Byla e2A-1524-560/2016
Dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) UAB „Itella Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Itella Logistics“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo,

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Itella Logistics“ 733,51 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-02-01 tarp ieškovo ir APB „Apranga“ buvo sudaryta krovinių draudimo sutartis. APB „Apranga“ ir atsakovas 2008-06-18 sudarė krovinių vežimų organizavimo sutartį Nr. 08-06-18. Minėtos sutarties pagrindu draudėjas APB „Apranga“ pateikė užsakymą atsakovui pervežti krovinius iš Šveicarijos (siuntėjas Luxury Goods International) gavėjui APB „Apranga“. Vežėjui buvo perduotos 26 krovinio dėžės, supakuotos 2-ose paletėse. Krovinio gavėjui APB „Apranga“ krovinys buvo atvežtas 2014-09-23. APB „Apranga“ priimant krovinį iš vežėjo buvo nustatytas 2 dėžių krovinio trūkumas. CMR važtaraščiuose nėra jokių vežėjo pastabų dėl krovinio būklės ir kiekio bei preziumuojama, kad siuntėjas perdavė vežėjui visas važtaraštyje ir jame lydinčiuose dokumentuose nurodytas prekes. Dėl krovinio trūkumo APB „Apranga“ patyrė 878,32 Eur dydžio nuostolį. Už prarastą krovinį ieškovas išmokėjo draudėjui APB „Apranga“ 733,51 Eur dydžio draudimo išmoką. Dėl atsakovo kaltės, kuris laikytinas krovinio pirmu vežėju, ieškovas patyrė 733,51 Eur dydžio žalą. Krovinio vežėjas privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo pervežimo sutarties įvykdymo jeigu neįrodo, kad sutartis netinkamai įvykdyta ne dėl vežėjo kaltės. Krovinys perduotas faktiniam vežėjui 2014-09-19. Krovinį atvežus į Lietuvą, krovinys buvo saugomas atsakovo logistikos terminale ir iš ten transportuotas gavėjui APB „Apranga“. Atsakovas teikė ne tik krovinio pervežimo paslaugas, bet ir ekspedijavimo paslaugas, priėmė saugojimui APB „Apranga“ skirtas prekes, perdavė krovinį faktiniam vežėjui, atliko krovinio išsiuntimo veiksmus, priėmė krovinį pasaugai ir pan. Saugotojas atsako už turto praradimą ar jo trūkumą visais atvejais, išskyrus jei tai įvyko dėl nenugalimos jėgos.
  2. Atsakovas UAB „Itella Logistics“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-09-23 krovinį pristačius krovinio gavėjui, krovinio gavėjas APB „Apranga“ išpakavo dvi paletes krovinio, suskaičiavo paletėse esančias dėžes ir pareiškė, kad trūksta dviejų dėžių su prekėmis. Pagal Krovinio vežimo sutartį krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, maršrutu Šveicarija-Lietuva, todėl tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikoma CMR Konvencija. CMR važtaraštyje buvo nurodyta, kad vežėjui yra perduodamos dvi krovinio paletės, pakrautos buvo taip pat dvi krovinio paletės, todėl vežėjas, priimdamas krovinį, negalėjo turėti ir neturėjo jokių pastabų dėl krovinio kiekio, dėl to vežėjas, priimdamas krovinį, CMR važtaraštyje nenurodė jokių pastabų dėl krovinio kiekio (vietų). CMR konvencija vežėjui nustato pareigą patikrinti krovinio vietų (palečių) skaičių, išorinę pakuotės būklę, bet ne krovinio turinį. Vežėjas pervežė ir krovinio gavėjui APB „Apranga“ perdavė visą vežėjui perduotą krovinį. Nagrinėjamu atveju nėra žinomos dalies krovinio dingimo aplinkybės, nėra žinoma, ar dalis krovinio dingo tuo metu, kai krovinys buvo vežėjo dispozicijoje, krovinio siuntėjo darbuotojai galėjo nepakrauti dalies krovinio ir jį pasisavinti. CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis numato, kad kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, todėl iš vežėjo galėtų būti pareikalauta kompensacijos, kurios maksimali suma yra 38,86 Eur. Atsakovas sumokėjo APB „Apranga“ CMR Konvencijoje nustatyta tvarka apskaičiuotą maksimalią kompensacijos sumą, t. y. 38,86 Eur. Ieškovas, siekiantis, kad atsakovui būtų taikoma neribota atsakomybė dėl dalies krovinio praradimo, privalo pateikti įrodymus ir pagrįstai įrodyti aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų tyčią ar didelį neatsargumą (šiurkštų aplaidumą), dėl kurio galėjo būti prarasta dalis krovinio. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad dalis krovinio galėjo būti prarasta dėl vežėjo veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami tyčiniais arba kaip didelis neatsargumas (prilyginamas tyčiai). Atsakovas buvo maksimaliai atidus ir rūpestingas, neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų nepaisoma įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų, galėjusių lemti dalies krovinio praradimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-21 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo UAB „Itella Logistics“ 733,51 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (733,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nurodė, jog atsakovas ginasi nuo pareikšto reikalavimo tais argumentais, jog vežėjui nėra žinomos dalies krovinio dingimo aplinkybės, nežinoma ar dalis krovinio dingo tuo metu, kai krovinys buvo vežėjo dispozicijoje, todėl jis atsako tik 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija) 23 straipsnio 3 dalies ribose. Teismas atmetė kaip nepagrįstus tokius atsakovo argumentus, kad apie prarastą dalį krovinio vežėjas sužinojo tik priduodant jį gavėjui APB „Apranga“, ir jam nėra žinoma, ar dalis krovinio dingo tuo metu, kai krovinys buvo vežėjo dispozicijoje. Šiuos argumentus paneigia į bylą pateiktas atsakovo ir APB „Apranga“ susirašinėjimas elektroniniu paštu, kuriame dar 2014-09-16 (likęs krovinys pristatytas 2014-09-23) atsakovas informavo APB „Apranga“ apie dingusias 2 dėžės. Pagal į bylą pateiktą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-18 raštą Nr.(17.3/8)3B-12058 atliekant Bendrijos tranzito procedūros užbaigimo muitinės formalumus paskirties įstaigoje buvo nustatytas 2 dėžių prekių trūkumas. Taigi, vežėjas apie dalį prarasto krovinio sužinojo ne perduodant krovinį gavėjui, o jo vežimo metu.
  3. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad vežėjas negalėjo žinoti vežamo krovinio kiekio ir svarbus tik palečių skaičius. Byloje nagrinėjamu atveju krovinys buvo pažymėtas aiškiai, krovinio važtaraštyje nurodyta, kad vežamos 26 pakuotės, kurios padedamos ant 2 europalečių. Be to, krovinys (atskiros dėžės) buvo įpakuotos permatoma juosta, ant kiekvienos užklijuotas prekes identifikuojantys duomenys, dėl ko krovinio pakuočių skaičių galima buvo patikrinti. CMR važtaraštyje nėra vežėjo vairuotojo pastabų apie krovinio pakuotės trūkumus ar matomus palečių pažeidimus, todėl laikytina, kad vežėjas priėmė krovinį – 26 dėžes su drabužiais – iš siuntėjo ir tapo atsakingas už krovinio ar jo dalies praradimą (Konvencijos 17 straipsnio 1 dalis).
  4. Nors dalies krovinio praradimo tikslios vietos ir negalima nustatyti, tačiau dalies krovinio praradimas laikytinas ne atsitiktinumo veiksniu, o vežėjo tyčiai prilyginamu dideliu neatsargumu. Šiuo atveju, jokių objektyvių aplinkybių, kurių vežėjo vairuotojas nebūtų galėjęs išvengti, atsakovas nenurodė, ir nors ieškovas, siekdamas gauti visų jo patirtų nuostolių dėl krovinio dalies praradimo kompensavimą, turi pagrįsti įrodymais aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumą, dėl kurio krovinys ar jo dalis buvo prarasta, tačiau, esant tokiai atsakovo pozicijai, ieškovo įrodinėjimo pareiga yra apribojama (CPK 178 straipsnis).
  5. Teismo vertinimu, jeigu vežėjas neturėtų atsakyti tuo atveju, kai nenurodo krovinio dingimo aplinkybių, susiformuotų prielaidos vežėjo piktnaudžiavimui (tiek pasisavinant krovinį, tiek nenurodant jo praradimo aplinkybių), o CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkto nuostatų taikymas vežėjui suteiktų nepagrįstą pranašumą.
  6. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog vežėjas neužtikrino pakankamos kontrolės kroviniui išsaugoti, neįvykdė savo pareigos įteikti jam patikėtą gabenti krovinį gavėjui, vežėjas nebuvo maksimaliai rūpestingas ir atidus, nesiėmė visų įmanomų saugumo priemonių, kad apsaugotų krovinio dalį nuo dingimo, tokie veiksmai vertintini kaip neatitinkantys standartinių rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų ir prilyginami tyčiniams CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme ir šiam vežėjui netaikytinos CMR konvencijos nuostatos, atleidžiančios, taip pat ribojančios jo civilinę atsakomybę.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Apeliantas UAB „Itella Logistics“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2015-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad krovinio pervežimo metu egzistuoja didelė rizika, kad krovinys gali būti apgadintas arba prarastas, CMR konvencija riboja vežėjo atsakomybę dėl krovinio apgadinimo ir praradimo (CMR 23 straipsnio 3 dalis).
  3. Tai, kad krovinys pervežimui buvo perduotas paletėmis patvirtina byloje esantis CMR važtaraštis (prima facie įrodymas). Atsižvelgiant į tai, kad krovinys buvo keturis kartus perkraunamas, sandėliuojamas trijuose krovinių terminaluose, krovinio vietų skaičius buvo skaičiuojamas paletėmis, krovinio vietų skaičiaus (palečių) netrūko, vežėjai krovinio dalies trūkumo CMR važtaraščiuose nefiksavo, todėl atsakovui nėra tiksliai žinoma, kurio iš pasitelktų trečiųjų asmenų žinioje esant kroviniui, dalis krovinio buvo prarasta, taip pat nėra žinoma, kuriuo tiksliai metu ir kurioje vietoje buvo prarasta dalis krovinio.
  4. Nepaisant neaiškių dalies krovinio (dviejų dėžučių) dingimo aplinkybių, atsakovas krovinio savininkui APB „Apranga“ sumokėjo kompensaciją dėl dalies (dviejų dėžučių) krovinio dingimo.
  5. Būtent ieškovas, siekiantis, kad atsakovui būtų taikoma neribota atsakomybė dėl dalies krovinio praradimo, pateikiamais įrodymais privalo pagrįstai įrodyti aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų tyčią ar didelį neatsargumą (šiurkštų aplaidumą), dėl kurio dalis krovinio buvo prarasta, tačiau šių įrodymų ieškovas nepateikė ir atsakovo tyčios/didelio neatsargumo neįrodė.
  6. APB „Apranga“ pateikus atsakovui užsakymą krovinio pervežimui, vežėjai perveždami krovinį, elgėsi ypač pareigingai, labai atsargiai ir atidžiai, ėmėsi visų įmanomų krovinio saugumo priemonių. Krovinio praradimas savaime nereiškia buvus vežėjo tyčią ar didelį neatsargumą prilyginamą tyčiai.
  7. Pirmosios instancijos teismas neįvardindamas jokių vežėjo veiksmų, kuriuos galima būtų vertinti, padarė nepagrįstą išvadą, neva dalies krovinio praradimo faktas yra ne atsitiktinumo veiksnys, o vežėjo tyčiai prilyginamas didelis neatsargumas. Vadovaujantis tuo, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė taikyti CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį bei nepagrįstai taikė CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį.
  8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimtose bylose, kurių aplinkybės nesutampa su šios bylos aplinkybėmis.
  9. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  10. Nurodo, jog vienintelis dokumentas, kuriame nėra nurodytas krovinio vienetų (dėžių skaičius) yra vežėjo išrašytas CMR važtaraštis, kuris buvo naudojamas pervežimui tik iš apelianto sandėlio Kaune iki APB „Apranga“ sandėlio Vilniuje.
  11. Teismai nustato vežėjo kaltės formą pagal šalių pateiktus krovinio praradimo aplinkybių įrodymus. Kokiomis aplinkybėmis prarastas krovinys, žino tik vežėjas ar jo atstovas. Šis asmuo turi geresnes sąlygas įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, nes tik jis gali surinkti visus tyrimams reikiamus duomenis. Šiuo konkrečiu atveju vežėjas, siekdamas išvengti neribotos civilinės atsakomybes, kuri atsiranda įvykdžius tyčinę veiką – krovinio vagystę, turėjo įrodyti, kad krovinys dingo ne dėl vagystės, o dėl kitų priežasčių. Įrodinėjimo našta civiliniame procese paskirstoma atsižvelgiant į civilinėje teisėje galiojančią bendrąją civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumo prezumpciją ir į tai, kuri iš šalių turi didesnes galimybes įrodyti, kokias nors aplinkybes.
  12. Pervežimo procesas buvo sudėtingas ne siuntėjo ir krovinio gavėjo iniciatyva, o vežėjo. Vežėjas, siekdamas sumažinti pervežimo kaštus, siekdamas pasiūlyti mažesnę pervežimo kainą ir gauti pervežimo užsakymą, pervežimo procesą padarė sudėtingą tuo prisiimdamas riziką, kad jam bus sunkiau tai sukontroliuoti, pats sau apsunkino galimybę nustatyti, kada dingo krovinys.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-02-01 tarp ieškovo ir APB „Apranga“ buvo sudaryta krovinių draudimo sutartis. Draudimo sutarties sudarymo faktą patvirtina draudimo polisas serija LD Nr. 100714768. APB „Apranga“ ir apeliantas 2008-06-18 sudarė krovinių vežimų organizavimo sutartį Nr. 08-06-18. Minėtos sutarties pagrindu draudėjas APB „Apranga“ pateikė užsakymą apeliantui pervežti krovinius iš Šveicarijos (siuntėjas Luxury Goods International) gavėjui APB „Apranga“. Vežėjui buvo perduotos 26 krovinio dėžės, supakuotos 2-ose paletėse. Krovinio gavėjui APB „Apranga“ krovinys buvo atvežtas 2014-09-23. APB „Apranga“ priimant krovinį iš vežėjo nustatytas 2 dėžių krovinio trūkumas. Dėl krovinio trūkumo APB „Apranga“ patyrė 878,32 Eur dydžio nuostolį. Už prarastą krovinį ieškovas išmokėjo draudėjui APB „Apranga“ 733,51 Eur dydžio draudimo išmoką. Išmokos suma apskaičiuota iš nuostolio sumos (878,32 Eur) išskaičiavus 144,81 Eur besąlyginę išskaitą.
Dėl vežėjo atsakomybės ribų
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CMR konvencija, griežtai reglamentuodama vežėjo atsakomybę, įtvirtindama jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis). Tačiau CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokio ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009-07-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2014-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2014).
Dėl įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo
  1. Apeliantas nurodo, jog ieškovui neįrodžius vežėjo tyčios ar didelio neatsargumo prarandant dalį krovinio, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė buvus didelį apelianto neatsargumą, nepagrįstai atsisakė taikyti CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį bei nepagrįstai taikė CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais apelianto argumentais nesutinka.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad siekiant gauti visų patirtų nuostolių dėl krovinio (jo dalies) praradimo kompensavimą CMR 29 straipsnio pagrindu, turi būti įrodytas ne tik krovinio (jo dalies) praradimo faktas, bet ir įrodymais pagrįstos aplinkybės, patvirtinančios vežėjo veiksmų didelį neatsargumą (šiurkštų aplaidumą), dėl kurio krovinys (jo dalis) buvo prarastas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2012).
  4. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą, tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panašiose bylose. Nors nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad apeliantas atliko tyčinius veiksmus arba veikė esant dideliam neatsargumui, kas pagal nacionalinę teisę yra prilyginama tyčiniams veiksmams, tenka ieškovui (ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas), tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantui atsisakant nurodyti krovinio dalies praradimo aplinkybes yra pagrindas apriboti ieškovo įrodinėjamo pareigą (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, vadovaujantis logika bei sveiku protu, darytina išvada, jog nežinant, kaip buvo prarasta dalis krovinio, nėra protinga ir pagrįsta reikalauti, kad ieškovas įrodytų, jog dėl nežinomų aplinkybių ir/ar veiksmų/neveikimo, kurie nulėmė krovinio dalies praradimą, yra kaltas atsakovas. Antra vertus, tai, jog apeliantas nenurodo aplinkybių, kurios sąlygojo krovinio dalies praradimą, suponuoja, jog jei apeliantas negali identifikuoti, kuriuo metu ir kaip krovinio dalis buvo prarasta, jis nepakankamai kontroliavo krovinio vežimo procesą, t. y. neatliko visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti, kas yra traktuojama dideliu neatsargumu, prilyginamu tyčiniams veiksmams. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog jeigu vežėjas neturėtų atsakyti tuo atveju, kai nenurodo krovinio dingimo aplinkybių, susiformuotų prielaidos vežėjo piktnaudžiavimui (tiek pasisavinant krovinį, tiek nenurodant jo praradimo aplinkybių), o CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkto nuostatų taikymas vežėjui suteiktų nepagrįstą pranašumą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo ieškovo įrodinėjimo pareigą ir su tuo susijusius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
  5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti apelianto didelį neatsargumą bei remiantis šia aplinkybe taikyti CMR konvencijos 29 straipsnyje įtvirtintą neribotą vežėjo atsakomybę. Bylos duomenis nustatyta, kad apeliantas priėmė vežti ir buvo atsakingas už 26 dėžių ant 2 palečių, krovinio vežimą, krovinio vežimo metu buvo prarasta dalis krovinio – 2 dėžės, apeliantas nenurodo krovinio dalies praradimo aplinkybių, teigia, kad šios aplinkybės apeliantui yra nežinomos. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pastaroji aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad apeliantas neužtikrino pakankamos kontrolės kroviniui išsaugoti, neįvykdė savo pareigos įteikti jam patikėtą gabenti krovinį gavėjui, vežėjas nebuvo maksimaliai rūpestingas ir atidus, nesiėmė visų įmanomų saugumo priemonių, kad apsaugotų krovinio dalį nuo dingimo, o tokie veiksmai vertintini kaip neatitinkantys standartinių rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų, prilyginant juos tyčiniams CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis taikyta pagrįstai bei atmeta su tuo susijusius apelianto argumentus.
  6. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  7. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai motyvavus, o jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

11Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

  1. Ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime į apeliacinį skundą nėra pateikti jokie argumentai, kuriais būtų grindžiamas nurodytas prašymas.
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu įvertinęs nagrinėjamą bylą bei šioje byloje pateiktą nurodytą apelianto nemotyvuotą prašymą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju neįžvelgia galimybių, jog paskyrus žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme būtų atskleista naujų bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas užtikrino dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems įgyvendinimą bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka bei šalims teikiant procesinius dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatyta bei jog dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems pakankamu įgyvendinimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šiuo atveju traktuotina šalių galimybė teismui teikti procesinius dokumentus. Dėl to nurodytas apelianto prašymas atmetamas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovo naudai, apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmetamas.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

14Apelianto UAB „Itella Logistics“ apeliacinį skundą atmesti.

15Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai