Byla 2YT-44-1023/2017
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei R. M., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus atstovei A. M., nedalyvaujant pareiškėjai J. C., suinteresuotam asmeniui V. C., suinteresuotam asmeniui E. C., suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovui, suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. C., E. C., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui, VĮ Turto bankas, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja J. C. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. lapkričio 3 d. Prienų rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą (b. l. 2-4) suinteresuotiems asmenimis V. C., E. C., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui, VĮ Turto bankas, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji tuoj po savo sutuoktinio D. C., mirusio ( - ), mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą faktiškai pradėdama jį valdyti.

5Pareiškimas (b. l. 2-4) grindžiamas tuo, jog ( - ) mirė jos vyras D. C.. Po jo mirties liko 2.00 ha asmeninio ūkio žemės, esančios adresu ( - ), paskirtos D. C. Prienų rajono Ašmintos apylinkės tarybos 1994 m. kovo 29 d. 1 šaukimo 17 sesijos sprendimu „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui skyrimo apylinkės gyventojams“. Nurodo, kad ji su sutuoktiniu iki pat jo mirties naudojosi šiuo žemės sklypu, tačiau įteisinti savo nuosavybės teisių sutuoktinis nespėjo. Prieš mirdamas testamento jis taip pat nepaliko. Po sutuoktinio mirties pareiškėja su vaikais liko gyventi namuose, kuriuos buvo išsinuomoję kartu su sutuoktiniu. Jai liko visi mirusiojo daiktai, bendrai užgyventi baldai, namų apyvokos bei buities reikmenys, elektros prietaisai. Pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo iš sutuoktiniui suteikto asmeninio ūkio žemės, nes jie gyveno ūkiškai, laikė gyvulių, todėl po vyro mirties pareiškėja augino bendrai įsigytus gyvulius, paukščius, kiekvienais metais mokėjo už naudojimąsi asmeninio ūkio žeme. Mirus vyrui ji pradėjo valdyti jo palikimą, tačiau per įstatymo nustatytą terminą pas notarą dėl pavedėjimo nesikreipė, nes mirusiojo vardu nekilnojamojo turto nebuvo.

6Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, kad pareiškimą palaiko. Papildomai paaiškino, kad nors senesnių metų mokėjimų už žemę kvitų nėra išlikę, tačiau duomenų apie įsiskolinimus nėra. Šiuo metu pareiškėja žeme nesinaudoja, nes praeitų metų pabaigoje išvyko pas sūnus į užsienį, tačiau pavasarį vėl ja naudosis, nes žemės paskirtis yra ganykla, todėl ten ganomi gyvuliai bei pieva šienaujama. Žeme padeda naudotis pareiškėjos brolis. Po sutuoktinio mirties ji naudojosi žeme toliau pagal nusistovėjusią praktiką, be žemės plano, naudojosi bendru turtu. Nuo 2012 m. pareiškėja deklaravo išvykimą į užsienį, todėl žeme naudojasi pareiškėjos brolis G. D. jos prašymu. Pažymėjo, kad tokios žemės vėlesnis išpirkimas, tokios žemės plotas, kitos charakteristikos, procedūros ir su tuo susiję ginčai nėra bylą dėl paveldėjimo teisinių santykių nagrinėjančio teismo kompetencija. Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą faktiškai pradėjus valdyti palikimą, nekonstatuoja paveldimo turto sudėties, nes įpėdinis priėmęs ir dalį palikimo laikomas priėmusiu visą palikimą (2017 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 6 min. – 13 min., 2017 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 4 min. – 9 min.).

7Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 31-34), kuriame nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja J. C. aktyviais veiksmais pradėjo valdyti mirusiajam skirtą asmeninio ūkio žemę, taip pat nepateikė skirtos asmeninio ūkio žemės plano ar kito dokumento, patvirtinančio žemės sklypo buvimo vietą, todėl suinteresuoto asmens nuomone, juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas.

8Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus atstovė A. M. teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką asmeninių daiktų, nuotraukų, relikvijų priėmimas nelaikomas palikimo priėmimu. Asmeninio ūkio žemę neįgijus nuosavybės teisių į ją, ji buvo perduota naudotis trečiajam asmeniui, nėra galima, teisės aktai to nereglamentuoja. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje reglamentuoja, kad asmeninio ūkio žemė laikoma tokia žemė, kuri įstatymų nustatyta tvarka buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkui. Minėto straipsnio 10 dalyje reglamentuota, jog tuo atveju jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybę neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pateiktas kvitas neįrodo, kad buvo mokama būtent už D. C. skirtą asmeninio ūkio žemę, juo labiau pats G. D. nurodė, kad jis deklaravo pasėlius, vadinasi jis ir gavo naudą iš naudojamos žemės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų po sutuoktinio mirties kreipusis į atitinkamas institucijas dėl žemės, kad ji aktyviais veiksmais siekė priimti mirusiojo palikimą, priešingai byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nuosekliai asmeninio ūkio žeme naudojosi liudytojas G. D.. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių pareiškėjos aktyvius veiksmus bei siekį privatizuoti ar nuomoti iš valstybės asmeninio ūkio žemę (2017 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 14 min. – 17 min., 2017 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 9 min. – 19 min.).

9Suinteresuoti asmenys V. C. ir E. C. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo jiems nedalyvaujant (b. l. 67, 98). Teismui pateikė bendrą atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti visiškai (b. l. 43-44).

10Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 53, 60, 82). Teismui pateikė atsiliepimą (b. l. 37-38), kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.

11Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 52, 57, 81). Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, termino pratęsti neprašė.

12Pareiškimas tenkintinas.

13Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, jog ( - ) mirė D. C. (b. l. 8). Jis buvo pareiškėjos J. C. sutuoktinis (b. l. 10, 11). Į mirusiojo D. C. palikimą paveldėjimo byla nepradėta (b. l. 9). Testamentų registre neužregistruoti duomenys apie palikimo priėmimo faktą D. C. atžvilgiu (b. l. 24). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus duomenimis Prienų rajono Ašmintos apylinkės tarybos 1994 m. kovo 29 d. 1 šaukimo 17 sesijos sprendimu „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui skyrimo apylinkės gyventojams“ partvirtintame sąraše įrašytas D. C., kuriam ( - ), skirta 2.00 ha asmeninio ūkio žemės (b. l. 13, 14-17). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl mirusiojo D. C. turto ir teisių į jį, priklausiusių jam mirties dieną, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji tuoj po savo sutuoktinio D. C., mirusio ( - ), mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą faktiškai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

14Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti būdas įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal nuosekliai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog po jos sutuoktinio D. C. ( - ) mirties pareiškėja faktiškai priėmė mirusiojo palikimą, nes po vyro mirties augino bendrai įsigytus gyvulius, paukščius, kiekvienais metais mokėjo už naudojimąsi asmeninio ūkio žeme, toliau naudojosi nuomojamuose namuose likusiu bendru turtu (namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis, kitais kilnojamaisiais daiktais – baldais, elektros prietaisais ir kt.), prižiūrėjo žemę pati, mokėjo už ją mokesčius, vėliau davė nurodymą broliui prižiūrėti žemę, patvirtino į bylą pateikti įrodymai: žemės nuomos mokesčių kvitai (b. l. 18, 72, 74, 75), žemės nuomos mokesčio deklaracijos (b. l. 71, 73), bei posėdyje apklausto liudytojo G. D. parodymai (CPK 178, 186, 189, 197 straipsniai). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju G. D. patvirtino, kad pareiškėja su vyru turėjo 2 ha žemės, dirbo žemę, laikė gyvulius, gyveno ūkiškai, žemę, kuri yra ganykla, šienaudavo. Minėtas liudytojas parodė, kad po vyro mirties žeme naudojosi pati pareiškėja kaip savo nuosava, vėliau geranoriškai abu kartu valdė žemę, padėjo seseriai, nes jis turi atitinkamą techniką, nušienaudavo pievas, šieną atiduodavo seseriai, nes ji pati technikos neturėjo. Pareiškėja šiuo metu gyvena užsienyje su vaikais, o jis geranoriškai prižiūri žemę toliau sesers nurodymu. Už žemę mokesčius mokėdavo sesuo. Dabar jis sumoka už žemę, tačiau sesė duoda pinigų, jis pats teikia deklaracijas už žemę sesers pavedimu, abipusiu sutarimu, anksčiau deklaruodavo pati sesuo. Po vyro mirties sesuo valdė visus likusios sutuoktinio daiktus, jais naudojosi, liko gyventi toje pačioje sodyboje, laikė gyvulius. Grįžusi iš užsienio tvarko vyro kapus, grįžusi tvarkosi dokumentus, nes toje žemėje nori statyti namus (2017 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 20 min. – 24 min., 29 min. – 35 min.). Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėja J. C. tuoj po savo sutuoktinio D. C., mirusio ( - ), mirties per įstatymo nustatytą terminą ir nustatyta tvarka atliko aktyvius veiksmus toliau valdydama ir naudodama bendrai su sutuoktiniu įgytą turtą (namų apstatymo ir apyvokos reikmenis baldus, elektros prietaisus ir kt.), jį prižiūrėdama ir palaikydama tinkamos būklės (mokėdavo mokesčius, šienaudavo asmeninio ūkio žemę, už kurios naudojimą mokėjo kiekvienais metais, ganydavo toje žemėje gyvulius ir kt.). Pareiškėja konkliudentiniais veiksmais turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, vėliau – davė nurodymus tuo turtu rūpintis ir jį prižiūrėti savo broliui. Pažymėtina, kad visus pirmiau nurodytus veiksmus (pievų šienavimą, mokesčių mokėjimą ir kt.) liudytojas G. D. atliko ne savo iniciatyva, siekdamas šį turtą paveldėti, o pareiškėjos leidimu ir jos įgaliotas, pareiškėjos vardu, todėl šių veiksmų atlikimo padariniai (palikimo priėmimas faktiškai pradėjus jį valdyti) teises ir pareigas sukūrė tiesiogiai pareiškėjai, o ne minėtam liudytojui (CK 2.132, 2.133, 2.137, 2.138 straipsniai). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai turtą valdyti, patvirtina tik tokie asmens veiksmai, kurie atlikti kaip paveldimo turto savininko (bendraturčio), o ne kaip įpėdinio įgalioto, pastarojo sutikimu ir (ar) leidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014). Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo D. C. turtą, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

15Valstybė šioje byloje patyrė 20,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš pareiškėjos valstybei priteistina 20,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Nutarė

17Pareiškimą patenkinti.

18Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. C., asmens kodas ( - ) priėmė palikimą po savo sutuoktinio D. C., asmens kodas ( - ) mirusio ( - ) mirties pradėdama faktiškai jį valdyti.

19Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

20Priteisti iš pareiškėjos J. C., asmens kodas ( - ) 20,65 Eur (dvidešimt eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

21Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai