Byla e2-471-302/2017

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2969-273/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

1. Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
2. Ieškovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovės 2016-12-02 sprendimų, priimtų atsakovės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180592) ir „Nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180594) (toliau - Pirkimai), dalis, kuriomis atmestos ieškovės pretenzijos kaip nepagrįstos ir įpareigoti atsakovę patikslinti abiejų Pirkimų sąlygų ekonominio naudingumo kriterijų T, aiškiai nustatant kriterijaus parametrams suteikiamų balų nustatymo tvarką, detalizuojant koks konkretus balas skiriamas tiekėjui pagal atitinkamą parametrą, arba panaikinti ekonominio naudingumo kriterijų T1, kaip neteisėtą; 2) teismo iniciatyva įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtai vykdomas Pirkimų procedūras arba sudarytą viešojo pirkimo sutartį, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti Pirkimų procedūras iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Tvirtino, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, viešasis interesas ir Pirkimų dalyvių teisėti interesai liktų neapginti, nes Pirkimai vyktų pagal neskaidrią pasiūlymų vertinimo tvarką. Be to, nurodė, kad, nesustabdžius Pirkimų procedūrų, o vėliau tenkinus ieškinį, būtų pažeisti ir visų rinkos dalyvių interesai, net ir tų, kurie nedalyvavo Pirkimuose dėl ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų. Ieškovės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sąlygotų visuomenei didesnę žalą nei jų taikymas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ vykdomų viešųjų pirkimų „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180592) ir „Nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180594) procedūras iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
5. Preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad yra galimas ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimas. Teismo nuomone, ieškovei ginčijant Pirkimų sąlygų teisėtumą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiktų viešąjį interesą, kadangi būtų užtikrinta galimybė nustatyti, ar Pirkimų procedūros vykdytos tinkamai, ar Pirkimų sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pasirašytos Pirkimų sutartys, todėl ieškovės reikalavimų tenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie sudarytą finansavimo – administravimo sutartį minėtam projektui finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų. Taigi, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus, įvertinęs faktą, jog pirkimo sutarties vykdymas gali turėti esminės įtakos realiam ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, siekdamas išvengti galimo teisminio ginčo dėl nuostolių atlyginimo ieškovei ateityje, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė UAB „Jonavos vandenys“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti arba pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
1. Ieškinio reikalavimai panaikinti ekonominio naudingumo kriterijų T1 yra nepagrįsti. Atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją, šį reikalavimą paliko nenagrinėtą, kadangi ieškovė praleido Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą terminą pretenzijai pateikti, be to, ieškinyje yra nurodomi nauji argumentai, kurie nebuvo paminėti pretenzijoje, todėl jie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4233 straipsnio 2 dalimi, apskritai nenagrinėtini teisme. Taip pat ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad atsakovės nustatyta vertinimo sistema yra neaiški ir netiksli, nes nėra taisyklių, kaip turi būti skiriami konkretūs balai. Tiek VPĮ 39 straipsnio 5 dalis, tiek 2004 m. kovo 31 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 53 straipsnio 2 dalis numato galimybę parametrų lyginamuosius svorius nustatyti balų intervalais, o ne konkrečiais balais.
2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tai, kad atsakovė nevykdys ar negalės įvykdyti būsimo teismo sprendimo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju teismas turėtų galimybę taikyti alternatyvias sankcijas arba žalos atlyginimo institutą.
3. Perkami darbai yra tiesiogiai susiję su visuomenės interesu kuo greičiau turėti tinkamą, kokybišką bei saugią vandentiekio ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, švarią, aplinkosaugos standartus atitinkančią aplinką, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų šiuos interesus. Gyventojų sveikata ir aplinkosauga yra svarbesnis visuomenės interesas, nes netinkama nuotekų ir vandentiekio infrastruktūra gali turėti tiesioginės žalos gyventojų sveikatai arba gali sąlygoti net ekologinę nelaimę.
7. Ieškovė UAB „Gensera” atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
1. Nagrinėjamu atveju ginčijamu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, kurie yra pagrindiniai parenkant laimėtoją. Šių kriterijų sąžiningas nustatymas, teisingas įvertinimas ir teisingas aprašymas yra būtinas siekiant sąžiningos tiekėjų konkurencijos. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino ieškinio motyvus ir priėmė pagrįstą sprendimą, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Atsakovės argumentas, kad ieškinys pateiktas nesilaikant ikiteisminės ginčų sprendimo nagrinėjimo tvarkos, neturėtų būti vertinami šioje proceso stadijoje, kai yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas.
2. Apeliantė remiasi 2004 m. kovo 31 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2004/18/EB, kuri yra skirta mokslinių, muzikinių, kūrybinių ar meninių priemonių pirkimui, kuomet menas, muzikos skambesys ar konkretaus atvejo analizė, rašymo stilius gali būti įvertinamas tam tikru balu intervale, tačiau toks vertinimo būdas negalimas įsigyjant statybos darbus.
3. Apeliantės argumentai apie galimą ekologinę nelaimę ir viešojo intereso pažeidimą yra deklaratyvūs.
4. Atsakovė nurodo, kad tuo atveju, jei ieškinys būtų tenkintas, teismas galėtų taikyti alternatyvas sankcijas, o tai reiškia, kad atsakovė iš esmės sutinka su bet kokios sąlygomis, kad tik Pirkimai galėtų būti vykdomi kuo greičiau. Jeigu atsakovei rūpėtų viešasis interesas, atsakovė pateiktų konkrečius įrodymus, kad Pirkimams yra skirtas finansavimas, kad Pirkimų laimėtojus būtina išrinkti kuo greičiau, nes finansavimo laikotarpis yra trumpas, kad darbus būtina atlikti skubiai, nes gali įvykti ekologinė nelaimė, o nesivadovautų tik deklaratyviais teiginiais.

4Teismas

konstatuoja:

5IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.
10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagal CPK 4237 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus viešųjų pirkimų bylose, 1 dalį teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu, be to, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).
11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė UAB „Jonavos vandenys“ vykdo du supaprastintus atvirus viešuosius pirkimus „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180592), kuriuo perkami vandentiekio ir nuotekų tvarkymo ir rekonstrukcijos darbai Jonavos rajono teritorijoje esančiuose kaimuose, ir „Nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos ir plėtros Jonavos mieste ir Jonavos rajone darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 180594), kuriuo perkami nuotekų tvarkymo ir rekonstrukcijos darbai Jonavos miesto teritorijoje esančiuose miesteliuose. Abu Pirkimai vykdomi taikant identiškus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, o jų vertinimas atliekamas pagal identišką vertinimo balų skyrimo tvarką, kurią ieškovė ginčija. Ieškovės teigimu, ekonominio naudingumo kriterijaus „Kokybė ir efektyvumas“ (T) parametrų P1, P2 ir P3 vertinimo balais aprašymai nėra aiškūs, o pats vertinimo kriterijus dviprasmiškas ir gali būti skirtingai interpretuojamas, todėl ieškovė teismo prašo: 1) panaikinti atsakovės 2016-12-02 sprendimų, priimtų ginčo Pirkimuose, dalis, kuriomis atmestos ieškovės pretenzijos kaip nepagrįstos ir įpareigoti atsakovę patikslinti abiejų Pirkimų sąlygų ekonominio naudingumo kriterijų T, aiškiai nustatant kriterijaus parametrams suteikiamų balų nustatymo tvarką, detalizuojant koks konkretus balas skiriamas tiekėjui pagal atitinkamą parametrą, arba panaikinti ekonominio naudingumo kriterijų T1 kaip neteisėtą; 2) teismo iniciatyva įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtai vykdomas Pirkimo procedūras arba sudarytą viešojo pirkimo sutartį, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Pirkimų procedūras iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Atsakovė su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
12. Iš esmės didžiąją dalį atskirojo skundo sudaro argumentai, susiję su tuo, kad, ieškinys prima facie yra nepagrįstas, ir visuomenės interesu turėti teisės aktų nuostatas atitinkančią nuotekų valymo ir vandens tiekimo infrastruktūrą.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, jog dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio (pareiškimo) reikalavimai gali būti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.).
14. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų turinio, ieškovė ieškinyje nurodė savo argumentus, kuriais siekia pagrįsti atsakovės neteisėtus veiksmus, bei pateikė atitinkamus įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje būtų teisiškai nepagrįsta daryti išvadą, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo galimybė apskritai neegzistuoja, t. y. nėra pagrindo konstatavimui, jog ieškinys dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo nėra net tikėtinai pagrįstas. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, bei pabrėždamas, kad tiek ieškovės įrodinėjamos, tiek atsakovės neigiamos aplinkybės bus įvertintinos tik nagrinėjant bylą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje proceso stadijoje apeliantės argumentus, susijusius su ieškinio preliminariu nepagrįstumu, nėra pagrindo vertinti kaip pagrįstus.
15. Apeliantė viešojo intereso pažeidimą iš esmės sieja tik su tuo, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Pirkimų procedūros nusikeltų, o tai pažeistų visuomenės interesą turėti kokybišką vandentiekio ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
16. Kaip žinoma, viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Vadinasi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – kuo skubesnis konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).
17. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju prioritetą suteikė viešųjų pirkimų siekiui, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija neturi pagrindo nesutikti.
18. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė ginčijamais Pirkimais siekia įsigyti vandentiekio ir nuotekų tvarkymo ir rekonstrukcijos darbus Jonavos rajono teritorijoje esančiuose kaimuose ir miesteliuose. Sutiktina, kad atsakovės veikla yra susijusi su viešųjų paslaugų teikimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovės interesas yra svarbesnis. Viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, jie susiję su viešojo intereso apsauga, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai, griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Tęsiant Pirkimų procedūras pagal Pirkimų sąlygas, galimai neatitinkančias imperatyvių teisės aktų reikalavimų, būtų pažeidžiama visuomenės teisė į viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą bei teisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-867-236/2016).
19. Nors apeliantė atskirajame skunde ir akcentuoja, kad netinkama nuotekų ir vandentiekio infrastruktūra gali būti žalinga gyventojų sveikatai ir sąlygoti net ekologinę nelaimę, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie bent preliminariai pagrįstų, jog dabartinė nuotekų tvarkymo sistema yra tiek nusidėvėjusi ir netinkama ekspolatavimui, kad ją būtina nedelsiant rekonstruoti.
20. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 4238 str. 4 d. ir 4239 str.), darytina išvada, jog perkamų darbų įsigijimo atidėjimas keletui mėnesių neturės realios žalos viešajam interesui. Tuo tarpu, nesustabdžius Pirkimų procedūrų, ieškovės reikalavimų patenkinimas ieškiniu siekiamų teisinių pasekmių nesukeltų. Nors ieškinio patenkinimo atveju ieškovės įgytų teisę reikalauti perkančiosios organizacijos atitinkamos žalos atlyginimo, tačiau akivaizdu, jog toks ieškovės pažeistų interesų gynimas būtų mažiau efektyvus ir operatyvus. Vien galimybė taikyti alternatyvias sankcijas ir ieškovės teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ieškinio tenkinimo atveju negali būti pakankamas pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir leisti vykdyti Pirkimus pagal galbūt neteisėtas Pirkimų sąlygas.
21. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes spręstina, jog apeliantė šiuo konkrečiu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei to, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra daroma ženkli žala viešajam interesui ir pačiai atsakovei (CPK 178 str.).
22. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti arba panaikinti, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis paliktina nepakeista.

6Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

7Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.