Byla e2-1-769/2019
Dėl įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys AB „Swedbank“, D. M., antstolio Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontora

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Linai Vaitkutei, vertėjaujant D. K., dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas” atstovėms D. G., I. L., atsakovei L. K., jos atstovėms advokatėms Kristinai Prialgauskaitei, Svietlanai Baracevičienei, trečiajam asmeniui D. M., jo atstovui advokatui Olegui Drobitko, trečiojo asmens AB „Swedbank“ atstovui V. Š., trečiojo asmens antstolio Aleksandro Selezniovo kontoros atstovei M. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovei L. K. dėl įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys AB „Swedbank“, D. M., antstolio Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontora.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovės ir kredito gavėjo D. M. prievolės pagal būsto kreditavimo sutartį yra solidarios, priteisti iš atsakovės 32 855,60 Eur skolą ir kintamąsias metines palūkanas už negrąžintą 32 657,97 Eur kredito sumą, skaičiuojamas nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki visiško skolos grąžinimo, imant šešių mėnesių LIBOR ir pridedant 1,3 procento metinių palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi ir pelno maržą, kurios kiekvienų metų kovo 3 d. ir rugsėjo 3 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai buvusios darbo dienos, jeigu palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, šešių mėnesių LIBOR ir pridedant 1,3 procentų metinių palūkanų dydžio AB „Citadelė“ bankas skolinimosi rizikos ir pelno maržą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2006 m. gruodžio 20 d. tarp AB „Swedbank“ ir D. M. buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis, pagal kurią bankas kredito gavėjui suteikė 92 375,84 Eur kreditą būstui, esančiam ( - ), pirkti. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2045 m. gruodžio 20 d. Įsipareigojimų pagal būsto kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti 2006 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis su atsakove, pagal kurią laiduotojas laidavo už kredito gavėją ir įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį; laiduotojas ir kredito gavėjas atsako kaip solidarūs skolininkai, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas už kredito grąžinimą, palūkanų bei netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą bei kitų kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą bankui, laiduotojas už prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą bankui atsako visu savo turtu. Kredito grąžinimą bankui kredito gavėjas apdraudė 2006 m. gruodžio 28 d. tarp ieškovės ir kredito gavėjo sudaryta draudimo sutartimi. Kredito gavėjas nuo 2010 m. birželio 16 d. nevykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl bankas nutraukė su juo sudarytą kredito sutartį ir kreipėsi į ieškovę draudimo išmokai gauti. Ieškovė išmokėjo bankui 91 209,65 Eur draudimo išmoką ir perdavė antstoliui Aleksandrui Selezniovui Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą 91 797,76 Eur ir 1 565,46 Lt (ekvivalentas eurais - 453,39 Eur) skolinio įsipareigojimo sumai. Pardavus hipoteka įkeistą butą, buvo padengta 58 551,68 Eur skolos suma. 2015 m. vasario 9 d. ieškovė ir AB „Swedbank“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovei perleistas reikalavimas dėl likusios 32 657,97 Eur skolos ir kitų mokėjimų pagal sutartį. Bankas informavo laiduotoją (atsakovę) apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovei. 2015 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį Nr. 2-7390-512/2015, kuria nutarta pakeisti pradinį išieškotoją banką į naująjį išieškotoją (ieškovę) dalyje dėl likusio įsiskolinimo pagal kredito sutartį. Kredito gavėjas D. M. yra bankrutavęs Jungtinėje Karalystėje. Ieškovė išsiuntė atsakovei raginimą, kuriame nustatė 35 kalendorinių dienų terminą kreipimuisi į bendrovę dėl skolos grąžinimo sąlygų nustatymo, tačiau per ieškovės nurodytą terminą atsakovė į ieškovę dėl skolos grąžinimo nesikreipė ir skolos nesumokėjo. Atsakovės įsiskolinimą pagal laidavimo sutartį sudaro: 32 657,97 Eur likusi bendrovės bankui sumokėta ir negrąžinta draudimo išmokos dalis, 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutartyje Nr. 06-105792-FA (su visais vėlesniais jos pakeitimais bei papildymais) nurodyto dydžio ir apskaičiavimo būdo sutartinės palūkanos, 5 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojant jas nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, 197,63 Eur už vykdomojo įrašo atlikimą; iš viso: 32 855,60 Eur, 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutartyje Nr. 06-105792-FA (su visais vėlesniais jos pakeitimais bei papildymais) nurodyto dydžio ir apskaičiavimo būdo sutartinės palūkanos, 5 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojant jas nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos (t. 1, b. l. 1-7).

5Išsiuntus procesinius dokumentus atsakovei ir tretiesiems asmenims atsiliepimui pateikti ir gavus atsakovės atsiliepimą į ieškinį, ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir prašė pripažinti, kad atsakovės ir kredito gavėjo D. M. prievolės pagal būsto kreditavimo sutartį yra solidarios, priteisti iš atsakovės 32 855,60 Eur skolą ir kintamąsias metines palūkanas už negrąžintą 32 657,97 Eur kredito sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, imant šešių mėnesių LIBOR ir pridedant 1,3 procento metinių palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi ir pelno maržą, kurios kiekvienų metų kovo 3 d. ir rugsėjo 3 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai buvusios darbo dienos, jeigu palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, šešių mėnesių LIBOR ir pridedant 1,3 procentų metinių palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bendros ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos skolos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 104).

6Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė dalyje dėl skolos priteisimo ieškinį tenkinti, likusioje dalyje ieškinį atmesti. Nurodė, kad pripažįsta, jog įsipareigojimų pagal 2006-12-20 būsto kredito sutartį įvykdymui užtikrinti 2006-12-20 buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 06-105792-LA su laiduotoja, atsakove, tačiau jai nebuvo išaiškinta laiduotojo atsakomybė ir galimos pasekmės paskolos gavėjui nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Nesutinka dėl kintamųjų metinių palūkanų už negrąžintų 32 657,97 Eur kredito sumą, skaičiuojamų nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki visiško skolos gražinimo priteisimo, kadangi palūkanų išieškojimui taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas, taip pat nesutinka dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, nes palūkanos už palūkanas negali būti priteisiamos (t. 1, b. l. 75-77).

7Ieškovės atstovė I. L. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, paaiškindama, kad apie trečiojo asmens D. M. bankrotą ieškovė nežinojo, apie bankroto procesą neturėjo jokių duomenų, AB „Swedbank“ nebuvo įtraukta į bankroto bylą. Prievolė negali būti pasibaigusi. Išieškojimas iš D. M. vyko pagal notaro išduotą vykdomąjį raštą. Išieškojimas toliau vykdomas. Po ieškinio pateikimo iš D. M. nebuvo išieškota jokia pinigų suma. Į užsienį nesikreipė, nes pasirinko išieškoti skolą iš solidaraus atsakovo. Kada buvo keliama bankroto byla, D. M. nebevykdė kredito sutarties. Ieškovė perėmė reikalavimo teisę iš AB „Swedbank“ į D. M. skolą tik 2015 m. Bankroto procesas buvo vykdomas nesąžiningai, nes ieškovė neturėjo galimybės susižinoti apie bankroto procesą D. M., nebuvo įtraukta į bankroto procedūrą. Bankroto bylos iškėlimo metu kreditoriumi buvo AB „Swedbank“. Informavimas – realus pranešimo išsiuntimas gavėjams, o ne viešas paskelbimas. Ieškovė turi pagrindą nesutikti su prievolės pasibaigimu pagal paskolos ir laidavimo sutartis, nes apie bankrotą kreditoriui nebuvo pranešta; pagal kasacinio teismo išaiškinimą ( civilinė byla Nr.3K-3-398-421/2017) pasekmės gali būti netaikomos, jei pažeista kreditoriaus teisė. Ieškovė neginčija bankroto proceso, bet nesutinka su prievolės pasibaigimu. Ieškovės atstovės teigimu, prašymas dėl ieškinio senaties taikymo yra nepagrįstas,- 10 metų terminas nėra praleistas.

8Atsakovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nurodžiusi, kad laidavimo sutartį pasirašė, nes tai liepė daryti jos vadovė J. P., D. M. nepažinojo, jis buvo būsto pirkėjas, o atsakovė dirbo Nekilnojamojo turto agentūroje.

9Atsakovės atstovė advokatė Svietlana Baracevičienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad laidavimas baigiasi, kai baigiasi pagrindinė prievolė ( CK 6.87 str.). Kadangi D. M. buvo iškelta bankroto byla, skola turėtų būti nurašyta,- reikalavimai nebeegzistuoja. Ieškovė žinojo apie bankroto bylą, nes pati pateikė dalį dokumentų. Ieškovė nesąžininga, pati nesikreipė į Angliją dėl duomenų pateikimo. Atsakovės galimybės gauti informaciją buvo apsunkintos,- ji nebuvo įtraukta į kreditorius, neturėjo jokių duomenų apie kredito sutarties nevykdymą, sutarties nutraukimą. Viešas paskelbimas laikraščiuose yra tinkamas pranešimas apie bankrutavimą: 2010 metais paskelbta laikraštyje, išsiųsta informacija visiems žinomiems kreditoriams. Paskolos suma nurodyta 304 000 Lt ( 22 bylos lapas), - pagal to meto svaro kursą gavosi 76 000 svarų, kurie buvo nurodyti bankroto byloje. Bankrutuodamas D. M. nurodė visus asmenis, kuriuos laikė kreditoriais, tarp nurodytų kreditorių yra ir ieškovė. Prašo taikyti ir ieškinio senatį pagal CK 6.88-6.89 straipsnius.

10Trečiasis asmuo D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo pažįstama J. P., dirbusi nekilnojamojo turto agentūroje, pasiūlė jam pirkti butą. Paaiškėjo, kad imant paskolą reikalingas laiduotojas. Agentūra rado butą ir surado laiduotoją, jis pats laiduotojo neieškojo, tik pasirašė paskolos sutartį. Butas, kurį jam surado, buvo agentūros vadovų nuosavybė. Jam nereikėjo tvarkyti jokių dokumentų. Kodėl atsakovė tapo laiduotoja, jis nežino. Butą jis pirko nuomai, nuoma rūpinosi J. P., pinigus atiduodavo bankui. Po to jis nutarė buto nebenuomoti. Jis bendravo tik su AB „Hansabankas“. Buvo susitaręs su J. P., kad ji prižiūrės butą. Jis turėjo finansinių įsipareigojimų, kurių nebegalėjo vykdyti, todėl 2009 m. pradėjo bankroto bylą Anglijoje, kur paaiškino, kad jam bankrutavus už Lietuvoje esantį turtą atsakys laiduotojas. Jis buvo kalbėjęs su banku dėl laiduotojo pakeitimo, tačiau bankas atsisakė pakeisti laiduotoją. Bankroto metu jo kreditorius Lietuvoje buvo AB „Hansabankas“, įsiskolinimas 300 000 Lt. Bankroto administratorius turėjo informuoti kreditorius apie iškeltą bankroto bylą. Jis pats bandė susisiekti su banku, tačiau bankas juo nesidomėjo. Bankroto bylos proceso metu buvo parduotas jo nekilnojamas turtas; bankroto procedūra yra baigta. Kaip jo pinigai paskirstyti kreditoriams, jis nežino. Mano, kad skola turėtų būti nurašyta, nes jis bankrutavo. Nurodydamas kreditorius jis nurodė pavadinimus, esančius sutartyse. Su antstoliu bendravo pasibaigus bankroto bylai.

11Trečiojo asmens atstovas advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. M. neprašė atsakovės būti laiduotoja, jokio spaudimo jai nedarė; D. M. bankroto bylos laikotarpiu Lietuvoje nebuvo fizinių asmenų bankroto procedūros, kadangi nebuvo įstatymo. D. M. viską padarė sąžiningai, nurodė kreditorius, susisiekė su antstoliu. Pagal CK 6.89 straipsnį neterminuotas laidavimas pasibaigia per 2 metus, mano, kad suėjusi ieškinio senatis.

12Trečiojo asmens AB „Swedbank“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo tenkinti. Bankroto byla vyko Anglijoje, todėl bankroto bylos iškėlimas nėra absoliutus šalutinių prievolių pasibaigimui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė žinojo apie bankroto bylos iškėlimą. Jeigu būtų žinoma apie bankroto bylos iškėlimą, priverstinis skolos išieškojimas būtų nutrauktas, turto pardavimą vykdytų bankroto administratorius; nei ieškovė, nei bankas nebuvo įtraukti į bylą kreditoriais. Atsakovės pozicija nėra paremta jokiais įrodymais. Vien tai, kad D. M. yra bankrutavęs pagal Anglijos įstatymus ir jo skolos nurašytos, nereiškia, kad pasibaigė jo prievolės Lietuvoje.

13Trečiojo asmens antstolio Aleksandro Selezniovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad antstolio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. M. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai; teismo nutartimi išieškotojas pakeistas į ieškovę. 2014 m. liepos 16 d. gavo laišką anglų kalba, kuriame nurodyta, kad 2010 m. spalio 5 d. priimtas dokumentas dėl D. M. bankroto, o 2011 m. spalio 5 d. D. M. pripažintas bankrutavęs. Antstolis kreipėsi į skolininką 2014 m. liepos 22 d. ir į skolininko bankroto administratorių, tačiau jokios informacijos negavo, todėl jokie vykdymo veiksmai nėra atliekami. Jeigu kreditoriai nėra įtraukti ir skola nenurašyta, vykdomoji byla nenutraukiama. 2014-12-10 D. M. turtas buvo parduotas.

14Teismas konstatuoja:

15ieškinys atmestinas.

16Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

17Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 20 d. AB banko „Hansabankas“ (dabar AB „Swedbank“ bankas, toliau – Bankas) ir D. M. sudarė Kredito sutartį Nr. 06-105792-FA (su visais vėlesniais jos pakeitimai bei papildymais), pagal kurią Bankas kredito gavėjui suteikė 92 375,84 Eur būsto kreditą, butui, esančiam adresu Klaipėdos g. 8-6, Klaipėdoje, pirkti (t. 1, b. l. 10-17). 2006 m. gruodžio 20 d. tarp Banko ir atsakovės sudaryta laidavimo sutartis Nr. 06-105792-LA1 (su visais vėlesniais jos pakeitimai bei papildymais), pagal kurią atsakovė laidavo už kredito gavėją D. M. (t. 1, b. l. 18-21). Kredito grąžinimas bankui buvo užtikrintas 2006 m. gruodžio 28 d. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ draudimu, draudimo liudijimo serija Nr. BPD 030700 (su visais vėlesniais jos pakeitimai bei papildymais), naudos gavėju nurodant – Banką. Kredito grąžinimo bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimui butas, esantis Klaipėdos g. 8-6, Klaipėda, buvo įkeistas hipoteka (t. 1, b. l. 22-23, 28-31). D. M. netinkamai vykdant kreditorinius įsipareigojimus 2010 m. lapkričio 17 d. Bankas 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį vienašališkai nutraukė ir 2010 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į ieškovę dėl 91 209,65 Eur draudimo išmokos mokėjimo (t. 1, b. l. 32). Ieškovė 2011 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą dėl 91 209,65 Eur draudimo išmokos išmokėjimo bankui pagal draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką, nuo 2011-02-15 iki 2014-01-15 (t. 1, b. l. 33-37); 2013-09-10 prie 2010-05-20 sutarties buvo sudarytas naujas draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafikas, kur draudimo išmokos sumą buvo įsipareigota išmokėti iki 2016-01-15. 2013 m. lapkričio 13 d. tarp ieškovės ir Banko sudarytos pavedimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 38-39) ieškovė 2014 m. balandžio 1 d. pateikė antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdyti 2013 m. spalio 28 d. Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 4261, -91 797,76 Eur ir 1.565,46 Lt (ekvivalentas eurais - 453,39 Eur) skolinio įsipareigojimo sumai (t. 1, b. l. 40-43). 2015 m. sausio 13 d. turto pardavimo iš varžytinių akte Nr. S1-321836 nurodyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas 2014 m. gruodžio 19 d. įvykusiose varžytinėse Nr. 59387 pardavė butą, unikalus Nr. 4400-0930-4814:2821, esantį Klaipėdos g. 8-6, Klaipėda, 1/42 dalį negyvenamosios patalpos (parkavimo vieta Nr. 35), unikalus Nr. 4400-0930-2367:3068, ir 1/66 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0046-0137, esančias Klaipėdos g. 8, Klaipėda, už 61 862,84 Eur (t. 1, b. l. 44). Iš 2015 m. sausio 15 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. B12330 matyti, kad antstolis pervedė AB „Swedbank“ 58 551,68 Eur, likusi skola išieškotojui sudaro 33699,47 Eur (t. 1, b. l. 45). 2015 m. vasario 9 d. tarp ieškovės ir Banko sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises pagal 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį dėl likusios 32 657,97 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos bei kitų įstatymų nustatytų teisių, 197,63 Eur išlaidų už vykdomojo įrašo atlikimą ir 105,13 kuratoriaus atlyginimo išlaidų, teises pagal 2006-12-20 laidavimo sutartį (t. 1, b. l. 46-49). Ieškovės teigimu, apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovei pranešta 2017 m. kovo 3 d. pranešimu (t. 1, b. l. 50). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7390-512/2015 patenkintas antstolio prašymas ir pakeistas vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/01408 dalyje dėl 32 657,97 Eur skolos, 2006-12-20 kreditavimo sutartyje Nr. 06-105792-FA su visais jos pakeitimais ir papildymais nurodyto dydžio ir apskaičiavimo būdo sutartinių palūkanų, 5 procentų palūkanų, skaičiuojant jas nuo 2010-12-13 iki visiško skolos išieškojimo dienos, 197,63 Eur išlaidų už vykdomojo įrašo atlikimą ir 105,13 Eur kuratoriaus išlaidų išieškojimo iš D. M. išieškotojas Bankas išieškotoju UAB „Būsto paskolų draudimas“, likusioje dalyje paliekant esamą kreditorių AB „Swedbank“ (t. 1, b. l. 53-54). Ieškovė teismui pateikė 2015-03-26 atspausdintus dokumentus apie tai, kad gavėjas D. M. yra bankrutavęs Jungtinėje Karalystėje ( dokumentas į lietuvių kalbą neišverstas) (t. 1, b. l. 55). Ieškovė išsiuntė atsakovei 2013 m. sausio 21 d. raginimą, kuriame nurodė, kad kreditavimo sutartis su D. M. nutraukta, Bendrovė iki 2014-01-15 išmokės Bankui visą draudimo išmoką ir perims visas reikalavimo teises D. M. atžvilgiu, kartu su 2006-12-20 laidavimo sutartimi; nustatė 35 kalendorinių dienų terminą, kreipimuisi į Bendrovę dėl skolos grąžinimo sąlygų nustatymo (t. 1, b. l. 56). Iš atsakovės pateiktų dokumentų (t. 2, b. l. 14-17) matyti, kad Jungtinėje Karalystėje 2010 m. spalio 5 d. teismo sprendimu D. M. paskelbtas bankroto įsakymas, 2011 m. spalio 5 d. bankroto procedūra buvo baigta. D. M. kreditorių sąraše nurodyti šie Lietuvos kreditoriai: AB „Lietuvos draudimas“ 156,01 svarų sumai, UAB „Swedbank lizingas“ 78 882,11 svarų sumai ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 78 302,47 svarų sumai. „Swedbank lizingas“, UAB nurodė, kad D. M. nėra minėtos bendrovės klientas ( 75 b.l., II t.). Iš Birmingeno nemokumo tarnybos gautame rašte nurodyta, kad 2010-10-05 prieš D. M. buvo atliktas bankroto įsakymas ( 118 b.l., II t.). 2019-02-11 Akcinės bendrovės Lietuvos paštas informacijoje nurodyta, kad siuntų paieška pagal siuntėjo duomenis negalima, dokumentai, patvirtinantys pašto siuntos įteikimą gavėjui, saugomi 6 mėnesius (138 b.l., II t.). Trečiojo asmens D. M. atstovo pateikti dokumentai (t. 2, b. l. 167-172) patvirtina, kad D. M. 2010 m. spalio 5 d. teismo sprendimu paskelbtas bankrotas, pirmasis pranešimas kreditoriams buvo paskelbtas 2011 m. kovo 17 d. Liudytoja J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie tai, jog D. M. ruošiasi bankrutuoti, ji žinojo, -jai buvo sakiusi D. M. draugė. Tai buvo apie 2008 m., tačiau apie tai, kad jam iškelta bankroto byla, ji nežinojo. Kokiu pagrindu atsakovė tapo laiduotoja, ji nežino. Ji dirbo įmonėje, kuri surado D. M. butą. Atsakovė taip pat dirbo šioje įmonėje (agentūroje). Liudytoja turėjo įgaliojimą pasirašyti sutartį dėl buto nupirkimo; atsakovė turėjo pasirašyti laidavimo sutartį, kad greičiau agentūra parduotų butą. Atsakovei laiduotoja pasiūlė būti agentūros vadovė, kuriai priklausė 6 butai, tarp jų ir D. M. parduotas. Bankas D. M. neleido pakeisti laiduotojos.

18Dėl užsienio valstybėje iškeltos bankroto bylos teisinių padarinių.

19Fizinių asmenų bankroto procedūras Jungtinėje Karalystėje reglamentuoja 1986 m. Nemokumo įstatymas, procedūrinius nemokumo procesų klausimus reglamentuoja 1986 m. nemokumo taisyklės. 1986 m. Nemokumo įstatymo 278 straipsnyje įtvirtinta, kad asmens, kurio atžvilgiu priimtas įsakymas dėl bankroto, bankrotas: a) prasideda tą dieną, kada yra priimamas įsakymas ir b) tęsiasi iki tol, kol asmuo bus atleistas pagal tolesnes šio skyriaus nuostatas. 1986 m. bankroto įstatymo 279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bankrutavęs asmuo yra atleidžiamas nuo įsipareigojimų pasibaigus vienerių metų terminui, pradedant skaičiuoti nuo datos, kurią prasideda bankrotas. 281 straipsnyje nurodyta, kad asmuo atleidžiamas nuo visų bankroto skolų, tačiau atleidimas nuo įsipareigojimų neatleidžia bankrutavusio asmens nuo kitų bankroto skolų, kurios nėra įrodamos jo bankroto procese (Nemokumo įstatymo 281 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad ES valstybėse narėse bankroto byloms su tarptautiniu elementu yra taikomas 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, kuris įtvirtina bankroto bylų universalumą, t. y. kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui vienoje valstybėje narėje apima ir kitose valstybėse narėse esantį skolininko turtą ir kreditorius, išskyrus tam tikras Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų nustatytas išimtis dėl šalutinės bankroto bylos. Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 16 straipsnis nustato automatinį sprendimų pripažinimo kitose valstybėse narėse principą; pagal Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 3 straipsnio 1 dalį jurisdikciją iškelti bankroto bylą turi tos valstybės narės teismai, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paprastai bankroto byloms ir jų padariniams yra taikomas valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, teisė. Pagal to paties Reglamento straipsnio 2 dalį valstybės, kurioje iškelta byla, teisė nustato tokios bylos iškėlimo sąlygas, jos eigą ir užbaigimą. Ji konkrečiai nustato: <...> c) atitinkamus skolininko ir likvidatoriaus įgaliojimus; <...> f) bankroto bylų pasekmes individualių kreditorių iškeltoms byloms, išskyrus neišspręstas bylas; g) reikalavimus, kurie turi būti nukreipti į skolininko turtą, ir reikalavimų, atsiradusių iškėlus bankroto bylą, vertinimą; h) taisykles, reglamentuojančias reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą. Reglamento Nr. 1346/2000 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bet kuris sprendimas iškelti bankroto bylą, kurį pagal savo jurisdikciją, kaip nustatyta 3 straipsnyje, priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje. Reglamento Nr.1346/2000 25 straipsnyje nustatyta, kad teismo, kurio sprendimas dėl bylos iškėlimo pripažįstamas pagal 16 straipsnį, priimti sprendimai, susiję su bankroto bylos eiga ir užbaigimu, taip pat yra pripažįstami be tolesnių formalumų ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr.Nr. 3K-3-580/2013, 3K-3-398-421/2017). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad į bylą pateikti Jungtinės Karalystės teismo procesiniai sprendimai (2010 m. spalio 5 d. teismo sprendimas dėl paskelbto bankroto įsakymo D. M., 2011 m. spalio 5 d. sprendimas dėl bankroto procedūros užbaigimo) pagal Reglamentą Nr. 1346/2000 yra pripažįstami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ( taip pat ir Lietuvoje) netaikant jokių specialių procedūrų, o jų sukeliamos teisinės pasekmės turi būti nustatomos pagal Jungtinės Karalystės teisę (Reglamentas Nr.1346/2000). Ginčo, kad D. M. yra bankrutavęs Jungtinėje Karalystėje ir yra atleistas nuo visų bankroto skolų (pagal 1986 m. bankroto įstatymą) pasibaigus vienerių metų terminui, pradedant skaičiuoti nuo datos, kurią prasideda bankrotas, negali būti.

20Dėl kreditorių informavimo.

21Ieškovės teigimu, kreditorius Swedbank Lietuvoje nebuvo tinkamai informuotas apie iškeltą bankroto bylą D. M. Jungtinėje Karalystėje ( negavo pranešimo), ieškovė tapo kreditore tik 2015 metais, todėl gali būti netaikomos bankroto bylos pasekmės. Trečiojo asmens Swedbank, AB atstovo nuomone, bankroto bylos pasibaigimas Anglijoje nėra absoliuti priežastis laiduotojo prievolių naikinimui. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo nurodė, kad pačio bankroto neginčija, tačiau teigia, kad apie bankrotą nežinojo jie, antstolis, kuris būtų nutraukęs priverstinį išieškojimą; teigia, kad „Swedbank lizingas“ yra atskira įmonė, jai D. M. nebuvo skolingas ir pan. Atsakovės ir trečiojo asmens D. M. atstovų advokatų teigimu, bankroto procedūra atitiko reikalavimus, 2010 metais buvo paskelbta laikraštyje, išsiųsti pranešimai visiems nurodytiems kreditoriams; advokatės S. B. teigimu, ieškovė buvo nesąžininga, kreipėsi į paštą dėl duomenų pateikimo pasibaigus senačiai, dėl informacijos gavimo į Jungtinę Karalystę iš viso nesikreipė, nors ieškinio pateikimo metu žinojo apie pasibaigusį bankrotą ir t.t.

22Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, Nr.3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008).

23Kasacinio teismo praktikoje jau yra pasisakyta dėl Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatų, reglamentuojančių užsienio kreditorių informavimą apie nemokumo bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal Reglamento Nr. 1346/2000 39 straipsnį bet kuris kreditorius, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne toje valstybėje narėje, kurioje iškelta byla, turi teisę raštu pateikti reikalavimus bankroto byloje. Tam, kad kreditorius galėtų įgyvendinti šią teisę, reikia jį informuoti. Reglamento Nr. 1346/2000 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kas turi būti nurodyta pranešime kreditoriams: atskiru pranešimu pateiktoje informacijoje nurodoma termino pabaiga, nuobaudos dėl minėto termino nepaisymo, tarnyba ar institucija, įgaliotos priimti pateiktus reikalavimus ir kitas nustatytas priemones. Tokiame pranešime taip pat nurodoma, ar kreditoriai, kurie turi pirmumo teisę arba kurių reikalavimai užtikrinti užstatu, turi pateikti reikalavimus. Reglamento Nr. 1346/2000 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad 40 straipsnyje numatyta informacija pateikiama valstybės, kurioje iškeliama byla, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų. Tam naudojama forma, kurios antraštė visomis oficialiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis yra „Kvietimas pateikti reikalavimą. Privalomieji terminai“. Reglamento Nr. 1346/2000 26 straipsnyje įtvirtinta, kad bet kuri valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iškeltą bankroto bylą arba vykdyti tokioje byloje priimtą teismo sprendimą, jei tokio pripažinimo ar vykdymo pasekmės akivaizdžiai prieštarautų tos valstybės viešajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms. ESTT, pasisakydamas dėl Reglamento Nr. 1346/2000 26 straipsnio aiškinimo, yra nurodęs, kad šis straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iškeltą bankroto bylą, jei sprendimas ją iškelti buvo priimtas akivaizdžiai pažeidžiant susijusio su ta byla asmens pagrindinę teisę būti išklausytam (2006 m. gegužės 2 d. sprendimo byloje Eurofood, C-341/04, EU:C:2006:281, 67 punktas). Pažeidimas turėtų būti akivaizdus teisės nuostatos, kuri valstybės, kurios prašoma pripažinti arba vykdyti, teisinėje sistemoje laikoma esmine, arba teisės, šioje sistemoje pripažintos pagrindine, pažeidimas (ten pat, 63 ir 64 punktai). Atsižvelgiant į minėtą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką konstatuotina, kad ne bet koks joje nurodytų asmens teisių pažeidimas, o tik akivaizdus, gali būti pagrindas atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje priimtą sprendimą bankroto byloje. Kasacinis teismas taip pat išaiškino ( civilinėje byloje Nr.3K-3-398-421/2017), kad šalis, teigusi, jog jos teisės buvo pažeistos dėl netinkamo informavimo apie bankroto bylą, privalo teismui pateikti minėtas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad D. M. kreditorių sąraše buvo nurodyti šie Lietuvos kreditoriai: AB „Lietuvos draudimas“ 156,01 svarų sumai, UAB „Swedbank lizingas“ 78 882,11 svarų sumai ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 78 302,47 svarų sumai. Ieškovė teismui pateikė jau 2015-03-26 atspausdintus dokumentus apie tai, kad gavėjas D. M. yra bankrutavęs Jungtinėje Karalystėje, t.y. šie duomenys ieškovei buvo žinomi beveik prieš du metus iki ieškinio teismui surašymo dienos; apie pradėtą bankroto procedūrą buvo paskelbta 2010-11-11 „The gazette“. Apie tai, kad Swedbank, AB, buvo tinkamai informuotas apie bankroto procedūrą patvirtina ir vykdomojoje byloje Nr.10-1408/2014 esantis bankroto administratoriaus pranešimas apie tinkamą kreditorių informavimą ( 112 b.l., II t.). Tai, kad ieškovė per vėlai ir su netinkamu klausimu kreipėsi į paštą dėl informacijos apie siuntų gavimą iš Jungtinės Karalystės, nepatvirtina ieškovės teiginių dėl netinkamo jos ir kreditoriaus Swedbank, AB, informavimo apie bankroto procedūrą užsienyje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei įvertinus tai, jog „Swedbank“ Lietuvoje veikia kartu su antrine įmone „Swedbank lizingas“, jų buveinės vietos ir telefono numeriai sutampa; ieškovė kartu su pirminiu kreditoriumi buvo nurodyta D. M. kreditorių sąraše ( skolos sumos beveik analogiškos, kas patvirtina 2006 metais sudarytos Kredito sutarties ir Kredito grąžinimo užtikrinimui sudarytos draudimo sutarties aplinkybes), nurodyti kreditoriniai įsiskolinimai Bankui ir Draudimo bendrovei ( atsakovės advokatės paskaičiavimu) atitiko D. M. buvusius įsiskolinimus; 2010 metais Bankui nutraukus Kredito sutartį ieškovė priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo Bankui,- tapo D. M. kreditore ir pan. Ieškovei nepateikus jokių duomenų apie tai, kad ji ar pirminis kreditorius būtų kreipęsis su pretenzijomis į bankroto procedūrą atlikusi teismą dėl netinkamo jų informavimo, dėl informacijos apie bankroto eigą ir pan., ieškovei nepateikus duomenų, patvirtinančių teiginius apie D. M. kreditorių „Swedbank“ ir „Būsto paskolų draudimas“ teisių ir laisvių pažeidimą, juos tinkamai neinformavus apie bankroto procedūrą kitoje Europos Sąjungos valstybėje, ieškovės teiginiai dėl bankroto pasekmių netaikymo pažeidus kreditorių teises, atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas negali sutikti su ieškovės atstovės teiginiais, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog bankroto procedūros nebuvo pažeistos,- L. K. apie jai nepažįstamo asmens D. M. bankrotą sužinojo tik 2017 metais gavusi ieškinį, kur ieškovė nurodė, kad antstolis negali tęsti tolimesnio skolos išieškojimo iš skolininko D. M., kuris yra bankrutavęs Jungtinėje Karalystėje, -atsakovė nebuvo skolininkė, ne ji inicijavo bankroto procedūrą Jungtinėje Karalystėje, apie pagrindinio skolininko bankroto bylą ieškovė ją informavo tik 2017 metais, todėl ir prievolės įrodyti aplinkybes dėl tinkamo D. M. kreditorių informavimo atsakovė neturi. Be to, pažymėtina, jog nei ieškovė, nei pirminis kreditorius Bankas neginčija pačio bankroto,- jį pripažįsta, tokiu būdu pripažindami, jog Jungtinėje Karalystėje iškelta bankroto byla, priimtas teismo sprendimas akivaizdžiai neprieštarauja Lietuvos viešajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms (Reglamento Nr. 1346/2000 26 straipsnis).

24Dėl laiduotojos atsakomybės.

25CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.81 straipsnyje, nustatančiame laiduotojo atsakomybę, nustatyta, jog prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (1 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (2 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį jis laiduoja tokio asmens kreditoriui. Protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiškai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumą įvykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti patikimą informaciją iš asmens, už kurį laiduojama, dėl pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimo. Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau. Kad skolininko prievolės vykdymas būtų efektyviai kontroliuojamas ir užtikrinama laiduotojo teisėtų interesų apsauga, įstatymų leidėjas neapsiribojo atitinkamas laidavimu užtikrintos prievolės vykdymo priežiūros teises suteikdamas kreditoriui, tačiau tokias teises suteikė ir laiduotojui, kartu įpareigodamas kreditorių laiduotojui suteikti apie skolininką informaciją, kurią laiduotojas turi teisę gauti (CK 6.80 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė nepažįstamo asmens ( D. M. ) skolinių įsipareigojimų laiduotoja tapo atsitiktinai,- bendradarbių parinkimu dėl atsakovės atliekamo darbo, turėto nekilnojamojo turto ir pan. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą laikytina, kad atsakovė nebuvo apdairus ir protingas asmuo, nes laidavo už asmenį, su kuriuo ji buvo visiškai nesusijusi, nieko nežinojo apie D. M. pajėgumą įvykdyti prisiimtas prievoles, iš viso neturėjo galimybių gauti informaciją iš asmens, už kurį laiduojama, dėl pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad bandymai pakeisti laiduotoju tapusį atsitiktinį asmenį į skolininkui artimą, dėl Banko nesutikimo buvo nesėkmingi.

26Laidavimo pasibaigimo pagrindai reglamentuojami CK 6.87 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji laidavimo pasibaigimo taisyklė, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui įtakos už jį laidavusio asmens teisių ir pareigų apimčiai, nurodė, kad bankroto bylos iškėlimas yra juridiškai reikšmingas faktas, sukeliantis materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių: nutrūksta sutartiniai santykiai, tarp jų – ir laidavimo, kaip šalutinės prievolės; nepriklausomai nuo sutartinių terminų, nutrūksta netesybų ir palūkanų skaičiavimas; fiksuojama neįvykdytų prievolių apimtis; kreditorius įgyja teisę reikšti finansinį reikalavimą tiek skolininkui jo bankroto byloje, tiek laiduotojui. Laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia, kad kreditorius gali reikšti reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos reikšti reikalavimo pagrindinio skolininko bankroto byloje (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.68 straipsnio 1 dalis). Jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 straipsnio 5–6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012, 2013 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-33/2012 buvo išaiškinta, jog tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo metu vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė L. K., laidavusi už trečiąjį asmenį D. M., pastarojo net nepažinojo, apie D. M. bankrotą jokių duomenų nei iš pačio skolininko, nei iš kreditoriaus nebuvo gavusi iki bylos iškėlimo teisme 2017 metais, kur laiduotojai buvo pareikštas reikalavimas sumokėti visą D. M. skolą. Bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinus, jog D. M. bankroto procedūra Jungtinėje Karalystėje buvo pradėta 2010 metais, užbaigta 2011 metais, į kreditorių sąrašą buvo įtrauktas tiek paskolą išdavęs Bankas, tiek paskolą apdraudusi bendrovė; įvertinus bankroto administratoriaus teiginius, jog kreditoriai apie bankroto procedūrą buvo tinkamai informuoti; ieškovei nepateikus į bylą duomenų, patvirtinančių jos teiginius, kad bankroto procedūros metu buvo akivaizdžiai pažeistos jos ar pradinio kreditoriaus teisės, ieškovei pareiškus ieškinį laiduotojai dėl solidarios prievolės tik po beveik šešių metų po skolininko D. M. bankroto procedūros užbaigimo ( nepateikus ieškininio reikalavimo iki bankroto bylos užbaigimo, skolų nurašymo), atsižvelgiant į laidavimo, kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės, pobūdį, reiškiantį, kad kai pasibaigia pagrindinė prievolė pasibaigia ir laidavimas, pagrindo teigti, jog ieškovė turi teisę gauti prievolės įvykdymą iš atsakovės-laiduotojos, po to, kai skoliniai įsipareigojimai Bankui 78 882,11 svarų sumai ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 78 302,47 svarų sumai pabaigus bankroto procedūrą buvo nurašyti, nėra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nustačius, jog bankroto procedūra trečiojo asmens D. M. atžvilgiu buvo baigta 2011-10-05; pagrindinio skolininko prievolei pasibaigus 2011 metais, tuo pačiu baigėsi ir laidavimas kaip akcesorinė, nuo pagrindinės prievolės priklausanti prievolė ( Civilinio kodekso 6.87 straipsnio 1 dalis), ieškinys, kaip nepagrįstas atmestinas.

27Dėl senaties termino.

28Tiek atsakovės atstovė, tiek trečiojo asmens D. M. atstovas prašo taikyti ieškinio senatį: 3 mėnesių terminuotiems laidavimams, arba 2 metų neterminuotiems pagal Civilinio kodekso 6.88-6.89 straipsnius. Ieškovė prašo atmesti prašymą dėl senaties taikymo, nes 10 metų terminas nepasibaigęs.

29Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvios. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne ieškovo materialinės subjektinės teisės išnykimą, o jo galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet antroji ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų. Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai ( CK 1.125 straipsnio 2 dalis).

30CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Neterminuoto laidavimo pabaigą reglamentuojančio CK 6.89 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui, tais atvejais, kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo. Iš byloje esančios laidavimo sutarties 10.1. punkto matyti, kad jame įtvirtinta, jog sutartis galioja iki visiško prievolių bankui pagal Kredito sutartį įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai kredito sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas, prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Laidavimo galiojimas iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr.Nr. 3K-7-229/2009, 3K-3-285/2012, 3K-3-459/2012, 3K-3-92/2013). Įvertinus aukščiau išdėstytą, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamoje byloje nustačius, jog pagrindiniam skolininkui bankrutavus, t.y., pasibaigus pagrindinei prievolei, baigėsi ir laidavimo, kaip akcesorinė prievolė, atsakovės ir bankrutavusio asmens atstovų advokatų argumentai dėl kitų įstatyme nustatytų normų, reglamentuojančių laidavimo pabaigą ( CK 6.87 str. ar 6.88 str.) taikymo byloje ir/ ar ieškinio senaties ( 3 mėnesių nuo laidavimo termino pabaigos, jei teismas nustatys, kad buvo terminuota laidavimo sutartis ar 2 metų nuo laidavimo sutarties sudarymo, jei teismas nustatys, jog buvo neterminuotas laidavimas) taikymo, ieškovei praleidus nurodytus terminus, atmestini kaip nepagrįsti.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

32Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė sumokėjo 907 Eur žyminį mokestį, patyrė išlaidas už kurą: 83,04 Eur, 93,88 Eur, 81,31 Eur 80,37 Eur, 93,88 Eur, ir bylinėjimosi išlaidas 83,76 Eur ( pagal antstolio PVM sąskaitą faktūrą serija AS Nr.13061 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Atsakovė patyrė 1 210 Eur atstovavimo išlaidų, 2120 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (2019-05-20) už informacijos gavimą. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (1210 Eur atstovavimo išlaidų ir 2120 svarų sterlingų ( 2420 Eur pagal nurodytos dienos kursą). Iš ieškovės Valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,-32,22 Eur.

332017-03-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės,- atsakovės turto areštas ieškinio sumos ribose, sprendimui įsiteisėjus naikintinos.

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

35ieškinį atmesti.

36Priteisti atsakovei L. K., a.k( - ) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas”, įmonės kodas ( - ), 3630 Eur ( trys tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

37Priteisti Valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas”, įmonės kodas ( - ), 32,22 Eur (trisdešimt du eurai 22 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą – 5660).

38Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2017-03-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones,- atsakovės L. K., a.k( - ) turto areštą.

39Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovės ir... 5. Išsiuntus procesinius dokumentus atsakovei ir tretiesiems asmenims... 6. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė... 7. Ieškovės atstovė I. L. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė... 8. Atsakovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nurodžiusi, kad... 9. Atsakovės atstovė advokatė Svietlana Baracevičienė teismo posėdžio metu... 10. Trečiasis asmuo D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo pažįstama J.... 11. Trečiojo asmens atstovas advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, kad D.... 12. Trečiojo asmens AB „Swedbank“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad... 13. Trečiojo asmens antstolio Aleksandro Selezniovo atstovė teismo posėdžio... 14. Teismas konstatuoja:... 15. ieškinys atmestinas.... 16. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 20 d. AB banko... 18. Dėl užsienio valstybėje iškeltos bankroto bylos teisinių padarinių.... 19. Fizinių asmenų bankroto procedūras Jungtinėje Karalystėje reglamentuoja... 20. Dėl kreditorių informavimo.... 21. Ieškovės teigimu, kreditorius Swedbank Lietuvoje nebuvo tinkamai informuotas... 22. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad... 23. Kasacinio teismo praktikoje jau yra pasisakyta dėl Reglamento Nr. 1346/2000... 24. Dėl laiduotojos atsakomybės.... 25. CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už... 26. Laidavimo pasibaigimo pagrindai reglamentuojami CK 6.87 straipsnyje. Šio... 27. Dėl senaties termino.... 28. Tiek atsakovės atstovė, tiek trečiojo asmens D. M. atstovas prašo taikyti... 29. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 30. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį... 33. 2017-03-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės,- atsakovės... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 35. ieškinį atmesti.... 36. Priteisti atsakovei L. K., a.k( - ) iš ieškovės uždarosios akcinės... 37. Priteisti Valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto... 38. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2017-03-20 nutartimi taikytas laikinąsias... 39. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...