Byla 2-2086/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-1772-656/2014 bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto byloje patvirtintas G. S. kreditorinis reikalavimas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijas aviacijas sistemas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-1772-656/2014 bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto byloje patvirtintas G. S. kreditorinis reikalavimas ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje sprendžiamas finansinio reikalavimo, kylančio iš faktiškai nutrūkusių darbo santykių, patvirtinimo bankroto byloje klausimas.

4BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto byloje G. S. (kreditorius, buvęs darbuotojas) pateikė paskirtam įmonės bankroto administratoriui prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 193 905,11 Lt finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 157 317,40 Lt negautas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2013-03-07, 18 079,78 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2011-02-15 iki 2013-03-07, 18 079,78 Lt išeitinė išmoka.

5BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto administratorius teigia, kad G. S. darbo santykiai (tuo laiku, kai jam nebebuvo mokamas atlyginimas) įmonėje, kuri negavo licencijos verstis pervežimais, faktiškai buvo nutrūkę, pareiškėjas darbinių funkcijų nebeatliko, dirbo kitose darbovietėse, kuriose jam buvo mokamas atlyginimas, todėl neįrodė reikalavimo, kylančio iš darbo santykių, pagrįstumo. BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto administratorius prašo G. S. finansinį reikalavimą patvirtinti iš dalies, t.y. patvirtinti kreditoriaus 18 356,12 Lt finansinį reikalavimą, kurį sudaro 4.141,97 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 14 214,15Lt išeitinė išmoka.

6BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto administratorius nurodo, kad darbo užmokesčio G. S. priteisimas už laikotarpį nuo 2011 metų spalio mėnesio, nors darbo sutartis formaliai ir nebuvo nutraukta, prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis), darbo teisės principams (DK 35 straipsnis), pažeistų viešąjį interesą, nes pareiškėjas nepagrįstai įgytų teisę į valstybės turtą (Garantinio fondo lėšas), būtų sumažinta kitų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014-09-19 nutartimi patvirtino kreditoriaus G. S. 193 905,11 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto byloje. Finansinį reikalavimą sudaro 157 317,40 Lt negautas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2013-03-07, 18 079,78 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2011-02-15 iki 2013-03-07, 18 079,78 Lt išeitinė išmoka.

9Teismas nustatė, kad UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ juridinių asmenų registre įregistruota 2010-07-15. G. S. 2011-01-25 neterminuotos darbo sutarties pagrindu buvo priimtas UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ dirbti kokybės vadovo pareigose nuo 2011-02-15, nustatant darbuotojui atlyginimą 11.335 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Darbo sutartimi nustatyta darbuotojo darbo vieta Vilniuje, darbo laikas 8 val. per parą, 40 val. per savaitę. Susitarta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

10Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Vilniaus apygardos teismo 2014-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2193-160/2014) konstatuota, kad darbo sutartis, sudaryta tarp UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ ir G. S., yra teisėta.

11Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ vadovo įgaliojimai pasibaigė 2012-02-22 ir iki bankroto bylos iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo 2013-01-30 nutartis) bendrovė buvo be vadovo. Tokiu atveju įmonės vadovo pareigas, įskaitant ir pareigą priimti į darbą ir atleisti darbuotojus, privalėjo vykdyti vienintelis bendrovės akcininkas – Latvijos Respublikos juridinis asmuo „Baltijas Aviacijas Sistemas“ SIA (Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 6 dalis). Nėra duomenų, kad darbo sutartis su G. S. būtų pasibaigusi DK 39 straipsnyje nustatytais pagrindais.

12Vien duomenys, kad nuo 2011 m. spalio mėnesio G. S. galimai neatliko bendrovėje darbinių funkcijų, teismo vertinimu, nepakankami konstatuoti nutrūkusius darbo santykius. Nėra duomenų, kad bendrovės valdymo organai būtų paskelbę bendrovėje prastovą, nutraukę su darbuotoju darbo sutartį ar ėmėsi kitų veiksmų darbo santykiams pakeisti ar pabaigti. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai iki 2013 metų buvo teikti duomenys apie apdraustus bendrovės asmenis, tame tarpe ir apie pareiškėją, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius įtrauktas kreditoriumi byloje su kreditoriniu reikalavimu, kurį sudaro, be kita ko, ir už G. S. ginčo laikotarpiu nesumokėtos įmokos.

13Kadangi BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto administratorius ginčijo patį darbinių santykių tarp BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ ir G. S. faktą laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2013-03-07, tačiau neginčijo kreditoriaus pateiktų paskaičiavimų, teismas patvirtino pareiškėjo G. S. pareikštą 193 905,11 Lt finansinį reikalavimą.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Atskiruoju skundu BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto administratorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-09-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: G. S. reikalavimo dalį dėl 157 317,40 Lt darbo užmokesčio atmesti, o G. S. 18 356,12 Lt kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 4 141,97 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 14 214,15 Lt išeitinė išmoka, pripažinti pagrįstu. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

161. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į kitoje byloje tarp tų pačių šalių teismo jau nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjo G. S. darbo santykiai įmonėje faktiškai nutrūko nuo 2011 m. spalio mėnesio. Ši aplinkybė nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2014-07-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A- 2193-160/2014. Šią aplinkybę pripažino ir pareiškėjas 2013-05-22 teismo posėdyje įmonės bankroto byloje, o 2013-08-16 paaiškinimuose aprašė aplinkybes dėl darbų, kuriuos atliko per laikotarpį, kai jam buvo mokamas atlyginimas (iki 2011 m. rugsėjo). G. S. už laikotarpį nuo 2011 m. spalio atlyginimo prašė tik tuo pagrindu, kad įmonė nesiėmė veiksmų, kad pabaigtų darbo santykius arba sumažintų jų apimtį.

172. Kreditoriaus finansinį reikalavimą teismas patvirtino vien tik formaliu pagrindu - kad nebuvo įformintas darbo sutarties nutraukimas. Teismas nevertino apelianto argumentų, susijusių su kreditoriaus nesąžiningumu viešąjį interesą turinčiose bankroto bylose.

183. Pareiškėjas teisėtai reikalavimo teisę į darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011 m. spalio mėnesio iki darbo sutarties nutraukimo turėtų tik tuo atveju, jei per šį laikotarpį būtų vykdęs savo darbo funkcijas, numatytas darbo sutartyje. Atlyginimo už nedirbtą darbą priteisimas prieštarautų tiek teisingumo ir protingumo kriterijams, tiek darbo teisės (DK 35 straipsnis) principams, paneigtų viešąjį interesą, sumažintų bankrutuojančios įmonės kreditorių galimybę patenkinti finansinius reikalavimus.

194. Pareiškėjas piktnaudžiauja darbuotojo teisėmis. Jis pats galėjo inicijuoti darbo sutarties nutraukimą DK 128 straipsnyje nustatytu būdu ar kitais būdais.

205. Skundžiama nutartis sukuria precedentą, kai asmuo įgyja turtinį reikalavimą į įmonę, Garantinio fondo lėšas, teisę į darbo stažą, didesnes socialines garantijas vien todėl, kad tam tikrą laikotarpį formaliai nenutraukta jo darbo sutartis, nors neginčijamai nustatyta, kad tuo laikotarpiu asmuo nedirbo, darbdavys mokesčių už jį nemokėjo.

216. Darbo santykių pabaiga gali būti konstatuota ir teismo sprendimu (DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

227. Neginčijamai nustačius, kad nuo 2011 m. spalio pareiškėjas faktiškai įmonėje nedirbo, tai yra pagrindas ne tik pripažinti darbo sutartį negaliojančia, bet ir tarp šalių susiklosčiusius santykius traktuoti kaip darbuotojo pravaikštą. Kadangi pravaikštos į darbo laiką neįskaičiuojamos (DK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktas), už pravaikštos laiką darbo užmokestis nemokamas.

238. Teismas nepagrįstai nurodė, kad administratorius neginčijo pareiškėjo pateiktų paskaičiavimų. Kreditoriaus finansinis reikalavimas, reiškiamas įmonės bankroto byloje, savo esme atitinka ginčo teisenos tvarka reiškiamą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385-2011). Vien pareiškėjo nurodyti skaičiai negali būti laikomi pagrįstais paskaičiavimais, pagrindžiančiais 193 905,11 Lt finansinio reikalavimo pagrįstumą ir teisingą apskaičiavimą.

24BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto administratorius nuolat akcentavo, 2014-08-18 nuomonėje nurodė, kad sutinka tik su 4 141,97 Lt kompensacija už nepanaudotas G. S. atostogas ir 14 214,15 Lt išeitine išmoka pagal DK 140 straipsnio 3 dalį. Administratorius nuomonės prieduose pateikė lenteles, kuriose detalizavo, kaip skaičiuoja šias sumas.

25Kreditorius G. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

261. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-2193-160/2014 pasisakė dėl darbo sutarties galiojimo apskritai ir nenagrinėjo, kiek laiko truko darbo santykiai, kada jie pasibaigė.

272. Kartu su G. S. 2013-08-16 paaiškinimu teismui pateiktas SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ (atsakovo vienintelės akcininkės) elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad atlyginimo už 2011 m. spalio mėnesį mokėjimas sulaikomas, kol akcininkai apsispręs dėl įmonės ateities. Laiškas rodo, kad akcininkas netiesiogiai patvirtino, jog pareiškėjo darbo santykiai tęsėsi ir 2011 m. spalio mėnesį.

283. Vienoje iš darboviečių G. S. dirbo dar iki įsidarbindamas UAB „Baltijas aviacijas sistemas“, o UAB „Avion Express“ įsidarbino tik 2011-11-30, todėl kreditoriaus darbas kitose įmonėse neįrodo jo darbo santykių įmonėje UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ nutrūkimo 2011 metų spalį.

294. Faktinis darbo funkcijų nevykdymas nereiškia faktinio darbo santykių nutrūkimo.

305. Kreditoriaus ir atsakovo darbo santykiai nutrūko 2013-03-07 UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto administratoriui pateikus pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą.

316. Atsakovas teisės normomis nepagrindžia pozicijos, kad faktiškai nutrūkus darbo santykiams, darbuotojas netenka teisės į darbo užmokestį. Būtent viešojo intereso gynimas ir bendrųjų teisės principų užtikrinimas reikalauja, kad būtų laikomasi priešingos pozicijos.

327. Net jeigu kreditorius nebūtų atlikęs darbo funkcijų nuo tada, kai jam nebebuvo mokamas darbo užmokestis, atsakovas, vadovaudamasis DK 141 straipsnio 3 dalimi, kreditoriui vis tiek turėtų mokėti vidutinį jo darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, kuris tęsiasi nuo 2011 m. lapkričio, kai nebuvo atsiskaityta už 2011 spalį.

338. Atsakovo teiginiai, kad pareiškėjui turi būti žymimos pravaikštos ir todėl neskaičiuojamas darbo užmokestis, neturi faktinio ar juridinio pagrindo. Apie pravaikštas nėra duomenų, jų nefiksavo nei įmonės vadovas, nei akcininkai (kai nebebuvo vadovo).

349. Pareiškėjas pateikė teismui kreditorinį reikalavimą bei 2013-08-16 paaiškinimą, kuriame nurodė ne tik kreditorinio reikalavimo sumą, bet ir laikotarpius, už kuriuos jį skaičiavo, o prašymo detalizuoti paskaičiavimus pareiškėjui niekas neteikė.

3510. Atsakovas neginčija VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinio reikalavimo, kuris yra tiesiogiai susijęs su G. S. kreditoriniu reikalavimu.

36IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

38Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

39Byloje nagrinėjamas ginčas dėl darbdavio pareigos sumokėti darbuotojui atlyginimą ir susijusias išmokas už laikotarpį, kai darbdavys nesuteikė darbo ir darbuotojas nedirbo, tačiau darbo sutartis nebuvo nutraukta, o prastova darbdavio sprendimu taip pat nebuvo įforminta.

40Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

41Vilniaus apygardos teismas 2013-01-30 nutartimi iškėlė UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto bylą ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „SBS Legale“, 2013-05-09 nutartimi patvirtino, o 2014-01-28 nutartimi patikslino bankrutuojančios UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą už 728 431,90 Lt sumą.

42BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ darbuotojas G. S. pateikė BUAB ,,Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto administratoriui prašymą įtraukti jį į BUAB ,,Baltijas aviacijas sistemas“ kreditorių sąrašą su 193 905,11 Lt finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 157 317,40 Lt negautas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2013-03-07, 18 079,78 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2011-02-15 iki 2013-03-07, 18 079,78 Lt išeitinė išmoka. G. S. 2011-01-25 neterminuotos darbo sutarties (b.l. 49-51) pagrindu buvo priimtas UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ dirbti kokybės vadovo pareigose nuo 2011-02-15, nustatant darbuotojui atlyginimą 11 335 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Darbo sutartimi nustatyta darbuotojo darbo vieta Vilniuje, darbo laikas 8 valandos per parą, 40 valandų per savaitę. Susitarta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) nustatyta tvarka. Už darbą iki 2011 spalio G. S. buvo mokamas atlyginimas, o nuo spalio mėnesio atlyginimas jam nebuvo išmokėtas. Nors atlyginimas G. S. nebuvo mokamas už darbą nuo 2011 metų spalio, darbo sutartis su juo nebuvo nutraukta ir iki 2013 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo teikiama informacija apie apdraustuosius, įskaitant G. S.. Darbo sutartį su G. S. nuo 2013-03-07 nutraukė BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto administratorius, kuris teigia, kad faktiškai darbo santykiai tarp UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ ir G. S. nutrūko nuo 2011 metų spalio, nuo tada G. S. įmonėje neatliko darbinių funkcijų ir nėra pagrindo už laikotarpį nuo 2011 m. spalio mėnesio iki atleidimo iš darbo įforminimo jam priteisti atlyginimą ar kitas, iš darbo teisinių santykių kylančias, išmokas vien tuo teisiniu pagrindu, kad darbo sutartis su G. S. formaliai nebuvo nutraukta.

43Nėra ginčo, kad G. S. 2011-02-15 pradėjo dirbti UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ ir kad už laikotarpį nuo 2011 m. spalio jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. Bylos duomenys patvirtina, kad 2011-11-14 elektroniniu laišku (b. l. 84) G. S. buvo informuotas apie tai, jog atlyginimas už spalio mėnesį vėluoja, kad bendrovės akcininkai svarsto įmonių grupės verslo pertvarkymą, tačiau iš laiško matyti, kad G. S. nebuvo pranešta, jog įmonės veikla nutraukiama, atvirkščiai, šis ir kiti laiškai (b. l. 83-86) patvirtina, kad dar buvo planuojama įmonės veikla, o 2011 m. lapkričio 21 d. vyko susitikimas su atvykusiais akcininko atstovais. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad jau 2011 metų spalį ir lapkritį darbdavys (atsakovas) būtų informavęs darbuotojus apie įmonės veiklos nutraukimą ar sustabdymą. Todėl nėra pagrindo ir išvadai, jog šiuo laikotarpiu bendrovės darbuotojai (taip pat G. S.) būtų praradę teisėtus lūkesčius dėl įmonės veiklos ir darbo santykių tęstinumo, nors ir nebūtų atlikę tiesioginių darbuotojo funkcijų įmonėje UAB „Baltijas aviacijas sistemas“.

44Vykdydamas pareigą bankroto ir darbo teisinių santykių byloje būti aktyviam, apeliacinės instancijos teismas ex ofiicio į bylą surinko duomenis apie G. S. darbo santykius ginčo laikotarpiu. Tuo tikslu į bylą buvo prijungti teismo iniciatyva surinkti papildomi įrodymai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos (toliau – SODRA) (b.l. 163-167) ir UAB „Avion express“ (b.l. 169-178). Pagal oficialius SODRA duomenis už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2014-11-30 G. S. ginčo laikotarpiu dirbo ne tik UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ ir UAB „Atskila“, bet nuo 2011-11-30 iki šiol dirba įmonėje UAB „Avion express“ (b.l. 164-165). Faktinė aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu G. S. dirbo UAB „Atskila“ (b.l.166-167), bylos išnagrinėjimui reikšmės neturi, nes šioje įmonėje jis dirbo ir iki įsidarbindamas UAB „Baltijas aviacijas sistemas“, be to, mėnesinio atlyginimo dydis (apie 100 Lt) rodo, kad šioje įmonėje nebuvo dirbama visą dieną. Bylos išnagrinėjimui reikšminga, kad nuo 2011-11-30 G. S. dirbo UAB „Avion express“ (b.l. 164-165) visą darbo dieną (8 valandas per dieną, t.y. 5 darbo dienas per savaitę, per savaitę 40 valandų), ką patvirtina 2011-11-30 darbo sutarties Nr. 105 (b.l. 171-174) 5 punktas bei UAB „Avion express“ pažyma apie G. S. darbo laiką įmonėje (b.l. 175). Akivaizdu, kad G. S., dirbdamas visą darbo dieną UAB „Avion express“, objektyviai tuo pat metu negalėjo dirbti ir visą darbo dieną UAB „Baltijas aviacijas sistemas“. Byloje nėra duomenų apie G. S. po 2011-11-30 įmonėje UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ vykdytas darbines funkcijas ir netgi apie minimalų komunikavimą su darbdaviu dėl darbo santykių tęstinumo ir perspektyvos. Aplinkybė, kad G. S. darbo sutartis su UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ buvo vykdoma 2011 metų vasario – rugsėjo mėnesiais ir kad nuo 2011 metų spalio G. S. darbo santykiai su UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ faktiškai nutrūko, yra konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2014-07-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2193-160/2014, kurioje buvo prašoma G. S. darbo sutartį su UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ pripažinti negaliojančia, tačiau ieškinį tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai atmetė.

45Kaip jau minėta, G. S. nuo 2011-11-30 įsidarbino visą darbo dieną kitoje įmonėje UAB „Avion express“. Dėl to, kad UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ nebevykdė veiklos ir kaip darbdavys nevykdė savo pareigų suteikti darbuotojams darbą ir už jį apmokėti, G. S. nepatyrė finansinių praradimų. Jo darbo užmokestis UAB „Avion express“ sudarė 15 871,45 Lt (darbo sutarties 3 punktas) ir, lyginant su numatytu darbo sutartyje su UAB „Baltijas aviacijas sistemas“, yra didesnis, nei UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ gautas 11 335 Lt darbo užmokestis (2011-01-25 darbo sutartis) (b. l. 49).

46Dėl darbo sutarties esmės ir prastovą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo

47Byloje nagrinėjamas ginčas iš darbo santykių, susiklosčiusių 2011-01-25 darbo sutarties tarp G. S. (darbuotojas) ir UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ (darbdavys) pagrindu. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Taigi darbo santykiuose darbdavys turi pareigą suteikti darbuotojui darbą ir sudaryti tinkamas darbo sąlygas bei apmokėti už atliktą darbą, o darbuotojas turi pareigą dirbti darbdavio pavestą darbą darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir iš to kylančias teises, kad jam būtų suteiktas darbas ir kad už jį būtų apmokėta bei į kitas darbo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose darbuotojui numatytas garantijas.

48Įmanomos situacijos, kai dėl objektyvių aplinkybių darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje numatyto darbo. Tokiais atvejais susiklosto prastova – padėtis darbovietėje, kai ne dėl darbuotojo kaltės darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.) (DK 122 straipsnio 1 dalis). Prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą (DK 195 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą (DK 195 straipsnio 2 dalis). Tokiu prastovos teisiniu reglamentavimu, kai darbuotojui prastovos atveju garantuojama 2/3 atlyginimo, įstatymų leidėjas derina darbdavio interesus su darbuotojo teisių apsauga, t. y. tarp darbo sutarties šalių padalija neigiamas pasekmes bei finansinius praradimus dėl prastovos. Kai darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo, jis patiria praradimus dėl atlyginimo realiai nedirbantiems darbuotojams mokėjimo, tuo tarpu darbuotojai yra suinteresuoti turėti darbą ir gauti visą atlyginimą, kaip pajamų ir pragyvenimo šaltinį. Darbdavio teisė apskritai nemokėti atlyginimo prastovos atveju, darbuotojus padarytų pernelyg socialiai pažeidžiamus, nes jie prarastų visas pajamas (pragyvenimo šaltinį), o kartu tokia situacija neatitiktų ir darbdavio interesų, kadangi visai negaudami atlyginimo, darbuotojai nedelsdami ieškotų kito darbo, nelauktų prastovos pabaigos. Taigi esamas teisinis reglamentavimas, kai prastovos atveju darbdavys privalo darbuotojams mokėti 2/3 atlyginimo, derina abiejų darbo santykių šalių (darbdavio ir darbuotojo) interesus, siekia jų balanso ir yra skirtas socialinei darbuotojo apsaugai.

49Prastovos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos vadovaujantis tiek darbo teisės, tiek bendraisiais teisės principais. Darbo teisinių santykių reglamentavimo principai numatyti DK 2, 35 ir 36 straipsniuose. Bylos išnagrinėjimui aktualus teisingo apmokėjimo už darbą principas (DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas), 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinti darbo teisių įgyvendinimo principai, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teisėmis, o įgyvendindami darbo teises ir vykdydami pareigas, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. DK 36 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo teises saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kai jos įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, visuomenės interesams, taikiam darbui, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams.

50DK įtvirtinti principai atlieka keletą svarbių funkcijų: pirma, jie yra aktualūs darbo teisinių santykių tinkamam reglamentavimui, taip pat darbo santykius reglamentuojančių teisės normų turinio aiškinimui; antra, jie skirti užpildyti darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų spragas; trečia, principų pagrindu yra šalinamos teisės normų kolizijos. DK 2 straipsnyje įtvirtintų teisės principų taikymas aiškinant kitas darbo teisės normas yra grindžiamas DK 10 straipsniu, kuriame nustatyta, kad, siekiant užtikrinti kodekso vientisumą ir jo dalių suderinamumą, DK normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į DK sistemą ir struktūrą. DK norma turi būti aiškinama sistemiškai su visomis kitomis DK normomis. Be to, aiškinant darbo teisės normas, reikia užtikrinti, kad aiškinamų normų turinys ne tik neprieštarautų principams, bet ir atitiktų jų prasmę, nes principai yra darbo teisinių santykių reglamentavimo kertinės dalys. Darbo santykių reglamentavimui ir darbo teisės normų aiškinimui bei taikymui pagrindu gali būti ir kitų teisės šakų principai, bet jų taikymas gali būti ribojamas darbo teisinių santykių specifikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010).

51Minėtais darbo teisės ir bendraisiais teisės principais teismas turi vadovautis ir nagrinėjamoje byloje, spręsdamas dėl G. S. darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį, kai G. S. realiai neatliko darbuotojų funkcijų (nedirbo įmonėje UAB „Baltijas aviacijas sistemas“), tačiau darbo sutartis su juo nebuvo nutraukta ir todėl G. S. turi teisę į darbuotojams numatytas garantijas.

52Dėl darbo užmokesčio priteisimo G. S. už 2011 m. spalio - lapkričio mėnesius

53Kaip minėta anksčiau, bylos duomenys patvirtina, jog mažiausiai iki 2011-11-21 G. S. faktiškai dirbo UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ (tame tarpe organizavo susitikimą su akcininko atstovais, dalyvavo aptariant veiklos perspektyvas), o kitoje įmonėje įsidarbino tik nuo 2011 m. lapkričio 30 d. Byloje nėra ginčo, kad G. S. neišmokėtas atlyginimas už laikotarpį nuo 2011 metų spalio. Kadangi spalį ir lapkritį iki 2011-11-29 (įskaitytinai) G. S. dar dirbo įmonėje UAB „Baltijas aviacijas sistemas“, už šį laikotarpį jam priklauso visas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis (DK 95, 186 straipsniai).

54Pagal Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 5 dalį pirmąja eile tenkinamiems kreditorių reikalavimams neturi būti priskirti apskaičiuoti su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai, nes reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą, dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų yra tenkinami antrąja eile. Už spalio mėnesį G. S. neišmokėtas atlyginimas, atskaičius gyventojų pajamų mokestį, privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas (24 proc. nuo 11 335 Lt atlyginimo yra 2720,40 Lt), sudaro 8614,60 Lt (11335 – 2720,40). Lapkritį G. S. dirbo 20 darbo dienų iš mėnesyje buvusių 21 darbo dienos, todėl G. S. priklausantis atlyginimas už 2011 m. lapkritį yra 8207,38 Lt (8614, 60/21x20). Iš viso atlyginimo už 2011 m. spalio – lapkričio mėnesius šiam kreditoriui neišmokėta 16821,98 Lt.

55Dėl darbo užmokesčio priteisimo G. S., kurio atleidimas iš darbo ar prastova nebuvo įforminta, tačiau jam faktiškai nebuvo suteiktas darbas ir jis įsidarbino kitoje įmonėje

56Kadangi nuo 2011-11-30 G. S. visą darbo dieną dirbo UAB „Avion express“, akivaizdu, kad nuo 2011-11-30 darbo funkcijų UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ nebevykdė (objektyviai nebegalėjo vykdyti, kadangi visą darbo dieną buvo įsidarbinęs kitoje įmonėje), todėl už laikotarpį nuo 2011-11-30 viso pagal darbo sutartį su UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ priklausiusio atlyginimo priteisimas vien dėl formalios priežasties, kad darbo sutartis su G. S. nebuvo nutraukta, prieštarautų teisingo atlyginimo už darbą principui (atlyginimo už realiai neatliktą darbą priteisimas), pareigos elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti darbo teisėmis principams, įpareigojimui įgyvendinant darbo teises nepažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Viso atlyginimo už realiai nedirbtą laiką G. S. iš BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ priteisimas pažeistų kitų BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ kreditorių teisėtus interesus, kadangi G. S. reikalavimas, kaip kylantis iš darbo teisinių santykių, būtų tenkinamas pirmąja eile, jų dalis būtų tenkinama iš Garantinio fondo lėšų, Garantinio fondo reikalavimas būtų tenkinamas antrąja eile (Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 2, 5, 7 dalys, Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnis) ir šių reikalavimų suma sumažėtų paskesnių eilių kreditorių galimybė patenkinti savo reikalavimus. Tuo pačiu būtų pažeisti ir bankroto proceso tikslai, kurie neapsiriboja vien tikslu pašalinti iš rinkos nemokų subjektą. Pagrindinis bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Atitinkamai bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto procese turi tikslą gauti proporcingą su kitais tos pačios eilės kreditoriais reikalavimų patenkinimą (kreditorių lygiateisiškumo principas). Šie tikslai ir galimybė juos pasiekti būtų pažeisti G. S. priteisus visą darbo užmokestį už laikotarpį, kai faktiškai UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ jis jau nedirbo, nors formaliai ir nebuvo iš darbo atleistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. S. elgiasi nesąžiningai, vien formaliu pagrindu (kad darbo sutartis nebuvo nutraukta) reikalaudamas priteisti visą darbo užmokestį už laiką, kai realiai nedirbo ir dėl to neturėjo finansinių praradimų, kadangi dirbo kitoje darbovietėje už netgi didesnę atlygį. Kaip jau minėta, DK 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Įgyvendinant teises atsiranda tam tikrų padarinių ir sukeliama pareigų kitiems asmenims. Tai, ar reikalavimas apginti pažeistą teisę yra teisėtas, nustatoma pagal tai, ar jis yra įtvirtintas įstatyme, šalių susitarime ir ar jis atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010). Šiais principais teismas vadovausis, toliau pasisakydamas dėl G. S. teisės į atlyginimą.

57Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptartos faktinės aplinkybės teikia pagrindą išvadai, jog nuo 2011-11-30 iki atleidimo iš darbo įforminimo tarp UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ ir G. S. susiklostė faktinės prastovos teisiniai santykiai, t. y. faktinė prastova (DK 195 straipsnis), kurios darbdavys neįformino, taip pat nepasinaudojo teise nutraukti darbo sutartį su G. S. darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis). Darbo sutarties, vadovaudamasis DK 128 straipsniu, numatančiu darbuotojo teisę nutraukti darbo sutartį dėl prastovos ar dėl darbo užmokesčio nemokėjimo, nenutraukė ir pats G. S., nors sąžiningumo principas reikalavo taip pasielgti.

58UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ atsisakius ketinimų vykdyti veiklą, G. S., kaip darbuotojo, funkcijų vykdymas įmonei UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ tapo nebereikalingas. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad pastarajam ilgai nevykdant darbo funkcijų, darbdavys dėl to neturi pretenzijų. Nei UAB „Baltijas aviacijas sistemas“, nei darbuotojui, kuris įsidarbino kitur, net ir tęsiantis ilgalaikei prastovai įmonėje, nebuvo galimybės bei poreikio G. S. perkelti į kitą darbo vietą. Kadangi darbo sutartis su G. S. nebuvo nutraukta, jam už faktinės prastovos laikotarpį (nuo 2011-11-30 iki 2013-03-07) priklauso darbo užmokestis, mokėtinas prastovos atveju. Kaip jau minėta, pagal DK 195 straipsnio 3 dalį, kai darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą. Ginčas byloje kaip tik yra dėl atlyginimo už faktinę prastovą G. S. priteisimo už laikotarpį nuo 2011-11-30. Nuo tada, G. S. UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ tikrai nebedirbo, nes pradėjo visą dieną dirbti UAB „Avion express“ (darbo sutarties su UAB „Avion express“ 15 punktas, b.l. 172).

59Už laikotarpį nuo 2011-11-30 iki 2013-03-07 pagal darbo sutartį su UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ G. S. priklausytų 131 680,32 Lt darbo užmokestis: už 2011-11-30 - 410,22 Lt (8614,60/21), už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio iki 2013 m. vasario imtinai - 129219 Lt (8614,60x15), už 5 darbo dienas 2013 m. kovo mėnesį – 2051,10 Lt (8614,60/21x5). Kadangi šis laikotarpis teismo pripažintas faktine prastova, G. S., vadovaujantis DK 195 straipsnio 3 dalimi, priklausytų 2/3 atlyginimo, t.y. 87 786,88 Lt.

60Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad G. S. UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ realiai dirbo mažiau kaip metus (nuo 2011-02-15 iki 2011-11-29 imtinai), vėliau buvo faktiškoje prastovoje ir netrukus (nuo 2011-11-30) visai darbo dienai už didesnį atlyginimą įsidarbino kitoje įmonėje UAB „Avion express“, kur dirba iki šiol, taigi dėl faktinės prastovos įmonėje UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ nepatyrė turtinių praradimų. Esant tokioms aplinkybėms, faktinės, tik neįformintos, prastovos apmokėjimas pagal DK 195 straipsnio 3 dalį (2/3 atlyginimo), teisėjų kolegijos vertinimu, sudarytų G. S. sąlygas nepagrįstai gauti atlyginimą kaip už prastovos laikotarpį, kai darbo santykiai G. S. su UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ siejo tik formaliai, o faktiškai ir teisiškai darbo santykiai buvo susiklostę ir vykdomi jau su kita įmone – UAB „Avion express“. Byloje nagrinėjamu atveju susiklostė specifinė situacija, kai prastova įmonėje UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ buvo faktinė (neįforminta), be to, dėl jos darbuotojas G. S. nedelsdamas įsidarbino kitur ir nepatyrė kitų finansinių praradimų, kaip tik atlyginimo už 2011 metų spalio ir lapkričio mėnesius vėlavimą. Esant tokioms aplinkybėms, G. S. atžvilgiu DK darbuotojams prastovos atveju numatytų garantijų taikymas visa apimtimi neatitiktų prastovos teisinio reglamentavimo paskirties, be to, kaip jau minėta, iš esmės pažeistų anksčiau aptartus darbo teisės bei bendruosius teisės principus, kitų BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ kreditorių interesus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti G. S. faktinės prastovos laikotarpiu, t.y. nuo 2011-11-30 iki 2013-03-07 mokėtiną darbo užmokesčio už prastovą dalį iki 10 procentų ir už šį laikotarpį priteisti 8 778,69 Lt darbo užmokestį. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 195 straipsnio 3 dalies, numatančios 2/3 vidutinio darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojui prastovos metu, paskirtis – socialinė, t. y. kompensuoti darbuotojui dėl prastovos darbe kylančius turtinius praradimus, bent iš dalies užtikrinti pragyvenimui būtinų pajamų gavimą. Kadangi normos paskirtis yra kompensacinė, kompensacija turi būti adekvati darbuotojo praradimams dėl prastovos. G. S., kaip jau minėta, finansinių praradimų neturėjo, tik, įmonei neinicijuojant darbo sutarties nutraukimo, toliau teikiant duomenis apie apdraustuosius SODRAI, G. S. buvo suteiktas pagrindas tikėtis, kad įmonė tęs veiklą. Tokios praktikos nuosekliai laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, pavyzdžiui, mažinant nepagrįstai dideles kompensacijas už uždelsimą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ar už priverstinės pravaikštos laiką. Antai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 2 d. nutartyje D. L. V. UAB ,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008 konstatavo, kad darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiriama sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik išvardytus teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010; 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2012; 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011 ir kt.).

61Dėl kompensacijos už uždelsimo atsiskaityti laiką

62G. S. nurodo, jog net tuo atveju, jeigu įmonė būtų nutraukusi darbo sutartį, jam turėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti su juo laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Šį teiginį G. S. pateikia tik kaip papildomą argumentą, kad bet kuriuo atveju jam turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2001 m. spalio iki 2013 m. kovo nepriklausomai nuo aplinkybės, buvo faktiškai vykdomos darbo funkcijos, ar ne. Tačiau savarankiško reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo kreditorius nėra pareiškęs, pirmosios instancijos teismas tokio reikalavimo nenagrinėjo ir sprendimo šiuo klausimu nepriėmė. Todėl klausimas dėl šios išmokos darbuotojui priteisimo pagrindo nėra apeliacijos dalykas nagrinėjamoje byloje.

63Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo

64Kadangi darbo sutartis su G. S. nebuvo nutraukta, G. S. už darbo sutarties galiojimo laikotarpį priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas. BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto administratorius, laikydamas, kad darbo santykiai nutrūko 2011-10-01, sutinka su 4 141,97 Lt kompensacija G. S. už jo nepanaudotas atostogas (b. l. 120), tačiau, teismui pripažinus, kad darbo santykiai tęsėsi iki 2013-03-07, kompensacija už nepanaudotas atostogas turi būti perskaičiuota.

65Pagal DK 177 straipsnio 2 dalį piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.

66G. S. darbo sutartyje su UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ sutarta, kad atostogos bus suteikiamos, kaip tai numato DK (sutarties 3.1.4 punktas, b. l. 51). Pagal DK 166 straipsnio 1 dalį kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė - dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos. Vadovaujantis DK 170 straipsnio 1 dalies 2 punktu, laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis (taigi ir prastovos laikas), įskaitoma į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Taigi už laikotarpį nuo 2011-02-15 iki 2013-03-07 G. S. priklauso 28 + 28 + 1,73 = 57,73 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija (DK 177 straipsnio 1 dalis). Kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiuojama kaip nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma, padauginta iš metinio darbo dienų koeficiento ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio (2003-05-27 Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtinto „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 7 punkto 2 dalis). Šis Aprašas reglamentuoja ir darbo užmokesčio lėšų įskaitymą apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį (Aprašo 3, 5 punktai), taip pat nustato darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo taisykles. Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (Aprašo 6.1 punktas). Pagal Aprašo 6.10 punktą byloje nagrinėjamu atveju į skaičiuojamąjį laikotarpį įeina 2011 metų rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiai (lapkritį jau prasidėjo laikotarpis, kurį teismas pripažino faktine prastova). 2011 metų rugpjūtį ir rugsėjį buvo po 22 darbo dienas, o spalį - 21 darbo diena. Taigi vidutinis darbo užmokestis vienai darbo dienai yra 397,60 Lt ir apskaičiuojamas taip: 8614,60 Lt (pagal sutartį numatytas atlyginimas, atskaičius mokesčius) x 3 / 65 = 397,60 Lt.

67Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas turi būti apskaičiuojama taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio (Aprašo 7 punkto 2 dalis). Metinis darbo dienų koeficientas, esant penkių dienų darbo savaitei, 2011, 2012 ir 2013 metais buvo toks pats - 0,7 (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-12-27 įsakymas Nr. A1-623, 2011-12-19 įsakymas Nr. A1-535, 2012-12-21 įsakymas Nr. A1-581). Taigi G. S. priklausanti kompensacija už nepanaudotas atostogas laikotarpiu nuo 2011-02-15 iki 2013-03-07 yra 57,73 x 0,7 x 397,60 = 16067,41 Lt.

68Dėl išeitinės išmokos priteisimo

69Nutraukus darbo sutartį kitais, nei DK, nustatytais pagrindais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam turi būti išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip (DK 140 straipsnio 3 dalis, Įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Mėnesio vidutinis darbo užmokestis, išmokant išeitinę kompensaciją, apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (Aprašo 8 punktas), kurį nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (Aprašo 9 punktas). Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-12-21 įsakymą Nr. A1-581 metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius 2013 metais buvo 20,9) Taigi G. S. išeitinė kompensacija apskaičiuojama taip: 397,60 x 20,9 x 2 = 16619,68 Lt.

70Vadovaujantis išdėstytais motyvais, G. S. priteistina darbo užmokestis už 2011 m. spalio – lapkričio mėnesius 16821,98 Lt, už prastovos laikotarpį nuo 2011-11-30 iki 2013-03-07 - 8778,69 Lt, kompensacija už nepanaudotas atostogas - 16067,41 Lt ir išeitinė išmoka - 16619,68 Lt, viso – 58287,76 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama, mažinant G. S. priteistą darbo užmokestį iki 25600,67 Lt, kompensaciją už nepanaudotas atostogas - iki 16067,41 Lt, išeitinę išmoką - iki 16619,68 Lt.

71Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

72Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį pakeisti, sumažinant patvirtintą G. S. finansinį reikalavimą iki 58287,76 Lt, kurį sudaro 25600,67 Lt darbo užmokestis, 16067,41 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 16619,68 Lt išeitinė išmoka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje sprendžiamas finansinio reikalavimo, kylančio iš faktiškai... 4. BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto byloje G. S. (kreditorius,... 5. BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto administratorius teigia, kad G.... 6. BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto administratorius nurodo, kad... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014-09-19 nutartimi patvirtino kreditoriaus G. S.... 9. Teismas nustatė, kad UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ juridinių asmenų... 10. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Vilniaus apygardos teismo 2014-07-18 nutartis... 11. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Baltijas aviacijas sistemas“... 12. Vien duomenys, kad nuo 2011 m. spalio mėnesio G. S. galimai neatliko... 13. Kadangi BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto administratorius... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Atskiruoju skundu BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto... 16. 1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į kitoje byloje tarp... 17. 2. Kreditoriaus finansinį reikalavimą teismas patvirtino vien tik formaliu... 18. 3. Pareiškėjas teisėtai reikalavimo teisę į darbo užmokestį už... 19. 4. Pareiškėjas piktnaudžiauja darbuotojo teisėmis. Jis pats galėjo... 20. 5. Skundžiama nutartis sukuria precedentą, kai asmuo įgyja turtinį... 21. 6. Darbo santykių pabaiga gali būti konstatuota ir teismo sprendimu (DK 136... 22. 7. Neginčijamai nustačius, kad nuo 2011 m. spalio pareiškėjas faktiškai... 23. 8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad administratorius neginčijo pareiškėjo... 24. BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto administratorius nuolat... 25. Kreditorius G. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti.... 26. 1. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-2193-160/2014 pasisakė... 27. 2. Kartu su G. S. 2013-08-16 paaiškinimu teismui pateiktas SIA „Baltijas... 28. 3. Vienoje iš darboviečių G. S. dirbo dar iki įsidarbindamas UAB... 29. 4. Faktinis darbo funkcijų nevykdymas nereiškia faktinio darbo santykių... 30. 5. Kreditoriaus ir atsakovo darbo santykiai nutrūko 2013-03-07 UAB „Baltijas... 31. 6. Atsakovas teisės normomis nepagrindžia pozicijos, kad faktiškai nutrūkus... 32. 7. Net jeigu kreditorius nebūtų atlikęs darbo funkcijų nuo tada, kai jam... 33. 8. Atsakovo teiginiai, kad pareiškėjui turi būti žymimos pravaikštos ir... 34. 9. Pareiškėjas pateikė teismui kreditorinį reikalavimą bei 2013-08-16... 35. 10. Atsakovas neginčija VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinio reikalavimo,... 36. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 37. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies... 38. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 39. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl darbdavio pareigos sumokėti darbuotojui... 40. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių... 41. Vilniaus apygardos teismas 2013-01-30 nutartimi iškėlė UAB „Baltijas... 42. BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ darbuotojas G. S. pateikė BUAB... 43. Nėra ginčo, kad G. S. 2011-02-15 pradėjo dirbti UAB „Baltijas aviacijas... 44. Vykdydamas pareigą bankroto ir darbo teisinių santykių byloje būti... 45. Kaip jau minėta, G. S. nuo 2011-11-30 įsidarbino visą darbo dieną kitoje... 46. Dėl darbo sutarties esmės ir prastovą reglamentuojančių teisės normų... 47. Byloje nagrinėjamas ginčas iš darbo santykių, susiklosčiusių 2011-01-25... 48. Įmanomos situacijos, kai dėl objektyvių aplinkybių darbdavys negali... 49. Prastovos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos turi būti... 50. DK įtvirtinti principai atlieka keletą svarbių funkcijų: pirma, jie yra... 51. Minėtais darbo teisės ir bendraisiais teisės principais teismas turi... 52. Dėl darbo užmokesčio priteisimo G. S. už 2011 m. spalio - lapkričio... 53. Kaip minėta anksčiau, bylos duomenys patvirtina, jog mažiausiai iki... 54. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 5 dalį pirmąja eile... 55. Dėl darbo užmokesčio priteisimo G. S., kurio atleidimas iš darbo ar... 56. Kadangi nuo 2011-11-30 G. S. visą darbo dieną dirbo UAB „Avion express“,... 57. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptartos faktinės aplinkybės teikia... 58. UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ atsisakius ketinimų vykdyti veiklą, G.... 59. Už laikotarpį nuo 2011-11-30 iki 2013-03-07 pagal darbo sutartį su UAB... 60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad G. S. UAB „Baltijas... 61. Dėl kompensacijos už uždelsimo atsiskaityti laiką... 62. G. S. nurodo, jog net tuo atveju, jeigu įmonė būtų nutraukusi darbo... 63. Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo ... 64. Kadangi darbo sutartis su G. S. nebuvo nutraukta, G. S. už darbo sutarties... 65. Pagal DK 177 straipsnio 2 dalį piniginė kompensacija už nepanaudotas... 66. G. S. darbo sutartyje su UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ sutarta, kad... 67. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas turi būti... 68. Dėl išeitinės išmokos priteisimo ... 69. Nutraukus darbo sutartį kitais, nei DK, nustatytais pagrindais, kai nėra... 70. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, G. S. priteistina darbo užmokestis už... 71. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 72. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį pakeisti, sumažinant...