Byla e2A-386-856/2017

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus, Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-329-772/2017 pagal ieškovės R. V. įmonės ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl pastato dalių pripažinimo nekilnojamuoju daiktu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir A. K., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Šiaulių skyriaus.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė R. V. įmonė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad ieškovės R. V. įmonės iš akcinės bendrovės „Nuklonas“ nupirkto pastato (modulių 6,7,8, esančių buvusiu adresu Architektų g. 1, Šiauliuose) pamatų ir kitų jo dalių išlikusios dalys yra nekilnojamasis daiktas.
  1. Ieškovė nurodė, kad 2000-03-08 pardavimo-pirkimo sutartimi nupirko iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) ,,Nuklonas“ šiai bendrovei nuosavybės teisėmis priklausiusį pastatą, kurį sudarė modulis 6, 7 ir 8, inv. byloje Nr. 10750, esantį adresu Architektų g. Nr. 1, Šiauliuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-15 nutartimi panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-09-16 sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2009-02-17 nutartį, kuriais buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad aukščiau nurodytą pastatą ieškovas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisėmis, ir priėmė naują sprendimą - pareiškimą atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas motyvuojamoje nutarties dalyje išreiškė nuomonę, kad ieškovas nupirko kilnojamąjį daiktą - pastato konstrukcijas ir statybines medžiagas. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvados buvo padarytos dėl to, jog teismas neturėjo informacijos apie tai, kad šis pastatas pagal prigimtį yra nekilnojamasis daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės. Byloje nėra jokių duomenų, kad pastatas yra pastatytas savavališkai, kad jis buvo naudojamas ne pagal paskirtį ar jo prigimtį. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškiniu pareikšdama reikalavimą nugriauti pirkto pastato pamatų ir kitų jo dalių liekanas, faktiškai pripažino, kad pagal prigimtį ieškinio dalykas yra nekilnojamasis daiktas ir pripažino, kad jo negalima perkelti į kitą vietą iš esmės nesumažinus jo vertės. Šį faktą patvirtina pridedamoje VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje esantys duomenys, pagal kuriuos pamatų likučiai įvertinti 98700 Lt, bei eksperto išvada, kuri patvirtina, kad pamatų negalima perkelti į kitą vietą esmingai nesumažinus jų vertės, o išardymas kainuos 94000 Eur. Pamatų vertė yra 32000 Eur, jų vertė yra gerokai mažesnė, nei jų išardymo bei pervežimo išlaidos. Būtinybė pareikšti šį ieškinį atsirado po to, kai atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pastato dalių išardymo ir pašalinimo, įpareigojant tai atlikti ieškovę.
  1. Atsiliepime į ieškinį atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė civilinę bylą nutraukti. Nurodė, jog nesutinka su ieškovės teiginiu, kad Nacionalinė žemės tarnyba, pareikšdama ieškinį dėl pastato liekanų nugriovimo, minėtoje civilinėje byloje pripažino, jog pagal prigimtį ieškinio dalykas (pastato pamatų liekanos) yra nekilnojamasis daiktas. Kokie daiktai yra laikomi nekilnojamaisiais daiktais, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kad pastato (moduliai 6, 7, 8) pamatų liekanos, esančios Nuklono g. 21, (buvęs adresas Architektų g. 1, Šiauliai), priklauso R. V. įmonei, ir kad pamatai nėra laikomi nekilnojamuoju daiktu, kuris gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre, yra nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Ieškovė, reikšdama ieškinius, pareiškimus civilinėse ir administracinėse bylose, ne kartą bandė įrodyti, kad nugriovimui pirkto pastato pamatų liekanos yra nekilnojamasis daiktas, kuris turi būti įregistruotas viešame registre. Teismai jau ne kartą pasisakė dėl nugriovimui pirkto pastato kaip nekilnojamojo daikto teisinės registracijos ir nuosavybės teisių į jį išregistravimo (įregistravimo) viešame registre.
  1. Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime į ieškinį prašė nutraukti bylą pagal ieškovės R. V. įmonės ieškinį. Nurodė, kad statinį AB „Nuklonas“ ieškovei pardavė už mažą kainą būtent todėl, kad jis buvo skirtas nugriovimui, o kitų pirkėjų, norinčių dalyvauti varžytynėse ir nupirkti pastatą nugriovimui, neatsirado. Taigi, AB „Nuklonas“ ieškovei pardavė statybines medžiagas ir atitinkamai nustatė šių statybinių medžiagų kainą - 30 000 Lt (8 688,60 Eur). Ieškovė jau buvo pateikusi Šiaulių apylinkės teismui 2014-12-22 pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastato dalis, kurio buvęs pavadinimas 6 ir 7 modulis, yra nekilnojamasis daiktas. Šiaulių apylinkės teismas 2015-01-12 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. V. įmonės pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jį su priedais grąžino pareiškėjui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009 konstatavo, kad pareiškėja R. V. įmonė 2000 m. kovo 8 d. sutartimi nupirko kilnojamąjį daiktą, t. y. pastato konstrukcijas bei statybines medžiagas, ir nupirktą daiktą valdė savininko teisėmis. Teismas nurodė, kad minėta nutartis yra galutinė ir neskundžiama, procesas minėtoje byloje nebuvo atnaujintas.
  1. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį išreiškė nuomonę, kad civilinė byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, priimtiems dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o teismui šiuo nurodytu pagrindu bylos nenutraukus, ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Nurodė, kad aplinkybė, jog pastato pamatai ir pamatų liekanos, priklausantys R. V. įmonei, nėra laikomi nekilnojamuoju daiktu, kuris gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre, yra nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais: Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-202/2009, konstatavo, kad R. V. įmonės ir likviduojamos AB „Nuklonas“ 2000 m. kovo 8 d. sudaryta sutartis aiškintina kaip sudaryta ne dėl pastato, kurį ketinta naudoti pagal jo paskirtį, o dėl pastato konstrukcijų ir statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo, pažymėjo, kad pareiškėjas sutartimi nupirko kilnojamąjį daiktą, t. y. pastato konstrukcijas bei statybines medžiagas.
  1. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas prašė civilinę bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad išvados byloje neteiks, nes ginčas šioje byloje yra privataus pobūdžio, o inspekcija išvadas teikia bylose, kuriose ieškinys pateiktas siekiant apginti viešąjį interesą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

67. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

78. Teismas, įvertinęs ieškovės pareikštą reikalavimą ir aplinkybes, kurių pagrindu jis grindžiamas, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti šio ieškinio ir ankstesnių išnagrinėtų bylų tapatumo, nors ir šiose bylose dalyvavo tie patys asmenys. Tarp tų pačių šalių ir kitų bylos dalyvių buvo išnagrinėtos bylos bendrosios ir administracinės kompetencijos teismuose, tačiau jos nėra tapačios.

89. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra išnagrinėtos dvi civilinės bylos (Nr. 3K-3-169/2008 ir Nr. 3K-3-202/2009), kuriose buvo išspręsti ieškovės įsigyto turto teisinio kvalifikavimo pagal sandorį ir įsigyto turto nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį klausimai. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2008 kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė R. V. įmonė be svarbių priežasčių praleido terminą nekilnojamojo daikto - pastato, esančio Architektų g. 1, Šiauliai, 2000-03-08 pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Kitoje civilinėje byloje 2009 m. birželio 15 d. priimta nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė 2000-03-08 sutartimi įsigijo kilnojamąjį daiktą, tai yra pastato konstrukcijas bei statybines medžiagas, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog minėta sutartis yra nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis ir ji nesukuria jam nuosavybės teisių į tokį daiktą.

910. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose civilinėse bylose kasacinio teismo nutartys priimtos dėl jose konkrečiai nurodyto turto, dėl kurio buvo pareikšti ieškovės reikalavimai, ir šis turtas sudarė įrodinėjimo dalyką nurodytose bylose, todėl nagrinėjamoje byloje prejudicinę galią turi šio turto įgijimo ir jo priklausymo ieškovei nuosavybės teise aplinkybės. Su ginčo turtu susiję faktai, nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-169/2008 ir Nr. 3K-3-202/2009, gali sukelti ir sukelia atsakovės ir trečiųjų asmenų nurodytus teisinius padarinius ginčo turtui, kuris yra įrodinėjimo dalyku ir šioje byloje. Teismas laikė, kad prejudicinę reikšmę šioje byloje turi pirmiau išnagrinėtose bylose nustatyti faktai, kad ieškovė iš pradžių be svarbių priežasčių praleido terminą pastato teisinei registracijai pagal nurodytą sutartį atlikti ir tai, kad ji įsigijo pastatą nugriovimui, tai yra kilnojamąjį, o ne nekilnojamąjį daiktą.

1011. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje taikytina prejudicija (CPK 182 straipsnio 2 punktas), o ieškovė negali remtis aplinkybėmis, kurios yra paneigtos ankstesniais teismų sprendimais. Kitų su ieškinio reikalavimu susijusių įrodymų ir jas patvirtinančių aplinkybių ieškovė nepateikė, t. y. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji įsigijo nekilnojamąjį daiktą, esantį adresu Architektų g. 1, Šiauliai.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

1212. Ieškovė R. V. įmonė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti – pripažinti, kad ieškovės R. V. įmonės iš AB „Nuklonas“ nupirkto pastato (modulių 6,7,8, esančių buvusiu adresu Architektų g. 1, Šiauliuose) pamatų ir kitų jo dalių išlikusios dalys yra nekilnojamasis daiktas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 12.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, sprendimą grindė deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 dienos nutartimi nustatytus prejudicinius faktus, tačiau ir šie samprotavimai nebuvo grindžiami minimos nutarties teiginių analize, o buvo apsiribota formaliu ir neteisingu šios nutarties vertinimu, cituojant bendro pobūdžio LAT praktiką, nesusiejant jos su šioje byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis ir nekonstatuojant, kad šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės yra identiškos, tapačios ar bent jau panašios. 12.2. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 1-4 punktų nuostatas nenustatydamas faktinių aplinkybių, neanalizuodamas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nepateikdamas argumentų, dėl kurių atmeta įrodymus, nenurodydamas teisės normų, kuriomis vadovaudamasis priėmė sprendimą. 12.3. Teismas, pateikdamas išvadas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 dienos nutartimi buvo nustatyti prejudiciniai faktai, padarė neteisingas išvadas dėl šių prejudicinių faktų sąsajumo su nagrinėjama byla; neteisingai interpretavo pačius LAT nutartimi nustatytus juridinę reikšmę turinčius faktus bei netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, reglamentuojančias atleidimą nuo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu sprendimu kitoje civilinėje byloje, įrodinėjimo, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, t. y. prejudicinius faktus. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu, todėl jau vien dėl šios aplinkybės LAT nutartimi nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais. 12.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatinėjo ir nenustatė, kad apeliantės įsigytas pastatas yra kilnojamas ar nekilnojamas daiktas. Šios teismo išvados tereiškia interpretaciją šalių ketinimų ir sutartinių santykių, konstatuojant, kad apeliantė įsigijo kilnojamąjį daiktą, nenustatant, ar pagal daikto prigimtį įsigytas daiktas yra kilnojamas ar nekilnojamas. Apeliantė siekė teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, ar jai, kaip įsigijusiai kilnojamąjį daiktą, atsiranda pareiga nugriauti statinio pamatus ir kitas statinio dalis, kurios, apeliantės nuomone, yra nekilnojamasis daiktas, ar ne. Jei teismas konstatuotų, kad visgi statinio pamatai ir kitos statinio dalys yra nekilnojamasis daiktas, tai sudarytų prielaidas apeliantei kvestionuoti 2016-05-25 dienos Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, prašant atnaujinti procesą, arba kreiptis dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtose civilinėse bylose. 12.5. Teismas, įtraukęs Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją asmeniu, teikiančiu išvadą byloje, ir nesulaukęs šios išvados, vietoj to, kad pakartotine nutartimi įpareigotų šią instituciją, o ne jos skyrių Šiauliuose, pateikti išvadą, tenkinosi atskira nutartimi informuoti instituciją apie teismo nurodymų nevykdymą. Apelianto nuomone, šis pažeidimas turėjo įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi esant šiai išvadai, teismas būtų galėjęs priimti teisingą sprendimą šioje byloje.

1313. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės R. V. įmonės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ieškovė, kasmet teikdama ieškinius ar pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto, ne tik piktnaudžiauja procesu, naudojasi valstybine žeme nemokėdama jokių mokesčių, bet ir trukdo Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, grąžinant suformuotą žemės sklypą natūra A. K.. Teismai jau ne kartą pasisakė dėl nugriovimui pirkto pastato kaip nekilnojamojo daikto teisinės registracijos ir nuosavybės teisių į jį išregistravimo (įregistravimo) viešame registre.

1414. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo atmesti R. V. įmonės apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą. Nurodė, kad teismas teisingai vertino, jog anksčiau išnagrinėtose civilinėse bylose kasacinio teismo nutartys, priimtos dėl jose konkrečiai nurodyto turto, dėl kurio buvo pareikšti R. V. įmonės reikalavimai ir šis turtas sudarė įrodinėjimo dalyką nurodytose bylose, turi prejudicinę galią, ir kad nagrinėjamoje byloje prejudicinę galią turi šio turto įgijimo ir jo priklausymo ieškovui nuosavybės teise aplinkybės. Šiaulių apylinkės teismas tinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą, numatantį, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė į bylą nepateikė kitų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji įsigijo nekilnojamąjį daiktą, esantį adresu Architektų g. 1, Šiauliai, neįrodydama, kad sandoris, sudarytas su AB „Nuklonas“, būtų buvęs sudarytas dėl pastato, kaip nekilnojamojo daikto įsigijimo. Ieškovė ne kartą teisminėse bylose bandė įrodyti, kad nugriovimui pirkto pastato pamatų liekanos yra nekilnojamasis daiktas, kuris turi būti įregistruotas viešame registre, ir teismai ne kartą jau pasisakė dėl ieškovės prašymų, susijusių su ginčo objektu, juos atmesdami.

1515. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. K. prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą. Nurodo, kad pagrindinis ir svarbiausias pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas buvo tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji pagal 2000-03-08 pirkimo-pardavimo sutartį iš AB „Nuklonas“ įsigijo nekilnojamąjį daiktą, dėl kurio dalių pripažinimo nekilnojamuoju daiktu ir kreipėsi į teismą. Pirmos instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, atskleidė bylos esmę ir priėmė neabejotinai pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

1616. Išvadą teikianti institucija Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismai jau yra pasisakę dėl apeliantės keliamo reikalavimo pripažinti, kad ieškovės R. V. įmonės iš AB „Nuklonas“ nupirkto pastato (modulių 6, 7, 8, kurių buvęs adresas Architektų g. 1, Šiauliuose) pamatų ir kitų jo dalių išlikusios dalys yra nekilnojamasis daiktas, ir buvo konstatuota priešingai, o būtent, kad tai yra kilnojamasis daiktas – pastato konstrukcijos ir statybinės medžiagos, taigi, nėra jokio teisinio pagrindo apeliantės reikalavimą tenkinti.

17Teismas

konstatuoja:

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

19teisiniai argumentai ir išvados

20

21Apeliacinis skundas atmetamas.

2217. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

2318. CPK 265 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos, ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas.

2419. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, sprendimą grindė deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartimi nustatytus prejudicinius faktus, tačiau buvo apsiribota formaliu ir neteisingu šios nutarties vertinimu, cituojant bendro pobūdžio LAT praktiką, nesusiejant jos su šioje byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis ir nekonstatuojant, kad šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės yra identiškos, tapačios ar bent jau panašios.

2520. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Viena šios taisyklės išimčių – CPK 182 straipsnyje įtvirtinti atleidimo nuo įrodinėjimo pagrindai, t. y. nustatyta, kokių aplinkybių šalims nereikia įrodinėti.

2621. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

2722. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).

2823. Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje. Net ir pripažįstant, kad praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl šių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo poreikį, šios išimtys turėtų būti aiškinamos ypač siaurai, taikant tuos pačius kriterijus kaip ir proceso atnaujinimo institutui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

2925. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar anksčiau civilinėse bylose nustatytos aplinkybės vertintinos kaip prejudiciniai faktai šioje civilinėje byloje, pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje prejudicinę galią turi šio turto įsigijimo ir jo priklausymo ieškovei nuosavybės teise aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, prejudicinę reikšmę šioje byloje turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-169/2008 ir Nr. 3K-3-202/2009 nustatyti faktai, kad ieškovė be svarbių priežasčių praleido terminą pastato teisinei registracijai atlikti pagal 2000-03-08 pardavimo-pirkimo sutartį, o taip pat tai, kad ieškovė pastatą įsigijo nugriovimui, t. y. įsigijimo kilnojamąjį daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas ieškovės nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį teisėtumo klausimą, konstatavo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėja (ieškovė) 2000 m. kovo 8 d. sutartimi nupirko kilnojamąjį daiktą, t. y. pastato konstrukcijas bei statybines medžiagas, ir nupirktą daiktą valdė savininko teisėmis, todėl teismai, pripažindami šią sutartį nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi, nesukūrusia pareiškėjai (ieškovei) nuosavybės teisių į nupirktą daiktą, netinkamai taikė CK 6.193 straipsnį ir suformuotą teismų praktiką dėl sutarčių aiškinimo, bei neteisingai kvalifikavo 2000-03-08 sutarties sukurtus pirkimo-pardavimo teisinius santykius. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo ieškovės įsigyto turto, kaip kilnojamojo turto, statusą, o ne išreiškė nuomonę, todėl aukščiau nurodytos aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamoje civilinėje byloje, t. y. patenka į jos įrodinėjimo dalyką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas vertino kaip turinčias prejudicinę galią. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. A143-1341/2012 taip pat konstatavo, kad pareiškėja (ieškovė) neturi nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto ginčo žemėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad R. V. įmonė taip pat neturi jo nurodyto Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto saugomo intereso, kuris (jam esant) galėjo būti ginamas šioje administracinėje byloje pareiškėjo nurodytu būdu. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybės dėl ieškovės kilnojamojo turto neturi būti įrodinėjamos iš naujo, ieškovė negali remtis aplinkybėmis, kurios yra paneigtos ankstesniais teismų sprendimais. Naujų įrodymų, kad ieškovės 2000-03-08 sutartimi įsigytas turtas yra nekilnojamas, ieškovė teismui nepateikė.

3026. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, kad ieškovės iš AB „Nuklonas“ įsigytas turtas yra kilnojamasis turtas, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pripažino ieškovės pastato pamatus ir liekanas nekilnojamuoju turtu. Ieškinio pareiškimas teisme, kitoje civilinėje byloje reiškiant reikalavimą atlaisvinti žemės sklypą, nesudaro pagrindo ieškovei reikšti ieškinio civilinėje byloje, prašant įsigytą turtą pripažinti nekilnojamuoju turtu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra ta institucija, kuriai įstatymų leidėjas būtų suteikęs teisę pripažinti daiktus nekilnojamaisiais ar nepripažinti jų tokiais, kokie daiktai laikytini nekilnojamaisiais daiktais reglamentuoja CK 4.2 straipsnio 1 ir 2 dalies normos.

3127. Vadovaudamasi anksčiau nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinėse bylose konstatavus, jog ieškovė 2000-03-08 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo kilnojamąjį turtą, šie faktai byloje dalyvavusiems asmenims tapo prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nebereikia, jie negali būti ginčo objektas kitoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais vien todėl, kad išnagrinėtose bylose atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ankstesnėse bylose atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nedalyvavo, nelemia bylos faktų prejudicialumo taikymo negalimumo, nes priimti teismo sprendimai jokių teisinių pasekmių bylose nedalyvavusiai atsakovei nesukūrė.

3228. Be to, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai reikšti teisme tuos pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu, ar kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą ar iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ir teisinius santykius.

3329. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, negavęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvados, priėmė nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įrodymų, esančių byloje, visuma, įsiteisėjusiais teismų sprendimais, vidiniu įsitikinimu, įrodymus įvertino CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvada lemiamos įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui negalėjo turėti, nes išvada neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti įrodymai byloje, be to, ji teismui neprivaloma.

3430. Vadovaudamasi prieš tai nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, atskleidė bylos esmę, nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 1-4 punktų nuostatų, ištyrė visas svarbias bylai nagrinėti aplinkybes, pagrįstai vadovavosi CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis prejudicinius faktus, tinkamai aiškino bei taikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliantės R. V. įmonės apeliacinį skundą atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

36Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovė R. V. įmonė kreipėsi į... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. 7. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį... 7. 8. Teismas, įvertinęs ieškovės pareikštą reikalavimą ir aplinkybes,... 8. 9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra išnagrinėtos... 9. 10. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose... 10. 11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje taikytina prejudicija (CPK... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 12. 12. Ieškovė R. V. įmonė apeliaciniu skundu prašo... 13. 13. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 14. 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Šiaulių miesto... 15. 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A.... 16. 16. Išvadą teikianti institucija Valstybės teritorijų planavimo ir statybos... 17. Teismas... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 19. teisiniai argumentai ir išvados... 20. ... 21. Apeliacinis skundas atmetamas.... 22. 17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 23. 18. CPK 265 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą teismas įvertina... 24. 19. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 25. 20. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas... 26. 21. CPK 27. 22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl 28. 23. Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos... 29. 25. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar anksčiau civilinėse bylose... 30. 26. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, kad ieškovės iš AB... 31. 27. Vadovaudamasi anksčiau nurodytais argumentais teisėjų kolegija... 32. 28. Be to, CPK 279 33. 29. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad... 34. 30. Vadovaudamasi prieš tai nurodytais argumentais, teisėjų kolegija... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 36. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą palikti...