Byla 2-1303-524/2014
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo J. G

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui S. J., atsakovo ir trečiojo asmens atstovei advokatei J. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Miesto vaistinė“ ieškinį atsakovui P. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo J. G., ir

Nustatė

2ieškovė pradiniu ieškiniu teismo prašė jai iš atsakovo priteisti 1 557 222,24 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje prašomą priteisti sumą patikslino ir prašė priteisti 1 230 032,63 Lt žalos atlyginimo. Nurodo, kad nuo pat UAB „Miesto vaistinė“ įregistravimo 2003-12-04 atsakovas buvo šios bendrovės vienintelis akcininkas ir direktorius. Klaipėdos apygardos teismo 2011-08-02 nutartimi UAB „Miesto vaistinė“ iškelta bankroto byla. Su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne atsakovas, nors jis turėjo tokią pareigą, nustatytą Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 dalyje. Jau 2010-12-31 UAB „Miesto vaistinė“ buvo nemoki, nes turėjo 634 232 Lt vertės turto, o vien įsiskolinimas (pradelsti įsipareigojimai) kreditorei UAB „Limedika“ sudarė 501 625,09 Lt. Didžioji dalis UAB „Miesto vaistinė“ kreditorių reikalavimų susidarė būtent po 2010-12-31, todėl darytina išvada, kad kreditoriai patyrė žalą būtent todėl, kad bendrovės vadovas, bendrovei tapus nemokia, neiškėlė bendrovei bankroto bylos, o ir toliau vykdė nuostolingą bendrovės veiklą. UAB „Miesto vaistinė“, atstovaujama atsakovo P. G., 2009-05-06 su AB DNB banku sudarė laidavimo sutartį Nr. 06/423-1201-L1, pagal kurią UAB „Miesto vaistinė“ įsipareigojo visu savo turtu atsakyti bankui, jei P. G. ir jo sutuoktinė J. G. netinkamai vykdys savo prievoles pagal jų su banku 2006-11-10 sudarytą kredito sutartį Nr. 06/423-1201 dėl 700 000 Lt paskolos vartojimo reikmėms suteikimo. Laidavimo sutarties sudarymo dieną atsakovas su sutuoktine ir bankas sudarė susitarimą dėl 2006-11-10 kredito sutarties sąlygų pakeitimo, jame kredito suma buvo nustatyta 174 260,17 EUR. Atsakovo ir jo sutuoktinės su UAB „Miesto vaistinė“ nesiejo jokie ūkiniai komerciniai santykiai, taigi sudarydamas laidavimo sutartį atsakovas įmonės atžvilgiu veikė nesąžiningai ir neprotingai, nebuvo savo vadovaujamai įmonei lojalus. Iš balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad UAB „Miesto vaistinė“ buvo netinkama laiduotoja, nes jau 2008 metais veikė nuostolingai. Iš 2009-03-31 ir 2009-06-30 balansų matyti, kad vien UAB „Miesto vaistinė“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai daugiau kaip du kartus viršijo turimo ilgalaikio turto vertę, be to, įmonės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, tai prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 3 ir 4 dalims. Jau laidavimo sutarties pasirašymo dieną buvo nustatyta, kad kredito gavėjo negrąžinto kredito suma sudaro 601 685,50 Lt, iš kurių 11 797,74 Lt pradelsta skola, 14 972,42 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų bei 321,08 Lt delspinigių. Kredito gavėjams negrąžinus skolos, bankas pareiškė 161 697,30 EUR kreditinį reikalavimą UAB „Miesto vaistinė“ bankroto byloje. Administratorius bandė laidavimo sandorį nuginčyti teisme, tačiau ieškinys buvo atmestas (civilinė byla Nr. 2-545-123/2013). Visgi atmetęs ieškinį Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad P. G. buvo nelojalus įmonei ir veikė tik savo asmeniniais interesais bendrovės vardu pasirašydamas laidavimo sutartį. UAB „Miesto vaistinė“ bankroto byloje patvirtinta 1 557 222,24 Lt kreditorių finansinių reikalavimų.

3Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovas UAB „Miesto vaistinė“ generaliniu direktoriumi buvo nuo 2011-03-08 iki 2011-08-25, kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „Miesto vaistinė“ iškėlimo. Realiai nuo atsakovo paskyrimo UAB „Miesto vaistinė“ direktoriumi iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo praėjo tik pora mėnesių . Nuo 2003-12-04 iki 2011-03-08 generaline bendrovės direktore buvo O. N.. Taigi atsakovo kaip įmonės vadovo veikla per keletą mėnesių iš esmės UAB „Miesto vaistinė“ ūkinės veiklos niekuo ypatingai ir negalėjo paveikti, juo labiau, kad perėmus pareigas, atsakovui reikėjo laiko susipažinti su įmonės veikla bei finansiniais dokumentais tam, kad įvertintų realias galimybes įmonei susidoroti su iškilusiais finansiniais sunkumais ir nuspręsti, ar dėti pastangas išsaugoti įmonę ir mažinti kreditinius įsipareigojimus, ar kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. CK 2.87 str. 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens organo narys už juridinio asmens prievoles atsako tik esant jo nesąžiningiems veiksmams. Viena aplinkybė, kad įmonei iškelta bankroto byla, savaime nesudaro prielaidų taikyti civilinę atsakomybę jos valdymo organų nariams. 2010-12-31 buvęs 501 625,09 Lt įsiskolinimas UAB „Limedika“ susidarė dėl susiklosčiusios šio kreditoriaus ir UAB „Miesto vaistinė“ tarpusavio verslo praktikos – šalių susitarimu vaistinei prekės buvo tiekiamos dideliais kiekiais avansu, o nustatytas apmokėjimo terminas - 90 dienų. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės nemokumo ir atsakovo sąžiningumo, atsižvelgtina į tai, kad UAB „Limedika“ yra viena stambiausių ieškovės kreditorių ieškovės bankroto byloje, o kitiems kreditoriams įsipareigojimai nebuvo žymus, nebuvo didelių įsiskolinimų valstybei – „Sodrai“, VMI. Ieškovė elgiasi nesąžiningai nutylėdama faktą, kad atsakovas, siekdamas užtikrinti pagrindiniam bendrovės kreditorei UAB „Limedika“ įsiskolinimų dengimą, 2010-04-20 su šiuo kreditoriumi sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią už UAB „Miesto vaistinė“ prievolių vykdymą laidavo savo asmeniniu turtu. Tokie atsakovo veiksmai patvirtina, kad atsakovas siekė toliau vystyti bendrovės veiklą ir išspręsti išlikusius finansinius sunkumus netgi savo asmeninio turto sąskaita. Be to, atsakovo tėvas vykdo atsakovo įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį pervesdamas UAB „Limedika“ pinigų sumas. Minėtam kreditoriui jis nuo 2012-11-21 yra pervedęs 42 308 Lt, todėl UAB „Limedika“ reikalavimas sudaro tik 459 317,09 Lt. Ieškovė elgiasi nesąžiningai pateikdama atsakovui ieškinį praėjus trejiems metams nuo bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė nenurodo, kada atsakovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir koks yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos. UAB „Miesto vaistinė“ įstatai nedraudė būti laiduotoju. 2008–2010 m. bendrovės veikla buvo nuostolinga, nes bendrovė 2008 m. liepos mėn. už 350 000 Lt įgijo nekilnojamojo turto – 65,94 kv. m patalpas Skuode. Šios patalpos įgytos siekiant ekonominės naudos įmonei – vaistinės įrengimui, siekiant išvengti patalpų nuomos išlaidų. Pirkinys buvo įsigytas 2008-07-29 paėmus 150 000 Lt kreditą iš banko. AB bankas SNORAS suteikdamas kreditą įvertino UAB „Miesto vaistinė“ finansines galimybes. Be to, į įsigytą turtą buvo investuota 130 000 Lt remontui.

4Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais. Nurodė, kad ieškovės patirtus nuostolius sudaro UAB „Miesto vaistinė“ bankroto byloje patvirtintas kreditorių reikalavimų dydis. AB DNB banko kreditinis reikalavimas po laidavimo sudaro 277 622,44 Lt. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovo tėvas kreditorei UAB „Limedika“ sumokėjo 42 510,61 Lt, ieškovės atstovas patikslino ieškinio reikalavimą, t. y. kad jis šio metu sudaro 1 230 032,63 Lt. Nurodė, kad atsakovas, įvertinęs įmonės finansinę būklę, kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo privalėjo 2011-01-01. Nuo 2010 m. iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „Miesto vaistinė“ kreditorių reikalavimai išaugo 346 047,61 Lt.

5Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į ieškinį. Pažymėjo, kad nebuvo prašoma UAB „Miesto vaistinė“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nebuvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl kokių nors atsakovo neteisėtų veiksmų įmonėje. Iki 2011-03-10 atsakovas užėmė komercijos direktoriaus pareigas. 2009-05-06 laidavimo sutartį atsakovas kaip bendrovės direktorius pasirašė galbūt dėl su klydimo, nes sutartį ruošė bankas, bankas nurodė atsakovo pareigas, bankui tai tiko. 2009 ir kai kuriuos kitus balansus atsakovas pasirašė kaip direktorius, nes įmonėje nebuvo teisininko, dokumentus ruošė buhalteris, atsakovas pasirašinėjo gal kaip akcininkas. Juridinio asmenų registro duomenys patvirtina, kad tuo metu bendrovės direktoriumi buvo O. N.. 2009-05-06 laidavimo sutartis jos sudarymo metu UAB „Miesto vaistinė“ nebuvo žalinga, nes tiek pats atsakovas buvo mokus ir dengė savo įsiskolinimus, tiek UAB „Miesto vaistinė“ finansinė padėtis buvo gera. UAB „Miesto vaistinė“ atsiskaitinėjo su UAB „Limedika“ iki 2011-06-13, t. y. iki pat bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas (jo tėvas) net po bankroto bylos iškėlimo dengia skolas kreditorei UAB „Limedika“. Be to, atsakovas už UAB „Miesto vaistinė“ prievoles laidavo savo asmeniniu turtu. Klaipėdos apygardos teismo 2012-09-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1176-513/2012 ieškovei UAB „Limedika“ iš atsakovo P. G. priteista 200 000 Lt skolos pagal 2010-04-20 laidavimo sutartį. Todėl UAB „Limedika“ reikalavimas UAB „Miesto vaistinė“ bankroto byloje atitinkamai turi būti sumažintas. Visos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas stengėsi išsaugoti bendrovės veiklą, elgėsi sąžiningai.

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Byloje nustatyta, kad nuo 2003-12-04 yra BUAB ,,Miesto vaistinė‘‘ akcininkas. Juridinių asmenų registro pažyma įrodo, kad atsakovas nuo 2011-03-10 iki 2011-08-25 buvo įmonės generaliniu direktoriumi. Iki 2011-03-10 generaline direktore buvo O. N., tačiau ieškovė įrodinėja, jog atsakovas laikotarpiu iki 2011-03-10 veikė įmonės vardu , nes 2009-03-31 ir 2009-06-30 balansus pasirašinėjo kaip įmonės direktorius, be to, 2009-05-06 pasirašė laidavimo sutartį kaip įmonės direktorius UAB ,,Miesto vaistinė‘‘ vardu. UAB ,,Miesto vaistinė‘‘ 2011-08-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla ir 2012-01-31 nutartimi buvo patvirtinti 969 770, 13 Lt dydžio kreditiniai reikalavimai bankroto byloje. Ieškinį šioje byloje ieškovė reiškia dviem pagrindais – dėl to, kad atsakovas, būdamas įmonės faktinis vadovas ir akcininkas, nesikreipė laiku, t. y. pagal 2010 m. balanso duomenis dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to, kad atsakovas 2009-05-06 su AB DNB banku sudarė laidavimo sutartį Nr. 06/423-1201-L1, pagal kurią UAB „Miesto vaistinė“ įsipareigojo visu savo turtu atsakyti bankui, jei P. G. ir jo sutuoktinė J. G. netinkamai vykdys savo prievoles pagal jų su banku 2006-11-10 sudarytą kredito sutartį Nr. 06/423-1201 dėl 700 000 Lt paskolos vartojimo reikmėms suteikimo.

8Dėl atsakovo nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo 2010 m.

9Įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė taikoma tik savarankiškai nustačius šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės administracijos vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir/ar paslaugas).

10Žala nėra preziumuojama (CK 6.249 straipsnis), todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Vien tik įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais, dar nesuponuoja įmonės vadovo atsakomybės. Kasacinio teismo yra konstatuota, jog jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams mastas (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. O žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimų patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Šioje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. UAB ,,Miesto vaistinė‘‘ Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta 2011-08-02 bankroto byla ir nutartyje nurodyta, jog įmonės turtas – 535 001 Lt, o skolos sudaro 816 023,49 Lt. Ieškovė įrodinėja, jog įmonei bankroto byla turėjo būti keliama 2010 metais, todėl vertintinas 2009-03-31 įmonės balansas, kuriame nurodytas įmonės turtas 1 254 197 Lt vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 111 873 Lt vertės. Įmonės balansas bankroto iškėlimo dieną - 2011-08-02 - įrodo, jog įmonės turtas praėjusiais finansiniais metais - 2010 m.- buvo 643 232 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 892 188 Lt vertės, todėl darytina išvada, jog įmonė neteko turto vertės, bet ir sumažino kreditinius reikalavimus. Palyginus 2011-08-02 balanso eilutes ,,per vienerius metus mokėtinos sumos‘‘ ir ,,trumpalaikiai įsipareigojimai‘‘, darytina išvada, jog 2010 m. jie buvo 892 188 Lt vertės, o 2011m.- 854 427 Lt vertės, t. y. 37 761 Lt didesni, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai yra tokio pat dydžio - 82 970 Lt vertės, tačiau 2010 m. yra nurodoma turto vertė 643 232 Lt, t. y. 128 403 Lt didesnė nei 2011-08-02, todėl palyginus 37 761 Lt didesnius kreditinius reikalavimus su įmonės turto 128 403 Lt didesne mase, negalima padaryti išvados, jog dėl nesikreipimo 2010 metais įmonei buvo padaryta žala. Nuo ieškovo įrodinėjamos datos 2010 metų iki bankroto bylos iškėlimo 2011-08-02 praėjo nedidelis laiko tarpas ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai neįrodo, jog per 7 mėnesių laikotarpį kreditiniai reikalavimai iš esmės išaugo. Paminėti finansinės atskaitomybės dokumentai įrodo, jog nuo 2009 metų mažėjant įmonės turto vertei, mažėjo ir įmonės kreditiniai reikalavimai, todėl šios ieškinio dalies nėra pagrindo tenkinti. Kreditorės UAB ,,Limedika‘‘ kreditinis reikalavimas jo pateikimo dieną -2011-09-14 - buvo apskaičiuotas 639 229, 80 Lt ir 107 571, 40 Lt delspinigių, šis kreditinis reikalavimas susidarė UAB ,,Limedika‘‘ tiekiant prekes pagal 2009 m. gruodžio mėn. pirkimo-pardavimo sutartį, iš esmės pradėjo formuotis nuo 2010 m. kovo 10 d. ir tai įrodo skolos apskaičiavimo lentelė. Pirkimo- pardavimo sutartyje buvo nustatytas 90 dienų atsiskaitymo atidėjimo terminas nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos, prekės buvo tiekiamos nuolat, buvo vykdoma veikla, todėl negalima padaryti išvados, jog šio kreditoriaus reikalavimo dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu dėl to, kad atsakovas nesikreipė 2010 metais dėl bankroto bylos iškėlimo.

11Dėl 2009-05-06 laidavimo sutarties Nr. 06/423-1201-L1 su AB DNB banku sudarymo

12Šia sutartimi UAB „Miesto vaistinė“ įsipareigojo visu savo turtu atsakyti bankui, jei P. G. ir jo sutuoktinė J. G. netinkamai vykdys savo prievoles pagal jų su banku 2006-11-10 sudarytą kredito sutartį Nr. 06/423-1201 dėl 700 000 Lt paskolos vartojimo reikmėms suteikimo ir pagal šią sutartį buvo patvirtintas 2014-09-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 562 301, 44 Lt ir 3996 Lt dydžio AB DnB NORD kreditinis reikalavimas UAB ,,Miesto vaistinė‘‘ bankroto byloje Nr. B2-205-123/2014. 2014-10-08 šis kreditinis reikalavimas buvo sumažintas iki 277 622, 44 Lt (80 405, 02 EUR), todėl darytina išvada, jog fiziniais asmenys P. G. ir J. G. neįvykdė dalies savo prievolės AB DnB bankui, todėl atsakomybė pagal laidavimo sutartį kilo BUAB ,,Miesto vaistinė‘‘. Šios sutarties sudarymo metu 2009-05-06 atsakovas save nurodė UAB ,,Miesto vaistinė‘‘ direktoriumi, nors tuo metu buvo įregistruotas įmonės akcininkas ir atstovavo įmonei kaip akcininkas. Tačiau tiek akcininkas, tiek direktorius iš esmės tais pačiais pagrindais atsako įmonei, jei jie savo veiksmai padaro žalą įmonei. Byloje įrodyta, jog atsakovas tuo metu buvo akcininkas, kuris nebuvo nusišalinęs nuo įmonės valdymo, 2009 metais pasirašinėjo įmonės balansus, pasirašė paminėtą sutartį. Juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė – kaip viena verslo veiklos organizavimo formų įstatymo jam garantuojamą teisinį subjektiškumą įgyvendina per specialias organizacines struktūras – valdymo organą (kolegialų ir (ar) vienasmenį) ir dalyvių susirinkimą (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, CK 2.82 straipsnio 2 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalys). Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Šioje byloje būtina įvertinti atsakovo veiksmų pobūdį ginčo sandorio sudarymo metu. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovas savo įmonės turtu laidavo už savo asmeninę skolą, todėl darytina išvada, kad atsakovas, būdamas abiejų sandorių – kreditavimo ir laidavimo - dalyvis ir turėjo visą reikšmingą informaciją tiek apie įmonės, tiek savo kaip fizinio asmens finansinę padėtį, tačiau vis tiek sudarė laidavimo sandorį, t.y., užtikrino savo asmeninės skolos grąžinimą įmonės turtu tuo sumažindamas UAB ,,Miesto vaistinė‘‘ mokumą ir apribodamas jo galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais, nes byloje įrodyta, kad jis kaip fizinis asmuo su banku neatsiskaitė, jam buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, todėl sudarant laidavimo sutartį kaip akcininkas jis neveikė įmonės interesais. Vien atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jis sudarant laidavimo sutartį nebuvo įregistruotas įmonės direktorius , nepašalina jo civilinės atsakomybės kreditoriams.

13Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams nustatyta, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004). Pagal CK2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvio atsakomybė kreditoriams gali būti konstatuota nustačius šias atsakomybės sąlygas: nesąžiningus veiksmus, kreditoriams padarytą žalą ir priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, patvirtinančias, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių tretiesiems asmenims ir šis negalėjimas yra atsiradęs būtent dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų; CK 2.50 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti juridinio asmens dalyvio nesąžiningumą ir to nulemtą juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009). Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Šioje byloje nustatyta, kad įmonė 2009-05-06 laidavo už asmeninę įmonės akcininko 700 000 Lt paskolą, suteiktą dar 2006-11-10, todėl akivaizdu, jog atsakovui buvo žinoma jo, kaip fizinio asmens turtinė padėtis, kuri jau 2009 m. gegužės mėn. nebuvo gera , nes bankas pareikalavo laidavimo. Asmeninės paskolos suma buvo labai didelė, todėl atsakovas kaip įmonės akcininkas, kuriam keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai (CK 2.4 str.), turėjo įvertinti UAB ,,Miesto vaistinė‘‘ kreditorių interesus ir įmonės turtinę padėtį bei būsimą pareigą grąžinti jo asmeninę skolą bankui. Šioje byloje būtina įvertinti sudaryto sandorio rūšį - laidavimas. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Iš laidavimo sutarties nustatyta, jog ji buvo neatlygintinė, todėl akivaizdu, jog šiuo sandoriu įmonė tik papildomai įsipareigojo už pagrindinį skolininką, negaudama jokio atlygio. Tai toks sandoris, kuris įmonei nesukūrė jokio produkto, nebuvo sudarytas dėl įmonės komercinės ūkinės veiklos, todėl jis nevertintinas, kaip įprastos ūkinės komercinės rizikos sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis Nr. 3K-3-420/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Šiuo sandoriu bendrovės akcininkas prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013). Taigi tiek bendrovės vadovas, tiek akcininkas prieš sudarydamas konkretų sandorį, turi maksimaliai atidžiai ir rūpestingai įvertinti visas reikšmingas tokiam sandoriui sudaryti aplinkybes, apsvarstyti, kokios ekonominės naudos tokio sandorio sudarymas turės bendrovei ir ar jo sudarymas nereikš pernelyg didelės rizikos, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį ir kreditorių interesus. Analizuojant laidavimo sandorį tokios išvados padaryti negalima, nes jis sukėlė neigiamas turtines pasekmes UAB ,,Miesto vaistinė‘‘, o šios pasekmės yra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais, nes UAB ,,Miesto vaistinė‘‘ bankroto byloje AB DnB banko 2014-09-15 nutartimi buvo patvirtintas pradinis 562 301, 44 Lt kreditinis reikalavimas, kildinamas iš šios laidavimo sutarties, o 2014-10-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo sumažintas iki 277 622, 44 Lt (80 405, 02 EUR), nes buvo dalis skolos išieškota iš pagrindinių skolininkų, todėl ši ieškinio dalis tenkintina ir ieškovei iš atsakovo priteistini 277 622, 44 Lt žalos atlyginimo.

14Kita ieškinio dalis atmestina.

15Atsakovui yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, todėl iš jo nepriteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 83 str. 1d.8p.).

16Teismas, vadovaudamasis CPK 268– 270 straipsniais,

Nutarė

17ieškinį patenkinti iš dalies.

18Priteisti bankrutuojančiai UAB ,,Miesto vaistinė‘‘ iš P. G. 277 622, 44 Lt žalos atlyginimo ( 80 405, 02 EUR).

19Kitą ieškinio dalį atmesti.

20Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai