Byla 2-4890-450/2016
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant Violetai Kamašineinei, dalyvaujant ieškovų R. B., I. L., J. B., A. Š., P. S., T. S., V. Z. atstovui adv. N. B., atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, atstovui adv. D. B.,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. B., I. L., J. B., A. Š., P. S., T. S., V. Z. ieškininį pareiškimą atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, trečias asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovas R. B. nurodė, kad 2011 m. su AB banku „Snoras“ sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis: 2011 m. kovo 8 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110308P990004, pagal kurią įsigijo 200 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 19995,78 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. kovo 22 d. 2011 m. kovo 18 d. pasirašė su AB banku „Snoras“ obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110318P990003, pagal kurią įsigijo 100 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 5999 74 Lt, sutartyje numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. kovo 22 d. Ieškovas į obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotą indėlį. Pasibaigus terminuoto indėlio terminui, banko „Snoras“ darbuotoja pasiūlė nepratęsti terminuotojo indėlio, o įsigyti obligacijų su didesnėmis palūkanomis. Apie obligacijas taip pat buvo girdėjęs iš spaudos. Ieškovui pasiteiravus ar obligacijos yra saugios, apdraustos, jis buvo patikintas, kad obligacijos yra tas pats kas ir terminuotas indėlis, banko darbuotoja taip pat parodė ištrauką iš įstatymo, jog obligacijos yra apdraustos. Ieškovas neperskaitė obligacijų pasirašymo sutarčių nuodugniai, nesuprato, kad investuoja. Bankas pripažino ieškovą neprofesionaliu investuotoju, nes tą pačią dieną, prieš įsigyjant obligacijas, davė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį. Obligacijų pasirašymo sutartyje nei kitose sutartyse niekur nebuvo parašyta, kad obligacijos yra rizikingos, neapdraustos. Ieškovas AB SEB banke turi atsidaręs vertybinių popierių sąskaitą. R. B. turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, sritis – vadyba. Ieškovas yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą bankroto byloje.

5Ieškovė I. L. nurodė, kad 2011 m. su AB banku „Snoras“ sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis: 2011 m. kovo 3 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FG20110303L990003, pagal kurią įsigijo 50 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 4998,02 Lt, sutartyje numatyta obligacijų išpirkimo data – 2012 m. kovo 22 d. 2011 m. gegužės 25 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110525L990006, pagal kurią įsigijo 90 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 8999,85 Lt, sutartyje numatyta obligacijų išpirkimo data – 2012 m. birželio 1 d. Taip pat 2011 m. kovo 22 d. pasirašė su AB banku „Snoras“ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 12520 Lt vertės indėlio sertifikatą su 2,9 % fiksuota metine palūkanų norma, sertifikato išpirkimo data – 2012 m. kovo 29 d.; pinigus pagal indėlio sertifikavimo sutartį yra atgavusi. Ieškovė į obligacijas ir indėlio sertifikatą investuotus pinigus prieš tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotą indėlį. Pasibaigus terminuoto indėlio terminui, banko „Snoras“ darbuotoja pasiūlė nepratęsti terminuotojo indėlio, o įsigyti obligacijų su didesnėmis palūkanomis. Ieškovė apie obligacijų draudimą neklausė, o banko darbuotoja nepaaiškino, kad šie produktai yra rizikingesni, nes jiems negalioja įstatymuose numatytas indėlių draudimas, todėl ji sutartis sudarė manydama, kad joms galioja tokia pati draudimo apsauga kaip indėliams. Obligacijų pasirašymo sutartis perskaitė grįžusi namo, tačiau manė, kad jokios rizikos nėra. Nei indėlio sertifikate, nei obligacijų pasirašymo sutartyje, nei kitose sutartyse niekur nebuvo parašyta, kad indėlio sertifikatai ir obligacijos yra rizikingos, neapdraustos. Pasirašant sutartis, jokių kitų dokumentų banko darbuotojas nepasiūlė perskaityti ar susipažinti, buvo pateikta tik žodinė informacija ir nurodyta kuriose vietose reikia pasirašyti. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju. I. L. yra įgijusi spec. vidurinį išsilavinimą, specialybė - maisto pramonės technologas, dirba UAB „Švyturys-Utenos alus“ operatore. Ieškovė yra įsigijusi akcijų, vėliau buvo investavusi į valstybės lakštus.

6Ieškovė J. B. 2011 m. gegužės 30 d. sudarė su AB banku „Snoras“ obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110530V990008, pagal kurią įsigijo 137 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 13693,38 Lt, sutartyje numatyta obligacijų išpirkimo data – 2012 m. liepos 5 d. Ieškovė į obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė namuose. Nuvykus į banką lėšas padėti kaip terminuotą indėlį, banko „Snoras“ darbuotojas pasiūlė įsigyti obligacijų su didesnėmis palūkanomis, davė lankstinuką, kurį ieškovė perskaitė. Ieškovė klausė, ar obligacijos yra draustos, jai buvo paaiškinta, kad tai yra saugu, po metų ji galės atsiimti savo pinigus, nepaaiškino, kad produktas yra rizikingesnis, nes jam negalioja indėlių draudimas, sudarydama obligacijų pasirašymo sutartį, manė, kad tai yra tas pats kas indėlis. Obligacijų pasirašymo sutartį perskaitė, tačiau nei obligacijų pasirašymo sutartyje, nei kitose sutartyse niekur nebuvo parašyta, kad obligacijos yra rizikingos, neapdraustos. Obligacijų emisijos prospekto ar jo santraukos ieškovei niekas neįteikė, nepasiūlė paskaityti. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju, nes, prieš įsigyjant obligacijas, davė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį. Ieškovė niekada anksčiau nebuvo investavusi į vertybinius popierius, AB banke Snoras turėjo studijų paskolą. J. B. išsilavinimas yra aukštasis universitetinis.

7Ieškovė A. Š. nurodė, kad 2011 m. liepos 13 d. su AB banku „Snoras“ sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis: sutartį Nr. FO20110713P990007, pagal kurią įsigijo 17 vnt. obligacijų su 5 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Eur, už kurias sumokėjo 1699,6 Eur ir sutartį Nr. F020110713P990008, pagal kurią įsigijo 40 vnt. obligacijų su 5 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 3999,07 Lt, sutartyse numatyta šių obligacijų išpirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d. Ieškovė į obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė namuose, tačiau kaimynei pasakius, kad jos sūnus, dirbantis banke „Snoras“, investavo jos pinigus į obligacijas, ji taip pat nutarė pinigus laikyti banke. Nuvykus į banką lėšas padėti kaip terminuotą indėlį, banko „Snoras“ darbuotojas pasiūlė įsigyti obligacijų su didesnėmis palūkanomis, kurias pristatė kaip naują, patikimą, garantuotą produktą. Ieškovė apie obligacijų draudimą neklausė, o jai niekas ir nepaaiškino, kad produktas yra rizikingesnis, nes jam negalioja indėlių draudimas, paklausus banko darbuotojo apie saugumą, ieškovė buvo patikinta, kad obligacijos yra tas pats kas ir terminuotas indėlis, tik su didesnėmis palūkanomis, todėl sudarydama obligacijų pasirašymo sutartį, manė, kad tai yra tas pats kas indėlis. Be to, nemanė, kad bankas gali bankrutuoti. Obligacijų emisijos prospekto ar jo santraukos ieškovei niekas neįteikė, nepasiūlė paskaityti. Nei obligacijų pasirašymo sutartyje, nei kitose sutartyse niekur nebuvo parašyta, kad obligacijos yra rizikingos, neapdraustos. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju, nes, prieš įsigyjant obligacijas, davė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį. Vėliau ieškovė yra įsigijusi vyriausybės lakštų. A. Š. yra įgijusi spec. vidurinį išsilavinimą, profesija - technikas-mechanikas, dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“, sudarant sutartį, jai buvo 61 m.

8Ieškovas P. S. nurodė, kad 2011 m. birželio 14 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110614L990004, pagal kurią įsigijo 100 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 9997,5 Lt, sutartyje numatyta obligacijų išpirkimo data – 2012 m. liepos 5 d. Ieškovas į obligacijas investuotų dalį pinigų, kuriuos buvo atgavęs už skolą, prieš tai laikė namuose, o kitą dalį banke kaip terminuotą indėlį. Ieškovui nusprendus lėšas saugiai padėti į banką „Snoras“ kaip terminuotą indėlį, taupant pinigus sveikatos priežiūrai, banko darbuotoja pasiūlė vietoj terminuoto indėlio įsigyti obligacijų su didesnėmis palūkanomis. Obligacijos buvo pristatytos kaip naujas, patikimas, garantuotas produktas, banko darbuotojas garantavo, kad obligacijos yra apdraustos, todėl ieškovas, būdamas garbaus amžiaus ir turėdamas negalią, patikėjo įkalbinėjimais ir pasirašė obligacijas. Manė, kad indėlis yra tas pats kaip obligacijos. Nei Obligacijų pasirašymo sutartyje, nei kitose sutartyse niekur nebuvo parašyta, kad obligacijos yra rizikingos, neapdraustos. Pasirašant sutartį, jokių kitų dokumentų banko darbuotojas nepasiūlė perskaityti ar susipažinti, buvo pateikta tik žodinė informacija ir nurodyta kuriose vietose reikia pasirašyti. Bankas pripažino ieškovą neprofesionaliu investuotoju. Ieškovas niekada anksčiau nebuvo investavęs į vertybinius popierius. P. S. pagal profesiją yra inžinierius-mechanikas, nuo 1998 m. yra pensininkas, sudarant sutartį jam buvo 74 m, turi 2 grupės neįgalumą.

9Ieškovas T. S. nurodė, kad 2011 m. su AB banku „Snoras“ sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis: 2011 m. kovo 10 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110310Z990004, pagal kurią įsigijo 50 vnt. obligacijų su 4 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 4998,95 Lt, sutartyje numatyta obligacijų išpirkimo data – 2012 m. kovo 22 d. 2011 m. spalio 1 d. pasirašė su AB banku „Snoras“ obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111001Z990005, pagal kurią įsigijo 100 vnt. obligacijų su 4,5 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 9999,93 Lt, sutartyje numatyta obligacijų išpirkimo data – 2012 m. spalio 4 d. Ieškovas į obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė namuose, tačiau dažnai lankėsi banke „Snoras“ ir matė lankstinukus apie obligacijas, todėl nusprendė turimus pinigus investuoti. Nuvykus į banką lėšas padėti kaip terminuotą indėlį, banko „Snoras“ darbuotojas pasiūlė įsigyti obligacijų su didesnėmis palūkanomis. Ieškovui pasiteiravus, ar obligacijos yra saugios, apdraustos, jis buvo patikintas, kad tai visiškai tas pats kaip ir terminuoti indėliai, kad jokios rizikos nėra. Obligacijų pasirašymo sutartis perskaitė neįdėmiai, tačiau nei jose, nei kitose sutartyse niekur nebuvo parašyta, kad obligacijos yra rizikingos, neapdraustos, kas galutinai įtikino ieškovą. Bankas pripažino ieškovą neprofesionaliu investuotoju, nes tą pačią dieną, prieš įsigyjant pirmas obligacijas, davė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį. Įsigyjant obligacijas antrą kartą, ieškovas buvo patikintas, kad galioja visos tos pačios ankstesnės sąlygos ir garantijos, todėl jam nekilo jokių abejonių dėl pinigų saugumo. Vėliau ieškovas investavo į vertybinius popierius, jo išsilavinimas yra aukštasis universitetinis.

10Ieškovė V. Z. į vykusius teismo posėdžius nebuvo atvykusi, tačiau jos atstovas adv. N. B. nurodė, kad 2011 m. liepos 25 d. ieškovė sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110725L990019, pagal kurią įsigijo 40 vnt. obligacijų su 5 % metine palūkanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 3999,93 Lt, sutartyje numatyta obligacijų išpirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d. Ieškovė į obligacijas investuotus pinigus prieš tai laikė banke „Snoras“ kaip terminuotą indėlį. Pasibaigus terminuoto indėlio terminui, banko „Snoras“ darbuotojai pasiūlė nepratęsti terminuotojo indėlio, o įsigyti obligacijų su didesnėmis palūkanomis, kurias pristatė kaip populiarių, naują, patikimą produktą. Ieškovė, būdama garbaus amžiaus, patikėjo banko darbuotojo žodžiais ir pasirašė sutartį, manydama, kad šios lėšos yra apdraustos kaip ir indėliai. Nei obligacijų pasirašymo sutartyje, nei kitose sutartyse niekur nebuvo parašyta, kad obligacijos yra rizikingos, neapdraustos. Jai nebuvo paaiškinta, kuo šis produktas esminiai skiriasi nuo indėlio, kad yra rizikingesnis, nes jam netaikomas valstybės garantuojamas indėlių draudimas. Pasirašant sutartį, jokių kitų dokumentų banko darbuotojas nepasiūlė perskaityti ar susipažinti, buvo pateikta tik žodinė informacija ir nurodyta kuriose vietose reikia pasirašyti. Bankas pripažino ieškovę neprofesionaliu investuotoju. V. Z. yra įgijusi spec. vidurinį išsilavinimą, nuo 1991 m. yra pensininkė, sudarant sutartį jai buvo 75 m.

11Sutartys buvo sudaromos pagal banko pateiktą standartinę sutarties forma, nei vienam iš ieškovų nebuvo realiai įteikti obligacijų emisijos prospektai ar jų santraukos, taip pat nebuvo pateikti ir kiti dokumentai, išvardyti neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“, nebuvo pasiūlyta jų paskaityti ar įteikti. Visi ieškovai pasitikėjo profesionalios kredito įstaigos patarimais ir pagal savo žinias bei patirtį pagrįstai negalėjo patys suprasti ir įvertinti, jog kredito įstaiga teikia klaidinga informaciją. Jeigu ieškovai būtų gavę jiems suprantamą informaciją apie obligacijų skirtumus nuo terminuotų indėlių, jie nebūtų sudarė tokių sutarčių, o pinigus laikę paprastųjų indėlių sąskaitose. Būtent tai sudaro pagrindą pripažinti ieškovų ir banko sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis.

12Atsakovas bankas „Snoras“ vykdė plačią reklaminę kampaniją, kurioje obligacijas pristatinėjo kaip alternatyvą indėliams. Pavyzdžiui 2011 m. kovo 2 d. savaitinio žurnalo „Savaitė“ 9 numeryje, 2011 m. vasario 25d. laikraštyje „Utenos diena“ ir „Panevėžio balsas“, 2011 m. vasario 26 d. laikraštyje „Vakarų ekspresas“, „Alytaus naujienos“ ir „Šiaulių kraštas“, buvo publikuotas užsakomasis straipsnis „Indėlių palūkanoms krintant žemyn - galimybė uždirbti iš obligacijų“. Straipsnyje banko „Snoras“ investicinio verslo tarnybos direktorius R. B., be kita ko, teigia: „Siūlome alternatyvą šalies gyventojams, kurie siekia investuoti saugiai ir iš anksto užsitikrinti stabilias palūkanas. Anksčiau tokių klientų poreikius labiausiai atitiko terminuotas indėlis. Tačiau šiuo metu rinkoje pastebima tendencija, kad jų palūkanos vis mažėja, todėl reikėjo pasiūlyti alternatyvų saugų investavimo būdą“. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad bankas skatino pirkti obligacijas, o ne laikyti terminuotus indėlius, akcentuodamas, kad tai yra alternatyvus ir saugus investavimo būdas, ir nieko neužsimindamas apie žymiai didesnį jo rizikingumą ir draudimo apsaugos negaliojimą.

13Atsakovui AB bankui „Snoras“ Lietuvos banko valdyba 2011 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 03-2 buvo nurodžiusi, kad AB bankas „Snoras“ nuo 2011 m. sausio 31 dienos „neturi teisės sudaryti (arba pratęsti) terminuotųjų indėlių priėmimo iš neprofesionalių rinkos dalyvių sutarčių (Sutarčių, kuriose būtų nustatyta banko pareiga išmokėti indėlį praėjus tam tikram terminui), pagal kurias būtų mokama didesnė palūkanų norma nei Lietuvos banko interneto tinklalapyje paskutinės paskelbtos priimtų nefinansinių korporacijų ir namų ūkių naujų indėlių palūkanų normos litais ir eurais. Indėlių kita užsienio valiuta palūkanų normos neturi būti didesnės už indėlių eurais palūkanų normas“. Ši aplinkybė paaiškina, dėl ko AB bankas „Snoras“ buvo suinteresuotas siūlyti savo klientams įsigyti vertybinius popierius su didesnėmis palūkanomis nei terminuoti indėliai ir taip pritraukti kuo daugiau lėšų.

14Atsakovui AB bankui „Snoras“ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Ieškovai pateikę kreditorinius reikalavimus AB banko „Snoras“ bankroto administratoriui ir jų finansiniai reikalavimai yra įtraukti į Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi ir vėlesnėmis nutartimis civilinėje byloje Nr. B2-2361-611/2012 patvirtintą BAB banko „Snoras“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

15Ieškovų valia buvo nukreipta į tai, kad laikyti savo santaupas banke, kaip saugius indėlius. Tuo tarpu banko „Snoras“ veiksmai buvo nukreipti į tai, kad siūlyti klientams sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis, nes taip bankas siekė pritraukti kuo daugiau papildomų lėšų, kurių jam trūko. Paprastų terminuotų indėlių palūkanų normas ribojo Lietuvos banko nustatyti reikalavimai, kurie nebuvo taikomi obligacijoms. Ieškovus sudaryti ginčijamas sutartis įkalbėjo banko darbuotojai. Nei vienas ieškovas iš anksto nebuvo nusprendęs vietoje terminuoto indėlio lėšų įsigyti obligacijas. Būtent dėl banko aktyvių veiksmų, agresyvios rinkodaros ir netinkamo klientų informavimo apie paslaugų pobūdį bei riziką, klientų (ieškovų) valia neatitiko sutarties turinio, klientai sandorius sudarė suklydimo įtakoje.

16Ieškovų žiniomis, banko „Snoras“ darbuotojai, vadybininkai iš savo vadovybės buvo gavę nurodymus sudaryti kuo daugiau obligacijų pardavimo sutarčių. Atsakovas mokėjo savo darbuotojams priedus prie atlyginimo už sudarytas obligacijų pasirašymo ir indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis.

17Pagal IĮIDĮ 13 str., bankas „Snoras“ privalėjo esamus ir būsimus indėlininkus ir investuotojus lietuvių kalba aiškiai ir lengvai suprantamai informuoti ir apie šio įstatymo 3 str. 4 dalyje išvardintus atvejus, kai indėliai ir įsipareigojimai investuotojams nėra draudžiami. Kadangi ieškovų sudarytose sutartyse su banku tokių nuostatų nėra, darytina išvada, kad bankas sudarė savo klientams visas prielaidas manyti, jog jo įsipareigojimai pagal obligacijų pasirašymo sutartis yra apdrausti indėlių draudimu. Ieškovams, kurie nėra profesionalūs investuotojai, taikytinas civilinėje teisėje ir teismų praktikoje įtvirtintas vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartas. Vidutiniam vartotojui, sudarančiam sandorį su profesionalia ir licencijuota kredito įstaiga, neturi būti priskiriama pareiga aiškintis visų aktualių įstatymų turinio ir pačiam domėtis, kokiems banko investiciniams produktams, vertybiniams popieriams draudimo apsauga suteikiama, o kokiems nesuteikiama.

18Atsakovas bankas „Snoras“ sudarydamas ginčijamus sandorius teikė investicines paslaugas, todėl ši jo veikla patenka ir į LR finansinių priemonių rinkų įstatymo taikymo sritį (FPRĮ 2 str. 2 d.). FPRĮ 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad „finansų maklerio įmonė (šiuo atveju – bankas) turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Atsakovas šios pareigos nevykdė, nes ieškovams nesudarė galimybių susipažinti su obligacijų emisijos prospektais, jų ieškovams neįteikė, neišaiškino investicijų rizikingumo.

19Atsakovas bankas „Snoras“, priimdamas lėšas pagal obligacijų pasirašymo sutartis, ieškovams aiškiai ir suprantamai nenurodė, kad pagal šias sutartis priimamoms lėšoms nebus taikomas indėlių draudimas pagal LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą.

20FPRĮ 22 straipsnio 5 dalis įpareigoja finansų maklerio įmonę, šiuo atveju - banką „Snoras“ - prieš pradedant teikti investicines paslaugas surinkti informaciją apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių klientas siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. To paties straipsnio 6 dalis įpareigoja banką rekomenduoti klientui konkrečias investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų kliento interesus. Ieškovų atžvilgiu bankas „Snoras“ šių įstatyme jam nustatytų pareigų nevykdė, nes nesurinko įrodymų apie ieškovų finansinę padėtį, patirtį investavimo srityje, jų tikslus. Atsakovas pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus.

21Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias - praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-11-24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

22Akivaizdu, kad šiuo atveju suklydimas turėjo esminės reikšmės, nes ieškovai sudarė sandorius su prielaida, kad egzistuoja indėlių draudimo apsaugos šiems sandoriams, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, buvo klaidinga. Ieškovai iš viso nesuprato, kad pasirašydami banko pateiktą sutartį, jie tampa ne indėlininkais, o investuotojais ir kokios iš to kyla rizikos. Atsakovas bankas „Snoras“ tuo tarpu yra profesionali, licencijuota kredito įstaiga, ir pagal jos atžvilgiu taikytinus teisės aktus jai tenka pareiga tinkamai išaiškinti klientams visų jos teikiamų paslaugų esmę bei paaiškinti kylančias rizikas.

23Bankas klientams pateikdavo standartinę sutarties formą ir ieškovai sutartį sudarydavo prisijungimo būdu. Remiantis LR CK 6.193 str. 4 dalimi, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Visiems ieškovams informacija apie siūlomą produktą buvo pateikta žodžiu ir banko darbuotojai paruoštoje sutarties formoje tik parodydavo ieškovams, kurioje vietoje jiems reikia pasirašyti. Pasirašytose obligacijų pasirašymo ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyse įrašyta sąlyga, kad klientas patvirtina, jog jam yra perduoti ir jis susipažino su visais sutarčių priedais, vis dėlto, atkreipė dėmesį, kad visą sutarčių ir jų priedų paketą tokiu atveju turėjo sudaryti daugiau kaip 60 puslapių: obligacijų sutartį sudarė 2 priedai (obligacijų emisijos prospektas bei emisijos galutinės taisyklės), o neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį sudarė 5 priedai (priemonių vykdymo ir sujungimo bei sandorių paskirstymo politika; interesų konfliktų vengimo politikos santrauka; finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymas; veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir finansinių lėšų aprašymas; informacija apie galiojančius įkainius). Objektyviai vertinant, prieš pasirašant sutartis ieškovams fiziškai nebuvo įmanoma perskaityti visų šių dokumentų. Negana to, minėti sutarčių priedai ieškovams realiai netgi nebuvo įteikti. Taigi, esant abejonių, ar bankas suteikė visą reikalingą informaciją ieškovams (ar ieškovams buvo išaiškinti indėlio ir obligacijos skirtumai, taip pat ar jie buvo įspėti apie rizikas, susijusias su obligacijų įsigijimu bei apie draudimo negaliojimo atvejus), šią aplinkybę reiktų vertinti ieškovų naudai. Nepaisant to, jog sutartyse nurodoma, kad klientui buvo perduota visa reikalinga informacija, tačiau įvertinus faktines aplinkybes, kurios leidžia tuo suabejoti, bei tai, kad sutarties forma buvo standartinė ir pasiūlyta banko, minėta sąlyga turėtų būti aiškinama ieškovų, kaip prisijungusios šalies, naudai. Informacijos apie sudaromos sutarties riziką nežinojimas/neatskleidimas turėjo esminę įtaką klientų apsisprendimui sudaryti sutartis su banku. Ieškovai nebūtų sudarę šių sutarčių, jeigu minėtą informaciją būtų žinoję.

24Atsakovas, po 2010 m. rugsėjo mėn. atlikto inspektavimo, kurio metu atsakovo veikloje buvo nustatyta nemažai pažeidimų ir veiklos trūkumų, šiuos esminius faktus privalėjo atskleisti savo išleistuose prospektuose, nes tai būtų turėję lemiamos reikšmės ieškovams vertinant atsakovo patikimumą.

25Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovai ginčijamus sandorius sudarė dėl esminio suklydimo, kurį nulėmė atsakovo AB banko „Snoras“ neteisėti veiksmai. LR CK 1.90 str. numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, ir pripažinus tokį sandorį negaliojančiu turi būti taikoma restitucija pagal LR CK 1.80 str. 2 d. nuostatas.

26Pripažinus sutartis negaliojančiomis yra taikytina restitucija, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovui bankui „Snoras“ yra iškelta bankroto byla ir jis negali būti įpareigotas grąžinti ieškovams lėšų kita tvarka, negu pagal Įmonių bankroto įstatyme nustatytą kreditorių eiliškumą, restitucijos būdas yra pakeistinas (LR CK 6.145 str. 2 d.). Pritaikius restituciją, ieškovų sumokėtos už obligacijas lėšos yra laikytinos piniginėmis lėšomis jų asmeninėse sąskaitose. Ieškovams priklausančios lėšos yra laikytinos indėlių draudimo objektu, todėl įvykus draudiminiam įvykiui - banko „Snoras“ bankrotui, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ privalo išmokėti ieškovams indėlių draudimo išmokas.

27Prašė pripažinti negaliojančiomis R. B. 2011 m. kovo 8 d. ir 2011 m. kovo 18 d. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110308P990004 ir FO20110318P990003 bei taikyti restituciją - pripažinti ieškovo R. B. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (19 995,78 Lt ir 9999,74 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

28Pripažinti negaliojančiomis I. L. 2011 m. kovo 3 d. ir 2011 m. gegužės 25 d. su atsakovu banku „Snoras“ sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110303L990003 ir FO20110525L990006, bei taikyti restituciją - pripažinti ieškovės I. L. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (4998,02 Lt ir 8999,85 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

29Pripažinti negaliojančia J. B. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m. gegužės 30 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110530V990008 bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovės J. B. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (13 693,38 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

30Pripažinti negaliojančiomis A. Š. 2011 m. liepos 13 d. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110713P990007 ir FO20110713P990008 bei taikyti restituciją - pripažinti ieškovės A. Š. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (1699,6 Eur ir 3999,07 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

31Pripažinti negaliojančia P. S. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m. birželio 14 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110614L990004 bei taikyti restituciją - pripažinti ieškovo P. S. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (9997,5 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

32Pripažinti negaliojančiomis T. S. 2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. spalio 1 d. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110310Z990004 ir FO20111001Z990005 bei taikyti restituciją - pripažinti ieškovo T. S. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (4998,95 Lt ir 9999,93 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

33Pripažinti negaliojančia V. Z. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m. liepos 25 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110725L990019 bei taikyti restituciją - pripažinti ieškovės V. Z. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (3999,93 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

34Priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35Atsakovas bankrutavusi AB bankas SNORAS, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, nurodė, kad ieškovas R. B. buvo atsakovo klientas nuo 2007 m. 2007 m. rugpjūčio 9 d. ieškovas su atsakovu sudarė papildomą susitarimą dėl naudojimosi banko paslaugų teikimo internetu sistema „Bankas Internetu“. Pradedant nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. ieškovas R. B. su atsakovu buvo sudaręs 2 terminuoto indėlio sutartis. 2011 m. kovo 8 d. ieškovas R. B. su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. P9922288 ir obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110308P990004, pagal kurią įsigijo 200 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma (atkarpa). Fiksuotų palūkanų obligacijos Nr.1. 2011 m. kovo 18 d. R. B. su atsakovu sudarė dar vieną obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110318P990003, pagal kurią įsigijo 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma (atkarpa). Fiksuotų palūkanų obligacijos Nr.1. Ieškovas, sudarydamas Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, atsisakė pateikti Bankui informaciją, kuri leistų jam vadovaujantis FPRĮ 22 str. 7 ir 8 d. įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumą ieškovui (žr. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedą Nr. 1-F). Ieškovas, sudarydamas Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį patvirtino, kad turi galimybę nuolatos naudotis interneto ryšiu. Ieškovas 2012 m. sausio 10 d. pateikė atsakovui kreditorinį reikalavimą dėl 30 858,08 Lt grąžinimo už turėtas obligacijas. Atsakovas pripažino ieškovo reikalavimą grąžinti 30 858,08 LTL. Teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino ieškovo ketvirtos eilės kreditorinį reikalavimą 30 858,08 Lt sumoje (pagrindinis reikalavimas - 30 000 Lt, palūkanos - 858,08 Lt).

36Ieškovė I. L. buvo atsakovo klientė nuo 2009 m. 2009 m. kovo 17 d. ieškovė su atsakovu sudarė papildomą susitarimą dėl naudojimosi banko paslaugų teikimo internetu sistema „Bankas internetu“. 2009 m. kovo 17 d. I. L. su atsakovu sudarė terminuoto indėlio sutartį Nr. DE20090317L990226. 2011 m. kovo 3 d. ieškovė I. L. su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L9922094 ir obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110303L990003, pagal kurią ieškovė įsigijo 50 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma (atkarpa). 2011 m. kovo 22 d. ieškovė su atsakovu sudarė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S005574, pagal kurią ji įsigijo 12 520 Lt vertės indėlio sertifikatą su 2,9 proc. fiksuota metine palūkanų norma. Indėlių sertifikatų emisijos Nr. 82 (Lt). 2011 m. gegužės 25 d. I. L. su atsakovu sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110525L990006, pagal kurią įsigijo 90 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma (atkarpa). Fiksuotų palūkanų obligacijos Nr. 3. Ieškovė, sudarydama Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, atsisakė pateikti Bankui informaciją, kuri leistų jam vadovaujantis FPRĮ 22 str. 7 ir 8 d. įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumą ieškovei (žr. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedą Nr. 1-F). Ieškovė, sudarydama Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, patvirtino, kad turi galimybę nuolatos naudotis internete ryšiu. Ieškovė 2012 m. sausio 10 d. pateikė atsakovui kreditorinį reikalavimą dėl 27 101,92 Lt grąžinimo už turėtas obligacijas ir indėlio sertifikatą. Atsakovas pripažino ieškovės reikalavimą grąžinti 27 104,05 Lt. Teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino ieškovės ketvirtos eilės kreditorinį reikalavimą 27 104,05 Lt sumoje (pagrindinis reikalavimas - 26 520 Lt, palūkanos - 584,05 Lt).

37Ieškovė J. B. (F.) yra banko klientė nuo 2011 m. gegužės 30 d. Nuo 2011 m. gegužės 30 d. ieškovė su atsakovu buvo sudariusi banko paslaugų teikimo internetu sutartį Nr. 1B-V99/738665. 2011 m. gegužės 30 d. ieškovė su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9934221, kurios 2.1 p. numatyta, jog sutartis reglamentuoja banko ir kliento santykius, atsirandančius bankui kliento vardu atidarant/uždarant vertybinių popierių sąskaitą, klientui pateikiant pavedimus bankui ir bankui kliento pavedimu atliekant vertybinių popierių operacijas (toliau apibendrintai vadinamas investicinėmis paslaugomis). Aptarnavimo sutartyje ieškovė raštu patvirtino, kad: (i) atsisako suteikti Atsakovui FPRĮ 22 str. 7 d. nurodytą informaciją (Priedas Nr. 1-F), ir supranta, kad jos atsisakymas pateikti Priede Nr. 1-F išvardintą informaciją neleis atsakovui nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra jai tinkamos. Vykdant Aptarnavimo sutartį, ieškovė su atsakovu sudarė sandorius: 2011 m. gegužės 30 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110530V990008, pagal kurią ji įsigijo 137 vnt. (13 693,38 Lt) vertės obligacijų su 4 % metine palūkanų norma iš obligacijų emisijos Banko Snoras Fiksuotų palūkanų obligacijos Nr. 4, LT0000410409, išpirkimo data – 2012 m. liepos 5 d. 2012 m. sausio 10 d. ieškovė pateikė atsakovui kreditorinį reikalavimą dėl 13 693,38 Lt (pagrindinė skola) ir 234,21 Lt (palūkanos) grąžinimo dėl turėtų obligacijas. Bankas pripažino, jog turi grąžinti ieškovei 13 934,21 Lt (pagrindinis reikalavimas - 13700 Lt, palūkanos - 234,21 Lt). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino ieškovės ketvirtos eilės reikalavimą 13 934,21 Lt sumoje.

38Ieškovė A. Š. yra banko klientė nuo 2006 m. balandžio 27 d. Nuo 2011 m. liepos 13 d. ieškovė su atsakovu buvo sudariusi banko paslaugų teikimo internetu sutartį Nr. 1B-P99/762316. 2011 m. liepos 13 d. ieškovė su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. P9942663, kurios 2.1 p. numatė, jog sutartis reglamentuoja banko ir kliento santykius, atsirandančius bankui kliento vardu atidarant/uždarant vertybinių popierių sąskaitą, klientui pateikiant pavedimus bankui ir bankui kliento pavedimu atliekant vertybinių popierių operacijas (toliau apibendrintai vadinamas investicinėmis paslaugomis). Aptarnavimo sutartyje ieškovė raštu patvirtino, kad (i) turi galimybę nuolatos naudotis interneto ryšiu; (ii) atsisako suteikti atsakovui FPRĮ 22 str. 7 d. nurodytą informaciją (Priedas Nr. 1-F), ir supranta, kad jos atsisakymas pateikti Priede Nr. 1-F išvardintą informaciją neleis atsakovui nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra jai tinkamos. Vykdant Aptarnavimo sutartį, ieškovė su atsakovu sudarė sandorius: 2011 m. liepos 13 d. - obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110713P990007, pagal kurią ji įsigijo 17 vnt. (1699,6 Eur) vertės obligacijų su 5 % metine palūkanų norma iš obligacijų emisijos Banko SNORAS Fiksuotų palūkanų obligacijos Nr. 6, LT0000410398, išpirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d., bei obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110713P990008, pagal kurią ieškovė įsigijo 40 vnt. (3999,07 Lt) vertės obligacijų su 5 % metine palūkanų norma iš obligacijų emisijos Banko SNORAS Fiksuotų palūkanų obligacijos Nr. 5, LT0000410425, išpirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d. 2012 m. sausio 9 d. ieškovė pateikė atsakovui kreditorinį reikalavimą dėl 9867,45 Lt (pagrindinė skola) ir 198,68 Lt (palūkanos) grąžinimo dėl turėtų obligacijų. Bankas pripažino, jog turi grąžinti ieškovei 10042,83 Lt (pagrindinis reikalavimas - 9869,76 Lt, palūkanos - 173,07 Lt). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino ieškovės ketvirtos eilės reikalavimą 10 042,83 Lt sumoje.

39Ieškovas P. S. yra banko klientas nuo 2007 m. lapkričio 27 d. Pradedant 2008 m. birželio 4 d. ieškovas su atsakovu sudarė 4 terminuotojo indėlio bei terminuotojo indėlio pratęsimo sandorius. 2011 m. birželio 14 d. ieškovas su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L9934642, kurios 2.1 p. numatė, jog sutartis reglamentuoja banko ir kliento santykius, atsirandančius bankui kliento vardu atidarant/uždarant vertybinių popierių sąskaitą, klientui pateikiant pavedimus bankui ir bankui kranto pavedimu atliekant vertybinių popierių operacijas (toliau apibendrintai vadinamas investicinėmis paslaugomis). Aptarnavimo sutartyje ieškovas raštu patvirtino, kad atsisako suteikti atsakovui FPRĮ 22 str. 7 d. nurodytą informaciją (Priedas Nr. 1-F), ir supranta, kad jo atsisakymas pateikti Priede Nr. 1-F išvardintą informaciją neleis atsakovui nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra jam tinkamos. Vykdant Aptarnavimo sutartį, ieškovas su atsakovu sudarė 2011 m. birželio 14 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110614L990004, pagal kurią ieškovas įgijo 100 vnt. 9997,5 Lt vertės obligacijų su 4 % metine palūkanų norma iš obligacijų emisijos banko SNORAS Fiksuotų palūkanų obligacijos Nr. 4,LT0000410409, išpirkimo data – 2012 m. liepos 5 d. 2012 m. sausio 16 d. ieškovas pateikė kreditorinį reikalavimą dėl 9997,50 Lt (pagrindinė skola) ir 169,82 Lt (palūkanos) grąžinimo dėl turėtų obligacijų. Bankas pripažino, jog turi grąžinti ieškovui 10 170,96 Lt (pagrindinis reikalavimas – 10 000 Lt, palūkanos - 96 Lt). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino ieškovo ketvirtos eilės reikalavimą 10 170,96 Lt sumoje.

40Ieškovas T. S. yra banko klientas nuo 2005 m. lapkričio 14 d. 2011 m. kovo 10 d. ieškovas su atsakovu sudarė banko paslaugų teikimo internetu sutartį Nr.L9934642. 2011 m. kovo 10 d. ieškovas su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L9922417, kurios 2.1 p. numatė, jog sutartis reglamentuoja banko ir kliento santykius, atsirandančius bankui kliento vardu atidarant/uždarant vertybinių popierių sąskaitą, klientui pateikiant pavedimus bankui ir bankui kliento pavedimu atliekant vertybinių popierių operacijas (toliau apibendrintai vadinamas investicinėmis paslaugomis). Aptarnavimo sutartyje ieškovas raštu patvirtino, kad: (i) turi galimybę nuolatos naudotis interneto ryšiu; (ii) atsisako suteikti atsakovui FPRĮ 22 str. 7 d. nurodytą formaciją (Priedas Nr. 1-F), ir supranta, kad jos atsisakymas pateikti Priede Nr. 1-F išvardintą formaciją neleis atsakovui nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra jam tinkamos. Vykdant Aptarnavimo sutartį, ieškovas su atsakovu sudarė sandorius: 2011 m. kovo 10 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110310Z990004, pagal kurią ieškovas įsigijo 50 vnt. 4998,95 Lt vertės obligacijų su 4 % metine palūkanų norma iš obligacijų emisijos banko SNORAS Fiksuotų palūkanų obligacijos Nr. 1, LT0000410326, išpirkimo data – 2012 m. kovo 22 d., bei 2011 m. spalio 1 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111001Z990005, pagal kurią įsigijo 100 vnt. 9999,93 Lt vertės obligacijų su 4,5 % metine palūkanų norma iš obligacijų emisijos banko SNORAS Fiksuotų palūkanų obligacijos Nr.7, LT0000410466, išpirkimo data – 2012 m. spalio 4 d. 2012 m. sausio 9 d. ieškovas pateikė atsakovui kreditorinį reikalavimą dėl 14 998,58 Lt (pagrindinė skola) ir 0 Lt (palūkanos) grąžinimo dėl turėtų obligacijų. Bankas pripažino, jog turi grąžinti ieškovui 15 223,15 Lt (pagrindinis reikalavimas - 15000 Lt, palūkanos - 223,15 Lt). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino ieškovo ketvirtos eilės reikalavimą 15 223,15 Lt sumoje.

41Ieškovė V. Z. yra banko klientė nuo 2006 m. gruodžio 28 d. Nuo 2006 m. gruodžio 29 d. ieškovė su atsakovu buvo sudariusi 13 terminuotojo indėlio bei terminuotojo indėlio pratęsimo sandorių. Nuo 2010 m. vasario 8 d. ieškovė su atsakovu sudarė banko paslaugų teikimo internetu sutartį Nr. IB-L99/454107. 2011 m. liepos 25 d. ieškovė su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L9944356, kurios 2.1 p. numatė, jog sutartis reglamentuoja banko ir kliento santykius, atsirandančius bankui kliento vardu atidarant/uždarant vertybinių popierių sąskaitą, klientui pateikiant pavedimus bankui ir bankui kliento pavedimu atliekant vertybinių popierių operacijas (toliau apibendrintai vadinamas investicinėmis paslaugomis). Aptarnavimo sutartyje ieškovė raštu patvirtino, kad: (i) atsisako suteikti atsakovui FPRĮ 22 str. 7 d. nurodytą informaciją (Priedas Nr. 1-F), ir supranta, kad jos atsisakymas pateikti Priede Nr. 1-F išvardintą informaciją neleis atsakovui nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra jai tinkamos. Vykdant Aptarnavimo sutartį, ieškovė su atsakovu sudarė 2011 m. liepos 25 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110725L990019, pagal kurią ieškovė įgijo 40 vnt. (3999,93 Lt) vertės obligacijų su 5 % metine palūkanų norma iš obligacijų emisijos Banko SNORAS Fiksuotų palūkanų obligacijos Nr. 5, LT0000410425, išpirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d. 2012 m. sausio 4 d. ieškovė pateikė atsakovui kreditorinį reikalavimą dėl 3999,93 Lt (pagrindinė skola) ir 66,63 Lt (palūkanos) grąžinimo dėl turėtų obligacijų. Bankas pripažino, jog turi grąžinti ieškovei 4070,14 Lt (pagrindinis reikalavimas - 4000 Lt, palūkanos - 70,14 Lt). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino ieškovės ketvirtos eilės reikalavimą 4070,14 Lt sumoje.

42Obligacijų sutarties 1.22 punkte numatyta, kad „Investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes“. Visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant Sutartį, jis su jomis sutinka. Atsakovo 300 000 000 litų ir 500 000 000 litų obligacijų emisijų Baziniuose prospektuose be kitų rizikų nurodyta: „Atsiskaitymo rizika. Investuotojai, įsigydami pagal šį Prospektą leidžiamas obligacijas, prisiima riziką, kad Bankas nustatytais terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su investuotojais“. Prospektai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos. Ieškovai sudarydami Aptarnavimo sutartis, kartu pasirašytinai patvirtino, kad gavo ir susipažino su Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu.

43Ieškovai iki sandorių sudarymo buvo sudarę ne vieną terminuotų indėlių sutartį, o kai kurie ir turėdami ilgametę patirtį galėjo ir privalėjo bei atskyrė, jog pasirašo ne terminuoto indėlio sutartis, tačiau vertybinių popierių įsigijimo sutartis. Visi ieškovai nurodo, jog neva jiems nebuvo paaiškinta, kad Obligacijų sutartis yra rizikingesnis produktas, nes jam negalioja įstatymuose nustatytas indėlių draudimas, Ginčijamus sandorius sudarė suklydimo įtakoje. Net nesivadovaujant Ginčijamų sandorių ir juos lydinčių dokumentų (priedų) turiniu, tai, kad obligacijos yra vertybiniai popieriai, numato CK 6.879 str. ir CK 6.902 str. Pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 str. 4 d. „Draudimo objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai“. Pagal visuotinai pripažintą principą, teisės aktų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės ieškovai negali grįsti savo suklydimo ar apgaulės dėl elementarių teisės akto nuostatų nežinojimo.

44Obligacijų sutartyse, kurios sudaro viso labo 1 lapą, nesudaro sunkumų perskaityti tam skiriant nedaug laiko, tačiau net neskaitant, vien vizualiai pažiūrėjus akivaizdžiai matyti tekste spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis išskirti žodžiai „Investuotojas“, kuriuo vadinamas su atsakovu sutartį sudaręs asmuo, bei toliau per visą tekstą „Investuotojo“ įsipareigojimai, patvirtinimai ir t.t. Taigi kaip visiškai nepagrįstas ir apsimestinas pripažintinas ieškovų tvirtinimas, jog jie nesuprato pasirašą ne terminuoto indėlio sutartis, kai tuo tarpu visas Obligacijų sutarčių tekstas byloja apie „investavimą“, „investavimo santykius“. Tiek ieškovai, tiek atsakovas sudarydami ginčijamus sandorius prisiėmė riziką dėl savo įsipareigojimų vykdymo - Ieškovai įsipareigojo įsigyti Atsakovo išleistus vertybinius popierius obligacijas ir už juos sumokėti, bei už juos sumokėjo, o atsakovas išleido vertybinį popierių obligacijas bei jas pardavė ieškovams. Tiek ieškovai pasiekė tikrąjį savo tikslą gauti didesnę investuotų pinigų grąžą, didesnes palūkanas nei sudarant terminuoto indėlio sutartį, tiek atsakovas pasiekė savo tikslą - parduoti savo išleistus vertybinius popierius - obligacijas, vadinasi šalys realizavo ir įtvirtino sandorių privalomumo ir vykdytinumo principą.

45Ieškovai nepagrįstai teigia, jog sandoriai su jais buvo sudaryti tik todėl, kad atsakovo darbuotojai jiems nurodė, kad jų įsigyjami išleisti vertybiniai popieriai - obligacijos yra apdrausti įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis ieškovų pageidavimu įsigyti obligacijas ir taip gauti didesnes palūkanas tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudarytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartys. Atsakovas ieškovams, kaip neprofesionaliems klientams, iš anksto pateikė minėtų taisyklių 30 - 45 p. nurodytą informaciją, o ieškovai raštu patvirtino, kad šią informaciją gavo. Ieškovai pasirašydami Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis raštiškai atsisakė pateikti duomenis apie savo investavimo patirtį, atsisakė pateikti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede Nr. 1-F nurodytą informaciją ir patvirtino, kad supranta, jog atsakovas neturėdamas žinių apie ieškovų finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės ieškovams yra tinkamos.

46Ieškovai nepagrįstai teigia, kad Ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1.90 str. pagrindu, tačiau nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių jų tariamą esminį suklydimą. Atsakovo pareiga informuoti apie draudimo įmonę arba užsienio draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir (arba) įsipareigojimai investuotojams, yra įtvirtinta Indėlių draudimo įstatymo 13 str. 1 d., todėl atsakovas minėtos nuostatos tiesiog negalėjo neįtraukti į Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties tekstą. yra pritaikytas neprofesionaliajam klientui, kurio žinios ir patirtis investavimo srityje yra minimalios (žr. 3 punktą). Informacija minėtame dokumente yra pateikiama aiškia ir suprantama kalba.

47Ieškovai sudarydami su Aptarnavimo sutartis, kartu pasirašytinai patvirtino, kad gavo ir susipažino su Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei veiksmų, kurių Bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką, įskaitant santraukos forma pateikiamą indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos Banko atžvilgiu atsižvelgiant į jo vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, aprašymu. Aptarnavimo sutarties bendrosios dalies 7.7 punkte buvo numatyta, kad ieškovai gali gauti informaciją apie atsakovo teikiamas investicines paslaugas ir produktus bei jų riziką, nurodytą Finansinių priemonių rizikos aprašyme, bet kuriame atsakovo klientų aptarnavimo padalinyje, taip pat Atsakovo interneto svetainėje www.snoras.com.

48Ieškovai, grįsdami ginčijamų sandorių negaliojimą CK 1.90 str. pagrindu privalėjo įrodyti, bet neįrodė, kad sudarydami sandorius, jie turėjo klaidingas prielaidas apie egzistavusias esmines sandorio faktines aplinkybes; atsakovas savo veiksmais įtakojo, jog jie nesuvoktų esminių sudaromų Ginčijamų sandorių aplinkybių; ieškovai nebūtų sudarę ginčijamų sandorių, jeigu būtų žinoję, jog atsakovo vertybinis popierius - obligacijos nėra draudžiamas indėlių draudimu; ginčijamų sandorių sudarymą lėmė išimtinai atsakovo veiksmai nuslepiant esminę informaciją bei pateikiant tik atsakovui naudingą informaciją. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, pažymėtina, kad vertinant, ar sudarant sandorį buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, įtvirtintas CK 1.5 str. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo.

49Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, jog suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementu, egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad nesuvokė skirtumo tarp sandorių ir terminuotojo indėlio sutarties, kurių jie buvo sudarę ne vieną. Už įsigytus vertybinius popierius jie apmokėjo sudarymo dieną, kas reiškia, kad norėdami pasinaudoti atsakovo teikiamomis investicinėmis paslaugomis perdavė pastarajam pinigus, todėl Indėlių draudimo įstatymo prasme jie laikytini investuotojais.

50Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas buvo mokus, vykdė visus riziką ribojančius normatyvus bei savo prievoles kontrahentams, todėl ieškovai negalėjo žinoti, kad ateityje atsakovo veikla bus sustabdyta ir jam bus iškelta bankroto byla. Ginčijami sandoriai nepažeidė jokių ieškovų teisių ir teisėtų interesų, tačiau jų netenkina visai kiti juridiniai faktai, nesusiję su sandoriais - bankroto bylos atsakovui iškėlimas. Ieškovai eilę kartų pas atsakovą buvo padėję indėlius eurais ir/ar litais. Atsižvelgiant į jų patirtį sudarant terminuotojų indėlių sutartis akivaizdu, kad jie turėjo suvokti sudaromo sandorių - atsakovo vertybinių popierių įsigijimo sutarties esmę ir sandorių sudarymo metu suprasti skirtumus tarp terminuotojo indėlio sutarties ir vertybinio popieriaus. Sudarant obligacijų įsigijimo sutartis atsakovo darbuotojai vadovavosi 2008 m. vasario 8 d. susietų obligacijų platinimo banke instrukcija Nr. 08-03, remiantis kurios 43 punktu, prieš sudarant Obligacijų įsigijimo sutartį atsakovo darbuotojas turėjo pasidomėti, ar klientas susipažinęs su sutarties sudarymo metu platinamos obligacijų emisijos sąlygomis, kuriuos išdėstytos prospekte ir galutinėse sąlygose. Jei klientas nėra susipažinęs su galutinėmis sąlygomis, kliento prašymu, atsakovo darbuotojas turėjo atspausdinti šiuos dokumentus iš banko interneto puslapio ir pateikti klientui. Minėtos aplinkybės paneigia ieškovų teiginį neva atsakovas sudarant ginčijamus sandorius akcentavo obligacijų draustumą.

51Pasisakant apie tai, jog sandorius sudarė prisijungimo būdu ir šių sutarčių sąlygos yra standartinės, pažymėjo, kad standartinės sutarčių sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jei jos buvo tinkamai atskleistos, įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą, pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Ieškovai, pasirašydami sandorius, tikrai turėjo matyti nuorodas į standartines sąlygas, kas reiškia jų akceptavimą.

52Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015, kurioje buvo nagrinėjamas draudimo apsaugos indėlių sertifikatams ir obligacijoms taikymo klausimas. Išnagrinėjęs kasacinę bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad „Indėlininkų direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sąlygas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad Banko išleistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina“. Pagal 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau - Investuotojų direktyva) 2 str. 2 d. kompensacija investuotojams mokama tik pagal tuos reikalavimus, kurie kilo dėl investicinės įmonės nepajėgumo grąžinti pinigus, priklausančius investuotojams ir laikomus jų vardu ryšium su investicine veikla, arba grąžinti investuotojams jiems priklausančias finansines priemones, kurios laikomos, tvarkomos ar valdomos investuotojų vardu ryšium su investicine veikla.

53Ieškovai, įgydami obligacijų, savo valia ir noru perdavė atsakovo nuosavybėn jiems priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas atsakovo obligacijas. Atsakovas šiuo atveju yra jam perduotų piniginių lėšų savininkas, o ne jų saugotojas, todėl ši situacija nepatenka į Investuotojų direktyvos 2 str. 2 d. reglamentuojamus santykius. Atsakovas nėra atsakingas už Obligacijų negrąžinimą ieškovams, nes investicinė įmonė (atsakovas) to negali padaryti dėl Obligacijų emitento (atsakovo) bankroto. Todėl tokia situacija, kai investicinė įmonė negali grąžinti klientui priklausančių vertybinių popierių išskirtinai dėl emitento nemokumo (bankroto), nepatenka į Investuotojų direktyvos reguliavimo sferą (direktyvos 2 straipsnio 2 dalis) ir šios direktyvos apsauga tokiu atveju negali būti taikoma.

54Vilniaus apygardos teismas kiekvienam iš ieškovų, patvirtino kreditorinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje, kurie susideda iš pinigų sumos, sumokėtos ginčijamų sandorio pagrindu ir sandorių pagrindu priskaičiuotų palūkanų.

55Kaip dar vieną, savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą net pripažinus ieškovų suklydimą dėl ginčijamų sandorių pasirašymo sudaro Indėlių draudimo Įstatymo 10 str. 3 d. nuostata, kurioje nurodyta, kad „Draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus“. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių - draudžiamojo įvykio metu ieškovai indėlininkais nebuvo. Spėlioti ar daryti prielaidą, jog jeigu ieškovai nebūtų sudarę ginčijamų sandorių, įsigytoms obligacijoms panaudoti pinigai vis vien būtų likę atsakovo sąskaitoje - nėra jokio teisinio pagrindo.

56Atsakovas yra tos nuomonės, jog paties banko savo darbuotojams mokėtas atlyginimas ir galimi priedai/premijos neatitinka minėtų taisyklių 8 punkte vartojamos užmokesčio ir komisinio atlyginimo sąvokos. Iš minėtų taisyklių 8 punkto ir jo papunkčio nuostatų aiškiai matyti, jog kalbama apie tokį užmokestį ar komisini atlyginimą, kuris būtų mokamas finansų maklerių įmonės klientui arba kliento mokamas finansų maklerių įmonei. Byloje nėra duomenų, kad už ginčijamų sandorių sudarymą sandorio šalys būtų gavę bet kokį komisinį atlyginimą ar kitą užmokestį. Informavo, kad atsakovo darbuotojams darbo užmokesčiai buvo mokami du kartus į mėnesį. Darbuotojų skatinimą reglamentavo valdybos patvirtintos 2011 m. balandžio 5 d. AB banko SNORAS ir jo finansinės grupės darbuotojų skatinimo taisyklės. Atsakovo darbuotojams nebuvo mokama už kuo didesnį obligacijų sutarčių pasirašymo skaičių. Tam, kad darbuotojas galėtų pretenduoti į premiją, jis turėjo vykdyti planą 100 proc. visų jį sudarančių produktų, o ne tik obligacijų sutarčių atžvilgiu.

57Ieškovai savo ieškinyje atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas tariamai vykdė plačią reklaminę kampaniją, kurioje obligacijas pristatinėjo kaip alternatyvą indėliams, nurodant, jog tai yra alternatyvus ir saugus investavimo būdas. Atsakovo naudotos frazės „alternatyva indėliui“ ar „saugus investavimo būdas“ nereiškia draudiminės apsaugos galiojimo, būtent dėl kurios ir yra iškilęs ginčas, nes saugumą galima garantuoti ir savo finansine padėtimi, ką atsakovas ir pabrėždavo pristatydamas šią finansinę priemonę. Kiekvienos įsigyjamos investavimo priemonės saugumas yra individualus ir sąlyginis. Prašė ieškinius atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

58Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad obligacijų atžvilgiu negali būti taikomas ne tik indėlių draudimas, bet ir įsipareigojimų investuotojams draudimas, nes šio draudimo taikymui nėra sąlygų. Šiuo atveju ieškovai, įgydami obligacijų, savo valia perdavė bankui nuosavybėn jiems priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas banko obligacijas. Todėl atsakovas yra jam perduotų pinigų savininkas, o ne jų saugotojas, todėl ši situacija nepatenka į Investuotojų direktyvos 2 str. 2 d. Atsakovas nėra atsakingas už obligacijų negrąžinimą ieškovams, nes bankas to negali padaryti dėl obligacijų emitento (banko) nemokumo. Sudarydami sutartis ieškovai nebuvo suklaidinti, kadangi ginčo sutartyse nebuvo nurodyta, kad banko obligacijos yra draudžiamos, todėl sutarčių tekstas negalėjo sąlygoti ieškovų suklydimo. Ieškovų niekas nevertė skubėti pasirašyti sutartis. Tai, jog ginčo sutartimis ieškovų įsigytos banko obligacijos nėra indėlio draudimo objektas. Tai numatyta IĮIDĮ, įstatymo nežinojimas negali būti suprantamas kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieškovų valios trūkumą. Duomenų, kad ieškovai iki ginčo sutarčių sudarymo būtų domėjęsi ir/ar derėjęsi su banko darbuotojais tik dėl išimtinai indėlių draudimu apdraustų banko produktų. Ieškovai turėjo suprasti, kad didesnes palūkanas už obligacijas jie gauna dėl padidintos rizikos. Be to, ginčijamų sutarčių sudarymo metu atsakovas nebuvo nemokus, todėl indėlio draudimo taikymas/netaikymas obligacijų atžvilgiu buvo neaktualus ir negali būti pripažintas esminiu ginčijamo sandorio elementu, kuris įtakojo ieškovų valią sudaryti sutartis. Ieškovai sutartyse patvirtino, jog sutinka su sutarčių sąlygomis ir jos jiems yra privalomos. Visi ieškovai buvo ilgalaikiai banko klientai (laikė savo santaupas terminuotųjų indėlių pavidalu), todėl bankas visiškai neturėjo jokio tikslo pritraukti ieškovų pinigines lėšas ir neturėjo motyvo klaidinti ieškovus, jo veiksmuose nebuvo apgaulės. Ieškovų prašoma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieštarauja restituciją reglamentuojančioms teisės normoms. Bankroto byloje teismas nutartimi patvirtino ieškovų ketvirtosios eilės kreditorių finansinius reikalavimus bankroto byloje, išsprendė reikalavimus, kylančius iš ginčo sutarčių.

59Ieškinys atmestinas.

60Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, išnagrinėjusi klausimą dėl IĮIDĮ taikymo asmenims, įsigijusiems atsakovės indėlių sertifikatus ir obligacijas, išaiškino, kad indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, o obligacijoms – ne. Įgydamas obligaciją asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką. Nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.

61Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad obligacija, kaip vertybinis popierius yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas. Obligacija, kaip finansinė priemonė, nėra tapati indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu. Obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas.

62Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2010 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 4R-11 patvirtino AB bankas SNORAS bazinį prospektą, pagal kurį AB bankas SNORAS galėjo į viešąją apyvartą leisti fiksuotų palūkanų obligacijas, kintamų palūkanų obligacijas, nulinės atkarpos obligacijas, su finansinėmis priemonėmis susietas obligacijas ar bet kuriuos šių obligacijų tipų derinius. Prospekte nurodyta, kad investuotojai, įsigydami pagal šį prospektą leidžiamas obligacijas, prisiima riziką, kad bankas nustatytais terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su investuotojais. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2011 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 4R-10 patvirtino AB bankas SNORAS bazinį prospektą, pagal kurį AB bankas SNORAS galėjo į viešąją apyvartą leisti vieną ar kelias vidutinės trukmės (1-5 metų) fiksuotų palūkanų obligacijų, kintamų palūkanų obligacijų, nulinės atkarpos obligacijų, su finansinėmis priemonėmis susietų obligacijų ir bet kurių šių obligacijų tipų derinių emisijas.

63CK 1.103 straipsnyje numato, kad obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises. 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sąlygas.

64Byloje nustatyta jog ieškovai su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė individualias obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias įsigijo nustatytą kiekį (individualioje sutartyje) obligacijų su 4, 4,5 ir 5 procentų metinių palūkanų norma, obligacijos nominali vertė 100 Lt bei 100 Eur (ieškovės A. Š. 2011 m. liepos 13 d. sudarytoje obligacijų pasirašymo sutartyje Nr. FO20110713P990007), už kurias sumokėjo sandorio sudarymo metu. Sutartyse buvo numatyta šių obligacijų išpirkimo data.

65Kiekvienoje obligacijų sutartyje (1.22 punktas) numatyta: „Investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes“. Nurodyta, kad „Investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, jis sutinka su jomis ir jos išreiškia jo valią. Prieš pasirašydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka“.

66Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad prieš sudarant obligacijų įsigijimo sutartis, ieškovai sudarė su Banku Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, kuriose patvirtino, kad gavo ir susipažino su Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei veiksmais, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauka, įskaitant santraukos forma pateikiamą indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu aprašymu. Nurodoma, kad „Obligacija yra terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį įmonė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai“. Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo 8 punkte („Rizika ir pelningumas“) numatyta, kad „Investuojant į obligacijas, riziką lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Nurodoma, kad praktiškai nerizikingos yra tik valstybių išleistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai), kitais atvejais būtina įvertinti galimą emitento bankroto riziką. Ieškovų pasirašytų Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkte nurodyta, kad: „siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VI „Indėlių ir investicijų draudimas“.

67Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimą iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti atsakovo veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimą panaikinti visam laikui atsakovui išduotą banko licenciją ir nustatė, kad minėtas sprendimas įsigalioja, kai teismas priima nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą ir paskiria administratorių. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. iškėlė atsakovui bankroto bylą.

68Ieškovai prašo pripažinti obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis, kaip sudarytus suklydimo įtakoje (CK 1.90 straipsnis): ieškovai nurodė, kad juos įkalbėjo šias sutartis sudaryti banko darbuotojai, nei vienas iš jų iš anksto nebuvo nusprendęs sudaryti tokio pobūdžio sutarčių, atsakovas pateikė neteisingą informaciją apie jų įgyjamas finansines priemones (obligacijas), neišaiškino draudžiamumo aspekto, kas įtakojo ieškovų valią sudaryti ginčo sandorį.

69Sprendžiant dėl suklydimo, vertinama, ar bylos aplinkybės iš tikrųjų patvirtina suklydimo faktą pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus suklydimą apibūdinančius kriterijus (CK 1.90 straipsnis, žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, ir joje nurodytą teismo praktiką): suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti; kasacinis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

70Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminę reikšmę turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdė visas informacines pareigas ir kaip jas vykdė, bei investuotojo veiksmai (ar jis, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016, ir joje nurodytą teismo praktiką). Be to, paminėtoje byloje kasacinis teismas akcentavo, kad asmens tikėjimasis, jog sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui.

71Kaip jau nurodyta, ieškovai, įgiję ginčo obligacijų, pasirašė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis pagal banko parengtas standartines sąlygas, jie savo parašais patvirtino, kad gavo programos prospektą ir emisijos galutines sąlygas, kuriose reglamentuoti su obligacijomis susiję klausimai, bei kitus dokumentus, įskaitant aprašymą. Aplinkybė, ar iš tiesų ieškovams buvo įteikti įvardyti dokumentai, banko, kaip finansų tarpininko, veiksmų tinkamumo FPRĮ 22 straipsnio prasme teisiniam įvertinimui, nereikšminga (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-28-186/2016). Kasacinis teismas pripažino, kad programos prospekto ir emisijos galutinių sąlygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligaciją atskleidimu neprofesionaliam investuotojui. Tokį vertinimą kasacinis teismas motyvavo nurodytų dokumentų apimties dydžiu ir turinio specifika. Be to, teismas sprendė, kad aiškumo ir ne dviprasmiškumo reikalavimų neatitinka ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė „<...> banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“.

72Nagrinėjamu atveju ieškovai akcentavo ir klaidinančia įvardijo Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje (sutarties dalis „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“) įtvirtintą sąlygą „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, nurodė, jog, viena vertus, konstatavus, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nesant jos taikymo sąlygos, t. y. kai neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas, nėra priežasties pripažinti, jog neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime yra neteisingos. Kita vertus, kasacinio teismo vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir ne dviprasmiškumo reikalavimų.

73Pažymėtina, kad atsakovui, kaip finansų įmonei, santykyje su ieškovais – neprofesionaliais klientais iš tikrųjų taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Kaip pagrįstai nurodo ieškovai, FPRĮ 22 str. 3 d. reglamentuota, kad finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Informacija gali būti pateikiama standartizuota forma. Pagal šio įstatymo 22 str. 5 d. finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento: 1) žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis; 2) finansinę padėtį; 3) tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis.

74Analizuojamu atveju byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovams esminė informacija apie įsigyjamą finansinę priemonę (obligacijas) buvo suteikta (ginčijamose sutartyse ir jų prieduose), ieškovai šios aplinkybės, teismo vertinimu, nepaneigė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.), tačiau šiuose dokumentuose buvo atskleidžiamos tik įgyjamos finansinės priemonės ypatybės, bet nebuvo išryškintos jos (finansinės priemonės) draudimo apimtis ir taikymo sąlygos, t. y. AB bankas SNORAS, platindamas ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė FPRĮ 22 straipsnyje bei IĮIDĮ 13 straipsnyje nustatytas pareigas aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliam investuotojui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius. Vis dėlto tokie banko neteisėti veiksmai, atlikti ieškovams priimant sprendimą dėl investavimo, t. y. obligacijų pirkimo, nepakankami konstatuoti, kad ieškovai buvo suklaidinti dėl sudaryto sandorio esmės. Nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, kad nors neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomą šio investuotojo teisių ir interesų apsaugą, kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigą parengti ir paskelbti prospektą, suteikti visą informaciją klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatuota, kad AB bankas Snoras pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko. Minėtoje kasacinio teismo byloje buvo vertinama iš esmės tokia pat situacija dėl banko platintų produktų aplinkybių kaip ir nagrinėjamoje byloje (todėl teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako). Kartu minėtoje nutartyje nurodyta ir tai, kad ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esminis, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Tai, kad ieškovams suteiktas neprofesionalaus investuotojo statusas, nepanaikina bendrųjų jų pareigų atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, domėtis savo teisėmis, konsultuotis su teisininkais. Pažymėtina ir tai, kad klaidingas ieškovų įsivaizdavimas ir/ar supratimas dėl jų įsigytų finansinių produktų, negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (CK 1.90 str. 5 d.).

75Teismas atkreipia dėmesį, kad šalių laisva valia sudaryta sutartis – Obligacijų sutartis – turi įstatymo galią. Šalys yra laisvos nustatyti sutartyse tarpusavio teises ir pareigas.

76Dalis ieškovų (R. B., I. L., A. Š., T. S.) byloje patvirtino, kad jie turėjo vienokią ar kitokią investavimo patirtį (daugiausiai buvo įsigiję Vyriausybės platinamų vertybinių popierių, ieškovė I. L. ir įmonės akcijų), ne vieną kartą sudarinėję banke terminuoto indėlio sutartis ar atlikę kitokius veiksmus. Nagrinėjamu atveju dalis ieškovų nurodė, kad sutarčių neperskaitė ar perskaitė jas neįdėmiai, tačiau įrodymų, leidžiančių teigti, kad bankas, ieškovams atvykus į jo patalpas, būtų skubinęs, spaudęs ieškovus greičiau sudaryti sutartis ir nesudaręs sąlygų susipažinti su visais dokumentais, teismui nėra pateikta. Pažymėtina, kad obligacijos sutartį sudaro vienas lapas, be to, tokio sandorio sudarymas nereikalauja greito apsisprendimo, asmuo ketinantis sudaryti kitokio pobūdžio sutartį su banku (nei ankstesnė terminuoto indėlio sutartis), visada gali gauti duomenis ir su jais susipažinti iš anksto, pasidomėti konkrečiomis ketinamos sudaryti sutarties sąlygomis. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad daugeliu atvejų ieškovų terminuotas indėlis banke baigėsi (terminas), todėl jie atėję į banką buvo įkalbėti sudaryti vietoje terminuoto indėlio, obligacijų įsigijimo sutartis, niekaip nepaneigia jų galimybės susipažinus su siūlomo sudaryti sandorio turiniu ir esme. Pasibaigus terminuoto indėlio sutarčiai, nėra būtinybės pinigus, esančius indėlyje, pasiimti iš karto. Taip pat pinigus laikant namie, nėra būtinybės nedelsiant sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis. Pripažintina, kad obligacijos pasirašymo sutartyse, vien vizualiai iš sutarties teksto buvo galima pamatyti, kad jame nurodoma, jog sutarties šalis yra „Investuotojas“, joje nurodyti „Investuotojo įsipareigojimai“ ir/ar „Emitento“ įsipareigojimai.

77Visi ieškovai byloje nurodė, kad arba banke SNORAS laikė terminuotus indėlius, arba pasirinko šį banką, kaip patikimą banką. Nors visi ieškovai teigė, kad banko darbuotojai jų neįspėjo, kad obligacijos nėra draustos (arba teigė, kad terminuoto indėlio sutartis ir obligacijų pasirašymo sutartis yra tapačios), tačiau teismas visgi pripažįsta, kad kiekvienas ieškovas, nors ir nebūdamas profesionaliu investuotoju, pagal atliekamus veiksmus galėjo ir turėjo suprasti tokių sutarčių skirtumą. Jau vien tai, kad sudarant obligacijų pasirašymo sutartį, kiekvienas ieškovas šios sutarties sudarymo metu apmokėjo už įsigyjamus vertybinius popierius – obligacijas, leidžia suprasti, kad tai visiškai kitoks produktas nei terminuoto indėlio sutartis. Aplinkybė, kad ieškovas pinigus pasidėjęs terminuoto indėlio sutartyje, juos gali pasiimti bet kada (netenka tik palūkanų), o įsigydamas obligacijas, už jas iš karto apmoka bankui, bei išpirkti obligaciją turi teisę tik obligacijos sutartyje nurodytu išpirkimo terminu, taip pat turėjo įtakos suvokimui, apie tokių sutarčių skirtumą ir sudaromo sandorių ypatumus. Kita vertus, net neturint specialaus išsilavinimo ir/ar patirties investavimo srityje, galima suvokti, kad obligacijos įsigijimas yra investicija (investavimas).

78Taigi, nors teismas pripažįsta, kad draudžiamumo aspektas ieškovams sutartyse iš tiesų nebuvo atskleistas pakankamai aiškiai, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016; 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016). Šiuo atveju svarbu įvertinti, kokią ieškovų apsisprendimui įtaką turėjo informacija apie obligacijų pasirašymo sutarčiai taikomą draudiminę apsaugą, t. y. ar draudiminės apsaugos aspektas buvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovų apsisprendimą sudaryti sutartį ar jos nesudaryti.

79Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovams obligacijų draudžiamumo aspektas nebuvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovų apsisprendimą sudaryti ginčijamus sandorius ar jų nesudaryti, nes ieškovai, sudarydami ginčijamas sutartis, neįsitikino ar pinigai bus apdrausti, šios aplinkybės nepasitikrino ir vėliau, t. y. grįžę namo. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad nors ir detaliai visų sutarties sąlygų neaptarus (neperskaičius), ieškovai buvo suklaidinti dėl esminių sutarties sąlygų ir/ar apgauti. Reikšminga ir ta aplinkybė, kad ieškovų reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo pareikšti ne per protingą terminą, o tik atsakovui iškėlus bankroto bylą, bankroto proceso metu, patvirtinus ieškovų kreditorinius (finansinius) reikalavimus bankroto byloje. Teismas neturi pagrindo manyti, jog ieškovai, suvokdami tikrąsias sąlygas dėl draudiminės apsaugos fakto ir lygio, panašiomis aplinkybėmis tokių sandorių nebūtų sudarę. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, faktinėmis aplinkybėmis iš esmės tapačiose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-10-943/2016; 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-11-330/2016).

80Kita vertus, kaip jau nurodyta, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Obligacija, kaip vertybinis popierius, vidutiniam vartotojui yra pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovai turėjo suprasti, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui.

81Ieškovai byloje patvirtino, kad iš esmės jie siekė didesnių palūkanų, t. y. investuodami į obligacijas, jie ketino gauti kuo didesnę palūkanų normą (kuri skyrėsi nuo terminuoto indėlio palūkanų dydžio). Tai, kad obligacijų draudžiamumo aspektas nebuvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovų apsisprendimą sudaryti ginčijamas sutartis ar jų nesudaryti, patvirtina byloje esantys duomenys ir nurodytos aplinkybės: nei vienas iš ieškovų, net ir pripažinus jiems įteiktuose dokumentuose ne visiškai aiškiai deklaruotas nuostatas dėl draudiminės apsaugos, nesiėmė jokių veiksmų šioms abejonėms pašalinti; kita vertus, patys ieškovai prieš sudarydami ginčo sutartis, atsisakė pateikti bankui informaciją apie save, tarp kurios ir informaciją apie savo investavimo patirtį (Kliento aptarnavimo sutartyje paryškintu šriftu įrašytas įspėjimas apie tai, kokios pasekmės kils, jeigu klientas pateiks apie save nepakankamai informacijos, t. y. Bankas neturės pareigos įvertinti finansinių priemonių tinkamumo klientui); duomenų, kad ieškovai būtų skubinami sudaryti tokias sutartis, byloje nepateikta. Kita vertus, ieškovai patys neteigė, kad jie būtų prašę suteikti jiems galimybę detaliau susipažinti su dokumentais, pasikonsultuoti su specialistais. Ieškovai, sudarydami su banku ginčijamas sutartis, jose pasirašytinai patvirtino, kad su jose nurodytomis sąlygomis yra supažindinti, prieš pasirašant sutartį, su jomis sutinka.

82Vertinant ieškovus individualiai, ieškovas R. B. patvirtino, jog turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, sritis - vadyba. Jis buvo banko klientas nuo 2007 m., sudaręs 2 terminuotų indėlių sutartis. Ieškovas sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis (2011 m. kovo 8 d. bei 2011 m. kovo 18 d.). Tarp šių sutarčių pasirašymo buvo pakankamai laiko gauti papildomą informaciją, jei pirminė suteikta informacija nebuvo išsami, tačiau duomenų, kad ieškovas būtų domėjęsis sutarčių sąlygomis netgi po jų pasirašymo, teismui nepateikė ir tokių aplinkybių neteigė. Pats ieškovas pripažino, kad obligacijų pasirašymo sutartis perskaitė nenuodugniai, apie jų draudimą neklausė, kas tik patvirtina teismo aukščiau padarytą išvadą, kad ieškovui, sudarant obligacijų įsigijimo sutartis, nebuvo svarbus draudimo aspektas. Be to, ieškovas AB SEB banke nuo 1198 m. turi vertybinių popierių sąskaitą. Teismas pripažįsta, kad jo sudarytų obligacijų pasirašymo sutarčių kiekis, aplinkybė, jog dvi sutartys sudarytos skirtingu metu, leidžia konstatuoti ieškovo apsisprendimą būtent tokiu būdu investuoti savo pinigus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-29-330/2016). Esant šioms individualioms aplinkybėms, ieškovas niekaip negali paneigti, jog jis turėjo galimybę pasitelkti kitus asmenis (ir/ar atvykti į banką kitą kartą) bei išsiaiškinti sutarties tekstą bei investavimo specifiką. Ieškovo veiksmai sudarant net dvi obligacijų pasirašymo sutartis patvirtina, kad jis prioritetą teikė didesnei investicijų grąžai, o ne jų saugumui. Tik jo paties veiksmai lėmė prisiimtą riziką sudarant ginčijamus sandorius. Nepakankamas apdairumas ir rūpestingumas nėra suklydimą kvalifikuojančios aplinkybės.

83Ieškovė I. L. nurodė, kad turi specialų vidurinį išsilavinimą, specialybė – maisto pramonės technologė, dirba UAB „Švyturys-Utenos alus“ operatore. Ji buvo Banko kliente nuo 2009 m., prieš tai buvo sudariusi su Banku terminuoto indėlio sutartį, vėliau sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis (2011 m. kovo 3 d. bei 2011 m. gegužės 25 d.) bei 2011 m. kovo 22 d. indėlio sertifikato įsigijimo sutartį; pripažino investavusi į akcijas bei Vyriausybės vertybinius popierius. Ieškovė taip pat pripažino, kad obligacijų pasirašymo sutartis perskaitė tik grįžusi namo, tačiau klaidingai manė, kad jokios rizikos nėra, o obligacijų įsigijimas yra tas pats kaip terminuotas indėlis, apie obligacijų draudimą neklausė. Ieškovės amžius sandorio sudarymo metu, išsilavinimas bei investavimo patirtis, kurios ji neneigė (nors ir neprofesionali), neleidžia teigti, kad ji galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, todėl ieškovė taip pat atitinka vidutinio vartotojo standartą.

84Ieškovė J. B. yra jauno amžiaus, jos išsilavinimas aukštasis universitetinis. Ji yra Banko klientė nuo 2011 m. gegužės 30 d., kai sudarė obligacijų pasirašymo sutartį. Ieškovė pripažino, kad prieš sudarydama sutartį, perskaitė ne tik pačią sutartį, bet ir lankstinuką apie obligacijas, tačiau jai jokių abejonių, ar sutartis drausta, nekilo. Sudarant sutartį jai buvo svarbu palūkanų dydis bei sutarties terminas, kas neleidžia teigti, kad ji nesuprato su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, o jeigu tai įvyko, tai lėmė ne banko neteisėti veiksmai, bet ieškovės nepakankamas atidumas ir rūpestingumas, kas, atsižvelgiant į ieškovės amžių bei išsilavinimą, nėra suklydimą kvalifikuojančios aplinkybės.

85Ieškovė A. Š. nurodė, kad turi specialų vidurinį išsilavinimą, specialybė – technikas-mechanikas, sutarties sudarymo metu jai buvo 61 m. Banko klientė nuo 2006 m., prieš tai buvo sudariusi terminuoto indėlio sutartį, pripažino, kad yra investavusi į vertybinius popierius. Ieškovė nurodė, kad ji dvi obligacijų pasirašymo sutartis sudarė, nes banko darbuotoja jas pristatė kaip naują, patikimą ir garantuotą produktą su didesnėmis palūkanomis; pripažino, kad klaidingai manė, jog obligacijų įsigijimas yra tas pats kaip terminuotas indėlis bei, kad bankas negali bankrutuoti. Sprendimą įsigyti obligacijas lėmė ir ta aplinkybė, kad kaimynės sūnus, dirbantis Banke, taip pat jos pinigus buvo investavęs į obligacijas. Ieškovės nurodyti duomenys, leidžia teigti, kad ji siekė investuoti pinigus dėl didesnių palūkanų bei, kad sudarant obligacijų įsigijimo sutartis, nebuvo svarbus draudimo aspektas. Net jeigu laikyti, kad ieškovė galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, tai vėl gi lėmė ne banko neteisėti veiksmai, bet ieškovės nepakankamas atidumas ir rūpestingumas, kas, kaip jau minėta, nėra suklydimą kvalifikuojančios aplinkybės.

86Ieškovas P. S. pagal išsilavinimą yra inžinierius-mechanikas, sudarant ginčijamą sutartį buvo 74 m. amžiaus. Banko klientas nuo 2007 m., per šį laikotarpį sudaręs eilę terminuotų indėlių sutarčių. Ieškovas nurodė, kad vyko į banką sudaryti terminuotos indėlio sutarties, tačiau banko darbuotoja pasiūlė sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį su didesnėmis palūkanomis. Pažymėtina, kad ieškovas manė, kad obligacijos yra tas pats kas indėlis, tačiau ieškovo gyvenimiška patirtis bei išsilavinimas neteikia pagrindo ieškovą pripažinti žemesniu nei vidutinis vartotojas. Be to, klaidingas įsivaizdavimas dėl prisiimamos rizikos nėra suklydimą kvalifikuojančios aplinkybės.

87Ieškovas T. S. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, banko klientas yra nuo 2005 m., sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis, tarp kurių pasirašymo praėjo pakankamai ilgas laikas, tačiau pats ieškovas pripažino, kad, sudarant antrąją sutartį, jam pakako banko darbuotojos patikinimo, kad galioja visos tos pačios ankstesnės sąlygos; obligacijų pasirašymo sutartis perskaitė neįdėmiai. Ieškovas taip pat pripažino, kad yra investavęs į vertybinius popierius. Įvertinus ieškovo išsilavinimą, investavimo patirtį (nors ir neprofesionalią), laikotarpį tarp abiejų sutarčių sudarymo, manytina, kad jis galėjo suprasti prisiimamos rizikos laipsnį bei išsiaiškinti sutarties tekstą ir investavimo specifiką, tačiau tik jo paties veiksmai lėmė prisiimtą riziką sudarant ginčijamus sandorius.

88Ieškovė V. Z. turi specialų vidurinį išsilavinimą, sutarties sudarymo metu jai buvo 75 m. Ji buvo Banko kliente nuo 2006 metų, yra sudariusi su Banku 13 terminuoto indėlių bei jo pratęsimo sutarčių. Ieškovė nurodė, kad ji būdama garbingo amžiaus, patikėjo banko darbuotoja ir pasirašė sutartį, manydama, kad obligacijos yra apdraustos kaip ir indėliai, tačiau nurodytos aplinkybės teismui neteikia pagrindo ieškovę pripažinti žemesne nei vidutinis vartotojas, kuriai obligacija galėjo būti nežinomas ir nepažįstamas finansinis produktas. Vien tai, kad ieškovei sudarant sutartį buvo 75 metai, t. y. ji buvo senatvės pensininkė, neleidžia daryti išvados, kad ji galėjo nesuvokti sudaromų sandorių esmės. Juolab, kad obligacija nėra visiškai nauja, kažkuo ypatinga ir vyresnio amžiaus asmenims nežinoma finansinė priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-29-330/2016).

89Taigi, įvertinus visų ieškovų asmenines savybes (amžių, gyvenimišką bei investavimo patirtį), išsilavinimą, jų veiklos pobūdį, socialinę padėtį ir kitas savybes, jos yra reikšmingos tiek, kiek leidžia įvertinti, ar konkretaus ieškovo asmeninės savybės leidžia jį prilyginti vidutiniam vartotojui, nes kiekvienu individualiu atveju ieškovo, įgijusio ginčo obligacijų, suklaidinimo galimybė vertintina individualiai, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad taikant vidutinio vartotojo suvokimo standartą, suformuotą teismų praktikoje iš esmės panašaus pobūdžio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016), jie galėjo suklysti dėl obligacijų draudžiamumo aspekto, o jeigu tai ir įvyko, tą lėmė ne atsakovo (banko) neteisėti veiksmai ar ieškovų esminis suklydimas, bet pačių ieškovų nepakankamas atidumas ir rūpestingumas.

90Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad atsakovas (bankas ir (ar) jo darbuotojai) tyčia atliko veiksmus, nukreiptus į sąmoningą ieškovų apgaulę, t. y. sąmoningai suklaidino arba sąmoningai nutylėjo aplinkybę, jog ginčo obligacijoms netaikoma indėlio draudiminė apsauga (CPK 178 str.). Teismo įsitikinimu, argumentai, jog sudarytų sutarčių ir jų priedų nuostatos buvo neaiškios, o banko darbuotojai esą sąmoningai galėjo nutylėti arba suklaidinti dėl ginčo objekto ne draudžiamumo fakto, tokių argumentų nepagrindus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, patys savaime neleidžia svarstyti ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip sudaryto banko apgaulės įtakoje, galimybės. Net banko darbuotojui žodžiu nurodžius apie obligacijų draudimą, ieškovai turėjo suvokti, kad tikrosios sandorio sąlygos nurodomos tik rašytinėje sutartyje. Kita vertus, kiekvienas iš jų turėjo pareigą ir teisę perskaityti sutartį, susižinoti jos esmę, pagaliau sužinoti skirtumus tarp indėlio ir obligacijų pasirašymo sutarčių. Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia ieškovus vertinti kaip vidutinius vartotojus, pakankamai gerai suvokiančius, kas yra obligacija ir investuotojas, koks tokių sutarčių ypatumas.

91Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartyse esančio atsakovo kliento patvirtinimo, jog šis yra susipažinęs su įsigyjamų finansinių priemonių sąlygomis bei su jomis sutinka ir kad jis buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes, o sutarčių sąlygos atitinka jo valią, taip pat Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ esančio atsakovo kliento patvirtinimo, kad jis gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, neigimas reiškią nepagrįstą įrodinėjimo naštos perkėlimą atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, asmuo, pasirašydamas finansinių priemonių įsigijimo sutartis neįsigilinęs į galimas rizikas ir sutarčių sąlygas, laikytinas nepakankamai atidžiu ir rūpestingu, todėl turi prisiimti kilusias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1333/2013; 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1012/2013; 2013-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1713/2013).

92Nagrinėjamu atveju patys ieškovai (sandorio šalis) neapgalvotai rizikavo (nepasvėrė galimos rizikos) ir tokie veiksmai yra jų neatsargumo rezultatas, todėl pripažinti sutartis negaliojančiomis nėra teisinio pagrindo, nes šiuo atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Šiuo atveju, sudarant ginčijamus sandorius esminiais šių sandorių elementais buvo obligacijų išpirkimo terminas ir galimybė gauti didesnes palūkanas. Be to, indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms atsakovo obligacijoms taikymas arba netaikymas ieškovams tapo aktualus tik atsakovui tapus nemokiu dėl bankroto.

93Aplinkybė, kad atsakovo darbuotojai buvo premijuojami už tam tikrus pasiektus rezultatus taip pat nesudaro pagrindo svarstyti ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Darbuotojų skatinimą reglamentavo valdybos patvirtintos 2011 m. balandžio 5 d. AB banko SNORAS ir jo finansinės grupės darbuotojų skatinimo taisyklės. Iš minėtų taisyklių matyti, kad norint darbuotojui gauti premiją, jis turėjo įvykdyti numatytą planą 100 proc. visų jį sudarančių produktų, o ne tik obligacijų sutarčių atžvilgiu, t. y. atitinkamas skaičius sudarytų obligacijų sutarčių neužtikrindavo savaiminio premijų išmokėjimo atsakovo darbuotojams.

94Ieškovų atstovas paskutinio teismo posėdžiu metu nurodė aplinkybę, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovo veikloje buvo nustatyta nemažai pažeidimų ir veiklos trūkumų, todėl šiuos esminius faktus atsakovas privalėjo atskleisti savo išleistuose prospektuose, nes tai būtų turėję lemiamos reikšmės ieškovams vertinant atsakovo patikimumą sudarant ginčijamas sutartis, tačiau teismas nevertina šios ieškovų atstovo nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškovų atstovas nurodė naują esminę faktinę aplinkybę – ieškovai žinodami apie blogą Banko finansinę padėtį, ginčijamų sandorių nebūtų sudarę. CPK 141 str. 1 d. įtvirtinta ieškovo teisė keisti ieškinio pagrindą arba dalyką bei tokio keitimo terminas – iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju civilinė byla teisme nagrinėjama nuo 2014 m., ieškovų atstovo nurodyta aplinkybė egzistavo bylos nagrinėjimo metu, ji nėra naujai paaiškėjusi, todėl ieškovų atstovas turėjo pakankamai laiko apsispręsti dėl reiškiamų ieškinio faktinių pagrindų. Atsižvelgiant į tai, teismas dėl šio ieškinio faktinio pagrindo nepasisako ir jo teisinio vertinimo neatlieka, ieškovų atstovo nurodytas naujas suklydimo pagrindas gali būti naujos bylos dalyku. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad apklausiant ieškovus individualiai teismo posėdžio metu nė vienas iš jų nenurodė, kad minėta aplinkybė būtų turėjusi lemiamą reikšmę dėl jų obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymo.

95Remdamasis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai nesudaro pagrindo ginčijamus obligacijų įsigijimo sandorius pripažinti negaliojančiais dėl suklydimo – bylos duomenys akivaizdžiai liudija, kad ieškovai siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamiesi gauti ženkliai didesnę piniginę grąžą, ir tai jie suprato. Ieškovai, sudarydami ginčo sandorius, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šių sandorių esmę bei jų sukeliamas pasekmes, todėl ieškinys atmetamas.

96Atsižvelgiant į tai, tokiu atveju turi būti vadovaujamasi CK 1.90 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo, netgi jei būtų įrodytas banko darbuotojos(-ų) žodinis paaiškinimas ieškovams apie pinigų apdraudimą (nors tokių duomenų byloje nepateikta). Kiekvieno ieškovo pasitikėjimas vien banko darbuotojo žodžiais vertintinas kaip didelis neatsargumas.

97Dėl bylinėjimosi išlaidų

98Ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje neatlyginamos (CPK 93 str.).

99Atsakovas BAB bankas Snoras, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, nurodė, kad patyrė 1373,72 Eur išlaidų už atsiliepimo surašymą (kadangi byloje savo reikalavimus pareiškę 28 ieškovai, tai iš kiekvieno ieškovo prašo priteisti po 49,06 Eur bylinėjimosi išlaidų); 73,59 Eur už atsiliepimą į patikslintą ieškinį nagrinėjamoje byloje surašymą bei 196,24 už tripliko parengimą (kiekvienam ieškovui tenka po 38,55 Eur bylinėjimosi išlaidų). Iš kiekvieno ieškovo prašo priteisti po 87,61 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, pateikia šias išlaidas pagrindžiančius duomenis bei suteiktų paslaugų ataskaitą (II t., b. l. 145-153).

100Trečias asmuo Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį parengimą, nurodė, kad viso šios išlaidos sudaro 399,24 Eur (I t., b. l. 100-104), kadangi byloje savo reikalavimus pareiškę 26 ieškovai (kitų reikalavimai išskirti į atsiras bylas), tai iš kiekvieno ieškovo prašo priteisti po 11,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.

101Ieškinį atmetus, iš ieškovų R. B., I. L., J. B., A. Š., P. S., T. S., V. Z. lygiomis dalimis priteistinos atsakovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Teismas priteisdamas prašomas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tai, kad atsakovą advokatai atstovauja ne vienoje panašioje byloje, į iš esmės susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-28-186/2016; 2016 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-13-943/2016), todėl egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti atsakovo turėtų išlaidų dydį, iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 50 Eur atsakovo bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 98 str. 2 d.). Trečiojo asmens prašymas tenkintinas prašoma apimtimi.

102Už procesinių dokumentų įteikimą bylos šalims yra susidarę 7,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos turi būti priteistos iš ieškovų lygiomis dalimis, o tai sudarytų truputį daugiau nei po vieną eurą, todėl jos nepriteistinos valstybės naudai, nes vykdymo išlaidos galimai būtų didesnės nei pati priteista bylinėjimosi išlaidų suma.

103Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

104Ieškovų R. B., I. L., J. B., A. Š., P. S., T. S., V. Z. ieškininius pareiškimus atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, bankroto administratorius UAB „Valnetas“, trečias asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, atmesti.

105Priteisti iš ieškovų R. B., I. L., J. B., A. Š., P. S., T. S., V. Z. po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno atsakovui BAB bankui SNORAS bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

106Priteisti iš kiekvieno ieškovo po 11,09 Eur (vienuolika eurų 9 centus) trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

107Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškovas R. B. nurodė, kad 2011 m. su AB banku „Snoras“ sudarė dvi... 5. Ieškovė I. L. nurodė, kad 2011 m. su AB banku „Snoras“ sudarė dvi... 6. Ieškovė J. B. 2011 m. gegužės 30 d. sudarė su AB banku „Snoras“... 7. Ieškovė A. Š. nurodė, kad 2011 m. liepos 13 d. su AB banku „Snoras“... 8. Ieškovas P. S. nurodė, kad 2011 m. birželio 14 d. sudarė obligacijų... 9. Ieškovas T. S. nurodė, kad 2011 m. su AB banku „Snoras“ sudarė dvi... 10. Ieškovė V. Z. į vykusius teismo posėdžius nebuvo atvykusi, tačiau jos... 11. Sutartys buvo sudaromos pagal banko pateiktą standartinę sutarties forma, nei... 12. Atsakovas bankas „Snoras“ vykdė plačią reklaminę kampaniją, kurioje... 13. Atsakovui AB bankui „Snoras“ Lietuvos banko valdyba 2011 m. sausio 18 d.... 14. Atsakovui AB bankui „Snoras“ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7... 15. Ieškovų valia buvo nukreipta į tai, kad laikyti savo santaupas banke, kaip... 16. Ieškovų žiniomis, banko „Snoras“ darbuotojai, vadybininkai iš savo... 17. Pagal IĮIDĮ 13 str., bankas „Snoras“ privalėjo esamus ir būsimus... 18. Atsakovas bankas „Snoras“ sudarydamas ginčijamus sandorius teikė... 19. Atsakovas bankas „Snoras“, priimdamas lėšas pagal obligacijų pasirašymo... 20. FPRĮ 22 straipsnio 5 dalis įpareigoja finansų maklerio įmonę, šiuo atveju... 21. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 22. Akivaizdu, kad šiuo atveju suklydimas turėjo esminės reikšmės, nes... 23. Bankas klientams pateikdavo standartinę sutarties formą ir ieškovai sutartį... 24. Atsakovas, po 2010 m. rugsėjo mėn. atlikto inspektavimo, kurio metu atsakovo... 25. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad... 26. Pripažinus sutartis negaliojančiomis yra taikytina restitucija, tačiau... 27. Prašė pripažinti negaliojančiomis R. B. 2011 m. kovo 8 d. ir 2011 m. kovo... 28. Pripažinti negaliojančiomis I. L. 2011 m. kovo 3 d. ir 2011 m. gegužės 25... 29. Pripažinti negaliojančia J. B. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m.... 30. Pripažinti negaliojančiomis A. Š. 2011 m. liepos 13 d. su atsakovu AB banku... 31. Pripažinti negaliojančia P. S. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m.... 32. Pripažinti negaliojančiomis T. S. 2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. spalio 1 d.... 33. Pripažinti negaliojančia V. Z. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011 m.... 34. Priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 35. Atsakovas bankrutavusi AB bankas SNORAS, bankroto administratorius UAB... 36. Ieškovė I. L. buvo atsakovo klientė nuo 2009 m. 2009 m. kovo 17 d. ieškovė... 37. Ieškovė J. B. (F.) yra banko klientė nuo 2011 m. gegužės 30 d. Nuo 2011 m.... 38. Ieškovė A. Š. yra banko klientė nuo 2006 m. balandžio 27 d. Nuo 2011 m.... 39. Ieškovas P. S. yra banko klientas nuo 2007 m. lapkričio 27 d. Pradedant 2008... 40. Ieškovas T. S. yra banko klientas nuo 2005 m. lapkričio 14 d. 2011 m. kovo 10... 41. Ieškovė V. Z. yra banko klientė nuo 2006 m. gruodžio 28 d. Nuo 2006 m.... 42. Obligacijų sutarties 1.22 punkte numatyta, kad „Investuotojas buvo... 43. Ieškovai iki sandorių sudarymo buvo sudarę ne vieną terminuotų indėlių... 44. Obligacijų sutartyse, kurios sudaro viso labo 1 lapą, nesudaro sunkumų... 45. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog sandoriai su jais buvo sudaryti tik todėl,... 46. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad Ginčijami sandoriai turi būti pripažinti... 47. Ieškovai sudarydami su Aptarnavimo sutartis, kartu pasirašytinai patvirtino,... 48. Ieškovai, grįsdami ginčijamų sandorių negaliojimą CK 1.90 str. pagrindu... 49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, jog suklydimo faktą... 50. Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas buvo mokus, vykdė visus riziką... 51. Pasisakant apie tai, jog sandorius sudarė prisijungimo būdu ir šių... 52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. priėmė nutartį... 53. Ieškovai, įgydami obligacijų, savo valia ir noru perdavė atsakovo... 54. Vilniaus apygardos teismas kiekvienam iš ieškovų, patvirtino kreditorinius... 55. Kaip dar vieną, savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą net pripažinus... 56. Atsakovas yra tos nuomonės, jog paties banko savo darbuotojams mokėtas... 57. Ieškovai savo ieškinyje atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas tariamai... 58. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į... 59. Ieškinys atmestinas.... 60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 61. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad obligacija, kaip... 62. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2010... 63. CK 1.103 straipsnyje numato, kad obligacija – tai vertybinis popierius,... 64. Byloje nustatyta jog ieškovai su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė... 65. Kiekvienoje obligacijų sutartyje (1.22 punktas) numatyta: „Investuotojas... 66. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad prieš sudarant obligacijų įsigijimo... 67. Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė... 68. Ieškovai prašo pripažinti obligacijų pasirašymo sutartis... 69. Sprendžiant dėl suklydimo, vertinama, ar bylos aplinkybės iš tikrųjų... 70. Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą investicinių paslaugų teikimo... 71. Kaip jau nurodyta, ieškovai, įgiję ginčo obligacijų, pasirašė... 72. Nagrinėjamu atveju ieškovai akcentavo ir klaidinančia įvardijo... 73. Pažymėtina, kad atsakovui, kaip finansų įmonei, santykyje su ieškovais –... 74. Analizuojamu atveju byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad... 75. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalių laisva valia sudaryta sutartis –... 76. Dalis ieškovų (R. B., I. L., A. Š., T. S.) byloje patvirtino, kad jie... 77. Visi ieškovai byloje nurodė, kad arba banke SNORAS laikė terminuotus... 78. Taigi, nors teismas pripažįsta, kad draudžiamumo aspektas ieškovams... 79. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovams obligacijų draudžiamumo... 80. Kita vertus, kaip jau nurodyta, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Obligacija,... 81. Ieškovai byloje patvirtino, kad iš esmės jie siekė didesnių palūkanų, t.... 82. Vertinant ieškovus individualiai, ieškovas R. B. patvirtino, jog turi... 83. Ieškovė I. L. nurodė, kad turi specialų vidurinį išsilavinimą,... 84. Ieškovė J. B. yra jauno amžiaus, jos išsilavinimas aukštasis... 85. Ieškovė A. Š. nurodė, kad turi specialų vidurinį išsilavinimą,... 86. Ieškovas P. S. pagal išsilavinimą yra inžinierius-mechanikas, sudarant... 87. Ieškovas T. S. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, banko klientas... 88. Ieškovė V. Z. turi specialų vidurinį išsilavinimą, sutarties sudarymo... 89. Taigi, įvertinus visų ieškovų asmenines savybes (amžių, gyvenimišką bei... 90. Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad atsakovas (bankas ir (ar) jo... 91. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartyse esančio... 92. Nagrinėjamu atveju patys ieškovai (sandorio šalis) neapgalvotai rizikavo... 93. Aplinkybė, kad atsakovo darbuotojai buvo premijuojami už tam tikrus pasiektus... 94. Ieškovų atstovas paskutinio teismo posėdžiu metu nurodė aplinkybę, kad... 95. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, nustatytos aplinkybės ir... 96. Atsižvelgiant į tai, tokiu atveju turi būti vadovaujamasi CK 1.90 straipsnio... 97. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 98. Ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje... 99. Atsakovas BAB bankas Snoras, bankroto administratorius UAB „Valnetas“,... 100. Trečias asmuo Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“... 101. Ieškinį atmetus, iš ieškovų R. B., I. L., J. B., A. Š., P. S., T. S., V.... 102. Už procesinių dokumentų įteikimą bylos šalims yra susidarę 7,80 Eur... 103. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 259,... 104. Ieškovų R. B., I. L., J. B., A. Š., P. S., T. S., V. Z. ieškininius... 105. Priteisti iš ieškovų R. B., I. L., J. B., A. Š., P. S., T. S., V. Z. po 50... 106. Priteisti iš kiekvieno ieškovo po 11,09 Eur (vienuolika eurų 9 centus)... 107. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...