Byla 2K-340/2008
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Gintaro Godos,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutarties.

3Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas R. M. (R. M.) trijų mėnesių laisvės atėmimu, pagal 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas V. G.) – keturių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta šešių mėnesių ir vienos dienos laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką R. K. įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo nuo 2006 m. rugpjūčio 18 d. iki 2006 m. rugpjūčio 19 d., ir kardomosios priemonės – suėmimo nuo 2006 m. rugpjūčio 19 d. iki 2007 m. vasario 19 d. terminai ir laikyta, kad R. K. atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartimi nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6R. K. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, bendrabutyje, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), penkto aukšto bendro naudojimo prausykloje, pastūmė R. M. ir šis nukritęs susitrenkė galvą – taip R. K. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam R. M.

7Taip pat R. K. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. rugpjūčio 18 d., apie 16.40 val., bendrabutyje, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), penkto aukšto bendro naudojimo virtuvėje, sudavė medine lazdele V. G. tris kartus į dešinę ranką – taip šiam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje.

8Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

9Kasaciniame skunde nuteistasis R. K. nurodo, kad bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas – tai esminis BPK pažeidimas. Kasatoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio nagrinėti buvo paskirta trijų teisėjų kolegija, kurios pirmininkas – teisėjas Arūnas Kisielius, kiti teisėjai – Jūratė Damanskienė ir Vladislovas Ranonis. Kasatorius skunde pažymi, kad teisėja J. Damanskienė 2006 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje išnagrinėjo jo skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria nuteistajam R. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, ir skundą nutarė atmesti. 2006 m. rugsėjo 28 d. teisėjas A. Kisielius teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria jam buvo pratęsta paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir taip pat nutarė jo skundą atmesti. Apeliacinės instancijos teismo kolegijoje, nagrinėjusioje kasatoriaus apeliacinį skundą, dalyvaujant dviems teisėjams, sprendusiems jo skundus dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo ir jo termino pratęsimo, buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 44 straipsnio 5 dalis.

10Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Daiva Skorupskaitė–Lisauskienė siūlo R. K. kasacinį skundą patenkinti. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartį, kuria atmestas nuteistojo apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

11Prokurorė atsiliepime į nuteistojo R. K. kasacinį skundą nurodo, kad iš medžiagos dėl R. K. skundų nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme, gautos iš Vilniaus apygardos teismo archyvo, matyti, kad tie patys apygardos teismo teisėjai 2006 m. rugsėjo 14 d. ir 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimis atmetė įtariamojo R. K. apeliacinius skundus dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ir pratęsimo, o vėliau nagrinėjo jau nuteistojo asmens skundą toje pačioje byloje. Šis BPK pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą; BPK 58 straipsnio 2 dalies reikalavimai draudžia teisėjui dalyvauti procese, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą.

12Kasacinis skundas tenkintinas.

13Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių.

14Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004).

15Nagrinėjamoje byloje kyla abejonių dėl apeliacinės instancijos teismo nešališkumo objektyviąja prasme. BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Iš prie kasacinio skundo pridėtų nutarčių nuorašų ir prie atsiliepimo į kasacinį skundą pateiktų patvirtintų nutarčių kopijų matyti, kad nuteistojo R. K. skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarties skirti įtariamajam R. K. kardomąją priemonę suėmimą vienam mėnesiui teismo posėdyje nagrinėjo ir 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį atmesti R. K. skundą priėmė Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja J. Damanskienė. R. K. skundą dėl 2006 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo nutarties pratęsti jam kardomąją priemonę – suėmimą teismo posėdyje išnagrinėjo ir 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmetė Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas A. Kisielius. Teisėjai J. Damanskienė ir A. Kisielius nagrinėjamoje byloje buvo apeliacinės instancijos teismo kolegijos sudėtyje. Taigi kasacine tvarka skundžiama 2008 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis buvo priimta teisėjų kolegijos, kurios sudėtyje buvo teisėjai, kurie pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą negalėjo dalyvauti apeliaciniame procese. BPK 58 ir 59 straipsnių, nustatančių nušalinimo bei nusišalinimo pagrindus bei tvarką, pažeidimas laikomas esminiu BPK pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-384/2004, 2K-11/2005, 2K-100/2005, 2K-168/2007), todėl kasacine tvarka apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis yra naikintina.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ryšiai