Byla 2A-1705/2014
Dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras (išvadą teikiančios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Danguolės Martinavičienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4971-262/2014 pagal ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras (išvadą teikiančios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas LEONHARD WEISS RTE AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis konkurso „Projekto „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbų pirkimas“ (konkurso Nr. 2014/MO-6.8) sąlygas, kuriomis numatoma įsigyti darbus, susijusius su signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemomis, ir kuriems taikomas reikalavimas, nustatytas konkurso sąlygų 9 priedo „Projekto „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbų techninės specifikacijos“ A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punkte; numatančias signalizacijos ir eismo valdymo sistemų darbų atlikimą, kvalifikacijos reikalavimus tokiems darbams atlikti, reikalavimus teikiamam pasiūlymui, susijusiam su tokiais darbais, įskaitant: konkurso sąlygų 9 priedo „Projekto „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbų techninės specifikacijos“ A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punktą, visus B dalies „Eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai“ punktus, visus dalies „Signalizacijos funkciniai / loginiai principai“, visus dalies „Centralizacijos (interlokingo) simbolių katalogas ir komandų sąrašas“ punktus, taip pat kitas konkurso sąlygas, susijusias su signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemų darbais; taip pat įpareigoti akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ nutraukti atviro konkurso „Projekto „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbų pirkimas“ (konkurso Nr. 2014/MO-6.8) procedūras.

5Ieškovas nurodė, kad 2014 m. balandžio 22 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ CVP IS priemonėmis paskelbė apie vykdomą viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Projekto „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbų pirkimas“ (konkurso Nr. 2014/MO-6.8). Konkursu iš esmės siekiama įsigyti antrojo geležinkelio kelio statybos darbus ir gretimų geležinkelio stočių rekonstrukcijos darbus, kuriais būtų pastatytas antrasis geležinkelio kelias ir atitinkamai rekonstruotos gretimos geležinkelio stotys. Analizuojant konkurso sąlygas buvo nustatyta, kad konkursu atsakovas taip pat siekia įsigyti eismo valdymo sistemos (signalizacijos) išplėtimo / pritaikymo darbus. Konkurso techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punkte nurodyta, kad rangovas, kai jis nėra esamų, pritaikomų ir / ar išplečiamų eismo valdymo ir kontrolės sistemų bei mikroprocesinių eismo valdymo sistemų gamintojas / tiekėjas, privalo dalyvaudamas konkurse savo pasiūlyme pateikti atitinkamus dokumentus, įrodančius, jog tiekėjas turi teisę ir galimybę tinkamai įvykdyti techninių specifikacijų techninius reikalavimus, t. y. perkonfigūruoti / išplėsti esamas sistemas (įskaitant visas susijusias technologijas / protokolus / sąsajas / modulius) ir pritaikyti / išplėsti esamas mikroprocesorinės eismo valdymo sistemas, išlaikant suteiktą atitinkamą saugumo vientisumo SIL lygį, remiantis EN 50126, 50128, 50129, lygį pagal CENELEC standartą bei neprarandant tiekėjo / gamintojo interlokingų įrenginių, aparatūros, programinės įrangos, sistemų ir visos susijusios įrangos, įskaitant ir inžinerinius tinklus, funkcionalumo bei suteiktos garantijos. Konkurso techninės specifikacijos B dalies „Eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai“ 1.1 punkto b papunktyje yra nustatytas reikalavimas tiekėjui atlikti su antrojo kelio klojimu susijusį Telšių ir Lieplaukės stočių eismo valdymo (signalizacijos) sistemų (MPC) išplėtimą / pritaikymą, išlaikant esamą stočių eismo valdymo sistemų jų sąsajų saugumo SIL-4 lygį, remiantis EN 50126, 50128, 50129. Ieškovo teigimu, reikalaujamą sistemų saugumo lygį SIL-4 įmanoma pasiekti tik dviem atvejais: esant esamų, pritaikomų ir / išplečiamų eismo valdymo ir kontrolės sistemų (EVKS) bei mikroprocesorinių eismo valdymo sistemų (MPC) gamintoju / tiekėju; arba sudarius su esamais sistemų gamintojais / tiekėjais sutartis, pagal kurias jie suteiktų įgaliojimus konkurso dalyviui atlikti konkurse numatytus darbus su jų įdiegtomis sistemomis.

6Atsakovas 2014 m. balandžio 14 d. prieš paskelbiant konkursą buvo paskelbęs dar keturis konkursus, kurių sąlygos yra iš esmės identiškos šio konkurso sąlygoms. Ieškovas neturėjo konkursuose reikalaujamų sutarčių su esamų sistemų gamintojais ir tiekėjais, todėl norėdamas dalyvauti konkursuose, 2014 m. gegužės 11 d. pateikė prašymus pateikti komercinius pasiūlymus darbams atlikti bendrovėms, kurios galėtų atlikti tokius darbus ir kurios atitiktų konkursų reikalavimus – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Fima“, Bombardier Transportation Finland Oy, UAB „Telekonta“. Bombardier Transportation Finland Oy atstovas, 2014 m. gegužės 20 d. atsakydamas į ieškovo prašymą, nurodė, kad nurodytiems antrojo kelio statybos konkursams bendrovė pasirašė susitarimą su UAB „Fima“, kuri gaus jos pasiūlymą visa apimtimi, kad UAB „Fima“ turi išimtinę teisę susitarti dėl bendradarbiavimo sąlygų ir teikti bendrovės (Bombardier Transportation Finland Oy) pasiūlymą (įskaitant jų dalį) statybos bendrovėms, kurios tiesiogiai teiks pasiūlymus AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl esami sutartiniai santykiai neleidžia Bombardier Transportation Finland Oy pateikti pasiūlymo tiesiogiai ieškovui. Ieškovas taip pat 2014 m. birželio 5 d. gavo UAB „Telekonta“ atsakymą, kuriame ši bendrovė nurodė, kad nepaisant to, jog ji specializuojasi eismo valdymo (signalizacijos) sistemų įrengimo darbuose, ji negali pateikti komercinio pasiūlymo, nes šiame konkurse darbai bus atliekami tokiuose geležinkelio ruožuose, kuriuose įrangą diegė UAB „Fima“ ir gamintojas Bombardier Transportation Finland Oy.

7Ieškovas pateikė atsakovui 2014 m. birželio 16 d. pretenziją dėl konkurso sąlygų, kurios yra iš esmės identiškos kitiems atsakovo organizuotiems ir paminėtiems konkursams, neteisėtumo, kurioje nurodė, jog konkursas yra vykdomas neskaidriai – vienam tiekėjui, t. y. UAB „Fima“, suteikiant išimtines teises nuspręsti, kas gali dalyvauti konkurse ir pateikti pasiūlymus konkursui. Atsakovas 2014 m. birželio 18 d. pranešime informavo, kad atsisako nagrinėti pretenziją dėl praleistų pretenzijos pateikimo terminų. Ieškovo teigimu, pagal atsakovo parengtas konkurso sąlygas šiame konkurse gali dalyvauti tik vienas konkretus asmuo, todėl toks neteisėtas konkurso sąlygų formulavimas pažeidžia pagrindinius ir esminius viešųjų pirkimų principus, t. y. neužtikrina objektyviai įgyvendinamų sąlygų atitinkamame konkurse dalyvauti ir varžytis daugiau nei vienam potencialiam tiekėjui. Ieškovas nurodė, kad konkurso reikalavimai apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti konkurse neturint susitarimo su vienu konkrečiu ūkio subjektu, atsakovas nepagrįstai sujungė skirtingus pirkimo objektus į vieną ir taip apribojo tiekėjų konkurenciją ir pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimus.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas pretenziją pateikė per 12 (dvylika) dienų nuo

11UAB „Telekonta“ atsakymo gavimo dienos (2014 m. birželio 4 d.), pripažino, jog ieškovas praleido terminą pretenzijai pateikti, todėl atsakovas (perkančioji organizacija) pagrįstai atsisakė nagrinėti pretenziją.

12Teismas nurodė, kad negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais. Net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lems mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, teismo teigimu, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti.

13Teismo vertinimu, atsakovas pirkimo objekto neskaidymą į dalis tinkamai pagrindė viešuoju interesu. Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija, neskaidydama pirkimo objekto į dalis, užtikrina sklandų projekto įgyvendinimą, t. y. įvykus įrangos / sistemų nesuderinamumui arba gedimui būtų vienas atsakingas projekto valdytojas, kuris prisiimtų atsakomybę bei šalintų gedimus per įmanomai trumpiausią laiką. Tai ne tik sumažina aptarnavimo kaštus, bet ir palengvina projekto valdymą, be to, priskiria atsakomybę už darbus ir įrangos / sistemų suderinamumą ir kokybę vienam tiekėjui, tokiu būdu išvengiant ginčų tarp kelių tiekėjų. Be to, pirkimo objekto skirstymas į dalis galbūt neužtikrintų racionalaus lėšų naudojimo principo, nes paslaugų teikimo kaina keliems tiekėjams išaugtų. Pirkimo objekto neskaidymas į dalis yra pagrįstas objektyviu atsakovo poreikiu įsigyti reikalingus darbus ir paslaugas, glaudžiai susijusius su viešuoju interesu: projekto tikslas – sutrumpinti krovinių vežimo laiką transeuropiniais geležinkeliais ruože Telšiai–Lieplaukė, įgyvendinant transeuropinių geležinkelių sistemos struktūrinių posistemių (infrastruktūros, energijos, valdymo ir signalizacijos) patobulinimą. Be to, bus padidintas keleivinių ir krovininių traukinių pralaidumas ir sutrumpintas kelionės laikas, padidintas eismo saugumas ir sumažinta eismo įvykių galimybė, o tai turėtų teigiamą įtaką visuomenei. Teismas taip pat nurodė, kad įgyvendinus projektą bus gaunama tiek tiesioginė, tiek netiesioginė ekonominė nauda. Tinkamas projekto įgyvendinamas leistų visa apimtimi įsisavinti planuotas investicijas į Lietuvos Respublikos viešąją infrastruktūrą Europos Sąjungos fondų lėšomis, kas leistų padidinti Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, konkurencingumą gretimų valstybių atžvilgiu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, neskaidydamas pirkimo į dalis, nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų viešųjų pirkimų principų.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Ieškovas LEONHARD WEISS RTE AS apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

16Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas pirkimo objekto sujungimo pagrįstumą motyvavo atsakovo tripliko argumentais, kurie yra deklaratyvaus pobūdžio. Kadangi sprendimas yra motyvuojamas vien atsakovo argumentais, darytina išvada, kad teismas visiškai nevertino bylos faktinių aplinkybių, nenagrinėjo ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir nesiekė nustatyti objektyviosios tiesos byloje, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis ir priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas.
  2. Teismas neįvertino, kad nėra subjekto, kuris galėtų visus konkurse nurodytus darbus atlikti pats, t. y. atlikti ir geležinkelių infrastruktūros tiesimo darbus, ir EVKS eismo valdymo bei kontrolės sistemų darbus, ir MPC sistemų įrengimo darbus.
  3. Teismas projekto įgyvendinimo sklandumą vertino kaip pakankamą pagrindą pateisinti pirkimo objektų sujungimą ir konkurencijos ribojimą. Nepagrįstai teismas prioritetą suteikė projekto valdymui palengvinti, o ne sąžiningai konkurencijai užtikrinti, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius; sprendime nurodytos pirkimo objektų sujungimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis ir pateisinančiomis tokį sujungimą; sklandaus projekto valdymo galima pasiekti ir neribojant konkurencijos bei neapjungus pirkimo objektų, t. y. perkančioji organizacija, pasitelkdama savo turimus žmogiškuosius išteklius, galėtų nustatyti darbų vykdymo tvarką taip, kad visi darbai atskirų rangovų būtų tinkamai sukoordinuoti; neišskaidžius pirkimo objekto, bus apsunkintas ir pailgintas gedimų ir trūkumų, vykdant projekto darbus, šalinimas, nes tiekėjas, kuris bus pasirašęs viešojo pirkimo sutartį, iš esmės tik perduos perkančiosios organizacijos pretenzijas už atitinkamą sistemą atsakingam ūkio subjektui (kilus gedimui EVKS sistemoje, jį šalins Indra Sistemas AS, o nustačius trūkumų MPC sistemoje, juos šalins Siemens Osakeyhtio filialas Lietuvoje) ir daugiau nieko pats daryti negalės, nes tokios teisės neturės; priešingai nei nurodė teismas, sujungus pirkimo objektus nebus išvengta ginčų.
  4. Teismas neįvertino, kokią įtaką objektų sujungimas daro tiekėjų konkurencijai konkurse, ir nesivadovavo VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu, kuris aptariamame pirkime akivaizdžiai yra pažeidžiamas.
  5. Nepagrįstai teismas nurodė, kad objektų sujungimas galbūt užtikrins racionalų lėšų panaudojimą. Ši prielaida nepagrįsta objektyviais įrodymais ir prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai, kad būtent konkurencijos egzistavimas užtikrina racionalų lėšų panaudojimą ir viešųjų pirkimų principų laikymąsi.
  6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas siekia įsigyti rangos darbus, iš kurių apie 75 % darbų visiškai nesusiję su EVKS ir MPC, o tiekėjas, galintis atlikti 75 % visų darbų, konkurse dalyvauti negali, nes konkretūs tretieji asmenys, kurie vieninteliai gali atlikti darbus, susijusius su EVKS ir MPC, gali nuspręsti nesudaryti susitarimo su potencialiu tiekėju dėl tokių darbų atlikimo, o tai riboja konkurenciją tarp tiekėjų.
  7. Nepagrįstai teismas nurodė, kad pirkimo neskaidymas į dalis yra pagrįstas objektyviu atsakovo poreikiu įsigyti reikalingus darbus ir paslaugas, susijusias su viešuoju interesu, nes nėra aišku, kaip ši aplinkybė gali pateisinti pirkimo objekto sujungimą, kadangi tiek sujungus, tiek išskyrus pirkimo objektus, perkančioji organizacija bet kokiu atveju įsigyja tai, ką perka; perkant EVKS ir MPC sistemų darbus atskirai nuo kitų konkurse numatytų darbų, perkančiosios organizacijos galimybės nusipirkti norimus darbus nebūtų apribojamos. Atskirai įsigyjant EVKS ir MPC sistemų darbus nuo kitų konkurse numatytų rangos darbų, atsakovas ne tik gautų jo reikalavimus atitinkančius EVKS ir MPC sistemų praplėtimus, bet ir užtikrintų, kad dėl 126 271 271 Lt darbų įvyktų realus tiekėjų varžymasis.
  8. Pareiga įrodyti pirkimo objektų sujungimo būtinumą ir neišvengiamumą kyla būtent perkančiajai organizacijai, tačiau nagrinėjamos bylos atveju atsakovas šios pareigos neįvykdė – pirkimo objektų sujungimo tikslingumą įrodinėjo deklaratyviais teiginiais ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurios motyvai nėra susiję su nagrinėjama byla.
  9. Konkurso sąlygos pažeidžia VPĮ 25 straipsnio 2 dalį: a) atsakovas neteisėtai konkurso procedūras padarė priklausomas ne nuo savo sprendimų, o nuo konkrečių subjektų, gaunančių tiesioginę naudą iš perkančiosios organizacijos įsigyjamų darbų (Indra Sistemas AS ir Siemens Osakeyhtio filialo Lietuvoje). Esant tokiai situacijai sukuriamos neskaidrios sąlygos dalyvauti ir laimėti konkursą, nes tokie tiekėjai gali būti potencialiai suinteresuoti proteguoti vieną dalyvį; b) kai darbai, susiję su MPC ir EVKS sistemomis, visame pirkimo objekte sudaro tik 25 % visų pirkimu siekiamų įsigyti darbų ir kai šiuos darbus galintys atlikti konkretūs subjektai nulemia, kas vykdys apie 126 271 271 Lt vertės darbus, yra pažeidžiamas proporcingumo principas.
  10. Pagrįstai teismas de facto netaikė VPĮ 94 straipsnyje nustatytų terminų. Tai atitinka VPĮ 94 straipsnio tikslus ir jo aiškinimo bei taikymo praktiką, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo.
  11. Perkančiajai organizacijai konkurso dokumentuose nepateikus duomenų apie tai, kad tik su Indra sistemas AS ir / ar Siemens Osakeyhtio filialu Lietuvoje sudaryti susitarimai atitinka ginčijamo konkurso punkto reikalavimus, laikytina, jog ji neįvykdė jai nustatytos pareigos pateikti visą informaciją pasiūlymams parengti, todėl visa su nesavalaikiu pretenzijos pateikimu susijusi rizika ir pasekmės šiuo atveju tenka pačiai perkančiajai organizacijai.
  12. Dėl neaiškių konkurso sąlygų buvo sukurtos kliūtys ieškovui sužinoti apie tiekėjų teisių pažeidimus, todėl vadovaujantis konkurso sąlygomis nebuvo galima nustatyti tokius pažeidimus. Dėl šių priežasčių terminai konkurso sąlygas skųsti turi būti skaičiuojami nuo tada, kai sužinoma esminė informacija (apie esamų sistemų gamintojus / tiekėjus) – apelianto teigimu, tokią informaciją jis sužinojo iš atsakovo atsiliepimo, nes jos atsakyme į pretenziją atsakovas nepateikė.

17Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Perkančioji organizacija, neskaidydama pirkimo objekto į dalis, nepažeidė VPĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešųjų pirkimų principų. Tai patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. liepos 15 d. išvada Nr. 4S-2308. Be to, nei VPĮ, nei su juo susijusiuose kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nenustatyta pareiga išskaidyti pirkimo objektą į dalis. Atsakovo teigimu, pirkimo objekto skaidymas į dalis reikštų sutarčių sudarymą su keliais tiekėjais, o tai nulemtų problematišką atsakomybės už galimus darbų bei paslaugų teikimo trūkumus bei nekokybišką paslaugų teikimą taikymą (skirtingi tiekėjai sieks išvengti atsakomybės, bus sunku nustatyti ir įrodyti jų atsakomybės ribas). Pirkimo objekto skaidymas į dalis galbūt neužtikrintų racionalaus lėšų panaudojimo principo, nes paslaugų teikimo kaina keliems tiekėjams išaugtų.
  2. Nepagrįstai apeliantas teigia, jog sprendimas yra priimtas, remiantis deklaratyviais atsakovo teiginiais. Atsakovas pirkimo objektų sujungimą pagrindė ne tik finansinių ir žmogiškųjų išteklių administravimo tikslais, bet ir svarbiomis priežastimis (viešuoju interesu, sistemų suderinamumu, eismo saugumo užtikrinimu).
  3. AB „Lietuvos geležinkeliai“ nėra profesionalus projektuotojas ar statytojas, todėl jis negali vykdyti darbų (derinti skirtingų rangovų veiksmus), kuriems atlikti reikalingi tam tikri atestatai ar specialios žinios, todėl nepagrįstai apeliantas teigia, kad perkančioji organizacija galėtų nustatyti darbų vykdymo tvarką taip, kad atskirų rangovų darbai būtų tinkamai sukoordinuoti.
  4. Apeliantas teigia, kad nėra subjekto, kuris galėtų visus konkurse nurodytus darbus atlikti pats, t. y. tokio subjekto, kuris galėtų atlikti geležinkelių infrastruktūros tiesimo darbus, EVKS ir MPC sistemų įrengimo darbus, tačiau jis nutyli, kad jis bet kuriuo atveju negalėtų savo jėgomis atlikti ne tik eismo valdymo sistemų darbų, bet ir kitų numatytų specialiųjų statybos darbų (kaip antai, elektrotechnikos, inžinerinių tinklų, transporto statinių statybos darbus), kuriems privalėtų pasitelkti subrangovus.
  5. Išskyrus pirkimo objektus atsirastų rizika dėl kurio nors vieno iš atliekamų atskirų pirkimų nesėkmingo įvykdymo ir šiuo atveju projekto tikslo perkančioji organizacija nepasiektų, taip pat laiku neįvykdytų valstybei svarbaus projekto, neįsisavintų projektui numatomo finansavimo lėšų.
  6. Perkančioji organizacija paskelbė projekto „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbų pirkimo konkursą, kuriuo turi būti įgyvendinami techniniame projekte numatyti sprendiniai. Tiekėjai, įgyvendindami techninio projekto sprendinius, privalo atlikti signalizacijos įrenginių įjungimą į sistemą. Be to, geležinkelių signalizacijos įrenginiai yra neatsiejama geležinkelio infrastruktūros dalis, nes jeigu užbaigus darbus nebūtų ar neveiktų signalizacijos įrenginiai (t. y. jie nebūtų įjungti į eismo valdymo sistemas), nebūtų galimybės užtikrinti saugų traukinių eismą nustatytu traukinių greičiu (prekinių – 120 km/val., keleivinių – 160 km/val.) ir grafiku, todėl techniniame projekte numatyti pagrindiniai techniniai rodikliai negalėtų būti įgyvendinti.
  7. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad įvykus gedimui ar kitam įvykiui rangos darbų metu, tiekėjas, atsakingas už rangos darbų sutarties įgyvendinimą, iš esmės tik perduos perkančiosios organizacijos pretenzijas už atitinkamą sistemą atsakingam ūkio subjektui ir daugiau nieko pats daryti negalės, nes tokios teisės neturi. Apeliantas, nepagrįstai sumenkindamas pagrindinio tiekėjo (generalinio rangovo) teises subtiekėjų atžvilgiu, bando įtikinti, jog pagrindinis tiekėjas (pasirašęs rangos darbų vykdymo sutartį su užsakovu) turi labai ribotas galimybes ir teises subrangovų atžvilgiu. Tokie apelianto teiginiai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.650 straipsnio nuostatoms.
  8. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad užsakovas, kreipdamasis tiesiogiai į generalinį rangovą, o ne į konkretų subtiekėją, tik apsunkintų ir pailgintų gedimų ir trūkumų šalinimą dėl sukurtos dar vienos papildomos tiekėjo grandies. Užsakovui tiesiogiai bandant identifikuoti, kuris iš subrangovų yra atsakingas už atsiradusį gedimą ir į kurį iš jų reiktų kreiptis dėl gedimo šalinimo, o vėliau kontroliuoti ar gedimas pašalintas tinkamai ir laiku, pareikalautų užsakovo neproporcingų laiko ir žmogiškųjų resursų sąnaudų.
  9. Atsakovas savo atsiliepime ir triplike yra detaliai pagrindęs konkurso sąlygų teisėtumą ir vienodą šių sąlygų taikymą visiems tiekėjams, todėl konkurencijos ribojimas yra tik apelianto prielaida ir nėra pagrįsta jokiais pažeidimais.
  10. Atsakovas taikė teisėtas, pagrįstas, skaidrias ir vienodas atviro konkurso sąlygas visiems konkurso dalyviams. Atsakovo teigimu, tiekėjas, suinteresuotas laimėti rangos darbų konkursą, turi laiku ir tinkamai kreiptis į numatomus subrangovus, taip pat ir į projektui įgyvendinti reikalingų sistemų gamintojus bei dėti pastangas susitarti dėl pasiūlymo pateikimo konkursui, o to nepadaręs, negali kaltinti perkančiąją organizaciją dėl konkurencijos principų pažeidimo, vieno tiekėjo protegavimo ir panašiai. Konkurse dalyvaujantys ar siekiantys dalyvauti tiekėjai, privatūs ūkio subjektai turi teisę bendrauti tarpusavyje ir derėtis dėl bendrų interesų, o jiems nesusitarus, tai yra jų tarpusavio ginčas, nesusijęs su perkančiosios organizacijos veiksmais.
  11. Apelianto teiginiai, kad perkančioji organizacija perleido EVKS ir MPC sistemų gamintojams spręsti, kas gali dalyvauti konkurse, nėra pagrįsti jokiais faktais. Be to, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas nedraudžia ūkio subjektams dominuoti tam tikroje rinkoje – konkurencija yra pažeidžiama tuo atveju, kai ūkio subjektas piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi.
  12. Ieškovas nėra pateikęs duomenų, įrodančių, kad jis kreipėsi į signalizacijos ir eismo valdymo sistemų įrengimo darbus galintį atlikti subjektą, todėl yra pagrindas abejoti, jog tiekėjas yra susipažinęs su techniniu projektu, specifiniais darbais ir iš viso ketino dalyvauti konkurse. Be to, ieškovas neteikė užklausimų UAB „Fima“, Bombardier Transportation Finland Oy,

    19UAB „Telekonta“ dėl komercinių pasiūlymų pateikimo darbams, susijusiems su projektu „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“, atlikti, todėl negalėjo gauti jų sutikimo bendradarbiauti.

  13. Perkančiosios organizacijos siekis, kad perkamas sistemų išplėtimas / pritaikymas / perkonfigūravimas būtų suderintas su perkančiojoje organizacijoje jau veikiančiomis sistemomis, siekiant kuo racionaliau panaudoti lėšas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog konkurso sąlygos pažeidžia konkurencijos principą.
  14. Ieškovas nesilaikė VPĮ 95 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, t. y. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas faksu, elektroninėmis priemonėmis ar pasirašytinai per kurjerį pateikti perkančiajai organizacijai ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais.
  15. Kadangi apeliantas pastabų perkančiosios organizacijos viešai paskelbtoms techninėms specifikacijoms nepateikė bei nepasinaudojo VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatytu jau paskelbtų konkurso sąlygų paaiškinimo mechanizmu ir laiku neskundė VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, pagrįstai laikoma, kad ginčijamos techninės specifikacijos nuostatos ir konkretūs eismo valdymo ir kontrolės sistemų gamintojai / tiekėjai apeliantui buvo žinomi. Be to, projekto „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaikė“ rangos darbų techninėse specifikacijose buvo aiškiai nurodyti įrengtos eismo valdymo kontrolės sistemos, todėl ieškovas galėjo ir turėjo išsiaiškinti šių sistemų gamintojus.
  16. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodo objektyvių pretenzijos pateikimo termino praleidimo priežasčių, įrodančių, kad įstatyme įtvirtinto termino praleidimas nepriklausė nuo ieškovo valios.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas netenkintinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23Byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 22 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ CVP IS priemonėmis paskelbė apie vykdomą viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Projekto „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbų pirkimas“ (atviro konkurso Nr. 2014/MO-6.8) (I t., b. l. 12-127). Šiuo konkursu iš esmės siekiama įsigyti antrojo geležinkelio kelio statybos darbus ir gretimų geležinkelio stočių rekonstrukcijos darbus, kuriais būtų pastatytas antrasis geležinkelio kelias ir atitinkamai rekonstruotos gretimos geležinkelio stotys. Konkurso sąlygos patvirtina, kad perkančioji organizacija, be kita ko, siekia įsigyti eismo valdymo sistemos (signalizacijos) sistemų atnaujinimo darbus (žr. konkurso sąlygų 9 priedo „Techninės specifikacijos“ B dalį „Eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai“).

24Konkurso sąlygų techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punkte nustatyta, kad rangovas, kai jis nėra esamų, pritaikomų ir / ar išplečiamų eismo valdymo ir kontrolės sistemų bei mikroprocesinių eismo valdymo sistemų gamintojas / tiekėjas, privalo dalyvaudamas konkurse savo pasiūlyme pateikti atitinkamus dokumentus, įrodančius, jog tiekėjas turi teisę ir galimybę tinkamai įvykdyti techninių specifikacijų techninius reikalavimus, t. y. perkonfigūruoti / išplėsti esamas sistemas (įskaitant visas susijusias technologijas / protokolus / sąsajas / modulius) ir pritaikyti / išplėsti esamas mikroprocesorinės eismo valdymo sistemas, išlaikant suteiktą atitinkamą saugumo vientisumo SIL lygį, remiantis EN 50126, 50128, 50129, lygį pagal CENELEC standartą bei neprarandant tiekėjo / gamintojo interlokingų įrenginių, aparatūros, programinės įrangos, sistemų ir visos susijusios įrangos, įskaitant ir inžinerinius tinklus, funkcionalumo bei suteiktos garantijos (I t., b. l. 38). Konkurso techninės specifikacijos B dalies „Eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai“ 1.1 punkto b papunktyje yra nustatytas reikalavimas tiekėjui atlikti su antrojo kelio klojimu susijusį Telšių ir Lieplaukės stočių eismo valdymo (signalizacijos) sistemų (MPC) išplėtimą / pritaikymą, išlaikant esamą stočių eismo valdymo sistemų jų sąsajų saugumo SIL-4 lygį, remiantis EN 50126, 50128, 50129 (I t., b. l. 39).

25Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2014 m. gegužės 11 d. kreipėsi į UAB „Fima“ prašydamas pateikti komercinius pasiūlymus darbams atlikti (I t., b. l. 136), taip pat paklausimus išsiuntė Bombardier Transportation Finland Oy bei UAB „Telekonta“. Bombardier Transportation Finland Oy atstovas 2014 m. gegužės 20 d. elektroniniu laišku nurodė, kad dėl sutartinių įsipareigojimų su UAB „Fima“ neturintis teisės teikti tiesioginių pasiūlymų ieškovui (I t., b. l. 137-139). UAB „Telekonta“ 2014 m. birželio 4 d. rašte Nr. 192-V-44.SD nurodė negalintis pateikti komercinio pasiūlymo, nes šiame konkurse darbai bus atliekami tokiuose geležinkelio ruožuose, kuriuose įrangą diegė UAB „Fima“ ir gamintojas Bombardier Transportation Finland Oy, kurie vieninteliai galintys išlaikyti sistemines garantijas ir reikalaujamą saugumo lygį (I t., b. l. 140). Ieškovas 2014 m. birželio 16 d. atsakovui pateikė pretenziją dėl konkurso sąlygų neteisėtumo, kurioje nurodė, kad konkursas yra vykdomas neskaidriai – vienam tiekėjui, t. y. UAB „Fima“, suteikiant išimtines teises nuspręsti, kas gali dalyvauti konkurse ir pateikti pasiūlymus konkursui (I t., b. l. 128-133). Atsakovas 2014 m. birželio 18 d. rašte Nr. 2(DI)-2057 nurodė, kad priėmė sprendimą palikti pretenziją nenagrinėtą dėl praleistų pretenzijos pateikimo terminų (I t., b. l. 134-135).

26AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2014 m. lapkričio 19 d. pasirašė projekto „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbų sutartį su jungtinės veiklos sutarties partneriais UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Belam telekomunikacijos“ ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, todėl aptariamas pirkimas laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

27Kaip minėta, ieškovas LEONHARD WEISS RTE AS pareikštu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis vykdomo viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Projekto „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbų pirkimas“ (konkurso Nr. 2014/MO-6.8) konkurso sąlygas: kuriomis numatoma įsigyti darbus, susijusius su signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemomis, ir kuriems taikomas reikalavimas, nustatytas konkurso sąlygų 9 priedo „Projekto“ antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbų techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punkte; numatančias signalizacijos ir eismo valdymo sistemų darbų atlikimą, kvalifikacijos reikalavimus tokiems darbams atlikti, reikalavimus teikiamam pasiūlymui, susijusiam su tokiais darbais, įskaitant: konkurso sąlygų 9 priedo „Projekto“ antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbų techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punktą, visus B dalies „Eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai“ punktus, visus dalies „Signalizacijos funkciniai / loginiai principai“, visus dalies „Centralizacijos (interlokingo) simbolių katalogas ir komandų sąrašas“ punktus, taip pat kitas konkurso sąlygas, susijusias su signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemų darbais; taip pat įpareigoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ nutraukti atviro konkurso „Projekto „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbų pirkimas“ (konkurso Nr. 2014/MO-6.8) procedūras. Ieškovas ieškinio materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumą įrodinėjo tuo, kad konkurso reikalavimai apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti konkurse neturint susitarimo su vienu konkrečiu ūkio subjektu, todėl, jo vertinimu, atsakovas nepagrįstai sujungė skirtingus pirkimo objektus į vieną, nes tai apribojo tiekėjų konkurenciją ir pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimus.

28Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, šį procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovas (perkančioji organizacija) pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovo pretenziją ir kad atsakovas pirkimo objekto neskaidymą į dalis tinkamai pagrindė.

29Ieškovas apeliaciniame skunde savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad teismas pirkimo objekto sujungimo pagrįstumą motyvavo atsakovo tripliko deklaratyviais argumentais, neįvertinęs visų bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, kaip antai, kad: nėra subjekto, kuris galėtų visus konkurse nurodytus darbus atlikti pats; pirkimo objekto sujungimas riboja tiekėjų konkurenciją pirkimuose ir pažeidžia proporcingumo principą, nes tretieji asmenys, kurie vieninteliai gali atlikti darbus, susijusius su EVKS ir MPC, gali nuspręsti nesudaryti susitarimo su potencialiu tiekėju dėl tokių darbų atlikimo; būtent konkurencijos egzistavimas viešuosiuose pirkimuose užtikrina racionalų lėšų panaudojimą ir viešųjų pirkimų principų laikymąsi. Ieškovas taip pat nurodo, kad perkančiajai organizacijai konkurso dokumentuose nepateikus duomenų apie tai, jog tik su Indra sistemas AS ir / ar Siemens Osakeyhtio filialu Lietuvoje sudaryti susitarimai atitinka ginčijamo konkurso punkto reikalavimus, laikytina, jog ji neįvykdė jai nustatytos pareigos pateikti visą informaciją pasiūlymams parengti, todėl visa rizika ir pasekmės, susijusios su tuo, kad buvo ne laiku pateikta pretenzija, šiuo atveju tenka pačiai perkančiajai organizacijai. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su ieškovo argumentais ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovo reikalavimų.

30Ieškovui atskirai apeliaciniame skunde neginčijant pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas praleido terminą pretenzijai pateikti ir atsakovas (perkančioji organizacija) pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovo pretenziją, teisėjų kolegija dėl šios išvados teisėtumo ir pagrįstumo atskirai nepasisako (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

31Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, pažymi, kad viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl be nacionalinės teisės aktų jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalyse perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad VPĮ siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, yra išaiškinusi, kad nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nenustatyta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad perkančioji organizacija šioje srityje turi visišką diskreciją. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius. Pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir vienas iš viešųjų pirkimų principų – proporcingumo principas. Net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lems mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti. Taigi VPĮ įtvirtintas reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip visiškai absoliutus, tačiau bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus.

33Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą (kvalifikacinį) reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (žr. pagal analogiją dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

34Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus ir padarė išvadą, kad atsakovas pirkimo objekto neskaidymą į dalis tinkamai pagrindė viešuoju interesu, kad perkamų objektų sujungimas sumažins aptarnavimo kaštus, palengvins projekto valdymą, be to, priskiria atsakomybę už darbus ir įrangos / sistemų suderinamumą ir kokybę vienam tiekėjui, tokiu būdu išvengiant ginčų tarp kelių tiekėjų, kad pirkimo objekto skirstymas į dalis galbūt neužtikrintų racionalaus lėšų panaudojimo principo, nes paslaugų teikimo kaina keliems tiekėjams išaugtų.

35Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su minėtomis teismo išvadomis, taip pat nėra pagrindo jas laikyti deklaratyviomis, nepagrindžiančiomis pirkimo objekto sujungimo tikslingumo.

36Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad pirkimo objektas turi būti vienas ir negali būti skaidomas ne tik dėl pačios eismo valdymo sistemos atitikimo saugumo reikalavimams, bet ir dėl grėsmės eismo saugumui, kuri gali kilti įvykus situacijai, kai kelio darbai atliekami anksčiau nei pritaikoma signalizacijos sistema, kadangi tuomet sudaromos nepalankios sąlygos saugumui užtikrinti ir teoriškai galima žmogiškojo faktoriaus įtaka (tokios pačios pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir 2014 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1605/2014, kurioje buvo nagrinėjamos analogiškų konkurso sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas). Taip pat yra pagrindas sutikti su atsakovu, kad, priešingai nei siekia įrodyti apeliantas, išskyrus pirkimo objektus ir suteikus perkančiajai organizacijai galimybę dėl atskirų darbų defektų šalinimo tiesiogiai kreiptis į konkrečius subtiekėjus, neproporcingai užsitęstų rangos darbai, nes kiekvieną kartą užsakovui tiesiogiai bandant identifikuoti, kuris iš subrangovų yra atsakingas už atsiradusį gedimą ir į kurį iš jų reiktų kreiptis dėl gedimo šalinimo, o vėliau ir kontroliuoti, ar gedimas pašalintas tinkamai ir laiku, pareikalautų iš užsakovo neproporcingų laiko ir žmogiškųjų resursų sąnaudų. Be to, atsižvelgiant į konkursu perkamų darbų specifiką, perkamiems darbams atlikti ūkio subjektas privalo turėti reikalaujamus atestatus ir licencijas, kurių, kaip teigia perkančioji organizacija, ji neturi.

37Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog konkurso sąlygose nustatytos techninės specifikacijos A dalies 6.1 punkto nuostatos negali būti pripažįstamos neproporcingomis, neadekvačiomis ar nustatančiomis pernelyg aukštus reikalavimus tiekėjams, nes minėtame punkte reikalavimai buvo nustatyti, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos teisėtą poreikį projekte įrengtus naujus signalizacijos ir eismo valdymo įrenginius įjungti į šiuo metu veikiančias EVKS ir MPC sistemas, kadangi geležinkelių signalizacijos įrenginiai yra neatsiejama geležinkelio infrastruktūros dalis, užtikrinanti saugų eismą visoje geležinkelio infrastruktūroje. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nagrinėjamu atveju pirkimo objektų sujungimas ir lemia mažesnį dalyvių skaičių, t. y. užkerta kelią kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymus, tokios konkurso sąlygos negali būti pripažįstamos neteisėtai ribojančiomis konkurenciją (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), pažeidžiančiomis VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, nes, kaip minėta, toks sujungimas yra pagrįstas svarbiomis priežastimis ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti (sudaryti ne tik geresnes sąlygas didesniam geležinkelio transporto priemonių ir keleivių srautui, bet ir užtikrinti saugesnį traukinių eismą).

38Ieškovas ieškinyje įrodinėjo, kad nagrinėjamu atveju konkursu siekiamus įsigyti darbus, susijusius su signalizacijos ir eismo valdymo sistemomis, gali atlikti tik UAB „Fima“ (I t., b. l. 1-11). Šiai aplinkybei įrodyti ieškovas pateikė teismui duomenis, įrodančius, kad jis kreipėsi į

39UAB „Fima“, Bombardier Transportation Finland Oy ir UAB „Telekonta“ dėl komercinio pasiūlymo darbams atlikti pateikimo ir buvo gauti Bombardier Transportation Finland Oy atstovo ir UAB „Telekonta“ atsakymai, kurių turinys, anot ieškovo, patvirtino, jog vienintelis subjektas, galintis užtikrinti techninės specifikacijos reikalavimų, susijusių su sistemų saugumo lygio SIL-4 išsaugojimu, įgyvendinimą, yra UAB „Fima“ (I t., b. l. 136-140).

40Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo pateikti duomenys neįrodo, jog nagrinėjamu atveju pagal šio konkurso sąlygų techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punktą sistemų (EVKS ir MPC) gamintojas / tiekėjas yra būtent UAB „Fima“, nes į UAB „Fima“, Bombardier Transportation Finland Oy bei UAB „Telekonta“ ieškovas kreipėsi dėl komercinių pasiūlymų pateikimo darbams atlikti pagal kitus AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbtus viešojo pirkimo konkursus (I t., b. l. 136-140). Be to, pats atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal šio konkurso sąlygų techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punktą EVKS sistemų gamintojas / tiekėjas yra Indra Sistemas S. A., o MPC sistemų tiekėjas yra konsorciumas Siemens Aktiengesellschaft ir Siemens Osakeyhtio, veikiantis per Siemens Osakeyhtio filialą Lietuvoje, MPC sistemų gamintojas yra Siemens Aktiengesellschaft (I t., b. l. 191-192). Dėl šių priežasčių ieškovo teiginiai, kad šiuo konkursu siekiamus įsigyti darbus, susijusius su signalizacijos ir eismo valdymo sistemomis, gali atlikti tik UAB „Fima“, laikytini nepagrįstais.

41Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad perkančioji organizacija, neįtraukdama į konkurso sąlygų techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punktą, anot jo, svarbios informacijos, kad tik su Indra Sistemas AS ir / ar Siemens Osakeyhtio filialu Lietuvoje susitarimai atitinka šio punkto reikalavimus, veikė neskaidriai.

42Pagal VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 15 punktą pirkimo dokumentuose privalo būti nurodyti būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, taip pat būdai, kuriais perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Taigi VPĮ nuostatos nedraudžia pačiai perkančiai organizacijai jau po viešojo konkurso paskelbimo savo iniciatyva paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus; galimybė prašyti paaiškinti pirkimo dokumentus suteikta ir tiekėjams. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tiekėjas privalo domėtis viešojo konkurso eiga, sąlygomis. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, jo eigą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai ir turėtų operatyviai ginti tariamai pažeistas subjektines teises. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina tiekėjo pareigą domėtis vykdomu konkursu, t. y. elgtis pagal bonus pater familias standartą ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2011).

43Konkurso sąlygų VII dalies „Konkurso sąlygų paaiškinimas ir patikslinimas“ 54 punkte nustatyta, kad konkurso sąlygos gali būti paaiškinamos, patikslinamos tiekėjų iniciatyva, jiems CVP IS susirašinėjimo priemonėmis kreipiantis į perkančiąją organizaciją; prašymai paaiškinti konkurso sąlygas gali būti pateikiami perkančiajai organizacijai CVP IS susirašinėjimo priemonėmis ne vėliau kaip likus 9 darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos; tiekėjai turėtų būti aktyvūs ir pateikti klausimus ar paprašyti paaiškinti konkurso sąlygas iš karto jas išanalizavę, atsižvelgdami į tai, kad, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, pasiūlymo turinio keisti nebus galima (I t., b. l. 28).

44Apeliantui, kaip profesionaliam rinkos dalyviui, turėjo būti žinomi viešųjų pirkimų dalyviams keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, tačiau byloje nėra duomenų, įrodančių, kad ieškovas, prisijungęs prie CVP IS sistemos, prašė atsakovo paaiškinti, patikslinti, jo nuomone, neaiškią konkurso sąlygą (-as), kuri (-ios) užkerta kelią jam dalyvauti konkurse. Be to, iš ieškovo ieškinyje suformuluotų reikalavimų (dalyko) bei dėstomų aplinkybių (ieškinio pagrindo) matyti, kad iš esmės ieškovas ginčijo konkurso sąlygas ir prašė jas panaikinti dėl to, jog be teisėto pagrindo atsakovas sujungė skirtingus pirkimo objektus į vieną, t. y. ieškovas pareikštu ieškiniu siekia, kad paskelbtu konkursu apskritai nebūtų perkami eismo valdymo sistemos (signalizacijos) išplėtimo / pritaikymo darbai.

45Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pats apeliantas ieškinyje nurodė, jog jis geležinkelių statybos srityje turi daugiau nei 110 metų patirtį, yra kompetentingas ir pajėgus atlikti konkurse numatytus statybos darbus; minėtus darbus sėkmingai atlieka didelėje dalyje Europos valstybių (I t., b. l. 1), todėl, įvertinus šią aplinkybę ir tai, kad ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl konkurso sąlygų paaiškinimo, patikslinimo, yra pagrindas manyti, jog ieškovui, kaip profesionaliam rinkos dalyviui, nuolatos besidominančiam rinka, kurioje specializuojasi, konkurso sąlygos buvo aiškios. Be to, ieškovas byloje nėra pateikęs duomenų, įrodančių, kad jis bandė kreiptis į geležinkelių eismo valdymo sistemų įrengimo srityje veikiančias įmones dėl komercinių pasiūlymų šio konkurso darbams, susijusiems su signalizacijos ir eismo valdymo sistemomis, vykdyti, atliko kitokius veiksmus, įrodančius jo siekį dalyvauti aptariamame viešajame pirkime, tačiau dėl sąlygų neaiškumo, to negalėjo padaryti.

46Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą apelianto apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad terminai konkurso sąlygoms apskųsti turi būti skaičiuojami nuo tada, kai jis sužinojo informaciją apie esamų sistemų gamintojus / tiekėjus – t. y. gavęs atsakovo atsiliepimą.

47Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, šalių argumentus, taip pat tinkamai taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą – atmesti ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Dėl šių priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.

48Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

49Ieškovas apeliaciniame skunde ir atskirai Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame prašyme suformulavo prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskleidė bylos esmės, neištyrė byloje esančių įrodymų, anot ieškovo, patvirtinančių atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl šiuo atveju būtina užtikrinti bylos šalims teisę būti išklausytoms, teisę įrodyti savo poziciją ir teisę pateikti paaiškinimus (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, žodinio bylos nagrinėjimo būtinybę šiuo atveju lemia ir aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka ir byla yra susijusi su viešuoju interesu.

50CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

51Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad ad hoc nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ieškovo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Ieškovas, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Be to, visus sutikimo ir nesutikimo motyvus ir išsamius argumentus byloje dalyvaujantys asmenys galėjo pateikti ir pateikė apeliacinės instancijos teismui savo procesiniuose dokumentuose. Vertinant ieškovo prašymo pagrįstumą, akcentuotina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismui nebuvo nurodytos jokios naujos faktinės bei teisinės bylos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, nebuvo pateikti jokie nauji įrodymai. Pažymėtina, kad CPK 4231 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka; išimtiniais atvejais teismas, manydamas, kad tai būtina, gali nuspręsti viešųjų pirkimų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ar paruošiamuosiuose dokumentuose šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ieškovas šia procesine teise nepasinaudojo ir pirmosios instancijos teismo neprašė šią civilinę bylą išnagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Taigi dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkino ieškovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas LEONHARD WEISS RTE AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. balandžio 22 d. AB „Lietuvos... 6. Atsakovas 2014 m. balandžio 14 d. prieš paskelbiant konkursą buvo paskelbęs... 7. Ieškovas pateikė atsakovui 2014 m. birželio 16 d. pretenziją dėl konkurso... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas pretenziją pateikė per 12... 11. UAB „Telekonta“ atsakymo gavimo dienos (2014 m. birželio 4 d.),... 12. Teismas nurodė, kad negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną,... 13. Teismo vertinimu, atsakovas pirkimo objekto neskaidymą į dalis tinkamai... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Ieškovas LEONHARD WEISS RTE AS apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 17. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą... 18. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 19. UAB „Telekonta“ dėl komercinių pasiūlymų pateikimo darbams, susijusiems... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 21. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 22 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“... 24. Konkurso sąlygų techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji... 25. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2014 m. gegužės 11 d. kreipėsi į... 26. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2014 m. lapkričio 19 d. pasirašė projekto... 27. Kaip minėta, ieškovas LEONHARD WEISS RTE AS pareikštu ieškiniu prašė... 28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė,... 29. Ieškovas apeliaciniame skunde savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo... 30. Ieškovui atskirai apeliaciniame skunde neginčijant pirmosios instancijos... 31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama apeliacinio skundo ir... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 33. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad... 34. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas... 35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su minėtomis... 36. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad pirkimo objektas... 37. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 38. Ieškovas ieškinyje įrodinėjo, kad nagrinėjamu atveju konkursu siekiamus... 39. UAB „Fima“, Bombardier Transportation Finland Oy ir UAB „Telekonta“... 40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo pateikti duomenys neįrodo,... 41. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad perkančioji organizacija,... 42. Pagal VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 15 punktą pirkimo dokumentuose privalo būti... 43. Konkurso sąlygų VII dalies „Konkurso sąlygų paaiškinimas ir... 44. Apeliantui, kaip profesionaliam rinkos dalyviui, turėjo būti žinomi... 45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pats apeliantas ieškinyje nurodė,... 46. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą... 47. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines... 48. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 49. Ieškovas apeliaciniame skunde ir atskirai Lietuvos apeliaciniam teismui... 50. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine... 51. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi bylos medžiagą,... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 53. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti...