Byla 2K-7-54-677/2015
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Rimos Ažubalytės, Olego Fedosiuko, Audronės Kartanienės, Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, nuteistajam D. B., nuteistojo gynėjui advokatui Irmantui Balčiūnui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutarties.

2Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

3Iš D. B. nukentėjusiajam R. V. priteista 2196,83 Eur turtinei ir 2896,20 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutartimi nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestas.

5Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

6D. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 25 d., apie 23.00 val., UAB „Lidanta“ naktiniame klube „Piteris“, esančiame Klaipėdoje, Taikos pr. 29, tarpusavio konflikto su R. V. metu tyčia griebė jam už palto atlapų ir jėga išstūmė iš klubo patalpų į lauką. Dėl to R. V. aukštielninkas nugriuvo, galva atsitrenkdamas į betoninį grindinį, ir jam buvo padarytas kaukolės skliauto dešinės pusės kaulų (momenkaulio ir smilkinkaulio) lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo dešiniojo didžiojo pusrutulio srityje, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimas bei dešinės akiduobės kraujosruva. R. V. patirtas kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, suspaudęs smegenis, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą

7Kasaciniu skundu nuteistasis prašo teismų sprendimus pakeisti, jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į 137 straipsnio 1 dalį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, konstatavus, kad veika kvalifikuota teisingai, – paskirti švelnesnę bausmę.

8Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų pažeidimų.

9Kasatoriaus teigimu, teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimų ir nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Pagal teismų praktiką, nustačius priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių, norint teisingai kvalifikuoti kaltininko veiką, reikia nustatyti jo kaltės turinį ir atitinkamai jos formą bei rūšį. Būtent skirtinga kaltės forma yra pagrindinis nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje, atribojimo požymis. Taigi būtina išsiaiškinti kaltininko psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus su jo daromais veiksmais prieš nukentėjusįjį ir tų veiksmų padariniais. Apie tai sprendžiama pagal byloje nustatytas faktines veikos aplinkybes (kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį bei tarpusavio santykius prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus ir pan.). Kasatorius teigia, kad jo veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo pastarojo sąmoningai išprovokuoti, t. y. nukentėjusysis pakankamai ilgai jį provokavo ir ciniškai elgėsi, reikalaudamas įleisti į barą, o atsisakius tai padaryti – spjovė į veidą, tai jam sukėlė ypatingai neigiamas emocijas, emocinį šoką, pažeminimą, garbės ir orumo sumenkinimą, didelį susijaudinimą. Dėl to jis (kasatorius) paėmė nukentėjusįjį už palto atlapų ir nugara stumdamas vedė iš baro patalpos. Kasatorius tvirtina, kad dėl tokios būsenos jis negalėjo tinkamai įvertinti situacijos ir numatyti, kad dėl jo veiksmų R. V. neišlaikęs pusiausvyros grius ir galva atsitrenks į grindinį bei patirs tokius sunkius galvos sužalojimus. Nors fizinis poveikis į R. V. kūną buvo intensyvus, siekiant išvesti jį iš baro, tačiau savo pobūdžiu jis nebuvo itin pavojingas, prieš nukentėjusįjį jis nenaudojo jokių smurtinių veiksmų, susijusių su smūgių sudavimu, ar kitų veiksmų, galėjusių sukelti fizinį skausmą. Taigi jis neturėjo tyčios sunkiai sužaloti nukentėjusiojo ir negalėjo numatyti, kad griūdamas nukentėjusysis patirs tokio pobūdžio sužalojimą, kuriam įtakos, be jo veiksmų, kaip nurodė teismo medicinos ekspertas, turėjo ir nukentėjusiojo girtumas. Kasatorius nurodo, kad nors jis turėjo suvokti, jog stumiant (siekiant išvesti) R. V. šis gali patirti sužalojimų, tačiau įvykio metu to tikrai negalėjo suprasti ir lengvabūdiškai tikėjosi, kad tikrai nekils tokie sunkūs padariniai.

10Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, padarė nepagrįstą išvadą, kad jam negali būti taikoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte (veika, padaryta dėl didelio susijaudinimo), todėl paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas atmetė jo skundo argumentus šiuo klausimu ir konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis būtų atlikęs kokius nors priešingus teisei veiksmus ar būtų kėsinęsis į jo (D. B.) gyvybę, sveikatą, turtą, sudavęs smūgius ar atlikęs kokius nors kitus teisės pažeidimą atitinkančius veiksmus. Kasatorius nesutinka su tokiais šio teismo argumentais ir teigia, kad R. V. veiksmai – įkyrus, žeminantis ir įžeidžiantis elgesys, spjūvis į veidą (dėl to iš esmės ir kilo konfliktas) – akivaizdus teisės pažeidimas, turintis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 155 straipsnyje, požymių. Beje, teismai pripažino, kad nukentėjusiojo elgesys – spjūvis į veidą, nors ir prieštaraujantis etikai ir moralei, nebuvo nusikalstamas. Tačiau tokios teismų išvados, anot kasatoriaus, prieštarauja įstatyme įtvirtintoms normoms, nes būtent už tokį elgesį yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas turėjo būti taikomas, nes nukentėjusiojo elgesys buvo nusikalstamas ir tai lėmė didelį jo (kasatoriaus) susijaudinimą, dėl kurio ir kilo tokie padariniai.

11Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą nurodydamas, kad jis neprisipažino padaręs inkriminuotą veiką, t. y. neigė, kad stūmė nukentėjusįjį, teigdamas, jog šis užkliuvo už slenksčio. Tačiau teismų praktikoje prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nereiškia, kad asmuo turi pripažinti savo veiksmus kaip teisiškai apibrėžtus, t. y. padaryti teisingas teisines išvadas. Jis nėra teisininkas, todėl tokie dalykai jam nežinomi. Kasatorius nurodo, kad prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi faktui konstatuoti pakanka, jog kaltininkas prisipažintų elgęsis neteisėtai, galbūt nusikalstamai. Iš esmės jis pripažino padaręs inkriminuotą veiką, tačiau dėl nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su nukentėjusiojo patirta galvos trauma, klydo ir, tik tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, įsigilinęs į specialisto išvadą bei specialisto paaiškinimus teisme, suvokė, kad būtent dėl jo (kasatoriaus) veiksmų nukentėjusysis patyrė sunkų sužalojimą. Taip pat kasatorius nurodo, kad jis yra jauno amžiaus (21 metų), neteistas, turi nuolatinį darbą, gyvena su drauge, bando kurti šeimą, todėl paskirta laisvės atėmimo bausmė padarys nepataisomą įtaką jo gyvenimui ir asmenybei. Todėl, jei kasacinės instancijos teismas nuspręstų, kad veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, tokiu atveju, kasatoriaus manymu, jam galima taikyti švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

12Nuteistojo D. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį

14Kasatorius prašo teismų sprendimus pakeisti ir jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į 137 straipsnio 1 dalį.

15Kasatorius tvirtina, kad prieš nukentėjusįjį jis nenaudojo jokių smurtinių veiksmų, susijusių su smūgių sudavimu, ar kitų veiksmų, galėjusių sukelti fizinį skausmą. Ir nors jo taikomas fizinis poveikis nukentėjusiojo R. V. kūnui buvo intensyvus, tačiau savo pobūdžiu ne itin pavojingas. Taigi jis neturėjo tyčios sunkiai sužaloti nukentėjusiojo ir numatyti, kad šis griūdamas patirs tokio pobūdžio sužalojimą, kuriam įtakos, be jo veiksmų, kaip nurodė teismo medicinos ekspertas, turėjo ir nukentėjusiojo girtumas

16Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo sužalojimo ar susargdinimo priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas; 2) jo kaltę (nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą) dėl kito žmogaus sužalojimo ar susargdinimo.

17Pagal BK 16 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, t. y. jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingų šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

18Byloje nustatyta, kad D. B. dirbo naktiniame klube ,,Piteris“ rūbininku, kuriam pagal pareigas priklausė prižiūrėti, kad į klubo patalpas nepatektų neblaivūs asmenys. 2013 m. vasario 25 d. į klubą, apie 23 val., atvyko nukentėjusysis R. V., kuris norėjo pasidėti striukę rūbinėje ir patekti į klubą. Tačiau pamatęs, kad nukentėjusysis yra neblaivus D. B. jam pasakė, kad jis nebus įleistas į klubą. Tada nukentėjusysis pasiūlė D. B. pinigų už tai, kad leistų patekti jam į klubą, tačiau D. B. atsisakė paimti pinigus ir į klubą neįleido, todėl tarp D. B. ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio metu R. V. spjovė į D. B.. Po to kasatorius griebė abiem rankomis už R. V. palto atlapų ir jėga išstūmė jį iš klubo į lauką, dėl to R. V. aukštielninkas nugriuvo ant betoninio grindinio ir susižalojo.

19Iš specialisto išvados Nr. G519/13(03) nustatyta, kad R. V. patyrė kaukolės skliauto dešinės pusės kaulų lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo dešiniojo pusrutulio srityje, galvos smegenų dešiniosios kaktinės skilties sumušimą bei dešinės akiduobės kraujosruvą. Kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo, suspaudęs galvos smegenis, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. R. V. patirti galvos sužalojimai paaiškinami vienu poveikiu, atsitrenkus galvos skliauto dešine puse į kietą pagrindą griūnant. Dešinės akiduobės kraujosruva atsirado ne nuo smūgio į akies sritį, o dėl kaulų lūžio iš kaukolės pusės, kraujui susitelkus akiduobės minkštuosiuose audiniuose.

20Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad kito asmens sužalojimas, jo sunkus sveikatos sutrikdymas draudžiamas įstatymo, todėl kaltinamasis, nors galbūt ir išprovokuotas nusikalsti, turi atsakyti už padarytą nusikalstamą veiką ir dėl to kilusias pasekmes. Tarp kaltinamojo D. B. nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo R. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl D. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

21Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam R. V. padarytas D. B. veikiant netiesiogine tyčia. Šio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad D. B., suėmęs R. V. už palto atlapų ir išstumdamas jį pro laukines duris, suvokė tokio savo veiksmo pavojingumą, galėjo numatyti, kad nukentėjusysis, būdamas neblaivus, gali neišlaikyti pusiausvyros, griūti ant žemės ir susižaloti, tačiau buvo abejingas tokios veikos galimiems padariniams, todėl D. B. atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Šiuo atveju pagal atsiradusius padarinius D. B. nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies požymius.

22Pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant apie tyčios buvimą kaltininko veiksmuose, turi būti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus. Taigi tik išsamus D. B. padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti jo veiką.

23Byloje nustatyta, kad iki nusikalstamos veikos padarymo dienos nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis nebuvo pažįstami. 2013 m. vasario 25 d., apie 23 val., į naktinį klubą ,,Piteris“ atvyko neblaivus R. V. (pagal jo parodymus, buvo išgėrę vieną litrą degtinės dviese). Liudytojas A. N., taksi vairuotojas, kuris atvežė R. V. prie naktinio klubo, taip pat parodė, kad nukentėjusysis buvo gerokai išgėręs. Tą dieną D. B. dirbo rūbininku ir atsisakė įsileisti neblaivų R. V. į klubo patalpas, todėl tarp kasatoriaus ir nukentėjusiojo kilo konfliktas ir pastarasis buvo D. B. išstumtas pro duris į lauką, prarado pusiausvyrą, griuvo ant betoninio grindinio ir susižalojo. Po įvykio D. B. kartu su dviem kitais apsaugos darbuotojais gaivino nukentėjusįjį, o kai šis atsigavo, siūlė iškviesti greitąją pagalbą, bet nukentėjusysis jos atsisakė.

24Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad D. B. sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad jo veiksmai pavojingi kito žmogaus sveikatai ir pavojingi tokiu laipsniu, kad gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, numatydamas tokius padarinius ir būdamas abejingas dėl galimo sveikatos sutrikdymo.

25Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų išvada, jog D. B. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, yra nepagrįsta. Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia kaltinamojo panaudoto smurto pobūdžiu, jo elgesiu po nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nepaneigtas kasatoriaus tvirtinimas, jog jis neturėjo tyčios sunkiai sužaloti nukentėjusįjį. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nuteistasis vykdė savo darbines pareigas, buvo išprovokuotas nukentėjusiojo panaudoti jėgą, tačiau neatliko tokių veiksmų, dėl kurių paprastai sutrinka sveikata, be to, jis tik siekė neįleisti nukentėjusiojo į klubą, nes šis buvo neblaivus. Turi būti atsižvelgta ir į tai, kad D. B. po padarytos veikos nebuvo abejingas galimiems pavojingiems padariniams: po to, kai R. V. nugriuvo ant grindinio, jis su kitais dviem apsaugos darbuotojais gaivino nukentėjusįjį, pastarajam buvo pasiūlyta iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau nukentėjusysis tokios pagalbos atsisakė ir pats taksi automobiliu grįžo namo.

26Taigi, remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad D. B., išstumdamas nukentėjusįjį iš klubo patalpų, nenumatė, kad šis nugrius ir patirs sunkų sveikatos sutrikdymą, bet turėjo ir galėjo tai numatyti, tad nusikalstamą veiką jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, todėl nuteistojo nusikalstama veika iš BK 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 137 straipsnio 1 dalį.

27Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

28Pirmosios instancijos teismas D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

29Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis nepripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis to, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kad veiką padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį lėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

30Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinantį aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

31Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.).

32Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.).

33Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kasatorius nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepripažino padaręs nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad nukentėjusiojo nestūmė, o pastarasis pats užkliuvo už slenksčio ir griuvo ant grindinio ir taip susižalojo. Pirmosios instancijos teisme kasatorius teigė, kad pripažįsta stūmimą, ir nurodė, kad ,,jeigu teismas pripažins, kad nuo mano pastūmimo susidarė tokios komplikacijos, tada aš galėsiuos, atsiprašysiu nukentėjusiojo“.

34Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. B. pripažino esmines faktines aplinkybes, tačiau negalima daryti išvados, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nes kritiškai savo elgesio nevertina, todėl žemesnių instancijų teismai pagrįstai nepripažino kasatoriui BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

35Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktą atsakomybę lengvinantį aplinkybė yra tada, kai kaltininkas veiką padaro dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Didelis susijaudinimas pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tik tada, jei: a) jis pasiekė fiziologinio afekto laipsnį; b) jį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Ar asmuo buvo fiziologinio afekto būsenos, nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes arba skiriama teismo psichologinė psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Neteisėtais veiksmais laikomi tokie prieš kaltininką (kitą asmenį) nukreipti priešingi teisei veiksmai, kuriais kėsinamasi į kaltininko (kito asmens) gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu ir pan. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę, orumą ir pan.

36Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog nusikaltimo padarymo metu D. B. buvo labai susijaudinęs. Kasatorių nusikalsti paskatino pyktis dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų, o ne didelis susijaudinimas.

37Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų ankščiau minėta išvada yra pagrįsta.

38Dėl 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

39Kasatorius savo prašymą skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, argumentuoja tuo, kad jis yra jauno amžiaus (21 metų), neteistas, turi nuolatinį darbą, gyvena su drauge, bando kurti šeimą, todėl paskirta laisvės atėmimo bausmė padarys nepataisomą įtaką jo gyvenimui ir asmenybei. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą ir neteisingą bausmę, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jam negali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

40Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Išimtys iš BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės numatytos BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatose.

41BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-588/2010, 2K-625/2010 ir kt.).

42Pagal baudžiamąjį įstatymą už BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki trejų metų.

43Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. B. bausmę už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytus nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

44Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias normas pritaikė tinkamai ir nuteistajam paskyrė teisingą, savo dydžiu atitinkančią BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį bausmę.

45BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas turi nurodyti aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje yra aplinkybių, leidžiančių teismui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl šis kasatoriaus prašymas netenkintinas.

46Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

47Teisėjų kolegijai nustačius, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatus, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintą kasatoriaus asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, D. B. skirtina švelnesnė bausmė.

48Išplėstine septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 dalimi,

Nutarė

49Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutartį.

50D. B. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 137 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

51Laikyti D. B. atlikusiu bausmę ir jį iš pataisos namų paleisti.

52Kitas skundžiamų nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė... 2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžiu D. B.... 3. Iš D. B. nukentėjusiajam R. V. priteista 2196,83 Eur turtinei ir 2896,20 Eur... 4. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro... 6. D. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 25 d., apie 23.00 val., UAB... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo teismų sprendimus pakeisti, jo... 8. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą,... 9. Kasatoriaus teigimu, teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų... 10. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, padarė nepagrįstą... 11. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ir BK 59... 12. Nuteistojo D. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 13. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį... 14. Kasatorius prašo teismų sprendimus pakeisti ir jo nusikalstamą veiką... 15. Kasatorius tvirtina, kad prieš nukentėjusįjį jis nenaudojo jokių... 16. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas dėl... 17. Pagal BK 16 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra... 18. Byloje nustatyta, kad D. B. dirbo naktiniame klube ,,Piteris“ rūbininku,... 19. Iš specialisto išvados Nr. G519/13(03) nustatyta, kad R. V. patyrė kaukolės... 20. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad kito asmens... 21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka,... 22. Pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137... 23. Byloje nustatyta, kad iki nusikalstamos veikos padarymo dienos nei... 24. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad D. B. sunkų nukentėjusiojo... 25. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų išvada, jog D. B.... 26. Taigi, remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad D. B.,... 27. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių... 28. Pirmosios instancijos teismas D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 29. Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis nepripažinti jo atsakomybę... 30. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinantį aplinkybė... 31. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą... 32. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai... 33. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kasatorius nei ikiteisminio tyrimo metu,... 34. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. B.... 35. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktą atsakomybę lengvinantį aplinkybė... 36. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje abiejų... 37. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo... 38. Dėl 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo... 39. Kasatorius savo prašymą skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės... 40. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, kurią paskirti... 41. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 42. Pagal baudžiamąjį įstatymą už BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyto... 43. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. B. bausmę už BK 135 straipsnio 1... 44. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas... 45. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su... 46. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas gali... 47. Teisėjų kolegijai nustačius, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis... 48. Išplėstine septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 49. Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendį... 50. D. B. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį,... 51. Laikyti D. B. atlikusiu bausmę ir jį iš pataisos namų paleisti.... 52. Kitas skundžiamų nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....