Byla 2A-599-330/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. K., uždarosios akcinės bendrovės „L & M Vilnius“, L & M International Trading LTD apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2911-640/2015 pagal ieškovų L & M International Trading LTD, S. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „L & M Vilnius“ ieškinį atsakovams „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pramonės pastatų valdymas“ dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir nuosavybės teisės į turtą pripažinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiais kaip apsimestinius šiuos sandorius: 1) atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB (UAB „Hansa lizingas“ teisių perėmėjas), UAB ,,SP sistemos“ (UAB „Libra Vitalis Paslaugų Sistemos“ teisių perėmėjas) ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2006 m. birželio 12 d. sudarytą sutartį dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis LT005840 ir LT004448 perleidimo (toliau – ir Sutartis); 2),,Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2006 m. birželio 12 d. sudarytą sutartį dėl papildomo finansavimo (toliau – ir Sutartis dėl papildomo finansavimo) ir lizingo sutartis Nr. LT034510 (buvęs Nr. LT005840) ir LT034517 (buvęs Nr. LT004448) (toliau – ir Lizingo sutartys); 3) pripažinti negaliojančiu 2011 m. gegužės 30 d. turto grąžinimo – priėmimo aktą; 5) pripažinti UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teisę į gamybines patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 5-1, nuo 6-1 iki 6-9, bendras plotas 633,14 kv. m, unikalus Nr. ( - ), gamybines patalpas, pažymėtas indeksais 2-1, nuo 4-1 iki 4-14, bendras plotas 546,74 kv. m, unikalus Nr. ( - ), pastatą – smulkiųjų serijų cechą, bendras plotas 1584,83 kv. m, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) (toliau – ir Turtas).

5Ieškovai nurodė, kad „Swedbank lizingas“, UAB, UAB ,,SP sistemos“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2006 m. birželio 12 d. sudarė sutartį dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis LT005840 ir LT004448 perleidimo, pagal kurią UAB „Pramonės pastatų valdymas“ perėmė iš UAB ,,SP sistemos“ visas teises ir pareigas, kylančias iš lizingo sutarčių LT005840 ir LT004448. Sutarties 3.5 punkte šalys susitarė, kad „Swedbank lizingas“, UAB sumokės UAB „SP sistemos“

62 628 042,84 Lt (761 133,82 Eur) kompensaciją už šio apmokėtą pagal lizingo sutartis Turto dalį, o UAB „Pramonės pastatų valdymas“ – 450 000 Lt (130 329 Eur) kompensaciją; Sutarties 3.5.1 punkte buvo įtvirtinta, jog neišpirkta lizinguojamojo turto vertė yra 3 600 000 Lt (1 042 632 Eur). Tą pačią dieną (2006 m. birželio 12 d.) „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarė sutartį dėl papildomo finansavimo, pagal kurią „Swedbank lizingas“, UAB suteikė UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2 628 042,85 Lt (761 133,82 Eur) paskolą, kurią pervedė į UAB „SP sistemos“ banko sąskaitą, kaip pagal Sutartį mokėtiną kompensaciją.

7Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 20 d. nutartimi UAB „SP sistemos“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2011 m. liepos 31 d.).

8Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi UAB „Pramonės pastatų valdymas“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2011 m. balandžio 28 d.).

9BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto administratorius 2011 m. gegužės 30 d. turto grąžinimo – priėmimo aktu perdavė „Swedbank lizingas“, UAB lizingo sutarčių pagrindu naudotą Turtą.

10Ieškovai su Turto grąžinimu atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB nesutiko. Jie nurodė, kad BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir „Swedbank lizingas“, UAB sieja ne lizingo, o Turto pirkimo – pardavimo išsimokėtinai teisiniai santykiai. Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, kad nors Sutartyje buvo nustatyta, jog BUAB „SP sistemos“ sumokėtas įmokas už lizinguotą Turtą kompensuos „Swedbank lizingas“, UAB (2 628 042,84 Lt (761 133,82 Eur) ir BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ (450 000 Lt (130 329 Eur), tačiau visą kompensaciją sumokėjo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ savo ir pagal Sutartį dėl papildomo finansavimo skolintomis lėšomis, be to, prievolių pagal sutartis įvykdymas buvo užtikrintas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ turto hipoteka. Kadangi BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ yra sumokėjęs BUAB „SP sistemos“ visą kompensaciją pagal Sutartį (3 078 042,84 Lt (891 462,82 Eur) bei už Turtą sumokėjo 696 379,52 Lt (201 685,44 Eur) įmokų, tai, ieškovų įsitikinimu, reiškia, kad ši bendrovė sumokėjo daugiau nei Sutartyje nustatyta kaina (3 600 000 Lt (1 042 632 Eur), todėl jai turi būti pripažinta nuosavybės teisė į Turtą. Ieškovai atkreipė dėmesį į tai, kad, sudarant ginčijamus sandorius, juose nurodyta neišpirkta Turto vertė buvo 3 600 000 Lt (1 042 632 Eur), nors 2004 m. kovo 19 d. ir 2004 m. sausio 27 d., kai buvo sudarytos lizingo sutartys su pirminiu lizingo gavėju BUAB „SP sistemos“, jose nurodyta Turto vertė buvo daug mažesnė – 692 881,38 Lt (200 672,31 Eur). Ieškovų teigimu, šios aplinkybės kelia abejonių, ar Sutartyje įtvirtinta Turto kaina atitiko jo rinkos vertę, todėl galėjo būti sudarytas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ veiklos tikslams ir interesams prieštaraujantis sandoris.

11Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir lygiomis dalimis priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. birželio 12 d. sutarties dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo 3 punkte buvo numatytos naujojo kliento, t. y. UAB „Pramonės pastatų valdymas“ pareigos, o 3.5 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog UAB „Pramonės pastatų valdymas“ įsipareigoja iki 2006 m. birželio 30 d. sumokėti UAB „Libra Vitalis Paslaugų Sistemos“ kompensaciją už apmokėtą turto dalį, jog kompensacijos suma yra lygi 3 078 042,84 Lt (891 462,82 Eur). Kompensacija mokama taip: 450 000 Lt (130 329 Eur) kompensacijos dalį UAB „Pramonės pastatų valdymas“ tiesiogiai perveda į UAB „Libra Vitalis Paslaugų Sistemos“ sąskaitą, o likusią 2 628 042,84 Lt (761 133,82 Eur) kompensacijos dalį UAB „Libra Vitalis Paslaugų Sistemos“ sąskaiton perveda tiesiogiai „Swedbank lizingas“, UAB ir ši suma yra suteikiama kaip kreditas UAB „Pramonės pastatų valdymas“ pagal sutartį dėl papildomo finansavimo. Įvertinant šias sutarčių nuostatas bei faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareigą mokėti UAB „Libra Vitalis Paslaugų Sistemos“ kompensaciją turėjo būtent UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir kitokio susitarimo tarp šalių nebuvo sudaryta. Atsakovo vertinimu, taip pat visiškai nepagrįsti ieškinio teiginiai, jog Sutartimi, Sutartimi dėl papildomo finansavimo bei Lizingo sutartimis šalys iš tikrųjų siekė susitarti bei susitarė ne dėl lizingo teisinių santykių tęsimo, UAB „Pramonės pastatų valdymas“ gaunant turtą valdyti ir naudotis, mokant lizingo bendrovei įmokas už neišpirktą turto dalį, tačiau iš tikro siekė sudaryti turto pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį, ką esą patvirtina „Swedbank lizingas“, UAB, naudai įforminta UAB „Pramonės pastatų valdymas“ turto hipoteka (ši aplinkybė iš esmės paneigia lizingo teisinių santykių buvimą ir patvirtina naujų pirkimo - pardavimo bei paskolinių teisinių santykių susiformavimą). Atsakovas nurodė, kad UAB „Pramonės pastatų valdymas“ priklausančio turto hipoteka užtikrinant prievolių pagal Lizingo sutartis tinkamą įvykdymą, negali būti laikoma kaip tikrąją šalių valią dėl konkrečių teisinių santykių sukūrimo paneigiantis faktas. Sudarydamos teisių ir pareigų perleidimo pagal Lizingo sutartis sutartį, sutartį dėl papildomo finansavimo bei susitarimą, kuriuo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ įsipareigojo įkeisti jam nuosavybės teisę priklausantį turtą, „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ išreiškė valią sukurti būtent lizingo teisinius santykius, ką neabejotinai patvirtina ir įsipareigojimų pagal Lizingo sutartis tinkamas vykdymas ilgiau nei dvejus su puse metų. Taip pat atsakovas nurodė, kad S. K. buvo vienintelis UAB „Pramonės pastatų valdymas“ akcininkas, kuriam neabejotinai buvo žinomos visų tarp „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarytų Lizingo sutarčių bei kitų susitarimų aplinkybės bei sąlygos.

12Atsakovas BUAB „Pramonės pastatų valdymas” pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2011 m. gegužės 30 d. turto grąžinimo - priėmimo aktu BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto administratoriui perduodant turtą „Swedbank lizingas“, UAB ginčijami sandoriai nebuvo pripažinti apsimestiniais. BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ turėjo pareigą perduoti, o „Swedbank lizingas“, UAB turėjo teisę atgauti nuosavybės teise priklausantį turtą. Kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas negali būti panaudotas bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymui, šio turto grąžinimas savininkui nepadidina įmonės skolų (kreditorių reikalavimų), priešingai – bankrutuojančiai įmonei negrąžinus svetimo turto, atsirastų prievolė atlyginti to turto vertę, atitinkamai padidėtų įmonės skolų suma, o parduoto likviduojamos įmonės turto nepakankant visiems kreditorių reikalavimams patenkinti – dar ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus patenkintų reikalavimų dalis.

13Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad pagal „Swedbank lizingas“, UAB, BUAB „SP Sistemos“ ir BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2006 m. birželio 12 d. sudarytos Sutarties dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis LT005840 ir LT004448 perleidimo sąlygas, BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ prisiėmė visas Sutarties 2.1 punkte nurodytas perduodamas teises ir pareigas (3.1 punktas), įsipareigojo sumokėti pirminiam lizingo gavėjui BUAB „SP Sistemos“ 3 078 042,84 Lt (891 462,82 Eur) kompensaciją (3.5 punktas); tinkamai vykdyti lizingo bendrovei visas Lizingo sutarties prievoles taip, kaip jas privalėjo vykdyti klientas BUAB „SP Sistemos“ (3.4 punktas); išpirkti likusią neišpirktą lizinguojamojo turto vertę, kuri yra 3 600 000 Lt (1 042 632 Eur) (3.5.1 punktas). Atsižvelgdamas į šias nuostatas, teismas nesutiko su ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad pagal Sutarties 3.5 punktą šalys esą susitarė, jog „Swedbank lizingas“, UAB sumokės BUAB „SP sistemos“ 2 628 042,84 Lt (761 133,82 Eur) kompensaciją už šio apmokėtą pagal lizingo sutartis turto dalį, o BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ – 450 000 Lt (130 329 Eur) kompensaciją, nes sumokėti visą kompensaciją įsipareigojo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“. Sutarties 3.5 punkte nurodyta aplinkybė, kad dalį kompensacijos – 2 628 042,84 Lt (761 133,82 Eur) į BUAB „SP sistemos“ sąskaitą perves „Swedbank lizingas“, UAB, vertintina atsižvelgiant į tą pačią dieną (2006 m. birželio 12 d.) tarp „Swedbank lizingas“, UAB ir BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ pasirašytą Sutartį dėl papildomo finansavimo, pagal kurią lizingo bendrovė įsipareigojo suteikti BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ paskolą ir paskolos sumą pervesti į BUAB „SP sistemos“ sąskaitą, taip sumokant BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kompensaciją pirminiam lizingo gavėjui BUAB „SP sistemos“ pagal lizingo sutartis.

14Teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendime konstatavo, kad nurodytos Sutarties sąlygos yra aiškios ir tikslios, todėl joms aiškinti netaikytinos įstatyme nurodytos sutarčių aiškinimo taisyklės; pažymėjo, jog pagal nurodytas Sutarties nuostatas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ sumokėta BUAB „SP sistemos“ naudai kompensacija neįskaičiuotina į Sutartyje nurodytą išpirktino turto vertę (3 600 000 Lt (1 042 632 Eur), o skirta tik BUAB „SP Sistemos“ mokėtoms įmokoms pagal lizingo sutartis kompensuoti, todėl atmetė kaip nepagrįstą ieškinio argumentą, jog BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ iš viso sumokėjęs UAB „SP sistemos“ ir „Swedbank lizingas“, UAB 3 774 422,36 Lt (1 093 148,27 Eur) sumą, sumokėjo netgi daugiau, nei turėjo sumokėti pagal Sutartį (3 600 000 Lt (1 042 632 Eur).

15Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Sutarties ir kitų sudarytų sutarčių sąlygos yra aiškios, sandorių šalys jas suprato ir vykdė, nusprendė, jog buvo sudaryti ir vykdomi tokie sandoriai, kokių šalys norėjo, t. y. šalis siejo finansinės nuomos teisiniai santykiai. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad ginčijamais sandoriais būtų siekiama pridengti kitą sandorį. Teismas pažymėjo, kad tai, jog prievolių pagal Lizingo sutartis tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ priklausančio turto hipoteka, nepaneigia fakto, kad šalys siekė sukurti lizingo (finansinės nuomos) teisinius santykius, nes nei teisės aktuose, nei lizingo sutartyse nenustatyta draudimo užtikrinti lizingo sutarčių tinkamą įvykdymą papildomomis prievolių užtikrinimo priemonėmis.

16Teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendime nustatė, kad BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal Lizingo sutartis, „Swedbank lizingas“, UAB 2009 m. vasario 5 d. pranešimu vienašališkai jas nutraukė ir pareikalavo sumokėti susidariusią skolą bei grąžinti Turtą. Teismo vertinimu, neįvykdžius visų Sutarties ir lizingo sutarčių sąlygų, nėra teisinio pagrindo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teisei į lizingo sutarčių pagrindu valdomus daiktus atsirasti; ieškovų nurodytos aplinkybės dėl kainos, už kurią Turtą įsigijo lizingo bendrovė, nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas. Nenustatęs turto pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties požymių ir sąlygų, taip pat fakto, kad šalys sudarė sandorius, skirtus kitam sandoriui pridengti, teismas atmetė ieškovų reikalavimus pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais ir BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teisę į Turtą.

17Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovų apeliacinį skundą, 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas ginčijamų sandorių (ne) teisėtumo dėl jų prieštaravimo juridinio asmens veiklos tikslams, procesinių normų nepažeidė, o ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį ir nurodytu pagrindu.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų kasacinį skundą, 2014 m. kovo 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikino bei grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas nesutiko su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad ginčijama Sutarties 3.5.1 sąlyga esanti aiški, todėl nekyla poreikio jos aiškinti vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Akcentavo aplinkybę, jog ieškovai nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios nuosekliai laikėsi pozicijos, jog visa neišpirkta Turto vertė Sutarties sudarymo dieną buvo 3 600 000 Lt (1 042 632 Eur), jog BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ yra šią sumą sumokėjusi, teikė tokią poziciją pagrindžiančius argumentus (turto vertės nustatymo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog Turto vertė vertinimo dieną buvo 3 660 000 Lt, tačiau šis įrodymas įvertintas nebuvo ir dėl jo reikšmės, aiškinant Sutarties 3.5.1 punkto nuostatas, nepasisakyta). Be to, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neišsiaiškinta atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB nuomonė dėl ginčo Sutarties 3.5.1 punkto turinio. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės prieštaravo ir paties atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB pozicijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog atsakovas savo nuosavybės teisę į Turtą grindžia ne netinkamu BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymu, bet tuo pagrindu, kad BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ negrąžino 2006 m. birželio 12 d. sutartimi dėl papildomo finansavimo jam suteiktos paskolos, kurios dalis buvo skirta kompensacijai BUAB „SP sistemos“ pagal Sutarties 3.5 punktą sumokėti. Sprendė, kad bylą nagrinėję teismai šių dviejų sutarčių sudarymo aplinkybių ir šalių įsipareigojimų pagal jas ryšio netyrė bei nevertino. Kasacinio teismo vertinimu, ieškovams ginčijant Sutarties 3.5.1 punkte įtvirtintos sąlygos turinį, o atsakovui dėl šios Sutarties nuostatos ilgą laiką nepateikus aiškios pozicijos, bylą nagrinėjusiems teismams dėl Sutarties 3.5.1 punkto formuluotės ir joje įtvirtintos bendros neišpirktos Turto vertės turėjo kilti abejonių, kurios turėjo būti pašalintos, taikant pirmiau aptartas sutarčių aiškinimo taisykles ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tiriant byloje pateiktus įrodymus ir nustatant reikšmingas byloje kilusiam ginčui spręsti faktines aplinkybes.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę tiek Sutarties ir lizingo sutarčių sudarymo aplinkybes (BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ perėmė pirminio lizingo gavėjo BUAB „SP sistemos“ teises ir pareigas), tiek ir jų vykdymo ypatumus (BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ sumokėjo BUAB „SP sistemos“ naudai kompensaciją, ilgą laiką vykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus), pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti šių sandorių apsimestiniais (CK 1.87 straipsnis).

20Atsižvelgdamas į tai, kad byloje pareikštam vienam iš reikalavimų – pripažinti BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teisę į Turtą – išspręsti, be kita ko, reikšminga nustatyti, kokia buvo Turto vertė Sutarties sudarymo metu, kasacinis teismas nurodė, kad byloje būtina surinkti ir ištirti Turto vertę, buvusią Sutarties sudarymo metu, patvirtinančius įrodymus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad Turto vertės pokyčio iki ginčo sutarčių sudarymo tyrimas ir vertinimas šiuo atveju nesusijęs su byloje pareikštais reikalavimais, todėl bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai netirtas.

21II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

22Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

23Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų prašymą skirti ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti, pažymėjo, jog toks prašymas buvo išspręstas teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi. Akcentavo, kad ginčo turto pagerinimo darbų apimties ir vertės nustatymas nėra šios bylos dalykas ir todėl nenagrinėtinas. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro būtent ginčo turto vertės įrodymų įvertinimas sutarties sudarymo momentu, t. y. 2006 m. birželio 12 d. Tokie įrodymai – turto vertės nustatymo pažyma Nr. VRM-60580 – pateikti į bylą. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovų argumentą, jog nagrinėjamu atveju įrodinėjimo prasme reikšminga tik ekspertizė. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo eigoje ieškovai nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą apie esminį ginčo turto vertės skirtumą nuo nurodytos byloje esančioje turto vertinimo ataskaitoje. Šių aplinkybių pagrindu teismas atmetė ieškovų prašymą skirti ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos byloje nutarties turinį, konstatavo, jog kasacinis teismas atmetė ieškovų argumentus dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, todėl liko spręstinas tik klausimas dėl 2006 m. birželio 12 d. sutarties 3.5.1 p. aiškinimo bei BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymo apimties.

24Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovų argumentais, jog kompensacijos suma įskaičiuotina į likusią neišpirktą Turto vertę ir bendra neišpirkta Turto vertė – 3 600 000 Lt (1 042 632 Eur); jog BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ sumokėjo BUAB „SP sistemos“ 3 078 042,84 Lt (891 462,82 Eur) kompensaciją, o atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB – 696 379,52 Lt (301 685,44 Eur) įmokų už Turtą, t. y. iš viso 3 774 422,36 Lt (1 093 148,27 Eur). Atsakovas patvirtino, jog minėtame Sutarties punkte nurodyta kompensacijos suma nereiškė, kad tokią sumą pradinis lizingo gavėjas jau buvo sumokėjęs pagal lizingo sutartis. Kompensacijos suma buvo nustatyta įvertinus ginčo turto rinkos vertę, nustatytą UAB „Lituka“ ir Ko vertinimo išvadoje, bei įvertinus tai, jog yra perleidžiami ne tik įsipareigojimai pagal lizingo sutartis, bet ir turtinės teisės į nekilnojamą daiktą. Ginčijamos sutarties 3.5.1 p. nurodyta suma – 3 600 000 Lt (1 042 632 Eur) sudarė kompensacijos sumą, kurią naujasis lizingo gavėjas turėjo sumokėti pradiniam lizingo gavėjui, ir neišpirkta lizinguojamo turto vertė (3 078 042,84 Lt + 521 957,16 Lt). Teismas pažymėjo, jog ginčijamos sutarties 3.5.1 punkte aiškiai nurodyta, jog 3 600 000 Lt (1 042 632 Eur) suma yra perduodamo turto vertė Sutarties sudarymo dieną, bet ne neišpirkto turto vertė, kaip nurodo ieškovai. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis apie įsiskolinimą pagal lizingo sutartis bei pagal Sutartį dėl papildomo finansavimo, nustatė, kad visa mokėtina suma sudaro 4 527 437,11 Lt (1 311 236,42 Eur), o sumokėta – 893 567,86 Lt (258 795,14 Eur). Tokiu būdu likęs įsiskolinimas sudaro 3 633 869,25 Lt (1 052 441,28 Eur). Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų argumentus, jog BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ yra tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimus ir sumokėjęs visą Turto vertę. Kompensacijos sumai sumokėti BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ buvo sudaręs su „Swedbank lizingas“, UAB sutartį dėl 761 133,82 Eur paskolos, tačiau savo įsipareigojimų pagal šią sutartį paskolos davėjui „Swedbank lizingas“, UAB nėra įvykdęs, todėl negali būti laikomas tinkamai atsiskaitęs už Turtą. Neįvykdžius visų Sutarties ir lizingo sutarčių sąlygų, nėra teisinio pagrindo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teisei į lizinguojamus daiktus (Turtą) atsirasti.

25III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26Apeliaciniu skundu ieškovai S. K., UAB „L & M Vilnius“, L & M International Trading LTD prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, nenustatė ginčo turto vertės, o tai nulėmė bylos esmės neatkleidimą ir neteisingą ginčo išsprendimą. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą byloje atlikti ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti ir tuo apribojo ieškovų teisę įrodinėti savo argumentus. Teismas padarė analogišką pažeidimą, dėl kurio byla Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Teismas nepašalino ieškovų iškeltų abejonių dėl turto vertės ir jos pokyčio. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
  2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB pateiktus išvestinius duomenis apie UAB „Pramonės pastatų valdymas“ atliktus mokėjimus „Swedbank lizingas“, UAB naudai, nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą išreikalauti pirminius mokėjimus pagrindžiančius dokumentus. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik 2014 m. rugpjūčio 13 d. pažyma, kurioje neatspindėtas atliktų mokėjimo paskirstymas (jo pagrįstumas ir teisėtumas).
  3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad sutarties 3.5 punkte nurodyta kompensacijos suma akivaizdžiai negali būti laikoma turto išpirkimo įmoka. Teismas nenurodė, kokią prasmę suteikė šiai kompensacijai. Teismo išvados iš esmės atitinka anksčiau bylą nagrinėjusių teismų neteisėtą išvadą, esą neišpirkto turto vertė sudaro net 6 678 042,84 Lt (1 934 094,89 Eur) sumą. Teismas, konstatavęs vienokias faktines aplinkybes, padarė pastarosioms prieštaraujančią išvadą. Teismas, aiškindamas ginčo sutarties sąlygas, nepagrįstai turto išpirkimą susiejo su prievolių pagal papildomo finansavimo sutartį vykdymo aplinkybėmis.

27Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad skundo argumentai dėl bylos esmės neatskleidimo nepagrįsti, kadangi turto vertę, buvusią ginčijamo sandorio sudarymo metu, patvirtina į bylą pateikta turto vertės nustatymo ataskaita. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad lizingo gavėjo sumokėtas įmokas paskirsčius kitaip, jis būtų laikomas visiškai atsiskaitęs už lizingo objektus, kadangi šalys susitarė įmokas pagal sudarytas sutartis sumokėti dalimis. Ieškovai neįrodė sumokėję visas įmokas su palūkanomis ir delspinigiais. Iš į bylą pateiktų sutarčių bei lizingo bendrovės pateiktų paaiškinimų yra akivaizdu, kokias sumas turėjo sumokėti lizingo gavėjas, kad įgytų nuosavybės teisę į lizinguojamą turtą, todėl apeliantų išvedžiojimai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė buvusiam lizingo gavėjui mokamos kompensacijos reikšmės ar prasmės, yra nepagrįsti. Atsakovo nuomone, ieškovai neįrodė, kad ginčijami šalių susitarimai būtų sudaryti pažeidžiant sutarčių laisvės principą. Bylos duomenys patvirtina, kad lizingo gavėjui pažeidus sutartį, lizingo davėjas pasirinko sutartyse ir įstatyme numatytą pažeistų teisių gynimo būdą.

28Atsakovas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

31Dėl esminių faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

32Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Hansa lizingas“, kurio teisių perėmėjas yra atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB, ir UAB „Libra Vitalis Paslaugų Sistemos“, kurio teises perėmė UAB ,,SP sistemos“, 2004 m. sausio 27 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT004448, o 2004 m. kovo 19 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT005840. 2006 m. birželio 12 d. UAB „Hansa lizingas“, UAB „Libra Vitalis Paslaugų Sistemos“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarė sutartį dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis Nr. LT005840 ir Nr. LT004448 perleidimo, kurios pagrindu naujasis lizingo gavėjas UAB „Pramonės pastatų valdymas“ įgijo teisę valdyti ir naudoti lizingo sutarčių dalyką – UAB „Hansa lizingas“ nuosavybės teise priklausantį turtą – gamybines patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 5-1, nuo 6-1 iki 6-9, kurių bendras plotas 633,14 kv. m., unikalus Nr. ( - ), gamybines patalpas, pažymėtas indeksais 2-1, nuo 4-1 iki 4-14, kurių bendras plotas 546,74 kv. m., unikalus Nr. ( - ), pastatą – smulkiųjų serijų cechą, kurio bendras plotas 1 548,33 kv. m., unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Pagal sutarties sąlygas atsakovas UAB „Pramonės pastatų valdymas“ perėmė ankstesnio lizingo gavėjo UAB „Libra Vitalis Paslaugų Sistemos“ teises ir pareigas pagal lizingo sutartis (3.1 punktas), ankstesniam lizingo gavėjui įsipareigojo sumokėti 3 078 042,84 Lt (891 462,82 Eur) kompensaciją (3.5 punktas), lizingo bendrovei įsipareigojo vykdyti prievoles taip, kaip jas pagal sutartis privalėjo vykdyti UAB „Libra Vitalis Paslaugų Sistemos“ (3.4 punktas). Sutarties 3.5.1 punktu šalys susitarė, kad kompensacijos suma ir neišpirkto turto vertė yra 3 600 000 Lt (1 042 632 Eur). Naujasis lizingo gavėjas sutarto dydžio kompensaciją pradiniam lizingo gavėjui įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatyta tvarka: 450 000 Lt (130 3298 Eur) savo lėšomis, o likusią dalį – lizingo bendrovės paskolintomis lėšomis. Tą pačią dieną (2006 m. birželio 12 d.) tarp UAB „Hansa Lizingas“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ buvo pasirašytas priedas prie lizingo sutarčių Nr. LT034510 ir Nr. LT034517 – sutartis dėl papildomo finansavimo, kurios pagrindu atsakovui UAB „Pramonės pastatų valdymas“ buvo suteiktas 761 133,83 Eur kreditas, skirtas dalies kompensacijos, mokėtinos už UAB „Libra Vitalis Paslaugų Sistemos“ pagal lizingo sutartis apmokėtą turto dalį, sumokėjimui. Atsakovui UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų (nemokant įmokų pagal lizingo sutartis), atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB 2009 m. sausio 5 d. išsiuntė lizingo gavėjui pretenziją dėl įsiskolinimo padengimo, o 2009 m. vasario 5 d. pranešimu lizingo sutartis vienašališkai nutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi UAB „Pramonės pastatų valdymas“ iškėlė bankroto bylą. 2011 m. gegužės 30 d. turto grąžinimo – priėmimo aktu BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto administratorius perdavė atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB lizingo objektus – ginčo Turtą. Ieškovai BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditoriai L & M International Trading LTD, S. K. ir UAB „L & M Vilnius“ pirmosios instancijos teismui pateiktu netiesioginiu ieškiniu prašė atsakovų sudarytas lizingo sutartis, sutartį dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo ir sutartį dėl papildomo finansavimo pripažinti apsimestiniais sandoriais, kuriais buvo dengiami tarp šalių susiklostę pirkimo – pardavimo išsimokėtinai teisiniai santykiai, taip pat prašė pripažinti atsakovui BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teisę į lizingo objektus (Turtą).

33Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškovų ieškinys buvo atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas nurodė, jog ieškovams ginčijant sutarties dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo 3.5.1 punkte įtvirtintos sąlygos turinį, o atsakovui dėl šios sutarties nuostatos ilgą laiką nepateikus aiškios pozicijos, bylą nagrinėjusiems teismams dėl Sutarties 3.5.1 punkto formuluotės ir joje įtvirtintos bendros neišpirktos Turto vertės turėjo kilti abejonių, kurios turėjo būti pašalintos taikant sutarčių aiškinimo taisykles ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tiriant byloje pateiktus įrodymus ir nustatant reikšmingas byloje kilusiam ginčui spręsti faktines aplinkybes. Kasacinis teismas nurodė, jog byloje būtina surinkti ir ištirti ginčo Turto vertę, buvusią šios Sutarties sudarymo metu, patvirtinančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo tinkamai nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylai aplinkybės, susijusios su Turto verte, bylą nagrinėjant iš naujo, ginčo šalys buvo įpareigotos pateikti duomenis, susijusius su ginčo turto verte, buvusia Sutarties sudarymo metu. Kasacinis teismas savo 2014 m. kovo 10 d. nutartyje taip pat akcentavo, kad ieškovų kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėjusių teismų išvados, kad tiek Sutartis, tiek lizingo sutartys sudarytos, siekiant sukurti lizingo teisinius santykius, esą padarytos nesurinkus ir neištyrus byloje reikšmingų įrodymų. Kasacinis teismas, be kita ko, nurodė, jog bylą nagrinėję teismai, įvertinę tiek sutarties dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo ir lizingo sutarčių sudarymo aplinkybes (BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ perėmė pirminio lizingo gavėjo BUAB „SP sistemos“ teises ir pareigas), tiek ir jų vykdymo ypatumus (BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ sumokėjo BUAB „SP sistemos“ sumokėtų įmokų kompensaciją, ilgą laiką vykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus), pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti šių sandorių apsimestiniais (CK 1.87 straipsnis). Kasacinis teismas išaiškino, jog bylą nagrinėję teismai pagal suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą tinkamai kvalifikavo teisinį santykį, kadangi ieškinio reikalavimas buvo ne panaikinti ginčijamus sandorius, o pripažinti juos negaliojančiais tuo pagrindu, jog jie buvo sudaryti kitiems sandoriams pridengti. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje pareikštam vienam reikalavimų – pripažinti BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teisę į ginčo Turtą – išspręsti, be kita ko, reikšminga nustatyti, kokia buvo jo vertė sutarties dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo sudarymo metu, kasacinis teismas konstatavo, jog byloje būtina surinkti ir ištirti Turto vertę, buvusią sutarties sudarymo metu, patvirtinančius įrodymus. Tačiau kasacinis teismas kartu pažymėjo, kad Turto vertės pokyčio iki ginčo sutarčių sudarymo tyrimas ir vertinimas šiuo atveju nesusijęs su byloje pareikštais reikalavimais, todėl bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai buvo netirtas.

34Šioje byloje priimtos kasacinio teismo nutarties turinys įgalina daryti išvadą, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokiu būdu apibrėžė pakartotinio bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas, kad iš naujo nagrinėjant bylą reikia įvertinti ieškovų reikalavimo pripažinti BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teisę į Turtą – lizingo objektu buvusius nekilnojamojo turto vienetus – pagrįstumą. Šio reikalavimo kontekste būtina įvertinti šalių susitarimo (sutarties dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo) esmę, kiek tai susiję su ginčo Turto išpirkimo kainos nustatymu, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis nustatyti minėtos Sutarties 3.5.1 punkto sąlygos turinį, t. y. sutartinę Turto išpirkimo kainą. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė ištirti šalių sudarytų sutarčių (dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo ir dėl papildomo finansavimo) sudarymo ir vykdymo aplinkybes, jų tarpusavio ryšį, kas leistų svarstyti nuosavybės į turtą įgijimo galimybę. Tokiu būdu apibrėžus pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, aptariamu atveju nevertintinos ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai tiek dėl ginčijamų sandorių pripažinimo apsimestiniais, tiek dėl jų panaikinimo kitais įstatyme nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais, t. y. ginčo sandorių teisiniu kvalifikavimu.

35Dėl Turto vertės

36Nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios ieškovai laikėsi nuoseklios pozicijos, kad visa neišpirkta Turto vertė Sutarties sudarymo dieną buvo 3 600 000 Lt (1 042 632 Eur), teigdami, jog lizingo gavėjas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ šią sumą yra sumokėjęs (Turtą išpirkęs). Atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB atsikirtimų esmę sudarė jo nurodytos aplinkybės, jog sutarties dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo sudarymo metu dar neišpirkta lizingo objektų vertė buvo 521 957,16 Lt (151 169,24 Eur), kuri apskaičiuota iš visos turto vertės (3 600 000 Lt arba 1 042 632 Eur) atėmus buvusiam lizingo gavėjui BUAB „SP sistemos“ sumokėtą kompensaciją, tačiau, atsakovo teigimu, Turtas jam priklauso nuosavybės teise, kadangi juo buvo užtikrintas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ įsipareigojimų pagal šios bendrovės ir atsakovo 2006 m. birželio 12 d. sutartį dėl papildomo finansavimo, kuria BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ suteikta 761 133,82 Eur paskola, vykdymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo aplinkybę, jog aiškinant atsakovų susitarimo esmę turėjo būti įvertintos aplinkybės dėl Turto vertės, buvusios sutarties dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo sudarymo metu, o turto vertės pokyčio iki Sutarties sudarymo klausimas nėra susijęs su byloje pareikštais reikalavimais. Pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, jog Turto vertę, buvusią ginčui aktualiu metu, pagrindžia į bylą atsakovo pateiktas UAB „Lituka“ ir Ko atliktas Turto vertinimas. Teismo aiškinimu, ieškovai nepateikė kitokią ginčo Turto kainą (vertę) pagrindžiančių duomenų, kas sudarytų prielaidas abejoti turto vertintojo nustatytos kainos tikrumu, todėl atmetė ieškovų prašymą byloje skirti ekspertizę Turto vertei nustatyti. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, atmetęs prašymą dėl ekspertizės, apribojo jų įrodinėjimo galimybes, kas nulėmė bylos esmės neatkleidimą ir neteisingą ginčo išsprendimą Apeliantų nuomone, teismas padarė analogišką pažeidimą, dėl kurio byla Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Be to, teismas nepašalino ieškovų iškeltų abejonių dėl Turto vertės ir jos pokyčio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais.

37Teisėjų kolegija pažymi, jog eksperto išvada – viena iš civiliniame procese leistinų rašytinių įrodinėjimo priemonių. Ekspertizę skiria teismas savo ar byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, kad išsiaiškintų bylos nagrinėjimo metu kylančius klausimus, kuriems reikia specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės paskyrimas reiškia, kad byloje dalyvaujantys asmenys turės papildomų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, taip pat pailgės bylos nagrinėjimo trukmė, nes paprastai, paskyrus ekspertizę, bylos nagrinėjimas sustabdomas iki tol, kol ekspertas (kompetentinga ekspertizės įstaiga) pateiks ekspertizės išvadą (CPK 164 straipsnio 2 punktas). Dėl to kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, jog jos atlikimas yra tikslingas ir jos paskyrimas atitiks pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005; 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014). Dalyvaujantis byloje asmuo, prašydamas teismo skirti ekspertizę tam tikram klausimui išsiaiškinti, turi tokį reikalavimą motyvuoti, nurodyti, kokias reikšmingas bylai aplinkybes ekspertas turėtų nustatyti ir kokių specialių žinių tam reikia, o teismas, spręsdamas dėl ekspertizės paskyrimo, turi atsižvelgti tiek į ekspertizę prašančio paskirti asmens argumentus, tiek ir šalių reikalavimų bei atsikirtimų į juos pobūdį, byloje pateiktus įrodymus, taip pat įvertinti, kokią įtaką eksperto išvada turėtų teisingam bylos išsprendimui. Tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).

38Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).

39Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas L&M International Trading LTD pirmosios instancijos teismo prašė paskirti ekspertizę, siūlydamas pavesti ekspertui atsakyti į tokius klausimus: kokie statybos darbai ginčo patalpose buvo faktiškai atlikti laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 12 d. iki 2011 m. gegužės 30 d.; kokia nurodytų statybos darbų vertė, nustatyta buhalterinės apskaitos dokumentuose; kokie ir kokios vertės pagal buhalterinės apskaitos dokumentus ginčo patalpų pagerinimai (dėl statybos darbų) gali būti atskirti be žalos turtui padarymo, o kurie ir kokios vertės – negali; teismo ekspertui pateikus išvadas pirmiau nurodytais klausimais, byloje skirti teismo ekspertizę, pavedant ekspertui atsakyti į klausimą, kokia buvo ginčo Turto rinkos vertė 2006 m. birželio 12 dieną. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė nurodęs, jog byloje nėra sprendžiami klausimai, susiję su patalpų remontu ar jų pagerinimo verte. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju reikšmingas tik Turto vertės, buvusios ginčijamų sandorių sudarymo metu, klausimas, o byloje yra pateikti duomenys apie turto vertę ginčui aktualiu laikotarpiu (t. 4, b. l. 253-254). Apskųstame 2015 m. sausio 12 d. sprendime pirmosios instancijos teismas papildomai nurodė, kad ieškovai nepateikė duomenų, sudarančių prielaidą abejoti atsakovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta Turto verte. Teisėjų kolegija, ieškovų apeliacinio skundo argumentų kontekste įvertinusi nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas, konstatuoja, jog jos atitinka aukščiau cituotą kasacinio teismo praktiką ekspertizės skyrimo klausimais. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo objektyvių duomenų, paneigiančių atsakovo pateikto vertinimo išvadas dėl Turto vertės ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netenkinti prašymo dėl ekspertizės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog kiti ieškovų suformuluoti klausimai, pavestini atsakyti ekspertui, nėra susiję su byloje sprendžiamo ginčo dalyku. Pažymėtina, jog byloje nesprendžiami klausimai, susiję su patalpų pagerinimu, atliktu prieš ir/ar po ginčijamų sandorių sudarymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šioje byloje priimtos nutarties turinys leidžia daryti išvada, jog ginčo Turto vertė, buvusi ginčijamų sandorių sudarymo metu, nustatytina tik tuo aspektu, kiek tai susiję su sutarties dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo 3.5.1 punkto sąlygos aiškinimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog netenkindamas prašymo dėl ekspertizės skyrimo pirmosios instancijos teismas esą apribojo ieškovų įrodinėjimo galimybes. Pažymėtina, jog minėto prašymo netenkinimas nepaneigė ieškovų teisės galimą turto vertės neatitiktį ginčijamų sandorių turiniui ar faktinei ginčo patalpų būklei įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz., pateikiant tokios rūšies rašytinį įrodymą – turto vertės nustatymo išvadas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ir nustatytas bylos aplinkybes, laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas skirti ekspertizę, nepažeidė jos skyrimą reglamentuojančių proceso teisės normų ir ginčo šalių rungimosi principo, nesuvaržė ieškovų procesinės teisės į teisminę gynybą.

40Dėl ginčijamos sutarties sąlygos aiškinimo

41Teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; kt.).

42Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl UAB „Hansa lizingas“, UAB „Libra Vitalis Paslaugų Sistemos“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2006 m. birželio 12 d. sudarytos sutarties dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo 3.5.1 punkte įtvirtintos lizingo sutarčių pagrindu perduodamo valdyti turto vertės ir su tuo susijusių naujojo lizingo gavėjo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ įsipareigojimų lizingo davėjui dydžio. Minėta, kad ieškovų pozicijos esmę sudaro tai, jog visa neišpirkta ginčo Turto vertė sutarties sudarymo dieną buvo 3 600 000 Lt (1 042 632 Eur), taip pat jog lizingo gavėjas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ yra iš viso sumokėjęs už Turtą 3 774 422,36 Lt (1 093 148,27 Eur). Atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB teigimu, Sutarties sudarymo metu neišpirkta lizingo objektų vertė buvo 521 957,16 Lt (151 169,24 Eur), kuri apskaičiuota iš visos turto vertės (3 600 000 Lt arba 1 042 632 Eur) atėmus buvusiam lizingo gavėjui BUAB „SP sistemos“ sumokėtą kompensaciją. Šio atsakovo aiškinimu, ginčo turtas jam priklauso nuosavybės teise, nes juo buvo užtikrintas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ įsipareigojimų pagal jo ir tos bendrovės 2006 m. birželio 12 d. sutartį dėl papildomo finansavimo, kuria BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ suteikta 761 133,82 Eur paskola, vykdymas.

43Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ginčijamos sutarties sąlygas, konstatavo, kad sutarties 3.5 punkte nurodyta kompensacijos suma negali būti laikoma turto išpirkimo įmoka. Teismo vertinimu, pagal ginčijamos sutarties 3.5.1 punktą šalys susitarė, kad 3 600 000 Lt (1 042 632 Eur) yra kompensacijos suma ir neišpirkto turto vertė pagal lizingo sutartį, kas ir sudarė ginčo turto vertę Sutarties sudarymo momentu. Apeliantai su šiomis teismo išvadomis nesutiko. Nurodė, kad teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Pasak apeliantų, teismas nenurodė, kokią prasmę suteikė šiai kompensacijai, o teismo išvados iš esmės atitinka anksčiau bylą nagrinėjusių teismų neteisėtą išvadą, esą neišpirkto turto vertė sudaro 6 678 042,84 Lt (1 934 094,89 Eur) sumą. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Apeliantų akcentuojamų teismo išvadų turinys neleidžia teigti, kad teismas būtų sprendęs, jog šalys susitarė dėl turto išpirkimo įmokos, siekiančios net 6 678 042,84 Lt (1 934 094,89 Eur) sumą. Apskųstajame sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, jog ginčui aktualiu metu ginčo šalys susitarė dėl lizingo objektų vertės – 3 600 000 Lt (1 042 632 Eur). Pirmosios instancijos teismo atliktas ginčijamos sutarties sąlygos aiškinimas atitinka anksčiau cituotos kasacinio teismo praktikos kriterijus. Šalys sutartimi dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo susitarė, kad naujasis lizingo gavėjas UAB „Pramonės pastatų valdymas“ prisiima visas jam perduodamas teises ir pareigas (3.1 punktas), įsipareigoja lizingo bendrovei tinkamai vykdyti lizingo sutarties prievoles taip, kaip jas privalėjo vykdyti klientas (pirminis lizingo gavėjas) (3.4 punktas), įsipareigoja iki 2006 m. birželio 30 d. sumokėti klientui kompensaciją už apmokėtą turto dalį. Kompensacijos suma lygi 3 078 042,84 Lt. Kompensacijos dalį – 2 628 042,84 Lt lizingo davėjas perves į UAB „Libra Vitalis Paslaugų Sistemos“ sąskaitą per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo, o likusią 450 000 Lt sumą naujasis lizingo gavėjas perves UAB „Libra Vitalis Paslaugų Sistemos“ per tris darbo dienas (3.5 punktas). Naujasis klientas (UAB „Pramonės pastatų valdymas“) laiko, kad kompensacijos suma ir neišpirkta turto vertė – 3 600 000 Lt pagal lizingo sutartis sudaro perduodamo turto vertę šios sutarties pasirašymo momentu (3.5.1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminė nurodytų sąlygų turinio analizė sudaro pagrindą išvadai, jog šalys susitarė dėl 3 600 000 Lt (1 042 632 Eur) lizingo objektų vertės. Šią aplinkybę papildomai patvirtina atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB į bylą pateikta 2006 m. birželio 12 d. turto vertės nustatymo ataskaita Nr. VRM-60580 (t. 1, b. l. 103-111), kurioje nurodyta, jog turto vertė 2006 m. gegužės 17 d. buvo 3 660 000 Lt (1 060 009,20 Eur). Taigi ši vertintojo nustatyta vertė iš esmės atitinka šalių Sutartyje aptartą ginčo objektų vertę. Ta aplinkybė, jog turto vertės nustatymo ataskaita buvo parengta ginčijamos Sutarties sudarymo dieną, leidžia daryti išvadą, jog tiek ginčo objektų vertė, aptarta Sutarties 3.5.1 punkte, tiek kompensacijos pradiniam lizingo gavėjui dydis, buvo nustatyti šio dokumento pagrindu, o pats turto vertinimas atliktas Sutarties sudarymo tikslu. Minėta, jog pagal kasacinio teismo suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles neaiškios sutarties sąlygos negali būti aiškinamos izoliuotai nuo kitų sutarties nuostatų, jos vertintinos kitų sąlygų, sudarytų ir vykdytų sandorių bei kitų reikšmingų aplinkybių kontekste. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo Sutarties sudarymo metu (pagal pirminio lizingo gavėjo vykdytas lizingo sutartis) neišpirkta turto vertė sudarė 253 418,28 Lt (73 395,01 Eur) sumą pagal lizingo sutartį Nr. LT005840 ir 268 538,88 Lt (77 774,24 Eur) sumą pagal lizingo sutartį Nr. LT04448. Prieš pat ginčijamos Sutarties sudarymą (2006 m. birželio 12 d.) buvo atliktas Turto vertinimas, kurio išvados patvirtina, kad ginčo objektų rinkos vertė siekė maždaug 3 660 000 Lt (1 060 009,20 Eur). Akivaizdu, jog tokios vertės nekilnojamojo turto objektų perdavimas valdyti naujajam lizingo gavėjui vien už kainą, lygią pirminio lizingo gavėjo faktiškai neišpirktai turto vertei (tik nesumokėtų įmokų sumai), pažeistų pirminio lizingo gavėjo interesus ir šiam būtų akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas. Nepagrįstos apeliantų abejonės dėl aplinkybės, jog ginčijama Sutartimi buvo susitarta dėl daug didesnės turto vertės, nei su lizingo bendrove buvo susitaręs pirminis lizingo gavėjas. Vertinant kasacinio teismo šioje byloje priimtos nutarties turinį, pažymėtina, jog lizingo objektų vertės pokytis nuo šio Turto perdavimo pirminiam lizingo gavėjui iki ginčijamos Sutarties sudarymo ar iki lizingo sutarčių nutraukimo yra už nagrinėjamos bylos ribų. Kita vertus, minėta aplinkybė nepaneigia prieš pat ginčijamos Sutarties sudarymą atlikto turto vertinimo išvadų dėl to turto rinkos kainos. Toks ryškus Turto kainos ir pirminio lizingo gavėjo neišpirktos turto vertės skirtumas ir nulėmė poreikį susitarti dėl kompensacijos šiam lizingo gavėjui. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perėmėjo teisių ir pareigų apimtis nesiskyrė nuo pirminio lizingo gavėjo teisių ir pareigų. Taigi ir pirminis lizingo gavėjas, tuo atveju, jeigu neperleistų teisių ir pareigų kitam ūkio subjektui ir tinkamai įvykdytų lizingo sutartis, įgytų (galėtų įgyti) nuosavybės teisę į lizingo objektus. Todėl teisėjų kolegija pažymi, jog pirminio lizingo gavėjo teisėti interesai buvo ne tik siekis atgauti lizingo bendrovei sumokėtas lizingo įmokas, tačiau reikalauti kompensacijos, kurios dydis būtų susietas su realia šio turto rinkos verte. Šią aplinkybę patvirtina lizingo bendrovės argumentas, jog aptartos kompensacijos dydis nėra lygus pirminio lizingo gavėjo sumokėtų lizingo įmokų sumai. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog šalys susitarė dėl kompensacijos, kurią sudarė Turto rinkos vertės ir pagal lizingo sutartis neišmokėtos vertės (neįvykdytų įsipareigojimų dalies) skirtumas, o turto vertę atitinkamai sudarė sutartos kompensacijos ir neišmokėtos turto vertės suma (3 078 042,84 Lt + 521 957,16 Lt). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai pagrįstai kelia kompensacijos reikšmės klausimą, kadangi pirmosios instancijos teismas atskirai šios aplinkybės neakcentavo. Kita vertus, šioje nutarties dalyje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog apeliantai nepagrįstai turto vertę sutapatino su jo išpirkimo kaina, teigdami, esą sumokėjus nurodytą vertę (3 600 000 Lt (1 042 632 Eur) lizingo gavėjas įgijo nuosavybės teisę į lizingo objektus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek nustatytos aplinkybės, tiek sisteminė Sutarties nuostatų analizė įgalina daryti išvadą, jog vertinamojoje Sutarties sąlygoje (3.5.1 punktas) daiktų vertė nurodyta (ir šalių buvo aptarta) tik kompensacijos pradiniam lizingo gavėjui dydžio nustatymo tikslu. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškindamas ginčijamos Sutarties sąlygas, padarė pagrįstą išvadą dėl lizingo objektų (Turto) vertės šios Sutarties sudarymo momentu. Dėl reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę į lizingo objektus (Turtą)

44Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Lizingo sutartyse, iš kurių kylančias teises ir pareigas ginčijama Sutartimi perėmė BUAB „Pramonės pastatų valdymas“, įtvirtintos tokio paties turinio sąlygos (lizingo sutarties Nr. LT034510 3.1, 10.2 punktai, lizingo sutarties Nr. LT034517 2.7 punktas ir kt.). Ieškovai nurodė, kad ginčijamų sutarčių pagrindu šalių sutarta visa neišpirkta ginčo turto vertė sutarties sudarymo dieną buvo 3 600 000 Lt (1 042 632 Eur), o BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ yra sumokėjęs 3 774 422,36 Lt (1 093 148,27 Eur), t. y. BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ pirminiam lizingo gavėjui sumokėjo 3 078 042,84 Lt (891 462,82 Eur) kompensaciją, o lizingo bendrovei – 696 379,52 Lt (201 685,44 Eur) įmokų. Tokių duomenų pagrindu, ieškovų nuomone, konstatuotina, kad BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ įvykdė savo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, kas sudaro pagrindą pripažinti šiai bendrovei nuosavybės teisę į lizingo objektus. Pirmosios instancijos teismas su tokia ieškovų pozicija nesutiko, pažymėdamas, jog Sutartyje nurodyta 3 600 000 Lt (1 042 632 Eur) suma yra perduodamo turto rinkos vertė Sutarties sudarymo dienai, bet ne neišpirkto turto vertė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB pateiktus įrodymus apie lizingo sutarčių ir sutarties dėl papildomo finansavimo vykdymo eigą bei lizingo gavėjo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ įsiskolinimų dydį, konstatavo, kad šios sutartys nebuvo tinkamai įvykdytos, todėl lizingo bendrovė pagrįstai ir teisėtai sutartis nutraukė ir iš lizingo gavėjo atsiėmė lizingo objektus, taigi ir lizingo gavėjo nuosavybei į lizingo objektus atsirasti šiuo atveju nebuvo pagrindo. Apeliantai, nesutikdami su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, aiškindamas ginčo Sutarties sąlygas ir jos bei lizingo sutarčių vykdymo aplinkybes, nepagrįstai turto išpirkimą susiejo su prievolių pagal 2006 m. birželio 12 d. sutartį dėl papildomo finansavimo vykdymo aplinkybėmis. Apeliantų taip pat nurodyta, jog teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti pirminius įrodymus apie atsakovų sudarytų sutarčių vykdymo eigą – duomenis apie įmokų mokėjimą ir jų paskirstymą. Apeliantų nuomone, abejonių dėl gautų įmokų paskirstymo (tarp lizingo sutarčių ir sutarties dėl papildomo finansavimo) nepašalina vien lizingo bendrovės pateiktas įrodymas – 2014 m. rugpjūčio 13 d. pažyma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti minėtiems apeliacinio skundo argumentams.

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartyje, kuria panaikinus ankstesnius teismų procesinius sprendimus, byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodyta ištirti šalių sudarytų sutarčių (dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo ir dėl papildomo finansavimo) sudarymo bei vykdymo aplinkybes, jų tarpusavio ryšį, kas leistų svarstyti nuosavybės teisės į turtą įgijimo galimybę. Teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantai iš esmės neneigia BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ pagal sudarytas sutartis prisiimtų įsipareigojamų lizingo bendrovei nevisiško įvykdymo fakto. Nustatyta, kad sutarties dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo sudarymo metu neišpirkta ginčo turto vertė sudarė 253 518,28 Lt (73 423,97 Eur) pagal lizingo sutartį Nr. LT005840 (po sutarties sudarymo numeris pakeistas į LT034510) ir 268 538,88 Lt (77 774,24 Eur) pagal lizingo sutartį Nr. LT04448 (po sutarties sudarymo numeris pakeistas į LT034517). Minėta, jog ginčo Sutartimi šalys susitarė, kad naujasis lizingo gavėjas pirminiam lizingo gavėjui sumokės kompensaciją – 450 000 Lt (130 329 Eur) nuosavomis lėšomis ir likusią dalį – 2 628 042,84 Lt (761 133,82 Eur) lizingo bendrovės paskolintomis lėšomis. Šiuo tikslu BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ ginčijamos Sutarties sudarymo dieną su lizingo bendrove dar sudarė sutartį dėl papildomo finansavimo. Apeliantai bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog nuosavomis ir skolintomis lėšomis sumokėjęs kompensaciją, o sutarčių vykdymo eigoje sumokėjęs 696 379,52 Lt (201 685,44 Eur) įmokų, atsakovas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ išpirko lizingo objektus už Sutarties 3.5.1 punkte nurodytą (kaip neišpirktą) Turto kainą. Apeliantų pozicijos turinys leidžia daryti išvadą, jog šie neneigia, kad lizingo gavėjas neįvykdė įsipareigojimų pagal sutartį dėl papildomo finansavimo, tačiau sumokėtų lizingo įmokų suma esą visiškai padengė neišmokėtą lizingo objektų vertę. Tai yra, apeliantai mano, kad lizingo sutartys buvo tinkamai įvykdytos, už lizingo objektus atsiskaičius tiek nuosavomis (kompensacijos mokėjimo dalis ir lizingo įmokos) lėšomis, tiek lizingo bendrovės paskolintomis lėšomis (kompensacijos mokėjimo dalis). Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantų pozicija. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovai sudarė ir vienu metu vykdė kelias sutartis, tinkamas ir išsamus šalių susitarimų esmės atskleidimas reikalauja sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo, vertinant susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarčių sudarymo aplinkybes, tikruosius šalių ketinimus, sutarčių esmę ir tikslus, taip pat šalių elgesį po sutarčių sudarymo ir kt. Nustatyta, kad 2006 m. birželio 12 d. sutartimi dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ perėmė pradinio lizingo gavėjo UAB „Libra Vitalis Paslaugų Sistemos“ teises ir pareigas pagal dvi lizingo sutartis, kurias lizingo bendrovei įsipareigojo vykdyti taip, kaip jas turėjo vykdyti pradinis lizingo gavėjas (3.4. punktas) ir sumokėti pradiniam lizingo gavėjui kompensaciją (3.5 punktas), kurios dydžio, prasmės ir reikšmės klausimai jau įvertini ankstesnėje šios nutarties dalyje. Kolegija pastebi, jog naujasis lizingo gavėjas turėjo vykdyti ir vykdė su lizingo bendrove sudarytas lizingo sutartis pagal pradinio lizingo gavėjo ir lizingo bendrovės aptartas sąlygas (naujos lizingo sutartys nebuvo sudarytos, pakeisti tik sutarčių numeriai). Atsakovų 2006 m. birželio 12 d. sudarytoje sutartyje dėl papildomo finansavimo įžvelgiamas aiškus šios sutarties ryšys tiek su lizingo sutartimis, tiek su sutartimi dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo. Nurodytos sutarties preambulės tekstas įgalina daryti išvadą, kad ši sutartis sudaryta kompensacijos pirminiam lizingo gavėjui mokėjimo tikslais. Šalys susitarė, kad klientas (BUAB „Pramonės pastatų valdymas“) pageidauja gauti, o lizingo bendrovė sutinka suteikti 761 133,82 Eur paskolą 144 mėnesių laikotarpiui, kurios grąžinimas bus užtikrintas lizingo sutarties objektu esančio turto nuosavybės teise (minėta sutarties dėl papildomo finansavimo preambulė). Šios sutarties 1.1, 1.2 punktų turinio analizė patvirtina, kad lizingo gavėjui suteikta tikslinė paskola, skirta įvykdyti sutartyje dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo numatytos kompensacijos mokėjimo sąlygą. Sutarties dėl papildomo finansavimo 4.1.2 punkto sąlygoje įtvirtintas aiškus jos (sutarties) ryšys su lizingo sutartimis, nurodant, kad šalių susitarimu lizingo sutartis bus laikoma tinkamai įvykdyta tik klientui pilnai ir tinkamai įvykdžius lizingo sutartyje ir šioje sutartyje (t. y. sutartyje dėl papildomo finansavimo) numatytus įsipareigojimus. Taigi šalys sutartinių santykių pabaigą (tinkamo prievolių įvykdymo atveju) susiejo su įsipareigojimų pagal visas sutartis (ir lizingo, ir dėl papildomo finansavimo) tinkamu bei visišku įvykdymu. Todėl ir ankstesnėje šios nutarties dalyje nurodytos lizingo sutarčių nuostatos dėl nuosavybės teisės į lizingo objektus įgijimo gali būti realizuojamos tik visiškai įvykdžius įsipareigojimus tiek pagal lizingo sutartis, tiek pagal sutartį dėl papildomo finansavimo. Nurodytų aplinkybių ir išvadų kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog, išanalizuotų sutartinių sąlygų pagrindu nustačius visų nurodytų sutarčių neatsiejamumą, nėra pagrindo sutarčių sąlygų ir jų vykdymo aplinkybių vertinti izoliuotai (pvz., lizingo sutarčių vykdymą atribojant nuo sutarties dėl papildomo finansavimo vykdymo). Nurodytos aplinkybės sudaro būtinumą visas atsakovų sudarytas sutartis vertinti kaip vientisą susitarimą, nukreiptą į lizingo sutarčių vykdymą. Ta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju buvo sudarytos atskiros sutartys (formos prasme), nepaneigia anksčiau padarytų išvadų. Todėl apeliantų keliama prielaida, esą lizingo objektus lizingo gavėjas galėjo išpirkti tiek nuosavomis lėšomis mokėdamas įmokas, tiek pačios lizingo bendrovės suteiktu finansavimu (skolintomis lėšomis), neatitinka analizuoto šalių susitarimo esmės ir turinio. Dėl šių priežasčių atmestinas ir tas apeliantų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įsipareigojimų pagal lizingo sutartis vykdymą susiejo su sutarties dėl papildomo finansavimo vykdymu.

46Apeliantai taip pat nurodo, kad atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB galėjo netinkamai skirstyti lizingo gavėjo mokamas įmokas, kadangi priešingu atveju (kitaip paskirsčius įmokas) lizingo objektai (ar dalis jų) būtų laikomi išpirktais. Apeliantai teigia negalėję šių aplinkybių pagrįsti, kadangi teismas neišreikalavo sutarčių vykdymą (įmokų mokėjimą ir paskirstymą) pagrindžiančių pirminių duomenų. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik lizingo bendrovės pateikta pažymą apie lizingo gavėjo įsiskolinimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais.

47Pirmiausia teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantų reiškiama pozicija dėl sutarčių vykdymo eigos leidžia daryti išvadą, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, jog lizingo gavėjas nėra atsiskaitęs pagal sutartį dėl papildomo finansavimo. Priešingai, apeliantų nuomone, lizingo bendrovės paskolintos lėšos buvo nukreiptos į įsipareigojimų pagal lizingo sutartis vykdymą. Teisėjų kolegijai pirmiau konstatavus neatsiejamą lizingo sutarčių ir sutarties dėl papildomo finansavimo ryšį, be kita ko, konkrečiomis sutarčių sąlygomis patvirtinantį buvus šalių susitarimą dėl visų sutarčių pabaigos tinkamai jas įvykdžius (lizingo sutarys bus laikomos tinkamai įvykdytomis, tik visiškai įvykdžius įsipareigojimus pagal sutartį dėl papildomo finansavimo), šioje nutarties dalyje vertinami apeliacinio skundo argumentai tampa teisiškai nereikšmingais, t. y. nesant duomenų apie tinkamą sutarties dėl papildomo finansavimo įvykdymą (šios aplinkybės net nebuvo įrodinėjamos), nėra pagrindo konstatuoti lizingo sutarčių pabaigą tinkamu jų įvykdymu. Kita vertus, nagrinėjamu atveju būtina pašalinti abejones dėl esą netinkamo gautų įmokų pagal sutartis paskirstymo. Lizingo sutarties Nr. LT005840 (po teisių ir pareigų perleidimo Nr. LT034510) 2.14 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu klientas nevykdo (netinkamai vykdo) sutarties ir (arba) kitų sutarčių tarp lizingo bendrovės ir kliento, iš įmokėtų ar mokėtinų sumų lizingo bendrovė turi teisę savo nuožiūra dengti įsiskolinimą pagal bet kurią sutartį tarp lizingo bendrovės ir kliento, neatsižvelgiant į tai, ką nurodo klientas, mokėdamas lizingo bendrovei. Analogiška nuostata įtvirtinta ir sutartyje dėl papildomo finansavimo (7.6 punktas). Šių sąlygų analizė leidžia daryti išvadą, jog lizingo bendrovė buvo laisva savo nuožiūra skirstyti (perskirstyti) gautas įmokas netinkamo sutarčių (sutarties) vykdymo atveju. Pažymėtina, jog ši nuostata atitinka (papildo) anksčiau analizuotą nuostatą dėl lizingo santykių pabaigos visiškai įvykdžius įsipareigojimus ne tik pagal lizingo sutartis, bet ir pagal sutartį dėl papildomo finansavimo.

48Atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB pateikta 2014 m. rugpjūčio 13 d. pažyma patvirtina, kad visa pagal sudarytas sutartis mokėtina suma sudarė 4 527 437,11 Lt (1 311 326,42 Eur), o sumokėta 893 567,86 Lt (258 795,14 Eur): 81 156,50 Lt pagal lizingo sutartį Nr. LT034510, 81 228,84 Lt pagal lizingo sutartį Nr. LT034517 ir 731 123,84 Lt pagal sutartį dėl papildomo finansavimo (t. 4, b. l. 154). Todėl atsižvelgiant į lizingo sutarčių ir sutarties dėl papildomo finansavimo sąlygų turinį dėl lizingo bendrovės teisės savo nuožiūra paskirstyti (ar perskirstyti) lizingo gavėjo įmokas, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ nėra atsiskaičiusi nei pagal vieną sutartį.

49Lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6.574 straipsnyje. Šioje normoje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; antra, jis gali nutraukti sutartį. Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Aptariamu atveju nustatyta, kad atsakovui BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ nevykdant sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, lizingo bendrovė ragino padengti pagal visas sutartis susidariusį įsiskolinimą ir įspėjo apie sutarčių nutraukimą (t. 1, b. l. 101), o lizingo gavėjui neįvykdžius reikalavimo, 2009 m. vasario 5 d. sutartis vienašališkai nutraukė bei pareikalavo grąžinti lizingo objektus (t. 1, b. l. 102). Apeliantai nepaneigė atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB nurodyto įsiskolinimo egzistavimo fakto. Nenustačius visiško ir tinkamo lizingo sutartyse bei sutartyje dėl papildomo finansavimo numatytų įsipareigojimų įvykdymo, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog atsakovas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ lizingo sutarties Nr. LT034510 3.1, 10.2 punktuose, lizingo sutarties Nr. LT034517 2.7 punkte nustatyta tvarka neįgijo nuosavybės teisės į Turtą, buvusį lizingo objektu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą pripažinti nuosavybės teisę į tą Turtą.

50Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, savo išvadas grįsdamas vien lizingo bendrovės pateiktais įrodymais. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

51Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių, o teismo išvados išplaukia iš įrodymų visumos vertinimo. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Todėl atmestinos objektyviais duomenimis nepagrįstos apeliantų prielaidos, esą atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB pateikti tik jam pačiam naudingi duomenys (pvz., pažyma apie lizingo gavėjo įsiskolinimą ar turto vertinimo ataskaita). Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

52Kiti apeliantų išdėstyti motyvai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

53Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

54Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

55Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydami... 5. Ieškovai nurodė, kad „Swedbank lizingas“, UAB, UAB ,,SP sistemos“ ir... 6. 2 628 042,84 Lt (761 133,82 Eur) kompensaciją už šio apmokėtą pagal... 7. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 20 d. nutartimi UAB „SP sistemos“... 8. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi UAB „Pramonės... 9. BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto administratorius 2011 m.... 10. Ieškovai su Turto grąžinimu atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB nesutiko.... 11. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimu į ieškinį prašė... 12. Atsakovas BUAB „Pramonės pastatų valdymas” pateiktu atsiliepimu prašė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 14. Teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendime konstatavo, kad nurodytos Sutarties... 15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Sutarties ir kitų sudarytų sutarčių... 16. Teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendime nustatė, kad BUAB „Pramonės... 17. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovų apeliacinį skundą,... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję pirmosios... 20. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje pareikštam vienam iš reikalavimų –... 21. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 22. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų prašymą skirti... 24. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovų argumentais, jog... 25. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 26. Apeliaciniu skundu ieškovai S. K., UAB „L & M Vilnius“, L & M... 27. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepime į apeliacinį skundą... 28. Atsakovas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ atsiliepime į apeliacinį... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320... 31. Dėl esminių faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų... 32. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Hansa lizingas“, kurio... 33. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškovų ieškinys... 34. Šioje byloje priimtos kasacinio teismo nutarties turinys įgalina daryti... 35. Dėl Turto vertės... 36. Nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios ieškovai laikėsi nuoseklios pozicijos,... 37. Teisėjų kolegija pažymi, jog eksperto išvada – viena iš civiliniame... 38. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus... 39. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas L&M International Trading LTD... 40. Dėl ginčijamos sutarties sąlygos aiškinimo... 41. Teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai kyla ginčas dėl sandorio –... 42. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl UAB „Hansa lizingas“, UAB... 43. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ginčijamos sutarties sąlygas,... 44. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas)... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartyje, kuria panaikinus... 46. Apeliantai taip pat nurodo, kad atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB galėjo... 47. Pirmiausia teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantų reiškiama pozicija dėl... 48. Atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB pateikta 2014 m. rugpjūčio 13 d.... 49. Lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6.574... 50. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog... 51. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį,... 52. Kiti apeliantų išdėstyti motyvai taip pat nesudaro pagrindo naikinti... 53. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 54. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą....