Byla 2-346-776/2016
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ atstovams valdybos pirmininkui A. V., R. Š. ir advokatui Vygantui Barkauskui, dalyvaujant atsakovui V. M. ir jo atstovui advokatui Martynui Pečiuliui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovui V. M., dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, pakeitusi jo dalyką, prašė priteisti iš atsakovų BUAB „Projektuotojų studija“ ir V. M. solidariai 17 052,83 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakove BUAB „Projektuotojų studija“ 2013 m. gegužės 15 d. sudarė statinio projektavimo darbų sutartį Nr. 13-05-15, pagal kurią atsakovė (projektuotoja) BUAB „Projektuotojų studija“ įsipareigojo pagal užsakovės (ieškovės) paruoštą ir patvirtintą projektavimo darbų užduotį ir patvirtintą kalendorinį projektavimo darbų grafiką atlikti trijų aukštų komercinės paskirties statinio, kuris turi būti pastatytas žemės sklype, esančiame ( - ), projektavimo darbus, o ieškovė įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus ar jų organizavimą. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovai iš esmės pažeidė šią sutartį, neparengė sutarties sąlygas atitinkančio statinio techninio projekto, per ieškovės papildomai nustatytą terminą trūkumų nepašalino, todėl ieškovė 2015 m. sausio 14 d. raštu Nr. 15/03-SL-5 vienašališkai nutraukė sutartį, o atsakovai sutarties vienašališko nutraukimo neginčijo. Ieškovės nuomone, atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir sutarties nuostatas, neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, atsakovei BUAB „Projektuotojų studija“ taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, o atsakovui V. M., kaip BUAB „Projektuotojų studija“ faktiniam vadovui, o nuo 2014 m. gegužės 2 d. ir de jure vadovui – deliktinė civilinė atsakomybė. Ieškovės teigimu, atsakovo V. M. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, kaip didžiausias akcininkas ir direktorius nesiėmė visiškai jokių aktyvių ir realių veiksmų, tam, kad būtų išvengta BUAB „Projektuotojų studija“ civilinės atsakomybės, kad būtų ištaisyti BUAB „Projektuotojų studija“ pagal sutartį rengtų komercinių pasiūlymų trūkumai, sąmoningai priėmė sprendimą negrąžinti ieškovei sutarties pagrindu gauto avanso. Be to, ieškovės nuomone, atsakovas V. M., žinodamas ieškovės reiškiamas pretenzijas dėl netinkamo sutarties vykdymo, sąmoningai skubos tvarka inicijavo bendrovės bankroto procedūrą, siekdamas išvengti tiek savo, tiek BUAB „Projektuotojų studija“ civilinės atsakomybės, bei dėsningai vedė bendrovę prie bankroto, o sutartis su ieškove buvo sudaryta atsakovams puikiai žinant, kad atsakovai neturės jokios realios galimybės įvykdyti sutarties. Ieškovė nurodė, kad jos patirtą žalą sudaro 5 256,60 Eur, kuriuos ji pagal sutarties 3.6. punktą sumokėjo BUAB „Projektuotojų studija“, 8 060,13 Eur skirtumas tarp su BUAB „Projektuotojų studija“ sudarytos sutarties kainos ir šią sutartį pakeitusios 2014 m. lapkričio 11 d. projektavimo darbų rangos sutarties Nr. 2014-11-11/AIF-LT/l4020 tarp ieškovės ir UAB „AIF LT“ kainos bei už 129 pradelstas dienas 3 736,10 Eur bauda, numatyta ginčo sutarties 4.3. punkte. Ieškovė taip pat nurodė, kad tarp neteisėtų atsakovės BUAB „Projektuotojų studija“ ir jos faktinio bei juridinio vadovo atsakovo V. M., kuris, be to, buvo ir 77,33 proc. akcijų savininkas, veiksmų (neveikimo) ir ieškovei atsiradusios žalos yra tiek faktinis priežastinis ryšys, tiek teisinis priežastinis ryšys, kadangi jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovų veiksmų, ieškovė nebūtų patyrusi nurodyto dydžio žalos.

5Atsakovas V. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad ieškovė pareiškusi ieškinį ne tik BUAB „Projektuotojų studija“, bet ir šios bendrovės dalyviui, kuris tam tikru laikotarpiu buvo jos vadovu, neįrodė, kuo konkrečiai aptariama situacija yra ypatinga, kad teismas turėtų netaikyti visuotinai pripažįstamo bendrojo ribotos juridinio asmens atsakomybės principo. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad tiek sutarties pasirašymo metu, tiek didžiąją dalį jos faktinio vykdymo laikotarpio jis nebuvo BUAB „Projektuotojų studija“ vadovu, o vien ta aplinkybė, kad jis prisidėjo prie sutarties sudarymo bei jos vykdymo, nereiškia, jog jis buvo faktiniu BUAB „Projektuotojų studija“ vadovu, ir dėl to jam savaime negali būti taikomas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės institutas. Atsakovo teigimu, ieškovė nenurodė nė vieno konkretaus jo, kaip vadovo, neteisėto veiksmo, apsiribodama abstrakčiomis, bendro pobūdžio frazėmis, o BUAB „Projektuotojų studija“ niekuomet nesutiko su tuo, jog pažeidė sutartį, dėl ko galėtų kilti pareiga mokėti ieškovui netesybas ir/arba grąžinti teisėtai ir pagrįstai gautas pinigų sumas, taip pat niekuomet nesutiko su ieškovo deklaruotu vienašališku sutarties nutraukimu. Atsakovas pabrėžė, kad nors ieškovė tvirtina, kad jam taikytina deliktinė atsakomybė, tačiau didžioji dalis jos ieškinio argumentų yra susiję su tariamai netinkamu sutarties vykdymu, o atsakovo ir ieškovės nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės apskaičiuotu žalos dydžiu nurodė, kad ieškovės reikalavimas grąžinti 5 256,60 Eur užmokestį už BUAB „Projektuotojų studija“ faktiškai atliktus, ieškovo patvirtintus ir priimtus darbus yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovo teigimu ieškovės ir UAB „AIF LT“ 2014 m. lapkričio 11 d. sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis negali būti laikoma ginčo sutartį pakeičiančia sutartimi, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti 8 060,13 Eur kainų skirtumo kaip žalos. Atsakovo teigimu, reikalavimui priteisti 3 736,10 Eur baudą yra pasibaigęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį atsakovas prašo taikyti, o ieškovės argumentas, jog pažeidimas yra tęstinis, todėl ieškovė turi teisę į netesybas 6 mėnesių iki ieškinio pareiškimo ribose neturi jokio teisinio pagrindo, nes pati ieškovė tvirtina, jog laiko sutartį vienašališkai nutraukta ir nurodo, jog sudarė sutartį pakeičiančią sutartį. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Atsakovo nuomone, ieškovei teigiant, kad įmonei esant nemokiai, jis nevykdė pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, būtent jai teko pareiga įrodyti, kad atsakovas veikė neteisėtai, tačiau ieškovė apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, nuo kada atsakovė BUAB „Projektuotojų studija“ tapo nemokiu juridiniu asmeniu, taigi, nuo kada atsakovas V. M. turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos atsakovei BUAB „Projektuotojų studija“ iškėlimą.

6Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinė byla atsakovės bankrutavusios ir likviduotos UAB „Projektuotojų studija“ atžvilgiu nutraukta, nes įmonė pasibaigė dėl bankroto ne teismo tvarka ir nuo 2016 m. balandžio 12 d. yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

7Ieškovės atstovas advokatas Vygantas Barkauskas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė jį tenkinti visiškai. Ieškovės atstovas, nekartodamas procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, nurodė, kad darbai pagal su BUAB „Projektuotojų studija“ sudarytą ginčo sutartį nebuvo atlikti, o ieškovės sumokėti pinigai nebuvo grąžinti. Atstovas atsakovo atsakomybę grindžia atsakovo buvimu įmonės de facto ir de jure vadovu ir dalyviu bei nurodė, kad šie atsakomybės pagrindai nekonkuruoja. Atstovas pasisakė, kad ribota juridinio asmens atsakomybė netaikoma tuomet, kai juridinio asmens dalyvio nesąžiningi veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriumi, o atsakovo veiksmai buvo nesąžiningi.

8Ieškovės atstovas R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys turėtų būti tenkintinas visiškai. Ieškovės atstovas, pakartodamas apklaustų liudytojų parodymus, paaiškino, kad atsakovas V. M. buvo įmonės faktinis vadovas, kuris priėmė sprendimus iki ginčo sutarties ir po ginčo sutarties sudarymo. Atstovas nurodė, kad ta aplinkybė, jog atsakovas prieš sudarant sutartį įtikinėjo ieškovę, kad greitai dėl ryšių savivaldybės administracijoje sugebės suderinti techninį projektą, ir aplinkybė, kad ginčo sutartis buvo neįvykdyta patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Atstovo nuomone, liudytojų, kaip nepriklausomų asmenų, parodymai turėtų būti vertinti prioritetiškai, o atsakovo paaiškinimai vertintini kritiškai. Atstovo nuomone, atsakovas neįrodė, kad jis nebuvo įmonės faktinis vadovas. Atstovas nesutiko su atsakovo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovo nuomone, atsakovas veikė neatsakingai, per daug išlaidaudamas. Atstovo nuomone, pasitarimas su klientu, kliento pateiktų dokumentų analizė ir teismų praktikos analizė, pasirengimas bylose nagrinėjimui teisme nėra išlaidos, kurios pagal teisės aktus galėtų būti atlygintos.

9Ieškovės atstovas valdybos pirmininkas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas buvo įmonės faktinis vadovas, nes jis vedė derybas BUAB „Projektuotojų studija“ vardu dėl ginčo sutarties sudarymo ir bendradarbiavo dėl šios sutarties vykdymo. Atstovo nuomone, atsakovas, būdamas faktiniu ir kažkuriuo laikotarpiu juridiniu įmonės vadovu, netinkamai organizavo projektavimo rangos darbus pagal ginčo sutartį. Atstovo teigimu, atsakovo kaltę patvirtina tos aplinkybės, kad atsakovas pats nutraukė ginčo sutartį bei nutraukė įmonės veiklą situacijoje, kai įmonė, turėdama didelės sumos ieškovės užsakymą, galėjo vykdyti veiklą. Atstovas nurodė, kad neteisėtus veiksmus patvirtina ir tai, kad atsakovas sąmoningai atsisakė įmonės pajamų, kurios galėjo būti gautos pagal ginčo sutartį.

10Atsakovas V. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad BUAB „Projektuotojų studija“ visus savo įsipareigojimus vykdė tinkamai. Atsakovas paaiškino, kad visi parengti dokumentai buvo perduoti ieškovei, o ieškovei nevykdant savo įsipareigojimo sumokėti už darbus, darbai buvo sustabdyti. Atsakovas nurodė, kad ieškovė ginčo sutartį sudarė su BUAB „Projektuotojų studija“, tačiau jai ieškinio nepareiškė, o kreditorinis reikalavimas įmonės bankroto procese ne teismo tvarka nebuvo patvirtintas, todėl atsakovui neaišku, kokiu pagrindu kyla jo atsakomybė.

11Atsakovo atstovas advokatas Martynas Pečiulis teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovas nurodė, kad esminė aplinkybė šioje byloje yra atskirti juridinio asmens ir jo vadovo civilinę atsakomybę, o ieškovė turėtų įrodyti esant išimtinį atvejį, kai neturėtų būti taikoma juridinio asmens ribota civilinė atsakomybė. Atstovas nurodė, kad ieškovė, įrodinėdama atsakovo civilinę atsakomybę, apsiribojo tik bendrų frazių, kurios tiktų bet kokiam juridinių asmenų ginčui dėl prievolių nevykdymo, nurodymu. Atstovas nurodė, kad BUAB „Projektuotojų studija“ vykdė sutartį tinkamai, o pareikalavus iš ieškovės atsiskaityti ir sustabdžius sutarties vykdymą, ieškovė pateikė pasiūlymą keisti ginčo sutartį, kuris buvo aiškiai nenaudingas ir nesąžiningas BUAB „Projektuotojų studija“ atžvilgiu. Atstovas nurodė, kad ieškovės atstovas nurodydamas, kad atsakovui kyla atsakomybė kaip BUAB „Projektuotojų studija“ dalyviui, dar kartą keičia ieškinio dalyką, o tai negali būti daroma. Atstovas paaiškino, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas iki jo paskyrimo įmonės direktoriumi buvo faktinis vadovas. Atstovas nurodė, kad ieškovė neįrodė ir patirtos žalos. Atstovo nuomone, reikalavimas grąžinti užmokestį pagal ginčo sutartį, sumokėtą už atliktus ir priimtus darbus yra nepagrįstas. Atstovas paaiškino, kad kainų skirtumo tarp ginčo ir pakeičiančiosios sutarties nėra pagrindo priteisti, nes su UAB „AIF LT“ sudaryta sutartis nelaikytina pakeičiančiąją, o, be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad pakeičiančioji sutartis buvo įvykdyta. Pasisakydamas dėl prašomos priteisti baudos, atstovas nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą pareikšti šį reikalavimą, atsakovui taikant deliktinį atsakomybę negali būti taikomos sutartinės netesybos, be to, netesybos yra įskaitomos į ieškovės prašomus nuostolius. Atstovas nurodė, kad ieškovės bendri pamastymai dėl ne laiku inicijuoto įmonės bankroto proceso neturi reikšmės šios bylos atžvilgiu, nes ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti, kad atsakovas ne laiku inicijavo įmonės bankroto procesą ir taip sukėlė ieškovei žalą, o, be to, pareiga įrodyti tokias aplinkybes tenka ieškovei. Atstovo teigimu, ieškovės atstovo pasisakymai dėl prašomų priteisti išlaidų yra deklaratyvūs, pasakyti neįsigilinus, kas gali sudaryti advokato tiekimas paslaugas, kurios yra apmokamos. Atstovas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų dydį sąlygojo ieškovės veiksmai, o dydis neviršija maksimalių leistinų dydžių.

12Ieškinys atmestinas.

13Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

14Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl bankrutavusios ir likviduotos UAB „Projektuotojų studija“ vadovo ir dalyvio atsakovo V. M. civilinės atsakomybės pagal ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens bankrutavusios ir likviduotos UAB „Projektuotojų studija“ prievoles kreditorei ieškovei UAB „Šiaulių lyra“ sąlygų.

15Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalį bendrovė, tarp jų ir uždaroji akcinė, yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Dėl to uždaroji akcinė bendrovė yra savarankiškas, atskiras nuo juridinio asmens dalyvio civilinių teisinių santykių subjektas. Taip pat pažymėtina, kad juridinio asmens savarankiškumo principas lemia juridinio asmens savarankišką atsakomybę ne tik dalyvių, bet ir kitų juridinio asmens veikloje dalyvaujančių asmenų – vadovų bei darbuotojų – aspektu. Tačiau siekiant užkirsti kelią pažeisti kreditorių interesus piktnaudžiaujant juridinio asmens savarankiška ir ribota atsakomybe, įstatymas tam tikrais atvejais nustato juridinių asmenų vadovų ir dalyvių civilinę atsakomybę.

16Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalį, t. y. įstatymuose tiesiogiai nenustatyta juridinio asmens valdymo organo nario (ar vienasmenio valdymo organo) atsakomybės už nesąžiningus veiksmus juridinio asmens kreditoriams, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, ši juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

17Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens dalyvio ir vadovo atsakomybės pagrindai skiriasi, nes skirtinga jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad šios kategorijos bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012. Teismų praktika. 2012, 37). Esant dalyvio ir valdymo organo civilinės atsakomybės pagrindų konkurencijai, įvertinus jo faktiškai atliekamas funkcijas, ir nustačius, atliktas vadovo funkcijas, taikoma valdymo organo nario atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalį.

18Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovui V. M. kyla civilinė atsakomybė kaip bankrutavusios ir likviduotos UAB „Projektuotojų studija“ faktiniam, o vėliau ir juridiniam vadovui, o nuostatos dėl juridinio asmens dalyvio subsidiarios atsakomybės atsakovui V. M. netaikytinos. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad atsakovas V. M. bankrutavusios ir likviduotos UAB „Projektuotojų studija“ direktoriumi buvo nuo 2003-06-01 iki 2010-07-30 ir nuo 2014-05-02 iki 2015-09-21, o pagal 2012 m. balandžio 30 d. akcininkų sąrašą atsakovui iš viso priklausė 13 003 bankrutavusios ir likviduotos UAB „Projektuotojų studija“ paprastosios vardinės akcijos, t. y. atsakovas valdė 77,33 procentų bendrovės akcijų. Ieškovės teigimu ginčo projektavimo darbų sutartis sudaryta 2013 m. gegužės 15 d. bei ji vykdyta atsakovui V. M. esant faktiniu bendrovės vadovu, o vėliau ir vadovu de jure. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Ieškovės iniciatyva apklaustas liudytojas D. B., ginčo projektavimo sutarties sudarymo metu dirbęs UAB „Šiaulių lyra“ projektu vadovu, parodė, kad jis suprato, kad ikisutartinių santykių metu, t. y. derantis dėl ginčo sutarties, tiek sudarant ginčo sutartį bei ją vykdant bankrutavusios ir likviduotos UAB „Projektuotojų studija“ vadovu buvo atsakovas V. M.. Liudytoja J. Š. parodė, kad UAB „Šiaulių lyra“ projektų vadove pradėjo dirbti 2014 m. rugpjūčio mėn., kai V. M. jau buvo paskirtas bankrutavusios ir likviduotos UAB „Projektuotojų studija“ direktoriumi, bei aplinkybę, kad prieš tai projektų vadovu dirbęs D. B. jai paliko nurodymus, kad bendrauti dėl ginčo sutarties būtina su V. M.. Priešingai nei teigia ieškovė, šie liudytojų parodymai bei ieškovės atstovo A. V. paaiškinimai dėl ginčo sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių niekaip nepatvirtina, kad V. M. iki 2014-05-02, kai jis buvo paskirtas bankrutavusios ir likviduotos UAB „Projektuotojų studija“ direktoriumi, atliko faktinio vadovo funkcijas. Atsakovas neneigė, kad prisidėjo prie ginčo sutarties sudarymo ir jos vykdymo, tačiau, sutiktina su atsakovu, kad tokie jo veiksmai neleidžia teigti, kad jis atliko nuolatinius kasdienius faktinius bankrutavusios ir likviduotos UAB „Projektuotojų studija“ veiklos organizavimo veiksmus, t. y. įmonės vadovo funkcijas. Vien tik didelės dalies akcijų turėjimas taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad įmonę kontroliuojantis ir valdantis akcininkas atsakovas V. M. ginčo laikotarpiu buvo įmonės faktinis vadovas. Be to, ieškovė neteisingai supranta įrodinėjimo, kas buvo bankrutavusios ir likviduotos UAB „Projektuotojų studija“ faktiniu vadovu, pareigos paskirstymą šalims, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kaip teisingai pastebėjo atsakovo atstovas, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodydamas, kad atsakovui civilinė atsakomybė kyla ir kaip dalyviui, keičia ieškinio pagrindą, ko, teismo vertinimu, ieškovė daryti neturi teisės. Todėl teismui įvertinus atsakovo faktiškai atliktas funkcijas ir nenustačius, kad atsakovas V. M. iki jo paskyrimo direktoriumi veikė kaip faktinis įmonės vadovas, atsakovo V. M. civilinės atsakomybės klausimas spręstinas tik laikotarpiu nuo jo paskyrimo direktoriumi, t. y. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalį.

19Kaip minėta, įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims (kreditoriams), kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Tačiau bet kokiu atveju tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui, kaip valdymo organo nariui, civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui.

20Atmestini ieškovės argumentai, kad neteisėtus atsakovo veiksmus patvirtina tai, kad netinkamai buvo vykdoma ieškovės ir bankrutavusios ir likviduotos UAB „Projektuotojų studija“ 2013 m. gegužės 15 d. sudaryta statinio projektavimo darbų sutartis Nr. 13-05-15. Pažymėtina, kad atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, deliktinė civilinė atsakomybė gali atsirasti ne dėl to, kad nebuvo laiku įgyvendinta ginčo sutartis, bet, jei būtų nustatyta, kad atsakovas kaip vadovas nesugebėdavo deramai organizuoti darbo, imdavosi veiklos neturėdamas plano ir nepasirūpindavo ištekliais sutarčiai įgyvendinti, neužtikrino esminėms funkcijoms būtinos komunikacijos įmonėje, prisiimdavo įsipareigojimus, kuriuos įmonė sistemingai pažeisdavo. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420-2013).

21Įvertinus byloje esančius duomenis apie atsakovo veiksmus nuo jo paskyrimo įmonės vadovu, darytina išvada, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurie būtų galėję lemti ginčo sutarties nevykdymą ir ieškovės reikalaujamą priteisti žalą. Šiuo atveju ieškovės nurodoma aplinkybė, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriui svarstant ginčo projektą jam buvo nepritarta, nepatvirtina jokių įmonės vadovo neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus projektų aptarimo protokolo aptarimo metu buvo nepritarta ne tik ginčo projektui, bet ir kitam ieškovės komercinės paskirties pastato projektui ir nors ieškovė teigė, kad pristatęs ginčo projektą bankrutavusios ir likviduotos UAB „Projektuotojų studija“ architektas A. P. buvo nepasiruošęs, tai nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų. Bankrutavusios ir likviduotos UAB „Projektuotojų studija“ 2014 m. rugsėjo 19 d. raštas patvirtina, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovas, kaip įmonės vadovas, susipažinęs su susidariusia situacija dėl ginčo sutarties vykdymo, aiškinosi situaciją ir siekė, kad jo vadovaujama įmonė maksimaliai bendradarbiautų su ieškove dėl ginčo sutarties vykdymo. Pagal kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas; turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015). Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė leistinomis priemonėmis neįrodė atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, neteisėtų veiksmų (neveikimo).

22Įmonės vadovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos, kuri nagrinėjamu atveju nenustatyta, nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Todėl žalos dydį privalo įrodyti asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą (CPK 178 str.), ir jeigu byloje sprendžiama dėl vadovo kreditoriui padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai vadovaujant įmonei, pirmiausia turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 str.). Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra konstatuota, jog priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai asmens veiksmais žala tiesiogiai nepadaryta, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).

23Visų pirma, pažymėtina, kad bankrutavusios ir likviduotos UAB „Projektuotojų studija“ kreditorių susirinkimas 2015 m. gruodžio 28 d. priėmė nutarimą netenkinti ieškovės prašymo dėl įtraukimo į bankrutavusios ir likviduotos UAB „Projektuotojų studija“ kreditorių sąrašą su 17 052,83 Eur kreditoriniu reikalavimu. 2013 m. gegužės 15 d. statinio projektavimo darbų sutarties Nr. 13-05-15 3.6 punkto pagrindu sumokėta 5 256,60 Eur suma nelaikytina ieškovės patirta žala, nes sutiktina su atsakovo pozicija, kad tai užmokestis už bankrutavusios ir likviduotos UAB „Projektuotojų studija“ atliktus darbus, kuriuos, priešingai nei teigia ieškovė, ji yra priėmusi. Šia aplinkybę, patvirtina 2014 m. lapkričio 6 d. dokumentacijos perdavimo lydraštis, kurį pasirašė atsakovas ir ieškovės projektų vadovė J. Š.. Nors ginčo sutarties 4.7 punkte nustatyta, kad užsakovui vienašališkai nutraukus sutartį projektuotojas privalo grąžinti visas gautas lėšas, sumokėti delspinigius bei padengti nuostolius, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovei vienašališkai nutraukus ginčo sutartį dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo, bankrutavusi ir likviduota UAB „Projektuotojų studija“ iki jos pabaigos nesutiko su vienašališku sutarties nutraukimu dėl įsipareigojimų pažeidimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovė reikalauja atsakovui taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, todėl, net ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovui buvo žinoma ginčo sutarties nuostata, numačiusi bankrutavusios ir likviduotos UAB „Projektuotojų studija“ pareigą mokėti baudą už kiekvieną uždelstą dieną vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau tai nesuteikia ieškovei teisės reikalauti iš atsakovo priteisti sutartines netesybas, t. y. 3 736,10 Eur baudą. Nors, teismo vertinimu, ieškovės ir UAB „AIF LT“ 2014 m. lapkričio 11 d. sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis laikytina sutartį pakeičiančia sutartimi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 straipsnio 5 dalies prasme, bet ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, 8 060,13 Eur sutarčių kainų skirtumas ieškovei nepriteistinas.

24Kai įmonės vadovas nevykdo pareigos inicijuoti bankroto bylą, žala atsiranda (padidėja) ne dėl netinkamos vadovo veiklos įmonėje, bet dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytos pareigos pažeidimo, todėl tai specifinis deliktas, kuris skiriasi nuo vadovo civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Todėl, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, ieškovė nereiškė reikalavimo dėl atsakovo atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, neįrodinėjo, kad šiais veiksmais ieškovei, kaip įmonės kreditorei, padaryta žala. Todėl ieškovės argumentai dėl to, kad atsakovas V. M. turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos atsakovei bankrutavusiai ir likviduotai UAB „Projektuotojų studija“ iškėlimą, laikytini deklaratyvūs ir neįrodyti. Be to, pažymėtina, kad savo kreditorinius reikalavimus ieškovė pareiškė bankrutavusiai ir likviduotai UAB „Projektuotojų studija“, tačiau, kaip minėta, kreditorių susirinkimas jų nepatvirtino. Pastebėtina, kad asmuo, kuris pagrindžia suinteresuotumą ne teismo tvarka pradėtoje bankroto byloje, turi teisę ginčyti kreditorių nutarimų dėl ne teisminio bankroto proceso iniciavimo teisėtumą, taigi ir kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-710-241/2016). Atsižvelgiant į tai, kad asmuo pats renkasi savo pažeistų teisių gynimo būdą, tokiam asmeniui tenka neigiamos pasekmės pasirinkus netinkamą teisių gynimo būdą.

25Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė būtinų sąlygų atsakovo V. M. civilinei atsakomybei pagal ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens bankrutavusios ir likviduotos UAB „Projektuotojų studija“ prievoles kreditorei ieškovei UAB „Šiaulių lyra“ kilti, ieškovės ieškinys atmestinas.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovės ieškinį atmetus, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir prašo iš ieškovės priteisti patirtas 3 820,75 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, o teismas apskaičiavęs nustatė, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 7, 8.2, 8.16, 8.19 ir 8.20 punktuose nustatyto dydžio, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina visa prašoma minėtų išlaidų suma, t. y. 3 820,75 Eur (CPK 98 str. 2 d.). Be to, nepagrįstas ieškovės argumentas, kad į advokato teikiamas teisines paslaugas nepagrįstai įtraukti advokato atlikti veiksmai, kurie, ieškovės nuomone, pagal Rekomendacijas nėra laikomi veiksmais, už kuriuos turi būti atlyginta. Rekomendacijų 8.19 ir 8.20 punktuose aiškiai nustatyti koeficientai už vieną teisinių konsultacijų, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą. Todėl nėra pagrindo netenkinti atsakovo prašymo ieškovės nurodomais argumentais.

28Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 16,82 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos iš ieškovės valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

Nutarė

30ieškinį atmesti.

31Priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių lyra“, kodas 144609363, atsakovui V. M., a. k. ( - ), 3 820,75 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimties eurų 75 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

32Priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių lyra“, kodas 144609363, valstybei 16,82 Eur (šešiolikos eurų 82 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

33Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir,... 5. Atsakovas V. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka,... 6. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinė byla... 7. Ieškovės atstovas advokatas Vygantas Barkauskas teismo posėdžio metu... 8. Ieškovės atstovas R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys... 9. Ieškovės atstovas valdybos pirmininkas A. V. teismo posėdžio metu nurodė,... 10. Atsakovas V. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 11. Atsakovo atstovas advokatas Martynas Pečiulis teismo posėdžio metu su... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų... 14. Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl bankrutavusios ir... 15. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalį... 16. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam... 17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens dalyvio ir vadovo... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovui V. M. kyla civilinė... 19. Kaip minėta, įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek... 20. Atmestini ieškovės argumentai, kad neteisėtus atsakovo veiksmus patvirtina... 21. Įvertinus byloje esančius duomenis apie atsakovo veiksmus nuo jo paskyrimo... 22. Įmonės vadovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai... 23. Visų pirma, pažymėtina, kad bankrutavusios ir likviduotos UAB... 24. Kai įmonės vadovas nevykdo pareigos inicijuoti bankroto bylą, žala... 25. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė būtinų sąlygų atsakovo V. M.... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį... 28. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 16,82 Eur ir yra... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260,... 30. ieškinį atmesti.... 31. Priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių lyra“, kodas 144609363, atsakovui... 32. Priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių lyra“, kodas 144609363, valstybei... 33. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui...