Byla 3K-3-266/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Baranausko (pranešėjas) ir Česlovo Jokūbausko, sekretoriaujant Viktorijai Valienei, dalyvaujant ieškovei B. R., atsakovės A. J. atstovui advokatui A. G. ir trečiajam asmeniui D. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. R. ieškinį atsakovams A. J. ir A. S. bei atsakovės A. J. priešieškinį ieškovei B. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys D. L., valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, notarė Judita Skrodenytė, notarė Regina Rasimavičienė, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, bankrutuojanti draudimo uždaroji akcinė bendrovė „INGO BALTIC“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šalių ginčas kilo dėl dviejų sandorių, susijusių su gyvenamojo namo pastogės dalimi, galiojimo. 2002 m. gruodžio 10 d. atsakovė A. J., atstovaujama dukters D. L., sudarė su ieškove notarinę teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovei buvo perleistos teisės į 895/10000 dalis pastogės name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2004 m. rugsėjo 16 d. atsakovė A. J., atstovaujama D. L., su atsakovu A. S. sudarė kitą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavė tas pačias teises į 895/10000 dalis pastogės. Ieškovė, teigdama, kad tas pats dalykas parduotas du kartus, CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovų sudarytą sandorį. Atsakovė A. J. priešieškiniu, remdamasi CK 1.90 bei 1.91 straipsniais, siekė pripažinti negaliojančia 2002 m. gruodžio 10 d. sutartį. Atsakovė nurodė, kad ją atstovavusi duktė trečiasis asmuo D. L. pasirašė su ieškove sutartį, pagal kurią ieškovei buvo leista naudotis atsakovei priklausančia palėpės dalimi su tikslu sutvarkyti ją ir stogo dangą. Atsakovė nurodė, kad duktė pasirašė sutartį, sudarytą iš dviejų lapų, kurios paskutiniame lape buvo tik šalių parašai, jai nebuvo pateiktas antras sutarties egzempliorius. Atsakovė teigė, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis). Buvo suklysta dėl sandorio esmės, nes atstovė prastai mokėjo lietuvių kalbą. Suklydimas buvo nulemtas ir ieškovės nesąžiningų veiksmų, nes atsakovei ir jos atstovei nebuvo paaiškinta, kad notarės parengti dokumentai yra pirkimo-pardavimo sutartis, be to, palėpės dalies kaina – 1 Lt yra neprotinga ir nesąžininga. Atsakovė taip pat nurodė, kad ginčijama sutartis taip pat sudaryta dėl apgaulės ir suklaidinimo (CK 1.91 straipsnis), nes dukters parašą notarė išgavo apgaulės būdu, pateikdama tik tekstą apie palėpės naudojimą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino atsakovų 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikė vienašalę restituciją, dėl likusios dalies ieškinį atmetė; priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2002 m. gruodžio 10 d. šalys sudarė teisių į nekilnojamąjį daiktą, esantį bendrąja nuosavybe, įgyvendinimo pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.305, 6.425 straipsniai). Ieškovė prisiėmė pareigą mokėti atsakovei A. J. pagal įstatymą (CK 4.82 straipsnio 3 dalį) tenkančią dalį privalomųjų įmokų namo bendrajai konstrukcijai – stogui išlaikyti. Taigi ieškovė įgijo atsakovei priklausiusias teises į pastogės dalį už 1 Lt ir įsipareigojimą mokėti privalomąsias įmokas namo stogui išlaikyti. Ieškovės pateiktais įrodymais paneigtas atsakovės argumentas dėl akivaizdžiai per mažos sandorio kainos. Atsakovės argumentą, kad pastogės dalis negalėjo būti ginčijama sutartimi perleista ieškovei, nes sutarties sudarymo metu pastogė teisiškai dar neegzistavo (nebuvo įregistruota), teismas atmetė. Daikto dalies pardavimas pagal 2002 m. gruodžio 10 d. sutartį negalėjo būti vykdomas, o sutarties objektas buvo bendraturčio teisė sukurti naują daiktą iš bendrųjų namo patalpų ir taip įgyti dalį to naujo nekilnojamojo daikto nuosavybėje. Teismas nurodė, kad, įregistravus pastogę kaip atskirą daiktą, buvo įgyvendinta bendraturčių teisė tokį daiktą sukurti. 2002 m. gruodžio 10 d. sutartimi atliktas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo teisės perdavimas nedraudžiamas pagal įstatymą, nes perduotos teisės pagrindu tokia nuosavybė gali būti pertvarkoma sukuriant naują bendrosios nuosavybės objektą, tokį objektą naudojant kaip atskirą daiktą, kai toks naudojimas savaime netrukdo naudotis kitomis namo patalpomis pagal paskirtį (CK 4.82 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas dėl trečiojo asmens D. L. galimybių suvokti sudaromo sandorio esmę, teismas, nustatęs, kad D. L. turi aukštąjį meno vadybos išsilavinimą, veikė atsakovės A. J. vardu sudarydama kitus komercinius sandorius, padarė išvadą, kad D. L. pagal savo amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patyrimą ir socialinę padėtį yra pajėgi visiškai suvokti pirkimo-pardavimo sutarties ir laikino sutikimo bendraturčiui pasinaudoti bendrąja nuosavybe sandorio esminius skirtumus, nes įprastai apdairus ir protingas žmogus suvokia skirtumą tarp nuosavybės teisės perdavimo ir sutikimo laikinai nuosavybe pasinaudoti. Ikiteisminį tyrimą dėl sandorio sudarymo aplinkybių atlikę ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras apgaulę sudarančių aplinkybių nenustatė. Teismas taip pat konstatavo, kad faktas, jog atsakovai beveik po dvejų metų sudarė 5000 Lt vertės sandorį, savaime nepaneigia pakankamo, teisingo ir protingo atlyginimo nustatymo 2002 m. gruodžio 10 d. sudarytame sandoryje. Nustatęs, kad atsakovė A. J. pardavė savo teisę į dalį palėpės kaip atskiro nekilnojamojo daikto patalpų sukūrimą 2002 m. gruodžio 10 d. sutartimi, teismas, vadovaudamasis 6.307 straipsniu, pripažino 2004 m. rugsėjo 16 d. atsakovų sudarytą sutartį negaliojančia ab initio, nes pardavėja pardavė pastogės dalį, neturėdama į ją nuosavybės teisių, taip pat neturėdama teisių į pastogės kaip savarankiško nekilnojamojo daikto sukūrimą. Teismas netenkino reikalavimo panaikinti teisinę registraciją, nes ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo.

7Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 26 d. nutartimi atmetė atsakovės A. J. apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas laikė pagrįstomis pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir sutiko su sprendime nurodytais argumentais.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovė A. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartį ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimą, ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Kasatorė savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

  1. Dėl netinkamo CK normų, reglamentuojančių bendrosios nuosavybės teisę, sutarčių aiškinimą ir sandorių negaliojimą dėl suklydimo. Kasatorė kelia klausimą, kokiu pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teisę į pastogės dalį, jei teismai konstatavo, kad kasatorė ginčijamu sandoriu neperleido nuosavybės teisių į ginčo turtą. 2002 m. gruodžio 10 d. sutartis turėtų būti aiškinama, vadovaujantis CK 1.5 ir 6.193 straipsnių nuostatomis, t. y. taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, taip pat svarbu nustatyti, ko tikėjosi sutarties šalys ir ką gavo iš sandorio. Kasatorė nurodo, kad sąžiningai klydo, manydama, kad perleidžia tik valdymo, o ne nuosavybės teisę, tai patvirtina simbolinė sandorio kaina.
  2. Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartyje civilinėje byloje A. T. v. R. K., L. K., M. K., bylos Nr. 3K-3-863/2003, pažymėjo, kad jeigu sandorio sudarymo metu pirkimo-pardavimo sutarties kaina yra labiau palanki vienai iš sandorio šalių, tai, svarstant, ar sandorio šalis dėl kainos nėra suklydusi, turi būti įvertintos aplinkybės, kurios turėjo įtakos kainos nustatymui tarp konkrečių šalių. Teismai netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, konstatuodami, kad kreditorių reikalavimo dėl stogo remonto darbų atsisakymas yra adekvatus perleidžiamai nuosavybės teisei į palėpę atlyginimas. Kasatorės teigimu, 2002 m. gruodžio 10 d. teisių pirkimo-pardavimo sutartis ieškovei sukūrė tik teises, bet nesukūrė pareigų, ir tokia iškreipta šalių teisių ir pareigų pusiausvyra galėjo susidaryti tik kasatorės atstovei iš esmės suklydus dėl sandorio esmės bei notarei tinkamai neužtikrinus, kad tokia neteisėta teisių ir pareigų proporcija neatsirastų notaro patvirtintoje sutartyje. Kasatorė taip pat nesutinka su teismų išvadomis dėl trečiojo asmens D. L. galimybės suvokti sandorio esmę, nes ši išvada nepagrįsta byloje surinktais įrodymais.

10Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė B. R. prašo kasacinį skundą atmesti, o sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Ieškovė nurodo, kad teismai teisingai įvertino pateiktus įrodymus, tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialines teisės normas. Nagrinėjant bylą teismas buvo aktyvus, o kasatorės pozicija dėl bylos aplinkybių nuolat kito, jos nurodytos aplinkybės nebuvo patvirtintos byloje surinktais įrodymais. Kasatorė ir jos atstovė visiškai suvokė sudaryto sandorio esmę, be to, sandorio pasekmių klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu kaip sandorio negaliojimo pagrindas, jei tas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos civilinėse bylose taikant sutarčių aiškinimo taisykles

14Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisako tik dėl kasaciniame skunde keliamų teisės klausimų, patikrindama skundžiamos nutarties atitiktį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai taikant sutarčių aiškinimą bei sandorių pripažinimą negaliojančiomis dėl suklydimo reglamentuojančias teisės normas.

15Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Libra Vitalis” v. UAB ,,Homo Faber”, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

16Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.5 bei 6.193 straipsnius. Pažymėtina, kad CK 6.193 straipsnyje nustatytos taisyklės taikomos siekiant nustatyti sutarties sudarymo momentu egzistuojančius bendruosius šalių ketinimus. Tuo tarpu pačios kasatorės bei jos atstovės D. L. paaiškinimai dėl ginčijamos sutarties turinio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs. Pvz., patikslintame priešieškinyje kasatorė nurodo, kad jos atstovė D. L. sutartį pasirašė klaidingai galvodama, kad tai yra laikino naudojimo sutartis (T. 1, b. l. 43), atsiliepime į patikslintą ieškinį jau aiškinama, kad ginčijamos sutarties tikslas buvo sukurti tarp bendraturčių specifinius bendrosios dalinės nuosavybės administravimo santykius, kurie pagal savo pobūdį ir turinį, kasatorės teigimu, yra labiausiai panašūs į pavedimo, 2008 m. gegužės 27 d. vykusio teismo posėdžio metu D. L. teigia, kad suprato, jog parduoda leidimą remontuoti (T. 2, b. l. 163), o apeliaciniame ir kasaciniame skunduose nurodoma, kad ginčijama sutartimi perleista valdymo teisė. Akivaizdu, kad pagal tokius skirtingus paaiškinimus negalima nustatyti tikrųjų atsakovės ketinimų ginčijamos sutarties sudarymo momentu. Jie vertintini tik kaip nesąžiningas bandymas primesti atsakovės pateikiamą ginčijamos sutarties turinio aiškinimą kitai šaliai. Tuo tarpu ieškovės paaiškinimai viso proceso metu buvo nuoseklūs, jie iš esmės atitiko ginčijamos sutarties turinį bei teismų nustatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasatorės argumentus, kad jos elgesys po sandorio sudarymo – manydama, kad nuosavybės teisių nėra perleidusi, sudarė antrąjį sandorį – patvirtina, jog pirmuoju sandoriu ji perleido valdymo teisę. Pažymėtina, kad antrasis sandoris teismų yra pripažintas negaliojančiu taip konstatuojant atsakovės veiksmų neteisėtumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad asmuo, įrodinėdamas savo tikruosius ketinimus sudarant sutartį, negali remtis savo neteisėtais veiksmais.

17Kasaciniame skunde iš esmės yra atkartoti apeliacinio skundo argumentai, pateikiant savo faktinių aplinkybių interpretavimą bei jų teisinį vertinimą. Tuo tarpu bylų nagrinėjimo ribos apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje skiriasi. Bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė ginčijamos sutarties turinį, paneigdamas apeliaciniame skunde dėstomus argumentus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CK 1.5 bei 6.193 straipsnių bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

18Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos civilinėse bylose ginčijant dėl suklydimo sudarytus sandorius

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs ir nagrinėjamose bylose nuosekliai laikosi pozicijos, kad remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. sodininkų bendrija „Lakštingala“, bylos Nr. 3K-3-194/2008; 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009; ir kt.). Kasatorės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. R. K., L. K., M. K., bylos Nr. 3K-3-863/2003) buvo nagrinėjamas ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo ieškovei suklydus dėl sandorio kainos. Minėtoje byloje ginčijamoje sutartyje buvo nustatyta 12 000 Lt kaina, tuo tarpu ieškovė manė, kad parduoda už 60 000 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjama byla pagal ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nurodytosios kasaciniame skunde. Nagrinėdami šį ginčą teismai nustatė, kad 2002 m. gruodžio 10 d. sutartimi ieškovė perėmė atsakovės pareigą dalyvauti išlaikant bendrąją nuosavybę, konkrečiai – apmokėti atitinkamą dalį stogo priežiūros ir remonto išlaidų. Ši aplinkybė skiria nagrinėjamą bylą nuo kasatorės nurodytos. Pažymėtina, kad akivaizdi disproporcija tarp šalių gaunamos naudos, kai turtinės teisės perleidžiamos už 1 Lt, galėtų būti vertinama kaip šalies suklydimą patvirtinanti aplinkybė. Tačiau sprendžiant, ar buvo suklysta dėl sandorio kainos, šios bylos kontekste turi būti įvertinta visa atsakovės gauta nauda pagal ginčijamą sutartį. Teisėjų kolegija atmeta kasatorės argumentus ginčijant sutartį kaip sudarytą dėl suklydimo, nes jie grindžiami tik formaliai sutartyje nurodyta 1 Lt kaina neigiant visą kitą gautą pagal sutartį naudą. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl nėra pagrindo ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytą dėl suklydimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 1.90 straipsnį, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

20Kasatorės argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimo yra bendro pobūdžio, nenurodoma, kokios teisės normos pažeistos, taip pat konkrečių jų pažeidimų, todėl nesudaro kasacijos pagrindo ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

21Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius CPK 346 straipsnio 2 dalyje išvardytų pagrindų, nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Priteisti iš atsakovės A. J. (duomenys neskelbtini) 136 Lt (vieną šimtą trisdešimt šešis litus) pašto išlaidų valstybei.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šalių ginčas kilo dėl dviejų sandorių, susijusių su gyvenamojo namo... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. birželio 10 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 26 d. nutartimi atmetė atsakovės A.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovė A. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė B. R. prašo kasacinį skundą... 11. Teisėjų kolegija... 12. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 13. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos civilinėse bylose... 14. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 15. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai... 17. Kasaciniame skunde iš esmės yra atkartoti apeliacinio skundo argumentai,... 18. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos civilinėse bylose... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs ir nagrinėjamose bylose... 20. Kasatorės argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų proceso... 21. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.... 24. Priteisti iš atsakovės A. J. (duomenys neskelbtini) 136 Lt (vieną šimtą... 25. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...