Byla 1A-91-651/2015
Dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės, kolegijos teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant prokurorams Vidai Kaubrytei, Jolantai Sarpalienei, Juozui Sykui, nuteistajam T. B., jo gynėjai advokatei Aušrai Žukienei, nukentėjusiesiems R. K., V. K., jų atstovei advokatei Stanislovai Jorudienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

3T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams.

4Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 6 punktą, 68 straipsnį, 69 straipsnį, 71 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 metams ir paskirta 10 MGL, tai yra 1300 Lt (377 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokėti nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5Iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiųjų V. K. ir R. K. priteista 17264 Lt (5000 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

6Iš T. B. nukentėjusiesiems V. K. ir R. K. priteista 2000 Lt (579 Eur) procesinėms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Nustatė

8T. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 18 d., apie 2 val. 30 min., ( - ), vairuodamas P. B. priklausantį automobilį VOLKSWAGEN BORA, valstybinis registracijos numeris ( - ) ir važiuodamas Šilalės kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 4, 5, 9, 122, 133,134, 231.1, 231.2 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir meteorologines sąlygas, esant vingiuotam kelio ruožui ir blogam matomumui, t. y. dideliam rūkui ir dulksnai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kelio ruože, kuriame priešpriešines eismo juostas skiria ištisinė kelio ženklinimo linija važiavo ne dešiniau ištisinės linijos, atsiradus kliūčiai nesulėtino greičio, neapvažiavo kliūties, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl to partrenkė kelio važiuojamąja dalimi ėjusį J. K., o pastarajam po partrenkimo likus gulėti kelio važiuojamosios dalies priešpriešinėje eismo juostoje, nesiėmė visų reikiamų priemonių J. K. saugumo ir kitų šiuo keliu galinčių važiuoti transporto priemonių saugaus eismo užtikrinimui, nepažymėjo, nepaženklino pavojingos J. K. gulėjimo važiuojamojoje dalyje vietos bei visais įmanomais būdais neįspėjo apie kliūtį ir pavojų kitus eismo dalyvius, dėl to ant kelio važiuojamosios dalies sužalotą ir gulintį J. K. pervažiavo priešais atvažiuojantis automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris ( - ) priklausantis J. M., kurį vairavo G. M., taip padarė eismo įvykį, sužalojo J. K., kuris dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų mirė.

9Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo panaikinti 2014-10-09 nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti nešališkam teismui. Nurodo, kad teismo nuosprendis, kaip ir ikiteisminis tyrimas, yra šališkas, neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas.

10Dėl šališko ir neobjektyvaus ikiteisminio tyrimo nurodo, kad papildomai susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga buvo rasta anksčiau nebuvusių duomenų, būtent: 2012-09-05 Šilalės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro V. Armono kreipimasis į Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą G. Danielių dėl tyrimo perdavimo kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai. Remiantis šiuo raštu bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tyrusių autoįvykį, tarnybinių pranešimų mano, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas šališkai. VPK Šilalės rajono PK KP tyrėja B. Eitutienė, viršininkas G. Vaičikauskas tarnybiniais pranešimais informavo, kad dėl to, jog kito automobilio vairuotojo G. M. motina dirba Šilalės rajono policijos komisariate Prevencijos poskyrio vyr. specialiste, atlikti tyrimą objektyviai ir nešališkai, atsižvelgus į žmogišką subjektyvumą, nėra įmanoma. Dėl šios priežasties kreipėsi į aukštesnįjį prokurorą, kuris taip pat prašė ikiteisminio tyrimo medžiagą perduoti kitam policijos komisariatui. Pasak apelianto, šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad ikiteisminis tyrimas galėjo būti atliktas šališkai dėl to, jog G. M. motina dirba tame pačiame policijos komisariate, o D. P. yra prokuroro padėjėjo brolis. Nesutiko su Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro G. Ž. padaryta išvada, jog dėl to, kad šioje byloje nėra išaiškinta, kurio asmens padaryti Eismo taisyklių pažeidimai nulėmė nukentėjusiojo mirtį ar dėl eismo įvykio nėra kaltas pats J. K., negalės Prevencijos poskyrio vyr. specialistė ar prokuroro padėjėjas kaip nors paveikti ikiteisminio tyrimo. Apelianto teigimu, tokia išvada yra absurdiška ir nurodo, kad būtent aiškinantis aplinkybes pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje ir nustatinėjant procesinius asmenų statusus, labiausiai įmanomas bylos tyrimo neobjektyvumas ir šališkumas, apie tai savo tarnybiniuose pranešimuose įspėjo pareigūnai B. E. ir G. V., o vėliau tai akivaizdžiai pasireiškė ir galutinėje teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Prokurorė, kontroliuodama ikiteisminį tyrimą, negalėjo nematyti ir nesuprasti, kad tyrimas gali būti aiškiai neobjektyvus ir šališkas, todėl nuteistasis tvirtina, kad savo pasyviu neveikimu ji pritarė tokiai tyrimo eigai.

11Dėl šališko ir neobjektyvaus teisminio nagrinėjimo nuteistasis nurodo, kad 2014-05-28 teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 58 straipsnio l dalies 4 punktu, buvo pareikštas nušalinimas teisėjui E. Žukauskui bei ikiteisminį tyrimą kontroliavusiai prokurorei dėl to, kad abu kartu važinėjasi į darbą. Nuteistasis įsitikinęs, kad tokia neprocesinė bendradarbiavimo forma, pasireiškianti ekonomine savitarpio pagalba, suteikia pagrindo manyti ir abejoti šių pareigūnų objektyvumu ir šališkumu nagrinėjant konkrečią bylą.

12Taip pat nuteistasis mano, kad teismo šališkumą patvirtina ir tai, kad nebuvo apklausti visi liudytojai. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu pareiškė, jog parodymus duos po to, kai byloje bus apklausti visi asmenys, nurodyti kaltinamajame akte, ir asmenys, kuriuos prašė iškviesti į teismo posėdį. Į pirmąjį teismo posėdį neatvyko liudytojai D. P., V. J., L. P. (į kitus teismo posėdžius jie kviečiami nebuvo). Jis primygtinai reikalavo kviesti šiuos liudytojus, nes D. P., Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjo A. P. brolis, važiavo kartu su G. M., kurio motina dirba Šilalės rajono PK. Pareigūnas V. J. dalyvavo įvykio vietos apžiūrose 2012-08-18 ir 2012-08-23 bei sudarė skirtingus eismo įvykio planus. L. P. paskutinė bendravo su žuvusiuoju eismo įvykyje. Norėdamas paaiškinti atsiradusius sugadinimus ant automobilio VOLKSWAGEN BORA važiuoklės apačios, prašė į teismo posėdį kviesti liudytojus G. D., I. B., D. K., M. B., tačiau teismas juos atsisakė kviesti. Teismui atsisakius kviesti jo nurodytus liudytojus ir siekdamas paneigti kaltinamajame akte nurodytą jo išvažiavimo į kelkraštį ir automobilio sugadinimo faktą toje vietoje teismo prašė atlikti eksperimentą (BPK 197 str.). Nuteistasis nurodo, kad teismas tokį jo prašymą atmetė, nors to kelio ruožo atkarpa ir vieta visiškai nepasikeitė, idealiai atitiko metų laiką tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Dėl nurodytų priežasčių teigia, kad teismas nesiekė nustatyti objektyvios tiesos, išsiaiškinti visų jį teisinančių aplinkybių, patikrinti galimas logiškas versijas. Teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, šališkai, todėl jis atsisakė duoti parodymus.

13Apeliantas nurodo, kad teismas jo kaltę grindžia 2012-08-18, 2012-08-20, 2012-08-27 eismo įvykių apžiūros protokolais, kurie skiriasi. Pirmame eismo įvykio apžiūros protokole plane yra užfiksuoti automobiliai, dalyvavę eismo įvykyje, žmogaus kūnas, kraujo dėmės. Jokių kitų žymių, susijusių su eismo įvykiu, nėra fiksuota. Tik 2012-08-23, praėjus 5 dienoms, eismo įvykio vietoje nustatomas 32,8 metrų rato vėžių pėdsakas kelkraštyje, randama variklio apsaugos detalė, nuskustos žolės ploteliai. Nei prokurorei, nei teismui nekilo jokių abejonių dėl skirtingų pažymėtų faktų, neįvertino, kad 5 dienos, žinant, kad tame kelio ruože eismo intensyvumas gana nemažas, yra ilgas laiko tarpas. Teismui pateikė VĮ „Tauragės regiono keliai“ informaciją, kad Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, 2012 m. valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. ( - ) ( - ) ruože, nuo 0,00 iki 4,17 km eismo intensyvumas – 798 automobiliai per parą. Per 5 paras pro vietą, kurioje įvyko eismo įvykis, pravažiavo apie 3990 automobilių. Pasak apelianto, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad 32,8 metro rato vėžė kelkraštyje – skustos žolės ploteliai, fiksuoti eismo įvykio plane, padaryti jo vairuojamo automobilio VOLKSWAGEN BORA. Nuteistasis teigia, kad jo kaltės neįrodo ir specialisto išvada Nr. 11-2783, kuria vadovavosi teismas, nurodydamas, kad lyginamųjų augalų pavyzdžius sudaro tokie patys augalai. Aprašomojoje dalyje specialistas nurodo, kad „...visi pavyzdžiuose pateikti ir pirmiau išvardinti augalai Lietuvoje yra dažni, sutinkami dirvonuose, pakelėse, palaukėse ir kituose augimvietėse, – ant automobilio dugno rastų augalų įvairovė pasižymi unikalia požymių visuma, kuri pilnai atitinka augalų pavyzdžio iš įvykio vietos požymių visuma“. Tokia specialisto išvada tik patvirtina jo nurodytą, bet teismo nepatikrintą faktą, kad po mašinos apačia atsiradę nubrozdinimai ir pakibę augalai atsirado kitoje vietoje ir kitu laiku.

14Apeliantas nurodo, kad nuo pat pirmosios apklausos visuomet tvirtino ir teigė, jog važiavo dešine kelio puse, o posūkyje ištisinės skiriamosios juostos nebuvo pervažiavęs ar kitaip įvažiavęs į kairę kelio juostą iki susidūrimo su J. K.. Nuosprendyje padaryta teismo išvada, kad jis negalėjo partrenkti J. K., einančio kelio viduriu, nes tai prieštarauja specialisto ir kompleksinės medicininės eismo įvykio ekspertizės išvadomis, yra niekuo nepagrįsta. Teismo posėdžio metu ekspertas V. P. į teisėjo klausimą atsakė, kad „...kas būtų jeigu būtų, mes neatsakinėjame. Yra tiriamos faktinės aplinkybės, jeigu analizuoti bylos medžiagą ir ne tik mūsų padarytas ekspertizes, buvo aptikti pėdsakai važiavimo, įvažiavimo į žolę, buvo aptikti pėdsakai nuo automobilio dugno, identifikuotas sutapimas, visi faktai rodo, kad partrenkiant pėsčiąjį buvo išvažiuota į kairįjį kelkraštį.“, t. y. ekspertas atsakė, kad jis išvadą duoda pagal jam pateiktą medžiagą. Nuteistojo įsitikinimu, ekspertui ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pateikta neteisinga, ir tai sąlygoja neteisingas ekspertų išvadas. Be to, ir esant tokiai pateiktai medžiagai, ekspertas neduoda kategoriškos išvados pagal taikomą išvadų skalę, o tik nurodo: „...tikėtina, kad ...“. Nuteistojo teigimu, teismo padaryta kategoriška išvada, kad jo vairuojamas automobilis VOLKSWAGEN BORA, prieš partrenkiant J. K., buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, nėra ir negali būti teisinga. Teismo posėdžio metu ekspertas V. P. pakartojo ir patvirtino, kad susieti tiesioginiu priežastiniu ryšiu eismo įvykį vien tik su vairuotojo veiksmais negali, nes situacija išskirtinė, abu eismo dalyviai prisideda prie šio eismo įvykio kilimo. Išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų, žuvusiojo ir automobilio VOLKSWAGEN BORA vairuotojo, veiksmai. Nuteistasis pažymi, kad tokią išvadą ekspertas padarė net ir esant tokiai šališkai ir neobjektyviai ikiteisminio tyrimo medžiagai.

15Taip pat nuteistasis nesutinka su teismu, jog jis tuoj po autoįvykio nesiėmė priemonių užtikrinti eismo įvykio vietos saugumą, nors kartu pripažįsta, kad jis įjungė avarines šviesas ir atsistojęs prie savo automobilio, kuris stovėjo kelio viduryje, mojavo įjungtu telefono aparatu. G. M. patvirtino, kad matė jo, nuteistojo, automobilį su įjungtomis automobilio šviesomis, įjungtus žibintus, matė jį mojuojantį rankomis su įjungtu telefonu. G. M. taip pat patvirtino, kad, kai pamatė jį, „...buvo nemažas atstumas, nors buvo didelis rūkas...“. Kodėl pamatęs kliūtį nestabdė, nepasakė. Kodėl pamatęs ant kelio gulintį žmogų taip pat nestabdė, o važiavo toliau, G. M. nepaaiškino. Nuteistojo nuomone, teismas padarė aiškiai subjektyvią išvadą, kad nėra pagrindo netikėti liudytojo G. M. parodymais (nors jie aiškiai priešingi, negu nurodo teismas), kad jis nesuprato rodomų įspėjamųjų ženklų ir, neturėdamas galimybės sustabdyti automobilio, pervažiavo nukentėjusįjį palikdamas jį tarp ratų. Taigi teismas mano, kad G. M. nepažeidė KET reikalavimų ir jo veiksmuose tiesioginio priežastinio ryšio su autoįvykio metu kilusiomis pasekmėmis nėra. Nuteistasis teigia, kad tokia teismo išvada prieštarauja byloje surinktai medžiagai, paties G. M. parodymams. Kadangi G. M. kliūtį pamatė iš tolo, todėl, apelianto manymu, jis turėjo pakankamai laiko įvertinti situaciją ir stabdyti automobilį. To nepadaręs, G. M. pažeidė KET 133, 134 punktų reikalavimus. Taip pat atkreipia dėmesį, kad G. M., Šilalės r. PK pareigūnės sūnus, kaip asmuo, tiesiogiai dalyvavęs eismo įvykyje, pirmą kartą buvo apklaustas po įvykio praėjus daugiau kaip mėnesiui, t. y. 2012-09-21.Teismo daroma išvada nuosprendyje, kad byloje ikiteisminis tyrimas yra atliktas tinkamai, laikantis BPK normų, reikalavimų, prieštarauja surinktos bylos medžiagos turiniui.

16Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, jog teismas neanalizavo paties pėsčiojo veiksmų, nevertino jo būklės. Neginčytinai nustatyta, kad J. K., būdamas neblaivus, tamsiu paros metu, esant ypač blogam matomumui, būdamas apsirengęs tamsiais rūbais, keldamas grėsmę eismo saugumui, sudarydamas kliūtį eismo priemonėms, ėjo keliu nesinešdamas šviečiančio žibinto, nevilkėdamas ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, neturėdamas prisisegęs atšvaito. Be to, J. K. kraujyje rasta midazolamo, kuris vartojamas nemigos gydymui, sukelia migdomąjį poveikį, o vartoti jį su alkoholiu draudžiama. Teismas nesiaiškino, kodėl vežamas J. K. nebuvo parvežtas į namus, nors ten važiavo, kodėl jo kraujyje rasti raminamieji medikamentai. Nuteistojo manymu, visas šias aplinkybes bei J. K. psichinę būklę galėjo paaiškinti liudytojai, kuriuos teismas atsisakė kviesti į posėdį.

17Nuteistasis tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas, kaip ir teisminis nagrinėjimas šioje teisminėje byloje, buvo atliktas neobjektyviai, šališkai, nesiekta nustatyti tiesos, neatlikti visi procesiniai veiksmai, dėl to nuosprendis yra neteisėtas ir neteisingas.

18Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad procesinį sprendimą priėmė šališkas teismas, ginčija kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

21Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas šališkai. Pasak apelianto, šališkumą patvirtina pačių pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriais, siekdami, kad tyrimas būtų atliekamas objektyviai ir nešališkai, prašė tyrimo medžiagą perduoti tirti kito komisariato pareigūnams.

22Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Šilalės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras V. Armonas 2012-09-05 kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą G. Danėlių dėl tyrimo perdavimo kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai (t. 1, b. l. 6). Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras G. Žebelys padarė išvadą, kad duomenų, jog Prevencijos poskyrio vyr. specialistė ar prokuroro padėjėjas, kol G. M. ir D. P. procesinis statusas yra tik liudytojo arba iš viso neturi jokio procesinio statuso, gali kaip nors paveikti tyrimą, nenustatyta. Todėl pavedė Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokurorei R. Kiselevičienei toliau organizuoti ir kontroliuoti ikiteisminį tyrimą Nr. 93-1-00431-12 (t. 1, b. l. 9). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje įtarimai buvo pareikšti tik T. B. (t. 2, b. l. 73). D. P. bei G. M. byloje apklausti kaip liudytojai (t. 2, b. l. 6, 59–66). Pareigūnai prašė perduoti tyrimo medžiagą kitai ikiteisminei įstaigai dėl G. M. ir D. P. ryšių su ikiteisminėse įstaigose dirbančiais darbuotojais. Kadangi jiems nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšti jokie įtarimai, todėl teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas šališkai, nėra pagrindo. Jokio suinteresuotumo dėl T. B. nenustatyta. Be to, nesutiktina su apeliantu, jog ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina netinkamai atliktą tyrimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo kruopščiai renkami visi įrodymai, apklausti liudytojai, siekiant išsiaiškinti visas įvykio detales, paskirtos net kelios ekspertizės. Todėl kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ikiteisminis tyrimas yra atliktas tinkamai, laikantis BPK atitinkamų normų reikalavimų, todėl abejoti ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad apeliantas ikiteisminio tyrimo metu taip pat nereiškė nušalinimų prokurorei, kuri kontroliavo ikiteisminį tyrimą (BPK 60 str. 2 d., 4 d.).

23Apeliantas taip pat teigia, kad neobjektyvus ir šališkas buvo ir teisminis nagrinėjimas. Nurodė, kad teisėjas E. Žukauskas ir prokurorė R. Kiselevičienė važinėja kartu į darbą ir iš jo, o tai sukelia pagrįstų abejonių dėl jų objektyvumo ir šališkumo nagrinėjant bylą. Be to, pasak apelianto, teismo neobjektyvumą, nenorą išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes ir šališkumą patvirtina tai, kad atsisakė tenkinti kaltinamojo prašymus iškviesti liudytojus bei atlikti eksperimentą, siekiant paneigti kaltinamajame akte nurodytą įvažiavimo į kelkraštį ir automobilio sugadinimo faktą.

24Nustatyta, kad kaltinamojo T. B. advokatas teismo posėdžio metu pareiškė nušalinimą prokurorei R. Kiselevičienei ir teisėjui E. Žukauskui. Šis prašymas išspręstas Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-05-28 nutartimi. Kadangi kaltinamojo atstovas nenurodė BPK 58 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, todėl prašymas nušalinti teisėją E. Žukauską bei prokurorę R. Kiselevičienę atmestas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalyje, o BPK 58 ir 59 straipsniuose nustatyti nušalinimo (nusišalinimo) pagrindai bei tvarka, kurių pažeidimas laikomas esminiu BPK pažeidimu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjamos bylos atveju vertinant nešališkumo subjektyviuosius aspektus byloje nėra ir apeliantas nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti konkretaus pirmosios instancijos teismo teisėjo asmeninį suinteresuotumą byla. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjos šališkumo. Apeliantas teismo šališkumą objektyviąja prasme argumentuoja aplinkybe, kuri neatitinka nė vieno iš BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nušalinimo pagrindų ir nesukelia jokių pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Tai, kad teisėjas ir prokurorė dėl ekonominių tikslų važinėja tuo pačiu automobiliu į darbą, nesuteikia pagrindo manyti, kad teisėjas gali būti šališkas. Be to, prašymai, išspręsti ne kaltininko naudai, nepatvirtina teisėjo neobjektyvumo ar šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti vienos iš bylos šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Konstatuotina, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta.

25Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkami įvertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai apeliantą pripažino kaltu dėl eismo įvykio.

26Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tiesiogiai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl T. B. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių būtų nepagrįstai suvaržytos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatyta.

27Dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, jog vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų kaltinamasis (nuteistasis) ir (ar) jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

28Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai kaltinamojo kaltę grindžia 2012-08-18,

292012-08-23, 2012-08-27 eismo įvykių apžiūros protokolais, kurie skiriasi. Mano, kad po 5 dienų atliktos įvykio apžiūros metu nustatyti faktai negali būti vertinami kaip pagrįsti, nes per 5 dienas į kelkraštį galėjo įvažiuoti ir kita mašina, nes šioje vietoje yra intensyvus eismas. Teigia, kad kitų duomenų, patvirtinančių jo įvažiavimą į kelkraštį, nėra. Kolegija nesutinka su apelianto išdėstytais argumentais ir konstatuoja, kad faktą apie kaltininko eismo įvykio metu įvažiavimą į kelkraštį patvirtina ne tik įvykio apžiūros protokolai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai. Įvažiavimą į kelkraštį patvirtina 2012-08-18 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo protokolas, kuriame nurodyta, jog, apžiūrėjus automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. ( - ) rastos apgadintos automobilio dešiniosios dalys, matosi variklio apatinės apsaugos vaizdas, ant automobilio apatinės konstrukcijos užkibusių žolių vaizdas (t. 1, b. l. 55–63). 2012-08-27 automobilio „Volkswagen Bora“, valst. Nr. ( - ) papildomos apžiūros metu paimtos po automobilio apačia rastos žolės bei jų dalys (t. 1, b. l. 64–69). 2012-10-17 apžiūros protokolas patvirtina, kad eismo įvykio vietoje aptiktas detalės fragmentas yra atsidalijęs nuo „Volkswagen Bora“, valst. Nr. ( - ) variklio skyriaus plastikinės apsaugos, kuri sumontuota automobilio apačioje. Pažymėtina, kad automobilio „Volkswagen Bora“ variklio skyriaus apsauginis gaubtas buvo apgadintas iki atsidalijant įvykio vietoje rastam detalės fragmentui (t. 1, b. l. 71–73). Nurodyta aplinkybė apie apsauginio gaubto apgadinimą iki įvykio patvirtinta liudytojo M. B. parodymais. M. B. nurodė, kad T. B. pas jį atvyko 2012-07-25 ir nurodė, kad kliudė automobilio dugną. Apžiūrėjus matėsi sulaužyta apsauga, tačiau ji laikėsi ir jos netaisė. Buvo prikibę žolių, tačiau jos per laiką turėjo iškristi (t. 4, b. l. 11–12). Ši aplinkybė patvirtina, kad eismo įvykio metu T. B. apsauginis gaubtas buvo apgadintas ir dėl to lengvai galėjo atskilti esant kontaktui su žole. Kad kaltinamojo vairuojamas automobilis turėjo kontaktą su kelkraštyje augančia žole, patvirtina ne tik rastas automobilio „Volkswagen Bora“ detalės fragmentas, bet ir specialisto išvada Nr.11-2783 (12), kuri patvirtina, jog 2012-08-27 paimtas augalų pavyzdys iš įvykio vietos ir du augalų pavyzdžiai, paimti 2012-08-27 iš po automobilio „Volkswagen Bora“, valst. Nr. ( - ) yra vienodi – lyginamuosius augalų pavyzdžius sudaro tokie patys augalai (t. 1, b. l. 79–81). Nesutiktina su apeliantu, kad specialisto išvada dėl augalų sutapimo patvirtina jo nurodytą faktą, kad atsiradę nubrozdinimai ir pakibę augalai atsirado kitoje vietoje ir kitu laiku. Priešingai, specialisto išvadoje yra nurodyta, jog augalų pavyzdys iš įvykio vietos ir du augalų pavyzdžiai, paimti iš po automobilio „Volkswagen Bora“, valst. Nr. ( - ) yra vienodi – lyginamuosius augalų pavyzdžius sudaro tokie patys augalai. Be to, pažymėtina, kad faktą, jog kaltinamasis išvažiavo į kairįjį kelkraštį, patvirtina ne vien ši specialisto išvada, bet ir visi kiti nurodyti įrodymai. Visų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad 2012-08-23 įvykio apžiūros protokole nurodyta informacija yra teisinga, todėl teismas pagrįstai rėmėsi šiuo įrodymu.

30Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis prieš partrenkiant J. K. jau buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Teigia, kad tai paneigia J. M. skaičiavimai. Pasak apelianto, pateikti skaičiavimai įrodo, kad kaltinamojo vairuojamo automobilio „Volkswagen Bora“ apačia nesiliečia nei su kelkraščiu, nei su asfalto danga, o tai paneigia eksperto V. P. nurodytas aplinkybes apie išvažiavimą į kelkraštį.

31Iš J. M. pateiktų skaičiavimų apie kelio ir automobilio skersinio profilį matyti, kad automobilio dugno aukštis nuo žemės yra 0,20 cm. Lėkšto griovio šlaito nuolydis – 0,12 cm, aukštis nuo automobilio dugno (sijos) iki žemės (tie duslintuvu) – 0,10 cm (t. 3, b. l. 174–187). Specialistas J. M. teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas patvirtino išvadą, kad automobilio dugnas nesiekė žemės būtent tame kilometre. Nurodė, kad yra 2 cm skirtumas tarp rato ašies ir dugno, automobilio dugno aukštis lygioje vietoje yra apie 20 cm, mašina buvo pakrypusi, tačiau žemės nelietė. Taip pat nurodė, jog, atlikdamas automobilio matavimus, neįvertino vairuotojo svorio, galimą jo vežamo krovinio svorį, tik išdėstė atstumus (t. 4, b. l. 23–24). Aiškinamajame rašte J. M. nurodė, kad kelio vietoje skersinio kelio profilio matavimai buvo atlikti 2014-02-04 dar esant sniegui, tačiau sniegas buvo nukastas iki rudeninės žolės. Pagal užfiksuotus duomenis 2015-01-26 buvo nubraižytas eismo įvykio vietos skersinis kelio profilis. Matavimai pakartoti 2015-04-21 ir užfiksuoti nežymūs pakitimai (0,5 cm), todėl įvertinęs matavimo paklaidas, nurodė, kad kelio profilio matmenys nepasikeitė (t. 4, b. l. 19). Nurodyti duomenys patvirtina, kad J. M. matavimai atlikti praėjus daugiau nei dvejiems metams po eismo įvykio. Nors liudytojas J. M. nurodė, kad kelio gruntas nei nusėda, nei pakyla, tačiau taip pat nurodė, kad negali nustatyti, koks eismo įvykio metu buvo žolės aukštis, be to, kaip minėta, J. M. nevertino ir automobilio apkrovos, buvusios eismo įvykio metu. Nors liudytojo J. M. teigimu, kelio gruntas nesikeičia, tačiau neaišku, kokius jo pakitimus gali paveikti ne natūralūs gamtos veiksniai, o techniniai veiksniai, pavyzdžiui, kelio valymas, lyginimas greideriu, sunkiasvorio transporto važiavimas ir pan. Liudytojas J. M. nepaneigė, jog kelkraščiai nebūna valomi. Nurodė, kad jeigu yra laiko, valomi ir kelkraščiai. Kaip buvo valoma šita vieta, negalėjo nurodyti (t. 4, b. l. 25). Atlikti skaičiavimai po eismo įvykio praėjus daugiau nei dvejiems metams kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikslumo. Kolegija, remdamasi J. M. pateiktais matavimais, neturi pagrindo konstatuoti faktą, kad kaltinamasis neišvažiavo į kelkraštį, nelietė žolės bei nuo jo automobilio neatskilo dugno detalė. Be to, aplinkybę, jog T. B. nebuvo išvažiavęs į kelkraštį prieš susidūrimą su J. K., paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

32Specialisto išvadoje Nr.11K-363(12) nurodyta, kad J. K. buvo partrenktas neprivažiavus vietos, kurioje nustatyta 30x70 kraujo dėmė, automobiliui važiuojant kairiąja kelio puse ir, tikėtina, kairiaisiais ratais įvažiavus į kairįjį kelkraštį, žmogui esant važiuojamojoje dalyje, 1,15 metro atstumu nuo važiuojamosios dalies (t. 1, b. l. 135–152). Ši išvada buvo padaryta pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Kad 2012-08-23 įvykio apžiūros protokole nurodytas faktas apie įvažiavimą į kairįjį kelkraštį teisingas, patvirtinta kitais bylos duomenimis, todėl nėra pagrindo teigti, kad specialisto išvada padaryta pagal neteisingus duomenis. Faktą, kad kaltinamasis pėsčiąjį partrenkė jau važiuodamas kairiąja kelio puse, patvirtina ir automobilio sugadinimai bei pėsčiojo buvimo vieta po susidūrimo su kaltininko vairuojama transporto priemone. Kaltinamasis pėsčiąjį partrenkė automobilio dešiniąja puse, tai patvirtina nustatytai automobilio „Volkswagen Bora“ automobilio sugadinimai (t. 1, b. l. 55–63). Nustatyti automobilio sugadinimai paneigia apelianto nurodytą faktą, kad pėsčiasis perskriejo per automobilio viršų. Taip pat neatitinka byloje nustatytų faktų teiginys, jog pagal ekspertizės akte nurodytus skaičiavimus automobilis antrą kartą turėjo pervažiuoti žmogų. Specialistas V. P. nurodė, jog pėsčiasis buvo nublokštas į priekį, kur buvo užfiksuota kraujo dėmė, t. y. po susidūrimo pėsčiasis buvo kairėje kelio eismo juostoje, kuria ir ėjo (t. 1, b. l. 37). Teismo posėdžio metu ekspertas V. P. taip pat patvirtino, kad žmogus nuo partrenkimo vietos buvo nublokštas automobilio judėjimo kryptimi dešiniau. Nurodė, jog partrenkto žmogaus judėjimo greitis yra mažesnis. Nesant duomenų, kad J. K. būtų pervažiuotas automobilio ratu, pasitvirtina faktas, kad įvykio metu partrenktą žmogų automobilis spėjo aplenkti ir žmogus parkrito jau pravažiavusiam automobiliui iš dešinės. Šią aplinkybę patvirtina automobilio sugadinimai. Eksperto teigimu, nebūtinai turėjo būti paliestas dešinysis veidrodėlis, kad būtų patvirtintas faktas, jog partrenktas žmogus nusirito per dešinįjį automobilio šoną. Duomenų, kad žmogus būtų skriejęs per automobilio viršų, nėra.

33Byloje esanti medžiaga taip pat nepatvirtina nuteistojo versijos, kad pėsčiasis ėjo kelio viduriu. Kompleksinės medicininės eismo įvykio ekspertizės metu nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilis „Volkswagen Bora”, valst. Nr. ( - ) J. K. partrenkė jam stovint vietoje. Po partrenkimo J. K. ant važiuojamosios dalies gulėjo išilgai kelio, galvūgaliu link artėjusio automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) kniūbsčias. Automobilis „Volkswagen Golf“ judėjo ta pačia kryptimi kaip ir ėjo J. K.. Visi šie faktai patvirtina, kad pėsčiasis po susidūrimo su kaltinamojo vairuojama transporto priemone buvo kairėje eismo juostoje, kuria ėjo iki susidūrimo. Nurodyti faktai paneigia apelianto versiją, jog jis važiavo dešiniąja kelio juosta, o pėsčiasis ėjo kelio viduriu, ir tik prieš lenkdamas ar po žmogaus partrenkimo pasuko į priešingą eismo juostą. Be to, kompleksinės medicininės eismo įvykio ekspertizės akte Nr.11K-138(13) nurodyta, jog automobiliui važiuojant dešiniąja kelio puse, o pėsčiajam einant kairiąja kelio puse, tarp jų kontakto nebūtų buvę (t. 1, b. l. 179–186). Visi nurodyti faktai patvirtina, kad kaltinamasis išvažiavo į priešingą eismo juostą, kurioje buvo J. K., iki susidūrimo su pėsčiuoju ir ja važiuojant partrenkė J. K.. Automobiliui neišvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, autoįvykio nebūtų įvykę. Taigi visų surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad kaltinamasis buvo išvažiavęs į kelkraštį ir kad į jį išvažiavo dar iki susidūrimo su pėsčiuoju. Netikėti specialistų, ekspertų tyrimų, atliktų po eismo įvykio, išvadomis kolegija neturi jokio pagrindo. Nors ekspertizės išvadoje pateiktos tikėtinos išvados, tačiau visų surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad dėl eismo įvykio kaltas T. B..

34Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis nesiėmė priemonių užtikrinti saugumo, ir teigia, jog susidariusioje situacijoje jis elgėsi tinkamai. Pasak apelianto, partrenktąjį G. M. pervažiavo ne dėl jo veikimo ar neveikimo, o dėl paties netinkamai atliktų veiksmų. Teigia, jog G. M. turėjo galimybę stabdyti automobilį, nes kliūtį pamatė iš toli, kaip ir nurodė pats G. M., todėl nesutinka su teismu, kad G. M. nepažeidė KET 133, 134 punktų reikalavimų.

352013-11-27 ekspertizės akto Nr. 11K-138(13) išvadų 7 punkte konstatuota, kad eismo įvykio kilimą, kai automobiliu „Volkswagen Golf‘, valst. Nr. ( - ) buvo pervažiuotas J. K., techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „Volkswagen Bora“ vairuotojo T. B. veiksmai – pertrenkęs pėsčiąjį J. K. ir pastarajam po pertrenkimo likus gulėti kelio važiuojamosios dalies priešpriešinėje eismo juostoje nesiėmė visų reikiamų priemonių J. K. saugumo ir kitų šiuo keliu galinčių važiuoti transporto priemonių saugaus eismo užtikrinimui, nepažymėjo, nepaženklino pavojingos J. K. gulėjimo važiuojamojoje dalyje vietos bei visais įmanomais būdais neįspėjo apie kliūtį ir pavojų kitus eismo dalyvius (t. 1, b. l. 184). Kaltinamasis nurodė, jog degė automobilio žibintai, buvo įjungęs avarines automobilio šviesas bei atvažiuojant automobiliui mojavo įjungtu telefono aparatu. Dėl nurodytų aplinkybių ginčo nėra, tačiau, apelianto teigimu, priešingai nei konstatavo teismas, jis ėmėsi visų galimų veiksmų per trumpą laiką (3 min.) užtikrinti saugumą. Pasak apelianto, G. M. kliūtį pastebėjo tuomet, kai buvo „ne mažas atstumas“, tačiau neaišku, kodėl nestabdė automobilio.

36Bylos duomenimis patvirtinta, kad iš karto po eismo įvykio kaltinamojo automobilis sustojo dešinėje kelio dalyje. Kaltinamasis įjungtu telefono aparatu mojavo stovėdamas šalia savo automobilio. Parblokštas J. K., kaip nustatyta iš bylos medžiagos, po susidūrimo su automobiliu, parkrito kairėje kelio pusėje, kuria vėliau atvažiavo G. M.. G. M. parodė, kad, kai pamatė automobilio šviesas, buvo nemažas atstumas, nors buvo rūkas, tačiau per jį matėsi automobilio šviesos. Tik privažiavus prie pat automobilio pamatė, kad šalia jo stovi žmogus ir mosikuoja rankomis, vienoje rankoje turėjo telefoną. Kai galvą pasuko atgal į kelią, pamatė gulintį žmogų, iki jo atstumas siekė iki 1 m. Iš karto pradėjo stabdyti ir vairą pasuko taip, kad nepervažiuotų žmogaus ratais (t. 2, b. l. 59–60). Iš G. M. parodymų matyti, kad gulintį žmogų ant kelio pamatė iki jo likus vos 1 m. Apelianto iš G. M. duotų parodymų konteksto išimtas sakinio fragmentas „... buvo ne mažas atstumas, nors buvo didelis rūkas“ nurodo atstumą, kada jis pamatė automobilio šviesas, o ne ant kelio gulintį žmogų. Kadangi apelianto automobilis su įjungtomis šviesomis bei avariniais žibintais stovėjo priešingoje kelio juostoje nei važiavo G. M., todėl tik pamačius automobilio žibintus, stabdyti automobilio nebuvo būtinybės. Be to, nesutiktina su apeliantu, jog G. M. nepaaiškino, kodėl pamatęs ant kelio gulintį žmogų, nestabdė. G. M. aiškiai nurodė, jog tik pamatęs žmogų suprato, jog nespės sustabdyti, todėl vairą pasuko taip, kad jis būtų po automobiliu ir tuomet pradėjo stabdyti automobilį. Bylos duomenys patvirtina, kad atvažiuojančiam „Volkswagen Golf“ vairuotojui, esant nedideliam matomumui, sunku buvo išvengti užvažiavimo ant kelyje gulinčio asmens, dėl to ant jo ir buvo užvažiuota. Jeigu ne T. B. netinkami veiksmai, G. M. nebūtų užvažiavęs ant jau partrenkto žmogaus. Šiuo atveju detalesnis T. B. veiksmų analizavimas neturi esminės reikšmės, nes tai, kad G. M. užvažiavo ant žmogaus, yra susiję ne su jo paties netinkamais veiksmais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad G. M. nepažeidė KET reikalavimų ir jo veiksmuose tiesioginio priežastinio ryšio su autoįvykio metu kilusiomis pasekmėmis nėra. Be to, saugumo neužtikrinimas iš esmės nesąlygojo J. K. mirties. Eksperto išvadomis yra konstatuota, kad mirtį sukėlė J. K. sužalojimai, patirti pirmojo smūgio metu, t. y. susidūrus su kaltinamojo vairuojama transporto priemone (t. 1, b. l. 187–195). Teismo posėdžio metu ekspertas R. P. paaiškino, kad kaltinamojo automobilio padarytas sužalojimas – kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu – yra kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio „Volkswagen Golf“ padarytas sužalojimas priskirtinas prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

37Apeliantas teigia, jog teismas visiškai nevertino paties pėsčiojo veiksmų ir jo kaltės dėl eismo įvykio, netyrė jo psichinės būklės. Su tokia apelianto pozicija nesutiktina.

38Ekspertų nurodyta, kad tikėtina, jog eismo įvykio kilimą, kai automobiliu „Volkswagen Bora“, valst. Nr. ( - ) buvo partrenktas pėsčiasis J. K., techniniu požiūriu sąlygojo pėsčiojo J. K. veiksmai – tamsiu paros metu esant ribotoms matomumo sąlygoms keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį transporto priemonių eismui ėjo keliu nesinešdamas šviečiančio žibinto arba nevilkėdamas ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, neturėdamas prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito (t. 1, b. l. 179–186). Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad pėsčiasis ėjo priešinga kryptimi, nei važiavo kaltinamasis. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis, prieš partrenkdamas J. K., išvažiavo į priešingą eismo juostą ir tai sąlygojo eismo įvykį. Nors techniniu požiūriu eismo kilimo priežastis buvo ne tik T. B., bet ir J. K. veiksmai, ir jie abu pažeidė KET reikalavimus, tačiau kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tiesioginis priežastinis ryšys dėl eismo įvykio kilimo yra būtent T. B. veiksmai. Jeigu T. B. nebūtų išvažiavęs į priešingą eismo juostą, J. K., kuris ėjo priešpriešinio eismo juosta į ją įėjęs apie 1,15 metro ir neturėjo šviesą atspindinčių drabužių bei kitaip neapsisaugojęs, nebūtų partrenktas, nes ėjo priešinga eismo juosta nei važiavo T. B.. Taigi J. K. netinkami veiksmai neturi tiesioginio priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu. Nagrinėjamu atveju būtent T. B., esant sudėtingoms oro sąlygoms (nakties metu buvo rūkas), nepasirinko saugaus greičio ir kelio posūkyje išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl to partrenkė toje juostoje ėjusį pėsčiąjį. Bylos duomenimis paneigta apelianto versija, kad J. K. ėjo kelio viduriu. Jo psichinė būklė neturi jokios reikšmės, nes ne tai sąlygojo eismo įvykį. Taip pat visiškai jokios įtakos neturi aplinkybės, susijusios su J. K. važiavimu namo, todėl teismas neturėjo pagrindo jų aiškintis.

39Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, t. y., kaltininko veikos požymių detalizacija atskleidžiama ne baudžiamajame įstatyme, o, šiuo atveju, poįstatyminiame teisės akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Šioje byloje taikytina įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių redakcija, t. y., 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1222 redakcija. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir kito žmogaus žūtį) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

40Apibendrinant tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp nuteistojo T. B. padarytų KET 122, 133 ir 134 punktų reikalavimų pažeidimo ir nukentėjusiojo J. K. sužalojimo, todėl sutiktina su teismo posėdžio metu išsakyta prokuroro nuomone, jog pagal formuojamą teismų praktiką iš kaltinimo gali būti pašalinti bendrieji KET 4, 5 ir 9 punktų reikalavimų pažeidimai bei KET 231.1 ir 231.2 punktų reikalavimai, kurie nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, tačiau vertinant tai, jog apeliaciniame skunde tokie reikalavimai neišsakyti, bei tai, jog bendrųjų reikalavimų pažeidimai yra glaudžiai susiję su specialiųjų reikalavimų pažeidimais, nuosprendis dėl kaltinimo apimties sumažinimo nekeistinas. Taigi apelianto kaltė pažeidus kelių eismo saugumo taisykles vairuojant transporto priemonę ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, pilnai įrodyta. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino T. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

41Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti ar keisti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

42Dėl proceso išlaidų

43Nukentėjusieji pateikė prašymą pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiųjų savo nuožiūra pakviestam atstovui (advokatui) už suteiktas teisines paslaugas sumokėtą 587 Eur (2014-12-17 – 300 Lt, 2015-05-07 – 200 Eur, 2015-09-08 – 300 Eur).

44Kaip numato BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014).

45Analizuojamu atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmestas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusieji 2014-12-17 advokatei S. Jorudienei sumokėjo 300 Lt (87 Eur), 2015-05-07 – 200 Eur, 2015-09-08 – 300 Eur. Iš viso apeliacinės instancijos teisme nukentėjusieji advokatei sumokėjo 587 Eur.

46Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012 ir kt.).

47Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėta keliuose teismo posėdžiuose, išsamus įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, nukentėjusieji teismui neteikė jokio procesinio dokumento. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į tai, kad advokatė S. Jorudienė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jai nebuvo būtinybės naujai susipažinti su byla, daro išvadą, jog nurodyta suma turi būti atlyginta iš dalies, t. y. iš nuteistojo T. B. priteisiant nukentėjusiesiems V. K. ir R. K. po 150 Eur (BPK 106 str. 2 d.).

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

50Priteisti iš nuteistojo T. B. nukentėjusiesiems V. K. ir R. K. po 150 Eur proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, 67 straipsnio 2 dalies... 5. Iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiųjų V. K. ir R. K.... 6. Iš T. B. nukentėjusiesiems V. K. ir R. K. priteista 2000 Lt (579 Eur)... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą... 8. T. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 18 d., apie 2 val. 30 min., (... 9. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo panaikinti 2014-10-09 nuosprendį... 10. Dėl šališko ir neobjektyvaus ikiteisminio tyrimo nurodo, kad papildomai... 11. Dėl šališko ir neobjektyvaus teisminio nagrinėjimo nuteistasis nurodo, kad... 12. Taip pat nuteistasis mano, kad teismo šališkumą patvirtina ir tai, kad... 13. Apeliantas nurodo, kad teismas jo kaltę grindžia 2012-08-18, 2012-08-20,... 14. Apeliantas nurodo, kad nuo pat pirmosios apklausos visuomet tvirtino ir teigė,... 15. Taip pat nuteistasis nesutinka su teismu, jog jis tuoj po autoįvykio nesiėmė... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, jog teismas neanalizavo paties... 17. Nuteistasis tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas, kaip ir teisminis nagrinėjimas... 18. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas... 21. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas... 22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Šilalės... 23. Apeliantas taip pat teigia, kad neobjektyvus ir šališkas buvo ir teisminis... 24. Nustatyta, kad kaltinamojo T. B. advokatas teismo posėdžio metu pareiškė... 25. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai ištyrė visas bylos... 26. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 27. Dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, jog vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1... 28. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai kaltinamojo kaltę grindžia... 29. 2012-08-23, 2012-08-27 eismo įvykių apžiūros protokolais, kurie skiriasi.... 30. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis prieš partrenkiant... 31. Iš J. M. pateiktų skaičiavimų apie kelio ir automobilio skersinio profilį... 32. Specialisto išvadoje Nr.11K-363(12) nurodyta, kad J. K. buvo partrenktas... 33. Byloje esanti medžiaga taip pat nepatvirtina nuteistojo versijos, kad... 34. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis nesiėmė priemonių... 35. 2013-11-27 ekspertizės akto Nr. 11K-138(13) išvadų 7 punkte konstatuota, kad... 36. Bylos duomenimis patvirtinta, kad iš karto po eismo įvykio kaltinamojo... 37. Apeliantas teigia, jog teismas visiškai nevertino paties pėsčiojo veiksmų... 38. Ekspertų nurodyta, kad tikėtina, jog eismo įvykio kilimą, kai automobiliu... 39. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto... 40. Apibendrinant tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 41. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 42. Dėl proceso išlaidų... 43. Nukentėjusieji pateikė prašymą pripažinti proceso išlaidomis... 44. Kaip numato BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 45. Analizuojamu atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal... 46. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų... 47. Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 49. nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.... 50. Priteisti iš nuteistojo T. B. nukentėjusiesiems V. K. ir R. K. po 150 Eur...