Byla 2A-702-883/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „RS Houses“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-316-772/2015 pagal ieškovo BUAB „RS Houses“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ ieškinį atsakovams R. J. ir S. V. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovo BUAB „RS Houses“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. J. ir S. V. 11407,86 Lt žalos ir 5 % metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui BUAB „RS Houses“. Nurodė, kad R. J. bankroto administratoriui pateikė 2013-03-12 akcijų pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią tariamai akcininkai R. J. ir S. V. pardavė turimas akcijas S. P.. Mano, kad sutartis nebuvo įvykdyta, o akcijos nebuvo parduotos. Jokių įrodymų dėl sutarties įvykdymo bankroto administratoriui neperduota. Nuo bankroto bylos iškėlimo, 2013 m. lapkričio mėn. bankroto administratoriui neperduoti visi buhalteriniai ir juridiniai UAB „RS Houses“ dokumentai. Pagal VĮ Registrų centras duomenis UAB „RS Houses“ metinės finansinės atskaitomybės nepateiktos nuo 2008 m., dėl ko nėra galimybės nustatyti kiek ir kokio įmonės turto privalo būti perduota bankroto administratoriui. Bankroto administratoriui neperduotas joks įmonės turtas iš kurio būtų galima tenkinti kreditorinius reikalavimus. Nurodė, kad kreditoriniai reikalavimai susidarė iki 2013-03-12, t.y. iki tariamo akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovas R. J., kuris VĮ Registrų centras registruotais duomenimis ir paskutiniais VSDFV Šiaulių skyriaus duomenimis yra įmonės akcininkas ir paskutinis direktorius, privalo atlyginti kreditoriams padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centras nebuvo teikiamos metinės finansinės atskaitomybės, taip pat, buvo siekiama galimai dėl akių perleisti įmonės akcijas, akcininkai R. J. ir S. V. būdami įmonės organų nariais turinčiais sprendžiamąjį balsą kreditorių susirinkime, neveikė įmonės interesais, dėl ko atsirado žala kreditoriams, kurią atsakovai privalo solidariai atlyginti.

6Atsakovas R. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis nepasisavino, neiššvaistė bendrovės turto, bendrovės kreditorių pinigų neperkėlė sau, artimiesiems ar kitiems asmenims. Ieškovas nenurodė ir neįrodė konkrečių jo atliktų nesąžiningų veiksmų, dėl kurių bendrovė būtų praradusi tam tikrą konkretų turtą ar kitaip įmonės turtas būtų sumažėjęs, ir kurie galėjo nulemti žalą bendrovei ar bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovas nenurodė ir neįrodė jokio jo konkretaus nesąžiningo, tyčinio veiksmo, kuris būtų buvęs nukreiptas į nesąžiningą siekimą išvengti atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais. Ieškovas nenurodė ir neįrodė, kad jis būtų elgęsis aiškiai ir nepateisinamai aplaidžiai. Nurodė, kad jis neatliko jokio nesąžiningo veiksmo, kuris būtų nulėmęs bendrovės negalėjimą atsiskaityti, taip pat neatliko jokio nesąžiningo veiksmo, kuris būtų nulėmęs bendrovės nemokumą, naudos gavimą iš bendrovės. Vien bendrovės neatsiskaitymo su kreditoriais nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog šioje byloje yra pagrindas taikyti bendrojo ribotos juridinio asmens atsakomybės principo išimtį jo atžvilgiu. Nurodė, kad ieškovas šioje byloje neįrodė ir žalos dydžio, t.y. neįrodė dar vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų.

7Atsakovas S. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad įmonę UAB „RS Houses“ valdė vienasmeniškai direktorius R. J. ir visos prievolės, kylančios dėl bendrovės netinkamo valdymo bei pasyvaus elgesio, nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, privalomos jam. Jis, kaip 50 % akcijų savininkas, nežinojo apie netinkamą duomenų tvarkymą, atsiradusius įsiskolinimus, nes apie tai direktorius jo neinformavo ir toks klausimas nebuvo svarstomas. Direktorius R. J. nešaukė akcininkų susirinkimų, o jis to padaryti negalėjo, nes neturėjo virš 50 % akcijų, o vienintelis būdas įtakoti bendrovės veiklą, galėjo būti tik per akcininkų susirinkimas. Nurodė, kad bendrovės valdytojas, direktorius R. J. turi atlyginti padarytą žalą, o ne jis, nes informacijos apie bendrovės valdymą neturėjo ir valdyme dalyvauti negalėjo.

8II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

9Pirmosios instancijos teismas 2015-03-17 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovo R. J. vadovaujama bendrovė nebegalėjo įvykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, kadangi tam įtakos turėjo prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė, dėl ko ieškovas negavo planuotų pajamų ir pelno iš komercinės veiklos. Nors tuo metu atsakovas R. J. buvo ne tik vadovas, bet ir vienas iš pagrindinių ieškovo akcininkų, teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas R. J. tokiu būdu veikė nesąžiningai ir sprendė, jog šiam atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė kaip įmonės vadovui. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas R. J. tuo pačiu metu buvo ir ieškovo BUAB ,,RS Houses“ akcininku, savaime neįrodo atsakovo nesąžiningumo ir neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu; UAB ,,RS Houses“ buvo įmonė, vykdžiusi su statybos veikla susijusį verslą, todėl šios bendrovės veikla dėl ekonominės krizės faktiškai buvo paralyžiuota, įmonė savo veiklą buvo pradėjusi visai neseniai, tai yra nuo 2008-01-31. Nurodė, kad ieškovas nepaneigė aplinkybės, kad BUAB ,,RS Houses“ turėjo galimybę gauti pajamas, o tuo pačiu ir turėti pelno. Teismas sutiko su atsakovo R. J. nurodytais argumentais, jog jis, kaip ieškovo vadovas, jau neturėjo galimybių siekti pelno ir plėsti veiklą, o UAB ,,RS Houses“ neturėjo galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus, reaguojant į situacijos pokyčius rinkoje. Nurodė, kad likęs bendrovės įsiskolinimas kreditoriams yra laikytinas jos nuostoliais, tačiau šis įsiskolinimas nėra ženklus. Atsakovai po 2009-05-04 nesudarė jokių sandorių bendrovės vardu kurie būtų jai žalingi, priešingai atsakovas R. J., kaip bendrovės vadovas, dar bandė ieškoti galimybių sumokėti esamą įsiskolinimą Sodrai, tačiau jo pastangos nedavė rezultatų. Tokius atsakovo R. J. veiksmus teismas įvardijo kaip teisėtus, atitinkančius rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standartą bei akivaizdžiai neviršijančius normalios gamybinės ūkinės rizikos, dėl ko jam nekyla civilinė atsakomybė prieš ieškovą. Teismas pripažino, kad atsakovas R. J., būdamas ieškovo direktoriumi ir vienu iš pagrindinių akcininku iš dalies netinkamai atliko savo pareigas, t.y. nešaukė bendrovės dalyvių susirinkimų ir neteikė Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų rinkinių kartu su kitais privalomais dokumentais, tačiau padarė išvadą, kad šios aplinkybė nesudaro pagrindo tokiu atveju kilti atsakovo R. J. civilinei atsakomybei. Teismas, įvertinęs visumą bylos duomenų, pažymėjo, jog atsakovas buvo nepajėgus įvertinti galimą veiklos riziką ir priimti racionalius, ieškovui naudingus sprendimus. Tai, kad nepaisydamas prasidėjusios ekonominės krizės atsakovas netinkamai vykdė kitus įsipareigojimus kreditoriams: Sodrai, VMI, ŠRATC ir kitiems, teismas vertino kaip verslo riziką, sąlygotą itin sudėtingų rinkos sąlygų, kuomet esant itin didelei konkurencijai buvo tikėtini bendrovių veiklos nuostoliai bei tarpusavio atsiskaitymų sutrikimai. Teismas nelaikė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti pagrindas jo civilinei atsakomybei kilti, kadangi esant iš esmės paralyžuotam verslui, tai nepriklausė nuo jo valios. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad nenustatęs vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, atskirai nepasisako dėl ieškovo ir atsakovo argumentų, susijusių su kitomis civilinės atsakomybės sąlygomis – žala, kalte ir priežastiniu ryšiu tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Teismas nurodė, kad juridinio asmens dalyvio ir juridinio asmens valdymo organų yra atskiros atsakomybės rūšys, nes kiekvienai atsakomybei atsirasti reikalingas skirtingas teisinis pagrindas. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad abu atsakovai kaip akcininkai irgi laikytini atsakingais ieškovui dėl padarytos žalos, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai jokių aktyvių veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko. Ginčo atveju teismas nenustatė jokių atsakovų R. J. ir S. V. kaip akcininkų nesąžiningų veiksmų pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, išskyrus tai, kad nebuvo šaukiami akcininkų susirinkimai, todėl nelaikė atsakovų atsakingais dėl padarytos žalos.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

11Ieškovo BUAB „RS Houses“ bankroto administratorius, nesutikdamas su Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-17 sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškinį ir priteisti solidariai iš atsakovų R. J. ir S. V. 11407,86 Lt žalos ir 5 % metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui BUAB „RS Houses“. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai pasisakydamas dėl juridinio asmens dalyvių atsakomybės pagal akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, visiškai nesprendė atsakomybės klausimo pagal specialiojo Įmonių bankroto įstatymo reikalavimų nevykdymą. Nurodo, kad abu atsakovai, juridinio asmens dalyviai, tiek R. J., tiek ir S. V., nevykdė savo pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje. Atsakovai privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba imtis kitų priemonių siekiant išvengti įmonės skolų didėjimo, tačiau šių pareigų neįvykdė, o siekė sudaryti sandorius dėl akcijų pardavimo. Nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė atsakovų kaltės, nors išsamiai pasisakė dėl juridinio asmens dalyvių atsakomybės ir teismų praktikos taikomos jų atžvilgiu. Taip pat iš dalies nenustatė atsakovų kaltės dėl to, kad jų veiksmus galėjo įtakoti prasidėjusi ekonominė krizė ir verslo rizika, sąlygota itin sudėtingų rinkos sąlygų.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas R. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-17 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, nurodydamas, jog ieškovas BUAB „RS Houses“ yra bankrutavusi bendrovė ir kilęs ginčas yra susijęs tiek su bankrutavusios bendrovės, tiek jos kreditorių interesais, priešingai nei teigia ieškovas, konstatavo bei nagrinėjo atsakovų civilinės atsakomybės klausimą ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatų aspektu bei požiūriu. Ieškovas apeliaciniame skunde nei faktinių, nei teisinių motyvų, kurie patvirtintų teismo išvadų neteisėtumą bei nepagrįstumą, nenurodė. Vien ieškovo neatsiskaitymo su kreditoriais nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog šioje byloje yra pagrindas taikyti bendrojo ribotos juridinio asmens atsakomybės principo išimtį atsakovo R. J. atžvilgiu ir konstatuoti, jog už bendrovės neįvykdytas prievoles kreditoriams savo turtu asmeniškai turėtų atsakyti atsakovas R. J. kaip fizinis asmuo. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad 2009-05-04 bendrovė tapo nemoki. Pagal bankroto administratoriaus duomenis 2009-05-04 bendrovė turėjo skolų tik 473,95 Eur, bendrovė PVM sąskaitas-faktūras išrašinėjo dar iki 2009-08-31, tai rodo, jog bendrovė dar ir po 2009-05-04 turėjo turto bei užsakymų, kurie pilnai dengė minėtą 473,95 Eur įsipareigojimą. Iš patvirtintų bendrovės kreditorinių reikalavimų matyti, kad su darbuotojais bendrovė pilnai atsiskaitė, skolų jiems nėra, o atsiskaityta su jais jau po 2009-05-04. Pridėtinės vertės mokesčio neįvykdyta prievolė bendrovei atsirado tik už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2009-08-31, kuri ir sudaro didžiąją dalį patvirtinto VMI kreditorinio reikalavimo. Visa tai įrodo, jog bendrovė ir po 2009-05-04 toliau gavo pajamų, turėjo turto, atsiskaitinėjo su kreditoriais, įskaitant darbuotojus, o tai paneigia ieškovo teiginį, kad jau 2009-05-04 atsakovams atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Nurodo, kad bendrovei atleidus darbuotojus, jiems priskaičiuotos piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, nuo šių sumų priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, gyventojų pajamų mokestis negali būti vertinamos kaip prievolė fiziniam asmeniui – atsakovui R. J. – jas padengti, nes pagal ribotos atsakomybės juridinio asmens instituto nuostatas tai yra juridinio asmens – UAB „RS Houses“ prievolė. Visų minėtų sumų bankroto administratorius iš ieškinio reikalavimo neišskaičiuoja. Ieškovas neįrodė ir žalos fakto bei jos dydžio, tik formaliai paėmė visų kreditorinių reikalavimų sumą, kas nėra tas pats, kaip žalos įrodinėjimas. Pažymėjo, kad vien pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas savaime nereiškia civilinės atsakomybės taikymo, žalos atsiradimo. Bankroto administratorius neįrodė priežastinio ryšio tarp jo prašomos iš atsakovų priteisti sumos ir jo nurodytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylosi iškėlimo.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas S. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skunde apeliantas išdėstė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, tačiau motyvų bei žalos atsiradimo pagrindų, jo, kaip akcininko, kaltės taip ir nenurodė. Neargumentavo savo teiginio, kad teismas visiškai nesprendė atsakomybės klausimo pagal specialiojo Įmonių bankroto įstatymo reikalavimų nevykdymą. Nurodo, kad abiejų atsakovų statuso sulyginimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl ieškinys dėl solidarios atsakomybės nepagrįstas. Kadangi jis nevykdė bendrovės valdymo funkcijos ir nepažeidė bendrosios sąžiningumo pareigos, nepiktnaudžiavo ribota atsakomybe, neatliko jokių veiksmų, kurie priskirtini valdymo organo kompetencijai, todėl nėra teisinio pagrindo jo kaip akcininko atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį kilti, teismui nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

16Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

17Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įmonės dalyvių civilinės atsakomybės, jiems nevykdant įstatymu nustatytos pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą.

18Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2013-10-30 nutartimi pagal VSDFV Šiaulių skyriaus ieškinį iškėlė bankroto bylą UAB „RS Houses“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras. Atsakovas R. J. nuo 2008-01-31 iki 2013-11-28 buvo bendrovės vadovas ir jam, bei kitam atsakovui S. V., iki 2013-03-12 priklausė po 50 % UAB „RS Houses“ akcijų.

19Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovai R. J. ir S. V. 2013-03-12 Akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi visas UAB „RS Houses“ akcijas (100 %) pardavė S. P., taip pat perdavė naujam vadovui bendrovės dokumentus, tačiau naujasis akcininkas savo teisių į bendrovės akcijas neišviešino, todėl UAB „RS Houses“ akcininkais ir toliau liko R. J. bei S. V..

20Visų pirma pažymėtina, kad iš tiesų, kaip teigia apeliantas, dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei 2013-10-10 kreipėsi ne juridinio asmens dalyviai, bet bendrovės kreditorius VSDF Šiaulių skyrius. Šią aplinkybę nustatė pirmosios instancijos teismas, tą patvirtina ir bylos medžiaga. Kaip žinoma, minėta pareiga inicijuoti bankroto bylą, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, visų pirma tenka administracijos vadovui, o ĮBĮ apibrėžiama šios pareigos įgyvendinimo tvarka, todėl teisės aktuose nereglamentuoti įmonės administracijos vadovo veiksmai neeliminuoja nei jo pareigos inicijuoti bankroto bylą, nei civilinės atsakomybės už šios pareigos nevykdymą. Taip tokią situaciją aiškina kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo kreipėsi ne atsakovas R. J., bet kreditorius, pati savaime (per se) nereiškia, kad bendrovės vadovas pažeidė įstatymu jam nustatytas specialias ir fiduciarines pareigas bei jam besąlygiškai taikytina civilinė atsakomybė. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė teismas, turi būti sprendžiama, ar pagal konkrečias bylos aplinkybes administracijos vadovas neteisėtai uždelsė inicijuoti bankroto bylą iki kreditoriaus VSDFV Šiaulių skyriaus pareiškimo teismui ir ar šis uždelsimas sukėlė ieškovo nurodomą žalą, tai yra būtina nustatyti visas sąlygas vadovo civilinei atsakomybei taikyti: neteisėtus veiksmus (šiuo atveju – neteisėtą delsimą inicijuoti UAB „RS Houses“ bankroto bylą), žalą (nuostolius), ir priežastinį ryšį tarp jų, o vadovo kaltė, nustačius pirmiau paminėtas sąlygas, preziumuojama (CK 6.246-6.249 str.). Tokia išvada seka iš to, kad ĮBĮ 5 straipsnio, 2 straipsnio 9 punkte, 8 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas asmenų ratas, kurie turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ir nenustato imperatyvaus tokių asmenų kreipimosi eiliškumo.

21Byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo ir dalyvio (savininko) civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – klausimas. 2001 m. Įmonių bankroto įstatymo (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija, galiojanti nuo 2003 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonių bankroto įstatyme (2008 gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, galiojanti nuo 2008 liepos 1 d.) taip pat apibrėžiama, kokie dalyviai laikytini įmonės savininkais šio įstatymo taikymo tikslais: savininkas (savininkai) – įmonės dalyvis (dalyviai): akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualios įmonės savininkas, dalininkas (dalininkai), narys (nariai) ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Taigi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės valdyba – kolegialus vykdomasis įmonės valdymo organas – atsako už įmonės valdymą, jos tikslų įgyvendinimą, tinkamą komercinę ūkinę veiklą, taip pat už įmonės valdymo praktiką ir įmonės kontrolę. Valdybos narys, kaip ir bet kuris kitas įmonės vadovas, privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; kt.).

23Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų kreditoriams, išaiškinta, kad bendrovės vadovas privalo derinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus ir siekti jų pusiausvyros. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).

24Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėja, kad atsakovas R. J. pažeidė šią savo pareigą ir dėl to buvo patirta žala.

25Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AK baldai“ v. E. G. ir kt., bylos 3K-3-496/2013).

26Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės vadovo ir akcininko R. J. bei akcininko S. V., civilinės atsakomybės klausimas, kuomet jie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Bylos duomenimis, atsakovas R. J. nuo 2008-01-31 iki 2013-11-28 buvo bendrovės vadovas ir jam bei kitam atsakovui S. V. iki 2013-03-12 priklausė po 50 % UAB „RS Houses“ akcijų. Įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję, tačiau jie nėra tapatūs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (atitinkamai pagal CK 2.50 str. 3 d. ir 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio balsas“ v. UAB „Eksena“, bylos Nr. 3K-3-244/2009; 2013 m.spalio16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AK baldai“ v. E. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2013). Kadangi įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81str. 1 d.), tai šiuo konkrečiu atveju atsakovo R. J. civilinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos yra kaip bendrovės vadovo, o ne kaip akcininko. Atitinkamai atsakovo S. V. civilinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos yra kaip akcininko. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino atsakovų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais.

27Taigi atsakovų civilinei atsakomybei ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu konstatuoti, visų pirma, reikšminga yra nustatyti momentą, kada atsirado pareiga įmonės vadovui, o kada akcininkams pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 str. 2 d.), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Dalyvių susirinkimas sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmiausiai įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, nes akcininkas kasdienėje įmonės veikloje (nebent jis būtų įmonės valdymo organo narys), taip pat ir santykiuose su kreditoriais ir įsipareigojimais jiems nedalyvauja. Tokią veiklą vykdo ir visų pirma atsakingas už ją yra įmonės vadovas, jis geriausiai žino įmonės finansinę situaciją, taigi, ir ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, pirmiausiai kyla jam (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1150/2013). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo. ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2014, 2014-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

28Minėta, kad, siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovą atstovaujantis bankroto administratorius teigė, kad bendrovės nemokumas pagal ĮBĮ nuostatas egzistavo jau nuo 2009-05-04, kai įmonė neturėjo turto iš kurio būtų galima padengti įsiskolinimus, o įsiskolinimas palaipsniui didėjo, po 2009-05-04 susidariusios skolos suma – 9771,40 Lt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad momentas, nuo kada įmonės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra nurodytas prieštaringai, iš naujo jo netyrė ir nevertino, tačiau pripažino, kad po 2009-05-04 įmonė neturėjo galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto bei įsipareigojimų santykį. Jeigu įmonė neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga" v. RUAB „Elektrotinklas", bylos Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija" v. UAB „Limedika", bylos 3K-3-393/2012, 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra BUAB „RS Houses“ balansų, nes įmonės vadovas VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė, bankroto administratoriui nei turtas, nei dokumentai nebuvo perduoti, todėl nėra galimybės nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų santykio, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog nuo 2009-05-04 bendrovės įsiskolinimai kreditoriams tik didėjo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, jog nuo 2009-05-04 įmonė buvo faktiškai nemoki.

29Pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatęs momentą, nuo kada įmonė buvo faktiškai nemoki, neįžvelgė atsakovo R. J., kaip bendrovės vadovo, veiksmuose vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka. Vien tokios aplinkybės, jog įmonė, vadovaujama atsakovo R. J., nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, jog prastą įmonės finansinę padėtį sąlygojo prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė, jog atsakovai po 2009-05-04 jau nesudarė jokių sandorių bendrovės vardu, kurie būtų jai žalingi, jog įmonės vadovas dar bandė ieškoti galimybių sumokėti esamą įsiskolinimą Sodrai, negali pašalinti atsakovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai nustatomos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Pirmosios instancijos teismas sprendime daug dėmesio skyrė teismų praktikos, taikomos juridinio asmens dalyvių atsakomybei, analizei bei argumentuoti išvadą apie prielaidas išsaugoti įmonę, tęsti jos veiklą, įmonės vadovo turėtą pagrįstą lūkestį išvengti įmonės bankroto, tačiau nepakankamai pagrindė bylos duomenimis. Pažymėtina, kad atsakovas, teigdamas, jog buvo pagrindas, leidžiantis tęsti įmonės veiklą, sudarantis pagrindą matyti teigiamas įmonės perspektyvas, ją išsaugoti turi tą įrodyti (CPK 176–185 str.).

30Įmonės nemokumo atsiradimo momentu, t. y. 2009-05-04, įmonei vadovavo atsakovas R. J. (iki 2013-11-28). Įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybės (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą. Nors įmonės dokumentai neišsaugoti, tačiau nėra abejonių, kad būtent atsakovas R. J. vadovavo bendrovei, organizavo ir vykdė bendrovės ūkinę veiklą, turėjo vadovautis įstatymais, pareigybiniais nuostatais, jis atstovavo bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, turėjo ruošti ir įgyvendinti finansavimo priemones. Todėl atsakovas R. J., kaip įmonės vadovas, turėjo pareigą užtikrinti savalaikį ir teisingą įstatymų nustatyto gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į valstybės biudžetą, valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimą bei atsiskaitymą su kitais kreditoriais. Kadangi atsakovas R. J. buvo ir įmonės savininkas (50 % akcijų), ir administracijos vadovas, tai neabejotinai žinojo, kiek įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, žinojo, kad įmonė nebegali vykdyti ūkinės komercinės veiklos, todėl atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kad įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams. Atsakovas į teismą nesikreipė nei 2009 m., nei vėlesniais laikotarpiais, nors po 2009-05-04 jau nesudarė jokių sandorių bendrovės vardu, kurie būtų jai žalingi, tačiau vietoje pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu, 2013-03-12 nemokios įmonės akcijas perleido kitam asmeniui.

31Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Šiuo atveju atsakovas R. J., būdamas įmonės vadovu, atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, be kita ko, atsakingu taip pat ir už mokesčių mokėjimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų tinkamą įvykdymą, neveikė pagal įstatymo reikalavimus ir laiku neįvykdė prievolės mokėti pelno mokestį, dėl ko ieškovei pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnį buvo priskaičiuoti delspinigiai. Objektyvių aplinkybių, kodėl įmonė laiku nesumokėjo pelno mokesčio valstybei ir dėl to padidėjo VMI kreditorinis reikalavimas, atsakovas R. J. nenurodė. Priešingai, jis pripažino, kad iš gautų užsakovų mokėjimų atsiskaitė su darbuotojais, o ne su valstybe, taip iš esmės pažeisdamas šio kreditoriaus teises ir padidindamas įmonės įsipareigojimus valstybei. Primintina, kad bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus, o bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Taigi atsakovo neveikimas sukėlė žalą ne tik jo vadovaujamai įmonei, bet ir valstybei, kurią atsakovas privalo atlyginti.

32Teisėjų kolegija nurodo, kad su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis. Sutinkamai su formuojama teismų praktika bankroto byloje patvirtintas kreditorinių reikalavimų dydis nebūtinai turi sutapti su konkretaus vadovo bendrovei padaryta žala, žalos dydžiu nelaikytina visa kreditorinių reikalavimų suma, o tik ta suma, kuri atsirado vadovui neįvykdžius pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo išaugusi skola (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

33Bylos duomenimis 2014-02-04, 2014-04-03 nutartimis yra patvirtinti BUAB „RS Houses“ kreditoriniai reikalavimai 11407,86 Lt sumai. VMI prie LR FM kreditorinis reikalavimas yra 6081 Lt: 4760,55 Lt pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, kuri susidarė nuo 2009-09-25 bendrovei pateikus deklaraciją už 2009 m. rugpjūčio mėn. ir 798,88 Lt delspinigiai; 506 Lt gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka, kuri susidarė nuo 2010-03-15, ir 15,57 Lt delspinigiai (76-81 b. l.).

34Mokesčių mokėjimo pagrindas yra įstatymas, o šios pareigos nevykdymas sukelia mokėtojo papildomą atsakomybę. Mokesčių mokėjimas yra ieškovo, kaip juridinio asmens pareiga, kadangi mokesčių mokėtoju šiuo konkrečiu atveju ir buvo ieškovas, kaip juridinis asmuo, o ne atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, todėl, priskaičiavus mokėtinus mokesčius, jie negali būti laikomi ieškovo UAB „RS Houses“ patirtais nuostoliais. Atsakovas nėra ir negali būti atsakingas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, kadangi, nepriklausomai nuo jo veiksmų, juridinis asmuo vis tiek privalo mokėti mokesčius. Teismas sprendžia, kad 4760,55 Lt pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką ir bet kokiu atveju būtų turėjusi sumokėti įmonė (ieškovas), byloje nėra duomenų, kad PVM deklaracija yra neteisinga, PVM mokėjimas ar nemokėjimas nepriklausė nuo kokių nors įmonės vadovo veiksmų, todėl nurodyta 4760,55 Lt PVM nepriemoka negali būti laikoma atsiradusi dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir esančia įmonės nuostoliais, ir dėl to ji negali būti priteisiama iš atsakovo R. J..

35Byloje nustatyta, kad UAB ,,RS Houses“ PVM nesumokėjimas laiku nulėmė prievolės mokėti delspinigius atsiradimą. Kaip jau buvo nurodyta, pareiga tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą yra numatyta bendrovės vadovui, todėl atsakovui netinkamai organizuojant buhalterinę apskaitą įmonei atsirado pareiga sumokėti delspinigius. Nurodytų nuostolių atsiradimą būtent ir sąlygojo atsakovo – įmonės vadovo neteisėti veiksmai, nes jis yra atsakingas už įmonės tinkamą mokestinių prievolių vykdymą. Pažymėtina, kad juridinis asmuo savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo per savo valdymo organus, todėl šiems netinkamai vykdant teisės aktų reikalavimus dėl tinkamo mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo, pareiga sumokėti papildomai priskaičiuotus delspinigius nors ir atsirado ieškovui, tačiau būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ir tai sudaro pagrindą ieškovui reikalauti iš atsakovo jo patirtų nuostolių atlyginimo.

36Atsakovas R. J. savo kaltės prezumpcijos dėl žalos delspinigių pavidalu nepaneigė. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, taip pat laikytinas nustatytu, nes pareigą įmonei sumokėti delspinigius sąlygojo netinkamas apskaitos dokumentų tvarkymas, už ką atsakingas įmonės vadovas. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad delspinigiai atsirado dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo kaltės, todėl atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, yra atsakingas juridiniam asmeniui dėl jo veiksmais padarytos žalos (CK 2.87 str. 7 d.). Dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, pažymėtina, kad nors šiuo atveju priskaičiuoti delspinigiai yra nesumokėti (jie yra vieno iš BUAB „RS Houses“ kreditoriaus – VMI kreditorinio reikalavimo dalis), taigi, šios sumos nelaikytinos tiesioginiais nuostoliais, teismas sprendžia, kad žala šiuo atveju pasireiškė įmonės turtinės padėties pablogėjimu, t. y. skolų kreditoriams apimties padidėjimu, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, dėl ko sumažėja kiekvieno kreditoriaus galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą. Bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, pagrįstai kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti priskaičiuotus įmonei delspinigius kaip žalą įmonei. Dėl delspinigių dydžio ginčo šioje byloje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos (CK 6.245–6.249 str.) tenkinti ieškinį dalyje dėl 798,88 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą PVM priteisimo iš atsakovo R. J., negalint jų išieškoti iš UAB „RS Houses“.

37VSDFV Šiaulių skyriaus kreditorinis reikalavimas yra 3573,40 Lt (3317,74 Lt įmokos už darbuotojus, 255,66 Lt delspinigiai). Bylos duomenys patvirtina, kad kreditoriui VSDFV Šiaulių skyriui atsakovas mokestinių įsipareigojimų nevykdė nuo 2009-04-01 iki 2012-06-30 (74-75 b. l.).

38Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, privalomai draudžiami socialiniu draudimu. Šio įstatymo 5 straipsniu nustatyta socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė už dirbančius asmenis. Įmonei nevykdant veiklos, tačiau neatleidus darbuotojų, atsakovas žinojo, kad įmonė negaus tiek pajamų, kad jų pakaktų sumokėti nustatytą darbo užmokestį darbuotojams ir socialinio draudimo įmokas. Bylos duomenimis, 2009 m. gegužės mėnesį buvo įdarbinti du darbuotojai (116 b. l.), nors įmokos socialinio draudimo fondui nebuvo mokamos nuo 2009-04-01. Darbuotojai, būdami apdrausti, įgijo socialinio draudimo apsaugą tiek darbo laikotarpiu, tiek tam tikras garantijas po atleidimo iš darbo. Tokie atsakovo veiksmai neatitinka profesinės veiklos standartų, sąžiningo, rūpestingo, atidaus elgesio. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų nebuvo mokamos pagal įstatymą priklausančios socialinio draudimo įmokos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat negautos pajamos. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas skaičiuojami delspinigiai. Tai reiškia, kad delspinigiai irgi yra negautų pajamų dalis, kuri šiuo atveju priteistina kaip žalos atlyginimas. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad nustatytos visos civilinei atsakomybei būtinos sąlygos ir iš atsakovo priteistina nuo 2009-04-01 iki 2012-06-30 nesumokėtų VSD įmokų už darbuotojus suma 3317,74 Lt ir 1510,18 Lt delspinigių, viso 3573,40 Lt. Remiantis šiais motyvais iš atsakovo priteistina taip pat ir 506 Lt gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka, kuri susidarė nuo 2010-03-15, bei 15,57 Lt delspinigiai.

39VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui skola susidariusi dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009-05-04 iki 2012-08-31 sudaro 117 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad šis įsipareigojimas susidarė po 2009-05-04, minėta suma priteistina iš atsakovo R. J..

40Kadangi vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo, o ne už visus nepatenkintus reikalavimus bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju dėl likusių BUAB „Houses“ kreditorinių reikalavimų: AB „Lesto“ – 969,31 Lt, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos – 196,15 Lt, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro – 471 Lt, buvusio bendrovės vadovo R. J. civilinė atsakomybė neatsiranda, o tai sudaro teisinį pagrindą šioje dalyje ieškinį atmesti.

41Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad atsakovas akcininkas S. V. nevykdė valdymo funkcijos ir nepažeidė bendrosios sąžiningumo pareigos, nepiktnaudžiavo ribota atsakomybe, neatliko jokių veiksmų, kurie priskirtini valdymo organo kompetencijai, todėl nėra teisinio pagrindo jo kaip akcininko atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnį kilti.

42Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovas R. J., kaip įmonės vadovas, neveikė atsakingai ir rūpestingai, neužkirto kelio įmonės įsipareigojimų didėjimui, neužtikrino tiek įmonės, tiek kreditorių interesų, todėl teismas turėjo pagrindą spręsti, jog minėtais neteisėtais R. J. veiksmais ieškovei buvo padaryta 5010,85 Lt dydžio žala, kurią jis ir turi atlyginti (CPK 178, 180 str.).

43Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai nustatytoms byloje faktinėms aplinkybėms pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens dalyvių ir vadovų civilinės atsakomybės sąlygas už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, sprendimas iš dalies naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas: ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui BUAB „RS Houses“ iš atsakovo R. J. 1451,24 Eur (5010,85 Lt) sumą žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

44Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 6 Eur pašto išlaidų, iš atsakovo R. J. valstybei priteistina 6 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 84, 96 str.).

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

46Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą.

47Ieškinį tenkinti iš dalies.

48Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. ( - ) 1451,24 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 24 euro centus) žalos ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

49Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

50Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo R. J. (a. k. ( - ) 6,00 Eur (šešis eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovo BUAB „RS Houses“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą... 6. Atsakovas R. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis... 7. Atsakovas S. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 8. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Pirmosios instancijos teismas 2015-03-17 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė,... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė... 11. Ieškovo BUAB „RS Houses“ bankroto administratorius, nesutikdamas su... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas R. J. prašo Šiaulių apylinkės... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas S. V. prašo apeliacinio skundo... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio... 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įmonės dalyvių civilinės... 18. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2013-10-30 nutartimi pagal... 19. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovai R. J. ir S. V. 2013-03-12 Akcijų... 20. Visų pirma pažymėtina, kad iš tiesų, kaip teigia apeliantas, dėl bankroto... 21. Byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo ir dalyvio (savininko) civilinės... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės... 23. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės... 24. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų... 25. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtinta, kad... 26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės vadovo ir akcininko R. J. bei... 27. Taigi atsakovų civilinei atsakomybei ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu... 28. Minėta, kad, siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu... 29. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatęs momentą, nuo kada įmonė... 30. Įmonės nemokumo atsiradimo momentu, t. y. 2009-05-04, įmonei vadovavo... 31. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse... 32. Teisėjų kolegija nurodo, kad su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos... 33. Bylos duomenimis 2014-02-04, 2014-04-03 nutartimis yra patvirtinti BUAB „RS... 34. Mokesčių mokėjimo pagrindas yra įstatymas, o šios pareigos nevykdymas... 35. Byloje nustatyta, kad UAB ,,RS Houses“ PVM nesumokėjimas laiku nulėmė... 36. Atsakovas R. J. savo kaltės prezumpcijos dėl žalos delspinigių pavidalu... 37. VSDFV Šiaulių skyriaus kreditorinis reikalavimas yra 3573,40 Lt (3317,74 Lt... 38. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą... 39. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui skola susidariusi dėl... 40. Kadangi vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo... 41. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apylinkės teismo... 42. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovas R. J., kaip įmonės... 43. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas... 44. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 46. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti iš dalies... 47. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 48. Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. ( - ) 1451,24 Eur (vieną tūkstantį... 49. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 50. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660)...