Byla e2A-177-196/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijas aviacijas sistemas“ ir atsakovo K. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1793-619/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijas aviacijas sistemas“ ieškinį atsakovui K. K. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „SBS Legale“, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo K. K. jos naudai 67 523,07 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Bankroto administratorė nurodė, kad įmonė įsteigta 2010 m. liepos 15 d., jos veikla – oro transporto paslaugų teikimas, vienintelis akcininkas nuo įregistravimo – Latvijos Respublikoje įregistruota bendrovė SIA „Baltijas aviacijas sistemas“. Nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. bendrovės vadovu paskirtas atsakovas, kuris 2012 m. vasario 22 d. atsistatydino iš pareigų. Nurodė, kad iš bendrovės 2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad bendrovė 2010 m. patyrė 907,38 Eur nuostolių, nuo 2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui nėra pateikusi, tačiau nepaisant to, bendrovės įsipareigojimai šiuo laikotarpiu sparčiai didėjo, nuo 2011 m. lapkričio 15 d. atsirado Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2 563,55 Eur skola, 2012 m. sausio 17 d. bendrovės skola už nesumokėtas socialinio draudimo įmokas siekė 7 902,47 Eur; bendrovės darbuotojams G. S., V. L. nuo 2011 m. spalio mėn. nebuvo mokamas darbo užmokestis, įsiskolinimas 2012 m. vasario 22 d. siekė apie 36 108,38 Eur. Nurodė, kad atsakovas 2010 m. rugsėjo 1 d. kaip bendrovės valdybos narys su bendrove pasirašė valdymo paslaugų sutartį su atsakovo įmone „K. K. K.“, pagal kurią atsakovo bendrovė įsipareigojo ieškovei teikti valdymo ir konsultavimo paslaugas, plečiant ieškovo verslo veiklą – tokias kaip verslo plano pateikimas, pasirengimas oro linijų eksploatacijai (paslaugų sutarties 1.1.-1.2. p.), už suteiktas paslaugas atsakovo įmonė turėjo gauti 57 100 Lt atlygį, taip pat turėjo būti kompensuojamos įvairios papildomos išlaidos (paslaugų sutarties 2.1.-2.4. p.). Pagal paslaugų sutartį atsakovui išmokėta 24 622,15 Eur (85 015,36 Lt) suma. Atsakovas paslaugų sutartį pasirašė kaip bendrovės valdybos narys, nors tokiu niekada nebuvo, bendrovė neturėjo valdybos. Atsakovas bendrovei neteikė ataskaitų apie pagal paslaugų sutartį suteiktas paslaugas, už kurias jo įmonei buvo atlikti mokėjimai. Ieškovė pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 54 straipsnio nuostatas Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti oro susisiekimą ir specialiuosius aviacijos darbus galima tik turint galiojantį oro vežėjo pažymėjimą. Civilinės aviacijos asociacijos 2013 m. spalio 24 d. raštu Nr. 12R-2402, jau 2011 m. bendrovės veiklos sertifikavimo procesas buvo nutrauktas, tiksliau oficialiai net nebuvo pradėtas, nes bendrovė nepateikė tam būtinų dokumentų. 2012 m. sausio 3 d. pranešimu atsakovas informavo apie atsistatydinimą iš generalinio direktoriaus pareigų, jo kaip direktoriaus įgaliojimai baigėsi 2012 m. vasario 22 d. Atsistatydindamas iš pareigų atsakovas nepasirūpino bendrovės darbuotojų atleidimu, neinformavo jų apie vadovavimo pabaigą, neinformavo akcininko apie bendrovės įsiskolinimus darbuotojams, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, neperdavė įmonės dokumentų ir antspaudų, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Blogėjant bendrovės finansinei būklei, atsakovas kaip bendrovės vadovas nesiėmė jokių veiksmų jos būklei pagerinti, veiklai užbaigti.
  3. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „SBS Legale“. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtino ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus už 223 867,92 Eur. Pradėjus bankroto administravimo procedūrą, bankroto administratorei nebuvo perduotas bendrovės turtas ir dokumentai. Ieškovės tvirtinimu, atsakovo vadovavimo laikotarpiu bendrovė veikė nuostolingai, bendrovė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, jos finansiniai įsipareigojimai darbuotojams ir valstybės institucijoms augo iki kol buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas netinkamai atliko savo, kaip vadovo, pareigas, t. y. jis laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir dėl to padidėjo įsiskolinimai kreditoriams, pasunkėjo kreditorių galimybė gauti apmokėjimą iš ieškovės; vadovaudamas bendrovei pažeidė savo, kaip vadovo, bendrąsias pareigas ir dėl to ieškovė patyrė žalą. Dėl atsakovo atsakomybės pavėlavus kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo ieškovė nurodė, kad jau 2011 m. lapkričio mėn. egzistavo pagrindai kelti bankroto bylą, nes 2011 m. bendrovė nevykdė jokios veiklos, nustojo mokėti darbo užmokestį darbuotojams, taip pat įmokas valstybės biudžetams; tai lėmė bankroto bylos iškėlimą. Bendrovė tapo nemokia 2011 m. pabaigoje. Pagal turimą 2010 m. bendrovės balansą, 2010 m. pabaigoje bendrovės turtas sudarė tik 2 295,24 Eur, duomenų apie turto padidėjimą po 2010 m. gruodžio 31 d. bankroto administratorei nebuvo perduota. Iš bendrovės sąskaitų išrašo, kuris atspindi atliktas operacijas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., matyti, jog nurodytu laikotarpiu išlaidos siekė net 117 938,50 Eur, po 2011 m. lapkričio 11 d. bendrovė nebeatliko jokių finansinių operacijų, dėl nepradėtos licencijavimo procedūros veiklos vykdyti taip ir nepradėjo, atitinkamai jokio pelno negeneravo. 2012 m. pradžioje bendrovės susidariusi skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) siekė 7 902,47 Eur, nuo 2011 m. lapkričio 15 d. ši skola padidėjo 5 338,92 Eur. Laikytina, jog bendrovė nuo įkūrimo pradžios oficialiai nepradėjusi teikti oro transporto paslaugų, negavo pajamų, tačiau patyrė įvairių išlaidų ir per 2011 m. jos siekė mažiausiai 117 938,50 Eur. Nuo 2011 m. lapkričio mėn. bendrovė nedengė išlaidų, skolos nuolat didėjo. Būtent šiuo laikotarpiu atsirado pagrindas inicijuoti bankroto procedūrą, tačiau atsakovas tokių veiksmų neatliko. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtino buvusio bendrovės darbuotojo G. S. 16 012,44 Eur finansinį reikalavimą. Atsakovas dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o matydamas, kad bendrovė nepradės vykdyti oro transporto veiklos, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nutraukti darbo santykiai su darbuotojais, būtų užkirstas kelias įsiskolinimų augimui. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas ir padarė žalos bendrovei, netinkamai vykdė bendrovės vadovo pareigas. Atsistatydindamas iš vadovo pareigų nesikreipė į bendrovės akcininką dėl įgalioto asmens paskyrimo ir neperdavė nei bendrovės dokumentacijos, nei antspaudų, taip pat prisijungimų prie bendrovės banko sąskaitų. Šie dokumentai nebuvo perduoti ir bankroto administratorei. Atsakovas nebuvo pakankamai lojalus, neveikė išimtinai bendrovės ir jos kreditorių naudai, pažeidė tiek bendrąsias, tiek ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) įtvirtintas vadovo pareigas bei tokiu neteisėtu elgesiu sukėlė žalą bendrovei. Atsakovas pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas ir taip prisidėjo prie situacijos kai bendrovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais, taip pat neįmanoma nustatyti turto, nes neišsaugoti ir bankroto administratorei neperduoti visi privalomi bendrovės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, veiklos rezultatus ir bankroto priežastis.
  4. Atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėti veiksmai susidarė ir iš to, kad atsakovas, kaip bendrovės valdybos narys, su savo įmone, registruota Danijoje, sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovo įmonei buvo išmokėta 24 622,15 Eur. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis realiai būtų teikęs paslaugas, numatytas paslaugų sutartyje ir/ar teikęs bendrovei ataskaitas apie suteiktas paslaugas, informavęs akcininką apie paslaugų sutartį, taip pat nepateikta įrodymų, kad paslaugų sutarties sudarymo dieną turėjo teisę veikti kaip bendrovės valdybos narys, sudaryti sandorius bendrovės vardu. Atsakovas paslaugų sutartį sudarė kaip apskritai neegzistuojančio valdymo organo narys. Bankroto administratoriui nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas buvo įgaliotas pasirašyti tokio pobūdžio sandorį. Iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1-4 dalių atsakovui kyla pareiga būti lojaliam ir vengti interesų konflikto. Būdamas vadovu atsakovas paslaugų sutarties neginčijo, nepanaikino, o priešingai – vykdė, gavo naudos, nes mokėjimai pagal paslaugų sutartį buvo atliekami jo įmonei. Taigi atsakovas veikė aiškiai aplaidžiai, nerūpestingai, savanaudiškai ir buvo nelojalus, juolab, kad pats buvo naudos gavėjas pagal bendrovei nenaudingą sandorį. Pažymėjo, jog bankroto administratoriaus turimi duomenys leidžia tvirtinti, kad paslaugos pagal paslaugų sutartį faktiškai nebuvo teikiamos, o mokėjimai atsakovo įmonei lėmė neracionalų bendrovės lėšų panaudojimą. Dėl to bendrovė patyrė žalą ir negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais. Taigi, atsakovas pažeidė tiek savo bendrąsias fiduciarines pareigas, nustatytas CK ir ABĮ, tiek ir specialias vadovo pareigas, nustatytas kituose teisės aktuose, nes tinkamai neorganizavo bendrovės kasdienės veiklos, tinkamai netvarkė jos finansinės apskaitos dokumentų, nesiėmė pakankamai priemonių, kad įmonė gautų visus leidimus savo veiklai pradėti, o šių negavus – nutrauktų veiklą, tinkamai neinformavo akcininkų apie esamą situaciją, neužtikrino dokumentų išsaugojimo, sudarė ir vykdė nenaudingą sutartį iš to gaudamas asmeninės naudos, buvo nelojalus bendrovei. Tokių neteisėtų veiksmų visuma padarė žalos, kurią sudaro išaugę patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 16 881,30 Eur, VSDFV susidaręs ir patvirtintas finansinis reikalavimas – 26 019,62 Eur; pagal paslaugų sutartį atsakovo įmonei „K. K. K.“ sumokėta 24 622,15 Eur suma. Taigi, 67 523,07 Eur laikytini žala, kuri atsirado dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų, susijusių su tinkamu laiku bankroto procedūros neinicijavimu ir tinkamų vadovo pareigų nevykdymu. Ieškovės tvirtinimu, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės bei jos kreditorių patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, atsakovas atsakingas už jo neteisėtais veiksmais bendrovei kilusios žalos atlyginimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ iš atsakovo K. K. 33 175,79 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ iš atsakovo K. K. 2 323,92 Eur išlaidų byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti, priteisė atsakovui iš ieškovės 2 444,21 Eur byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo K. K. į valstybės pajamas 714 Eur žyminio mokesčio.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytą žalą, kurią sudaro 67 523,07 Eur žala, ją apskaičiuodama taip: 1) 16 881,30 Eur dydžio bankroto byloje patvirtintas buvusio darbuotojo G. S. reikalavimas – bankroto proceso eigoje 868,86 Eur padengta iš Garantinio fondo lėšų, dėl to kreditore įtraukta VĮ Turto bankas su ta pačia suma, o G. S. reikalavimas atitinkamai sumažintas; 26 019,62 Eur dydžio patvirtintas VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas; 24 622,15 Eur, kuriuos bendrovė sumokėjo atsakovui ir Danijos įmonei „K. K. K.“. Ieškovės teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tokiais aspektais: a) atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, nors 2011 m. pabaigoje egzistavo bankroto bylos iškėlimo prielaidos; b) atsakovas netinkamai vykdė vadovo pareigas (CK 2.87 str.), pažeidė teisės aktų nuostatas, nustatančias vadovo pareigas, veikė priešingai įmonės ir jos kreditorių interesais – netinkamai valdė įmonę, buvo jai nelojalus, suteikė prioritetą savo asmeniniams interesams, netinkamai tvarkė įmonę, laiku nenutraukė darbo santykių su darbuotojais; 3) sudaryta paslaugų sutartis su atsakovo įmone, kuri dar nebuvo įsteigta, pervestos lėšos už paslaugas nesant duomenų apie jų atlikimą.
  3. Teismas nustatė, kad įmonei bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-468-656/2013). Keliant bankroto bylą, nustatyta, kad įmonės turtas 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 7 925 Lt, įmonės turtą sudarė trumpalaikis turtas, įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 058 Lt, 2010 m. įmonė patyrė 3 133 Lt nuostolių. 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentų įmonė nėra pateikusi, VSDFV - 57 353,06 Lt skola. Bendra Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtinta įmonės finansinių reikalavimų suma – 223 867,92 Eur, tarp jų G. S. – 16 012,44 Eur, VSDFV Vilniaus skyriaus – 26 019,62 Eur, VĮ Turto bankas – 868,86 Eur, SIA „A. B.“ – 180 967 Eur.
  4. Teismas nustatė, kad įmonė įregistruota 2010 m. liepos 15 d., atsakovas paskirtas įmonės vadovu nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. balandžio 11 d., įmonės akcininkas nuo 2010 m. liepos 15 d. – SIA „Baltijas aviacijas sistemas“. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovas 2012 m. sausio 3 d. pateikė pranešimą apie atsistatydinimą iš generalinio direktoriaus pareigų nuo 2012 m. sausio 31 d. Pranešimu apie šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą kreipėsi dėl jo atšaukimo iš pareigų jo paties prašymu, dėl darbo sutarties nutraukimo ir naujos darbo sutarties pasirašymo. Neįvykus 2012 m. sausio 31 d. neeiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, sušauktas pakartotinis neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2012 m. vasario 21 d. Susirinkimo darbotvarkė: generalinio direktoriaus atšaukimas iš pareigų, naujo UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ generalinio direktoriaus rinkimas, darbo sutarties nutraukimas ir naujos darbo sutarties pasirašymas. Remiantis pateiktais duomenimis, akcininkui tinkamai pranešta apie vyksiantį neeilinį akcininkų susirinkimą (AB Lietuvos pašto 2012 m. kovo 28 d. pažyma, kad registruota pašto korespondencija įteikta 2012 m. vasario 17 d.). 2012 m. vasario 21 d. neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko. 2012 m. balandžio 10 d. atsakovas pateikė VĮ Registrų centrui prašymą dėl išregistravimo jo iš direktoriaus pareigų.
  5. Teismas nustatė, kad 2010 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonės turtas sudarė 7 925 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 058 Lt, įmonė 2010 m. veikė nuostolingai, nuostolis sudarė 3 133 Lt. Pagal ieškovės pateiktus į bylą įrodymus, įmonės skolos likutis VSDFV 2011 m. lapkričio mėnesį sudarė 16 876,80 Lt. Teismas nustatė, kad įmonė veiklos nevykdė, nes nebuvo gauta licencija vykdomai veiklai, nebuvo lėšų išmokėti ieškovės įmonės darbuotojams atlyginimų, atlyginimai darbuotojams paskutinį kartą išmokėti 2011 m. spalio mėn. už rugsėjo mėn. Teismas pažymėjo, kad įmonės vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Teismas akcentavo, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, yra tas asmuo, kuris geriausiai žino įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sutiko su ieškovės pozicija, kad 2011 m. lapkričio mėn. įmonė buvo nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai viršijo daugiau nei pusė įmonės turimo turto, nebuvo mokami atlyginimai, todėl atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  6. Teismas nustatė, kad po nemokumo datos – 2011 m. lapkričio mėn., atsirado naujos piniginės prievolės, susijusios su darbuotojų darbo santykiais – neišmokėtas darbo užmokestis V. S. bei VSDFV įmokos už apdraustuosius, iš viso, ieškovės teigimu, padaryta 42 900,92 Eur žala kreditoriams. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, šį neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentą laikė atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti skaičiuojami ieškovei padaryti nuostoliai. Atsakovas iš pareigų atsistatydino 2012 m. vasario 22 d., todėl žala laikė bendru išaugusiu įmonės skolos dydžiu atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Teismas nustatė, kas skola pagal pateiktus duomenis sudarytų tokius dydžius: 2011 m. lapkričio mėn. skola VSDFV sudarė 16 876,80 Lt, 2012 m. vasario mėn. – 46 837,02 Lt, todėl žala sudarytų 29 960,22 Lt (8 677,07 Eur), neišmokėtas darbo užmokestis G. S. 2011 m. gruodžio – 2012 m. sausio – vasario mėn. sudarė 21 862,17 Lt (6 331,72 Eur), taigi, bendra suma 15 008,79 Eur. Teismo vertinimu, šią sumą galima vertinti kaip nuostolius, kurie buvo patirti dėl atsakovo kaip įmonės vadovo neteisėto neveikimo nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo vertinimu, atsakovui nutraukus darbo santykius, likusi patvirtinta finansinių reikalavimų suma, kurią prašo priteisti ieškovė – 27 892,13 Eur – nėra susijusiu priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmų neteisėtumu, todėl atsakovui dėl jų atsiradimo nekyla civilinė atsakomybė.
  7. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė UAB „Baltijas aviacijas sistemas“, atstovaujama atsakovo kaip valdybos pirmininko, 2010 m. rugsėjo 1 d. sudarė valdymo paslaugų sutartį su atsakovo įmone „K. K. K.“ (rangovė) dėl valdymo ir konsultavimo paslaugų teikimo, plečiant BAS verslo veiklą – tokias kaip verslo plano pateikimas, pasirengimo oro linijų eksploatacijai ir kasdienis valdymas, o užsakovas mokės 57 100 Lt mėnesinį atlyginimą, bei padengs kitas kompensuojamas sutartyje numatytas išlaidas. Sutarties 2.5 punktu šalys susitarė, kad mokėjimas už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. atidedamas iki tol, kol BAS padėtis taps pakankamai gera, kad bendrovė įvykdytų atidėtus mokėjimus ir BAS akcininko atstovas patvirtins šių mokėjimų vykdymą. Sutarties 5.2 punkte šalys susitarė, kad sutarties pakeitimus bei sutarties 2.2–2.5 punktuose nurodytus mokėjimus patvirtins BAS akcininko atstovė p. I. P.. Teismas konstatavo, kad teisinius santykius, kylančius iš sutarties, reglamentuoja Lietuvos įstatymai.
  8. Teismas nustatė, kad atsakovo įmonė „K. K. K.“ įkurta 2010 m. lapkričio 30 d., kad nėra pateikta duomenų, jog sutarties sudarymo metu toks juridinis asmuo egzistavo. Teismas atsakovo atstovo paaiškinimus, kad nurodyta data nėra laikytina tikroji sutarties sudarymo data, vertino kritiškai, nes nėra pateikta ją paneigiančių įrodymų. Ištyręs bylos įrodymų visumą, teismas taip pat sutiko su ieškovės pozicija, kad nėra pateikta duomenų, jog pagal nurodytą sutartį ieškovės įmonei buvo suteiktos paslaugos. Pagal pateiktos sutarties nuostatas, rangovė įsipareigojo teikti užsakovei valdymo ir konsultavimo paslaugas, plečiant įmonės veiklą – pateikti verslo planą, pasirengimą oro linijų eksploatacijai ir kasdieniniam valdymui, kuri apėmė: saugaus oro linijų darbo užtikrinimą, ilgalaikio oro linijų vystymo biudžeto ir verslo plano parengimą; užtikrinimą, kad organizacija būtų aprūpinta darbuotojais, kad jie vykdytų visas reikiamas pareigas, kad valdžios institucijoms būtų parengti visi susiję ir reikalingi dokumentai, bendravimas su Lietuvos Vyriausybe ir ataskaitų teikimas stebėtojų tarybai, nuolatinis teigiamo bendrovės įvaizdžio šalies viduje ir tarptautiniame lygmenyje užtikrinimą. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad sutarties galiojimo momentu įmonei buvo perduoti pagal sutartį atlikti darbai, jie buvo priimti, šie darbai nebuvo perduoti bankroto administratoriui ir po bankroto bylos iškėlimo (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, kad jis siūlė atsakovo atstovui pateikti leistinus įrodymus į bylą (išverstus lietuvių kalba), patvirtinančius paslaugų atlikimo faktą, tam, kad būtų galima atlikti jų vertinimą ir ištyrimą, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Savo atsikirtimams pagrįsti atsakovės atstovas pateikė į bylą antstolio D. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota rašytinė medžiaga, susijusi su UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ kurtomis oro linijomis Lietuvoje, tačiau teismo vertinimu, toks įrodymas nėra tinkama įrodinėjimo priemonė, patvirtinanti paslaugų suteikimo faktą pagal minėtą sutartį. Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, ne kad tokius darbus galbūt turi atsakovas, o tai, ar jie tinkamai ir laiku pagal sutartį buvo perduoti ieškovei, dėl ko jai būtų kilusi apmokėjimo už darbus pareiga. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas sutiko su ieškovės pozicija byloje, kad nėra įrodyta, jog minėta įmonė suteikusi paslaugas ieškovės įmonei. Teismo vertinimu, atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmai apmokant lėšas pagal paslaugų sutartį negali būti laikomi teisėtais, jie neatitinka rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mato, prieštarauja juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.). Teismas padarė išvadą, kad pagal sutartį paslaugos realiai nebuvo teikiamos, o mokėjimai lėmė neracionalų lėšų panaudojimą. Nors ieškovė nurodė, kad pagal minėtą sutartį buvo sumokėta 24 622,15 Eur (2011-05-06, 2011-05-24, 2011-07-08), tačiau teismas, ištyręs bylos įrodymus, laikė, kad mokėjimą patvirtina tik 2011 m. gegužės 6 d. mokėjimas 18 167 Eur sumai (invoice 002), kuriame konkrečiai nurodytas gavėjas „K. K. K.“. Teismas nustatė, kad likę mokėjimai yra susiję su atsakovo gaunamu darbo užmokesčiu/išlaidų atlyginimu pagal avansinę apyskaitą. Teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo 18 167 Eur žalos atlyginimo, likusią ieškinio reikalavimo dalį laikė nepagrįsta.
  9. Nors atsakovė byloje prašė taikyti ieškinio senatį dėl pareikšto reikalavimo, tačiau teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo 2013 m. vasario 13 d. ir bankroto administratoriui pradėjus eiti savo pareigas, bendrovei tapo žinoma apie jos teisių pažeidimą. Teismas akcentavo, kad tik po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo administratorei kilo pareiga atlikti faktiškai (ne)perduoto jam turto ir dokumentų patikrą bei pareikšti teismui reikalavimus dėl įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimo. Kadangi ieškinys teisme pareikštas 2015 m. rugsėjo 1 d., tai teismas konstatavo, kad senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti nėra praleistas.
  10. Teismas, tenkinęs ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys; ieškinį tenkinti visiškai papildomai priteisiant iš atsakovo K. K. ieškovės naudai 34 347,28 Eur žalos atlyginimo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimą dėl žalos, atsiradusios po 2012 m. vasario 22 d., neištyrė ir neįvertino teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, nevertino atsakovo veiksmų (neveikimo) CK 2.87 str. pagrindu, todėl nepagrįstai sprendė nesant priežastinio ryšio ir nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 27 892,13 Eur žalos. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nebuvo pakankamai lojalus ir rūpestingas, neveikė išimtinai bendrovės ir jos kreditorių naudai bei interesais, žinodamas, kad jam atsistatydinus bendrovė liks be jos interesais veikiančio asmens, nepasirūpino, kad bent jau nepagrįstai nedidėtų jos įsipareigojimai kreditoriams, todėl pažeidė bendrąsias vadovo pareigas bei tokiu neteisėtu, nerūpestingu elgesiu sukėlė 27 892,13 Eur žalą bendrovei, kurią privalo atlyginti pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį.
    2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad iš ieškovės banko sąskaitos į asmeninę atsakovo sąskaitą sumokėtos 6 455,15 Eur lėšos yra susijusios su jo gaunamu darbo užmokesčiu ir išlaidų atlyginimu pagal avansinę apyskaitą, o ne su 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutartimi, todėl nepagrįstai atmetė šią ieškovo reikalavimą dalį dėl žalos priteisimo. Teismas nepagrįstai kaip esminę aplinkybę, įrodančią, kad lėšos pervestos ne pagal valdymo paslaugų 2010 m. rugsėjo 1 d. sutartį, vertino tai, kad mokėjimai atlikti į asmeninę atsakovo, o ne jo individualios įmonės sąskaitą. Rengiantis bylai bei visų bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo, jog visą ieškovės reikalautą 24 622,15 Eur sumą gavo 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutarties pagrindu.
    3. Pozicija, kad 6 455,15 Eur lėšos, sumokėtos į atsakovo asmeninę sąskaitą 2011 m. gegužės 28 pavedimu ir 2011 m. liepos 8 d. pavedimu buvo siurprizinė, atsirado tik bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje, 2017 m. vasario 8 d. paaiškinimuose. Vadovaujantis CPK 226 straipsniu, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Atsakovas nenurodė priežasčių, kodėl negalėjo savo argumentų pateikti anksčiau, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis šiais pavėluotai atsakovo pateiktais argumentais.
    4. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo pabaigoje pradėjo teigti, kad lėšos pervestos jam kaip susijusios su darbo santykiais ir išlaidomis pagal avansinę apyskaitą, tačiau šių savo teiginių neįrodė (CPK 12, 178 str.). Atsakovas neišsaugojo ir bankroto administratorei (ar kitiems teisėtiems bendrovės atstovams) neperdavė jokių UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ buhalterinių dokumentų (nei pirminių dokumentų, nei jų suvestinių registrų, nei jau minėtų avansinių apyskaitų), kurie patvirtintų, jog UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ iš tikrųjų buvo patyręs tiek išlaidų, kiek jam buvo pervesta, ir kad šias išlaidas buvo patyręs bendrovės naudai bei interesais. Į bylą atsakovas taip pat nepateikė savo turimų išlaidas patvirtinančių dokumentų (pavyzdžiui, čekių, kelionės bilietų, savo sąskaitos išrašų ir pan.), kurie įrodytų 6 455,15 Eur išlaidų realumą. Nesant išsaugotų ir perduotų UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ dokumentų, įrodančių išlaidų 6 455,15 Eur sumai pagrįstumą ir teisėtą panaudojimą, atsakovui sąmoningai jų neteikiant į bylą, laikytina įrodyta pati nepalankiausia atsakovui aplinkybė – kad atsakovas 6 455,15 Eur lėšas gavo nepagrįstai, bendrovės vardu ir interesais tokio dydžio išlaidų nebuvo patyręs, todėl jas privalo bendrovei grąžinti. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir vertino bylos aplinkybes, rėmėsi pavėluotai pateiktais ir nepagrįstais atsakovo argumentais, netinkamai taikė įrodinėjimo taisykles, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje, kurioje atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 6 455,15 Eur žalos atlyginimą.
  2. Apeliaciniu skundu atsakovas K. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo; priteisti atsakovui iš ieškovės administravimui skirtų lėšų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino įrodymų bei paaiškinimų, susijusių su ieškovės akcininko SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ atstovės I. P. buvimo de facto ieškovės vadove. Teismas nevertino sąskaitos už apskaitos ir kitas paslaugas, vertimo į lietuvių kalbą, 2010 m. lapkričio 12 d. apskaitos paslaugų sutarties ir vertimo į lietuvių kalbą, 2011 m. gruodžio mėn. – 2012 mėn. priskaitymų–išskaitymų žiniaraščių, 2011 m. gegužės 2 d. laiško. Iš šių įrodymų matyti, kad ieškovės vienintelis akcininkas buvo sukūręs tokią ieškovės valdymo struktūrą, kurioje atsakovas direktoriaus pareigas atliko tik formaliai, nes Lietuvos įstatymai numato tokią pareigybę, tačiau realus ieškovės valdymas buvo sutelktas pas I. P., kaip ieškovės vienintelio akcininko ir Latvijos įmonės, teikusios ieškovės įmonės valdymo paslaugas, atstovę. Dėl to atsakomybė už pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo nepateikimą turėjo tekti I. P., o ne atsakovui arba atsižvelgiant į I. P. sprendžiamosios galios ieškovės veikloje turėjimą, atsakovo atsakomybė privalėjo būti proporcingai mažinama. Teismas šiuo aspektu netinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, nustatė klaidingus faktus, be jokių paaiškinimų neatsižvelgė į visus byloje esančius įrodymus, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė bei priimtas nepagrįstas sprendimas.
    2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011 m. lapkričio mėn. skola VSDFV sudarė 18 876,80 Lt, 2012 m. vasario mėn. – 46 837,02 Lt, todėl išaugusi skola pripažinta žala, kurios dydį sudarė 29 960,22 Lt (8 677,07 Eur). Dėl to teismas nustatė, kad neišmokėtas darbo užmokestis G. S. 2011 m. gruodžio – 2012 m. sausio–vasario mėn. sudarė 21 862,17 Lt (6 331,72 Eur). Bendra suma – 15 008,79 Eur, kuri buvo pripažinta ieškovės nuostoliais, kilusiais dėl apelianto, kaip įmonės vadovo, neteisėto neveikimo nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas dėl šios sprendimo dalies atliko aritmetinius paskaičiavimus, tačiau be jokių paaiškinimų nevertino visų byloje esančių įrodymų bei aplinkybių, kuriomis būtų įrodytas atsakovo neteisėtas neveikimas, priežastinis ryšys tarp neveikimo ir žalos bei atsakovo kaltė.
    3. Iš teismui į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad finansų valdymas ir kontrolė pagal sutartį buvo perduota Latvijos įmonei FLS SIA, kurios vadovė buvo I. P.. Ji tuo pačiu metu buvo ir ieškovės vienintelio akcininko SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ vadovė. Vadinasi, pirmasis asmuo, kuris sužinojo apie įmonės negebėjimą atsiskaityti su kreditoriais, lėšų neturėjimą mokėti darbo užmokesčio darbuotojams, buvo būtent I. P.. Pirmosios instancijos teismas sprendime ignoravo faktinę aplinkybę, kad būtent I. P. 2012 m. sausio 12 d. pasirašė Latvijos pašto kurjerio jai įteiktus atsakovo siųstus dokumentus dėl ieškovės neeilinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Tai reiškia, kad vėliausiai 2012 m. sausio 12 d. ji gavo atsakovo siųstus dokumentus dėl neeilinio akcininkų susirinkimo dėl vadovo (t. y. atsakovo) atleidimo sušaukimo ir nieko nedarė, kad būtų priimti reikalingi sprendimai – priimtas naujas vadovas, sudaryta metinė finansinė atskaitomybė, atleisti darbuotojai ir pan. Ieškovės akcininko SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ sužinojimas apie įmonės nemokumą negali būti siejamas su akcininkų susirinkimais, kurie šiuo atveju net neįvyko, ir turėtų būti laikoma, jog akcininkui buvo žinomas ieškovės nemokumas nuo jo atsiradimo. Šios aplinkybės lemia išvadą, jog ne tik de facto ieškovės vadovė I. P., bet ir ieškovės akcininkas SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ pirmiausia privalėjo imtis veiksmų inicijuojant bankroto bylą, siekiant sumažinti ieškovės nuostolius ir užtikrinti kreditorių interesus. Be to, būtent ieškovės vienintelis akcininkas SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ tuo pačiu metu buvo ir didžiausias ieškovės kreditorius. Būtent nuo SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ priklausė esminis klausimas: ar jo skolos ieškovei jau pradelstos, ar dar ne. Įmonės mokumo būsenai tai turėjo esminės reikšmės ir tik vienintelis akcininkas bei didžiausias įmonės kreditorius viename asmenyje (o tai yra ta pati I. P.) galėjo į šį klausimą atsakyti, vadinasi, ir nuspręsti – inicijuoti bankroto bylą ar ne. Atitinkamai, šių pareigų pažeidimas lemia, jog atsakomybė už bankroto bylos ieškovei neinicijavimą turi būti proporcingai paskirstyta tarp atsakingų, kaltų asmenų, t. y. de facto ieškovės vadovės I. P. ir ieškovės akcininko SIA „Baltijas aviacijas sistemas“. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog apeliantas išimtinai atsakingas už visus ieškovės patirtus nuostolius, t. y. 8 677,07 Eur VSDFV bei 6 331,72 Eur G. S.. Teismas privalėjo taip pat įvertinti de facto ieškovės vadovės I. P. bei ieškovės akcininko SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ atsakomybės dydį už bankroto bylos neinicijavimą ir dėl to atsiradusius nuostolius.
    4. Teismas taip pat ignoravo faktines aplinkybes (prejudicinius faktus), nustatytus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2193-160/2014, o būtent, kad nuo 2011 m. spalio mėn. G. S. darbo sutartis su ieškove faktiškai nutrūko, nes nuo to momento jis jau dirbo kitoje darbovietėje. Šios aplinkybės rodo, kad visas ieškinio reikalavimas, susijęs su G. S. po 2011 m. spalio mėn. neišmokėtu darbo užmokesčiu yra visiškai nepagrįstas, vadinasi, ir teismo nustatyta 6 331,72 Eur suma, kurią ieškovė esą yra skolinga kreditoriui G. S., neturi jokio teisinio pagrindo, nes yra paneigta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2193-160/2014.
    5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes, spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl 18 167 Eur, kurie buvo sumokėti „K. K. K.“, priteisimo iš atsakovo, nepagrįstai suteikė didžiausią reikšmę darbų perdavimui, kuris turėjo būti atliktas tinkamai ir laiku, ieškovei, kuri esą lemtų apmokėjimo pareigą. Pagal 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutarties 2.1 punktą, už suteiktas paslaugas „K. K. K.“ iš ieškovės gauna mėnesinį atlygį, lygų 57 100,00 Lt. Taigi paslaugų teikimas nebuvo susietas su tam tikrų konkrečių paslaugų (jų rezultatų) priėmimu–perdavimu ar konkrečiais terminais, kada paslaugos turi būti suteiktos. Dėl to nepagrįsti teismo nurodomi motyvai, susiję su darbų tinkamu perdavimu ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad valdymo paslaugų sutartyje nustatytas mėnesinis atlyginimas, kuris nebuvo priklausomas nuo paslaugų perdavimo, sprendime nurodomi teiginiai dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo netinkamumo, įrodinėjant paslaugų suteikimo faktą pagal valdymo paslaugų sutartį, yra atmestini kaip nepagrįsti. Teismui pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo faktą, kad „K. K. K.“ faktiškai teikė paslaugas ieškovei ir ieškovė šiuo atveju nemokėjo už neegzistuojančias paslaugas. Kitaip tariant, šiuo atveju atsakovas privalėjo paneigti ieškovės iškeltą versiją, esą 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutartis realiai niekada nebuvo vykdoma ar kad ji tebuvo sudaryta tik dėl akių. Atsakovas būtent tai ir padarė – jis pateikė daiktinį įrodymą, patvirtinantį patį paslaugų pagal 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutartį teikimo faktą. Atsakovas šiuo atveju neprivalėjo įrodinėti, kad paslaugos ne tik buvo teikiamos, bet ir tai, kad jos buvo suteiktos tinkamai arba laiku. Ieškovė niekada nereiškė atsakovui pretenzijų, kad paslaugos buvo suteiktos netinkamai arba pavėluotai. Kadangi teismas nesutiko jų priimti kaip daiktinių įrodymų, tai atsakovas pasitelkė antstolį, kuris užfiksavo šių paslaugų suteikimo rezultatus – dokumentus, susegtus į segtuvus ir trumpai užfiksavo šių dokumentų turinį. To visiškai pakanka siekiant paneigti ieškovės iškeltą hipotezę esą paslaugos nebuvo teikiamos apskritai. Apibendrinant, nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo sudaryti priėmimo–perdavimo aktai ar jų atitikmenys, negalima daryti išvados, jog „K. K. K.“ nesuteikė paslaugų ieškovei.
    6. Pirmosios instancijos teismas, suteikdamas didžiausią reikšmę aplinkybei, kad darbai ieškovei būtų perduoti tinkamai ir laiku, kuri lemtų apmokėjimo pareigą, išėjo už ieškinio ribų. Jeigu atsakovas būtų žinojęs, kad būtent šie teiktų paslaugų aspektai yra esminiai teismui priimant sprendimą, atsakovas būtų ėmęsis rinkti įrodymus apie tai, jog paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir laiku, tačiau tokios pareigos atsakovas neturėjo, nes ieškovė tokios teisinės pozicijos bylos nagrinėjimo metu apskritai net nesilaikė.
    7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė nepatvirtino paslaugų gavimo fakto, dėl kurio buvo sumokėta apeliantui 18 167,00 Eur suma. Remiantis apelianto teismui pateiktais įrodymais, t. y. K. K. susirašinėjimais el. paštu dėl mokėjimų galima matyti, jog sąskaitų, išrašytų pagal valdymo paslaugų sutartį, apmokėjimo klausimai buvo derinami su SIA „Baltijas aviacijas sistemas“, tarp šių asmenų buvo I. P., L. V. ir G. K., kuri buvo nurodyta kaip ieškovės buhalterė. Teismas ignoravo pateiktus rašytinius įrodymus, kad atsakovas prašymus SIA FLS apmokėti „K. K. K.“ pateiktą sąskaitą teikė kelis kartus, nes atsakovas savarankiškai negalėjo apmokėti sąskaitos už suteiktas paslaugas pagal valdymo paslaugų sutartį. Taigi, akivaizdu, jog ieškovė (mokėjimą atliko FLS SIA darbuotoja G. K. greičiausiai I. P. nurodymu), sumokėdamas apeliantui 18 167,00 Eur, patvirtino suteiktų paslaugų gavimą. Vadinasi, vien šis veiksmas – sąskaitos apmokėjimas, kuri de facto atliko ne pats atsakovas, įrodo, kad paslaugos buvo suteiktos. Taigi, dėl to kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, teismas nepagrįstai sprendė dėl apelianto atsakomybės teikiant ieškovei paslaugas.
    8. Teismas, sprendimu pripažindamas, jog ieškovės sumokėta 18 167,00 Eur suma įmonei „K. K. K.“ buvo sumokėta nepagrįstai, kuo remiantis buvo priteistas nuostolių atlyginimas iš apelianto, nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens – „K. K. K.“ – materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. teismas nusprendė, jog „K. K. K.“ nesuteikė paslaugų ieškovei, tiksliau - suteikė netinkamas paslaugas ir ne laiku, o 18 167,00 Eur suma „K. K. K.“ buvo sumokėta nepagrįstai. Vadinasi, tokio sprendimo pagrindu apeliantas turėtų teisę atitinkamai regreso tvarka reikalauti 18 167,00 Eur nuostolių atlyginimo iš juridinio asmens Danijos įmonės „K. K. K.“, nes ši, pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesuteikė paslaugų ieškovei, dėl ko apeliantas patyrė nuostolių. Teismas, neįtraukęs į bylą „K. K. K.“, pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas.
    9. Teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė apelianto įrodinėjimo teises atsikertant į ieškovės reikalavimus, pakartotinai atsisakydamas kviesti liudyti I. P.. Apeliantas teismui pateikė tiek rašytinį prašymą kviesti I. P. liudytoja, tiek teismo posėdžiuose buvo teikiami šie prašymai žodžiu, taip pat ir remiantis CPK 1752 str. įtvirtinta galimybe I. P. dalyvavimą teismo posėdyje užtikrinti panaudojant elektroninių ryšių technologijas. Atsižvelgiant į tai, kad I. P. buvo de facto ieškovės vadovė bei turėjo faktinę sprendžiamąją galią valdant ieškovės verslą, I. P. kaip liudytojos dalyvavimas buvo privalomas, teismui siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą. Teismas ne tik atsisakė kviesti liudyti I. P., tačiau šio atsisakymo nemotyvavo, todėl apeliantas taip pat neturėjo galimybės jo ginčyti. Pirmosios instancijos teismas, vengdamas kviesti liudyti I. P., bylą išnagrinėjo neišsamiai, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
    10. Teismas, neįtraukdamas į bylą „K. K. K.“ trečiuoju asmeniu ir nekviesdamas I. P. liudyti, nepagrįstai siekė išvengti bet kokio tarptautinio elemento byloje, dėl kurio byla tampa sudėtingesnė. Teismui, vengiant spręsti procesinius klausimus susijusius su tarptautiniu bylos elementu, buvo padarytos esminės klaidos nustatant reikšmingas bylos aplinkybes bei priimant teisingą ir galiojantį sprendimą. Teismas pažeidė atsakovo teisės į tinkamą teismo procesą, o tai gali būti savarankiškas pagrindas kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl atsakovo, kaip žmogaus, teisių pažeidimą pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį.
    11. Teismas, spręsdamas bylą pažeidė apeliantės teisę teikti įrodymus, atsisakydamas priimti įrodymus, susijusius su „K. K. K.“ paslaugų ieškovei teikimu, kaip daiktinius įrodymus. Teismas šį atsakovo prašymą atmetė 2016 m. gegužės 31 d. rezoliucija, nurodydamas, kad dalis apelianto pateiktų dokumentų buvo sudaryti anglų kalba. Tačiau šių dokumentų, kurie vėliau buvo pateikti antstolio protokolo forma, vertimas apeliantui būtų kainavęs iki 4 000,00 Eur. Tokios išlaidos dokumentų vertimui pernelyg apribotų apelianto teisę pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės reikalavimus, tuo labiau, kad šios bylinėjimosi išlaidos akivaizdžiai nebūtų atlygintos apeliantui net jeigu ieškinys būtų atmestas, nes ieškovas yra bankrutuojanti bendrovė. Dėl tokios didelės vertimo kainos, apeliantas pateikė protokolą, kuriame buvo užfiksuoti dokumentai, susiję su paslaugų pagal sutartį teikimu bei kurių dalies nebuvo galima versti, nes jų turinys buvo neverčiamas. Remiantis protokolu teismas galėjo padaryti pagrįstą išvadą dėl „K. K. K.“ paslaugų ieškovei suteikimo fakto, nes protokole užfiksuotų dokumentų vertimas ir jų kiekvieno pateikimas atskirai nesuteiktų teismui daugiau informacijos negu tai, kas užfiksuota protokole, bei tai tik būtų neproporcingai padidinęs apelianto bylinėjimosi išlaidas. Teismo neatsižvelgimas į protokolą, nusprendžiant, kad nebuvo suteiktos paslaugos pagal sutartį neatitinka teisingumo, protingumo principų, bet taip pat ir pažeidžia apelianto teisę teikti įrodymus.
    12. Teismas, priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tai, kad pagal Danijos Karalystės teisę, teismo sprendimas negalės būti vykdomas, nes bankroto byla nėra pripažinta ir nėra pripažinti UAB „SBS Legale“ įgaliojimai veikti ieškovės vardu. Tai reiškia, kad ir apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą šioje byloje, toks sprendimas negalės būti vykdomas Danijos Karalystėje. Taigi vykstantis procesas civilinėje byloje Nr. e2-1793-619/2017 yra neteisėtas ir negalės turėti jokių teisinių pasekmių apeliantui, nepaisant to kokį sprendimą priimtų apeliacinis teismas, pirmosios instancijos teismas, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ar net kokį sprendimą priimtų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jeigu viena iš šalių pasinaudotų kasacijos teise. Toks teismo neįsigilinimas į esamas faktines aplinkybes, ignoruojant tarptautinį bylos elementą, yra pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes nebuvo atskleista bylos esmė.
  3. Atsiliepimu į ieškovės BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ apeliacinį skundą atsakovas K. K. prašo atmesti ieškovės BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ apeliacinį skundą; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Atsakovui atsistatydinus iš ieškovės vadovo pareigų 2012 m. vasario 22 d., ieškovas neturėjo jokių galimybių atlikti veiksmų, kuriais būtų sumažinti ieškovės nuostoliai. Taigi, nuostoliams atsirandant dėl tęstinio neveikimo, būtent išimtinai neveikimo laikotarpiu, šiam neveikimui nutrūkus, negali būti konstatuojamas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo šiam esant ieškovės vadovui ir žalos, kuri atsirado po atsakovo pasitraukimo iš ieškovės vadovo pareigų. Atsistatydinus atsakovui, vienintelis akcininkas nepaskyrė bendrovės vadovo ir visiškai nesirūpino nei bendrovės likimu, nei bendrovės kreditorių likimu, nors tokias galimybes turėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti pagal CK 2.87 straipsnį už ieškovės patirtą žalą, kuri atsirado po atsakovo atsistatydinimo. Tokie ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, nes jais išplečiama įmonės vadovo atsakomybė. Tokiu atveju įmonės vadovas galėtų tapti atsakingas už neribotą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, nepaisant to, kad šis seniai buvo pasitraukęs iš pareigų. Taigi ieškovės apeliacinis skundas dėl 27 892,13 Eur dydžio žalos, atsiradusio po atsakovo atsistatydinimo iš ieškovės vadovo pareigų, priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
    2. Ieškovės teiginiai, jog atsakovas nesiėmė reikiamų priemonių susisiekti su akcininku bei jo atstovais yra nepagrįsti. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovas turėjo vykti į Latviją bandant susisiekti su akcininko atstovais. Pirma, joks įstatymas nenumato bendrovės vadovo pareigos fiziškai susitikinėti su akcininku jo gyvenamojoje vietoje, ypač kai akcininkas vengia su vadovu bendrauti. Antra, susižinojimas tarp asmenų telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan. įvyksta visais atvejais, jei tik abi šalys to nevengia, todėl fizinis susitikimas tarp vadovo ir akcininko yra greičiau išimtis nei taisyklė. Trečia, atsakovo, kuris gyvena Danijoje, specialus vykimas į Latviją vien dėl paties bandymo išeiti į kontaktą su akcininku, nebūtų nei protingas, nei proporcingas veiksmas, juolab, kad tai savaime nereikštų, kad akcininkas tokiu atveju būtinai imsis veiksmų atleisti atsakovą iš pareigų, paskirti naują vadovą, ar imsis kitų veiksmų sumažinti bendrovės nuostolius. Ketvirta, ieškovės akcininko atstovei I. P. de facto 2012 m. sausio 12 d. buvo įteiktas pranešimas apie neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, ji jame nedalyvavo ir savo įgalioto atstovo dalyvauti šiame susirinkime nepaskyrė, balsavimo raštu biuletenio neatsiuntė. Visa tai rodo, kad atsakovas elgėsi atidžiai ir protingai, galiausiai, akcininkui vengiant atlikti savo pareigas, vadovaudamasis ABĮ 37 straipsnio 5-6 dalimis atsistatydino iš vadovo pareigų.
    3. Ieškovės teiginiai dėl nepateisinamo atsakovo atsistatydinimo, nutraukiant santykius atsainiai, yra nepagrįsti ir neteisingi, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirma, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei, kad priverčiamas darbas yra draudžiamas. Atsakovas, išpildęs visas būtinas sąlygas nustatytas ABĮ, atsistatydino iš ieškovės vadovo pareigų, taip įgyvendindamas konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą. Bet koks šios teisės ribojimas yra draudžiamas. Tai reiškia, jog atsakovo konstitucinės teisės pasinaudojimas negali būti prielaida civilinės atsakomybės taikymui. Tai, kad akcininkas buvo pasyvus, t.y. neatšaukė atsakovo dar 2011 m. rugsėjo-spalio mėn., nepaskyrė naujo vadovo, nesirūpino įmonės veikla, lemia pirmiausia paties akcininko atsakomybę, kuri negali būti perkeliama atsakovui, nes tai prieštarauja teisingumo principui. Antra, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, nepaisant to, kad atsakovas faktiškai nebevykdė vadovo pareigų nuo 2011 m. rugsėjo mėn., įmonės finansai buvo toliau sėkmingai UAB „Rimess“ tvarkomi dar beveik metus iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio, bankiniai pavedimai iki 2011 m. pabaigos toliau buvo atliekami ir kontroliuojami SIA FLS, kuri ieškovei teikė finansų kontrolės paslaugas. Visa tai rodo, kad net ir atsakovui nebevykdant bendrovės vadovo funkcijų, ieškovės bendrovė toliau buvo valdoma ir jos finansai kontroliuojami SIA FLS, t. y. specialios įmonės, kuri buvo paskirta vienintelio akcininko SIA „Baltijas aviacijas sistemas“. Tokiomis aplinkybėmis, kai bendrovės faktinė vadovė ir vienintelio akcininko atstovė I. P. turi visišką ieškovės finansų ir personalo kontrolę, atsakovo veiksmai pasitraukiant iš įmonės valdymo negali būti laikomi atsainiais. Atsakovas negali būti atsakingas už visą ieškovei padarytą žalą, kilusią dėl nesikreipimo į teismą bankroto bylai iškelti, nes de facto vadovė I. P. bei akcininkas SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl 27 892,13 Eur dydžio žalos, atsiradusios po atsakovo atsistatydinimo, atlyginimo, yra nepagrįsta ir turi būti atmesta.
    4. Priešingai nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, atsakovas neteigė, jog 24 622,15 Eur sumą gavo 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutarties pagrindu, o laikėsi pozicijos, kad ši suma buvo išmokėta atsakovui ar „K. K. K.“ teisėtai bei pagrįstai, konkrečiai nenurodant, jog visos šios mokėjimo sumos pagrindas buvo 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutartis. Tai reiškia, jog atsakovas bylos nagrinėjimo pabaigoje nepakeitė pozicijos, todėl ieškovės argumentai atmestini bei laikytina, jog CPK 226 straipsnyje nustatytos pareigos nebuvo pažeistos.
    5. Iš ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, jog 6 445,15 Eur suma buvo sumokėta atsakovui nurodant, kad mokėjimai yra atliekami kaip darbo užmokestis bei išlaidų atlyginimas pagal avansinę apyskaitą. Šiuo atveju ieškovė nepagrįstai bando perkelti įrodinėjimo naštą atsakovui, nes būtent ieškovė teigia, kad 6 445,15 Eur suma buvo sumokėta ne kaip darbo užmokestis ar išlaidų atlyginimas, kaip nurodyta banko sąskaitos išrašuose, o buvo sumokėta pagal paslaugų sutartį. Tai reiškia, jog būtent ieškovė turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės banko sąskaitų išrašuose esančių mokėjimų nurodymų paskirtį. Nepateikus tokių įrodymų, negali būti daroma išvada, jog 6 445,15 Eur suma buvo sumokėta 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutarties pagrindu. Be to, ieškovė tik apeliaciniame skunde pradėjo teigti, jog atsakovas neišsaugojo ir neperdavė bendrovės buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų, jog atsakovas iš tikrųjų buvo patyręs tiek išlaidų, kiek jam buvo pervesta, ir kad šias išlaidas buvo patyręs bendrovės naudai bei interesais. Tokiu būdu ieškovė pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribojimą, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Dėl to, kad tik apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog nebuvo pateikti įrodymai, nepaisant to, kad ieškovė neteisingai bando perkelti įrodinėjimo naštą, tokiais veiksmais ieškovė bando nepagrįstai riboti atsakovo galimybę gintis nuo pareikštų reikalavimų, nes pagal CPK 314 straispnį įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas.
    6. Ieškovė, nurodydama, jog atsakovas neperdavė buhalterinių dokumentų bankroto administratoriui, nutyli ir ignoruoja atsakovo pateiktus į bylą įrodymus, kuriuos šis gavo būtent iš ieškovės bankroto administratoriaus, kurie buvo bankroto administratoriaus žinioje, susijusius su buhalterinių paslaugų teikimu ieškovei. Pagal teismui pateiktas sąskaitas, išrašytas ieškovei, matoma, jog atsakovo buvimo ieškovės direktoriumi laikotarpiu FLS SIA teikė ieškovei buhalterinės apskaitos ir finansų valdymo paslaugas. Šioms paslaugoms teikti buvo pasitelkta Lietuvos įmonė UAB „Rimess“ pagal 2010 m. lapkričio 12 d. apskaitos paslaugų sutartį. Taip pat iš teismui pateiktų ieškovės priskaitymų–išskaitymų žiniaraščių matyti, jog ieškovės apskaitą tvarkė UAB „G. T. Rimess“ darbuotoja K. M.. Be to, teismui iš 2011 m. gegužės 2 d. laiško matyti, jog ieškovės finansinę atskaitomybę pateikė Greta Vetriakaitė, kuri taip pat yra UAB „G. T. Rimess“ darbuotoja. Taigi visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi FLS SIA bei UAB „G. T. Rimess“, o ne atsakovo, todėl šiems perdavus buhalterinės apskaitos dokumentus ieškovei, ieškovės bankroto administratorius turėjo galimybę susipažinti su dokumentais, pagrindžiančiais atsakovo darbo užmokesčio apmokėjimą, taip pat išlaidų atlyginimą pagal avansinę apyskaitą. Dėl to, kad buhalterinės apskaitos vedimas buvo perduotas nurodytoms įmonėms, atsakovas neturėjo galimybės pats atlikti mokėjimų ir šio darbo užmokestis bei išlaidos pagal avansinę apyskaitą buvo apmokamos tik juos patvirtinus buhalterinę apskaitą vykdančioms įmonėms.
  4. Atsiliepimu į atsakovo K. K. apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ prašo atmesti atsakovo K. K. apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Apeliantas jau parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose patvirtino aplinkybę, kad buvo UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ vadovu ne tik de jure, bet ir de facto. Argumentai ir įrodymai, patvirtinantys, kad de facto vadove buvo bendrovės vienintelio akcininko valdybos narė I. P., byloje pateikti tik 2017 m. kovo 13 d., t. y. pačioje bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje. Dėl tokio apelianto pozicijos nenuoseklumo ir gynybinės pozicijos pakeitimo pačioje proceso pabaigoje, apelianto teiginiai apie de facto vadovą vertintini kritiškai ir laikytini nepagrįstais. Be to, atsakovas byloje neįrodė, kad kiti asmenys, o ne atsakovas, būtų sistemingai ir nuolat veikę kaip UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ faktiniai vadovai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis visomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įrodymų visuma, sprendė, kad būtent atsakovas privalo atsakyti kaip buvęs ieškovės vadovas. Apelianto nurodyti atskiri dokumentai ar paaiškinimai, kurių nepagrindžia įrodymai, nesudaro pagrindo bylos aplinkybių visumos vertinti priešingai. Apelianto skunde išvardinti dokumentai (sąskaitos už apskaitos ir kitas paslaugas, 2010 m. lapkričio 12 d. apskaitos paslaugų sutartis, 2011 m. gruodžio – 2012 m. gegužės mėn. priskaitymų–išskaitymų žiniaraščiai ir 2011 m. gegužės 2 d. laiškas) įrodo tik tai, kad įmonės SIA FLS ir UAB „G. T. Rimess“ teikė buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „Baltijas aviacijas sistemas“, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad šios įmonės ar jų įgalioti darbuotojai/atstovai buvo faktiniai UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ valdymo organai. Taip pat turėtų būti vertinamas žmogiškųjų išteklių valdymo paslaugų teikimas – įmonės vadovas turi teisę pasitelkti personalo valdymo, darbuotojų paieškos paslaugas teikiančias įmones, tačiau tai nereiškia vadovo pareigų perleidimo. Be to, aplinkybė, kad 2010 m. lapkričio 12 d. apskaitos paslaugų sutartis sudaryta ne UAB „Baltijas aviacijas sistemas“, o SIA FLS vardu, apelianto teiginių taip pat nepatvirtina, kadangi galimybę sudaryti sutartis trečiojo asmens naudai numatyta CK 6.191 straipsnyje.
    2. Nors apeliantas teigia, kad I. P. buvo faktine ieškovės vadove, tačiau bylos medžiaga neįrodo, kad I. P. sistemingai ir nuolat priėmė sprendimus dėl bendrovės valdymo, einamųjų veiklos klausimų. Būtent atsakovo buvimą faktiniu bendrovės vadovu patvirtina byloje esantys įrodymai: atsakovo paaiškinimai procesiniuose dokumentuose; vieši Juridinių asmenų registro, VSDFV duomenys apie bendrovės vadovą; Civilinės aviacijos administracijos 2013 m. spalio 24 d. raštas, atsakovo pateikta bendrovės akcininko SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ Latvijos Respublikos įmonių registro pažyma, AB SEB banko pažyma, atsakovo elektroninis susirašinėjimas. Būtent atsakovas veikė kaip faktinis ieškovės vadovas, nes sprendė einamuosius bendrovės veiklos klausimus, su trečiaisiais asmenimis derino bendrovės išlaidų, patalpų nuomos ir kitus įmonės valdymo organų kompetencijai priskirtus klausimus. Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai, esant paskirtam de jure vadovui, bendrovei vadovauja faktinis vadovas, įstatymuose nustatytų pareigų (tiek imperatyvių, tiek fiduciarinių) privalo laikytis abu įmonės vadovai. Taigi net ir aplinkybė, kad įmonei vadovauja faktinis vadovas, nepašalina de jure valdymo organo atsakomybės – pastarasis per visą savo buvimą vadovu laikotarpį taip pat turi fiduciarinių pareigų įmonei, tarp jų lojalumo, sąžiningumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Taigi pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, pagrįstai laikė atsakovą tinkama šalimi procese ir asmeniu, kuris turi atsakyti už ieškovei padarytą žalą, o aplinkybė dėl kito, nei atsakovas, vadovo nebuvo įrodyta.
    3. Šioje byloje apeliantas neįrodė, kad bendrovės vadovo pareigas faktiškai ėjo kitas asmuo, todėl vien tai, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įvirtinta ir įmonės savininkų pareiga inicijuoti įmonės bankroto bylos iškėlimą, nepateisina apelianto aplaidumo ir tinkamo pareigų nevykdymo bendrovės atžvilgiu. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą pirmiausiai kyla vadovui, o ne akcininkui. Be to, tik ieškovas pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą ir šiuo atveju ieškovė pasirinko padarytos žalos priteisimo reikalauti iš vadovo, o ne solidariai iš vadovo ir akcininkų, ar kitu būdu, o atsakovas neįrodė, kad už padarytą žalą būtų atsakingas tik akcininkas. Nors apeliantas teigia, kad akcininkas buvo pasyvus, kad jam neabejotinai buvo žinoma apie sunkią UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ finansinę padėtį, tačiau tokį žinojimą įrodančių dokumentų byloje nėra (CPK 12, 178 str.). Taigi apelianto argumentai apie kitų asmenų, taip pat ir akcininko atsakomybę, proporcingą jos paskirstymą yra nepagrįsti.
    4. Apeliantas taip pat kvestionuoja 6 331,72 Eur sumos (įsiskolinimo G. S.) priteisimą, teigdamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2193-160/2014 nustatyta, jog nuo 2011 m. spalio G. S. darbo sutartis faktiškai nutrūko. Šioje vietoje apeliantas nutyli svarbią aplinkybę, kad jo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nebuvo sprendžiama dėl G. S. finansinio reikalavimo, todėl ši nutartis neturi jokios prejudicinės galios šioje byloje. Tuo tarpu, galutinėje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2086/2014, kurioje tiesiogiai nagrinėti bendrovės skolos darbuotojui klausimai, pasisakyta, kad darbo užmokesčio skola G. S. naudai priteista būtent todėl, kad UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ atsisakius ketinimų vykdyti veiklą, kai darbuotojo funkcijų vykdymas įmonei tapo nereikalingas (o pats darbuotojas faktiškai pradėjo dirbti kitur), darbdavys darbo sutarties nenutraukė, net ir susiklosčius faktinei prastovai jos neįformino, kas būtų lėmę mažesnius bendrovės įsipareigojimus ir atitinkamai – mažesnę žalą. Taigi skundžiamame sprendime pagrįstai nustatyta, kad išaugusi skola VSDFV Vilniaus skyriui ir kitiems kreditoriams laikytina atsakovo padaryta žala.
    5. Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis dėl priteistų 18 167,00 Eur nuostolių, nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas didžiausią reikšmę suteikė darbų ieškovei perdavimui, kuris turėjo būti atliktas tinkamai ir laiku. Teismas šiuo atveju pirmiausiai vertino, ar byloje įrodytas paslaugų teikimo faktas apskritai. Teismas pagrįstai sutiko su ieškovės argumentu, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pagal paslaugų teikimo sutartį UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ buvo suteiktos paslaugos, kad paslaugų teikimo sutarties galiojimo metu UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ buvo perduoti pagal paslaugų teikimo sutartį atlikti darbai, kad jie buvo priimti, teisingai pažymėjo, kad šie darbai nebuvo perduoti bankroto administratorei ir po bankroto bylos iškėlimo.
    6. Nesutiktina su apelianto pozicija, kad paslaugų teikimo sutartis numatė atlyginimą, nepriklausantį nuo paslaugų perdavimo ar konkrečių paslaugų suteikimo. Toks aiškinimas neatitinka bendrųjų sąžiningumo, teisingumo principų, paslaugų teikimo sutarties nuostatų ir paslaugų sutarties esmės. Kaip pripažįsta pats apeliantas, paslaugų teikimo sutarties 2.1 punkte nustatytas atlygis už suteiktas paslaugas. Be to, sutarties 1.1-1.2 punktuose nustatyta, kad rangovas įsipareigoja teikti tokias paslaugas kaip verslo plano parengimas, ilgalaikio oro vystymo biudžeto parengimas. Paslaugų teikimo sutarties 4.6-4.7 punktai numato, kad rangovas privalo perleisti įmonei autoriaus turtines teises į bet kokį teikiant paslaugas savo sukurtą darbą, prekių ženklą ar dizainą. Taigi paslaugų teikimo sutartimi atlyginimo gavimas susietas ir su baigtiniu rezultatu, kuris turėjo būti perduotas bendrovei. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas ieškovės vardu sudarė paslaugų teikimo sutartį su savo asmenine įmone, kuri sutarties sudarymo metu net neegzistavo (buvo įsteigta 2010 m. lapkričio 30 d., o tai leidžia teigti, kad paslaugų teikimo sutartis sudaryta atgaline data), išmokėjo bendrovės lėšas pagal tokį sandorį ir nepateikė pakankamų duomenų apie realų paslaugų teikimą ir suteikimą, pagrįstai sprendė, kad atsakovas elgėsi priešingai bendrovės interesams, neveikė kaip rūpestingas, apdairus ir protingas vadovas, todėl privalo atlyginti bendrovei padarytą žalą.
    7. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo paslaugų pagal paslaugų teikimo sutartį suteikimo faktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra reikšminga tai, kokius darbus (ar segtuvus su dokumentais) bylos nagrinėjimo metu turi atsakovas, todėl antstolio protokolo pagrįstai nelaikė įrodančiu bylai svarbias aplinkybes. Byloje reikšminga tai, ar atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2011 m. gegužės 6 d. apmokėjo (inicijavo apmokėjimą) trečiajam asmeniui už realiai UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ gautas paslaugas. Tačiau tokio paslaugų suteikimo fakto ir paslaugų (su)teikimo momento antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo. Taigi, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, antstolis iš esmės konstatavo tai, kad atsakovas turi didelės apimties dokumentų, tačiau tai neįrodo šiai bylai reikšmingų aplinkybių.
    8. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad skundžiamas sprendimas turi įtakos byloje neįtraukto asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms. Atsakovo įmonės materialiosios teisės yra pernelyg teisiškai nutolusios nuo šios bylos dalyko. Kaip buvo paaiškinta ieškinyje, atsakovas, ieškovės vardu sudarydamas atlygintinį sandorį su savo paties įmone, kuri sandorio dienai net neegzistavo, pasinaudojo savo padėtimi bendrovėje ir turima informacija, tokiu būdu buvo nelojalus bendrovei, kuri dėl to prarado lėšas. Būtent šių aplinkybių pagrindu ieškovas grindė ieškinį, todėl teismas byloje vertino atsakovo, kaip ieškovės vadovo, veiksmus, jų atitikimą CK 2.87 straipsnyje nustatytoms pareigoms. Vien tai, kad atsakovo veiksmais ir sprendimais padaryta žala susijusi su jo asmenine įmone, nesudarė pakankamo pagrindo ją įtraukti į šią konkrečią bylą. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, niekaip nepasisakė ir nesprendė dėl įmonės „K. K. K.“ teisių ir pareigų, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra nepagrįstas.
    9. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos jo įrodinėjimo teisės, teismui atsisakius kviesti liudyti I. P., kuri buvo de facto vadove bei turėjo faktinę sprendžiamąją galią valdant ieškovės verslą, todėl jos dalyvavimas liudytoja neva buvo privalomas. Atsakovas argumentus apie de facto vadovę byloje suformulavo ir teismui išdėstė tik 2017 m. kovo 13 d., t. y. pačioje bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje. Be to, atsakovas neįrodė pakankamo liudytojos ryšio su byla. Nors skunde teigiama, kad I. P. turėjo faktinę sprendžiamąją galią valdant ieškovės verslą, tačiau byloje tai neįrodyta. Be to, atsižvelgiant į tai, jog atsakomybė už tinkamą bendrovės valdymą pirmiausiai tenka vadovui, o ne akcininkui, į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog I. P. būtų ribojusi, kliudžiusi atsakovui vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas valdymo organų pareigas, teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo minėtą asmenį kviesti liudyti, šis atsisakymas, priešingai nei teigia apeliantas, buvo motyvuotas argumentais, išdėstytais teismo posėdžio metu.
    10. Teismas pagrįstai 2016 m. gegužės 31 d. atmetė atsakovo prašymą prijungti daiktinius įrodymus. Teismas pagrįstai atsisakė dokumentus prijungti prie bylos, nes jie neatitiko CPK 198, 204 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
    11. Apeliantas nepagrįstai kelia klausimą dėl bankroto administratorės įgaliojimų trūkumo, motyvuodamas, kad 2000-05-29 Europos Sąjungos Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ (toliau – Reglamentas dėl bankroto bylų) netaikomas Danijoje. Pirma, atstovavimo klausimus nustato nacionalinė teisė ir šioje byloje teisėtas BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ atstovas yra bankroto administratorė, kurios statusas bei įgaliojimai veikti administruojamos įmonės vardu nepriklauso nuo kitos ginčo šalies statuso ar pilietybės. Antra, atsakovas iš esmės kelia abejones dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos, kadangi atsakovas yra Danijos Karalystės pilietis. Tačiau tai, kad Reglamentas dėl bankroto bylų netaikomas Danijai, savaime nesuponuoja, kad ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisme. Kaip ieškovė nurodė dublike, ieškinys pareikštas tinkamam teismui, net ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra Danijos pilietis. Atsakovas vadovavo UAB „Baltijas aviacijas sistemas“, veikusiai Lietuvos Respublikoje, UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ žala, kurios atsiradimas grindžiamas civilinės teisės nustatytų pareigų pažeidimu, padaryta jos buveinės valstybėje, išimtinai susijusi su Lietuvos Respublikos teritorija ir asmenimis. Taigi byla pagal BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ ieškinį atsakovui yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nepriklausomai nuo UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ statuso ir atstovo. Trečia, iškėlus UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto bylą, BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ reiškiamų ieškinių teismingumą nulemia imperatyvios specialiojo įstatymo – ĮBĮ nuostatos (ĮBĮ 1 str. 3 d., 14 str. 3 d.), pagal kurias visi ieškiniai pagal bankrutuojančios bendrovės reikalavimus reiškiami pagal bendrovės buveinę.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Dėl apeliacinio proceso paskirties ir bylos nagrinėjimo ribų

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (lot. revisio prioris instantiae) (CPK 312, 314, 320 str.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai aiškino bei taikė jas reglamentuojančias materialiosios teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2012; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017; kt.).
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

13Dėl naujų įrodymų pateikimo, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

  1. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 st.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-684/2016).
  2. Apeliantas K. K. kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad jie sudaryti 2010–2011 metais. Atsižvelgdama į ribotą apeliacijos modelį ir naujų įrodymų pateikimą ribojimą, teisėjų kolegija tiria ir vertina, ar šie rašytiniai įrodymai buvo teikti pirmosios instancijos teismui, jei taip, kaip buvo išspręstas jų priėmimo klausimas.
  3. Apelianto K. K. teigimu, minėti rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes ieškovė BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ tik apeliaciniame skunde nurodė, kad apeliantas neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratorei buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų, jog atsakovas patyrė tiek išlaidų, kiek jam buvo pervesta ir kad šias išlaidas buvo patyręs bendrovės naudai bei interesai. Todėl, siekdamas paneigti šiuos argumentus, atsakovas tik apeliacinės instancijos teisme ir tik po ieškovės pateikto apeliacinio skundo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia įrodymus, kurie, anot atsakovo, pagrindžia atsakovo patirtas išlaidas ieškovės naudai ir interesais.
  4. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė dar ieškinyje nurodė, kad atsakovas nepagrįstai iš ieškovės sąskaitos esančių lėšų persivedė sau (savo įmonei) 24 622,15 Eur, dėl to negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais ir taip padarė ieškovei ir jos kreditoriams šio dydžio žalą (žr. šios nutarties 2 ir 3 punktą). Atsakovo teigimu, jis (jo įmonė) šią pinigų sumą gavo pagrįstai.
  5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atsakovui buvo žinoma, jog ieškinys, be kita ko, grindžiamas ir iš ieškovės sąskaitos 24 622,15 Eur, tarp jų ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą minimų 6 455,15 Eur, išmokėjimo atsakovui (jo įmonei) nepagrįstumu, todėl atsakovas, atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, turėjo teisę ir galimybę pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo poziciją (CPK 42 str. 1 d., 198 str. 2 d.). Pažymėtina, kad aplinkybę, jog lėšų dalį iš 24 622,15 Eur, jis gavo kaip darbo užmokestį ir kaip išlaidų, patirtų įmonės naudai, kompensavimą, atsakovas nurodė pirmosios instancijos teismui 2017 m. vasario 8 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo pareigą pateikti savo atsikirtimus patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui (CPK 12, 13, 178 str.).
  6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl juos pateikus apeliacinės instancijos teisme atsisakytina priimti. Priešingu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 str.), taip pat proceso teisės normos, reglamentuojančios naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, jų priėmimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas.

14Dėl daiktinių įrodymų priėmimo

  1. Atsakovas 2018 m. vasario 21 d. prašyme taip pat prašo priimti į bylą „K. K. K.“ du dokumentų segtuvus, kaip daiktinį įrodymą apie „K. K. K.“ paslaugų suteikimo faktą, kuriuos pateiktų žodiniame teismo posėdyje.
  2. Kaip minėta, naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau.
  3. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovas 2016 m. sausio 11 d. pateikė minimus dokumentų segtuvus pirmosios instancijos teismui, kuriuos teisėjo rezoliucija atsisakyta priimti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jie, kaip daiktiniai įrodymai, neatitinka CPK 204 straipsnio reikalavimų, o kaip rašytiniai įrodymai – CPK 198 straipsnio 2 dalies nuostatų. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka.
  4. CPK 204 straipsnyje nustatyta, kad daiktiniai įrodymai – tai daiktai, kurie savo ypatingomis savybėmis arba pačiu savo buvimu gali būti priemonė turinčios bylai reikšmės aplinkybėms nustatyti. Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas prijungti prie bylos du dokumentų segtuvus, nurodė, kad jie turėtų įrodyti „K. K. K.“ paslaugų suteikimo faktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien segtuvų su dokumentais buvimas neturi įrodomosios reikšmės, jie negali patvirtinti arba paneigti bylai reikšmingai aplinkybių. Nagrinėjamu atveju gali būti reikšmingas jų turinys, t. y. kas juose parašyta (CPK 197 str. 1 d.), tačiau atsakovas prašyme pripažįsta, kad jie nebuvo ir nėra išversti į valstybinę lietuvių kalbą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jie neatitinka CPK 198 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos pagrįstai atsisakė priimti. Be to, minėtieji du dokumentų segtuvai apeliacinės instancijos teismui nepateikti, juos atsakovas žada pateikti tik žodinio bylos apeliacinės instancijos teismo posėdyje nagrinėjimo atveju. Atsakovo prašymas apžiūrėti dokumentų segtuvus apeliacinės instancijos teismo žodiniame posėdyje, kuris pateiktas po apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos pateikimo, prieš pat teismo posėdį (prašymas pateiktas 2018 m. vasario 21 d., o apeliacinės instancijos teismo posėdis įvyko 2018 m. vasario 27 d.), teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka CPK 7 straipsnyje nustatyto proceso koncentracijos principo.
  5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija netenkina atsakovo prašymo priimti į bylą „K. K. K.“ du dokumentų segtuvus.

15Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos

  1. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), tačiau gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str).
  2. Atsakovas 2018 m. vasario 21 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovo argumentų dėl buvusios UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ faktinės vadovės, netinkamai ir neišsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, todėl neteisingai jas nustatė, neatskleidė bylos esmės. Kadangi pirmosios instancijos teismas, anot atsakovo, nepagrįstai netenkino atsakovo prašymą į bylą priimti du dokumentų segtuvus, apklausti liudytojus I. P. ir B. M. F., tai atsakovas teikia šį prašymą apeliacinės instancijos teismui ir bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Teisėjų kolegija pažymi, kad rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti, suprasti ar kitaip įsisavinti tam tikras aplinkybes, jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų aiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų aiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).
  4. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo priimti į bylą du dokumentų segtuvus, o apklausti liudytojus būtinybės nėra, nes ginčas sprendžiamas remiantis rašytiniais bylos įrodymais, kurie gali būti ištirti rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nenustatė, kaip žodinis bylos nagrinėjimas apeliaciniame teisme padės geriau atskleisti šios bylos esmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų išsamumą, sprendžia, kad poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra.

16Dėl įmonės vadovo atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl pareigos inicijuoti įmonės bankroto bylos iškėlimą nevykdymo

  1. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija), įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).
  3. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
  4. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
  5. Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau vertinant šios teisinės pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016). Nagrinėjamoje byloje įstatymo nustatyta sąlyga teisinei pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirasti buvo bendrovės nemokumo fakto atsiradimas.
  6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi iškėlė UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto bylą, remdamasis 2010 m. balanso duomenimis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas iki 2012 m. vasario 22 d. (tuomet atsakovas atsistatydino iš vadovo pareigų) nevykdė savo, kaip vadovo, pareigos ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors faktiškai įmonė nuo 2011 m. lapkričio mėn. jau buvo nemoki, nevykdė veiklos, nemokėjo darbuotojams darbo užmokesčio. Pareiškimą iškelti bendrovei bankroto bylą pateikė kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytus faktus, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, nevykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei, atliko neteisėtus veiksmus.
  7. Atsakovas K. K. apeliaciniame skunde teigia, kad atsakomybė už bankroto bylos ieškovei neinicijavimą turi būti proporcingai paskirstyta tarp atsakingų, kaltų asmenų, t. y., pasak jo, de facto ieškovės vadovės I. P. ir ieškovės akcininko SIA „Baltijas aviacijas sistemas“.
  8. Nesutiktina su atsakovo K. K. argumentu, kad ieškovės akcininkui SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ kilo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 14 str. 2 d., 21 str., ABĮ 37 str. 12 d. 2 p.) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įmonė faktiškai buvo nemoki nuo 2011 m. lapkričio mėn., nevykdė veiklos, nemokėjo darbuotojams darbo užmokesčio, todėl vadovas, žinodamas apie įmonės finansinę būklę, darbuotojams darbo užmokesčio nemokėjimo, veiklos nevykdymo faktus, o ne akcininkas, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors apeliantas teigė, kad jis organizavo neeilinius visuotinius akcininkų susirinkimus, tačiau taip pat nurodė, kad jis juos organizavo dėl jo atstatydinimo iš direktoriaus pareigų, o ne dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei inicijavimo. Nors apeliantas teigė, kad ieškovės finansinė padėtis akcininkui buvo žinoma, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad, visų pirma, ši aplinkybė nėra pagrįsta patikimais įrodymais, o antra, ji nepaneigia vadovo pareigos atitinkamai veikti, jei bendrovė turi mokumo sunkumų.
  9. Akcininkų sužinojimo apie nemokumą momento susiejimas su eilinio kasmetinio akcininkų susirinkimo diena būtų tinkamas, jei susirinkimas būtų tinkamai sušauktas ir įvykęs, o visi akcininkai būtų įgiję galimybę žinoti apie įmonės nemokumo būklę. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad neįvykus akcininkų susirinkimui visi akcininkai privalo žinoti apie įmonės finansinę situaciją, nes toks aiškinimas nepagrįstas nei įstatymo, nei įmonių teisės doktrinos nuostatomis. Dėl to aiškinant akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, darytinas skirtumas tarp situacijos, kai akcininkas faktiškai žino apie finansinę bendrovės padėtį, nes dalyvauja įmonės veikloje (ar dėl kitų priežasčių) arba turi žinoti, nes buvo sušauktas akcininkų susirinkimas ir jis sužinojo (turėjo sužinoti) apie šią aplinkybę, ir situacijos, kai akcininkas objektyviai nežino ir neturi žinoti. Nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).
  10. Nagrinėjamu atveju nors atsakovas siekė neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, tačiau jis iki vadovo atsistatydinimo neįvyko. Šiuo aspektu pažymėtina, kad visuotinis akcininkų susirinkimas akcininkams yra reikšmingas, inter alia (be kita ko), kaip dalyvavimo valdant bendrovę būdas – balsuojant dėl susirinkimui pateiktų klausimų, taip pat kaip būdas gauti informaciją apie bendrovės veiklos rezultatus. Susirinkimo nesušaukimas per įstatyme nustatytą terminą pažeidžia akcininkų teises, tačiau jie turi teisę spręsti ar jiems šias teises imtis įgyvendinti inicijuojant susirinkimo sušaukimą. Visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas reiškia sužinojimą apie pirmiau nurodytų akcininkų teisių pažeidimą, tačiau prašymas visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti, net jei jo siekia vadovas, nepavirsta akcininko pareiga, juolab, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad akcininkui per se (savaime) turėjo būti žinoma apie įmonės faktinį nemokumą.
  11. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad apie įmonės nemokumą ieškovės akcininkui SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ turėjo būti žinoma per faktinę įmonės vadovę I. P.. Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime visiškai neįvertino 2017 m. kovo 13 d. į bylą atsakovo pateiktų ir 2017 m. kovo 15 d. teismo posėdyje priimtų įrodymų, todėl apelianto manymu, teismas neatskleidė bylos esmės ir buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.
  12. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas buvo vadovas tik de jure, o I. P. de facto, prieštarauja apelianto procesiniams dokumentams, teiktiems pirmosios instancijos teismui. 2015 m. lapkričio 16 d. atsiliepime (t. 1, b. l. 170-177) aprašant atsakovo santykį su ieškove, apie atsakovą nuosekliai pasisakoma kaip apie ieškovės direktorių, svarstoma dėl jo, kaip vadovo, atliktų funkcijų. Atsiliepimo į ieškinį dalyje dėl sudarytos paslaugų sutarties teigiama: „Pažyme?tina, kad Atsakovas viena vertus bu?damas Bendrove?s direktoriumi, o, kita vertus, dar ir teikdamas Bendrovei paslaugas kaip aviacijos ekspertas pagal Paslaugu? sutarti? atliko visis?kai skirtingas funkcijas, kurios negali bu?ti sutapatinamos. <...> Apibendrinant, Atsakovas kaip direktorius atliko i?mone?s vadovo funkcijas is?vardintas ABI? bei kitas funkcijas priskirtinas i?mone?s vadovui“. Triplike atsakovas taip pat nurodo: „Tame pradiniame i?mone?s ku?rimosi etape direktorius savo darbines funkcijas atliko is? esme?s tik kaip darbdavio atstovas santykiuose su valdžios i?staigomis – „Sodra“, VMI ir pan.“. Taigi parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose apeliantas iš esmės patvirtino aplinkybę, kad buvo ieškovės vadovu ne tik de jure, bet ir de facto (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde vardijami dokumentai (sąskaitos už apskaitos ir kitas paslaugas, 2010 m. lapkričio 12 d. apskaitos paslaugų sutartis, 2011 m. gruodžio mėn. – 2012 m. gegužės mėn. priskaitymų–išskaitymų žiniaraščiai ir 2011 m. gegužės 2 d. laiškas, t. 4, b. l. 159–194, t. 5, b. l. 75-194) įrodo, kad įmonės SIA FLS ir UAB „G. T. Rimess“ teikė buhalterinės apskaitos, žmogiškųjų išteklių valdymo paslaugas bendrovei, tačiau šie dokumentai nepaneigia VĮ Registrų centre esančios informacijos, kad UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ vadovas buvo K. K.. Atsakovo buvimą faktiniu UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ vadovu patvirtina šie byloje esantys įrodymai: minėti atsakovo paaiškinimai procesiniuose dokumentuose (CPK 186 str.); vieši Juridinių asmenų registro, VSDFV duomenys apie UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ vadovą (CPK 197 str. 2 d.); Civilinės aviacijos administracijos 2013 m. spalio 24 d. raštas, iš kurio matyti, kad šiai institucijai K. K., kaip vadovas, buvo deklaravęs UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ atstovus (t. 1, b. l. 159); atsakovo pateikta UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ akcininko SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ Latvijos Respublikos įmonių registro pažyma (t. 4, b. l. 83-84), iš kurios matyti, kad I. P. nuo 2010 m. kovo 24 d. neturėjo įgaliojimų veikti akcininko vardu atskirai nuo kitų valdybos narių; AB SEB banko pažyma, kad nuo 2010 m. spalio 6 d. iki 2013 m. sausio 30 d. tik atsakovas turėjo parašo teisę ieškovės vardu atlikti banko operacijas internetu (t. 4, b. l. 109); atsakovo elektroninis susirašinėjimas (t. 4, b. l. 172-173), iš kurio matyti, kad I. P. klausia atsakovo, kiek lėšų reikės UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ internetinio puslapio kūrimui, veiklai, įskaitant algas, atsakovas informuoja apie įmonės persikėlimo į biurą detales. UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ biuro patalpas nuomojusios įmonės atstovė būtent atsakovo klausia dėl neapmokėtų sąskaitų už nuomą ir susitikimo laiko (t. 4, b. l. 181) (CPK 197 str. 1 d.). Be to, atsakovas neneigia, kad jis, veikdamas ieškovės vardu, o ne I. P., su įmone „K. K. K.“ sudarė 2010 m. rugsėjo 1 d., dar net nesant įsteigtai minėtai įmonei, valdymo paslaugų sutartį. Taigi iš įrodymų visumos matyti, kad atsakovas veikė ne tik kaip juridinis, bet ir kaip faktinis UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ vadovas, nes sprendė einamuosius bendrovės veiklos klausimus, su trečiaisiais asmenimis derino UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ išlaidų, patalpų nuomos ir kitus įmonės valdymo organų kompetencijai priskirtus klausimus, sudarė paslaugų teikimo sutartį (CPK 185 str.).
  13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas neįrodė teiginių, jog I. P. veikė kaip faktinė ieškovės vadovė. Atsakovui buvus tiek de facto, tiek de jure ieškovės vadovu, turėjo būti (buvo) žinoma ieškovės finansinė padėtis, todėl 2011 m. lapkričio mėn. jis turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog ieškovės akcininkui SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ apie faktinį UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ nemokumą tapo žinoma anksčiau už jos vadovą atsakovą K. K..
  14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visetą, teisėjų kolegija atsakovo K. K. apeliacinio skundo argumentus, jog atsakomybė už bankroto bylos ieškovei neinicijavimą turi būti proporcingai paskirstyta tarp I. P. ir SIA „Baltijas aviacijas sistemas“, laiko nepagrįstais. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė atsakovui civilinę atsakomybę jam neįvykdžius pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ iškėlimo šiai įmonei tapus faktiškai nemokiai.

17Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio dėl pareigos inicijuoti įmonės bankroto bylos iškėlimą nevykdymo

  1. Vertinant padarytos žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala laikytina bendras išaugęs įmonės skolos dydis dėl atsakovo pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ iškėlimo šiai įmonei tapus faktiškai nemokiai pažeidimo. Apeliantui K. K. priskirtina tik ta žala, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jo neteisėtais veiksmais.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas dėl pareigos iškelti bankroto bylą pažeidimo turi atlyginti 15 007,79 Eur dydžio ieškovei padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs nemokumo datą (2011 m. lapkričio mėn.), remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad atsirado naujos piniginės prievolės, susijusios su darbuotojų darbo santykiais – neišmokėtas darbo užmokestis V. S. bei VSDFV įmokos už apdraustuosius. Atsakovui iš pareigų atsistatydinus 2012 m. vasario 22 d., pirmosios instancijos teismas žalos dydį apskaičiavo pagal išaugusį skolos dydį atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovui nutraukus darbo santykius, likusi patvirtinta finansinių reikalavimų suma, kurią prašo priteisti ieškovė – 27 892,13 Eur – nėra susijusiu priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmų neteisėtumu.
  3. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 27 892,13 Eur dydžio skola, išaugusi jau po bendrovės vadovo atsistatydinimo, nėra susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su atsakovo, kaip vadovo, pareigų pažeidimu.
  4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė faktiškai nemokia tapo 2011 m. lapkričio mėn., atsakovas atsistatydino 2012 m. vasario 22 d., Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Duomenų apie įmonės vadovą laikotarpiu nuo atsakovo atsistatydinimo iki nutarties iškelti bankroto bylą ieškovei įsiteisėjimo byloje nėra, VĮ Registrų centrui duomenų apie ieškovės vadovą minėtu laikotarpiu nebuvo pateikti. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas, kaip ieškovės vadovas, registruotas nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. balandžio 11 d.
  5. Iš nagrinėjamos bylos duomenų taip pat matyti, kad nuo 2011 m. lapkričio mėn. ieškovė jau buvo faktiškai nemoki, tačiau dar dirbo darbuotojai G. S. bei V. L.. Su darbuotoju G. S. darbo sutartis buvo nutraukta tik 2013 m. kovo 7 d.; ją nutraukė BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“ bankroto administratorė. Šiam darbuotojui nebuvo mokamas darbo užmokestis, nebuvo įforminta prastova, nors įmonė nevykdė veiklos, nebuvo mokamos įmokos į valstybinio socialinio draudimo biudžetą, dėl to didėjo ieškovės skola.
  6. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovas iki pat santykių su juridiniu asmeniu pabaigos privalo tinkamai vykdyti visas savo pareigas bendrovei – veikti sąžiningai, rūpestingai, lojaliai bendrovės atžvilgiu, inter alia imtis visų priemonių, kad nutraukiant santykius su vadovaujama įmone nebūtų prarastas jos turtas ir dokumentai, jie būtų perduoti bendrovės teisėtiems atstovams, o pati įmonė dėl santykių nutraukimo patirtų kuo mažiau nuostolių (jų iš viso nepatirtų).
  7. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė tiesioginės veiklos taip ir nebuvo pradėjusi vykdyti, jos, kaip vežėjos sertifikavimo procedūros, vienintelį kartą pateikus paraišką, 2011 m. pavasarį oficialiai nebuvo pradėtos (t. 1, b. l. 159), 2011 metų lapkritį bendrovė ne tik tapo faktiškai nemokia, bet ir neturėjo jokių lėšų atsiskaityti su darbuotojais, kitais kreditoriais. Atsakovas, pažeidęs pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo 2011 m. lapkričio mėn., atsistatydino iš pareigų, neatsiskaitęs su darbuotojais, neįforminęs prastovos, neperdavęs bendrovės dokumentų ir nesikreipęs dėl bankroto bylos iškėlimo, ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sukėlė žalą ieškovei. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas informavo vienintelį akcininką SIA „Baltijas aviacijas sistemas“ apie ieškovės nemokumą, veiklos nevykdymą, apie reikalingumą nutraukti darbo santykius.
  8. Šių aplinkybių kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad veikimo bendrovės interesais pareigos turinys priklauso nuo finansinės bendrovės padėties: įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės kasdieninės veiklos organizavimą (ABĮ 37 str. 12 d. 1 p.), laikantis įstatymų ir bendrovės įstatų (ABĮ 19 str. 8 d.), kad veikla atitiktų ne tik bendrovės ir jos akcininkų interesus, tačiau, įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, nebūtų neteisėtais veiksmais pažeidžiami ir kreditorių interesai. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad akcininkų ir kreditorių interesai ima konkuruoti, kai įmonei iškyla mokumo problemų, t. y. įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).
  9. Atsižvelgus į tai, kad nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, kai ieškovė tapo nemoki, atsakovas privalėjo veikti ieškovės ir jos kreditorių interesais, o ne savo asmeniniais ar akcininko interesais. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei atsakovas būtų 2011 m. lapkričio mėn. kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebūtų didėjusi skola valstybinio socialinio draudimo biudžetui ir darbuotojams. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad atsakovas atsistatydino iš vadovo pareigų 2012 m. vasario 22 d., nepaneigia jo pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2011 m. lapkričio mėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei atsakovas būtų inicijavęs bankroto bylos iškėlimą 2011 m. lapkričio mėn. ar inicijavęs darbuotojų atleidimą, darbo sutartis su G. S. būtų nutraukta anksčiau nei 2013 m. kovo 7 d. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2086/2014, kurioje buvo sprendžiamas šio darbuotojo finansinio reikalavimo dydžio klausimas), taip pat nebūtų didėjusi skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad už ieškovės skolą, atsiradusią dėl darbo užmokesčio G. S. bei valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjimo atsakingas vadovas K. K.. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad žalos dydis apskaičiuotinas tik atsižvelgiant į skolos padidėjimą atsakovo vadovavimo laikotarpiu.
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti teisinį priežastinį ryšį ir dėl 27 892,13 Eur žalos po atsakovo atsistatydinimo atsiradimo: jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo, kaip vadovo pareigas, bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu, ieškovės įsipareigojimai darbuotojui G. S. ir VSDFV Vilniaus skyriui po 2012 m. vasario 22 d. nebūtų padidėję.

18Dėl atsakovui ir atsakovo įmonei pervestų sumų priteisimo iš vadovo

  1. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str.). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).
  2. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo.
  3. Ieškinio reikalavimas atlyginti žalą atsakovui K. K., kaip buvusiam UAB ,,Baltijas aviacijas sistemas“ vadovui, buvo grindžiamas ir tuo, kad jis pažeidė vadovo pareigą išimtinai veikti įmonės interesais, ir taip padarė žalą bendrovei. Ieškovė nurodė, kad atsakovas K. K., būdamas įmonės vadovu aktualiu laikotarpiu, sau bei savo įmonei „K. K. K.“ iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos nepagrįstai pervedė 24 622,15 Eur sumą. Atsakovas fakto, kad ši suma buvo pervesta į jo asmeninę ar įmonės sąskaitą neginčija, tačiau nurodė, kad tai buvo padaryta turint teisėtą pagrindą: iš minėtos sumos 18 167 Eur į įmonės „K. K. K.“ sąskaitą buvo pervesti, nes ši bendrovė ieškovei teikė paslaugas, o 6 455,15 Eur buvo pervesti į atsakovo asmeninę sąskaita, nes atsakovas juos gavo kaip darbo užmokestį ir kaip išlaidų, patirtų ieškovės naudai, kompensavimą. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymus, laikė, kad 18 167 Eur į įmonės „K. K. K.“ sąskaitą buvo pervesti nepagrįstai, o reikalavimą priteisti 6 455,15 Eur atmetė.
  4. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 18 167 Eur į įmonės „K. K. K.“ sąskaitą buvo pervesti ieškovės UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ ir „K. K. K.“ 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutarties dėl valdymo ir konsultavimo paslaugų teikimo pagrindu. Šios sutarties šalys susitarė, kad „K. K. K.“ teiks šias paslaugas: verslo plano pateikimas, pasirengimo oro linijų eksploatacijai ir kasdienis valdymas, o užsakovas mokės 57 100 Lt mėnesinį atlyginimą, bei padengs kitas kompensuojamas sutartyje numatytas išlaidas. Nustatyta, kad 2011 m. gegužės 6 d. į įmonės „K. K. K.“ sąskaitą pervesti 18 167 Eur.
  5. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, jo nuomone, netinkamai įvertino byloje pateiktos sutarties turinį, antstolio konstatavimo protokolą, nepagrįstai nepriėmė atsakovo rašytinių įrodymų, kurie būtų patvirtinę atsakovo argumentus dėl paslaugų suteikimo fakto. Atsakovo nuomone, byloje pateikti bei pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nepriimti įrodymai pagrindžia paslaugų suteikimo faktą, o paslaugų teikimo sutartyje nustatytas mėnesinis atlyginimas, nepriklausantis nuo paslaugų suteikimo, todėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 18 167 Eur.
  6. Pirmiausia, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo nurodytus rašytinius įrodymus (žr. šios nutarties 30 p.). Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 18 167 Eur iš atsakovo, nes byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių įmonės „K. K. K.“ ieškovei paslaugų suteikimo faktą.
  7. Byloje nustatyta, kad atsakovo įmonė „K. K. K.“ įkurta 2010 m. lapkričio 30 d., todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad toks juridinis asmuo neegzistavo 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutarties sudarymo metu. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad minėta įmonė galėjo teikti kokias nors paslaugas ieškovei iki jos įsteigimo. Be to, nesutiktina su atsakovo pozicija, kad paslaugų teikimo sutartis numatė atlyginimą, nepriklausantį nuo paslaugų perdavimo ar konkrečių paslaugų suteikimo. Toks aiškinimas neatitinka bendrųjų sąžiningumo, teisingumo principų, paslaugų teikimo sutarties nuostatų ir paslaugų sutarties esmės. Kaip pripažįsta pats apeliantas, paslaugų teikimo sutarties 2.1 punkte nustatytas atlygis už suteiktas paslaugas. Be to, sutarties 1.1-1.2 punktuose nustatyta, kad rangovas įsipareigoja teikti tokias paslaugas kaip verslo plano parengimas, ilgalaikio oro vystymo biudžeto parengimas. Paslaugų teikimo sutarties 4.6-4.7 punktai numato, kad rangovas privalo perleisti įmonei autoriaus turtines teises į bet kokį teikiant paslaugas savo sukurtą darbą, prekių ženklą ar dizainą. Taigi paslaugų teikimo sutartimi atlyginimo gavimas susietas ir su baigtiniu rezultatu, kuris turėjo būti perduotas bendrovei. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas ieškovės vardu sudarė paslaugų teikimo sutartį su savo asmenine įmone, kuri sutarties sudarymo metu net neegzistavo, išmokėjo bendrovės lėšas pagal tokį sandorį ir nepateikė pakankamų duomenų apie realų paslaugų teikimą ir suteikimą, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad atsakovas elgėsi priešingai bendrovės interesams, neveikė kaip rūpestingas, apdairus ir protingas vadovas, todėl turi atlyginti bendrovei padarytą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei antstolio D. T. 2017 m. vasario 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nei pats paslaugų sutarties sudarymo faktas ar į bylą pateiktos nepasirašytos sąskaitos faktūros, sudarytos atsakovo įmonės, nepatvirtinta paslaugų suteikimo fakto.
  8. Antstolio D. T. 2017 m. vasario 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad absoliuti didžioji dauguma dokumentų rengti anglų kalba, o mažoji dalis – viena iš skandinavų kalbų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog antstolis turi reikiamą kvalifikaciją versti iš anglų kalbos, apie suteiktą teisę atlikti vertėjo paslaugas. Be to, tai, kad dalies dokumentų turinio antstolis nesuprato, pagrindžia, jog antstolis pripažino, jog nežino, kokia konkrečia kalba jie parašyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, antstolio aprašyti dokumentai, kurie sudaryti lietuvių kalba (protokole nurodyta, kad lietuvių kalba parašytas tik dokumentų turinys), nepagrindžia paslaugų suteikimo ieškovei fakto.
  9. Šalys turi pareigą pateikti paaiškinimus ir kitus rodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Šiuo atveju atsakovas šios pareigos neįgyvendino, teikė prašymus priimti į bylą įrodymus, neatitinkančius įrodymams keliamų reikalavimų, teismui nurodžius šių įrodymų trūkumus, jų netaisė, o teikė naują prašymą juos priimti. Byloje surinkti ir priimti įrodymai, sprendžiant paslaugų teikimo klausimą, pirmosios instancijos teismo buvo ištirti bei įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes vertino, kad pinigai „K. K. K.“ perversti, o atsakovas neįrodė, kad ši įmonė ieškovei teikė paslaugas. Nėra duomenų, kad dokumentai apie paslaugų suteikimo faktą būtų perduoti ir ieškovės bankroto administratorei. Atsižvelgiant į tai, kad nėra įrodymų apie paslaugų ieškovei suteikimo faktą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pervedus atsakovo įmonei 18 167 Eur ieškovės lėšų, atsakovas padarė šio dydžio žalą. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas, savo ar susijusių asmenų vardu sudaręs sandorius, kurie yra jo vadovaujamos bendrovės verslo sferoje, laikytinas pažeidusiu lojalumo pareigą, nes pasinaudojo bendrovės galimybėmis, jei nėra jo elgesio neteisėtumą paneigiančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018). Nagrinėjamu atveju pinigų pervedimo atsakovo įmonei aplinkybė byloje nustatyta ir neginčijama, o apeliantas neįrodė, kad ieškovės pinigų pervedimą savo įmonei „K. K. K.“ inicijavo teisėtai.
  10. Pervedus atsakovo įmonei „K. K. K.“ ieškovės pinigus bei nepateikus nei bankroto administratorei, nei teismui įrodymų apie paslaugų suteikimo faktą yra pagrindas taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją, pagal kurią, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti reikšmingus įrodymus, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017; kt.). Dėl to konstatuotina, jog bendrovės vadovas K. K., inicijuodamas savo įmonės „K. K. K.“ pateiktos ieškovei sąskaitos apmokėjimą, nors neturėjo tam teisėto pagrindo (nesuteikus ieškovei paslaugų), elgėsi ne ieškovės interesais, nebuvo jai lojalus, elgėsi nesąžiningai. Nepagrįstas ieškovės lėšų pervedimas vertintinas kaip vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimas bendrovės atžvilgiu, t. y. konstatuotini K. K. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.). Pervedus ieškovės pinigus įmonei „K. K. K.“, ieškovei buvo padaryta 18 167 Eur dydžio žala (CK 6.249 str.). Nustačius, kad atsakovas K. K. atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Apeliantas minėtos prezumpcijos nenuginčijo.
  11. Atsižvelgiant į tai, kad būtent dėl atsakovo, kaip vadovo, netinkamo pareigų vykdymo, įstatymų nesilaikymo (CK 2.87 str. 1, 2 d., ABĮ 19 str. 8 d., 37 str.) bendrovė patyrė žalą, konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovui K. K. ir priteisti 18 167 Eur jo veiksmais padarytą ieškovei žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo K. K. deliktinės atsakomybės neeliminuoja atsakovo atsikirtimuose nurodytos aplinkybės, jog „K. K. K.“ įmonės lėšos, neįrodžius paslaugų suteikimo fakto, pervestos 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutarties pagrindu.
  12. Kaip minėta, tarp šalių kilo ginčas ir dėl iš ieškovės sąskaitos atsakovui į asmeninę sąskaitą pervestos 6 455,15 Eur sumos. Ieškovė teigia, kad atsakovas šią sumą gavo nepagrįstai, o atsakovas paaiškino, kad ši suma gauta kaip darbo užmokestis ir kaip išlaidų, patirtų įmonės naudai, kompensavimas (žr. šios nutarties 15.2-15.4, 17.5, 25, 62 p.).
  13. Iš byloje esančių įrodymų, t.y. iš ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų, galima matyti, jog 6 445,15 Eur suma atsakovui buvo sumokėta nurodant, kad mokėjimai yra atliekami kaip darbo užmokestis bei išlaidų atlyginimas pagal avansinę apyskaitą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas atliko vadovo pareigas, todėl jam turėjo būti mokamas darbo užmokestis, atlygintos kitos, su funkcijų vykdymu susijusios išlaidos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926, 186, 216 straipsniai). Dėl to ieškovei, teigiant, kad 6 445,15 Eur suma buvo sumokėta ne kaip darbo užmokestis ar išlaidų atlyginimas (žr. šios nutarties 15.2 p.), kaip nurodyta banko sąskaitos išrašuose, o buvo sumokėta pagal paslaugų sutartį, kyla pareiga šiuos argumentus pagrįsti (CPK 178 str.). Nepateikus tokių įrodymų, nėra pagrindo daryti išvadą, jog 6 445,15 Eur suma buvo sumokėta 2010 m. rugsėjo 1 d. valdymo paslaugų sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios ieškinio dalies netenkino.
  14. CPK 256 straipsnyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje įrodymus, ieškovės ir atsakovo argumentus, sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl 6 455,15 Eur lėšų priteisimo nepagrįstas, todėl turėjo pagrindą šios ieškinio dalies netenkinti.
  15. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko jau atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad būtina atriboti direktoriaus pareigas nuo paslaugų, kurios buvo teikiamos atsakovo įmonės pagal paslaugų sutartį. Dėl to laikytini nepagrįstais ieškovės apeliacinio skundo argumentai (nutarties 15.2–15.3 p.), kad atsakovo pozicija, jog 6 455,15 Eur, sumokėti į atsakovo asmeninę sąskaitą 2011 m. gegužės 28 pavedimu ir 2011 m. liepos 8 d. pavedimu ne pagal valdymo paslaugų 2010 m. rugsėjo 1 d. sutartį, buvo siurprizinė.

19Dėl bankroto administratorės įgaliojimų

  1. Atsakovas apeliaciniame skunde, kvestionuodamas bankroto administratorės UAB „SBS Legale“, įgaliojimus atstovauti ieškovei nagrinėjamoje byloje, teikia nuorodą į 2000 m. gegužės 29 d. Europos Sąjungos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ nuostatas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinį pareiškė bankroto administratorė UAB „SBS Legale“, siekdama ginti visų kreditorių interesus, imtis priemonių priteisti žalą, padarytą įmonės vadovo ir rėmėsi specialiomis bankroto procedūrai taikytinomis teisės normomis (ĮBĮ 11 str. 5 d. 14, 23 p.). Kadangi apeliantas yra Danijos pilietis, gyvenantis Danijoje, o pagal šio Reglamento konstatuojamosios dalies 33 dalį ši valstybė nedalyvavo jį priimant, tai minėtas reglamentas jai netaikytinas ir teismingumas nustatytinas pagal lex fori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-700/2013).
  2. Pagal Lietuvoje galiojanti teisinį reguliavimą, iškėlus ieškovei bankroto bylą, bankroto administratoriaus įgaliojimus ir jo reiškiamų ieškinių teismingumą nulemia ĮBĮ nuostatos. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartimi, be kita ko, UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ iškelta bankroto byla, šios įmonės bankroto administratore paskirta UAB „SBS Legale“ (t. 1, b. l. 129-130). Taigi bankroto administratorė UAB „SBS Legale“ turi įgaliojimus atstovauti ieškovei, nėra nustatyta, kad ji paskirta pažeidžiant ĮBĮ nuostatas. Kadangi bankrutuojančios įmonės buveinė yra Vilniuje, tai konstatuotina, kad ieškinys pagrįstai nagrinėtas Vilniaus apygardos teisme (ĮBĮ 14 str. 3 d.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovo argumentai dėl administratoriaus įgaliojimų trūkumų ir 2000 m. gegužės 29 d. Europos Sąjungos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ netaikymo, neturi teisinės reikšmės, nes ieškovės bankroto administratorės įgaliojimų klausimui spręsti taikytina nacionalinė teisė. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė UAB „SBS Legale“ ieškovei atstovauja teismo nutarties pagrindu, todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieškinys, ieškovei atstovaujant UAB „SBS Legale“ negalėjo būti pateiktas atsakovui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Danijos karalystė.
  3. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimo vykdymo klausimai Danijoje nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kuriais keliamas šioje byloje priimto sprendimo (nutarties) priteistų pinigų išieškojimo iš atsakovo galimybių klausimas, nepasisakytina.

20Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

  1. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
  2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad byloje nėra įrodymų, jog Danijos įmonė „K. K. K.“ suteikė paslaugas ieškovei. Apeliantas K. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog tokios paslaugos ieškovei nebuvo suteiktos, faktiškai nusprendė ne tik dėl ieškinyje nurodyto atsakovo, bet ir dėl Danijos įmonė „K. K. K.“ teisių ir pareigų ir taip pažeidė CPK 266 straipsnyje nustatytą draudimą spręsti klausimus dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.
  3. Pažymėtina, kad ne bet koks asmens paminėjimas teismo sprendime ar teismo sprendimo įtaka neįtraukto asmens teisėms ir pareigoms sudaro pagrindą vertinti, kad dėl asmens teisių ir pareigų yra nuspręsta. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmens nurodymas teismo sprendime kaip tam tikro santykio subjekto, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažintas absoliučiu pagrindu teismo sprendimui naikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama ir pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pasisakyta dėl apeliaciniame skunde nurodomos atsakovo įmonės „K. K. K.“ teisių ir pareigų. Iš šios įmonės skundžiamu sprendimu nėra priteista pinigų suma, jai šio teismo sprendimo pagrindu nekyla pareiga atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad atsakovas, kaip vadovas, pažeidė fiduciarines pareigas ieškovės atžvilgiu, t. y. kad atsakovas, sudaręs paslaugų teikimo sutartį su dar neįsteigta įmone „K. K. K.“, taip pat inicijavęs ieškovės pinigų šiai įmonei pervedimą nepateikus įrodymų apie paslaugų suteikimą, padarė žalą įmonei, t. y. iš ieškovės sąskaitos pinigų suma buvo pervesta nepagrįstai. Dėl to yra pagrindas teigti, kad nuspręsta dėl atsakovo, o ne dėl jo įmonės, atsakomybės. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas nesukėlė atsakovo apeliaciniame skunde nurodytai Danijos įmonei „K. K. K.“ jokių teisių ir pareigų. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, o pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas neturi įtakos minėto asmens teisinei padėčiai.
  4. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija, kad Danijos įmonė „K. K. K.“ jam priklauso nuo pat jos įsisteigimo momento, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas galėjo išdėstyti Danijos įmonės „K. K. K.“ poziciją nagrinėjamu klausimu.
  5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas absoliučiu negaliojimo pagrindu.

21Dėl procesinės bylos baigties

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimas keistinas padidinant priteistą vadovo veiksmais ieškovei padarytą žalos dydį ir nustatant, kad ieškovei priteistinos žalos dydis yra 61 067,92 Eur.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir padidinus priteistiną kompensaciją bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (90 proc.), o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (10 proc.) (CPK 93 str. 2 d.).
  2. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 90 proc. žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista, už ieškinį dalis – 1 114,20 Eur (CPK 96 str. 1 d.).
  3. Ieškovė byloje patyrė 4 730,16 Eur išlaidų advokato pagalbai, vertimo išlaidoms apmokėti, o atsakovas patyrė 4 792,58 Eur tokių išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į parengtų procesinių dokumentų kiekį, jų pobūdį, dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką, atliktus teisinius veiksmus bei patirtas vertimo išlaidas, šalių patirtas išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir būtinomis. Dėl to iš atsakovo ieškovei priteistini 4 257,14 Eur, o iš ieškovės atsakovui 479,26 Eur. Įskaičius mokėtinas sumas iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 3 777,88 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų.
  4. Už apeliacinių skundų padavimą šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.)
  5. Apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme duomenų nėra, todėl spręstinas klausimas tik dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 98, 178 str.).
  6. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo parengimui ir surašymui patirtos išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 302 str.). Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistinos atsakovo patirtos išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą ir surašymą (CPK 93 str. 2 d., 302 str.). Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 800 Eur išlaidų. Ieškovės apeliacinio skundo ginčijama suma – 34 347,28 Eur, iš jos tenkinta - 27 892,13 Eur. Taigi atmesta 19 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovei skirtų administravimo lėšų priteistina 152 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

24Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

25„Ieškinį tenkinti iš dalies.

26Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijas aviacijas sistemas“ (į. k. 302528825) iš atsakovo K. K. (duomenys neskelbtini) 61 067,92 Eur (šešiasdešimt vieną tūkstantį šešiasdešimt septynis eurus 92 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 12 d.) nuo priteistos 61 067,92 Eur sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27Kitą ieškinio dalį atmesti.

28Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijas aviacijas sistemas“ (į. k. 302528825) iš atsakovo K. K. (duomenys neskelbtini) 3 777,88 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 88 ct.) išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

29Priteisti valstybei iš atsakovo K. K. (duomenys neskelbtini) 1 114,20 Eur (tūkstančio šimto keturiolikos eurų 20 ct.) žyminio mokesčio (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660)“.

30Priteisti atsakovui K. K. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijas aviacijas sistemas“ (į. k. 302528825) administravimui skirtų lėšų 152 (šimtą penkiasdešimt du) Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo ir surašymo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė BUAB „Baltijas aviacijas sistemas“,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d.... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 9.
      1. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Baltijas... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Dėl apeliacinio proceso paskirties ir bylos nagrinėjimo ribų
          13. Dėl naujų įrodymų pateikimo, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 14. Dėl daiktinių įrodymų priėmimo
          1. Atsakovas... 15. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos
              16. Dėl įmonės vadovo atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl pareigos... 17. Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio dėl pareigos inicijuoti įmonės... 18. Dėl atsakovui ir atsakovo įmonei pervestų sumų priteisimo iš vadovo 19. Dėl bankroto administratorės įgaliojimų
                20. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
                  21. Dėl procesinės bylos baigties
                  1. Atsižvelgiant į... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
                    1. CPK 93... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą ir jo... 25. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 26. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijas... 27. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 28. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijas... 29. Priteisti valstybei iš atsakovo K. K. (duomenys neskelbtini) 1 114,20 Eur... 30. Priteisti atsakovui K. K. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios...