Byla 1A-165-1121/2020
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lauretos Ulbienės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas) ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Austėjai Abromaitienei, nuteistajai S. G. ir jos gynėjui advokatui Tadeuš Gudzinski, nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) R. L. ir jo atstovei advokatei Loretai Guižauskienei,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. L. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Austėjos Abromaitienės (toliau – prokurorė) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

3S. G. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (9 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (5 nusikalstamos veikos) ir 182 straipsnio 2 dalyje, bei nuteista:

4- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį S. D.) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

5- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš uždarąją akcinę bendrovę (toliau tekste – UAB) „A“) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

6- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš UAB „A“) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

7- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš UAB „B“) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

8- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš J. ir V. V.) laisvės atėmimu 3 (trims) metams;

9- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš J. ir V. V.) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

10- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš UAB „C“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

11- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš UAB „C“) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

12- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją O. M.) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

13- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją O. M.) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

14- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį P. B.) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

15- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį P. B.) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

16- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį R. L.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;

17- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį G. V.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

18- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš UAB „D“) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

19Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, ir S. G. paskirta galutinė subendrinta – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

20Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant S. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas); 2) per 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą: nukentėjusiajam P. B. 2 500 Eur, nukentėjusiajam S. D. 1 303 Eur, UAB „C“ 6 500 Eur, UAB „B“ 2 000 Eur, nukentėjusiajai J. V. 10 358 Eur, nukentėjusiajai H. V. 3 500 Eur, nukentėjusiajam R. L. 6 500 Eur (BK 69 straipsnis).

21Nukentėjusiojo P. B. pareikštas civilinis ieškinys 5 000 Eur sumai tenkintas iš dalies ir priteista atlyginti nukentėjusiojo naudai 2 500 Eur turtinės žalos iš S. G..

22Nukentėjusiojo S. D. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista atlyginti nukentėjusiojo naudai 1 303 Eur turtinės žalos iš S. G..

23Civilinio ieškovo UAB „C“ civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista atlyginti civilinio ieškovo naudai 6 500 Eur turtinės žalos iš S. G..

24Civilinio ieškovo UAB „B“ civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista atlyginti civilinio ieškovo naudai 2 000 Eur turtinės žalos iš S. G..

25Nukentėjusiosios J. V. pareikštas civilinis ieškinys 15 358 Eur sumai tenkintas iš dalies ir priteista atlyginti nukentėjusiosios naudai 10 358 Eur turtinės žalos bei 1 000 Eur neturtinės žalos iš S. G..

26Civilinės ieškovės H. V. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista atlyginti civilinės ieškovės naudai 3 500 Eur turtinės žalos iš S. G..

27Nukentėjusiojo R. L. pareikštas civilinis ieškinys 6 500 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai tenkintas iš dalies bei priteista atlyginti nukentėjusiojo naudai 6 500 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos iš S. G..

28Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsniu, priteista atlyginti nukentėjusiųjų Jelenos ir V. V. naudai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų iš S. G..

29Vadovaujantis BPK 106 straipsniu, priteista atlyginti nukentėjusiojo R. L. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų iš S. G..

30Nuteistoji S. G., kiti nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

31Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

32I.

33Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

341.

35S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2014 m. spalio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2014 m. spalio 25 d., ( - ) S. D. prisistačiusi S. vardu, įtikinusi jį, jog galės padėti atgauti skolą pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius 1 480 000 Lt sumai, nors žinojo, kad skolos atgauti nepadės ir savo įsipareigojimų nevykdys, ir taip piktnaudžiaudama S. D. pasitikėjimu, žodinio susitarimo su pastaruoju pagrindu už pažadėtą skolos atgavimą, 2014 m. spalio 25 d. ( - ) S. D. perdavė jai 3 000 Lt, po trijų savaičių prie prekybos centro „E“, esančio ( - ), S. D. jai perdavė 1 500 Lt, t. y. iš viso: 4 500 Lt (1 303 Eur), tačiau S. G. susitarimo sąlygų nevykdė, jokių veiksmų nesiėmė, skolos neatgavo ir sumokėtų pinigų negrąžino bei tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, S. D. priklausantį turtą – 1 303 Eur. Šiais savo veiksmais nuteistoji S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

362.

37S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2016 m. liepos 4 d., ( - ) A. R. prisistačiusi UAB „F“ atstovės S. vardu, įtikinusi ją, jog galės gauti paskolą UAB „A“ projektui realizuoti, nors žinojo, kad paskolos gauti nepadės, taip piktnaudžiaudama A. R. pasitikėjimu, 2016 m. liepos 4 d. su A. R. sudarė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, kurioje norėdama nuslėpti savo tikruosius duomenis nurodė, jog UAB „F“ atstovauja M. L. ir be M. L. žinios už ją pasirašė, minėta sutartimi įsipareigojo įgyvendinti kliento pradėtą realizuoti finansinį investicinį projektą – ( - ), teikiant finansinių bei teisinių konsultacijų paslaugas daliniam kreditui pagal pateiktą verslo planą gauti, nurodytas paslaugas žadėdama suteikti per 35 darbo dienas. Apgaule suklaidinta A. R., vykdydama šios sutarties sąlygas dėl avanso, t. y. 1 000 Eur apmokėjimo, 2016 m. liepos 19 d. iš savo dukros N. G. R. (UAB „A“ akcininkės) sąskaitos Nr. ( - ) pervedė į UAB „F“ sąskaitą Nr. ( - ), kuria naudojosi S. G., 1 000 Eur, tačiau pastaroji pagal minėtą sutartį jokių paslaugų nesuteikė, dalinio kredito negavo, pinigų negrąžino ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „A“ priklausantį turtą – 1 000 Eur, bei suklastojo tikrą dokumentą. Šiais savo veiksmais nuteistoji S. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

383.

39S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2016 m. liepos 25 d., ( - ) įtikino D. S., jog galės gauti finansavimą UAB „B“ projektui „( - )“ realizuoti, nors žinojo, kad padėti gauti finansavimo negalės, taip piktnaudžiaudama UAB „B“ komercijos direktoriaus D. S. pasitikėjimu, 2016 m. liepos 25 d. sudarė su UAB „B“ tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, kurioje norėdama nuslėpti savo tikruosius duomenis nurodė, jog UAB „F“ atstovauja M. L. ir minėta sutartimi įsipareigojo per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo pateikti galutinę Kredito institucijos patvirtintą įkeičiamo turto vertinimo ataskaitą atitinkančią Kredito institucijos reikalavimus norimam Projekto finansavimui gauti, bei per 20 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos pateikti Kredito institucijos sprendimą dėl Projekto finansavimo. Apgaulės suklaidintas UAB „B“ komercijos direktorius D. S., vykdydamas šios sutarties sąlygas dėl avanso, t. y. 2 000 Eur apmokėjimo, 2016 m. rugpjūčio 19 d. iš UAB „B“ sąskaitos Nr. ( - ) pervedė į UAB „F“ sąskaitą Nr. ( - ), kuria naudojosi S. G., 1 000 Eur, ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. iš UAB „B“ sąskaitos Nr. ( - ) pervedė į UAB „F“ sąskaitą Nr. ( - ) 1 000 Eur, tačiau S. G. pagal minėtą sutartį jokių paslaugų nesuteikė, finansavimo negavo ir pinigų negrąžino bei tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „B“ priklausantį turtą – 2 000 Eur. Šiais savo veiksmais nuteistoji S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

404.

41S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir suklastojo dokumentą, o būtent: turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, prisistačiusi UAB „F“ atstove vardu S., J. V. ir V. V. įtikinusi, jog gali padėti gauti kreditą patalpoms, esančioms ( - ) (( - ) Eur vertės) įsigyti, nors žinojo, kad padėti gauti kredito negalės, taip piktnaudžiaudama nukentėjusiųjų J. V. ir V. V. pasitikėjimu, 2016 m. rugpjūčio 17 d. įtikino J. V. pervesti į UAB „F“ sąskaitą Nr. ( - ), kuria naudojosi S. G., 58 Eur, o 2016 m. rugpjūčio 31 d. ( - ) S. G. sudarė su J. V. tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. ( - ), kurioje nuslėpdama savo tikruosius duomenis nurodė, jog UAB „F“ atstovauja G. A. M. ir už jį pasirašė. Minėta sutartimi įsipareigojo įgyvendinti projektą, įsigyjant nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), ir per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo pateikti J. V. ir V. V. galutinę Kredito institucijos patvirtintą įkeičiamo turto vertinimo ataskaitą. Apgaule suklaidinta J. V., vykdydama šios sutarties sąlygas dėl 5 procentų sumos nuo gaunamo finansavimo ir sumokėti avansu 2 500 Eur, 2016 m. rugpjūčio 31 d. apie 12 val. ( - ) perdavė S. G. 2 500 Eur.

42Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2016 m. rugsėjo 1 d. apgaule įtikino nukentėjusiąją J. V. dar perduoti jai 2 100 Eur tariamai banko reikalams sutvarkyti, o apgaulės suklaidinta nukentėjusioji, 2016 m. rugsėjo 1 d. apie 12 val. prekybos centre „E“, esančiame ( - ), perdavė nuteistajai dar 2 100 Eur.

43Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2016 m. rugsėjo 14 d. apgaule įtikino nukentėjusiąją J. V. dar perduoti jai 2 500 Eur už tariamai suteikiamas paslaugas, o apgaulės suklaidinti J. V. ir V. V., 2016 m. rugsėjo 14 d. apie 12 val. prekybos centre „E“ esančiame ( - ), perdavė jai 2 500 Eur.

44Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2016 m. rugsėjo 22 d. apgaule įtikino nukentėjusiąją J. V. dar perduoti jai 1 100 Eur už tariamai suteikiamas paslaugas, o apgaulės suklaidinti J. V. ir V. V., 2016 m. rugsėjo 22 d. apie 15 val. ( - ) perdavė jai 2 500 Eur.

45Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2016 m. rugsėjo 30 d. apgaule įtikino nukentėjusiąją J. V. dar perduoti jai 1 000 Eur ir pervesti į UAB „F“ sąskaitą 1 000 Eur už tariamai suteikiamas paslaugas, o apgaule suklaidinta J. V., 2016 m. rugsėjo 30 d. apie 12 val. prekybos centre „E“, esančiame ( - ), perdavė S. G. 1 000 Eur ir 2016 m. rugsėjo 30 d. pervedė į UAB „F“ sąskaitą Nr. ( - ) dar 1 000 Eur.

46Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2016 m. spalio 28 d. apgaule įtikino nukentėjusiąją J. V. dar perduoti jai 100 Eur už tariamai sutarties sudarymo komisinį mokestį, o apgaulės suklaidinta J. V. 2016 m. spalio 30 d. apie 12 val. prekybos centre „E“, esančiame ( - ), perdavė S. G. 100 Eur, tačiau pastaroji jokių paslaugų neatliko ir pinigų negrąžino.

47Tokiu būdu S. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. V. ir V. V. priklausantį didelės vertės turtą – 10 358 Eur, bei suklastojo dokumentą, t. y. šiais savo veiksmais nuteistoji S. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

485.

49S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir suklastojo dokumentą, o būtent: turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, prisistatydama UAB „F“ atstove vardu S., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2016 m. spalio 5 d., ( - ) įtikino L. D., jog galės padėti refinansuoti UAB „C“ paskolą, t. y. sutvarkyti dokumentus, reikalingus naujai paskolai gauti ir pervertinti UAB „C“ turtą, nors žinojo, kad paskolos gauti nepadės, taip piktnaudžiaudama UAB „C“ direktorės L. D. pasitikėjimu, 2016 m. spalio 5 d. sudarė su UAB „C“ tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, kurioje norėdama nuslėpti savo duomenis nurodė, jog UAB „F“ atstovauja direktorius K. R., kuris UAB „F“ direktoriumi niekada nebuvo, bei pati už jį pasirašė ir minėta sutartimi įsipareigojo atlikti UAB „C“ finansinę ir perspektyvinę analizę bei turto vertinimą, organizuoti UAB „C“ sklandų perkreditavimą iš AB „( - )“ banko į kitą banką, apskųsti AB „( - )“ banko veiksmus prieš UAB „C“, o apgaulės suklaidinta L. D., vykdydama šios sutarties sąlygas, t. y. kad po sutarties pasirašymo turi sumokėti 1 500 Eur, 2016 m. spalio 6 d. iš savo motinos J. D. (UAB „C“ akcininkės) sąskaitos Nr. ( - ) pervedė į UAB „F“ sąskaitą Nr. ( - ), kuria naudojosi S. G., 1 500 Eur, taip pat tariamai už susitikimus su investuotojais ir UAB „C“ turto įvertinimą, 2016 m. spalio 7 d. pervedė į UAB „F“ sąskaitą – 1 500 Eur, 2016 m. spalio 13 d. – 1 500 Eur, 2016 m. spalio 31 d. – 1 500 Eur ir 2016 m. lapkričio 8 d. – 500 Eur, tačiau jokių paslaugų UAB „C“ nesuteikė, įmonė kredito negavo, pinigų negrąžino bei tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „C“ priklausantį turtą – 6 500 Eur ir suklastojo tikrą dokumentą. Šiais savo veiksmais nuteistoji S. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

506.

51S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir suklastojo dokumentą, o būtent: turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nukentėjusiajai O. M. prisistatydama UAB „F“ atstove vardu S., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2016 m. spalio 22 d. ( - ) įtikino pastarąją sumokėti jai 100 Eur už pagalbą, surandant kreditorius O. M. paskolai refinansuoti bei įtikino, jog galės sutvarkyti dokumentus, reikalingus naujai paskolai gauti ir išspręs skolos grąžinimo klausimą su antstole, nors žinojo, kad padėti gauti paskolos negalės, taip piktnaudžiaudama nukentėjusiosios O. M. pasitikėjimu, apgaule įtikino ją 2016 m. spalio 22 d. ( - ) sumokėti 100 Eur už atvykimą, o 2016 m. spalio 25 d. ji su O. M. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. ( - ), kurioje norėdama nuslėpti savo duomenis nurodė, jog UAB „F“ atstovauja direktorius K. R., kuris UAB „F“ direktoriumi niekada nebuvo, bei pati už jį pasirašė, sutartyje nurodydama, kad turi reikiamų resursų ir žinių, bei bendradarbiaudama su Kredito institucija sutinka tarpininkauti kliento (O. M.) vystomam Projektui (numatomas refinansavimas), gaunant finansavimą bei suteikti su tuo susijusias paslaugas ir per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos pateikti galutinę kredito institucijos patvirtintą ataskaitą, atitinkančią Kredito institucijos reikalavimus norimam Projekto finansavimui, teikti paslaugas, siekiant kredito sutarties sudarymo ir kreditavimo sandorio įvykdymo, minėta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdyti ne vėliau nei per 30 darbo dienų, o apgaulės suklaidinta O. M., vykdydama šios sutarties sąlygas, kad kredito gavėjas įsipareigoja sumokėti 500 Eur už tarpininkavimo paslaugas ir sumokėti 250 Eur avansą, 2016 m. spalio 27 d. iš savo dukros E. A. sąskaitos pervedė į UAB „F“ sąskaitą Nr. ( - ), kuria naudojosi S. G., 235 Eur, o 2016 m. lapkričio 7 d. – 45 Eur.

52Tęsdama nusikalstamą veiką, ji nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. telefonu įtikino nukentėjusiąją O. M. dar pervesti į UAB „F“ sąskaitą 200 Eur, tariamai už O. M. įdarbinimą UAB „F“, o apgaulės suklaidinta nukentėjusioji, 2016 m. lapkričio 8 d. iš savo dukros E. A. sąskaitos pervedė 200 Eur į UAB „F“ sąskaitą Nr. ( - ), tačiau S. G. jokių paslaugų O. M. nesuteikė, kredito negavo, į UAB „F“ neįdarbino.

53Tokiu būdu S. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą, O. M. priklausantį turtą – 580 Eur, bei suklastojo tikrą dokumentą, t. y. šiais savo veiksmais nuteistoji S. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

547.

55S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir suklastojo dokumentą, o būtent: turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, prisistatydama UAB „F“ atstove vardu S., 2016 m. lapkritį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ) įtikino P. B., jog galės padėti gauti Europos Sąjungos finansinę paramą, nors žinojo, kad padėti gauti paramos negalės, ir taip piktnaudžiaudama P. B. pasitikėjimu, 2016 m. gruodžio 3 d. ( - ), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, sudarė su juo sutartį Europos Sąjungos paramai gauti, kurioje norėdama nuslėpti savo duomenis nurodė, jog UAB „F“ atstovauja direktorius K. R., kuris UAB „F“ direktoriumi niekada nebuvo bei pati už jį pasirašė kaip komercijos direktorė S. G. ir minėta sutartimi įsipareigojo parengti bei pateikti paraišką Europos Sąjungos paramai gauti (įskaitant verslo planą) bei įvykdyti UAB įsteigimą šiam projektui vykdyti, o apgaulės suklaidintas P. B., vykdydamas šios sutarties sąlygas, kad turi sumokėti paslaugų teikėjui 2 500 Eur, 2016 m. gruodžio 6 d. iš savo sąskaitos Nr. ( - ) pervedė į UAB „F“ sąskaitą Nr. ( - ), kuria naudojosi S. G., 1 000 Eur ir 2016 m. gruodžio 12 d. dar 1 500 Eur, tačiau ji jokių paslaugų P. B. nesuteikė ir Europos Sąjungos paramos negavo bei tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, P. B. priklausantį turtą – 2 500 Eur, ir suklastojo dokumentą. Šiais savo veiksmais nuteistoji S. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

568.

57S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2017 m. rugpjūtį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ) įtikino R. L., jog už 6 500 Eur atlygį galės padėti gauti paskolą jo turimos paskolos refinansavimui bei atidėti pastarojo buto, esančio ( - ), pardavimą iš varžytinių, nors žinojo, kad padėti gauti paskolos negalės bei buto pardavimo nesustabdys, taip piktnaudžiavo nukentėjusiojo R. L. pasitikėjimu, o apgaule suklaidintas nukentėjusysis, vykdydamas žodinio susitarimo sąlygas, 2017 m. rugpjūtį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, ( - ) perdavė jai 2 500 Eur, taip pat vykdydamas žodinio susitarimo sąlygas ( - ) prekybos centre „G“ dar perdavė jai 2 500 Eur ir dar 1 500 Eur dalimis po 800 Eur, 600 Eur ir 100 Eur ( - ), tačiau ji jokių paslaugų R. L. nesuteikė, kredito negavo, pastarojo butas buvo parduotas iš varžytinių, bei tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, R. L. priklausantį turtą – 6 500 Eur. Šiais savo veiksmais nuteistoji S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

589.

59S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2017 m. liepos pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2017 m. rugpjūčio 4 d., ( - ) įtikino G. V., jog už piniginį mokestį padės išvengti iškeldinimo iš namo, esančio ( - ), perėjusio UAB „H“ nuosavybėn, nors žinojo, kad padėti negalės ir nukentėjusysis iškeldinimo neišvengs, taip piktnaudžiavo nukentėjusiojo G. V. pasitikėjimu, o 2017 m. rugpjūčio 4 d. apgaule suklaidintas nukentėjusysis, vykdydamas žodinio susitarimo sąlygas, ( - ) perdavė jai 1 000 Eur, po kelių dienų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ) perdavė dar 1 000 Eur ir po kelių dienų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ) perdavė dar 1 000 Eur.

60Tęsdama nusikalstamą veiką, ji nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. pareikalavo sumokėti jai dar 500 Eur ir nukentėjusysis G. V., vykdydamas minėtą reikalavimą, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ) sumokėjo jai dar 500 Eur, tačiau ji jokių veiksmų neatliko ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. nukentėjusysis buvo iškeldintas.

61Tokiu būdu S. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą, G. V. priklausantį turtą – 3 500 Eur, t. y. šiais savo veiksmais nuteistoji S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

6210.

63S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, UAB „D“ akcininkui A. M. prisistatė kaip S. G., UAB „K“ akcininkė, nors jokio įgaliojimo veikti minėtos bendrovės vardu neturėjo, 2017 m. rugsėjo 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ) įtikino UAB „D“ akcininką A. M., jog galės padėti gauti paskolą, nors žinojo, kad padėti gauti paskolą negalės, taip piktnaudžiavo jo pasitikėjimu, o A. M., suklaidintas apgaulės, sumokėjo jai 150 Eur už patirtas išlaidas.

64Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. spalio 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ) sudarė su UAB „D“ paslaugų teikimo sutartį Nr. ( - ), kurioje norėdama nuslėpti savo duomenis nurodė, kad UAB „K“ atstovauja direktorius R. V., ir minėta sutartimi įsipareigojo patikrinti dviejų asmenų kreditingumą bei paruošti dokumentus paskolai gauti, o apgaule suklaidintas A. M., vykdydamas šios sutarties sąlygas, kad UAB „D“ įsipareigojusi sumokėti 400 Eur už kreditingumo patikrinimą ir 600 Eur už dokumentų paskolai gauti paruošimą, 2017 m. spalio 3 d. ( - ) perdavė jai 400 Eur už kreditingumo patikrinimą ir 2017 m. spalio 5 d. ( - ) perdavė jai dar 600 Eur už dokumentų paskolai gauti paruošimą, tačiau S. G. jokių paslaugų A. M. nesuteikė, paskolos negavo ir pinigų negrąžino.

65Tokiu būdu S. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „D“ priklausantį turtą – 1 150 Eur, t. y. šiais savo veiksmais nuteistoji S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

66II.

67Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai Nukentėjusiojo apeliacinio skundo esmė

6811.

69Teikiamu apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendį: 1) panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuteistajai S. G. taikytas BK 75 straipsnis; 2) pakeisti S. G. paskirtų bausmių subendrinimą ir tuose pačiuose epizoduose (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį) bausmes subendrinti tarpusavyje BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, tada bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, subendrinti tarpusavyje (išskyrus BK 182 straipsnio 2 dalį) BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindu iš dalies jas sudedant ir tik po to bendrinti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu su bausme, paskirta už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Taip pat paskirtą šiuo nuosprendžiu bausmę subendrinti su 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 metų laisvės atėmimo bausme bei paskirti galutinę bausmę 5 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; 3) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam priteista 500 Eur dydžio neturtinė žala ir iš S. G. priteisti nukentėjusiojo naudai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria teismas įpareigojo S. G. turtinę žalą atlyginti per 2 metus 6 mėnesius; 5) priteisti nukentėjusiojo papildomai turėtas bylinėjimo išlaidas; 6) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

7012.

71Nukentėjusysis dėl BK 75 straipsnio taikymo nurodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis (sulaikyti asmenį nuo nusikaltimų darymo, nubausti už jau padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltusį asmenį, jog jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų) šiuo atveju niekaip nebus pasiekta be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. G. atidėjo. Apylinkės teismas netinkamai įvertino nustatytus faktus, kad nuteistoji jau du kartus teista už analogiškų nusikaltimų padarymą, ir toliau vykdo analogiškas nusikalstamas veikas ne tik šioje byloje, bet jos atžvilgiu, kiek yra žinoma nukentėjusiajam, yra pradėta ir daugiau ikiteisminių tyrimų. Tai rodo, kad S. G. yra linkusi daryti nusikaltimus, nesilaikyti įstatymų, ignoruoti teismo jai paskiriamas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones bei kitus įpareigojimus, tuo pačiu ji jaučiasi nebaudžiama.

7213.

73Pasak nukentėjusiojo, nuteistoji net neketina atlyginti nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos, nes pagal ankstesnius nuosprendžius, kiek jam žinoma, niekam iš nukentėjusiųjų žala neatlyginta. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas garso įrašas, kuomet jau vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, nuteistoji susitikimo su nukentėjusiuoju metu pripažino padariusi jam žalą. Ji eilinį kartą įtaigiai pažadėjo su savo advokatu paskaičiuoti (greičiausiai savo galimybes gražinti išviliotus pinigus), pareiškė, jog yra tariamasi ir su kitais nukentėjusiaisiais, eilinį kartą pažadėjo susisiekti, tačiau pažadų neištesėjo, turtinės žalos neatlygino ne tik jam, bet ir kitiems nukentėjusiesiems. Tai rodo, jog nuteistoji ne tik, kad nesigaili dėl padarytų nusikaltimų, bet visiškai ignoruoja įstatymus ir nepateisina ankstesniais nuosprendžiais jai išreikšto pasitikėjimo, nevykdo įpareigojimų dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusysis pabrėžia, kad motyvas, jog nuteistoji turi pastovią gyvenamąją vietą, ( - ) išsilavinimą, darbą, yra sudariusi santuoką, vidutinio amžiaus, turėjo operaciją ir kitų ligų, nėra pakankamas pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Šios aplinkybės netrukdė nuteistajai sukčiauti ir daryti kitas nusikalstamas veikas ilgai trunkantį laikotarpį (nuo 2014 m. iki 2017 m.) bei nedaro jos veikų mažiau pavojingomis.

7414.

75Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde dėl bausmių bendrinimo nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas S. G. paskirtas bausmes, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, numatantį bausmių bendrinimą. Apylinkės teismas, bendrindamas bausmes už nusikalstamas veikas, kuriose S. G. nuteista pagal BK 182 straipsnį ir 300 straipsnį, teisingai taikė bausmių apėmimo principą, taip pat paskirdamas galutinę subendrintą bausmę apėmimo būdu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tačiau atskirus epizodus dėl veikų, kuriuose nukentėjo skirtingi asmenys, teismas turėjo bendrinti BK 63 straipsnio 3 ar 4 dalies pagrindu (visiškai ar iš dalies bausmes sudedant) ir tik po to bendrinti su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Nuteistosios atžvilgiu 2018 m. sausio 26 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jai paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 3 metams. Nuosprendis įsiteisėjęs, bausmė neatlikta. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę turėjo subendrinti su minėtu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 metų laisvės atėmimo bausme.

7615.

77Nukentėjusysis dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje sutiko, jog jis dėl S. G. padarytos nusikalstamos veikos buvo sužlugdytas finansiškai, kas sukėlė išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą, miego sutrikimą, darbingumo sumažėjimą, atsirado nesaugumo ir nepasitikėjimo žmonėmis jausmas, nuolat slėgė bloga nuotaika. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nemotyvavo, kodėl prašomos neturtinės žalos dydį sumažino dešimt kartų, nors teismo sprendime turi būti nurodyti argumentai, dėl kurių žalos dydis yra didinamas arba mažinamas.

7816.

79Dėl turtinės žalos atlyginimo sąlygų apeliaciniame skunde akcentuojama, kad iš nuteistosios nukentėjusiojo naudai priteisdamas turtinę žalą (6 500 Eur), pirmosios instancijos teismas įpareigojo žalą atlyginti per 2 metus 6 mėnesius. Šis įpareigojimas akivaizdžiai neatitinka jo, kaip nukentėjusiojo, interesų ir lūkesčių, nes nuosprendžiui įsiteisėjus, jis negalės tuoj pat kreiptis į antstolį dėl priteistos žalos priverstinio išieškojimo. Iš jo pinigai apgaulės būdu buvo išvilioti 2017 m. ir iki šiol jie negražinti. Tikėtina, kad per 2 metų 6 mėnesių laikotarpį nuteistosios atžvilgiu gali būti priimta ir daugiau apkaltinamųjų nuosprendžių, todėl tokiu būdu atsirastų ir daugiau kreditorių, kas dar labiau apsunkintų galimybę šią sumą priverstinai išieškoti. Prokurorės apeliacinio skundo esmė

8017.

81Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendį dalyje dėl galutinės bausmės skyrimo nuteistajai S. G. ir paskirtą subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo ir 40 MGL dydžio baudos bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą 5 metų laisvės atėmimo ir 40 MGL dydžio baudos bausmę. Kitą nuosprendžio dalį prašoma palikti nepakeistą.

8218.

83Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai išdėstė aplinkybes, į kurias atsižvelgė tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek nustatydamas jos dydį. Tačiau teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė galutinę bausmę, nes nesubendrino nuosprendžiu skirtos bausmės su 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu. Taip pat teismas nepagrįstai taikė bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

8419.

85Prokurorė akcentuoja, kad ydinga tokia praktika, kai esant įsigaliojusiam nuosprendžiui, kuriuo bausmės vykdymas atidėtas, kitu nuosprendžiu skiriama bausmė, kurios vykdymas taip pat atidedamas ir tuo pačiu metu bus vykdomi du atskiri nuosprendžiai. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nuosprendžiu skirtą galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę bendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2018 m. sausio 26 d. teismo nuosprendžiu skirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir 40 MGL dydžio bauda, paskiriant galutinę 5 metų laisvės atėmimo bei 40 MGL dydžio baudos bausmę.

8620.

87Prokurorė pabrėžia, kad skundžiamu nuosprendžiu S. G. nuteista už dešimties asmenų apgaulę. Ankstesniu nuosprendžiu konstatuota, jog nuteistoji apgaulę panaudojo 25 žmonių atžvilgiu, tačiau jokio realaus skirtų bausmių poveikio ji nepatyrė. Nuteistoji neatlygino nukentėjusiems padarytos žalos, savo veiksmų nevertina kritiškai, nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų, nemoka baudos. Šios aplinkybės rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės nepasiekia bausmei keliamų tikslų, nesukelia absoliučiai jokių neigiamų padarinių nuteistajai, priešingai – ji jaučiasi nebaudžiama.

8821.

89Prokurorės teigimu, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, taikytina tik išimtiniais atvejais, tinkamai motyvavus, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje paskirtos bausmės vykdymą atidėjo tik remdamasis formaliais kriterijais (amžius, gyvenamoji vieta, šeimyninė padėtis, ligos), kurių egzistavimas nesutrukdė kaltinamajai daryti nusikaltimus.

9022.

91Pasak prokurorės, nuteistosios asmenybė ir ankstesni teistumai rodo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų socialinių normų, elgtis ne pagal įstatymus, ji yra linkusi nusikalsti ir yra pasirinkusi kriminalinio pobūdžio gyvenimo būdą, tinkamų išvadų nedaro ir savo elgesio nekeičia. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad S. G. bausmės vykdymą tikslinga atidėti tik dėl to, jog ji turi pastovią gyvenamąją vietą, yra ( - ) išsilavinimo, ištekėjusi, vidutinio amžiaus, buvo operuota ir turinti kitų ligų, yra visiškai deklaratyvūs, nepagrįsti ir priimti neįvertinus jos susiformavusios asmenybės bei pasirinkto gyvenimo būdo. Skyrus ne realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pasiekti priešingi tikslai, negu nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Praeityje teistam asmeniui, kuris šiuo atveju padarė nusikaltimus dešimties asmenų atžvilgiu, būtų formuojama nebaudžiamumo, nepagarbos baudžiamajam įstatymui nuotaika, o tai iš esmės paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.

9223.

93Atsiliepimų į nukentėjusiojo ir prokurorės apeliacinius skundus negauta.

9424.

95Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovė advokatė bei prokurorė prašė tenkinti apeliacinius skundus, nuteistoji ir jos gynėjas advokatas prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

96III.

97Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nukentėjusiojo ir prokurorės apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies

9825.

99Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti – nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

10026.

101Iš nukentėjusiojo R. L. ir prokurorės apeliacinių skundų turinio matyti, kad minėti proceso dalyviai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl to, kad juo paskirta galutinė subendrinta bausmė nebuvo bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme bei nuteistajai S. G. nepagrįstai taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Nukentėjusysis papildomai prašo: 1) pakeisti nuteistajai S. G. paskirtų bausmių bendrinimą (past. – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį) ir bausmes subendrinti tarpusavyje BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, po to bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinti tarpusavyje (past. – išskyrus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę) BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindu iš dalies jas sudedant ir tik tada bendrinti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį; 2) pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jam priteista 500 Eur neturtinė žala ir iš nuteistosios nukentėjusiojo naudai priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria teismas įpareigojo nuteistąją turtinę žalą nukentėjusiajam atlyginti per 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius; 4) priteisti nukentėjusiojo papildomai turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacine tvarka. Atsižvelgdama į proceso dalyvių pateiktuose apeliaciniuose skunduose nurodytus prašymus, apygardos teismo teisėjų kolegija pasisakys tik dėl minėtų reikalavimų ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrins apeliaciniais skundais apibrėžtose ribose, nevertinant nuteistosios kaltės ir kitų skundžiamu nuosprendžiu išspręstų klausimų pagrįstumo. Dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimo

10227.

103Nukentėjusysis R. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimu. Jo teigimu, apylinkės teismas, paskyręs bausmes atskirai už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, turėjo dėl atskirų nusikalstamų veikų paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, po to subendrintas bausmes apėmimo būdu subendrinti tarpusavyje ir kartu su kitomis paskirtomis bausmėmis dalinio bausmių sudėjimo būdu ir tik tada, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika prieš J. ir V. V.).

10428.

105BK 63 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos (past. – kaip nustatyta nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje), teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

10629.

107Iš skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad S. G. buvo pripažinta kalta, padarius penkiolika nusikalstamų veikų ir už kiekvieną iš jų jai paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės baudžiamojo įstatymo straipsniuose numatytų šios bausmės rūšies sankcijų ribose (9 t., b. l. 175–176). Pirmosios instancijos teismas, paskyręs atskirai bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką ir nustatydamas jų konkrečius dydžius, paskirtas bausmes subendrino tarpusavyje apėmimo būdu, t. y. vadovavosi BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais.

10830.

109BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas bausmių apėmimo būdą taiko tuo atveju, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Iš skundžiamo nuosprendžio ir baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistosios S. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, prieš UAB „A“, UAB „C“, nukentėjusiuosius O. M. ir P. B., taip pat nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, prieš nukentėjusiuosius J. ir V. V., sudaro nusikalstamų veikų idealiąsias sutaptis. Atsižvelgiant į tai, kad bendrinant paskirtas bausmes, buvo vadovautasi BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu (9 t., b. l. 176), laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepadarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ir bausmes subendrino teisingai dalyje dėl nukentėjusiojo apeliaciniame skunde minimų atskirų nusikaltimų.

11031.

111Iš skundžiamo nuosprendžio turinio nustatyta ir tai, kad iš penkiolikos nuteistosios S. G. padarytų nusikalstamų veikų, keturiolika iš jų priklauso nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o vienas nusikaltimas yra sunkus (past. – BK 182 straipsnio 2 dalis, t. y. nusikalstama veika padaryta prieš nukentėjusiuosius J. ir V. V.). Kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 10 straipsnis) ar kategorijoms (BK 11 straipsnį), turi būti taikomas bausmių apėmimo bendrinimo būdas. Konstatuotina, kad nuteistajai inkriminuotieji sunkus ir nesunkūs nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, teismas, taikydamas bausmių apėmimą tarp bausmių, paskirtų už šias nusikalstamas veikas, teisę taikė tinkamai ir baudžiamojo įstatymo klaidos nepadarė. Dėl nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo

11232.

113Tiek nukentėjusysis R. L., tiek prokurorė savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu subendrinęs nuteistajai skirtas bausmes bei paskirdamas galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, padarė akivaizdų baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimą, t. y. šios subendrintos bausmės nebendrino su įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine bausme (7 t., b. l. 127–141). Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir susipažinusi su Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ (toliau tekste – „LITEKO“) duomenimis, sutinka su nukentėjusiuoju ir prokurore bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesubendrino dviem skirtingais nuosprendžiais paskirtų subendrintų bausmių, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas, ištaisant šią klaidą bei teisingai pritaikant baudžiamąjį įstatymą.

11433.

115Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, jeigu priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs ir kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2015, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016).

11634.

117Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, jog nuteistoji S. G. praeityje buvo teista du kartus, o paskutinį kartą – 2018 m. sausio mėnesį (9 t., b. l. 175), t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu. Baudžiamojoje byloje esančiame 2018 m. spalio 11 d. suformuotame įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir archyvo išraše S. G. atžvilgiu užfiksuota, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs (7 t., b. l. 126). Patikrinus „LITEKO“ matyti, kad minimas nuosprendis įsiteisėjo ( - ). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų (past. – taip pat nenustatyta ir patikrinus „LITEKO“), kad nuteistoji S. G. būtų atlikusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu jai paskirtą bausmę.

11835.

119Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas nuteistoji S. G. padarė iki priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendį, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2017 m., todėl nuosprendžiai subendrinami vadovaujantis BK 63 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija, pasirinkdama bendrinimo būdą atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju negalimas bausmių apėmimo taikymas, nes tiek skundžiamu nuosprendžiu, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu nuteistoji S. G. yra pripažinta kalta, padarius sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas. Taip pat šiuo atveju nėra galimas visiškas bausmių sudėjimo taikymo būdas, nes nukentėjusysis ir prokurorė savo apeliaciniais skundais prašo taikyti dalinį bausmių sudėjimą, o bloginti asmens padėtį labiau, nei tai numatyta apeliaciniuose skunduose, draudžia baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

12036.

121BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai.

12237.

123Pažymėtina, kad tiek skundžiamu, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiais, nuteistajai S. G. yra paskirtos vienodos laisvės atėmimo bausmės – po trejus metus. Vertinant, kuris nuosprendis yra griežtesnis, atsižvelgtina į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu S. G. kartu su laisvės atėmimo bausme paskirta ir 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda, todėl laikytina, jog minėtas nuosprendis savo esme yra griežtesnis.

12438.

125Parenkant pridedamos bausmės dalį, teisėjų kolegija vertina, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistoji S. G. padarė net penkiolika nusikalstamų veikų, kurioms buvo būdingas tam tikras sukčiavimo mechanizmas, t. y. nusikalstamos veikos nebuvo daromos spontaniškai, jos nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir joms buvo ruošiamasi iš anksto. Iš nusikalstamų veikų atlikimo laikotarpio (past. – nusikaltimai buvo daromi apie trejus metus) bei ankstesnių teistumų galima pagrįstai manyti, jog toks nusikalstamas elgesys buvo savotiškas nuteistosios pasirinktas gyvenimo būdas ir siekis lengviausiu būdu įgyti piniginių lėšų, absoliučiai nevertinant ir nesusimąstant, kad nusikalstamais veiksmais yra daroma žala kitiems asmenims. Nuteistosios abejingumą ir kaltės nejautimą dėl savo nusikalstamų veiksmų patvirtina jos pozicija viso proceso metu, t. y. S. G. nepripažino savo kaltės, padarius nusikalstamas veikas, nuoširdžiai nesigailėjo dėl savo neteisėto elgesio, o iš jos duodamų paaiškinimų galima suprasti, kad ne ji, o patys nukentėjusieji yra kalti dėl savo prarastų pinigų. Svarbu ir tai, kad nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala yra labai didelė (past. – virš 35 000 Eur), kuri neatlyginta (past. – duomenų apie tai baudžiamojoje byloje nėra). Nusikalstamos veikos buvo daromos iš dalies pasinaudojant nukentėjusiųjų turimomis finansinėmis problemomis, kas jos nusikalstamas veikas daro ciniškesnėmis ir labiau amoraliomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendrinant nuosprendžius, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės pridėtina skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, o ne apeliaciniais skundais prašoma 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalis, kas nagrinėjamu atveju atitiks ne tik protingumo, proporcingumo, bet ir teisingumo principus, bei nebus per griežta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir padarytai realiai nukentėjusiesiems žalai. Subendrintą laisvės atėmimo bausmę skirtina atlikti pataisos namuose, o jos vykdymo pradžia skaičiuotina nuo faktinio nuteistosios sulaikymo vykdant nuosprendį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytina pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis. Dėl BK 75 straipsnio taikymo

12639.

127Šiuo metu galiojančios BK redakcijos 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 (šešeriems) metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 (ketveriems) metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų. Bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš šios teisės normos analizės akivaizdu, kad pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą nėra galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, kai asmuo yra nuteisiamas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo.

12840.

129Kita vertus, nuteistosios S. G. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalis (past. – 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numatė tokią galimybę, t. y. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 (ketveriems) metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas galėjo atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų. Bausmės vykdymas galėjo būti atidedamas, jeigu teismas nuspręsdavo, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarbu tai, kad norint taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą pagal minėtą nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią teisės normą ir asmeniui, kuris nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, viena iš būtinųjų sąlygų – paskirta bausmė turi neviršyti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės termino. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismo teisėjų kolegijai ištaisius pirmosios instancijos padarytą teisės taikymo klaidą ir subendrinus nuosprendžiais paskirtas bausmes, nuteistajai S. G. skirtina galutinė – 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. didesnė nei 4 (ketveri) metai, todėl vien dėl šios priežasties bausmės vykdymo atidėjimas nuteistosios atžvilgiu negalimas, net ir taikant baudžiamojo įstatymo redakciją, galiojusią nusikalstamų veikų padarymo metu (past. – 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir taip švelninant jos teisinę padėtį. Nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas net ir nesubendrinęs keliais nuosprendžiais paskirtų subendrintų bausmių ir paskyręs nuteistajai 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, formaliai vertindamas baudžiamosios bylos aplinkybes bei nuteistąją charakterizuojančius duomenis.

13041.

131Skiriant tinkamą bausmę kaltininkui yra itin svarbus teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas, numatytas BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kuris neatsiejamas nuo konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir tiek kaltininko asmenybės, tiek nukentėjusiojo, jam padarytos žalos įvertinimo. Teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi ir skiriant bausmes, reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-451/2012, 2K-315/2013).

13242.

133Baudžiamasis įstatymas nenumato aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (past. – ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

13443.

135Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad atidėdamas nuteistajai realų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, apylinkės teismas nurodė, jog S. G. turi pastovią gyvenamąją vietą, yra ( - ) išsilavinimo, dirba, ištekėjusi, vidutinio amžiaus, turėjo operaciją ir turi kitų ligų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nors ir svarbios, tačiau nėra išskirtinės, dėl kurių išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnyje numatyto teisės instituto taikymas, ir yra būdingos didžiajai daliai Lietuvos Respublikos piliečių. Be to, šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuteistosios nuo nusikaltimų darymo nesulaikė. Spręsdamas BK 75 straipsnio taikymo galimybę pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nelygino su kitomis baudžiamojoje byloje nustatytomis svarbiomis aplinkybėmis.

13644.

137Kaip jau minėta, nuteistoji padarė penkiolika nusikalstamų veikų, iš kurių dešimt yra sukčiavimai (past. – vienas kvalifikuotas), siekiant apgaule savo naudai gauti svetimą turtą (pinigus). Pažymėtina, kad nuteistosios nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai ar daromi spontaniškai, ką patvirtina jų darymo intensyvumas, t. y. nusikalstamos veikos buvo daromos net trejus metus, kas tik patvirtina didesnį nuteistosios pavojingumą visuomenei ir susiformavusią tam tikrą kriminalinę pasaulėžiūrą ją laikant natūraliu reiškiniu jos gyvenime. Pažymėtina, kad nuteistoji praeityje buvo teista už analogiško nusikaltimo padarymą, t. y. kvalifikuotą sukčiavimą (past. – sunkų nusikaltimą), kurio metu nukentėjo daugiau nei dvidešimt asmenų (past. – nagrinėjamoje byloje nukentėjo vienuolika juridinių ir fizinių asmenų). Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad sukčiavimai ir kitų žmonių apgaudinėjimas yra pasirinktas nuteistosios gyvenimo būdas, siekiant neteisėtai praturtėti, pasipelnant iš kitų asmenų patiklumo bei jų turimų finansinių ar kitokio pobūdžio problemų, t. y. pasinaudojant asmenų pažeidžiamumu. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistosios nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didesnė nei 35 000 Eur turtinė žala, kuri nėra atlyginta, t. y. nukentėjusioji nesistengia kuo greičiau net ir minimaliomis bei simbolinėmis įmokomis pašalinti savo nusikalstamais veiksmais padarytų neigiamų padarinių. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad S. G. būtų atlyginusi ankstesniu nuosprendžiu priteistą žalą nukentėjusiesiems. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir to, kad nuteistoji viso proceso metu nepripažino savo kaltės, nesigailėjo dėl padarytų nusikaltimų, savo elgesio nevertino kritiškai, o siekdama nepagrįstai sušvelninti savo veiksmų pavojingumą teigė, jog iš dalies patys nukentėjusieji yra kalti dėl prarastų pinigų. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad palankių sprendimų priėmimas nuteistosios atžvilgiu, t. y. realių laisvės atėmimo bausmių atidėjimas, gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos represinės įtakos jos veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl ko ateityje ji gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, jų nevertindama kritiškai ir jas suvokdama kaip elementarų pragyvenimo šaltinį ir naujų pajamų gavimą. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistosios elgesio bei siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimo vykdymas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas.

13845.

139Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra netaikytinas nuteistajai S. G. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, todėl yra panaikintini jai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirti įpareigojimai – tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei per 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą. Nukentėjusiajam R. L. išaiškintina, kad S. G. netaikant bausmės vykdymo atidėjimo ir ją pasiunčiant atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, jis nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gali kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išsiieškoti jam priteistą žalą. Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis

14046.

141Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

14247.

143Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jeigu padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismas taip pat turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininkų interesus, t. y. į kaltininkų turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

14448.

145Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl nusikalstamų S. G. veiksmų R. L. buvo padaryta 6 500 Eur turtinė žala, kurią pirmosios instancijos teismas priteisė iš nuteistosios nukentėjusiojo naudai. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistoji R. L. nėra atlyginusi jokios padarytos turtinės žalos dalies. R. L., baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pareiškęs ir civilinį ieškinį dalyje dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kurią įvertino 5 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė akivaizdžius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą ir įtampą. Tuo pačiu R. L. turėjo vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigas bei pirmosios instancijos teismą, o baudžiamasis procesas (past. – atsižvelgiant į didelę bylos apimtį, nukentėjusiųjų ir padarytų nusikalstamų veikų kiekį) tęsėsi ilgą laiką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad dėl nukentėjusiojo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, pastarasis buvo sužlugdytas finansiškai, kas nulėmė jo sveikatos pablogėjimą, sukėlė miego sutrikimus ir darbingumo sumažėjimą, atsirado nesaugumo ir nepasitikėjimo žmonėmis jausmas, asmenį slėgė bloga nuotaika. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės sukėlė neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kuriuos turi atlyginti kaltas asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atlyginti R. L. padarytą neturtinę žalą.

14649.

147Iš dalies sutiktina su nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio išsamiai neargumentavo, kodėl ją sumažino iki 500 Eur, tačiau tai nereiškia, jog apylinkės teismas padarė klaidingą išvadą ir nustatė nepagrįstą priteistinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nusikaltimas prieš nukentėjusįjį buvo padarytas tiesiogine tyčia ir yra baigtas, į nusikaltimu padarytą turtinės žalos dydį, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagrįstai sumažino prašomą priteisti neturtinės žalos dydį iki 500 Eur. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į nuteistosios realią finansinę padėtį, jos mokumą, turimus kitus finansinius įsipareigojimus bei realią galimybę atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajam. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas ne tik R. L. civilinis ieškinys, bet ir kitų nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų ieškiniai jiems padarytai žalai atlyginti, kuri bendrai viršija 23 000 Eur sumą. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) iš S. G. priteista nukentėjusiesiems atlyginti virš 11 000 Eur (7 t., b. l. 140–141). Atsižvelgiant į šiuos priteistus atlyginti kitiems asmenims žalos dydžius, tai, kad nenustatyta, jog nuteistoji galėtų iš karto visas jas atlyginti, byloje nėra duomenų, jog nuteistosios finansinė padėtis būtų stabili, o nukentėjusiajam yra priteista jam padaryta 6 500 Eur turtinė žala, todėl R. L. prašymas priteisti kartu ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, būtų akivaizdžiai neproporcingas jo patirtai realiai neturtinei žalai (past. – kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nepadarė nukentėjusiajam neatitaisomų pasekmių ateityje) ir nustatytų svarbių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašomą priteisti neturtinę žalą sumažino iki 500 Eur ir jos didinti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Be to, nukentėjusysis apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių (past. – kurios nebūtų žinomos pirmosios instancijos teismui, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo), dėl kurių turėtų būti tenkintinas apeliacinio skundo prašymas dalyje dėl neturtinės žalos visiško priteisimo arba bent dėl priteistos sumos didinimo. Tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl paliktina nepakeista skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos dydžio, o nukentėjusiojo apeliacinio skundo prašymas dėl jam priteistinos 5 000 Eur neturtinės žalos – atmestinas. Dėl nukentėjusiojo turėtų proceso išlaidų priteisimo

14850.

149Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Vienas iš nukentėjusiojo R. L. apeliacinio skundo prašymų yra priteisti jo turėtas papildomas bylinėjimosi išlaidas (10 t., b. l. 8). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu buvo pateiktas ( - ) pinigų priėmimo kvitas (past. – ( - )), kuriame nurodoma, jog nukentėjusysis sumokėjo 500 Eur savo atstovei advokatei už suteiktas teisines paslaugas, susijusias su apeliaciniu bylos nagrinėjimu.

15051.

151Teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apeliacinio skundo surašymas ir nukentėjusiojo atstovavimas. Dėl to nukentėjusiojo turėtos realios išlaidos dėl atstovo advokato suteiktų teisinių paslaugų turi būti apmokėtos. Taigi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta baudžiamoji byla ir koks yra nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir dėl paduoto nukentėjusiojo apeliacinio skundo (past. – kuris tenkintas iš dalies), o R. L. turėjo realių išlaidų dėl advokato jam suteiktų teisinių paslaugų, patirtos išlaidos yra proporcingos ir pagrįstos pateiktu pinigų priėmimo kvitu, todėl nukentėjusiojo prašymas tenkintinas ir jam priteistinos papildomai turėtos bylinėjimosi išlaidos – 500 Eur.

15252.

153Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nesubendrino dviem nuosprendžiais paskirtų subendrintų bausmių, dėl ko paskyrė netinkamą galutinę bausmę S. G. ir nepagrįstai jos atžvilgiu taikė bausmės vykdymo atidėjimą, todėl nukentėjusiojo R. L. ir prokurorės apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

154Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

Nutarė

155Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendį pakeisti.

156Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria S. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei per dvejus metus ir šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą: nukentėjusiajam P. B. 2 500 Eur, nukentėjusiajam S. D. 1 303 Eur, UAB „C“ 6 500 Eur, UAB „B“ 2 000 Eur, nukentėjusiajai J. V. 10 358 Eur, nukentėjusiajai H. V. 3 500 Eur, nukentėjusiajam R. L. 6 500 Eur.

157Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (past. – subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu) – 3 (trejų) metų laisvės atėmimu ir 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą bei 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą. Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

158Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo faktinio S. G. sulaikymo momento.

159Priteisti iš nuteistosios S. G. nukentėjusiajam R. L. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

160Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

161Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. S. G. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 4. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš... 5. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš uždarąją... 6. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš UAB... 7. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš UAB... 8. - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš J. ir V.... 9. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš J. ir V.... 10. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš UAB... 11. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš UAB... 12. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš... 13. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš... 14. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš... 15. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš... 16. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš... 17. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš... 18. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš UAB... 19. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės... 20. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas... 21. Nukentėjusiojo P. B. pareikštas civilinis ieškinys 5 000 Eur sumai tenkintas... 22. Nukentėjusiojo S. D. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista... 23. Civilinio ieškovo UAB „C“ civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir... 24. Civilinio ieškovo UAB „B“ civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir... 25. Nukentėjusiosios J. V. pareikštas civilinis ieškinys 15 358 Eur sumai... 26. Civilinės ieškovės H. V. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista... 27. Nukentėjusiojo R. L. pareikštas civilinis ieškinys 6 500 Eur turtinei žalai... 28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 29. Vadovaujantis BPK 106 straipsniu, priteista atlyginti nukentėjusiojo R. L.... 30. Nuteistoji S. G., kiti nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai nuosprendžio... 31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 32. I.... 33. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės... 34. 1.... 35. S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o... 36. 2.... 37. S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir... 38. 3.... 39. S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o... 40. 4.... 41. S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės... 42. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2016 m. rugsėjo 1 d. apgaule įtikino... 43. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2016 m. rugsėjo 14 d. apgaule įtikino... 44. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2016 m. rugsėjo 22 d. apgaule įtikino... 45. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2016 m. rugsėjo 30 d. apgaule įtikino... 46. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2016 m. spalio 28 d. apgaule įtikino... 47. Tokiu būdu S. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. V. ir V. V.... 48. 5.... 49. S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir... 50. 6.... 51. S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir... 52. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m.... 53. Tokiu būdu S. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą, O. M. priklausantį... 54. 7.... 55. S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir... 56. 8.... 57. S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o... 58. 9.... 59. S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o... 60. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki 2017 m.... 61. Tokiu būdu S. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą, G. V. priklausantį... 62. 10.... 63. S. G. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o... 64. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. spalio 3 d., tiksliau ikiteisminio... 65. Tokiu būdu S. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „D“... 66. II.... 67. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai Nukentėjusiojo... 68. 11.... 69. Teikiamu apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. L. prašo pakeisti Vilniaus... 70. 12.... 71. Nukentėjusysis dėl BK 75 straipsnio taikymo nurodo, kad BK 41 straipsnyje... 72. 13.... 73. Pasak nukentėjusiojo, nuteistoji net neketina atlyginti nukentėjusiesiems... 74. 14.... 75. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde dėl bausmių bendrinimo nurodoma, kad... 76. 15.... 77. Nukentėjusysis dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti nurodo,... 78. 16.... 79. Dėl turtinės žalos atlyginimo sąlygų apeliaciniame skunde akcentuojama,... 80. 17.... 81. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 82. 18.... 83. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje... 84. 19.... 85. Prokurorė akcentuoja, kad ydinga tokia praktika, kai esant įsigaliojusiam... 86. 20.... 87. Prokurorė pabrėžia, kad skundžiamu nuosprendžiu S. G. nuteista už... 88. 21.... 89. Prokurorės teigimu, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, taikytina... 90. 22.... 91. Pasak prokurorės, nuteistosios asmenybė ir ankstesni teistumai rodo polinkį... 92. 23.... 93. Atsiliepimų į nukentėjusiojo ir prokurorės apeliacinius skundus negauta.... 94. 24.... 95. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovė advokatė bei prokurorė... 96. III.... 97. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nukentėjusiojo ir... 98. 25.... 99. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal... 100. 26.... 101. Iš nukentėjusiojo R. L. ir prokurorės apeliacinių skundų turinio matyti,... 102. 27.... 103. Nukentėjusysis R. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu... 104. 28.... 105. BK 63 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai yra padarytos kelios... 106. 29.... 107. Iš skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d.... 108. 30.... 109. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas bausmių apėmimo... 110. 31.... 111. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio nustatyta ir tai, kad iš penkiolikos... 112. 32.... 113. Tiek nukentėjusysis R. L., tiek prokurorė savo apeliaciniuose skunduose... 114. 33.... 115. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, jeigu priėmus nuosprendį teismai... 116. 34.... 117. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismui... 118. 35.... 119. Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas... 120. 36.... 121. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie... 122. 37.... 123. Pažymėtina, kad tiek skundžiamu, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018... 124. 38.... 125. Parenkant pridedamos bausmės dalį, teisėjų kolegija vertina, kad... 126. 39.... 127. Šiuo metu galiojančios BK redakcijos 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 128. 40.... 129. Kita vertus, nuteistosios S. G. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK... 130. 41.... 131. Skiriant tinkamą bausmę kaltininkui yra itin svarbus teisingumo principo... 132. 42.... 133. Baudžiamasis įstatymas nenumato aplinkybių, į kurias teismas turėtų... 134. 43.... 135. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad... 136. 44.... 137. Kaip jau minėta, nuteistoji padarė penkiolika nusikalstamų veikų, iš... 138. 45.... 139. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra netaikytinas nuteistajai S.... 140. 46.... 141. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 142. 47.... 143. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje... 144. 48.... 145. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl nusikalstamų S. G. veiksmų R. L.... 146. 49.... 147. Iš dalies sutiktina su nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu,... 148. 50.... 149. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 150. 51.... 151. Teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo... 152. 52.... 153. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo teisėjų kolegija... 154. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 155. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendį pakeisti.... 156. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d.... 157. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9... 158. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo... 159. Priteisti iš nuteistosios S. G. nukentėjusiajam R. L. 500 Eur bylinėjimosi... 160. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 161. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....