Byla 2A-94-538/2015
Dėl turto pardavimo iš varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir pripažinimo pirkėjais, tretieji asmenys – antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolis Jonas Petrikas, A. P

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų S. K., J. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. K. ir J. J. ieškinį atsakovėms A. M. ir J. R. dėl turto pardavimo iš varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir pripažinimo pirkėjais, tretieji asmenys – antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolis Jonas Petrikas, A. P.,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3ieškovai teismo prašė: pripažinti negaliojančia 2013-07-12 turto pardavimo iš varžytynių akto dalį, kurioje nurodyta, kad buto, esančio ( - ), pirkėja yra A. M., ir nurodyto turto pardavimo iš varžytynių pirkėju pripažinti S. K.; pripažinti negaliojančia 2013-06-05 turto pardavimo iš varžytynių akto dalį, kurioje nurodyta, kad sodo pastato ir žemės sklypo, esančių ( - ), pirkėja yra J. R., ir nurodyto turto pardavimo iš varžytynių pirkėju pripažinti J. J..

4Ieškovas S. K. ieškinį grindė tuo, jog 2013 metų gegužės mėn. paprašė ieškovo J. J., kad jis pirkimui surastų nebrangų butą Klaipėdos miesto centre. J. J. pasiūlė pirkti butą, esantį ( - ), parduodamą iš varžytynių. Nemoka naudotis kompiuteriu, todėl J. J. pasiūlymu paprašė jo pažįstamos – atsakovės A. M., kad ji sudalyvautų S. K. vardu elektroniniu būdu vyksiančiose varžytynėse. Tam atlikti jis perdavė atsakovei savo banko kortelę su slaptažodžiu ir kodais, kad ji galėtų prisijungti prie elektroninės bankininkystės ir 2013-07-04 sudalyvautų minėtose varžytynėse. Už dalyvavimą varžytinėse sumokėjo atsakovei A. M. 1 000 Lt. Savo sąskaitoje turėjo apie 8 000 Lt, kurių užteko pradiniam varžytynių dalyvio registracijos mokesčiui. Varžytynių eigos nestebėjo. Sužinojęs, kad varžytynės laimėtos jo naudai, atsakovės nurodymu į jos sąskaitą pervedė 33 350 Lt, likusią dalį turto kainos – 40 000 Lt ieškovo S. K. pasiskolintų iš ieškovo J. J. – ieškovo S. K. vardu pervedė ieškovas J. J.. Domėjosi, kodėl pinigai turėjo būti pervesti atsakovei, o ne antstoliui. Buvo paaiškinta, jog atsakovė ieškovo S. K. negalėjo užregistruoti kaip varžytynių dalyvio, todėl atsakovė nupirko butą savo vardu. Atsakovė A. M. buvo pažadėjusi butą perregistruoti ieškovo vardu notarų biure. Buvo gavęs buto raktus, pradėjęs jame remonto darbus. Apie 2013 m. rugpjūčio mėn. vidurį sužinojo, jog atsakovė neketina grąžinti jo piniginėmis lėšomis atsakovės nupirkto buto. Atsakovė A. M. buto realiai neperėmė, nesinaudojo juo ir nesirūpino kaip asmenine nuosavybe, o tai darė pats ieškovas.

5Ieškovas J. J. ieškinį grindė tuo, jog 2013 kovo mėn. susidomėjo parduodamu iš varžytynių žemės sklypu ir sodo pastatu, esančiais ( - ). Šių objektų pirkimą derino per antstolės B. Tamkevičienės paskirtą kuratorių. Kadangi nemoka naudotis kompiuteriu, paprašė atsakovės A. M., kad ji sudalyvautų ieškovo vardu varžytynėse. Minėtiems veiksmams atlikti perdavė atsakovei savo banko kortelę su slaptažodžiu ir kodais, kad atsakovė galėtų prisijungti prie elektroninės bankininkystės ir sudalyvautų varžytynėse. Už dalyvavimą varžytinėse sumokėjo atsakovei A. M. 1 000 Lt. Atsakove visiškai pasitikėjo, nes ji nuolat tvarkydavo ieškovo turto ir pajamų deklaracijas, naudojantis ieškovo elektronine bankininkyste. Atsakovę pažįsta 15 metų, yra buvę kolegos. Sužinojęs iš atsakovės A. M. apie laimėtas varžytynes, pervedė iš savo sąskaitos 2013-06-04 į antstolės B. Tamkevičienės sąskaitą 54 640 Lt. 2013-06-05 nuėjęs į antstolės Brigitos Tamkevičienės kontorą pasiimti varžytinių akto, sužinojo, kad aktas išrašytas ir įregistruotas atsakovės A. M. dukros atsakovės J. R. vardu. Domėjosi, kodėl turtas nupirktas atsakovės J. R. vardu, tačiau atsakovė A. M. paaiškino, jog elektroninė VĮ „Registrų centras“ sistema ieškovo, kaip varžytynių dalyvio, neregistravo dėl nesuprantamų priežasčių, todėl turtas buvo nupirktas atsakovės J. R. vardu. Atsakovė A. M. buvo pažadėjusi minėtą turtą perregistruoti ieškovo vardu notarų biure. Buvo gavęs namo raktus, pradėjęs name remonto darbus. Apie 2013 m. rugpjūčio mėn. viduryje sužinojo, jog atsakovė neketina grąžinti jo piniginėmis lėšomis atsakovės nupirkto žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Realiai turto atsakovė neperėmė, nesinaudojo juo ir nesirūpino kaip savo asmenine nuosavybe, tai darė pats ieškovas. Atsakovės iš anksto apgalvojusios, suplanavo apgaulės būdu įsigyti didelės vertės nekilnojamuosius daiktus. To pasekoje, 2013-08-28 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje, remiantis ieškovų pareiškimais, pradėtas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 30-1-00251-13, pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo).

6Atsakovės atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovai nurodo tikrovę neatitinkančias aplinkybes. Ieškinyje nurodytus turto objektus pirko savo nuosavybėn, pasiskolinusios iš ieškovo J. J. trūkstamas pinigines lėšas, kurias jis atsakovėms paskolino, pervesdamas pinigus iš kitų asmenų banko sąskaitų. Ieškovai į atsakovių nupirktus turto objektus pateko apgaule, ko pasekoje atsakovės buto ir namo spynų užraktus pakeitė. Ieškovas J. J., veikdamas per S. K., siekia nepagrįstai praturtėti atsakovių sąskaita, t .y. priversti jas perrašyti joms priklausantį turtą arba išsipirkti šiuos objektus už daug didesnę sumą. Ieškovas J. J. yra iškėlęs kelias panašaus pobūdžio civilines bylas, jo paties atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla pagal BK 300 str. l d., 22 str. l d., 182 str. l d., 236 str. l d.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-10 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei A. M. iš ieškovų J. J. ir ieškovo S. K. po 1 350 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, jog ieškovai reikalavimus byloje grindė CK 1.87 str., įrodinėdami, kad jie yra tikrieji varžytinių dalyviai ir ginčo nekilnojamojo turto pirkėjai. Išdėstęs apsimestinio sandorio negaliojimo instituto teisinius aspektus, kasacinio teismo išaiškinimus apie tai, kokios aplinkybės įrodinėtinos taikant šį institutą, nurodė, jog šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamas varžytinių sutartis, ar sutartyse kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai turtą įsigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu, taip pat, kieno valia buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, kas objektyviai dalyvavo varžytinėse, siūlė kainą už iš varžytinių parduodamą turtą ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas (atsiskaitė už turtą; priėmė sutarties objektą, jį valdė, naudojo ir juo disponavo). Rėmėsi CK 6.193 str., nurodė į įstatyme įtvirtintą ir kasacinio teismo praktikoje išaiškintą laisvo įrodymų vertinimo principo turinį, įvertinęs atsakovių argumentus (atsakovė A. M. teigia, kad norėjo sau įsigyti butą, esantį ( - ), o ieškovai jai paskolino pinigų; atsakovė J. R. teigia, kad ieškovo J. J. paprašyta savo vardu elektroninių varžytinių metu įsigijo nekilnojamąjį turtą, už kurį dalį pinigų sumokėjo mama, o dalį – paskolino A. P..), sprendė, jog nė vienas iš ieškovų fiziškai nedalyvavo varžytinėse, t. y., nebuvo užsiregistravę varžytinėse kaip varžytinių dalyviai, kartu su atsakovėmis varžytinių metu nesiūlė kainos už iš varžytinių parduodamą turtą, taip pat nėra duomenų, kad jie priėmė sutarties objektą, jį valdė, naudojo ir disponavo. Nurodė, jog ieškovai nepateikė objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad jiems priklausė visos piniginės lėšos, kurios buvo sumokėtos iš per varžytines įsigytą turtą. Tokią išvadą teismas padarė iš šių aplinkybių: 40 000 Lt už butą buvo pervesta 2013-07-08 iš A. P. sąskaitos (t. 2, b. l. 2), o S. K. atsakovei A. M. už butą grynais 2013-07-08 įmokėjo 33 350 Lt (t. 2, b. l. 2); iš ieškovo S. K. sąskaitos į J. R. sąskaitą 2013-07-02 ir 2013-07-03 buvo pervesta 4 850 Lt (t. 2, b. l. 101, žr. prijungtos bylos Nr. 2-11630-328/2013, b. l. 12, 13, 14); A. P. 2013-06-04 antstolei Brigitai Tamkevičienei pervedė 54 640 Lt už varžytinėse Nr. 08066 nupirktą butą (žr. prijungtos civilinės bylos Nr. 2-11630-328/2013, b. l. 25); trečiasis asmuo teismo posėdžio metu teigė, kad pinigai, kurie buvo pervesti A. M., buvo jos paskolinti, piniginės lėšos, buvusios jos sąskaitoje buvo bendros su J. J., todėl byloje esant duomenims, kad ieškovas J. J. pagal deklaracijų duomenis (t. 1, b. l. 128–129) buvo paskolinęs trečiajam asmeniui A. P. 200 000 Lt, trečiajam asmeniui teigiant, kad jos sąskaitose esantys pinigai buvo bendri su ieškovu, pagal LITEKO duomenų bazėje esančią informaciją esant duomenims, kad ieškovas J. J. su ieškiniais kreipėsi į teismą dėl skolos iš A. P. priteisimo (civilinės bylos 2-7227-676/2014, 2-7150-897/2014 ir L2-3136-793/2014), t. y. esant prieštaringiems duomenims apie lėšų, esančių A. P. sąskaitose priklausomybei, jų pervedimo paskirčiai (suteikta paskola ar nekilnojamojo turto įsigijimas), negalima padaryti išvados, kad už ginčo nekilnojamuosius turtus visą pinigų sumą sumokėjo ieškovai ir jie yra šių ginčo objektų savininkai.

8Teismas nustatęs, kad abu ieškovai turi elektroninės bankininkystės duomenis, padarė išvadą, jog jie moka naudotis elektronine bankininkyste, todėl patys galėjo dalyvauti elektroninėse varžytinėse ar dėl dalyvavimo varžytinėse kreiptis į šias paslaugas teikiančius verslo subjektus. Atmetė ir kaip samprotavimus vertino ieškovų argumentus, jog sėkmingam dalyvavimui elektroninėse varžytinėse reikalingi galingi kompiuteriai, spartus interneto ryšis, jog atsakovės tokias technines galimybes objektyviai turėjo. Teismas sprendė, jog ieškovai nesielgė kaip rūpestingi ir apdairūs civilinių santykių dalyviai, nes pirmosios ginčo varžytinės įvyko 2013-05-30, o antrosios – 2013-07-04 – jau pirmųjų varžytinių metu įsigytas turtas nebuvo užregistruotas ieškovo J. J. vardu ir tai nebuvo padaryta iki kitų ginčo varžytinių, t. y., daugiau nei mėnesį laiko, tačiau tai nebuvo kliūtis, anot ieškovų, pinigus pervesti atsakovėms į sąskaitą, kad jos vėl ne ieškovų, o savo vardu įsigytų turtą. Be to, po nekilnojamojo turto įregistravimo VĮ Registrų centre savo vardu atsakovės veikė kaip tikros savo nekilnojamojo turto savininkės – mokėjo mokesčius už turto išlaikymą, atsakovė J. R. mokėjo nario mokestį kaip sodininkų bendrijos narė – taigi jos su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip šio turto savininkės, o ieškovai tik 2013-08-26 ėmė ginti savo kaip galimų savininkų teises kreipdamiesi į teismą.

9Nurodęs, jog LITEKO duomenų bazės duomenimis ieškovas J. J. laikotarpiu nuo 2005 iki 2014 dalyvavo 184 įvairiose civilinėse ir baudžiamosiose bylose kaip proceso dalyvis, yra nuteistas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-903/2013 pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (už pasikėsinimą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą), pagal BK 236 str. 1 d. (už pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą) ir pagal BK 300 str. 1 d. (už dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą) (nuosprendis įsiteisėjęs 2014-06-12), padarė išvadą, jog teismui kelia abejonių abiejų ieškovų duotų paaiškinimų patikimumas. Neįtikėtina vertino aplinkybę, jog ieškovas J. J., būdamas patyręs proceso dalyvis, būtų pervedinėjęs jam priklausančias pinigines lėšas trečiųjų asmenų naudai už jų vardu įsigytą turtą. Teismas nelogišku ir sunkiai paaiškinamu vertino ieškovų argumentą, kad jie, žinodami, jog turtas varžytinių metu buvo įsigytas ne jų vardu, vis tiek atsakovei ir antstoliui pervedinėjo pinigus už varžytinių metu įsigytą turtą kito asmens vardu. Šių išvadų pagrindu teismui sprendė, jog ieškovai neįrodė, kad jie buvo tikrieji ginčo nekilnojamojo turto pirkėjai. Nurodė, jog ieškovai savo pažeistas teises turi galimybę ginti kreipdamiesi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovių.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

10Apeliaciniais skundais ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų ieškinį patenkinti.

11Apeliantas J. J. nurodo, kad atsakove A. M. visiškai pasitikėjo, kadangi ji visada tvarkydavo jo turto ir pajamų deklaraciją naudojantis jo elektronine bankininkyste, taip pat jie 15 metų yra pažįstami. A. M. 2013-05-30 telefonu pranešė, kad varžytynės laimėtos, todėl iš A. P. sąskaitos, kurioje buvo apelianto piniginės lėšos, 2013-06-04 į antstolės B. Tamkevičienės sąskaitą pervedė 54 640 Lt. Žemės sklypas ir namas, esantys ( - ), buvo nupirktas už 60 100 Lt. Tikėdamas A. M. ir jos dukra, kad žemės sklypas ir namas bus įregistruoti apelianto vardu, minėtame nekilnojamo turto objekte savo lėšomis pradėjo vykdyti statybos darbus (platino pamatus bei kitus darbus), nupirko dalį statybinių medžiagų iš A. M., samdė statybininkus. 2013 m. rugpjūčio mėn. pradėjo reikalauti atsakovių, jog jos įregistruotų žemės sklypą ir namą ieškovo vardu, tačiau paaiškėjo, jog jos neketina grąžinti ieškovo lėšomis nupirkto nekilnojamojo turto. Realiai žemės sklypo ir namo J. R. neperėmė, nesinaudojo juo ir nesirūpino kaip savo asmenine nuosavybe, o žemės sklypo pirkimu domėjosi ieškovas, taigi, pirkėjo teises bei pareigas įgijo ir vykdė: atsiskaitė už nupirktą žemės sklypą ir sodo pastatą su antstoliu, priėmė sutarties (turto pardavimo iš varžytynių akto) objektą, jį valdė ir juo naudojosi. Taip pat prieš įsigyjant ginčo turtą, ieškovas jį apžiūrėjo, domėjosi šio turto dokumentais antstolės B. Tamkevičienės kontoroje. 2013-07-19 sudarė Statybos darbų sutartį su IĮ „Arsteda“ dėl ginčo sodo namo vidaus apdailos darbų, pastato rekonstrukcijos, pagal kurią rangovei sumokėjo 15 000 Lt už statybines medžiagas ir darbus. Argumentuoja, jog šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą, ar akte kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai turtą įsigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu. Remiasi kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011 ir teigia, jog ieškovas įgijo pirkėjo teises bei pareigas bei jas vykdė patvirtina byloje pateikti įrodymai, tačiau teismas jų nevertino, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, o pateiktus vertino tendencingai. Elektroninėse varžytynėse ieškovą, kaip varžytynių dalyvį, turėjo užregistruoti A. M. ir šio nekilnojamojo turto pirkimo kaina jai buvo nurodyta. Šias aplinkybes pripažino atsakovė J. R., kuri patvirtino, jog ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl dalyvavimo elektroninėse varžytynėse ir paprašė užregistruoti neva J. R. vardu, nes ieškovo visas turtas buvo areštuotas. Ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00251-13 metu J. R. patvirtino, jog „J. J. man pasakė, jog varžytynių metu aš už sodo namelį ir sodą galiu kelti kainą iki 80 000 Lt...varžytynių metu tariausi su J. J. mobiliuoju telefonu ir laimėjusi varžytynes jam apie tai pasakiau...aš sutinku perrašyti man nereikalingo sodo“. Tai, jog ginčo nekilnojamasis turtas buvo pirktas ieškovui patvirtino ir atsakovė A. M.. Aplinkybę, jog ieškovas nekilnojamąjį turtą ketino įsigyti savo reikmėms, patvirtina pokalbio įrašas (t. 1, b. l. 78), kuriame A. M. teigia: “... prašė J. padėti...“. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00251-13 metu patvirtino A. P.: „...jis man pasakė, jog perka iš varžytynių sodo namelį su sodo sklypu. A. M. siūlėsi mano vardu „užrašyti“ sodą, nes neva aš sumokėjau pinigus ir nebūtų problemų dėl sodo perrašymo“. Ikiteisminio tyrimo metu antstolė B. Tamkevičienė nurodė: „Aš prisimenu, jog J. J. domėjosi parduodamu aukščiau nurodytu sodo nameliu. Po varžytynių jis taip pat buvo atėjęs ir pranešė jas laimėjęs“. Apeliantas mano, jog visi šie faktai leidžia tikėti, kad jis išreiškė valią įgyti ginčo turtą, tikslingai siekė įgyti pirkėjo teises bei pareigas. Taip pat nurodo, jog šiuo atveju tarp J. J. ir J. R. paskolos teisinių santykių nėra, nes visos piniginės lėšos buvo sumokėtos už iš per varžytynes įsigytą turtą. Aplinkybę, jog piniginėmis lėšomis, esančiomis A. P. sąskaitoje J. J. disponavo patvirtina 2013-08-26 A. P. patvirtinimas „... J. J. pinigais niekada nedisponavau, visas operacijas su pinigais atliko pats J. J. elektroninės bankininkystės būdu.“ Aplinkybė, jog atsakovė sumokėjo vienkartinį 220 Lt dydžio sodo bendrijos nario mokestį, nepatvirtina fakto, jog ji valdė ginčo turtą ir tai vienintelė aplinkybė, dėl kurios teismas pripažino, jog atsakovė valdė nekilnojamąjį turtą. Teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu ieškinys atmestas, nors atsakovė pripažino, jog ieškovas ginčo turtą pirko sau. Ieškovas teigė, jog ginčo turtą įsigijo sau, atsakovės taip pat pripažino, jog ginčo turtą pirko ieškovas tik atsakovės J. R. vardu, bet teismas teigia, jog teismui kelia abejonių dėl ieškovo duotų paaiškinimų patikimumas. Tokiu būdu, atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Ginčo turto pardavimas atsakovei iš varžytynių pažeidžia apelianto teises (CPK 602 str. 1 d. 7 p.).

12Apeliantas S. K. argumentuoja, jog byloje pateikti įrodymai leidžia labiau tikėti, kad sandoris buvo apsimestinis ir tikrieji nekilnojamųjų daiktų pirkėjai buvo ieškovai (CK 1.87 str.). Aplinkybę, jog apeliantas įgijo pirkėjo teises bei pareigas bei jas vykdė: atsiskaitė už nupirktą butą su antstoliu, priėmė sutarties (turto pardavimo iš varžytynių akto) objektą, jį valdė, naudojosi, patvirtina byloje pateikti įrodymai, tačiau teismas šių duomenų nevertino. Apeliantas išreiškė valią įsigyti iš varžytynių butą, esantį adresu ( - ), prieš butą įsigyjant, apžiūrėjo ne vieną nekilnojamąjį turto objektą, taip pat vyko į antstolio J. Petriko kontorą susipažinti su parduodamo turto vertinimo ataskaita, vyko apžiūrėti ginčo nekilnojamąjį turtą. Šias aplinkybes patvirtino ieškovas J. J., kuris padėjo jam nusipirkti ginčo objektą bei patvirtino liudytoja apklausta R. M.. Teigia, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, svarbiausia, kieno lėšomis ir kas atsiskaitė už perkamą daiktą. 2013-07-02 iš S. K. sąskaitos į J. R. sąskaitą buvo pervesta du kartus po 2 000 Lt, o 2013-07-03 – 850 Lt ir 2 000 Lt, iš viso – 6 850 Lt, kurie turėjo būti panaudoti pradiniam varžytynių dalyvio mokesčiui sumokėti. Laimėjus varžytynes, 2013- 07-08 S. K. įmokėjo į A. M. sąskaitą 33 350 Lt už ginčo butą, mokėjimo paskirtyje nurodant „už butą ( - ).“ Kitą dalį piniginių lėšų, t. y. 40 000 Lt ieškovas S. K. pasiskolino iš J. J. ir tai patvirtina vekselis. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nepateikė objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad jam priklausė visos pinigines lėšos, kurios buvo sumokėtos už iš per varžytynes įsigytą turtą. Byloje pateikti 2013-07-02 SEB banko mokėjimo nurodymai Nr. 2 ir Nr. 3, iš kurių matyti, kad iš S. K. sąskaitos į J. R. sąskaitą buvo pervesta po 2 000 Lt, o 2013-07-03 SEB banko mokėjimo nurodymai Nr. 6, Nr. 4 – 850 Lt ir 2 000 Lt, iš viso – 6 850 Lt, 2013-07-08 SEB banko mokėjimo nurodymas – 33 350 Lt. Byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, jog 40 000 Lt, kuriuos paskolino J. J. ieškovui S. K., yra J. J., nors 40 000 Lt 2013-07-08 į A. M. sąskaitą buvo pervesta iš A. P. sąskaitos. Taigi, apeliantas sumokėjo už iš varžytynių parduodamą butą 80 100 Lt bei sumokėjo 100 Lt už varžytynių akto išdavimą. Tai patvirtina, jog jis visas išlaidas, susijusias su parduodamu butu, dengė be išlygų. Aplinkybę, jog apeliantas butą ketino įsigyti savo reikmėms patvirtina ir tai, jog atsakovė turėdama deklaravusi 170 000 Lt grynų piniginių lėšų ne banke, 43 500 Lt turėdama AB SEB banke jai priklausančioje sąskaitoje, nebūtų skolinusi pinigų nekilnojamajam turtui įsigyti. Tačiau tiek atsiliepime, tiek ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00251-13 metu A. M. teigia, jog neturėjo pinigų, nes nebuvo pardavusi namo, tai reiškia, jog 170 000 Lt deklaruotos piniginės lėšos neegzistavo, o 45 000 Lt varžytynių dienai buvo išleisti. Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė gyvena iš greitųjų kreditų, tai patvirtina sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2013-03-28 – 2013-12-20 laikotarpiu ji pasiskolino iš įvairių kredito įstaigų 15 905 Lt. Taip pat apelianto ketinimą įsigyti butą savo reikmėms patvirtina pokalbio įrašas (t. 1, b. l. 78), kuriame A. M. teigia: „... prašė J. padėti, aš galėčiau perrašyti ...grąžinsiu pinigus, paimsiu kreditą...“. Teismas tendencingai nevertino šio įrodymo, kaip ir kitų įrodymų, patvirtinančių apelianto ketinimus įsigyti savo reikmėms ginčo butą. Pažymi, kad tik pradėjus ikiteisminį tyrimą A. M. atžvilgiu, ji pradėjo teigti, kad 40 100 Lt skolinosi iš S. K. ir deklaravo juos kaip paskolą, tačiau jokių rašytinių paskolos sutarčių pateikti negalėjo. Ginčo turto pardavimas atsakovei iš varžytynių pažeidžia apelianto teises (CPK 602 str. 1 d. 7 p.).

13Atsakovė A. M. atsiliepimu su ieškovo S. K. apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, kad S. K. meluoja, jog buvo asmeniškai susitikęs su atsakove A. M. ir tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu Nr. 30-1-00251-13 nustatyta ir įrodyta aplinkybė, jog ieškovas iki 2013-07-03, kai vyko ginčo turto elektroninės varžytynės Nr. 10494, su atsakove susitikęs nebuvo ir nebendravo su ja asmeniškai. Su ja bendravo J. J., kuris perdavė bankinę mokėjimo kortelę J. R., o ji pastebėjusi, jog ši S. K. paklausė J. J. kieno ji ir ar galima ja naudotis. Nurodo, jog varžytynių Nr. 10494 dalyvio mokestį, t. y. 6 720 Lt A. M. pervedė iš savo sąskaitos, o ieškovo S. K. pinigai iš J. R. buvo pervesti tik 2013-07-22. Ieškovai klaidina teismą teigdami, jog 1 000 Lt S. K. sumokėjo A. M., jog ji neturėjo asmeninių piniginių lėšų ir naudojosi S. K. lėšomis. A. M. klausė S. K., kodėl jis skolina jai tokią didelę pinigų sumą, o šis atsakęs, kad visus reikalus tvarko J. J. ir sutiko asmeniškai į jos sąskaitą AB SEB banke pervesti ir 2013-07-08 pervedė 33 350 Lt. Likusią 40 000 Lt sumą į A. M. sąskaitą 2013-07-08 pervedė A. P. iš savo asmeninės sąskaitos Šiaulių banke. Pavedimą atliko dalyvaujant J. J., nes tuo metu gyveno kartu su juo, vedė bendrą ūkį. S. K. nepateikė įrodymų, jog jam būtų perduoti buto raktai, jog bute jis atliko remonto darbus. Tai, jog A. M. pakeitė buto durų spynas, patvirtina, jog ji rūpinosi savo turtu, jį saugojo, neleido neteisėtai jo užvaldyti. Ginčo butą ji priėmė, už jį atsiskaitė, mokėjo mokesčius, sudarė sutartis su turtą administruojančia bendrove „Danės būstas“, komunalinių paslaugų tiekėjais UAB „Lesto“, UAB „KRATC“, UAB „Klaipėdos vanduo“, AB „Lietuvos dujos“. S. K. nepateikė įrodymų, jog ginčijamas sandoris yra apsimestinis – jog sandoris sudarytas ne su tikrąją sandorio šalimi, o su statytiniu, bei neįrodė nei vieno įstatyme nustatyto nuosavybės teisės įsigijimo pagrindo. A. M. yra faktinė ginčo objekto – buto pirkėja. Ji registravosi elektroninėse varžytynėse, savo lėšomis mokėjo dalyvio mokestį, už butą atsiskaitė, jį priėmė, įregistravo ir naudoja pagal paskirtį bei rūpinasi juo. A. M. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė Viešų ir privačių interesų deklaraciją, kurioje nurodė, jog skolinosi 40 000 Lt iš A. P.. Teigia, jog ieškovas J. J. sąmoningai manipuliavo A. P. patiklumu ir neteisėtai naudojosi jos mokėjimo kortele. Ieškovas S. K., tik po tam tikro laiko, norėdamas pasipelnyti, pradėjo reikšti pretenzijas dėl ginčo turto A. M.. Tokius S. K. veiksmus vertina kaip nesąžiningus, tyčia klaidinančius teismą. S. K., sąmoningai pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, apgaulės būdu, siekia įgyti svetimą turtą.

14Atsakovė J. R. atsiliepimu su ieškovo J. J. apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad J. J. klaidina teismą teigdamas, jog nemoka naudotis elektroninėmis priemonėmis, todėl paprašė A. M. sudalyvauti elektroninėse varžytynėse. J. J. turi elektroninės bankininkystės duomenis, taigi moka ja naudotis ir galėjo pats dalyvauti varžytynėse. J. J. tarpininkaujant 2013-06-04 į antstolės B. Tamkevičienės sąskaitą buvo pervesta 54 640 Lt iš A. P. banko sąskaitos, esančios AB Šiaulių banke. Kita, 5 460 Lt suma buvo pervesta iš atsakovės J. R. sąskaitos. Apie varžytynes ir jose parduodamą ginčo turtą – 0,0721 ha žemės sklypą ir 53,49 kv. m. bendro ploto sodo pastatą, esančius adresu ( - ), J. J. žinojo, pats ne kartą yra dalyvavęs varžytynėse, todėl nepagrįstai teigia, jog tik nuėjęs pas antstolę sužinojo apie tai, kad ginčijamas aktas išrašytas J. R. vardu. Ieškovas meluoja teigdamas, jog atsakovei A. M. perdavė 15 000 Lt ir sumokėjo už dalyvavimą varžytynėse 1 000 Lt, nes tuo metu jis niekur nedirbo, pastovių pajamų neturėjo ir tai patvirtina jo 2013 m. metinės pajamų deklaracijos duomenys. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog pirko iš A. M. statybines medžiagas. J. J. tik organizavo statybinių medžiagų išvežimą iš A. M. namų, esančių ( - ), į ginčo žemės sklypą ir už jas nesumokėjo. Remonto darbų sodo pastate J. J. neatliko. Byloje pateikta rangos sutartis su įmone „Arsteda“ yra abejotina, nes liudytojai nepatvirtino, jog pastate buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai. Be to, J. J., atvežęs statybines medžiagas, sugadino šalia pastato esantį vandentiekio vamzdį ir jo padarytą žalą sodo bendrijai apmokėjo J. R.. Įrodymų, jog J. J. sumokėjo minėtai įmonei 15 000 Lt, byloje nėra. J. R. yra tikroji ginčo turto savininkė, nes ji už šį turtą atsiskaitė, jį priėmė, įregistravo savo vardu, mokėjo mokesčius, sodo nario mokesčius ir tai patvirtina byloje pateikti įrodymai. Vien aplinkybė, jog J. J. domėjosi varžytynėse parduodamu turtu, neįrodo, jog jis realiai ketino šį turtą įsigyti. J. J. neįrodė, jog ginčijamas sandoris yra apsimestinis, neįrodė nei vieno įstatyme nustatyto nuosavybės teisės įsigijimo pagrindo. J. R. registravosi elektroninėse varžytynėse, už perkamą turtą atsiskaitė, jį priėmė, įregistravo ir naudoja pagal paskirtį bei rūpinasi juo. J. J. po tam tikro laiko, norėdamas pasipelnyti, pradėjo reikšti pretenzijas dėl ginčo turto atsakovėms. Tokius veiksmus vertina kaip nesąžiningus, tyčia klaidinančius teismą. Teigia, kad sąmoningai pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, apgaulės būdu, J. J. siekia įgyti svetimą turtą.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15Ieškovas J. J. ginčija 2013-06-05 Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-13015484 dalį, kuria antstolė B. Tamkevičienė 2013-05-30 iš varžytinių Nr. 08066 pardavė atsakovei J. R. 0,0721 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), ir pastatą – sodo pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), už 60 100 Lt, o ieškovas S. K. ginčija 2013-07-12 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0172/13/00014-2 dalį, kuria antstolis J. Petrikas 2013-07-03 iš varžytynių Nr. 10494 pardavė atsakovei A. M. butą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), už 80 100 Lt.

16Kaip matyti iš apeliantų procesinės pozicijos pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniuose skunduose, savo suinteresuotumą bei esminį teisių pažeidimą jie motyvuoja tuo, jog ginčijami sandoriai yra apsimestiniai (CK 1.87 str.), nes faktiniai ginčo turto pirkėjai yra būtent ieškovai, o ne atsakovės, kadangi būtent ieškovai siekė ginčo turtą įgyti ir šiam tikslui realizuoti skyrė savo lėšas atsakovėms, kurios sumokėjo už ginčo turtą. Teigdami, jog ginčijami aktai (jų dalys) pažeidžia kiekvieno iš ieškovų interesus, aktus (jų dalis) ginčija CK 1. 87 str. ir CPK 602 str. 1 d. 7 p. pagrindais.

17Turto pardavimas iš varžytynių yra procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 str.). Tai reiškia, kad turtas priverstinai perleidžiamas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka ir tokiu perleidimu siekiama gauti lėšų atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 str. 1 d.), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 str. nustatytas varžytinių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. Tokia praktika nepakito ir iš dalies pasikeitus teisiniam varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu reglamentavimui, t. y. nuo 2011-10-01 įsigaliojus CPK 602 str. 1 d. 7 p., kuriuo buvo papildytas galimų šio akto pripažinimo negaliojančiu atvejų sąrašas nuostata dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo, atsisakius teismo kontrolės tvirtinant antstolio aktus (CPK 724–725 straipsnių redakcija, galiojusi iki 2011-10-01) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

18Kasacinio teismo nutartyse yra pasisakyta ir dėl to, kad CPK 602 str. nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Taigi įstatymo leidėjas suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus tiek dėl esminio pažeidimo, kaip savarankiško negaliojimo pagrindo, tiek dėl kitų, tačiau taip pat esminiais pripažintinų pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2008-01-28 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2008-06-19 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2008-11-17 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008.). Ši praktika apibendrinta ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, kurioje inter alia išaiškinta, jog pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 str. 1 d.), turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę. Taigi, išdėstytų CPK 602 str. nuostatų taikymo išimtinumas bei šios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimą iš nurodytų pažeidimų sąrašo (pirmoji sąlyga), bet kartu nustatyti juo sukeltą asmens teisių pažeidimą (antroji sąlyga) ir kvalifikuoti jį esminiu (trečioji sąlyga).

19Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja. Teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra suformuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miesto projektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lietuva Statoil“ v. UAB „DL logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2012; ir kt.).

21Dėl varžytynėse Nr. 08066 parduoto turto tikrojo pirkėjo nustatymo

22Remiantis rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovas J. J. AB Ūkio banke 2012-11-19 dienai turėjo terminuotus indėlius 50 000 Lt ir 25 000 Eur sumai (t. 1, b. l. 114, 115). J. J. 2013-03-08 mokėjimo nurodymais Nr. 597291 ir Nr. 597296 pervedė A. P. 50 051,59 Lt ir 25 025,79 Eur, šių pavedimų mokėjimo paskirtimi nurodyta „už sandorį“ (t. 1, b. l. 116, 117, žr. prijungtos civilinės bylos 2-649-826/2014, b. l. 55, 56). A. P. 2013-06-04 į antstolės B. Tamkevičienės banko sąskaitą pervedė 54 640 Lt, tarpbankiniame pavedime įrašant, jog tai pinigai mokami „už varžytynėse Nr. 08066 nupirktą turtą“ (žr. prijungta civilinė byla Nr. 2-11630-328/2013, b. l. 25). 2014-01-27 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00251-13, liudytoja 2013-09-04 apklaustos A. P. parodymai iš esmės sutampa su jos 2013-08-26 patvirtinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. jog jos vardu AB Šiaulių banke Klaipėdos filiale atidaryta banko sąskaita Nr. ( - ) realiai disponavo ieškovas J. J., kuris pervedinėjo į sąskaitą savo pinigines lėšas, ji sąskaitoje savo piniginių lėšų nelaikė, be to, jog ji padėjo J. J. pervesti į A. M. sąskaitą 40 000 Lt ir jokių pretenzijų A. M. dėl pervestų lėšų neturi. Be to, minėto ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. P. nurodė, jog: J. J. jai paaiškino, kad nori varžytynėse nusipirkti sodo namą su žemės sklypu, o dalyvauti varžytynėse jis paprašė A. M., kuri turi galingą kompiuterį; A. M. jai skambino telefonu ir sužinojusi, jog 40 000 Lt J. J., siūlė ginčo turtą užrašyti A. P. vardu, nes ji sumokėjo pinigus, tačiau A. P. nesutiko, nes nenorėjo turėti reikalų su J. J.. A. P. taip pat paaiškino, jog J. J. vengia išieškojimų, slepia santaupas, todėl ir paprašė jos atidaryti banko sąskaitą į kurią persivedė savo pinigus (t. 1, b. l. 80, 82, žr. prijungta civilinė byla Nr. 2-11630-328/2013, b. l. 27). Minėto ikiteisminio tyrimo metu apklaustos A. M. ir J. R. nurodė, jog ginčo sodo namo bei žemės sklypo savininkas buvo J. J., tačiau šis turtas jo vardu nebuvo perrašytas, nes J. J. nebuvo grąžinęs iš A. M. lėšų sumokėto varžytynėse Nr. 08066 dalyvio mokesčio bei pinigai už šį turtą VĮ Registrų centrui buvo pervesti ne iš J. J., o iš A. P. sąskaitos, todėl A. M. ir J. R. baiminosi, kad A. P. nepareikštų pretenzijų į iš jos banko sąskaitos pervestus už namą pinigus, kurį J. J. prašė perregistruoti jo vardu (t. 1, b. l. 82). A. M. 2013-08-27 deklaravo turinti po 40 000 Lt paskolą iš S. K. ir A. P. (t. 1, b. l. 149–153). Liudytoja apklausta A. M. paaiškino, jog J. J. neturėjo pinigų varžytynių dalyvio mokesčiui sumokėti, todėl ji jam pasakiusi, jog paskolina jam reikiamą pinigų sumą ir padavė 5 460 Lt J. R.. Taip pat J. R. ji davusi ir pinigų ginčo turtui užregistruoti, hipotekai, notarui ir kt., iš viso 7 500 Lt ir apie tai informavo J. J.. Skolos lapelių nerašė, nes J. J. pasitikėjo. Apie dalyvavimą elektroninėse varžytynėse J. J. nieko papasakoti A. M. negalėjo, todėl ji pati sužinojo dalyvavimo jose tvarką (t. 1, b. l. 91–94). Liudytoja apklausta J. R. paaiškino, jog J. J. laikė dėde, į kurį taip ir kreipdavosi. J. J. jos paprašė sudalyvauti elektroninėse varžytynėse Nr. 08066, patikino, jog jis ginčo sodo name planuoja gyventi, o ginčo turto savo vardu negali registruoti dėl likviduojamos įmonės „Lotidė“. J. J. nurodė, jog ja (J. R.) labai pasitiki, todėl ir prašė registruoti turtą savo vardu. J. R. sutiko sudalyvauti varžytynėse, o J. J. įsipareigojo už šį turtą sumokėti. Jos mama A. M. jai davė, prieš tai paskolinusi iš J. J., 5 460 Lt varžytynių dalyvio mokesčiui sumokėti (t. 1, b. l. 95–98).

23Kompleksiškai įvertinusi išdėstytų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija sprendžia, jog tarp J. J. ir A. M. bei J. R. egzistavo daugiau nei pasitikėjimu grįsti tarpusavio santykiai. Byloje įrodyta, jog J. J. ir A. M. buvo daugiau nei 10 metų pažįstami, yra buvę kolegos, kartu švęsdavo įvairias šventes. Be to, J. J. ir po įvykusio ginčo žemės sklypo ir sodo pastato pardavimo iš varžytynių, žinodamas, jog ginčo sklypas ir namas užregistruoti J. R. vardu ir toliau bendradarbiavo su A. M., nes ir vėl jos paprašė dalyvauti kitose varžytynėse – dėl ginčo buto. Šį butą nuosavybės teise norėjo įsigyti S. K. ir jam buvo žinoma, jog varžytynėse dalyvaus A. M.. Be to, artimus J. J. ir A. M. santykius, iki šie santykiai pašlijo, patvirtina ir A. M. parodymai, jog J. J. pirma norėjo ginčo sodo namą ir sklypą nupirkti A. M. dukters J. R. vardu (J. R. su tuo sutiko), nes jas laikė artimomis.

24Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog iš esmės būtent J. J., o ne atsakovių (ar kurios iš jų) piniginėmis lėšomis ir yra sumokėta už varžytynėse Nr. 08066 parduotą bei J. R. vardu nuosavybės teise įregistruotą (žr. civilinė byla Nr. 2-11630-328/2013, b. l. 7), ginčo žemės sklypą ir sodo pastatą (CPK 185 str.).

25Be to, aplinkybę, jog A. M. bei J. R. neturėjo tikslo nuosavybės teise įsigyti varžytynėse Nr. 08066 parduodamo turto patvirtina ir byloje pateiktas S. K. bei A. M. telefoninio pokalbio garso įrašas (t. 1, b. l. 78). Iš šio pokalbio turinio matyti, jog A. M. neketino ginčo turto (nei buto, nei sklypo ir sodo pastato) įgyti sau nuosavybės teise ir (ar) neketino to leisti padaryti dukrai J. R., ir tik dėl konflikto su J. J. nebesutinka, jog šis turtas būtų perleistas tikriesiems ginčo turto savininkams (ieškovams) bei grąžinti gautas pinigines lėšas A. P. bei S. K.. Tai neabejotinai patvirtina A. M. pokalbyje nurodytos aplinkybės, jog „... jūs būsite priversti laukti kol viskas įvyks ... tada atgausit savo pinigus, aš Jums grąžinsiu S. pinigus, tikrai, ir A. grąžinsiu... aš norėjau jam žmogiškai padėti... nei aš jums skolinga, nei jūs man...“. 2013-07-19 Statybos darbų sutartis, sudaryta J. J. su IĮ „Arsteda“ patvirtina, jog ši sutartis sudaryta jau po faktiškai 2013-05-30 įvykusių varžytinių Nr. 08066 (t. 1, b. l. 119). Taigi, akivaizdu, jog J. J. rūpinosi varžytynėse Nr. 08066 įgytu turtu kaip savo ir duomenų, jog tam atsakovė (ar kuri iš jų) prieštaravo (prieštarauja) byloje nenustatyta. Priešingai, atsakovė J. R. atsiliepime į skundą pripažįsta, jog J. J. vežė statybines medžiagas namui, o argumentai, jog minėta įmonė namo vidaus apdailos darbų bei pasato rekonstrukcijos darbų nevykdė, pagrįsti tik prielaidomis.

26Dėl varžytynėse Nr. 10494 parduoto turto tikrojo pirkėjo nustatymo

27Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog 2013-07-08 J. J. ir S. K. pasirašė neprotestuotiną vekselį, kuriuo S. K. įsipareigojo J. J. iki 2013-12-31 sumokėti 65 000 Lt (žr. prijungta civilinė byla Nr. 2-649-826/2014, b. l. 57). A. P. 2013-07-08 pervedė į A. M. banko sąskaitą 40 000 Lt, mokėjimo paskirtis „už butą, ( - )“ (t. 2, b. l. 2, žr. prijungtos civilinės bylos Nr. 2-649-826/2014, b. l. 32). 2013-07-08 S. K. pervedė į A. M. banko sąskaitą 33 350 Lt, mokėjimo paskirtis „už butą ( - )“ (t. 2, b. l. 2, žr. prijungtos civilinės bylos Nr. 2-649-826/2014, b. l. 35). A. M. 2013-07-10 pervedė į antstolio J. Petriko banko sąskaitą 40 000 Lt, mokėjimo paskirtis „už varžytynėse Nr. 10494 nupirktą turtą (t. 2, b. l. 26, žr. prijungtos civilinės bylos Nr. 2-649-826/2014, b. l. 31). A. M. 2013-07-11 pervedė į antstolio J. Petriko banko sąskaitą 33 280 Lt, mokėjimo paskirtis „už varžytynėse Nr. 10494 nupirktą turtą“ (t. 2, b. l. 26, žr. prijungtos civilinės bylos Nr. 2-649-826/2014, b. l. 33). A. M. 2013-07-03 Valstybinei įmonei Registrų centras pervedė 6 720 Lt, mokėjimo paskirtis „varžytynių Nr. 10494 dalyvio mokestis“ (t. 2, b. l. 26, žr. prijungtos civilinės bylos Nr. 2-649-826/2014, b. l. 34). 2013-07-29 A. M. Nekilnojamo turto registre įregistruota nuosavybės teisė į ginčo butą, esantį adresu ( - ) (žr. prijungtos civilinės bylos Nr. 2-11630-328/2013, b. l. 6). S. K. banko sąskaitos, esančios AB SEB banke išrašas patvirtina, jog 2013-07-02 mokėjimo nurodymais iš S. K. sąskaitos į J. R. sąskaitą buvo pervesta (mokėjimų paskirtys „sąskaitos papildymas“) po 2 000 Lt, 2013-07-03 dar 2 000 Lt ir 850 Lt, iš viso – 6 850 Lt (žr. prijungtos civilinės bylos Nr. 2-11630-328/2013, b. l. 11, 12, 13, 14). Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti, liudytoja apklaustos A. M. parodymai, patvirtina, jog ji, jos draugas P. M. ir dukra J. R., 2013-07-02, t. y. likus vienai dienai iki varžytynių Nr. 10494, susitiko su J. J., kuris J. R. perdavė S. K. elektroninės bankininkystės duomenis ir perduodamas pasakęs, jog pinigų užteks dalyvio mokesčiui. Taip pat po varžytynių ji A. M., kartu su minėtu P. M. ir J. R. buvo susitikę degalinėje su S. K. ir grąžino jam voką su elektroninės bankininkystės duomenimis. S. K. tuo metu jai pasakė, jog „čia viskas eina per J.“. Suprato, jog tokiu būdu ji iš J. J. skolinasi pinigus, kuris pasiskolino juos iš S. K.. Jos sąskaitoje S. K. ir A. P. pervedus pinigus, J. J. jai pasakęs, jog tai jo pinigai, be to, jis buvo pažadėjęs paskolinti jai pinigų (t. 1, b. l. 90–94).

28Atsakovė A. M. nurodydama, jog ji sumokėjo 6 720 Lt varžytynių Nr. 10494 dalyvio mokestį, nenurodo ir (ar) nutyli, jog šią sumą ji faktiškai atgavo 2013-07-22 iš J. R., kuriai kaip minėtą 6 850 Lt sumą buvo pervedęs S. K. (t. 2, b. l. 2). A. M. argumentai, jog ji skolinosi po 40 00 Lt tiek iš S. K., tiek iš A. P. vertintini kritiškai, kadangi šias, kaip paskolą iš minėtų asmenų gautas sumas, ji faktiškai deklaravo jau po ginčijamų sandorių sudarymo bei tokių sandorių sudarymą patvirtinančių įrodymų (sutarčių ir pan.) byloje nepateikė (t. 1, b. l. 153) Be to, aplinkybę, jog A. M. neturėjo tikslo nuosavybės teise įsigyti varžytynėse Nr. 10494 parduodamo buto patvirtina minėtas anksčiau S. K. ir A. M. telefoninio pokalbio garso įrašas (t. 1, b. l. 78).

29Dėl ginčijamų sandorių apsimestinio pobūdžio

30CK 1.87 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu taip pat laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi nustatyti tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. prieš S. B. ir kt., Nr. 3K-3-26/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. prieš J. K., L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-542/2012).

31Pažymėtina, kad dažniausiai simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų, konkrečiai kreditorių, teises. Pagrindinis simuliacijos skirtumas nuo apgaulės yra tas, kad simuliacija yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu, o apgaulė suprantama kaip vienos sandorio šalies apgaulingi veiksmai kitos šalies atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015). Byloje nebuvo įrodinėjama, kad ieškovai ar kuris iš jų būtų naudojęs prievartą ar kitokius neteisėtus veiksmus, siekdamas paveikti atsakoves ar kurią iš jų.

32Nustatytų faktinių aplinkybių visumos pagrindu, taikydamas įrodymų vertinimo ir sutarčių aiškinimo taisykles (CPK 185 str., CK 6.193 str.), teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčijami turto pardavimo iš varžytynių aktai sudaryti ne su tikrosiomis šių sandorio šalimis, t. y. ieškovais, o su statytiniais – atsakovėmis, taigi pripažinti, jog atsakovės pagal šiuos sandorius įgijo teises bei pareigas nėra pagrindo, priešingai, pagal ginčijamus teises ir pareigas pripažintini įgiję ieškovai (tikrosios sandorių šalys). Ginčijami sandoriai vertinami kaip neatspindintys tikrosios atsakovių valios ginčo turtą įgyti nuosavybės teise, be to, byloje įrodyta, jog už ginčo turtą faktiškai mokėjo būtent ieškovai.

33Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, išsamiai ir visapusiškai neįvertino bylos faktinių duomenų, teisinių ginčo situacijos aspektų.

34Atsakovių argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini kaip jų siekis išsaugoti nepagrįstai ir neteisėtai įgytą ginčo turtą, o ne noras išspręsti ginčo situaciją iš esmės. Pirmosios instancijos teisme liudytojais apklaustų R. M., R. K., P. M., P. E. P. parodymai iš esmės naujų faktinių aplinkybių, kurios leistų abejoti ieškovų turėtais siekiais įsigyti ginčo turtą nuosavybės teise, nepateikė. Atsakovės selektyviai atrinko tik joms naudingus faktus, ignoruodamos savo pozicijos ginčo klausimu nenuoseklumą bei kitų šalių bylos svarstymui teiktus įrodymus, jų paaiškinimus ir liudytojų parodymus. Akcentuotina, kad sandorių pripažinimo apsimestiniais instituto paskirtis – užtikrinti, kad konkrečiam šalių sukurtam teisiniam santykiui būtų taikomos tinkamos teisės normos, bet ne spręsti kitų klausimų, be kita ko, susijusių su tuo, ar šalys laikėsi objektyviųjų įstatyme įtvirtintų reikalavimų (sandorio formos, registracijos ir kt.) tiems sandoriams, kuriuos jos iš tikrųjų turėjo mintyje.

35Apibendrinusi nustatytas ir įvertintas byloje faktines aplinkybes, padarytas išvadas, vadovaudamasi nurodytu teisiniu turto pardavimo iš varžytinių ir apsimestinio sandorio institutų reguliavimu, išdėstytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantų skundas tenkintinas – skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – 2013-07-12 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0172/13/00014-2 dalis, kurioje nurodyta, kad buto, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), pirkėja yra A. M., pripažintina negaliojančia ir šio turto pardavimo iš varžytynių pirkėju pripažintinas S. K.; 2013-06-05 Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-13015484 dalį, kurioje nurodyta, kad 0,0721 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), ir pastato – sodo pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), pirkėja yra J. R., pripažintina negaliojančia ir nurodyto turto pardavimo iš varžytynių pirkėju pripažintinas J. J. (CPK 326 str. 1 d. 2 p.)

36Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

372013-09-16 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašo viešame registre (VĮ „Registrų centras“, Klaipėdos filialas) dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t. y. draudimą atsakovei A. M. perleisti nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ), taip pat draudimą atsakovei J. R. perleisti nuosavybės teisę į sodo pastatą ir žemės sklypą, esančius ( - ), palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (t. 1, b. l. 17, 18) (CPK 150 str. 3 d.).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad procesinis sprendimas priimtas apeliantų naudai – ieškovų ieškinys tenkintas visiškai.

40CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Priėmus naują sprendimą atitinkamai keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 3, 5 d.).

41Ieškovui S. K. pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokato padėjėja R. Kičiatovienė (t. 1, b. l. 23). Ieškovas S. K. byloje turėjo, iš viso – 6 247 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš jų 4 000 Lt – išlaidos advokato padėjėjos pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (už ieškinio parengimą, teisines konsultacijas, atstovavimą) (t. 2, b. l. 63, 64, 65, 66), 2 000 Lt – išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (už apeliacinio skundo parengimą) (t. 2, b. l. 99, 100, 101), 247 Lt – žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą 9t. 2, b. l. 95). Be to, minėta advokato padėjėja dalyvavo 2013-11-13, 2014-01-10, 2014-03-14, 2014-05-26 ir 2014-08-28 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 12 val. (t. 1, b. l. 54, 71–72, 102–104, t. 2, b. l. 42–47, 69–74). Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5 p. (už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. šių Rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio), 8.10 p. (už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikytinas koeficientas 2, taigi maksimalus priteistinas advokato padėjėjui dydis už apeliacinio skundo parengimą yra Lt (1 035 Lt (1 MMA) x 2 (koeficientas) : 80 proc. = 1 656 Lt), S. K. už apeliacinio skundo parengimą priteistina išlaidų suma mažintina iki 1 656 Lt. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ginčo pobūdį, ieškovui S. K. iš atsakovės A. M. priteistina, iš viso – 5 903 Lt (1 709,63 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

42Ieškovas J. J. byloje turėjo, iš viso – 5 135,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš jų 2 050 Lt – žyminis mokestis (pirmosios instancijos teisme) (t. 1, b. l. 41), 2,70 Lt – už bylos dokumentų kopijas (t. 2, b. l. 88), 1 083 Lt – žyminis mokestis (apeliacinės instancijos teisme) (t. 2, b. l. 108), 2 000 Lt – išlaidos advokato padėjėjos R. Kičiatovienės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (už apeliacinio skundo parengimą) (t. 2, b. l. 110, 111, 112). Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5 p. (už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. šių Rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio), 8.10 p. (už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikytinas koeficientas 2, taigi maksimalus priteistinas advokato padėjėjui dydis už apeliacinio skundo parengimą yra Lt (1 035 Lt (1 MMA) x 2 (koeficientas) : 80 proc. = 1 656 Lt), J. J. už apeliacinio skundo parengimą priteistina išlaidų suma mažintina iki 1 656 Lt. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ginčo pobūdį, ieškovui J. J. iš atsakovės J. R. priteistina, iš viso – 4 791,17 Lt (1 387,77 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

43Nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-27 nutartimi ieškovas S. K. atleistas nuo 2 156 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį, o 2014-10-15 nutartimi – nuo 2 156 Lt dalies žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 28-30, t. 2, b. l. 114–115). Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., iš atsakovių valstybei priteistinas 4 312 Lt (1 248,84 Eur) žyminis mokestis, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 624 Eur.

44Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

45apeliacinį skundą tenkinti.

46Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti:

  1. 2013-07-12 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0172/13/00014-2 dalį, kurioje nurodyta, kad buto, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), pirkėja yra A. M., pripažinti negaliojančia ir šio turto pardavimo iš varžytynių pirkėju pripažinti S. K.;
  2. 2013-06-05 Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-13015484 dalį, kurioje nurodyta, kad 0,0721 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), ir pastato – sodo pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), pirkėja yra J. R., pripažinti negaliojančia ir nurodyto turto pardavimo iš varžytynių pirkėju pripažinti J. J..

47Priteisti ieškovui S. K. iš atsakovės A. M. 1 709,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

48Priteisti ieškovui J. J. iš atsakovės J. R. 1 387,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

49Priteisti iš atsakovių A. M. ir J. R. po 624 Eur žyminio mokesčio valstybei (Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ bankas, įmokos kodas 5660).

50Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašo viešame registre (VĮ „Registrų centras“, Klaipėdos filialas) dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t. y. draudimą atsakovei A. M. perleisti nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ) ir draudimą atsakovei J. R. perleisti nuosavybės teisę į sodo pastatą ir žemės sklypą, esančius ( - ), palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. ieškovai teismo prašė: pripažinti negaliojančia 2013-07-12 turto pardavimo... 4. Ieškovas S. K. ieškinį grindė tuo, jog 2013 metų gegužės mėn. paprašė... 5. Ieškovas J. J. ieškinį grindė tuo, jog 2013 kovo mėn. susidomėjo... 6. Atsakovės atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovai nurodo... 7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-10 sprendimu ieškovų ieškinį... 8. Teismas nustatęs, kad abu ieškovai turi elektroninės bankininkystės... 9. Nurodęs, jog LITEKO duomenų bazės duomenimis ieškovas J. J. laikotarpiu nuo... 10. Apeliaciniais skundais ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 11. Apeliantas J. J. nurodo, kad atsakove A. M. visiškai pasitikėjo, kadangi ji... 12. Apeliantas S. K. argumentuoja, jog byloje pateikti įrodymai leidžia labiau... 13. Atsakovė A. M. atsiliepimu su ieškovo S. K. apeliaciniu skundu nesutinka.... 14. Atsakovė J. R. atsiliepimu su ieškovo J. J. apeliaciniu skundu nesutinka.... 15. Ieškovas J. J. ginčija 2013-06-05 Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr.... 16. Kaip matyti iš apeliantų procesinės pozicijos pirmosios instancijos teisme... 17. Turto pardavimas iš varžytynių yra procesinė turto realizavimo forma (CPK... 18. Kasacinio teismo nutartyse yra pasisakyta ir dėl to, kad CPK 602 str.... 19. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo,... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų... 21. Dėl varžytynėse Nr. 08066 parduoto turto tikrojo pirkėjo nustatymo ... 22. Remiantis rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovas J. J. AB Ūkio... 23. Kompleksiškai įvertinusi išdėstytų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija... 24. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatytos faktinės... 25. Be to, aplinkybę, jog A. M. bei J. R. neturėjo tikslo nuosavybės teise... 26. Dėl varžytynėse Nr. 10494 parduoto turto tikrojo pirkėjo nustatymo ... 27. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog 2013-07-08 J. J. ir S. K. pasirašė... 28. Atsakovė A. M. nurodydama, jog ji sumokėjo 6 720 Lt varžytynių Nr. 10494... 29. Dėl ginčijamų sandorių apsimestinio pobūdžio ... 30. CK 1.87 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui... 31. Pažymėtina, kad dažniausiai simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais... 32. Nustatytų faktinių aplinkybių visumos pagrindu, taikydamas įrodymų... 33. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, išsamiai ir... 34. Atsakovių argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini kaip jų siekis... 35. Apibendrinusi nustatytas ir įvertintas byloje faktines aplinkybes, padarytas... 36. Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ... 37. 2013-09-16 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašo... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 40. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 41. Ieškovui S. K. pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokato... 42. Ieškovas J. J. byloje turėjo, iš viso – 5 135,70 Lt bylinėjimosi... 43. Nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-27 nutartimi... 44. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų... 45. apeliacinį skundą tenkinti.... 46. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d.... 47. Priteisti ieškovui S. K. iš atsakovės A. M. 1 709,63 Eur bylinėjimosi... 48. Priteisti ieškovui J. J. iš atsakovės J. R. 1 387,77 Eur bylinėjimosi... 49. Priteisti iš atsakovių A. M. ir J. R. po 624 Eur žyminio mokesčio valstybei... 50. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nutartimi taikytą laikinąją...