena Lietuvoje, jam ypatingų dokumentų nereikia, nes jis nuolat aplankydavo motiną. Tai, kad nukentėjusiesiems įvykis sukėlė didelę psichologinę traumą, patvirtina byloje esančios nuotraukos. Kiekvienas normalus žmogus, ypač motiną pamatęs tokioje būsenoje, kai reikėjo padėti į karstą, nes buvo sumalta į mėsos gabalą, patirtų šoką. Parenkant ieškinio dydį atsižvelgta į eismo įvykio pobūdį, tai, kad kaltinamasis galėjo jo išvengti, jei būtų atidus turėjo būti atidus, kad nukentėjusioji pervažiuota du kartus, nes kraujo dėmė yra už galinio rato, taip pat įvertinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) formuojama praktika tokio pobūdžio bylose Nr. 2K-239/2011 priteista 60 000 Lt kiekvienam iš nukentėjusiųjų, 2K-80/2010 priteista 60 000, 40 000 ir 40 000 Lt nukentėjusiesiems, 2K-579/2010 du kartus po 100 000 Lt ir 50 000 Lt. Nukentėjusieji atsisakė priimti geranorišką žalos atlyginimą, nes nelabai linkę bendrauti su asmeniu, kuris prisidėjo prie pasekmių kilimo, be to, tuo metu turėjo kitų rūpesčių ir problemų, po to kai buvo velionė palaidota, viena dukra išvažiavo į Rusiją. Kaltinamasis rodė iniciatyvą, atsiprašė nukentėjusiųjų, jie priėmė jo atsiprašymą ir jie nenori, kad jis atlikinėtų realią bausmę, bet automobilis buvo draustas, todėl bendrovė ir darbdavys turi atlyginti, dėl to iš paties vairuotojo pinigų niekas nepaėmė. Prašoma atlyginti tik neturtinę žalą, o 17 264 Lt išmokėti draudimo bendrovės dengia pirmomis po įvykio dienomis patirtą turtinę žalą, t. y. čekius už atvažiavimą iš Maskvos, benziną.

5Liudytojas P. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilyje MAN 26.314 (Valst. Nr. ( - )), priklausančiame UAB ( - ), neįrengta garsinė sistema, kuri įspėja vairuotoją, kad prie automobilio galinės dalies yra kliūtis, ar artėjama prie kliūties. Nei viename iš įmonėje esančių automobilių tokios sistemos nėra. Minėtame automobilyje yra įrengtas atbulinės eigos signalas, kuris pradėjus važiuoti automobiliui atbulam įsijungia automatiškai (įjungus atbulinės eigos bėgį), ir įspėja aplinkinius asmenis, kad transporto priemonė važiuoja atbula. Taip pat įrengtas geltonos spalvos švyturėlis, kuris pradėjus darbą tiek važiuojant į priekį, tiek važiuojant atbulam yra įjungiamas. Švyturėlį įjungia pats vairuotojas. Švyturėlis nejungiamas važiuojant gatve, bet pradėjus darbą jis visada įjungiamas. Automobilio MAN 26.314 (Valst. Nr. ( - )), salone yra įrengta vaizdo stebėjimo įranga, kuri filmuoja vaizdą prie automobilio galinės dalies. Ši įranga sumontuojama transporto priemonės gamykloje. 2013 m. gegužės 16 d. minėtas automobilis išvyko į darbą su įrengta vaizdo stebėjimo įranga, o iš vairuotojo nebuvo gauta pranešimo dėl vaizdo stebėjimo įrangos gedimų. Jei atsirastų gedimai, juos šalintų transporto priemonės servise. Kokiu tiksliai spinduliu veikia vaizdo stebėjimo kamera, negali nurodyti, nes jinai pritaikyta matyti procesą prie mašinos galo, t. y. kaip pasikrauna konteineris, kaip įsipila šiukšlės ir panašai. Joks vaizdo įrašas neišlieka (b. l. 64-65).

6Liudytojas A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. gegužės 16 d., apie 10.30 val., dirbo pagal numatytą darbo grafiką automobiliu MAN (Valst. Nr. ( - )), jis automobilyje sėdėjo kaip keleivis, o automobilį vairavo I. K.. Važiuojant ( - ) ligoninės teritorijoje, atbuline eiga, vairuotojas I. K. pasakė, jog lyg ant kažko užvažiavo. Jis pats nepajuto, jog automobilis būtų kažką pervažiavęs, taip pat nepajuto jokio smūgio ir negirdėjo jokio garso. Vairuotojas tik pamatė nukrentantį ramentą ir tuomet pradėjo važiuoti į priekį ir šiek tiek pavažiavęs sustojo. Pavažiavus į priekį, I. K. sustabdė automobilį ir jie išlipo iš automobilio. Jis prie nukentėjusios moters nuėjęs nebuvo. I. K. vairuojant automobilį, jis tiesiog sėdėjo automobilio salone kaip keleivis ir į veidrodėlius nežiūrėjo, kas vyko automobilio gale jis nežiūrėjo, žiūrėjo į priekį (b. l. 63).

7Nukentėjusysis V. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. gegužės 18 d., apie 10-11 val. jam paskambino dukra A. Š. ir pasakė, kad jo mama N. L. žuvo eismo įvykio metu, ją pervažiavo automobilis. Daugiau jokių eismo įvykio aplinkybių nežino ir nurodyti negali. Dukrai apie įvykį pranešė iš ligoninės, kurioje ji pastaruoju metu gydėsi, ir kurios teritorijoje įvyko nelaimė. Automobilio draudimo bendrovė „PZU“ išmokėjo dalį patirtos neturtinės žalos ir laidojimo išlaidas, todėl šiai draudimo bendrovei daugiau pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio byloje jiems nereikš (b. l. 48-49, 51-52).

8Nukentėjusioji I. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. gegužės 18 d. jai paskambino dukterėčia A. Š. ir pasakė, kad mama N. L. žuvo eismo įvykio metu, ją pervažiavo automobilis. Daugiau jokių eismo įvykio aplinkybių nežino ir nurodyti negali. Dukterėčiai apie įvykį pranešė iš ligoninės, kurioje žuvusioji pastaruoju metu gydėsi, ir kurios teritorijoje įvyko nelaimė. Dėl šio įvykio jai padaryta turtinė ir neturtinė žala. Jos interesus pagal įgaliojimą atstovauja brolis V. L. ir advokatas V. L.. Pasibaigus tyrimui prašo nekviesti susipažinti su bylos medžiaga, nes ji nuolat gyvena Rusijoje. Teismo posėdyje taip pat prašo, kad ją atstovautų advokatas (b. l. 54-55).

9Iš 2013 m. birželio 13 d. įtariamojo I. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis įvykio vietoje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 126-130).

10Iš 2013 m. gegužės 16 d. eismo įvykio vietos pažiūros protokolo su priedais matyti, kad jame užfiksuotos transporto priemonės ir nukentėjusiosios kūno padėtys po eismo įvykio (b. l. 8-27).

11Iš 2013 m. gegužės 16 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota transporto priemonės būklė po eismo įvykio (b. l. 28-29).

12Iš 2013 m. gegužės 20 d. specialisto išvados Nr. T-A 4658/13(01) matyti, kad I. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 118-119).

13Iš 2013 m. liepos 26 d. specialisto išvados Nr. M 677/13(01) matyti, kad N. L. kūne nustatyti sužalojimai: daugiaskeveldriniai, atviri kaukolės kaulų lūžiai su trauminiu galvos smegenų pasišalinimu iš kaukolės ertmės, muštinė žaizda kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai veide, dešinėje krūtinės pusėje, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, kairėje plaštakoje, pilvo dešinėje, dešinėje kojoje, atviri dešinės rankos, dešinio žastikaulio ir dešinio stipinkaulio išnirimai, dešinio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžis, dešinio šlaunikaulio, kairio šlaunikaulio šoninio krumplio lūžiai, abiejų blauzdų kaulų bei dešinės pėdos I-IV-ų padikaulių ir pirštakaulių lūžiai, poliežuvinio kaulo dešiniojo rago ir skydinių kremzlių lūžiai, raktikaulių, krūtinkaulio kūno lūžiai, abipusiai dauginiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimais abipus, stuburo VII-o kaklinio ir I-o krūtininio slankstelių kūnų lūžiai, stuburo VI-o kaklinio ir VI-IX-o krūtininių slankstelių geterinių ataugų lūžiai su dislokacija dešinėn, dešinės mentės skeveldrinis lūžis, kraujosruvos skydliaukės skiltyse, liežuvyje, antinksčiuose, pjautuvinio raiščio plyšimas su pokapsuline kraujosruva kepenyse, pagal makroskopinį vaizdą, padaryti kietais bukais daiktais, netrukus iki mirties. Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1., 6.6.5., 6.6.11., 6.6.13., 6.6.15. punktus, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Būklė po kairio šlaunikaulio ir osteosintezės metaline plokštele ir vielomis. Šlaunikaulio lūžis padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai mėnesio laikotarpyje iki mirties. N. L. mirė nuo kūno sumušimo, jos lavono kraujyje ir raumenyje etilo alkoholio nerasta. N. L. autopsijos metu nustatytos šios somatinės ligos: bendrinė aterosklerozė, kepenų suriebėjimus ir fibrozė, kurios įtakos mirčiai neturėjo. Pagal įvykio aplinkybes ir išvadoje išvardintų sužalojimų makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, labiausiai tikėtina, kad sužalojimai buvo padaryti eismo įvykio metu nukentėjusiajai esant pėsčiajai. Įvertinus sužalojimų lokalizaciją, jų makromarfologinį vaizdą ir papildomų tyrimų duomenimis, kategoriškai pasisakyti apie pirminį kontaktą negalimą, tačiau vertinant sužalojimus visumoje, labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti nukentėjusiąją pervažiuojant ratais jos viršutinėmis ir apatinėmis kūno dalimis, ratui užvažiuojant iš dešinės. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji buvo horizontalioje padėtyje (b. l. 37-46).

142013 m. birželio 13 d. eksperimento protokolu nustatyta, kad žiūrint iš vairuotojo vietos per transporto priemonės salone įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą, matosi pėsčiojo judėjimas pagal visą automobilio galinę dalį, toliausiai 1,48 m atstumu nuo automobilio galo (b. l. 70-79).

15Iš 2013 m. gruodžio 31 d. specialisto išvados Nr. 11-2861 (13) matyti, kad jame nustatytas toks eismo įvykio mechanizmas: automobilis MAN 26.314, vairuojamas I. K., važiuodamas atbulas ( - ) teritorijoje, galine dalimi, partrenkė ir užvažiavo ant važiuojamoje dalyje buvusios pėsčiosios N. L.. Po nukentėjusiosios partrenkimo automobilis MAN 26.314 pavažiavęs į priekį sustojo, o pėsčioji liko gulėti ant važiuojamosios dalies, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Apskaičiuoti (nustatyti), kokiu greičiu prieš pat eismo įvykį važiavo automobilis MAN 26.314, vairuojamas I. K., negalima. Jeigu automobilio MAN 26.314 vairuotojas I. K. būtų važiavęs atbulas nedidesniu kaip 5,1 km/h greičiu, tai pastebėjęs pro įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą automobilio važiavimo trajektorijoje šalia automobilio užpakalinės dalies esančią pėsčiąją, laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę būtų turėjęs techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Automobilio MAN 26.314, vairuotojas I. K., važiuodamas atbulas ligoninės teritorijoje privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad bet kuriuo momentu galėtų sustoti iki ligoninės teritorijoje vaikščiojančių pėsčiųjų. Šioje situacijoje, automobilio MAN 26.314 vairuotojas I. K. galėjo tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad jo važiavimo trajektorijoje nėra kliūčių, esant reikalui, naudotis kito žmogaus pagalba. Pėsčioji N. L., ligoninės teritorijoje, pastebėjusi artėjantį automobilį privalėjo lakytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus jai pačiai ir netrukdyti pravažiuoti automobiliui. Automobilio MAN 26.314 vairuotojo I. K. veiksmai – važiuodamas atbulas ligoninės teritorijoje nesustojo prieš jo važiavimo trajektorijoje buvusią pėsčiąją N. L. bei ją pervažiavo – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad pėsčiosios N. L. veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti (b. l. 83-86).

16Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

17BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. BK 281 straipsnyje numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininkas pažeidė Kelių eismo taisyklių (ar kito teisės akto) punktus (ar dalis), kad kilo straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai (įvyko eismo įvykis ir jo metu žuvo žmogus) bei priežastinį ryšį tarp kaltininko padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių.

18Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad I. K. kaltė pažeidus KET 119 punkto reikalavimus ir dėl to sukėlus eismo įvykį, kurio metu žuvo nukentėjusioji N. L., t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma.

19Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis I. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu UAB ( - ) priklausančiu atliekų surinkimo automobiliu atvažiavo į ( - ) surinkti atliekų. Sukrovus atliekas pradėjo mašina lėtai atbulom važiuoti, per kamerą nieko nesimatė, pradėjo judėjimą atbuline eiga, pavažiavus porą metrų pastebėjo ramentą, išlipęs pamatė, kad partrenkė žmogų ir ėmė skambinti pagalbai. Automobilyje sumontuota vaizdo stebėjimo kamera, jis stebėjo padėtį, tačiau žvilgsnis nukreiptas būna nuo kameros, nes reikia žiūrėti ir per veidrodžius, be to, transporto priemonė yra didelė, įvykio metu švietė saulė ir trukdė ką nors įžiūrėti. Nurodė, kad žino KET 119 punkto reikalavimus, tačiau jų nevisiškai laikėsi. Jeigu būtų pakankamai atidus, gal ir būtų pamatęs už automobilio esantį žmogų. Taigi I. K. apklausiamas teismo posėdyje iš esmės pripažino, kad nesilaikė KET 119 punkto reikalavimų. Tokius kaltinamojo parodymus, tarp jų ir aplinkybę, kad jis važiuodamas atbuline eiga nesustojo prieš jo kelyje atsiradusią nukentėjusiąją N. L. ir taip pažeidė minėto KET punkto reikalavimus, patvirtina ir kiti teismo posėdyje BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirti įrodymai. Pažymėtina, kad tiesiogiai eismo įvykyje dalyvavęs I. K. porininkas A. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog įvykio metu jis automobilyje sėdėjo kaip keleivis, o automobilį vairavo I. K.. Važiuojant ( - ) esančios ligoninės teritorijoje, atbuline eiga I. K. pasakė, jog lyg ant kažko užvažiavo, nes pamatė nukrentantį ramentą, tada pradėjo važiuoti į priekį ir šiek tiek pavažiavęs sustojo. Nors iš liudytojo A. A. parodymų galima spręsti, jog I. K. žiūrėjo į veidrodį ir per jį pamatė nukritusį ramentą, o pats kaltinamasis tvirtina žiūrėjęs per kamerą bei veidrodžius, tačiau kartu A. A. parodymai bei pats faktas, kad jis buvo transporto priemonėje patvirtina ir tai, kad I. K. važiuodamas atbuline eiga, nebuvo pakankamai rūpestingas, nesiėmė visų saugumo priemonių, nepasinaudojo savo porininko, kuris sėdėjo šalia, pagalba. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis ir pats teigė, kad matomumas per transporto priemonės galinio vaizdo veidrodėlius ir gale sumontuotą vaizdo stebėjimo kamerą buvo blogas dėl transporto priemonės gabaritų ir ryškios saulės, be to, nuolat vaizdo per vieną prietaisą stabėti neįmanoma, nes reikia žiūrėti ir per veidrodžius. Tai, kad I. K. nebuvo pakankamai atidus, iš dalies patvirtina ir 2013 m. birželio 13 d. eksperimento protokolas, iš kurio matyti, kad žiūrint iš vairuotojo vietos per transporto priemonės salone įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą, matosi pėsčiojo judėjimas pagal visą automobilio galinę dalį, toliausiai 1,48 m atstumu nuo automobilio galo. Teismo vertinimu, tokiu atveju, jeigu I. K. būtų atidžiai stebėjęs vaizdą per kamerą, jis lėtai važiuodamas atbulas, nukentėjusiąją būtų pastebėjęs apytiksliai pusantro metro atstumu ir būtų spėjęs sustabdyti transporto priemonę. Kaltinamojo nusikalstamą nerūpestingumą vairuojant transporto priemonę, patvirtina ir faktas, jog jis į minėtą ligoninės teritoriją atvažiuodavo kiekvieną ketvirtadienį, nors nežinojo, kad ten slaugos namai, tačiau manė, kad ligoninė, matė vaikščiojančius ligotus asmenis, kurie vaikščiojo keliu, nes jiems takai neįrengti, tačiau nepaisant to važiuodamas atbuline eiga neišnaudojo visų būtinų saugumo priemonių. Pirmiau aptartos bei paties kaltinamojo nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors I. K. ir nenumatė, kad važiuodamas atbulas gali sukelti eismo įvykį, pervažiuoti žmogų, tačiau pagal veikos aplinkybes (vietą, matomumą, transporto priemonės gabaritus ir kt.) bei asmenines savybes (gana senai dirbantis tokios transporto priemonės vairuotoju, senai turintis vairuotojo pažymėjimą), galėjo ir turėjo tai numatyti. Pažymėtina ir tai, kad 2013 m. gruodžio 31 d. specialisto išvada Nr. 11-2861 (13) nustatyta, jog MAN 26.314 vairuotojo I. K. veiksmai – važiuodamas atbulas ligoninės teritorijoje nesustojo prieš jo važiavimo trajektorijoje buvusią pėsčiąją N. L. bei ją pervažiavo – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad I. K. veikdamas neatsargia kaltės forma, t. y. būdamas nusikalstamai nerūpestingas, pažeidė KET 119 punkto reikalavimą, nustatantį, kad transporto priemonės vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams ir dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo partrenkta ir mirtinai sužalota nukentėjusioji N. L.. Taigi, I. K. padarytas KET pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – eismo įvykiu, kurio metu žuvo N. L.. Aplinkybę, kad nukentėjusioji žuvo eismo įvykio metu, patvirtina 2013 m. liepos 26 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 677/13(01), kuria nustatyti nukentėjusiosios patirti sužalojimai bei konstatuota, kad pagal įvykio aplinkybes ir išvadoje išvardintų sužalojimų makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, labiausiai tikėtina, jog sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti eismo įvykio metu, jai esant pėsčiajai; vertinant sužalojimus visumoje, labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti nukentėjusiąją pervažiuojant ratais jos viršutinėmis ir apatinėmis kūno dalimis, ratui užvažiuojant iš dešinės, sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji buvo horizontalioje padėtyje. Analogiškas aplinkybes patvirtina 2013 m. gegužės 16 d. eismo įvykio vietos pažiūros protokolas su priedais, kuriame užfiksuotos transporto priemonės ir nukentėjusiosios kūno padėtys po eismo įvykio, taip pat nukentėjusiųjų I. P. ir V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jiems 2013 m. gegužės 18 d. paskambino A. Š. ir pasakė, jog jų mama N. L. žuvo eismo įvykio metu, ją pervažiavo automobilis.

20Teismas, remdamasis pirmiau aptartais įrodymais, konstatuoja, kad I. K., įvykio metu vairuodamas UAB ( - ) priklausantį automobilį, pažeidė KET 119 punkto reikalavimus, t. y. važiuodamas atbulas ligoninės teritorijoje, automobilio kelyje atsiradus kliūčiai – pėsčiajai N. L., laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, partrenkė N. L. ir ją mirtinai pervažiavo. Nustačius tokias kilusio įvykio aplinkybes, I. K. padaryta nusikalstama veika teisingai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

21Dėl I. K. skirtinos bausmės

22Teismas, skirdamas I. K. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies bei BK 61 straipsnio nuostatomis. Pirmiausia teismas įvertina I. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta vairuojant didelių gabaritų transporto priemonę, atliekant darbines funkcijas, minėta transporto priemone gana lėtai važiuojant atbuline eiga, dienos metu, iš esmės nešiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus, tačiau sukėlus neatstatomus padarinius – kilus eismo įvykiui žuvo žmogus, kaltinamajam nesiėmus visų būtinų saugumo priemonių. Įvertinama ir tai, kad I. K. padarė nusikalstamą veiką veikdamas neatsargia kaltės forma, kaip patyręs eismo dalyvis būdamas nusikalstamai nerūpestingas. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad I. K. yra gana jauno amžiaus, neteistas (b. l. 137), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 138-139), dirba, kartu su vaiko priežiūros atostogose esančia sutuoktine augina mažametį vaiką (b. l. 212-214), UAB ( - ) direktoriaus apibūdinamas itin teigiamai (b. l. 211). Teigiamai kaltinamąjį apibūdina ir jo veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo: nedelsdamas pranešė bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė pagalbą; atsiprašė į įvykio vietą atvykusių žuvusiosios artimųjų; siūlė jiems materialinę paramą. Kartu įvertinami faktai, kad I. K. Vilniaus priklausomybės ligų centre (b. l. 141), VŠĮ „Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje“ ir Šalčininkų Psichikos sveikatos skyriuje nesigydė (b. l. 143-144). Teismas neatsižvelgia į kaltinamojo gynėjos argumentą, kad I. K. padeda išlaikyti neįgalius tėvus, nes bylos medžiagoje pateikti tik duomenys apie jų neįgalumą, tačiau vien šis faktas, nesant konkrečių duomenų apie tai, kas yra jų globėjas, juos išlaiko, nesudaro pagrindo remtis šia aplinkybe palankiai kaltinamajam. I. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė žuvusiosios artimųjų, siūlė jiems materialinę paramą, kurios pastarieji atsisakė, tai rodo, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko, todėl teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis BK 61 straipsniu, atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

23Dėl pirmiau paminėtų aplinkybių teismas konstatuoja, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. K. paskyrus BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, atsižvelgus į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu.

24Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas, bausmei individualizuoti reikšmingas, aplinkybes, t. y. įvertinęs jau aptartą nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybės, jo elgesį šeimoje ir darbovietėje, taip pat elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (prisipažino, iškvietė pagalbą, gailisi, siūlė pagalbą artimiesiems), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam I. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas dvejų metų laikotarpiui, kartu skiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą įpareigojimą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

25Teismas, vadovaudamasis BK 67 ir 68 straipsniais, apsvarstęs BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo kaltinamajam I. K. klausimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, bylos aplinkybių visuma nesudaro teisinio pagrindo taikyti kaltinamajam šią poveikio priemonę. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad turi būti svarstomas klausimas dėl uždraudimo naudotis specialia teise, nes I. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis šia teise, t. y. vairuodamas transporto priemonę. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam I. K. įvertina tai, kad jis nusikaltimą padarė blaivus (b. l. 118-119), važiuodamas atbulas didelių gabaritų transporto priemone, o jo padarytas KET pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, nelaikytinas piktybišku ir šiurkščiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. K. administracine tvarka nuo 2003 iki 2010 metų baustas viso septynis kartus, paskutinį kartą, t. y. 2010 metais už pažeidimą, nesusijusį su KET pažeidimais, o už KET pažeidimą 2008 metais, t. y. nuo šio laiko jis nėra padaręs nė vieno KET pažeidimo, senesni I. K. padaryti pažeidimai taip pat nėra šiurkštūs. Pažymėtina, kad po eismo įvykio nuteistasis nedelsdamas iškvietė pagalbą, atvykusiems žuvusiosios artimiesiems geranoriškai siūlė materialinę paramą, tai rodo jo kritišką požiūrį į padarytą nusikaltimą, apgailestavimą dėl jo. Pažymėtina ir tai, kad I. K. dirba šiukšlių išvežimo automobilio vairuotoju, veiką padarė vykdydamas darbines funkcijas, šis darbas yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis, nes sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, taigi, uždraudus vairuoti transporto priemones, jis prarastų ir savo vairuotojo specialybę, atitinkamai ir darbą bei pragyvenimo šaltinį. Taip būtų pasunkinta ne tik paties kaltinamojo padėtis, bet ir jo šeimoje augančio 2011 metais gimusio mažamečio vaiko materialinis aprūpinimas ir socialinės garantijos. Be abejo, vien tai, jog BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau šią aplinkybę vertinant kartu su kitais bylos duomenimis, apibūdinančiais I. K. padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, ir nesuteikiant nė vienai iš nurodytų aplinkybių išskirtinės reikšmės, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo I. K. taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

26Dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų

27Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio ir 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ne tik įtariamajam (kaltinamajam), bet ir už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K–609/2010). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007).

28Esant tokioms įstatymo nuostatoms, šioje byloje už I. K. didesnio pavojaus šaltiniu (UAB ( - ) priklausančia transporto priemone) vykdant tarnybines pareigas padarytą žalą atsako jo darbdavys, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. UAB ( - ) kartu su draudimo bendrove, apdraudusia darbdavio atsakomybę.

29Iš bylos medžiagos matyti, kad draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiesiems I. P. ir V. L. išmokėjo viso 21 615,30 Lt (17 264 Lt neturtinei ir 4 351,30 Lt turtinei žalai atlyginti), todėl civiliniai ieškovai šiai bendrovei civilinio ieškinio nereiškia, tačiau prašo iš atsakovų I. K. bei UAB ( - ) solidariai priteisti jiems po 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, neįskaitant draudimo bendrovės išmokėtos 17 264 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti.

30Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš atsakovų nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistinas jų patirtos neturtinės žalos atlyginimas.

31CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

32Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiems I. P. ir V. L. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltus padarinius, kurie neatstatomi – žuvo žmogus, kuris buvo artimas nukentėjusiesiems, t. y. jų motina. Taip pat į tai, kad nukentėjusioji žuvo itin kraupiomis aplinkybėmis, buvo sutraiškyta sunkiasvorės transporto priemonės ratais, civiliniai ieškovai neturėjo galimybės tinkamai atsisveikinti, nes dėl sužalojimų pobūdžio negalima buvo laikyti atidaryto karsto. Šios aplinkybės patvirtina, kad civiliniai ieškovai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad tarp žuvusiosios ir civilinių ieškovų jos vaikų buvo gana stiprus emocinis ir dvasinis ryšys, tai patvirtina aplinkybė, jog žuvusiosios dukra I. P., kuri gyvena Maskvoje, periodiškai lankydavo Lietuvoje gyvenančią motiną (patvirtina prie ieškinio pridėta paso kopija su atvykimo į Lietuvą atspaudais (b. l. 199-203)), buvo atvykusi ir bylos tyrimo metu. Nors nepateikta jokių duomenų apie artimus nukentėjusiojo V. L. ryšius su žuvusia motina, tačiau bylos eiga rodo, kad šis ryšys taip pat buvo gana stiprus, nes V. L. organizavo motinos laidotuves, gana aktyviai domėjosi bylos tyrimo eiga, organizavo savo ir sesers I. P. teisių gynybą bylos tyrimo procese. Kita vertus, siekiant užtikrinti civilinio atsakovo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą bei realų nukentėjusiųjų teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimą, teismas įvertina ir žalą sukėlusio asmens kaltę, kuri pasireiškė neatsargumu, taip pat į kaltinamojo I. K. turtinę padėtį, kartu įvertinama ir civilinio atsakovo UAB ( - ) finansinė padėtis. Pažymėtina, kad I. K. augina mažametį vaiką, jo sutuoktinė nedirba, todėl jo darbo užmokestis yra iš esmės vienintelis šeimos pajamų šaltinis, be to jis turi finansinių įsipareigojimų bankui, kas mėnesį moka bankui po 153 Lt ir mokės iki 2018 metų vidurio. Byloje nėra duomenų, kad UAB ( - ) finansinė padėtis būtų bloga, tačiau duomenų daryti priešingą išvadą taip pat nėra itin daug, pagal pateiktus dokumentus už suteiktas paslaugas skolininkai įmonei skolingi 1 661 631,44 Lt, tai rodo, kad šiuo metu įmonė realiai vykdo veiklą, todėl nepaisant to, kad šiuo metu įmonei kitų ūkio subjektų įsiskolinimai gana dideli, tačiau įmonė anksčiau ar vėliau turės galimybę disponuoti piniginėmis lėšomis. Kita vertus įvertinama ir tai, kad įmonė teikia viešąją paslaugą Vilniaus miesto savivaldybei, todėl nepagrįstai apsunkinus jos finansinę padėtį nukentėtų ir miesto gyventojai. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti mažesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį, negu prašoma ieškinyje. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau aptartas aplinkybes konstatuoja, kad nukentėjusiesiems I. P. ir V. L. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas kiekvienam po 35 000 Lt. Į šia sumą įskaitytina nukentėjusiesiems draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėta 17 264 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, ir nustatytina galutinė nukentėjusiesiems priteistina suma neturtinei žalai atlyginti – po 26 368 Lt. Teismo vertinimu, būtent tokios sumos nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei užtikrina civilinių atsakovų ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą. Civilinių ieškovų atstovas prašė neįskaityti draudimo bendrovės išmokėtos sumos į priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad pirmomis dienomis po įvykio nebuvo išsaugoti čekiai už atvykimą iš Maskvos, benziną, todėl minima draudimo bendrovės išmokėta pinigų suma, kuri buvo skirta neturtinei žalai atlyginti, civiliniai ieškovai dengė materialinius nuostolius. Vis dėl to teismas pažymi, kad pinigai, išmokėti neturtinei žalai atlyginti, skirti iš dalies kompensuoti patirtiems dvasiniams išgyvenimams, o ne materialaus pobūdžio nuostoliams atlyginti, todėl teismas neturi teisinio pagrindo draudimo bendrovės išmokėtos 17 264 Lt sumos neįskaityti į priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti.

33Kartu teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, todėl teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Dėl to nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo teismo posėdyje pateikti kasacinės instancijos teismo praktikos pavyzdžiai, kuriais jis grindžia savo teiginius dėl šioje byloje priteistino neturtinės žalos, turi tik orientacinę reikšmę. Šiuo atveju teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis neišeina už teismų praktikoje šios kategorijos bylose priteisiamų sumų minimalių ir maksimalių ribų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-555/2012, 2K–53/2013, 2K-509/2013, 2K- 220/2013, 2K-65/2013 ir kt.).

34Civiliniai ieškovai ieškiniu prašo iš atsakovų I. K. bei UAB ( - ) solidariai priteisti jiems po 1500 Lt advokato išlaidoms atlyginti.

35Ši ieškinio dalis tenkintina iš dalies.

36Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad šioje byloje kartu su ieškiniu pateikti du nukentėjusiųjų atstovo advokato V. L. pinigų priėmimo iš nukentėjusiojo V. L. kvitai 1000 Lt ir 2000 Lt sumoms. Nors nepateikti konkretūs advokato veiksmai, už kurių atlikimą buvo sumokėtos minimo sumos, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atstovas dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų apklausose, pateikė civilinį ieškinį, susipažino su bylos medžiaga, taip pat dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose bei pateikė teismui galutinį civilinį ieškinį. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo I. K. padėtis nėra tiek bloga, kad neturėtų galimybės sumokėti tokio dydžio sumą, jis dirbantis, todėl sprendžia, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma nėra aiškiai per didelė, todėl ji priteistina iš kaltinamojo I. K., kartu atsižvelgiant į tai, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaidos už advokato darbo apmokėjimą išieškomos iš kaltinamojo, o ne iš kitų asmenų, materialiai atsakingų už jo veiksmus. Ši pinigų suma priteisiama V. L., nes iš byloje pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad pinigus atstovui sumokėjo būtent šis nukentėjusysis.

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38I. K. (I. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

39Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

40Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, I. K. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

41Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 15 d.

42Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. P. ir V. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies:

43Iš UAB ( - ) priteisti nukentėjusiesiems I. P. ir V. L. kiekvienam po 26 368 Lt neturtinei žalai atlyginti.

44Iš I. K. priteisti nukentėjusiajam V. L. 3 000 Lt advokato išlaidoms atlyginti.

45Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus... 2. I. K., 2013 m. gegužės 16 d. apie 10.19 val., vairuodamas UAB ( - )... 3. Kaltinamasis I. K. apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę pripažino... 4. Nukentėjusiųjų V. L. ir I. P. atstovas advokatas V. L., teismo posėdyje... 5. Liudytojas P. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilyje... 6. Liudytojas A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m.... 7. Nukentėjusysis V. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m.... 8. Nukentėjusioji I. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m.... 9. Iš 2013 m. birželio 13 d. įtariamojo I. K. parodymų patikrinimo vietoje... 10. Iš 2013 m. gegužės 16 d. eismo įvykio vietos pažiūros protokolo su... 11. Iš 2013 m. gegužės 16 d. transporto priemonės techninės būklės... 12. Iš 2013 m. gegužės 20 d. specialisto išvados Nr. T-A 4658/13(01) matyti,... 13. Iš 2013 m. liepos 26 d. specialisto išvados Nr. M 677/13(01) matyti, kad N.... 14. 2013 m. birželio 13 d. eksperimento protokolu nustatyta, kad žiūrint iš... 15. Iš 2013 m. gruodžio 31 d. specialisto išvados Nr. 11-2861 (13) matyti, kad... 16. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados... 17. BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 18. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų... 19. Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis I. K. kaltę pripažino visiškai ir... 20. Teismas, remdamasis pirmiau aptartais įrodymais, konstatuoja, kad I. K.,... 21. Dėl I. K. skirtinos bausmės... 22. Teismas, skirdamas I. K. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies bei BK... 23. Dėl pirmiau paminėtų aplinkybių teismas konstatuoja, kad šioje byloje BK... 24. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už... 25. Teismas, vadovaudamasis BK 67 ir 68 straipsniais, apsvarstęs BK 67 straipsnio... 26. Dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų... 27. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109... 28. Esant tokioms įstatymo nuostatoms, šioje byloje už I. K. didesnio pavojaus... 29. Iš bylos medžiagos matyti, kad draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“... 30. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš atsakovų nukentėjusiesiems ir... 31. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 32. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiems I. P.... 33. Kartu teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės,... 34. Civiliniai ieškovai ieškiniu prašo iš atsakovų I. K. bei UAB ( - )... 35. Ši ieškinio dalis tenkintina iš dalies.... 36. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 38. I. K. (I. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą... 39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,... 40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 41. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo... 42. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. P. ir V. L. civilinį ieškinį... 43. Iš UAB ( - ) priteisti nukentėjusiesiems I. P. ir V. L. kiekvienam po 26 368... 44. Iš I. K. priteisti nukentėjusiajam V. L. 3 000 Lt advokato išlaidoms... 45. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...