Byla e2-656-798/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. atstovės advokatės D. R. ir atsakovo R. G. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios viešosios įstaigos TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS, atstovaujamos bankroto administratorės R. R., ieškinio pareiškimą dėl bankrutavusios viešosios įstaigos TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS bankroto pripažinimo tyčiniu atsakovui R. G., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Autotechpaslauga“, uždaroji akcinė bendrovė „Verslo sprendimų sistema“, uždaroji akcinė bendrovė „Algidana“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vilgresta“, R. G. mokslo projektavimo ir komercinė įmonė „Georima“, uždaroji akcinė bendrovė „Emilė“.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja bankrutavusi viešoji įstaiga (toliau – BVšĮ) TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS, atstovaujama bankroto administratorės R. R., ieškinio pareiškime prašė pripažinti pareiškėjos bankrotą tyčiniu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė šiuos pareiškimo argumentus:

5Dėl įstaigos bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 5 punkto pagrindais

    1. Nuo 1998 m. lapkričio 26 d. iki Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi iškeltos bankroto bylos iškėlimo BVšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS (nutartis įsiteisėjo 2015-05-08), pareiškėjos vadovo pareigas ėjo atsakovas R. G., kuris buvo šios įstaigos steigėjas bei dalininkas. Po bankroto bylos iškėlimo R. G. vengė perduoti bankroto administratorei turtą ir dokumentus pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis. Už vengimą perduoti dokumentus ir turtą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi R. G. buvo paskirta 500 Eur dydžio bauda, tačiau ir po baudos paskyrimo R. G. savo pareigos perduoti administratorei turtą bei dokumentus neįvykdė. Administratorė sužinojo, jog BVšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterinių paslaugų įmonė UAB „ALPF“, dėl to kreipėsi į minėtą įmonę. UAB „ALPF“ atsisakė suteikti informaciją apie pareiškėjos buhalterinę apskaitą bei veiklą, nes jai tai daryti uždraudė R. G.. Teigė, jog tokie buvusios bankrutavusios įstaigos vadovo veiksmai laikytini sąmoningais ir piktybiškais bei suteikia pakankamą pagrindą manyti, jog įstaigos veikla buvo organizuojama netinkamai ir galimai buvo siekiama užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias įstaigos bankroto priežastis, įstaigos netinkamo valdymo aplinkybes bei galimą turto iššvaistymą ar pasisavinimą. Bankroto administratorei patikrinus gautus iš įstaigos dokumentus buvo nustatyta, jog trūksta įstaigos veiklą atspindinčių pirminių dokumentų, neįmanoma nustatyti viso įstaigos turto, kreditorinių ir debitorinių prievolių, t. y. turto ir prievolių balanso, atsiskaitymų, todėl tretiesiems asmenims buvo išsiųstos užklausos, kad išsiaiškinti įstaigos veiklos turinį, debitorių ir kreditorių finansinius įsipareigojimus (jų apimtį), atsiskaitymus, taip pat patikslinti duomenis pagal surastus dokumentus dėl įmonės vykdytos veiklos iki bankroto bylos iškėlimo. Administratorė, gavusi iš trečiųjų asmenų informaciją bei ją patikrinusi, priėjo išvados, kad BVšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS bankrotas turi tyčinio bankroto požymių, todėl kreipėsi į teismą. Įrodinėjo netinkamą vadovo pareigų nevykdymą ir galimą apgaulingą įstaigos apskaitos tvarkymą, nes: a) buvęs bankrutavusios įmonės vadovas nevykdė savo, kaip vadovo, pareigos savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir trukdė įstaigos kreditoriams, kai šie pasikreipė į teismą 2014 m. spalio 10 d., kadangi pateikė neteisingus buhalterinius duomenis, todėl teismas atsisakė iškelti bankroto bylą; b) 2015-05-05 balanso duomenys visiškai neatitinka R. G. į civilinę bylą Nr. B2-5891-258/2014 pateiktų duomenų.

6Dėl viešosios įstaigos bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto bei 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindais

    1. VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS veikla (darbuotojai, klientai, turtas ir kt.) iki bankroto bylos iškėlimo buvo perkelti į kitą įmonę – R. G. mokslo, projektavimo ir komercinę įmonę „Georima“. Tokie veiksmai buvo iš anksto sąmoningai numatyti, juo labiau, kad buvęs pareiškėjos steigėjas, dalininkas ir vadovas R. G. yra R. G. mokslo, projektavimo ir komercinės įmonės „Georima“ savininkas bei vadovas; tiek įstaiga, tiek individuali įmonė registruotos tuo pačiu buveinės adresu; abi įmonės faktiškai užsiima ta pačia veikla: pastatų ir jų dalių statyba, inžinerinių statinių statyba, architektūrinė ir inžinerinė veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos ir kt. Vienintelis registruotas pareiškėjos turtas buvo automobilis „H. T.“, 2006 m., kurį įstaiga 2013-06-17 sąskaitos faktūros pagrindu už 10 500 Lt (3 041,01 Eur) sumą pardavė R. G., kaip VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS vadovui ir R. G. mokslo, projektavimo ir komercinės įmonės „Georima“ savininkui, kuomet tokio automobilio rinkos kaina pardavimo metu buvo 20 264,48 Lt (5 869,00 Eur be PVM). Pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje nėra duomenų apie tai, kad R. G. sumokėjo įstaigai už minėtą automobilį. Be to VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS vardu yra registruotas automobilis „T. C.“, 1996 g. m., tačiau pagal 2007-06-06 pirkimo–pardavimo sutartį šis automobilis buvo parduotas A. S.. Įrodymų, kad būtų sumokėti pinigai už minėtą automobilį, nėra.

7Dėl įstaigos bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu

    1. Pagal bankroto administratorės turimus duomenis: a) nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki pat bankroto bylos iškėlimo įstaigai buvo taikomi areštai atitinkamų kreditorių naudai bei apribotas įstaigos disponavimas tiek turtu, tiek pinginėmis lėšomis; b) prieš pat areštų pritaikymą pareiškėjos direktorius R. G. iš įstaigos banko sąskaitos pervedė įstaigai priklausančias 37 700,00 Lt (10 918,67 Eur) dydžio pingines lėšas į savo asmeninę banko sąskaitą; dalis iš įstaigos į vadovo asmeninę banko sąskaitą persivestos pinigų sumos (6 762,17 Eur) 2013-06-19 – 2013-07-29 buvo panaudota atsiskaitymui su pavieniais vadovo pasirinktais įstaigos kreditoriais. Teigė, kad įstaigos veikla buvo organizuojama taip, jog tam tikrų kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įstaigos skolininkės turtą buvo apribotos ar panaikintos, t. y. net ir galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms bei areštui BUAB „Vilgersta“ naudai, žinant, kad įstaiga turi žymiai labiau pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, R. G. apribojo atitinkamų kreditorių galimybę gauti atsiskaitymą, perleisdamas įstaigos reikalavimo teises iš trečiųjų asmenų gauti atitinkamo dydžio pingines lėšas kitiems susijusiems asmenims, taip pat persivesdamas įstaigos lėšas į savo asmeninę banko sąskaitą bei atsiskaitinėdamas savo nuožiūra su pavieniais kreditoriais, nepaisant to, kad tokiems kreditoriams įsipareigojimai atsirado vėliau nei kitiems kreditoriams. R. G. žinojo, kad įstaigai neturint turto ir negaunant lėšų iš debitorių, likę tos pačios eilės kreditoriai, kuriems įstaigos įsipareigojimai buvo pradelsti gerokai ilgesnį laiką, neturės į ką nukreipti savo išieškojimo. Papildomai nurodė, jog įstaiga nuo 2013 m. rudens iki pat bankroto bylos iškėlimo faktiškai ūkinės veiklos nevykdė, tačiau vadovas R. G., užuot atsiskaitęs su kreditoriais, arba įstaigai esant nemokiai, savalaikiai kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo, nepadengęs pradelstų skolų, didino įstaigos įsipareigojimus, prisiimdamas naujus įsipareigojimus kreditoriams. Pažymėjo, jog 2014-10-01 buvo priimtas VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS direktoriaus R. G. įsakymas dėl R. G. ir I. R. darbo užmokesčio pakėlimo, kuriuo nuo 2014-10-01 R. G. darbo užmokestis buvo padidintas nuo 500 Lt iki 1 316 Lt, o I. R. – iki 5 264 Lt.
  1. Atsakovas R. G. atsiliepime su ieškovės pareiškimu, dėl BVšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS bankroto pripažinimu tyčiniu, nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsiliepime į pareiškimą nurodė šiuos argumentus:

8Dėl įmonės balanso duomenų

    1. Teismai nenustatė, kad įmonė pagal 2014-10-31 balansą turėjo turto už 215 165,12 Lt. Bankroto administratorė tyčia iškraipė bandomojo balanso esmę ir prasmę, iš kurios akivaizdžiai matyti, kad įmonė turto už 215 165,12 Lt sumą neturėjo. Bankroto iškėlimo dienai sudarytas balansas yra pagrįstas ir atitinka bandomojo balanso turinį.

9Dėl argumentų, susijusių su turto perdavimu administratorei

    1. Visas turtas ir dokumentai administratorei buvo perduoti, ji melagingai nurodė, kad neperduotas automobilis, aktualios sutartys ir pan. Tokių dokumentų ir turto nėra, tačiau jie nėra prarasti ar sunaikinti. Administratorė nepagrįstai susiejo ieškinyje menamą 2014 m. balansą su kai kurių 2008 m. dokumentų trūkumu. Atsakovas jokių neteisėtų sandorių nesudarė ir neatkliko veiksmų, prieštaraujančių įstaigos interesams. Pareiškėja nenurodė jokių konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų, tik bendrais bruožais, abstrakčiai, pažymėjo vadovo pareigas. Taip pat ji klaidingai traktavo įmonės nemokumą, vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo. Administratorė supainiojo įstaigos veiklos rezultatus su jos turtu bei išlaidas sutapatino su nuostoliais ar nemokumu; neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo kokių nors neteisėtų veiksmų ir 2012 m. balanso duomenų.

10Dėl tariamo turto, veiklos perkėlimo į kitą įmonę

    1. R. G. mokslo projektavimo ir komercinė įmonė „Georima“ nesusieta su bankrutuojančia įstaiga, ji neperėmė jokio turto, veiklos, darbuotojų, nebuvo naujai įsiteigta jokia įmonė. R. G. mokslo projektavimo ir komercinė įmonė „Georima“ turi kitą jos dalyvių sudėtį bei pradėjo veikti tik nustojus veikti bankrutuojančiai įmonei. Jų veikla skirtinga, administruojamos įmonės veikla mokslinė – tiriamoji, o įmonės „Georima“ – rangos paslaugos, joks turtas šiai įmonei nebuvo perduotas, nebuvo perkamas už sumažintą kainą.

11Dėl tariamo CK 6.9301 straipsnio 1 dalies normų pažeidimo

    1. Atsakovas šios normos pažeisti negalėjo, kadangi šis straipsnis administratorės nurodytų finansinių operacijų atlikimo metu negaliojo. Kita vertus, visi atlikti mokėjimai, sudaryti sandoriai atitiko įmonės interesus ir įstatymus. Atsiskaitymai su UAB „Rhetor“, VšĮ „Teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“ buvo būtini, taip pat buvo mokama už kitas paslaugas, jose aiškiai nurodytas darbas, atlikimo būtinumas bei pagrindas.

12Dėl baudos skyrimo

    1. Kadangi bankroto administratorė pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, prašo jai skirti baudą, numatytą CPK 95 str., ½ jos sumos sumokant atsakovui.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Algidana“ su ieškinio pareiškimu sutiko, palaikė pareiškime išdėstytus argumentus, susijusius su įstaigos apgaulingai tvarkyta buhalterine atskaitomybe.
  2. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Vilgersta“ su pareiškimu sutiko, palaikė pareiškime nurodytus argumentus, susijusius su vadovo netinkamai organizuota įstaigos veikla ir netinkamai akivaizdžiai sąmoningai, aplaidžiai vykdytomis savo pareigomis ir galimai tyčia privestos įstaigos prie bankroto.
  3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Verslo sprendimų sistema“ su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.
  4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) ieškinio pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra, tačiau pažymėjo, jog įmonei esant nemokiai nuo 2014-10-01 buvo padidintas darbo užmokestis įmonės darbuotojams, dėl ko padidėjo VSD įmokos.
  5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Autotechpaslauga“ sutiko su prašymu pripažinti BVšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS bankrotą tyčiniu ieškinio pareiškime nurodytais argumentais.

13II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi pripažino BVšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS bankrotą tyčiniu bei priteisė iš atsakovo R. G. pareiškėjai BVŠĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ 700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

15Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo

  1. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi įstaigai iškelta bankroto byla remiantis paskutiniuoju aktualiu balansu už 2014 metus. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi skirta R. G. 500 Eur bauda už nepateikimą iki 2015 m. gegužės 19 d. dalies įmonės dokumentų bei turto, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi teismo nutartimi palikta nepakeista, konstatuojant, kad dalis įstaigos dokumentų buvo perduota tik 2015 m. birželio 18 d., tuo tarpu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtino, kad apeliantas turėjo ir kitų dokumentų, tačiau administratoriui pateikti juos delsė; administratoriui vis dar nėra perduoti dokumentai nuo įstaigos įkūrimo iki 2010 m., sutartys, skolų perleidimo dokumentai, R. G. darbo sutartis. Teismo vertinimu, įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuotas faktas, kad atsakovas savalaikiai bankroto administratorei neperdavė dokumentų ir turto.
  2. Teismas iš administratorės paaiškinimų nustatė, jog jai iki šiol nėra perduoti šie įstaigos dokumentai nuo įsteigimo momento: įstaigos veiklos sutartys, reikalavimo ar debitorinių įsipareigojimų perleidimo sutartys, darbo sutartys, turtas (automobilis „T. C.“), veiklos sutartys su trečiaisiais asmenimis, atliktų darbų ir suteiktų paslaugų aktai, t. y. visi įstaigos dokumentai nuo jos įkūrimo iki 2010 m., statybos rangos sutartys su UAB „Santariškių namai“, UAB „Eugvita ir Ko“, UAB „Eugvita“, UAB „Algidana“, UAB „Eika“ ir kt., statybos darbų perdavimo aktai pagal nurodytas sutartis, reikalavimų ar debitorinių įsipareigojimų perleidimo sutartys, darbo sutartis su R. G., kitos veiklos sutartys su UAB „Rhetor“, VŠĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“ ir kitomis įmonėmis, kurios tiekė statybines medžiagas, transporto ir kitas paslaugas, įstaigos buhalterinės apskaitos programa su visais buhalteriniais registrais ir duomenimis. Atitinkamas aplinkybes patvirtino į bylą pateikti dokumentų perdavimo–priėmimo aktų kopijos, iš kurių matyti, kad bankroto administratorei perduota tik dalis įstaigos dokumentų už 2011-2015 metus, įstaigos dokumentai, kai tuo tarpu įstaiga buvo įsteigta 1998 m., duomenų, kur yra visi kiti dokumentai, nėra pateikta.
  3. Teismas pažymėjo, kad įmonės vadovas yra atsakingas už dokumentų archyvavimą ir jų išsaugojimą. Šių aplinkybių atsakovas nepaneigė, nepateikė duomenų dėl visų aktualių dokumentų perdavimo.
  4. Nustatytų aplinkybių visetas leido teismui daryti išvadą, kad tam tikri įmonės finansiniai dokumentai yra nuslėpti sąmoningai, siekiant neatskleisti aplinkybių, susijusių su bendrovės finansine padėtimi, kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Teismo nuomone, netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Atsižvelgęs į tai, jog tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas), teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės patvirtino, jog yra ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas įmonės bankroto tyčiniu pripažinimo pagrindas.

16Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų taikymo

  1. Teismas sutiko su bankroto administratorės argumentais, kad dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo į teismą buvo kreiptasi pavėluotai, t. y. įmonės vadovas, esant įstaigai nemokiai dar 2011 m. savalaikiai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditoriai UAB „Autotechpaslauga“ ir UAB „Algidana“.
  2. Teismo vertinimu, įstaiga jau 2011 metais buvo nemoki, tai matyti iš 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų. Pagal bankroto administratorės pateiktus duomenimis, 2011 m. gruodžio 31 d. pradelsti įsipareigojimai sudarė 75 926,30 Lt (iš jų UAB „Autotechpaslauga“ – 19 671,10 Lt, UAB „Karneda“ 5 961,80 Lt, UAB „Vilgesta“ 50 293,40 Lt), kai tuo tarpu į balansą įrašyto turto vertė sudarė 92 900 Lt, o pradelsti įsipareigojimai 91 222 Lt. Teismo vertinimu, 2011 m. gruodžio 31 d. akivaizdžiai įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo daugiau nei pusė į jos balansą įrašyto turto vertės, o 2012 m. įmonės turtas sudarė 222 589 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 268 443 Lt, tačiau nepaisant tokios akivaizdžios nemokumo padėties, įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau didino įmonės skolas. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendė, jog įmonės vadovas pažeidė pareigą savalaikiai kreiptis dėl įmonės pripažinimo nemokia, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti įstaigos bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. ir 5 p.).

17Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo

  1. Teismas, įvertinęs byloje surinkus įrodymus bei šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad įstaigai jau esant faktiškai nemokiai nuo 2011 metų, turint įsipareigojimų kreditoriams, buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama visą veiklą (net ir turtą bei debitorines skolas) perkelti. VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS veikla (darbuotojai, klientai, turtas ir kt.) iki bankroto bylos iškėlimo, gavus pretenzijas iš kreditorių, prieš pat areštų turtui ir lėšoms pritaikymą arba jau esant pritaikytiems areštams (maždaug 2013 m. birželio– rugsėjo mėn.) buvo perkelta į susijusią su R. G. mokslo, projektavimo ir komercinę įmonę „Georima“, t. y. toliau tęsiama pareiškėjos iki 2013 m. vasaros vykdyta veikla, įstaigai paliekant tik nepadengtus įsiskolinimus kreditoriams, atitinkamai nepaliekant jokio turto ar lėšų, iš kurių būtų galima tokius įsipareigojimus kreditoriams įvykdyti.
  2. Teismas sprendė BVšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS bankrotą pripažinti tyčiniu dar ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.
  3. Dėl kitų pareiškime nurodytų pagrindų teismas nepasisakė, nes jie neturėjo esminės reikšmės sprendžiamo klausimo teisingam išnagrinėjimui, o įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu užtenka bent vieno tyčinio bankroto požymio.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kadangi pareiškėja byloje patyrė 700 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu advokato pagalbai, o pareiškimas patenkintas, iš atsakovo priteisė pareiškėjai 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20

  1. Atskirajame skunde atsakovo R. G. atstovė advokatė D. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškimą dėl BVšĮ „TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS bankroto pripažinimo tyčiniu. Taip pat prašo skirti atskirojo skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus

21Dėl ĮBĮ 2 straipsnio 8 ir 12 dalies netinkamo taikymo, su šiomis normomis susijusių reikšmingų faktinių aplinkybių, procesinių teisės normų ir kasacinio teismo suformuotos praktikos taikymo

    1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi pripažinęs BVšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS bankrotą tyčiniu, netyrė ir nenustatė ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytų tyčinio bankroto požymių (2013-03-28 įstatymas Nr. XII-208), nesivadovavo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nemokumo sąvoka (2008-05-22 įstatymas Nr. X-1557): a) pareiškėja nepateikė ir teismas skundžiamojoje nutartyje nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad įstaiga tapo nemoki dėl to, kad R. G. sąmoningai blogai valdė įmonę, siekdamas privesti ją prie bankroto, ar kad jis sudarinėjo sandorius, žinodamas, kad jie pažeidžia kreditorių teises ar interesus, ir taip siekė įstaigos nemokumo, b) teismas nenustatė, kad priimant 2015 m. balandžio 23 d. nutartį dėl bankroto įmonei iškėlimo konstatuoti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės būtent dėl atsakovo veiksmų (neveikimo).
    2. Pirmosios instancijos teismas bylą sprendė vadovaudamasis kasacinio teismo nutartimis, priimtomis dėl šiuo metu negaliojančių teisės normų taikymo, t. y. įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2001-07-07 iki 2013-10-01 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-448/2004; 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-680/2004).
    3. Pirmosios instancijos teismas, į skundžiamą nutartį perkėlęs ieškinyje nurodytas 2011-2013 metų faktines aplinkybes, savo sprendime: a) nepagrindė, kodėl / kaip nurodytu laikotarpiu atsakovo atlikti (neatlikti) veiksmai laikytini sąmoningai blogu įstaigos valdymu, privedusiu ją prie bankroto, b) nepagrindė, kad sudarytais sandoriais atsakovas kryptingai ir sąmoningai siekė pažeisti kreditorių teises ir teisėtus interesus, c) nevertino, ar ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai arba išvardinta aplinkybių visuma (net ir tuo atveju, jei jos atitiktų 2 ir 3 punktuose nurodytus požymius) lėmė įstaigos nemokumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė požymių, nurodytų ĮBĮ 2 straipsnio 12 ir 8 dalyse (2013-03-28 įstatymas Nr. XII-208).
    4. Įstaiga 2011– 2014 metais buvo moki, o nemoki tapo tik 2015 m. įsiteisėjus teismo nutartims, kuriose buvo pripažinti kreditorių UAB ,,Vilgresta”, UAB „Algidana“, UAB ,,Verslo sistemų sprendimai”, UAB „Autotechpaslauga” finansiniai reikalavimai pagrįstais ir teisėtais.
    5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo paaiškinimų apie tai, kad jis turėtus dokumentus bankroto administratorei perdavė ir nedraudė buhalterei, kad ši perduotų administratorei dokumentus (tą patvirtina ir ieškovės į bylą pateiktas jos susirašinėjimas su buhaltere). Dokumentų perdavimas vyko nesklandžiai dėl pačios administratorės veiksmų. Ikiteisminiame tyrime buvo konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog dokumentai buvo neperduoti, visi dokumentai perduoti per antstolį po baudos skyrimo (tuo tarpu, kai teismas atsakovui skyrė baudą dėl dokumentų, tai vertino aplinkybes, buvusias iki dokumentų pilno perdavimo). Atsakovas, 2013 m. vykdydamas įmonės kreditoriams mokėjimus iš savo asmeninę sąskaitą pervestų įstaigos lėšų, nepažeidė tuomet galiojančiuose įstatymuose numatytos atsiskaitymo su kreditoriais (mokėjimų) tvarkos, t. y. vykdė visas įmonės prievoles, kurios tuo metu nebuvo ginčijamos teisme (tai atsispindi ir 2016-09-15 parengiamajame teismo posėdyje atsakovo pateiktuose banko išrašuose).
    6. Pažymi, jog ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte minimi CK 6.923 straipsnio pakeitimai ir kodekso papildymas 6.9301 straipsniu įsigaliojo tik nuo 2013-10-01 (2013 m. balandžio 18 d. Nr. XII-239). Be to, ĮBĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo (2013 m. balandžio 18 d. Nr. XII-237), įsigaliojusio 2013-10-01, įsigaliojimo išimtys, numatytos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, šioje byloje netaikytinos, kadangi bankroto procesą pradėjus po šio įstatymo įsigaliojimo, jis yra taikomas tik bankroto procedūroms. Dėl to atsakovo veiksmai, atlikti iki 2013-10-01, negali būti vertinami pagal teisės normas, kurios negaliojo veiksmų atlikimo metu.
    7. Teismas netinkamai ištyrė ir vertino ieškovės į bylą pateiktas įmonės ir IĮ,,Georima” sutartis su UAB ,,Santariškių namai”. Įstatymas nedraudžia, kad sutartis su vienu subjektu sudarytų ir vykdytų to paties savininko valdomos skirtingos įmonės, kol neįrodoma, kad vyko neteisėtas veiklos perėmimas. Pateiktos sutartys patvirtina, kad su UAB ,,Santariškių namai” sutartis sudarinėjo tiek įstaiga, tiek IĮ ,,Georima”. Aplinkybė, kad iš įstaigos dirbti perėjo kai kurie darbuotojai (pvz., teisininkas) savaime, kol neįrodyta, kad tai lėmė įmonės nemokumą, nereiškia įmonės veiklos perkėlimo. Skundžiamojoje nutartyje minimi sandoriai (pvz., susiję su teisinių paslaugų teikimu, atlyginimų padidinimu, automobilių perleidimu ar remontu), kuriais neva buvo pažeisti kreditorių interesai, yra nenuginčyti, nėra pripažinti negaliojančiais ir byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad dėl tokių sandorių įmonė tapo nemoki.
    8. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesirėmė atsakovo paaiškinimais ir pateiktais į bylą dokumentais, patvirtinančiais, kad automobiliai „T. C.“, „H. T.“ buvo parduoti už rinkos vertę, ir šie sandoriai negalėjo pažeisti kreditorių interesų ir lemti įmonės nemokumą. „T. C.“ nuo 2007 m., po to, kai buvo parduota, įmonės balanse nebuvo apskaitoma.
    9. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad dėl atsakovo priimtų įsakymų padidinti jam ir kitiems darbuotojams atlyginimus, kreditorių interesai nenukentėjo ir įstaiga dėl to netapo nemokia, nes mokėjimai apskritai nebuvo vykdyti.

22Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalies taikymo

    1. Pareiškėja šioje byloje privalėjo įrodyti, o teismas – ne tik konstatuoti atskirų atitinkamų požymių buvimo faktą, bet ir nustatyti, kad dėl atsakovo kryptingų ir nuoseklių veiksmų įstaiga tapo nemokia. Tokia teismo pareiga yra pabrėžiama ir kasacinio teismo suformuotoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).
  1. Atskirajame skunde atsakovas R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškimą dėl įstaigos bankroto pripažinimo tyčiniu.
  2. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, priėmė nutartį, o ne sprendimą, klaidingai aiškino ir taikė ĮBĮ teisės normas, sąvokas, sutapatino / supainiojo buhalterinės apskaitos dokumentus su įsiskolinimais ir nemokumu, nesivadovavo byloje surinktais įrodymais, o rėmėsi išimtinai administratorės paaiškinimais. Be to, skundžiamojoje nutartyje teismas pasisakė dėl klausimų, kurie proceso metu nebuvo tiriami ir vertinami; nepagrįstai konstatavo, kad nėra įmonės dokumentų, apskaitos registrų, apskaitos programos, nepagrįstai neapklausė įstaigos buhalterės L. P.. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo įstaigos nemokumą 2011-12-31 dienai.
  3. Atsiliepime į atskiruosius skundus ieškovė BVšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS, atstovaujama bankroto administratorės R. R., prašo skundus atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį nepakeistą, taip pat priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  4. Nurodo, jog iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusi ĮBĮ 20 straipsnio redakcija nenustatė tyčinio bankroto kriterijų, todėl jie buvo palikti formuoti teismų praktikai. Nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojus ĮBĮ 20 straipsnio redakcijai, buvo nustatyti tyčinio bankroto kriterijai pagal kasacinio teismo susistemintą praktiką, todėl nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti tyčinio bankroto požymiai buvo nustatyti netinkamai ar jie neegzistavo. Pažymi, kad 2011-12-31 dienai pradelsti įstaigos įsipareigojimai sudarė 75 926,30 Lt, o į balansą įrašyta turto vertė sudarė 92 900 Lt., todėl pagal šiuos duomenis įstaiga buvo nemoki. Nesutinka su apeliantų teiginiais, jog įmonė iki 2015 m. buvo moki, neturėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Atkreipia dėmesį, jog įstaiga veikė pagal schemą: kai kreditorius pateikdavo pretenziją dėl skolos sumokėjimo, įstaiga išrašydavo kreditoriui sąskaitą faktūrą, po to atlikdavo vienašalę užskaitą ir skola kreditoriui įstaigos buhalterinėje apskaitoje nebuvo fiksuojama. Aplinkybė, kad teismų sprendimai dėl skolų priteisimo yra priimti vėliau, nereiškia, kad ieškovė neturėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Apeliantas R. G. neperdavė visų bankrutuojančios įstaigos dokumentų bei turto; administratorei buvo perduoti tik kai kurie 2011–2015 m. įstaigos dokumentai. Argumentai, kad atsakovas negalėjo pažeisti CK 6.930 1 straipsnio normos, nes ši norma įsigaliojo tik 2013-10-01 yra visiškai nepagrįsta, kadangi vien tik faktas, jog apeliantas R. G. atsiskaitinėjo tik su pasirinktais pavieniais kreditoriais, nesilaikydamas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarkos, sudaro pagrindą pripažinti kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Administratorės nuomone, vadovas, sudarydamas įmonei nenaudingus sandorius, kryptingai siekė jos nemokumo, blogino jos finansinę padėtį ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pažymi ir tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog visų dokumentų ir turto administratorei neperdavė ir pirmosios instancijos teismo neprašė apklausti L. P. ar išreikalauti tam tikrus dokumentus.
  5. Atsiliepime į atskiruosius skundus trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Verslo sprendimų sistema“ prašo skundus atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
  6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog administratorės pareiškime nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjos egzistavusio nemokumo 2011 m., vadovo R. G. ne tik neinicijuotos įstaigai bankroto bylos iškėlimo, įstaigos turto perkėlimo bei iššvaistė, patvirtina apie jo nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus.
  7. Atsiliepime į atskiruosius skundus trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Autotechpaslauga“ prašo skundus atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
  8. Nurodo, jog skundžiamojoje nutartyje teismas tinkamai teikė ir aiškino ĮBĮ nuostatas bei kasacinio teismo praktiką.
  9. Atsiliepime į atskiruosius skundus trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Vilgersta“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „MaxContract“, prašo skundus atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
  10. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas įvertino visas faktines aplinkybes, turinčias esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, tinkamai teikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias tyčinio bankroto iškėlimą.
  11. Atsiliepime į atskiruosius skundus trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Algidana“ prašo skundus atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti 239 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą.
  12. Teigia, kad CPK nenumato apeliantui teisės teikti du atskiruosius skundus. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus ir pagrįstai nustatė, kad buvęs įstaigos vadovas R. G. sąmoningai blogai įstaigą valdė, galiausiai privedė ją prie bankroto. Pirmosios instancijos teismas nustatė eilę tyčinio bankroto požymių, kurių apeliantai nepaneigė. Išrašytų fiktyvių sąskaitų pagrindais įstaiga į savo buhalterinę apskaitą neįtraukdavo skolų kreditoriams. Atsakovo R. G. atskirasis skundas deklaratyvus.
  13. Atsiliepime į atskiruosius skundus trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. G. mokslo projektavimo ir komercinė įmonė „Georima“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį ir priimti sprendimą – ieškinio pareiškimą atmesti.
  14. Nurodo, jog skundžiama nutartis priimta remiantis tik ieškovės paaiškinimais, perrašyta iš administratorės procesinių dokumentų, atsakovo pozicija apima kelis sakinius, išsamiai nenagrinėta ir iš esmės ignoruota. Tokiu būdu pažeista šalių lygiateisiškumo principas. Pirmosios instancijos teismas nepaisė įstatymo normų negaliojimo atgal principo, kadangi ĮBĮ 20 straipsnio nauja redakcija taikoma tik bankroto procesams, pradėtiems po ĮBĮ pakeitimo įsigaliojimo; taip pat ir dėl mokėjimų eiliškumo pažeidimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nauja CK redakcija bei kasacinio teismo 2003 m., 2012 m. nutartimis. Teigia, kad realiai pareiškėjos nemokumas atsirado 2015-03-25, kai teismas priėmė kreditorei UAB „Vilgersta“ palankų sprendimą. Pirmosios instancijos teismas supainiojo nemokumą ir finansinių įsipareigojimų sąvokas. Teismas nenurodė, kokie įsipareigojimai 2011 m. ir 2012 m. buvo pradelsti, iš esmės kreditorių reikalavimų pagrįstumai ir teisėtumai buvo patikrinti tik po VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS bankroto bylos iškėlimo. Visi įmonės dokumentai, taip pat ir jų elektroninės kopijos, bankroto administratorei buvo perduotos buvusios buhalterės L. P., kuri asmeniškai bendravo su administratore ir dokumentus jai perdavė. Teigia, kad už perleistus automobilius buvo atsiskaityta. Pirmas automobilio perleidimo sandoris sudarytas 2007 m., todėl apskaitoje ir perduoto turto apraše jo nėra, o antras automobilis perleistas 2013 m., už jį įstaigai sumokėta, parduotas automobilis už rinkos kainą (defektinis aktas įrodo kainos realumą). Įskaitymo aktas įrodo pirkėjo atsiskaitymą. Kreditorių reikalavimai 2014 m., 2015 m. buvo pripažinti pagrįstais, tuo metu įmonė jokių mokėjimų nevykdė. Visi mokėjimai, atsiskaitymai su kreditoriais atitiko įstaigos interesus ir neprieštaravo galiojantiems įstatymams. Pinigų išmokėjimas R. G. nesietinas su paskola įstaigai, nes pinigai buvo išmokėti būsimiems atsiskaitymas atlikti. Dėl įstaigos veiklos neperkėlimo, nurodo, kad įstaiga ir įmonė vykdo skirtingas veiklas, abi įsteigtos ir veikė jau ilgą laiką, darbuotojų perkėlimo nebuvo, atsakovas jokių giminystės ryšių su A. S. neturi, o perėjusi dirbti G. yra tik įmonės administratorė-vadybininkė.

23Teismas

konstatuoja:

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Dėl atsakovo R. G. atstovės advokatės D. R. atskirojo skundo priėmimo

  1. Atsižvelgiant į tai, kad advokatė D. R. Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. kovo 22 d. pateikė 2017 m. kovo 20 d. išrašą iš advokato paslaugų sutarties dėl suteiktų įgaliojimų pateikti apeliacinį skundą, jį už R. G. pasirašyti ir pateikti teismui, t. y. įvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 18 d. nutartyje nurodytą reikalavimą, atsakovo R. G. atstovės advokatės D. R. atskirasis skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną (CPK 316 str. 2 d.).

26Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu

  1. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismai, formuodami praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinę, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi, pagal teismų formuojamą praktiką, siekiant įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nėra būtina įrodyti, kad vienintelė priežastis, lėmusi bendrovės nemokumą, yra tyčiniai jos vadovų ar akcininkų veiksmai. Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas ir tais atvejais, kai įmonės, kuriai gresia bankrotas, turtinė padėtis jos vadovų ar akcininkų veiksmais (neveikimu) yra dar labiau bloginama, įmonei pasiekus nemokumo būklę pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas.
  2. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

27Dėl teisės normų, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, aiškinimo ir taikymo

  1. Teismas ex officio (lot. k. pagal pareigas) taiko tinkamą įstatymo redakciją, priešingu atveju gali būti pažeistas teisės principas, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, su kuriuo kartu – ir teisės viešpatavimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-514-219/2016).
  2. Apelianto R. G. atstovė advokatė D. R. bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. G. mokslo projektavimo ir komercinė įmonė „Georima“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.7 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka.
  3. 2013 m. balandžio 18 d. Nr. XII-237 Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2, 10, 11, 131, 20, 21, 28, 29, 30, 33, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 31-1010, Nr. 110-3991; 2002, Nr. 116-5193, Nr. 124-5627; 2003, Nr. 17-708, Nr. 38-1708, Nr. 61-2757; 2004, Nr. 61-2185, Nr. 171-6298; 2006, Nr. 50-1799; 2008, Nr. 65-2456; 2010, Nr. 137-6988; 2011, Nr. 85-4132, Nr. 146-6841; 2012, Nr. 4-112, Nr. 6-186, Nr. 51-2530, Nr. 76-3935, Nr. 78-4018; 2013, Nr. 36-1725), pakeista ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis bei pakeistas ĮBĮ 20 straipsnis (toliau – ĮBĮ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas). Pagal ĮBĮ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13 straipsnį, vykdant bankroto procesus, pradėtus iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, ir bankroto procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus. Šis įstatymas įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.
  4. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, t. y. taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Priešinga taisyklė taikoma materialiosios teisės normoms – teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo jų atsiradimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). ĮBĮ materialiosios teisės normoms priskirtinos normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas ir pan. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).
  5. Atsižvelgus į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi iškelta bankroto byla VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, administratore paskirta R. R. (t. I, b. l. 23–25), spręstina, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusią ĮBĮ redakciją.

28Dėl įstaigos vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo, esant įstaigai nemokiai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas)

  1. Nagrinėjamu atveju ieškovės BVšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS steigėjas, direktorius bei dalininkas, laikotarpiu nuo 1998-11-26 iki 2015-05-08, buvo atsakovas R. G..
  2. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
  3. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Panaši nuostata įtvirtinta ir nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
  4. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau vien savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto, juolab, jei įmonė, pablogėjus finansinei padėčiai dar kelerius metus vykdė veiklą, jos kreditoriai neinicijavo bankroto procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).
  5. Taigi tiek pagal buvusį, tiek pagal esamą reguliavimą įmonės vadovui nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki, o tokios pareigos pažeidimas gali būti vertinamas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
  6. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Aiškindamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).
  7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. įsiteisėjusia nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-5891-258/2014, atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS pradėtą pagal ieškovų UAB „Autotechpaslauga“, UAB „Algidana“ ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS, trečiasis asmuo BUAB „Vilgersta“. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad atsakovo bandomojo balanso už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014 m. spalio mėn. duomenimis, įstaigos turtas sudarė 215 165,123 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 137 157,15 Lt sumą; įstaigos skolų sąrašo duomenimis, neįvykdyti įmonės įsipareigojimai sudarė 32 421,06 Lt,o skola VSDFV biudžetui sudarė 2 660,80 Lt. Šių duomenų pagrindu teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS nemokia. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-407-330/2015, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui klausimą dėl bankroto bylos atsakovei VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS iškėlimo spręsti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog atsakovės pateiktas bandomasis balansas nelaikytinas suvestiniu finansinės atskaitomybės dokumentu, o tai yra lentelė, kurios debeto ir kredito stulpeliuose surašomi sąskaitų likučiai, neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas bandomojo balanso paskutinėje eilutėje („Iš viso“) esantį įrašą apie debeto likutį periodo pabaigai priskyrė dėmeniui apie atsakovo turtą, kurio balansinė vertė esą lygi 215 165,12 Lt sumai. Pažymėtina, jog šioje nutartyje yra konstatuotos reikšmingos nagrinėjamai bylai faktinės aplinkybės, kurių pakartotinai įrodinėti nereikia, t. y. VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS 2014-11-30 apskaitė turto ne daugiau kaip už 44 169,80 Lt balansinę vertę, iš to skaičiaus: ilgalaikio materialaus turto (įranga) – už 3 198,13 Lt, trumpalaikio – už 40 971,77 Lt (sudėtinės dalys: išankstiniai apmokėjimai – 15 990,84 Lt, gautinos sumos – 21 321,03 Lt, pinigai sąskaitose banke – 3 659,90 Lt), tuo tarpu trumpalaikių įsipareigojimų suma (137 157,15 Lt) yra daugiau kaip tris kartus didesnė už balansinę turto vertę, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo faktinio mokumo būklės, taip pat abejones dėl atsakovo gebėjimo vykdyti finansines prievoles ir įsipareigojimus sustiprino ir ta aplinkybė, kad dėl 20 688,23 Lt skolos ir 8,49 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš atsakovo ieškovas UAB ,,Autotechpaslauga“ kreipėsi į antstolį, kuris 2014 m. rugsėjo 2 d. rašte nurodė, kad vykdymo procese buvo areštuota atsakovei priklausanti transporto priemonė, areštuota atsakovui priklausanti banko sąskaita, tačiau piniginių lėšų nenurašyta, atsakovė nekilnojamojo turto neturi, į antstolės reikalavimą pateikti informaciją apie turimą turtą, atsakovas nurodė, kad registruoto kilnojamojo turto neturi, o turtinių kitų asmenų įsipareigojimų nurodyti negali (CPK 182 str. 2 p.). Taigi, pagal bandomojo balanso, už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014 m. spalio mėn., duomenis VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS nemokumą buvo galima konstatuoti 2014 m., nes įstaiga turto turėjo realiai turėjo ne 215 165,12 Lt, o ne daugiau kaip už 44 169,80 Lt.
  8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. įsiteisėjusia nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3990-619/2015 (dabar Nr. B2-17-619/2017), iš paskutinių teismui pateiktų įstaigos 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nustatė, jog įstaigos turtą sudarė tik 21 330 Lt vertės trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 593 836 Lt; 2015-04-23 duomenimis VSDFV biudžetui siekė 3 539,37 Eur; taip pat įstaigos kreditorių BUAB „Vilgersta“ bei UAB „Algidana“ finansiniai reikalavimai sudarė 63 199,76 Lt bei 8 406,75 Lt sumas. Todėl VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS nemokumas buvo konstatuotas 2014 m. finansinių domenų pagrindu.
  9. Įmonės nemokumo momento nustatymas yra fakto klausimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas R. G. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl įstaigos bankroto bylos iškėlimo per visą 2011 m. – 2014 m. laikotarpį, kadangi: a) 2011 m. gruodžio 31 d. įstaigos pradelsti įsipareigojimai viršijo daugiau nei pusė į jos balansą įrašyto turto vertės, b) 2012 m. įmonės turtas sudarė 222 589 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 268 443 Lt, c) 2013 m. birželio–rugsėjo mėnesiais įstaigos turtas ir veikla perkelti į susijusią R. G. mokslo, projektavimo ir komercinę įmonę „Georima“, d) 2014 m. Vilniaus apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. B2-5891-258/2014, pagal įstaigos kreditorių ieškinius, R. G. su VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS nemokumo faktu nesutiko, nepateikė teismui suvestinio finansinės atskaitomybės dokumento, mokumą grindė nepagrįstu bandomuoju balansu, e) pagal 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentus įstaigos nemokumas konstatuotas teismo įsiteisėjusia nutartimi. Aplinkybės kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjamai bylai nereikšmingos, kadangi nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas BVšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS vadovo R. G. civilinės atsakomybės klausimas.
  10. Išdėstytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS vadovas ir dalininkas R. G., turėjęs pareigą nuo 2011 m. gruodžio 31 d. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šios pareigos neįvykdė, o tokios pareigos pažeidimas vertinamas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
  11. Apeliantė R. G. atstovė advokatė D. R. bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. G. mokslo projektavimo ir komercinė įmonė „Georima“ teigia, jog realiai įstaigos nemokumas atsirado tik 2015 m., kai Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė UAB „Vilgersta“ palankų teismo sprendimą, iki tol įmonė buvo moki, vykdė prievoles, turėjo turto, 2015 m. buvo vykdomas tik vienas vykdomasis raštas UAB „Autotechpaslauga“ naudai, tačiau areštuotas turtas pilnai užtikrino skolos išieškojimą. Su šiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Aplinkybė, kad teismų sprendimai dėl skolų priteisimo yra priimti vėliau, nei teismas nagrinėjamojoje byloje nustatė pareiškėjos nemokumą, nereiškia, kad VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS neturėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams.

29Dėl įstaigos vadovo pareigos tinkamai vesti bei saugoti įstaigos buhalterinę apskaitą bei turtą, taip pat pareigos perduoti bankroto administratorei bankrutavusios įstaigos turtą ir dokumentus (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai)

  1. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui; kad jis ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas bendrovei (CK 2.87 str. 1–6 d.), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su bendrovės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
  3. Teismų praktikoje nurodyta, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, jog teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui jos valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai), kad pareigą pagrįsti svarbumą priežasčių, kurios nulėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai; kad sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) yra tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-163-381/2016 etc.).
  4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. G. mokslo projektavimo ir komercinė įmonė „Georima“ atsiliepime į apeliacinius skundus teigia, jog dalį įstaigos dokumentų administratorei perdavė atsakovas R. G., dalį – buvusi įstaigos buhalterė L. P., kuri su administratore dėl dokumentų perdavimo bendravo asmeniškai, be to policijos tyrėjai, pagal administratorės inicijuotą tyrimą, nustatė, jog atsakovas R. G. neturi dokumentų už 2008 m. ir ankstesnius metus.
  5. Byloje nustatyta, kad L. P. papildomus dokumentus 2015-06-18 perdavė atsakovui R. G. (t. I, b. l. 36), R. G. 2015-11-19 dokumentus perdavė ieškovės bankroto administratorei ( t. I, b. l. 37). Iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pateiktų dokumentų nustatyta, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2015 m. sausio 12 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-58241-15, pradėtą pagal VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ administratorės pranešimą, nutraukė. Šiame nutarime yra nurodyta, jog administratorė teigė, kad direktorius R. G. nepateikia įstaigos dokumentų nuo jos įkūrimo iki 2010 m., negrąžino sutarčių, skolų sutarčių, automobilio, kurį pardavė A. S., dokumentų; liudytoja L. P. nurodė, kad nuo 2010 iki 2015 m. teisė buhalterinės apskaitos paslaugas, 2014-05-05 sudarė balansą bei perdavė administratorei visą dokumentaciją; visus dokumentus, su kuriais ji dirbo (pirkimais, pardavimais bei buhalteriniais registrais) perdavė direktoriui; liudytojas I. R. parodė, jog buvo bankrutavusios įstaigos teisininkas, administratorė pati neatvyko dokumentų pasiimti, o reikalavo juos atvežti; liudytojas R. G. nurodė, kad įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą ir visus dokumentus bei turtą perdavė R. R., tačiau jokio akto dėl dokumentų perdavimo nepasirašė; dar nepardavė antspaudo, steigimo dokumentų, prašė, kad administratorė pati atvyktų pasiimti, tačiau ji nepasiėmė, o dėl sveikatos problemų pats negali nuvykti pas ją į Vievį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prokuratūros priimtas nutarimas nėra oficialus rašytinis įrodymas, kadangi joje pateiktas ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų faktų vertinimas, t. y. formaliai atitinka kitus CPK 197 straipsnio 2 dalyje išvardytus požymius, todėl laikytinas ne oficialiu, o paprastu rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti sprendimai vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Įvertinus minėto nutarimo turinį pažymėtina, kad nebuvo nustatytas bei konstatuotas faktas, jog atsakovas R. G. dėl objektyvių priežasčių neturi 2008 m. ir ankstesnių metų dokumentų. Kita vertus, atsakovas R. G. į bylą nėra pateikęs rašytinio faktinės aplinkybės, kad savo žinioje neturi 2008 m. ir ankstesnių metų dokumentų ir jų perduoti administratorei negali, pripažinimo, tačiau nuosekliai laikosi pozicijos, kad visus dokumentus, kuriuos turėjo, administratorei pateikė.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-572-381/2016, yra konstatavęs prejudicinę galią nagrinėjamai bylai turinčią aplinkybę, jog R. G. 2010 m. ir ankstesnio laikotarpio įstaigos dokumentų nėra išsaugojęs, t. y. prašyme dėl baudos panaikinimo apeliantas nurodė, kad minėto laikotarpio dokumentai buvo prarasti iki 2010 m. finansinės apskaitos paslaugas teikusios buhalterės, tuo tarpu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti jo paaiškinimai, kad įstaiga aktyvią veiklą pradėjo vykdyti nuo 2011 m., todėl 2010 m. ir ankstesnio laikotarpio dokumentų nėra. Kaip minėta, CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Išdėstytų aplinkybių viseto pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepagrįsta reikalauti iš atsakovo perduoti dokumentus, kurių jis savo žinioje neturi, tačiau pažymėtina tai, jog teisės aktai reikalauja, kad įstaigos buhalterinė apskaita butų tvarkoma bei saugoma tinkamai. Viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. Viešosios įstaigos vadovas atsako už finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės viešosios įstaigos veiklai, viešosios įstaigos dalininkų apskaitą, informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, veiklos ataskaitos parengimą, viešų pranešimų paskelbimą, kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teisės aktuose ir viešosios įstaigos įstatuose. Viešosios įstaigos vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo paskyrimo dienos, jeigu jį paskyrusio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime nenustatyta kitaip, o kai viešoji įstaiga steigiama, – nuo viešosios įstaigos įregistravimo dienos (Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 4 d.). Viešosios įstaigos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą ir finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Viešųjų įstaigų įstatymo 11 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu. Taigi, tinkamas buhalterinės apskaitos vedimas numatytas įstatymuose, ir atsakovas, kaip įstaigos vadovas, atsakingas už materialinių vertybių inventorizavimą, tinkamą buhalterijos tvarkymą, buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą ir kt. Apskaitos dokumentų neišsaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris nustatytas saugoti dokumentus, arba kai dokumentai prarandami dėl įstatymų reikalavimų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo, arba netinkamo saugojimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad R. G. tinkamai inventorizavo įstaigos materialines vertybes nuo jos įsteigimo (CPK 178 str.). Iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenų bazės matyti (CPK 179 str. 3 d.), kad ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti tik bankroto administratorės už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002).
  7. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas R. G. netinkamai vykdė įstaigos vadovo pareigas, kadangi neturi išsaugojęs įstaigos dokumentų, pagrindžiančių materialinių vertybių apskaitymą ir jų pilna apimtimi (nuo įsteigimo iki 2010 m.) negali perduoti administratorei (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.), o tai yra pagrindas pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą pripažinti BVšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS bankrotą tyčiniu. Už vengimą bankroto administratorei perduoti visus bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus pagal balansą, BVšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS bankrotas tyčiniu nepripažįstamas, nes, kaip minėta, atsakovas negali perduoti tai, ko neturi išsaugojęs bei už šios pareigos neįvykdymą jam buvo paskirta bauda, tačiau, nagrinėjamojoje byloje netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatytos aplinkybės, jog teismo paskirtai įmonės bankroto administratorei R. G. apskaitos dokumentų neperdavė dėl jų neišsaugojimo (neturėjimo savo žinioje).

30Dėl automobilių pardavimo mažesnėmis negu rinkos kainomis arba neatlygintinai asmenims, kuriuos su įstaiga pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas)

  1. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis.
  2. Apeliantė bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. G. mokslo projektavimo ir komercinė įmonė „Georima“ atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad nebuvo atsiskaityta už parduotus automobilius.
  3. Nustatyta, jog VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso automobilis „T. C.“, tačiau pagal 2007-06-06 pirkimo–pardavimo sutartį VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS , atstovaujamas direktoriaus R. G., pardavė A. S. automobilį „T. C.“, 1996 g. m., už 4 000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių sumokėjimo už parduotą automobilį faktą į bylą nepateikta (CPK 178 str.).
  4. Apeliacinės instancijos teismas atmeta R. G. mokslo projektavimo ir komercinės įmonės „Georima“ argumentą, jog 2007 m. parduoto automobilio įstaigos apskaitoje ir turto apraše atskirai apskaityti negalėjo, kaip nepagrįstą, kadangi, pasikartotina, už materialinių vertybių apskaitą atsakingas vadovas. Taigi, R. G. neturi išsaugojęs finansinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių įstaigos gautą 4 000 Lt sumą už parduotą įstaigos automobilį „T. C. “, o tokie veiksmai vertinami ir kaip netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. ir 5 p.). Taip pat byloje nėra paneigtos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog R. G. su A. S. yra susijęs glaudžiais darbo ryšiais (iš pradžių A. S. buvo ieškovės darbuotojas, o nuo 2013-08-01 perėjo dirbti į R. G. mokslo, projektavimo ir komercinę įmonę „Georima“).
  5. Nustatyta, kad 2013-06-17 pirkimo–pardavimo sutartimi VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS , atstovaujamas direktoriaus R. G., pardavė R. G. automobilį „H. T.“, 2006 g. m., už 10 500 Lt. R. G. mokslo projektavimo ir komercinė įmonė „Georima“ apeliacinės instancijos teismui pateikė: 2013-12-31 avanso apyskaitos duomenis, 2013-06-17 PVM sąskaitą–faktūrą, apyvartos nuo 2013-01 iki 2015-05-05 duomenis. Šiais dokumentais grindžiamos aplinkybės, jog R. G. už automobilį „H. T.“ įstaigai sumokėjo, nes buvo įsikaityti įstaigos ir pirkėjo įsiskolinimai. Rašytinių įrodymų, pagrindžiančių turėtus tarpusavio įsiskolinimus 10 500 Lt sumoje nei apeliantas R. G., nei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. G. mokslo projektavimo ir komercinė įmonė „Georima“ apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.).
  6. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;kt.).
  7. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos bankroto administratorės paaiškinimus, jog įstaiga veikė pagal schemą: kai kreditorius pateikdavo pretenziją dėl skolos sumokėjimo, įstaiga išrašydavo kreditoriui sąskaitą faktūrą, po to atlikdavo vienašalę užskaitą ir skola kreditoriui įstaigos buhalterinėje apskaitoje nebuvo fiksuojama, vertina, jog ir automobilio „H. T.“ pardavimo aplinkybės galėjo būti panašios, nes buvo išrašyta sąskaita faktūra bei atliktas įskaitymas.
  8. Ieškovės administratorė oficialaus transporto priemonių VšĮ „Emprekis“ vertintojo pateiktais duomenimis grindžia aplinkybę, jog automobilio „H. T.“ rinkos kaina jo pardavimo metu buvo 20 264,48 Lt (5 869,00 Eur be PVM) (t. I, b. l. 65), todėl šis turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis. Atsakovas R. G. teigia, kad minėtas automobilis buvo parduotas už rinkos kainą, jo susidėvėjimą patvirtina defektinis aktas, kuris buvo parduotas administratorei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, defektinis aktas nėra dokumentas, kuriame nurodoma automobilio rinkos kaina, jame fiksuojami automobilio techniniai trūkumai, o automobilio „H. T.“ likutinė vertė turėjo būti nurodyta įstaigos apskaitos dokumentuose, kurių atsakovas nepateikė, todėl spręstina, jog aplinkybės dėl automobilio perleidimo už rinkos kainą neįrodytos (CPK 178 str.). CPK 179 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę tirti ir vertinti ginčo automobilio rinkos kainas, remiantis VšĮ „Emprekis“ elektroniniame tinklalapyje viešai skelbiama naujų ir naudotų automobilių kainų duomenų baze.
  9. Nustačius, jog VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS nuosavybės teisėmis priklausę: a) automobilis „T. C.“ perduotas 2007 m., tačiau už parduotą automobilį gauta piniginė suma į įstaigos apskaitą neįtraukta bei nuosavybės faktas neperregistruotas, be to šis automobilis ilgą laiką buvo antstolio areštuotas vykdant išieškojimą kreditoriaus naudai; b) automobilis „H. T.“ buvo parduotas 2013 m. mažesne negu rinkos kaina susijusiam asmeniui (įstaigos vadovui ir dalininkui R. G.), sudaro pagrįstą pagrindą konstatuoti R. G. nesąžiningumą bei nelojalumą įstaigai bei ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu pripažinti pareiškėjos bankrotą tyčiniu.

31Dėl įstaigos veiklos ir turto perkėlimo į kitą įmonę (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas)

  1. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.
  2. Atvejis, kai siekiama perkelti įmonės turtą bei ūkinę veiklą į kitą, naujai įsteigtą įmonę, teismų praktikoje įvardijamas įmonių „feniksų“ reiškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
  3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS įsteigta 1998-11-26, įmonės vadovas buvo R. G.. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. G. mokslo, projektavimo ir komercinė įmonė „Georima“ įsteigta 1992-10-06, įmonės savininkas ir vadovas taip pat yra R. G.; tiek įstaiga, tiek ir įmonė veikia vienu adresu Bitininkų g. 4–3, Vilnius; įstaiga ir įmonė faktiškai užsiima ta pačia veikla: pastatų ir jų dalių statyba, inžinerinių statinių statyba, architektūrinė ir inžinerinė veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos, kiti statybos darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus, bendroji pastatų ir statinių statyba ir kt. (t. I, b. l. 55 –58); VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS nuo 2012-03-05 iki 2013-07-31 dirbo V. G. ir A. S., kurie nuo 2013-08-01 perėjo dirbti į R. G. mokslo, projektavimo ir komercinę įmonę „Georima“; VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS nuo 2012-01-06 iki 2015-05-29 dirbo I. R. (teisininkas), kuris nuo 2014-11-03 taip pat pradėjo dirbti į R. G. mokslo, projektavimo ir komercinę įmonę „Georima“ (t. I, b. l. 59–60).
  4. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB „EUGVITA“ laikotarpiu nuo 2014-02-13 iki 2015-02-18 pervedė R. G. mokslo, projektavimo ir komercinei įmonei „Georima“ 2 246,18 Eur. Ieškovės direktorius R. G. 2013-07-15 pranešimu informavo užsakovę UAB „EIKA“ apie perleistą R. G. mokslo, projektavimo ir komercinei įmonei „Georima" reikalavimo teisę į 16 687,36 Lt skolą pagal sutartį Nr. 12-2195IS ir sąskaitą faktūrą Nr. ( - ) bei delspinigių sąskaitą Nr. ( - )-D, todėl prašė šią sumą pervesti R. G. mokslo, projektavimo ir komercinei įmonei „Georima“; 2013-08-01 pranešimu R. G. informavo užsakovą UAB „EIKA“ apie VŠĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“ (vadovas I. R.) reikalavimo teisę į 7 840 Lt skolą pagal sutartį Nr. 12-2195IS ir sąskaitą faktūrą todėl prašė šią sumą pervesti VšĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“; 2014 m. kovo 12 d. pranešimu ieškovės direktorius (atsakovas) informavo užsakovę UAB „EIKA“ apie sudarytą 2013-07-15 reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią įstaiga perleido VŠĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“ (vadovas I. R.) reikalavimo teisę į UAB „EIKA“ bei prašė 3 078,02 Lt dydžio sumą pervesti VŠĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“; tarp įstaigos ir UAB „Eugvita ir Ko“ buvo sudaryta 2011-07-11 sutartis dėl statybos darbų atlikimo Nr. 4-11; 2013-09-23 ieškovės vadovo R. G. prašymu užsakovas UAB „EUGVITA“, buvo informuotas apie mokslo institute vykdomas reorganizacijas, nukreipimą į mokslinių darbų ir programų vystymą bei dėl gamybinės veiklos pamatų įrengimo srityje perkėlimo į kitą įmonę, todėl prašė ateityje visus mokėjimus vykdyti ne VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS, kaip buvo įprasta, o naujajai įmonei R. G. mokslo, projektavimo ir komercinei įmonei Georima“ (t. I, b. l. 90).
  5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog iš VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS į R. G. mokslo projektavimo ir komercinę įmonę „Georima“ buvo perkelta įstaigos veikla bei turtas, kadangi: a) jų veika ta pati (vykdo statybos darbus pagal rangos sutartis), b) iš VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS į R. G. mokslo projektavimo ir komercinę įmonę „Georima“ perėjo dirbti darbuotojai (apeliantas nepateikė įrodymų, jog visi perėję dirbti darbuotojai iš tikrųjų dirbo abiejuose juridiniuose asmenyse), c) jos abi veikė (veikia) tose pačiose patalpose; d) ieškovės gaunamas pelnas buvo nukreiptas į R. G. mokslo projektavimo ir komercinę įmonę „Georima“. Priešingų įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 str.). Taigi, „fenikso“ reiškinys byloje įrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai preziumavo BVšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

32Dėl įstaigos vadovo veiksmų, susijusių su sprendimais dėl darbo užmokesčio padidinimo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas)

  1. Antstolio G. P. 2014-08-28 užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0019/14/00482 buvo vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VM) 2014-04-24 sprendimas dėl 19 972,83 Lt išieškojimo iš ieškovės. Taigi, įstaigos vadovui buvo žinoma aplinkybė apie neįvykdytą finansinį reikalavimą kreditorei VMI. Byloje nustatyta, kad kreditorius R. G. buvo kreipęsis į teismą dėl 3 360,24 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS bankroto byloje. Šį reikalavimą R. G. grindė neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-05-29 aplinkybėmis, remiantis 2014-10-01 VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS įsakymu dėl R. G. ir I. R. darbo užmokesčio pakėlimo, direktoriaus R. G. 2014-10-01 įsakymu paskirta 1 316 Lt mėsine alga, dirbant iki 4 val. per dieną. Kadangi atlyginimų formavimo politika įstaigoje buvo taikoma paties vadovo įsakymu, R. G. atsakingas už tokiu būdu vykdytą įmonės nemokumo didinimą. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. įsiteisėjusioje nutartyje konstatuota, jog 2014 m. įstaiga dirbo nuostolingai ir buvo nemoki, todėl R. G., nesąžiningai pasididinęs sau darbo užmokestį, pažeidė kitų kreditorių interesus, siekė sau gauti naudos, todėl teismas pripažino 2014-10-01 VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS įsakymą dalyje, kurioje 2014-10-01 įstaigos direktoriui R. G. skirta 1 316 Lt mėnesinė alga, negaliojančiu (t. I, b. l. 30–31). Tokie R. G. veiksmai, kai įstaigai esant faktiškai nemokiai ir nevykdant veiklos, yra didinami įstaigos vadovo bei darbuotojo atlyginimai, akivaizdžiai pažeidė kreditorių interesus ir buvo nukreipti nemokumą ne sumažinti, o padidinti. Ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai yra vienas iš šių požymių, dėl kurio teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p.).

33Dėl atsakovo veiksmų, susijusių su atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimu (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas)

  1. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
  2. CK 6.9301 straipsnio 1 dalis (įsigaliojo 2013-10-01) numato, kad skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia tvarka: antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ar autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, VSDFV, Privalomojo sveikatos draudimo) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus, kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
  3. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės bei trečiojo asmens teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.9301 straipsnio 1 dalimi, kadangi atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti iki šio straipsnio įsigaliojimo. Pažymėtina, kad net ir netinkamos ĮBĮ redakcijos taikymas nebūtinai reiškia, kad byla teismų buvo išnagrinėta neteisingai. Iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusi ĮBĮ 20 straipsnio redakcija nenustatė tyčinio bankroto kriterijų, todėl jie buvo palikti formuoti teismų praktikai. 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ĮBĮ 20 straipsnyje nustatyti įstatymo leidėjo tyčinio bankroto kriterijai yra iš esmės susisteminti pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus įvertino bei konstatavo, kad įstaigos nemokumas kilo dėl blogo R. G. valdymo ir kreditorių teisių ir interesų pažeidimo. Taigi, pareiškėjos tyčinis bankrotas nustatytas vien tik konstatavus, kad yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-372/2010). Tyčinio bankroto požymiai yra detalizuoti pagal teismų praktikoje susiformavusius kriterijus nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje ĮBĮ 20 straipsnio redakcijoje.
  4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog R. G., eidamas direktoriaus pareigas, 2013 m. birželio, rugpjūčio mėnesiais iš įstaigos banko sąskaitos, į savo asmeninę banko sąskaitą pervedinėjo pinigines lėšas, nurodęs paskirtį „Beprocentinė paskola įmonės vadovui“: 37 700 Lt, 32 000 Lt, 1 000 Lt, 2 700 Lt, 2 000 Lt. Dalis pervestų piniginių sumų iš vadovo asmeninės sąskaitos buvo panaudotos atsiskaitymams su tam tikrais įstaigos kreditoriais: UAB „RHETOR“ (3 058 Lt), AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas (558 Lt), UAB „Renvaltas“ (907,50 Lt), UAB „Grindukas“ (4 539,92 Lt), UAB „ARMABALT“ (1 174,10 Lt), UAB „Vilmina“ (10.880 Lt), UAB „ALPF“ (532,40 Lt), UAB „Gotas“ (1 656 Lt), UAB „Geodena“ (950 Lt). Nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS turtas bei piniginės lėšos buvo areštuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-32493-728/2013, pagrindu, kadangi vyko teisminis ginčas tarp UAB „Vilgersta“ ir VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS. Taigi, atsiskaitymai su kreditoriais buvo vykdomi ne iš įstaigos banko sąskaitos, o iš R. G. asmeninės banko sąskaitos įstaigai priklausiusių piniginių lėšų. Kokiu pagrindu įstaigos lėšos buvo pervedamos į asmeninę vadovo sąskaitą (paskolos sutartys), duomenys apie sumokėtus privalomuosius mokesčius už suteiktą beprocentinę paskolą pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismui nepateiktos (CPK 178 str.).
  5. Apeliantas R. G. teigia, kad 2013 m., vykdydamas įmonės kreditoriams mokėjimus į savo asmeninę sąskaitą pervestų įstaigos lėšų, nepažeidė tuomet galiojančiuose įstatymuose numatytos atsiskaitymo su kreditoriais (mokėjimų) tvarkos, kadangi vykdė visas įmonės prievoles, kurios tuo metu nebuvo ginčijamos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstaigos vadovas, 2013 m. žinodamas apie tuometinę (2013 m.) blogą įstaigos finansinę padėtį, vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, su kuriais nesibylinėjo teisme, turėjo elgtis apdairiai bei suvokti, kad dėl vykdomų mokėjimų vieniems kreditoriams, mažėja kitų kreditorių, kuriems reikalavimai yra pradelsti, galimybės atgauti skolas, t. y. savo nuožiūra atlikdamas mokėjimus tik tam tikriems kreditoriams pažeidė kitų kreditorių (tame tarpe ir tapus kreditoriais bankroto byloje) interesus.
  6. Taip pat, atsižvelgus į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje konstatuotą faktinę aplinkybę, kad 2015-04-23 dienos duomenimis skola VSDFV sudarė 3 539,37 Eur (CPK 182 str. 2 p.), spręstina, jog nemokumo būsenoje apskaičiuotų įmokų į VSDV biudžetą suma taip pat buvo padidintos įstaigos skolos kreditoriams.
  7. Apibendrinus išdėstytą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino BVšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS bankrotą tyčiniu, kadangi nustatė požymius (įstaigos vadovas ir dalininkas: esant įstaigai nemokios būsenos, nesilaikė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo, neišsaugojo įstaigos dokumentų bei jų neperdavė bankroto administratorei, du įstaigos automobilius pardavė susijusiems su įstaiga asmenims neatlygintinai ir / ar mažesnėmis negu rinkos kainomis, įstaigos veiklą bei turtą perkėlė į kitą įmonę, įstaigai esant nemokiai priėmė ekonomiškai nenaudingus sprendimus dėl darbo užmokesčio padidinimo, taip pat vykdydamas mokėjimus tik tam tikriems kreditoriams, įstaigai, neturint pakankamai lėšų visų kreditorių finansinius reikalavimus patenkinti, pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą), kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įstaigos valdymo organo veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Išdėstytais motyvais nėra pagrindo naikinti pagrįstos bei teisėtos nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 dalis).
  8. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-52/2011).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Atskirieji skundai atmesti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Ieškovė BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, atstovaujama bankroto administratorės R. R., prašo priteisti 600 Eur, o trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Algidana“ – 239 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą ir pateikimą. Pagal 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) nuostatas maksimali atlygintina advokato išlaidų suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą sudaro 308,76 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, taip pat atsižvelgęs į Rekomendacijas, sprendžia iš atsakovo R. G. priteisti ieškovei BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, atstovaujamai bankroto administratorės R. R., 308,76 Eur bei trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Algidana“ 239 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

37Priteisti iš atsakovo R. G., a. k. ( - ) ieškovei BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, j. a. k. 124626914, atstovaujamai bankroto administratorės R. R., 308,76 Eur ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Algidana“, j. a. k. 123834937, 239 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja... 5. Dėl įstaigos bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių... 6. Dėl viešosios įstaigos bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3... 7. Dėl įstaigos bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4... 8. Dėl įmonės balanso duomenų
      1. Teismai... 9. Dėl argumentų, susijusių su turto perdavimu administratorei
          10. Dėl tariamo turto, veiklos perkėlimo į kitą įmonę
            11. Dėl tariamo CK 6.9301 straipsnio 1 dalies normų pažeidimo
              12. Dėl baudos skyrimo
                  13. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14.
                  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d.... 15. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo
                      16. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų taikymo
                        17. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo
                          18. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                          1. Kadangi pareiškėja... 19. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 20.
                            1. Atskirajame skunde atsakovo 21. Dėl ĮBĮ 2 straipsnio 8 ir 12 dalies netinkamo taikymo, su šiomis normomis... 22. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalies taikymo
                                23. Teismas... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 25. Dėl atsakovo 26. Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu
                                  27. Dėl teisės normų, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, aiškinimo ir... 28. Dėl įstaigos vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos... 29. Dėl įstaigos vadovo pareigos tinkamai vesti bei saugoti įstaigos... 30. Dėl automobilių pardavimo mažesnėmis negu rinkos kainomis arba... 31. Dėl įstaigos veiklos ir turto perkėlimo į kitą įmonę (ĮBĮ 20... 32. Dėl įstaigos vadovo veiksmų, susijusių su sprendimais dėl darbo... 33. Dėl atsakovo veiksmų, susijusių su atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
                                    35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 36. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.... 37. Priteisti iš atsakovo R. G., a. k.