Byla 2-2569/2011
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ bankroto bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ pareiškimą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ bankroto bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ pareiškimą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, apibrėžiančių įmonės nemokumą kaip pagrindą iškelti įmonei bankroto bylą.

6Ieškovas UAB „Serneta“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Norfos mažmena“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti D. G.. Ieškovas nurodė, kad atsakovas jam iki šiol už 2006-2009 m. laikotarpį nesumoka 1 169 293,93 Lt nuomos mokesčio, palūkanų ir delspinigių, dėl kurių priteisimo ginčo teisenos tvarka ieškovas jau yra kreipęsis su ieškiniais į teismą. Atsakovui už 2010 m. lapkričio mėnesį nesumokėjus ieškovui 292 152,62 Lt nuomos mokesčio bei išlaidų už elektros energiją, ieškovas 2010 m. gruodžio 2 d. raštu pareikalavo, kad atsakovas šią skolą sumokėtų per 30 dienų, priešingu atveju bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Atsakovas iki šiol ieškovui skolos nesumokėjo. Iš šių aplinkybių ieškovas padarė išvadą, kad atsakovas yra nemokus.

7Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad jis nėra nemokus. Priešingai, atsakovas yra stabiliai ir pelningai veikianti įmonė, kuri 2010 m. rugsėjo 30 d. turėjo turto už 125 599 862 Lt, o jos pelnas siekė 15 754 365 Lt. Tuo tarpu ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu pagal nuomos sutartis.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Norfos mažmena“ bankroto bylą bei ieškovui UAB „Serneta“ skyrė 10 000 Lt baudą. Teismas nutarties dalyje dėl atsisakymo kelti atsakovui bankroto bylą nurodė, kad pagal UAB „Norfos mažmena“ 2010 metų balansą, įmonės turto vertė 2010 m. buvo 134 730 309 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 93 388 595 Lt, ilgalaikių skolų įmonė neturėjo, grynasis pelnas siekė 13 651 744 Lt, pardavimo pajamos – 1 251 598 885 Lt; pagal UAB „Norfos mažmena“ 2011 m. pirmojo pusmečio balansą, įmonės turtas 2011 m. birželio 30 d. sudarė 125 228 558 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 75 919 678 Lt; pagal UAB „Norfos mažmena“ pateiktą kreditorių sąrašą, įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 767 810,97 Lt, tarp kreditorių darbuotojų nėra. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas padarė išvadą, kad konstatuoti įmonės nemokumą nėra jokio pagrindo, nes įmonė neturi pradelstų įsipareigojimų, viršijančių pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie mokesčių ar kitų privalomųjų įmokų nemokėjimą, apie tai, jog įmonė būtų sustabdžiusi ar nutraukusi savo veiklą, ketintų pradėti likvidavimo procedūrą, būtų viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, jog negali atsiskaityti arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Iš atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad įmonė veiklą vykdo pelningai - 2011 m. pirmąjį pusmetį įmonės grynasis pelnas sudarė 7 967 166 Lt. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas eilėje savo nutarčių konstatavo, kad UAB „Norfos mažmena“ finansinė padėtis yra gera, bendrovė yra ekonomiškai stiprus juridinis asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1007/2011; 2011 m. balandžio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-902/2011; 2011 m. gegužės 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2–1299/2011; 2011 m. liepos 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1577/2011). Teismas įvertino ir tai, kad dėl skolos dydžio tarp ieškovo ir atsakovo kilę ginčai, nagrinėjami Vilniaus pirmos apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme. Atsakovui ginant savo interesus teisme, teismas negali padaryti išvados, kad atsakovas negali atsiskaityti su ieškovu dėl atsakovo turtinės padėties ir, kad atsakovo veikla turi būti stabdoma Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka. Be to, net visų ieškovo reikalavimų atsakovui kitose nagrinėjamose civilinėse bylose suma nedaro jokios reikšmingos įtakos atsakovo mokumo vertinimui.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Ieškovas UAB „Serneta“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. 2010 m. gruodžio 2 d. įspėjime dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, buvo nurodytas atsakovo įsiskolinimas, susidaręs už 2010 metus, o ne kaip skundžiamoje nutartyje nurodyta - už 2006-2009 metus. Be to, ieškovas ieškinius dėl 1 169 293,33 Lt skolų, susidariusių už 2006-2009 m., priteisimą iš atsakovo, teismui pateikė jau po to, kai išsiuntė įspėjimą atsakovui apie bankroto bylos iškėlimą;
  2. teismas netinkamai įvertino atsakovo finansinę būklę, nes iš atsakovo finansinių duomenų matyti, kad jo per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršija pusę balanse įrašytos turto vertės. Teismas nepagrįstai remdamasis tik atsakovo paaiškinimais padarė išvadą, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės. Be to, teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad atsakovo turtas įkeistas už trečiųjų asmenų prievoles 86 847 049,83 Lt sumai bei atsakovas yra 111 294 999,36 Lt sumai laidavęs už trečiųjų asmenų prievoles;
  3. atsakovas pateikė informaciją tik apie tas jo atžvilgiu iškeltas civilines bylas, kuriose paskirti posėdžiai;
  4. teismas nesurinko visų įrodymų, turinčių reikšmės šios bylos nagrinėjimui, bei dėl teisėjo atostogų nesudarė galimybės ieškovui susipažinti su atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, dėl ko užkirto kelią ieškovui pateikti papildomus paaiškinimus bei prašymus. Ieškovas, surinkęs papildomus duomenis apie atsakovo finansinę būklę, pateiks juos teismui.

12Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad aplinkybė, jog ieškovas bando prisiteisti iš atsakovo įsiskolinimus, dar nepatvirtina, jog atsakovas tikrai yra skolingas ieškovui. Be to, tarp ieškovo ir atsakovo vyksta daug teisminių ginčų. Teismas tinkamai įvertino atsakovo finansinę būklę. Ieškovas remiasi 2009 metų atsakovo finansiniais duomenimis, kuriuos jau išanalizavo Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-902/2011 bei konstatavo, kad atsakovas yra ekonomiškai stiprus juridinis asmuo. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog jam nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga dėl teisėjo atostogų, o į atsakovą dėl finansinių duomenų pateikimo nesikreipė. Atsakovo žiniomis, ieškovo atstovas nuvyko į teismą susipažinti su bylos medžiaga tą dieną, kuomet vyko šios bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka. Ieškovas nepateikė jokių papildomų duomenų apie atsakovo finansinę būklę.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas netenkinamas.

15Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti 3 savarankiški bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) kai įmonė yra nemoki; 2) kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) kai įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Šiuo atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovui UAB „Norfos mažmena“ keltina bankroto byla remiantis pirmuoju savarankišku bankroto bylos iškėlimo pagrindu – įmonės nemokumu.

16Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės esamas bei būsimas galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

17Teisėjų kolegija, iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad pagal atsakovo 2011 m. balandžio 29 d. sudaryto balanso duomenis, atsakovas 2009 m. gruodžio 31 d. turėjo 145 689 643 Lt vertės turto, o 2010 m. gruodžio 31 d. turėjo 134 730 309 Lt vertės turto (b.l. 61-62, t. 2). Tuo tarpu pagal atsakovo kreditorių sąrašą, atsakovas 2011 m. rugpjūčio 11 d. buvo pradelsęs kreditoriams sumokėti 767 810,97 Lt (b.l. 165-170, t. 2). Teismui ex officio pateikus paklausimus apie atsakovo įsiskolinimą valstybės biudžetui, iš Vilniaus apskrities MI bei VSDFV Vilniaus skyriaus pažymų nustatyta, kad atsakovas tokio pobūdžio įsiskolinimų neturi (b.l. 230, 233, t. 1). Be to, iš atsakovo 2011 m. balandžio 29 d. sudarytos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2009 m. atsakovas gavo 2 303 316 Lt pelno, o 2010 m. gavo 13 651 744 Lt pelno. Iš šių įrodymų viseto teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas yra aktyvus rinkos dalyvis, plėtojantis savo ūkinę – komercinę veiklą, kurio pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai neviršija pusės jo turimo turto vertės. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, jų tarpusavio ryšį ir įrodytinumo lygį bei priėjo pagrįstos išvados, kad atsakovas nėra pripažintinas nemokiu vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi (CPK 176-178 str., 183 str., 185 str., Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d.).

18Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, jog sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, yra lyginami ne įmonės turimi įsipareigojimai ir sumos, mokėtinos per vienerius metus, o įmonės pradelsti įsipareigojimai ir įmonės turimo turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2514/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2525/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2387 ir kt.). Todėl ieškovo atskirojo skundo argumentai, kad teismas privalėjo vertinti atsakovo turimus įsipareigojimus ir sumas, mokėtinas per vienerius metus, atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys susiformavusiai teismų praktikai, nustatinėjant įmonės nemokumą pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį.

19Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovo atskirojo skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai nepasisakė dėl aplinkybės, jog dalis atsakovo turto yra įkeista bei dalimi savo turto atsakovas yra laidavęs už trečiųjų asmenų prievoles. Teisėjų kolegija šį ieškovo atskirojo skundo argumentą laiko nepagrįstu todėl, kad Įmonių bankroto įstatymo nuostatos nenumato imperatyvo, draudžiančio į įmonės balansą įtraukto įkeisto ar kitaip apsunkinto turto vertę vertinti kartu su kito turto verte, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1119/2010). Priešingai, Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog sprendžiant dėl įmonės nemokumo, turi būti įvertinta visų rūšių įmonės turto, įtraukto į įmonės balansą, vertė.

20Iš eilės Įmonių bankroto įstatymo teisinių nuostatų teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo bei atitinkamai nustatinėjant įmones finansinę padėtį, įrodymus, atspindinčius faktinę įmonės finansinę būklę, visų pirma turi pareigą pateikti įmonės, kurios atžvilgiu inicijuota bankroto byla, vadovas (Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 2 d., 9 str. 1 d. ir 2 d. 1-2, 4 p.). Tuo tarpu ieškovas (kreditorius) teigdamas, kad atsakovo vadovo pateikti finansiniai duomenys yra neteisingi, turi pareigą šią savo prielaidą įrodyti (CPK 12 ir 178 str., Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacine tvarka nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovo kreditorių sąrašas ar kiti finansiniai duomenys yra netikslūs ar neteisingi. Todėl ieškovo atskirojo skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais finansiniais duomenimis bei neišsireikalavo kitų įrodymų, atmetami kaip neįrodyti (CPK 12 ir 178 str.).

21Pagal susiformavusią teismų praktiką, vertinant įmonės nemokumą, į įmonės pradelstų įsipareigojimų sumą neįskaitomi tie įmonės įsipareigojimai, kuriuos atsakovas ginčija teisme, jei šių įsipareigojimų dydis turi esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-564/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-562/2011 ir kt.). Todėl ieškovo atskirojo skundo argumentas, kad atsakovo pateiktas jo atžvilgiu iškeltų civilinių bylų sąrašas nėra išsamus, atmetamas kaip neįtakojantis atsakovo mokumo/nemokumo būsenos.

22Be to, Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas vienintelis ribojimas, kurio kreditorius turi laikytis prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, tai yra kreditorius apie šį savo ketinimą turi pranešti skolininkui raštu. Tuo tarpu jokių kitų ribojimų (įskaitant pradelstos skolos dydį, terminą ar privalomą kreipimąsi su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo), kurie būtų taikomi kreditoriaus pareiškimui dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, įstatymo leidėjas nenumatė. Todėl ieškovo atskirojo skundo argumentai, kuriais jis analizuoja skolos atsakovui atsiradimo terminą bei atskiria šią skolą nuo kitų skolų, dėl kurių priteisimo kreipėsi į teismą su ieškiniais, atmetami kaip nepagrįsti ir nesusiję su jokiais galimais Įmonių bankroto įstatymo teisės normų pažeidimais.

23Teisėjų kolegija atmeta ir tuos atskirojo skundo argumentus, kuriais ieškovas įrodinėja proceso teisės normų pažeidimą, teigdamas, jog teismas jam neleido susipažinti su bylos medžiaga dėl teisėjo atostogų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylų procese, kaip ir kitose civilinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose, galioja rungimosi principas, reiškiantis, jog kiekvienas asmuo privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 1 str. 1 d., 12 str. ir 178 str.). Ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių šią jo prielaidą, pastarasis ieškovo atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip neįrodytas (CPK 12 ir 178 str.).

24Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Serneta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų,... 6. Ieškovas UAB „Serneta“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas... 7. Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Ieškovas UAB „Serneta“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas... 12. Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Atskirasis skundas netenkinamas.... 15. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti 3... 16. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės... 17. Teisėjų kolegija, iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad pagal atsakovo... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne... 19. Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovo atskirojo skundo argumentą, kad... 20. Iš eilės Įmonių bankroto įstatymo teisinių nuostatų teisėjų kolegija... 21. Pagal susiformavusią teismų praktiką, vertinant įmonės nemokumą, į... 22. Be to, Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas... 23. Teisėjų kolegija atmeta ir tuos atskirojo skundo argumentus, kuriais... 24. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti...