Byla 2K-187/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2sekretoriaujant Dianai Šataitytei,

3dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui,

4gynėjams advokatams Arvydui Pociui, Ramūnui Petrėčiui,

5teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. A. ir R. B. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžio.

6Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. nuosprendžiu A. A. išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalyje, o R. B. dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, nes neįrodyta, kad jas padarant dalyvavo kaltinamieji.

7Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo nuteisti:

8A. A. – pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas šešiolikai metų;

9R. B. – pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šilalės rajono apylinkės teismo 1993 m. liepos 23 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, paskirtos ir neatliktos – aštuonių mėnesių devyniolikos dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams.

10Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo A. A. gynėją R. Petrėčių, nuteistojo R. B. gynėją A. Pocių, prašiusius kasacinius skundus patenkinti, prokurorą, prašiusį kasacinius skundus atmesti,

Nustatė

11A. A. ir R. B. nuteisti už tai, kad, būdami iš anksto susitarę ir veikdami organizuota grupe kartu su R. R. (byla nutraukta 2006 m. gegužės 16 d., suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai), R. Č., E. B. (byla nutraukta jiems mirus) ir D. S. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį), įvykdė šį nusikaltimą. A. A. 1996 m. gegužės 14 d. Telšiuose organizavo bendrą organizuotos grupės narių susitikimą, kurio metu aptartas apiplėšimo planas, pasiskirstyta vaidmenimis ir sutarta turint tikslą įvykdyti plėšimą įsibrauti į patalpas, panaudoti šaunamąjį ginklą, peilį ir pagrobti svetimą – Kirgizijos piliečių turtą. 1996 m. gegužės 15 d., apie 4.30 val., R. Č., R. B., D. S., E. B. ir R. R., pastarajam rodant kelią, tyrimo metu nenustatytu „Audi“ automobiliu nuvyko į sodininkų bendriją „Putinas“, esančią Telšių rajono Siraičių kaime. R. R. parodžius A. S. sodo namelį ir pasilikus saugoti automobilio, o E. B. saugant lauko duris, R. Č., R. B. ir D. S. per antro aukšto langą įsibrovė į sodo namelį, kur, grasindami panaudoti smurtą, t. y. nukreipdami į nukentėjusiuosius šaunamąjį ginklą – tyrimo metu nenustatyto kalibro ir modelio revolverį, peilius ir kuoką, užpuolė Kirgizijos piliečius J. F., S. M. ir G. I.. Grumtynių metu R. Č., R. B. ir D. S. bendrais suderintais veiksmais sudavė nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas daugybinius smūgius rankomis, peiliais, kuoka ir taip padarė J. F. ir G. I. nežymius sveikatos sutrikdymus, o S. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Po to pagrobė iš G. I. ir J. F. po 10 000 JAV dolerių iš kiekvieno, šiuos pinigus tarpusavyje pasidalijo, taip A. A. ir R. B. pagrobė didelės vertės svetimą turtą – 20 000 JAV dolerių (80 000 Lt).

12R. B. nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu plėšimo tikslu įsibrovęs į A. S. sodo namelį, sudavė smūgį peiliu S. M. į krūtinės ląstos kairę užpakalinę pusę, padarydamas durtinę pjautinę kiauryminę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje su 6-7 šonkaulių ir pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, taip sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą.

13Nuteistasis A. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. nuosprendį.

14Kasatorius nurodo, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Tokia išvada darytina todėl, kad prokuroro kasacinio skundo priimtinumo klausimą sprendė teisėjas A. Klimavičius, kuris kaip prokuroras dalyvavo tiriant šią bylą. Be to, byla pagal prokuroro prašymą ne dėl susidariusios situacijos išimtinumo, bet dėl abejonių Šiaulių apygardos teismo nešališkumu, buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Apie teismo šališkumą leidžia spręsti ir aplinkybė, kad, turint tikslą apriboti jo galimybes gintis nuo kaltinimo, nuo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios jam buvo paskirta kardomojo poveikio priemonė – suėmimas.

15Kasatoriaus nuomone, įvertindamas byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje reglamentuotų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Nagrinėjamoje byloje tarp nukentėjusiųjų S. M., G. I., J. F. ir liudytojo D. S. parodymų yra esminių prieštaravimų, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo įrodymų prieštaravimus pašalinti, tačiau tai nebuvo padaryta. Prieštaravimams pašalinti buvo būtina apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti nukentėjusiuosius, tačiau teismas nukentėjusiuosius apklausti nemotyvuotai atsisakė, nesiėmė priemonių tinkamai informuoti apie teismo posėdį ir pakviesti jame dalyvauti nukentėjusįjį S. M., todėl suvaržė jo teisę užduoti klausimus nukentėjusiesiems, kuri yra sudėtinė teisės dalyvauti tiriant įrodymus, teisės į gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą dalis, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 3 dalies d punktą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalis. Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas liudytojo D. S. parodymus įvertino ne atsižvelgdamas į įrodymų visetą, bet atskirai nuo kitų įrodymų, neatsižvelgdamas į jiems prieštaraujančius nukentėjusiųjų S. M., G. I., J. F., liudytojų R. A., V. G., S. G., A. S., R. R. parodymus. Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojo V. B. parodymus, nes neatsižvelgė į tai, kad jie prieštarauja liudytojo R. A. parodymams.

16Kasatoriaus nuomone, jo kaltė nusikaltimo padarymu nepagrįstai grindžiama aplinkybe, kad nukentėjusieji turėjo apsistoti jo nurodytame viešbutyje, nes tai prieštarauja liudytojo A. S. parodymams, taip pat aplinkybe, kad apie nukentėjusiųjų atvykimą žinojo tik nedidelis asmenų ratas, nes asmenų, žinojusių apie nukentėjusiųjų atvykimą, buvo gana daug. Darydamas išvadas apie faktines bylos aplinkybes teismas netinkamai įvertino įrodymų visumą pripažindamas, kad vykdant plėšimą panaudotas tikras šaunamasis ginklas, o ne jo imitacija. Liudytojo D. S. parodymai dėl šios aplinkybės negali būti laikomi patikimais, tuo tarpu reikšmingas išvadas apie ginklo pobūdį leidžia daryti aplinkybės, kad ginklas nešovė, o ginklu buvo atsikratyta, nepaisant to, kad jis nebuvo panaudotas darant nusikaltimą. Byloje surinktais įrodymais nėra patikimai nustatyta, kad pagrobtas didelės vertės turtas. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad tik nukentėjusysis J. F. turėjo 10 000 JAV dolerių, tuo tarpu liudytojo G. I. parodymais nebuvo galima grįsti išvados apie pagrobto turto vertę, nes įrodymas yra ydingas, byloje nėra liudytojų parodymų apie pagrobtas pinigų sumas rubliais, nėra muitinės deklaracijų, įrodančių, kad G. I. turėjo nurodytą pinigų sumą. D. S. parodymai dėl pagrobtos pinigų sumos nenuoseklūs. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas išvadas apie faktines bylos aplinkybes nepatikimais įrodymais, nuosprendį pagrindė ne įrodymais, bet prielaidomis, todėl pažeidė in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

17Kasatorius pažymi, kad teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad plėšimą jis padarė veikdamas organizuota grupe, ir atsižvelgė į ją skirdamas bausmę, nes pagal BK 60 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas negali atsižvelgti į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Be to, paskiriant jam bausmę, neatsižvelgta į tai, kad tiriant ir nagrinėjant jo bylą teisme buvo pažeista jo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, todėl, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, jam skirtina bausmė turėjo būti sušvelninta.

18Kasatorius paduotame kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų D. S., V. B. parodymus dėl jų procesinės padėties, asmeninių tarpusavio santykių, nenuoseklumo.

19Nuteistasis R. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. nuosprendį.

20Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas jį pripažino kaltu dėl kaltinime nurodytų nusikaltimų padarymo po to, kai suėjo įstatymo numatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, todėl teismas pažeidė BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktį. Išvadą, kad nuosprendžio priėmimo metu nebuvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, teismas motyvavo tuo, kad jis 1999 m. birželio 27 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, bijodamas, kad jam gali būti pareikštas įtarimas dėl kaltinime nurodyto plėšimo padarymo, taip siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ši teismo išvada nepagrįsta, nes jis nuo teisėsaugos institucijų nesislapstė. Iš Lietuvos Respublikos jis išvyko dar tada, kai nebuvo pripažintas nei įtariamuoju, nei jokiu kitu proceso dalyviu šioje byloje, nebuvo nė karto kviestas pas tyrėją ar prokurorą dėl šios bylos, pas juos dėl šios bylos nebuvo kviesti ir jokie kiti kaltinime nurodyti asmenys. Įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, kad išvykimo metu jam negalėjo būti žinoma apie tai, jog vyksta ikiteisminis tyrimas dėl kaltinime nurodytų nusikaltimų, ir nebuvo pagrindo bijoti, kad už šiuos nusikaltimus jis bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kasatorius pažymi, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino eiga nuo nusikaltimo padarymo dienos nenutrūko, nes baudžiamoji byla, iškelta dėl 1998 m. birželio 13 d. jo įvykdyto chuliganizmo, prokuroro nutarimu buvo nutraukta, motyvuojant tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

21Kasatorius teigia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jo gynėjas pateikė prašymą teismo posėdyje apklausti nukentėjusiuosius G. I. ir J. F., tačiau gynėjo prašymas buvo atmestas ir apsiribota tik nukentėjusiųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, perskaitymu. Dėl to nukentėjusieji taip ir liko nė karto neapklausti teismo posėdyje, o apeliacinės instancijos teismas, net nepasinaudojęs galimybe iškviesti nukentėjusiuosius į teismo posėdį, įrodymus įvertino išsamiai neištyręs visų bylos aplinkybių, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendį grindė nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, palankia kaltinimui liudytojų D. S., V. B. parodymų dalimi, tačiau neatsižvelgė į jam palankius liudytojų D. S. ir V. B. parodymus, duotus nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme 2009 m. vasario 23 d. ir balandžio 29 d., todėl įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį. Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad, atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, nesurinkta pakankamų ir patikimų jo kaltės įrodymų, todėl turėtų būti paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo jis dėl jam pareikštų kaltinimų išteisintas.

22Nuteistųjų A. A. ir R. B. kasaciniai skundai netenkintini.

23Dėl BPK 376 straipsnio taikymo

24Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

25Nuteistojo A. A. kasaciniame skunde yra teiginių, kad apeliacinės instancijos teismas, jo manymu, netinkamai vertino liudytojų D. S., E. B. parodymus, dėl jų procesinės padėties, asmeninių tarpusavio santykių, nenuoseklumo, neanalizavo jų gramatiniu (literatūriniu) aspektu, nurodo citatas iš jų parodymų, kurios, jo manymu, netinkamai vertintos; kad jis nurodė viešbutį nukentėjusiems; kad apie nukentėjusiųjų atvykimą žinojo nedaug žmonių; kad buvo padarytos netinkamos išvados dėl šaunamojo ginklo panaudojimo tik pagal liudytojo D. S. parodymus; kad apeliacinės instancijos teismas nesvarstė klausimo dėl didelės vertės turto pagrobimo iš nukentėjusiųjų; kad teismo išvados šiais klausimais neatitinka faktinėms bylos aplinkybėm ir kad dėl viso to buvo padarytos netinkamos apeliacinės instancijos teismo išvados.

26Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Didžioji dauguma kasaciniame skunde keliamų klausimų jau buvo tinkamai išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, į juos motyvuotai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kuriame pagrįstai padarytos naujos išvados, kurios atitinka byloje surinktus įrodymus ir leido priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

27Teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai, ir pasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.

28Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

29Nuteistieji A. A. ir R. B. kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis darant išvadas apie faktines bylos aplinkybes, padarė įrodymų vertinimo klaidų. Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje siekiant pašalinti prieštaravimus tarp liudytojo D. S. parodymų ir nukentėjusiųjų S. M., G. I. ir J. F. parodymų, nebuvo būtina apklausti nukentėjusiuosius nagrinėjant bylą teisme. Pakako to, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme šių asmenų parodymai buvo pakartotinai ištirti. Nuteistieji A. A. ir R. B. nepagrįstai kasaciniuose skunduose teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasinaudojo galimybe apklausti nukentėjusiuosius, jos net neišbandęs. Pažymėtina, kad rengdamasis nagrinėti bylą apeliacine tvarka teismas atliko visus veiksmus, kuriais buvo siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau nė vienas iš nukentėjusiųjų neatvyko dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, iš naujo ištyrė visų nukentėjusiųjų ir apeliaciniuose skunduose paminėtų liudytojų parodymus, juos išsamiai išanalizavo ir įvertino bei padarė kitas išvadas nei buvo padaręs pirmosios instancijos teismas, nurodydamas išsamius motyvus, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados nebuvo tinkamos ir dėl ko jos kritikuotinos. Todėl kasatoriai neteisingai skunduose nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiųjų S. M., G. I. ir J. F. bei liudytojo D. S. parodymų. Taip pat kasatoriai neteisingai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišdėstė visų įrodymų analizės. Iš apeliacinio teismo nuosprendžio matyti, kad kaip tik šis teismas nuosprendyje analizavo bei aptarė tiek visus įrodymus atskirai, tiek jų visumą ir tik, įvertinęs visų byloję surinktų įrodymu visetą, padarė atitinkamas išvadas. Liudytojo D. S. parodymai buvo gretinami su kitais įrodymais (nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga) ir tik tuomet, atsižvelgiant ir vertinant įrodymų visetą byloje, buvo padarytos tokios išvados.

30Pastebėtina, kad kasatoriai, visiškai neatsižvelgdami į apeliacinės instancijos teismo pakartotinai ištirtų įrodymų ir naujų bylos duomenų patikrinimo rezultatus, pateikia savo vertinimus dėl dalies nukentėjusiųjų S. M., G. I. ir J. F., liudytojų D. S., E. B. parodymų. Teisėjų kolegija, atsakydama į tokius skundo argumentus, dar kartą primena, kad kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų, nustatinėti įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių; atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismo motyvus dėl įrodymų vertinimo, išdėstytus apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (T. 7, b. l. 83-103), kolegija pažymi, kad kasatorių skunduose nurodyti bylos duomenys įvertinti visų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

31Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

32Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

33Kasatoriai skunduose mano, kad tie įrodymai, kuriais remdamasis apeliacinės instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nepatvirtina jų kaltės (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Jau minėta, kad įrodymų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas.

34Apeliacinės instancijos teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus nagrinėjamoje byloje suformuotas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, stengiantis pašalinti bylos nagrinėjimo metu atsiradusius prieštaravimus. Kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o teismo proceso dalyvių manymas, kad įrodymai turėtų būti vertinami kitaip, savaime nerodo BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti.

35Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ištirtais, išanalizuotais, sugretintais su kita bylos medžiaga nukentėjusiųjų parodymais, juos ypač kruopščiai lygino su liudytojų

36D. S., A. S., R. N., E. B., kaltinamojo R. R. parodymais, jeigu kai kuriuose jų parodymuose buvo prieštaravimų, juos pašalino ir tai nuosprendyje išsamiai aptarė. Iš apeliacinio teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, patikrinus ir įvertinus R. B. ir A. A. kaltinančius ir teisinančius bylos duomenys, be kita ko, buvo išsamiai analizuojami bei įvertinti ir A. A. teisinantys liudytojų R. A., S. ir V. G. parodymai.

37Taigi darytina bendra išvada, kad, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, byloje buvo atlikta visapusiška ir išsami viso bylos proceso metu byloje surinktų įrodymų visumos analizė, o įrodymų vertinimas atliktas išnagrinėjus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

38Dėl BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio taikymo nuteistajam R. B.

39Kasatorius R. B. nurodo, kad, jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagristai netaikė jam BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio, esant sąlygoms bei pagrindams jį taikyti, nes jis išvyko iš Lietuvos Respublikos nebūdamas nei įtariamuoju, nei turėdamas kokius nors kitus įsipareigojimus šioje byloje. Taip pat mano, kad Jungtinėje Karalystėje jis nesislėpė, o dirbo bei mokėsi, todėl senaties eiga šioje byloje nebuvo sustojusi.

40BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas.

41BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas.

42Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis BK 95 straipsnio prasme – tai tokia teisinė situacija, kai suėjus baudžiamajame įstatyme nustatytam terminui ir esant kitoms baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

43Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Taigi konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nustatyti BK 95 straipsnyje. Pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu.

44BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Pagal formuojama teismų praktiką apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta padarius naują nusikalstamą veiką: tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai (kasacinės bylos Nr. 2K–P–100 /2008, 2K–143/2008,

452K-332/2008).

46Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento. Senaties terminai pagal tas pačias taisykles skaičiuojami tiek sprendžiant klausimą dėl proceso pradėjimo, tiek jį tęsiant ir bylą nagrinėjant teisme, tame pačiame įstatyme, t. y. BK 95 straipsnyje vartojamai sąvokai „asmuo, padaręs nusikalstamą veiką“ nesuteikta skirtinga reikšmė ir ši sąvoka, taikant šio straipsnio atitinkamos dalies nuostatas, negali būti aiškinama skirtingai.

47Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką šioje byloje 1996 m. gegužės 15 d., ikiteisminis tyrimas nesuradus įtariamųjų buvo sustabdytas, o 1998 m. birželio 13 d. padarė kitą nusikalstamą veiką, už kurią 1999 m. sausio 12 d. buvo nuteistas pagal tuo metu galiojusio BK 225 straipsnio 2 dalį, o šį nuosprendį panaikinus ir pradėjus ją nagrinėti iš naujo, 1999 m. birželio 7 d. R. B. buvo įteiktas teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį (T. 4, b. l. 31); kadangi jis nurodytu laiku į teismo posėdį neatvyko, teismo nutartimi jam paskirtoji kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą ir vėliau paskelbta paieška, o 2006 m. vasario 16 d. pagal Europos arešto orderį jis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje. Todėl reikia sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. B. nuosprendžio priėmimo senaties termino eiga sustojo 1999 m. birželio 14 d. ir vėl pradėta skaičiuoti nuo 2006 m. vasario 16 d., nes, kaip jau minėta, pagal BK 95 straipsnio 3 dalį, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą.

48Pasislėpimu laikomi tokie tyčiniai veiksmai, kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat kai toks asmuo pažeidžia jam paskirtos kardomosios priemonės reikalavimus, šaukiamas neatvyksta į ikiteisminio tyrimo institucijas ar teismą, keičia savo gyvenamąją ar darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas svetimus ar suklastotus dokumentus ir pan. Bet kurio vieno iš anksčiau nurodytų veiksmų padarymas gali būti vertinamas kaip kaltinamojo pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. B., turėjęs atvykti į teismo posėdį, pasislėpė – išvyko į kitą šalį ir tik paskelbus paiešką buvo surastas, o nagrinėjamojoje byloje R. B., žinodamas bei suprasdamas, jog padarė nusikalstamą veiką ir 1996 m. gegužės 15 d., ir siekdamas išvengti žymiai sunkesnių įtarimų už ją, norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, pasislėpė nuo baudžiamojo persekiojimo už abi nusikalstamas veikas, t. y. pakeitė savo gyvenamąją vietą išvykdamas iš Lietuvos Respublikos.

49Taigi ta aplinkybė, kad R. B., iš karto po to, kai jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į teismo posėdį, pakeitė savo gyvenamąją vietą ir dėl to tapo neįmanoma nagrinėti antrosios baudžiamosios bylos bei su juo atlikti tardymo veiksmų pirmojoje baudžiamojoje byloje, pagrįstai pripažinta pasislėpimu. Tai, kad jam nebuvo paskirta kardomoji priemonė ar pareikšti įtarimai pirmojoje baudžiamojoje byloje, neturi reikšmės vertinant jo veiksmų pobūdį. Taip pat neturi reikšmės ir tai, kad jis neatliko veiksmų, kurie būtų pasunkinę jo gyvenamosios vietos nustatymą, t. y. nekeitė savo asmens dokumentų į suklastotus ar pan. Nustatyti, kad asmuo slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, kaip jau minėta, pakanka vieno tyčinio kaltininko veiksmo, šiuo atveju gyvenamosios vietos pakeitimo. Taigi nuosprendžio priėmimo senaties termino eiga jam pagrįstai buvo sustojusi ir tas tarpas nuo jo pasislėpimo iki suradimo pagrįstai nebuvo įskaičiuotas į senaties termino trukmę.

50Kasatorius R. B. kasaciniame skunde dar nurodo, kad jis pagal arešto orderį buvo sulaikytas dėl kitos bylos, kuri vėliau jam buvo nutraukta, o šioje baudžiamojoje byloje jis nebuvo įtariamasis, todėl, jo manymu, kitos nusikalstamos veikos padarymas, dėl kurios vėliau byla buvo nutraukta, negalėjo nutraukti nuosprendžio priėmimo senaties termino šioje nagrinėjamojoje byloje. Tačiau, teisėju kolegija pažymi, kad pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo laikomas ir tas asmuo, kuris neturi jokio procesinio statuso konkrečioje byloje, o pasislėpė iš karto padaręs nusikalstamą veiką ir nesvarbu, kad jam dar nebuvo pareikšti įtarimai ar kad jis dar nebuvo pripažintas kaltinamuoju. Be to, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. sausio 15 d. nutartyje Nr. 2K-P-100/2008 konstatuota, kad senaties eigos nutrūkimo konstatavimui ir senaties termino skaičiavimui, taikant BK 95 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, lemiamą reikšmę turi ne apkaltinamojo nuosprendžio už antrąją nusikalstamą veiką priėmimas, o tai, ar nauja nusikalstama veika buvo padaryta per minėto BK straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką ir per BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte a-f papunkčiuose nustatytus terminus. Todėl kasatoriaus argumentai, kad senaties termino taikymas susijęs su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu antroje byloje, yra nepagrįsti, nes jie prieštarauja tiek taikomos BK normos imperatyviosioms nuostatoms, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-100/2008, 2K-332/2008).

51Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

52Kasatorius A. A. nesutinka su tuo, kad apeliacinis teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, jog jis nusikaltimą padarė organizuota grupe, nes ši aplinkybė, pagal jį, yra kvalifikuojanti, todėl apeliacinio teismo sprendimas dėl jos pripažinimo sunkinančia turi būti naikintinas.

53Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas A. A. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (T. 7, b. l. 97– 98). Šios redakcijos 3 dalyje buvo numatyta, kad „tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą“, papildomas kvalifikuojantis požymis „tas kas apiplėšė, dalyvaudamas organizuotoje grupėje“ buvo įtrauktas tik į 2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakciją, todėl nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė organizuota grupe, nes tai neprieštarauja BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimams.

54Dėl teismo šališkumo

55

56Nuteistasis A. A. kasaciniame skunde nurodo, kad teismas buvo šališkas dėl to, jog kasacinės instancijos teismo atrankos kolegijoje, priimant prokuroro kasacinį skundą, dalyvavo teisėjas A. Klimavičius, kuris jo byloje buvo prokuroras.

57Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Šio principo pažeidimas – besąlygiška vada apskųstą teismo sprendimą panaikinti, tačiau šiam pažeidimui nustatyti nepakanka vienos iš bylos šalių nuomonės. Taigi teismo nešališkumo reikalavimas yra ir vienas iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinės bylos Nr. 2K-738/2004, 2K-340/2008). Šio principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Šališku teismas visuomet turi būti pripažįstamas tada, kai bent vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų negali dalyvauti procese dėl BPK 58 ir 59 straipsnyje nurodytų aplinkybių.

58Šioje byloje nuteistasis A. A. kasaciniame skunde nepateikė duomenų ir nenurodo, jo nuomone, kokiomis BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis remiantis teismas laikytinas šališku. Be to, iš kasacinio skundo turinio taip ir neaišku, kuris gi teismas, pagal kasatorių, buvo šališkas. Jis tik tvirtina: „kad atrankos kolegijoje prokuroro skundą, ar jis atitinka reikalavimus, reiškiamus skundui kasacinėje instancijoje, nagrinėjo A. Klimavičius, t. y. prokuroras, dalyvavęs tiriant bylą“.

59Kasatorius ir šiuo atveju yra neteisus, nes iš bylos duomenų matyti, jog tuo metu, kai buvo tiriama jo baudžiamoji byla, A. Klimavičius buvo Lietuvos generalinis prokuroras, tačiau šioje konkrečioje byloje jis neatliko jokių procesinių veiksmų, byloje yra keletas nutarimų pratęsti tardymo terminą, tačiau juose šį terminą pratęsė ne A. Klimavičius, o prokuroro pavaduotojai

60G. Jasaitis ir V. Barkauskas (T. 1, b. l. 11,14,17,21,25.). Be to, A. Klimavičius, kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, dalyvavo atrankos kolegijoje, priimant kasacinį skundą, o tokios nutartys negali būti laikomos baudžiamojo proceso baigiamaisiais aktais.

61Nors kasaciniame skunde nurodoma į teismo šališkumą, tačiau nėra nė vieno konkretaus argumento, atskleidžiančio šio principo pažeidimą byloje. Tokiomis aplinkybėmis kasatoriaus argumentai dėl teismo šališkumo laikytini deklaratyviais ir dėl to atmestini.

62Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio naikinimo ar keitimo pagrindų, kasaciniai skundai atmestini, o teismo sprendimas, neperžengiant kasacinio skundo ribų, paliktinas galioti.

63Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

64Nuteistųjų A. A. ir R. B. kasacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Dianai Šataitytei,... 3. dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui,... 4. gynėjams advokatams Arvydui Pociui, Ramūnui Petrėčiui,... 5. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 6. Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. nuosprendžiu A. A.... 7. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. A. A. – pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu septyneriems... 9. R. B. – pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams... 10. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo A. A.... 11. A. A. ir R. B. nuteisti už tai, kad, būdami iš anksto susitarę ir veikdami... 12. R. B. nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu plėšimo tikslu įsibrovęs į... 13. Nuteistasis A. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 14. Kasatorius nurodo, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Tokia išvada... 15. Kasatoriaus nuomone, įvertindamas byloje surinktus įrodymus, apeliacinės... 16. Kasatoriaus nuomone, jo kaltė nusikaltimo padarymu nepagrįstai grindžiama... 17. Kasatorius pažymi, kad teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę... 18. Kasatorius paduotame kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas netinkamai... 19. Nuteistasis R. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 20. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas jį pripažino kaltu... 21. Kasatorius teigia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jo gynėjas... 22. Nuteistųjų A. A. ir R. B. kasaciniai skundai netenkintini. ... 23. Dėl BPK 376 straipsnio taikymo... 24. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina... 25. Nuteistojo A. A. kasaciniame skunde yra teiginių, kad apeliacinės instancijos... 26. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir... 27. Teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus, kuriuose yra... 28. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo... 29. Nuteistieji A. A. ir R. B. kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad... 30. Pastebėtina, kad kasatoriai, visiškai neatsižvelgdami į apeliacinės... 31. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia... 32. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami... 33. Kasatoriai skunduose mano, kad tie įrodymai, kuriais remdamasis apeliacinės... 34. Apeliacinės instancijos teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus... 35. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ištirtais,... 36. D. S., A. S., R. N., E. B., kaltinamojo R. R. parodymais, jeigu kai kuriuose... 37. Taigi darytina bendra išvada, kad, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies... 38. Dėl BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio taikymo nuteistajam R.... 39. Kasatorius R. B. nurodo, kad, jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas... 40. BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas... 41. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis... 42. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis BK 95 straipsnio prasme – tai... 43. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo... 44. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo... 45. 2K-332/2008).... 46. Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų... 47. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką... 48. Pasislėpimu laikomi tokie tyčiniai veiksmai, kai asmuo, padaręs... 49. Taigi ta aplinkybė, kad R. B., iš karto po to, kai jam buvo įteiktas... 50. Kasatorius R. B. kasaciniame skunde dar nurodo, kad jis pagal arešto orderį... 51. Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo... 52. Kasatorius A. A. nesutinka su tuo, kad apeliacinis teismas pripažino jo... 53. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas A. A.... 54. Dėl teismo šališkumo... 55. ... 56. Nuteistasis A. A. kasaciniame skunde nurodo, kad teismas buvo šališkas dėl... 57. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos... 58. Šioje byloje nuteistasis A. A. kasaciniame skunde nepateikė duomenų ir... 59. Kasatorius ir šiuo atveju yra neteisus, nes iš bylos duomenų matyti, jog tuo... 60. G. Jasaitis ir V. Barkauskas (T. 1, b. l. 11,14,17,21,25.). Be to, A.... 61. Nors kasaciniame skunde nurodoma į teismo šališkumą, tačiau nėra nė... 62. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo... 63. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 64. Nuteistųjų A. A. ir R. B. kasacinius skundus atmesti....