Byla 2-82-922/2014
Dėl sutarties nutraukimo, pinigų, perduotų pagal sutartį, priteisimo

1Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant ieškovams – K. N. ir L. N. bei jų atstovui advokatui Algiui Staškūnui, atsakovui R. A.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovų- K. N. ir L. N. ieškinį atsakovui R. A. dėl sutarties nutraukimo, pinigų, perduotų pagal sutartį, priteisimo,

Nustatė

3ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydami (1) 2012-06-07 d. sutartį su atsakovu dėl tvoros statybos darbų atlikimo ( - ) pripažinti negaliojančia dėl ieškovų atsisakymo nuo sutarties; (2) priteisti iš atsakovo 7300 Lt avanso, už nekokybiškai atliktus darbus, statant tvorą ( - ); (3) priteisti iš atsakovo 3330 Lt už nekokybiškai pastatytos tvoros nugriovimą ir statybinio laužo išvežimą iš statybvietės, esančios ( - ); (4) priteisti iš atsakovo 5 proc. procesinių palūkanų bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )) ir garažas (unikalus Nr. ( - )), adresu ( - ) 2011 m. buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija, kadangi žemės sklypas liko neaptvertas, 2012-06-07 d. ieškovų atstovė, ieškovės mama A. M., sudarė Paslaugų teikimo sutartį dėl namų valdos, esančios ( - ) aptvėrimo pastatant tvorą, kurioje ieškovas K. N. yra užsakovas, o atsakovas R. A. – vykdytojas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti tvoros pamato betonavimo, stulpų ir jų sienelės iš betoninių elementų montavimo, medinių tvoros skydų montavimo ir dažymo darbus, bei vartų ir vartelių sumontavimo darbus. Nurodoma, kad atsakovas pats paruošė ir pateikė pasirašymui sutartį, kuri įvardijama, kaip Paslaugų teikimo sutartis, nors neatitinka CK 6.716 str. reikalavimų. ieškovų vertinimu, ši sutartis turėtų būtų kvalifikuojama kaip statybos rangos sutartis, nes atsakovas įsipareigojo iš savo medžiagų pastatyti tvorą ieškovų asmeninių poreikių tenkinimui, t.y. sukurti materialų objektą. Su atsakovu buvo sutarta, kad viso objekto vertė yra 13800 Lt, pinigai mokami etapais: sutarties sudarymo dieną atsakovui buvo sumokėta 4300 Lt avansas, o kita dalis turėjo būti sumokėta etapais po darbų atlikimo. 2013-07-24 d. atsakovui, jo reikalavimu, buvo sumokėta dar 3000 Lt. Atsakovas savo prievolinius įsipareigojimus vykdė vangiai ir nekokybiškai, vykdydamas veiklą pagal individualios veiklos pažymą jis darbus privalėjo atlikti pats, tačiau statybinius darbus dirbo kiti, jo pakviesti asmenys. 2012 m. liepos mėn. ieškovai grįžę iš užsienio į namus, pastebėjo, kad tvoros pamatai išlieti netvarkingai ir negiliai, o pradėjus mūryti tvoros stulpelius, jie buvo sumūryti kreivai, nes darbuotojai dažnai būdavo neblaivūs ir neišmanė savo darbo. Atsakovas buvo kviečiamas apžiūrėti ir įvertinti nekokybiškus darbus. Iš esmės jis sutiko, kad padarytą broką reikia ištaisyti ir žadėjo tai padaryti, tačiau vietoj to, kad šalintų trūkumus, jis pradėjo reikalauti papildomų įmokų. Ieškovams nesutikus mokėti, atsakovas išsivežė medžiagas bei įrankius ir darbus nutraukė. 2012-07-31 d. ieškovų pakviesti specialistai iš UAB BPII padarė išvadą, kad darbai atlikti nekokybiškai ir iš esmės tvorą būtina perstatyti nuo pamatų, išgriaunant jau išpiltus pamatus ir nugriaunant tvoros stulpelius bei juos pašalinant iš statybvietės, kaip statybinį laužą. Nors atsakovas ne kartą žadėjo atnaujinti darbus ir užbaigti juos, kaip ir numatyta sutartyje, tačiau iki šiol savo pažado netesėjo ir nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. jokių darbų neatliko. Ieškovų manymu, tai rodo, kad atsakovas savo prievolinių įsipareigojimų vykdyti neketina. Atsakovas buvo kviečiams atvykti ir dalyvauti nustatant tvoros statybos defektus 2013-11-04 d., tačiau apžiūroje nepasirodė, ieškovų pasirinktam rangovui UAB „Restita“ nepateikė savo paaiškinimų ir pasiūlymų dėl ginčo sprendimo. UAB „Restita“ sudarė tvoros nugriovimo lokalinę sąmatą ir įsipareigojo atlikti nugriauti atsakovo pastatytą tvorą ir išvežti laužą, kai bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Atsakovas nesąžiningai vykdė savo įsipareigojimus, nes sutartyje numatytais terminais darbų kokybiškai neatliko ir darbus vienašališkai nutraukė. Tai ieškovams sudarė daug nepatogumų bei papildomų išlaidų, be to, kol neišspręstas ginčas su atsakovu ieškovas negalime vykdyti naujos tvoros statybos darbų, o dėl to sklypas atrodo neestetiškai ir netvarkingai, gyvendami name ieškovai jaučiasi nejaukiai ir nesaugiai. Remdamiesi CK 6.334 str. 1 d. 4 p. ieškovai atsisako nuo sutarties ir prašo priteisti iš atsakovo jam sumokėtus pinigus bei išlaidas, susijusias su tvoros nugriovimu ir statybinio laužo išvežimu.

4Ieškovas K. N. teismo posėdyje palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2012 m. vasarą jis kartu su žmona grįžo atostogaut į Lietuvą ir jis tvarkydamasis namuose pamatė, kad tvoros statybos darbai atliekami su trūkumais, ragino atsakovą taisyti trūkus, tačiau atsakovas atsakė, kad darbai atliekami gerai, o jie nesupranta nieko. Kadangi jo ir žmonos raginimus taisyti trūkumus atsakovas nereagavo, iškvietė ekspertus – UAB BPII, kurie nustatė trūkumus. Paaiškino, kad atsakovas iki šiol nėra pastatęs tvoros, nors žadėjo ją pastatyti per 2012 m. vasarą. Be to, atsakovas netinkamai apskaičiavo ir medžiagas, kurių reikės tvoros statymui, kai kiurių „plytų“ pritrūko, o kitos rūšies „plytų“ atliko. „Plytos“, kurios liko nepanaudotos statant tvorą, yra likusios pas ieškovus, jie jas apdengė ir saugo. Taip pat paai6kino, kad namuose vykdo veiklą, teikia automobilio ratų montavimo, balansavimo paslaugas, taip pat remontuoja automobilius, apie tai, kad jis teikia šias paslaugas, yra jis yra iškėlęs iškabą šalia gyvenamojo namo.

5Ieškovė L. N. teismo posėdyje palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jie susitarė su atsakovu R. A. dėl tvoros pastatymo, o norėdami turėti žodinio susitarimo patvirtinimą, paprašė, kad jo mama – A. M. pasirašytų sutartį su atsakovu R. A. ieškovų vardu. Atsakovas įsipareigojo viską apskaičiuoti ir pastatyti tvorą per 2012 m. vasarą, tačiau tvora iki šiol nėra baigta statyti. Atsakovas pats jokių statybos darbų neatliko, jis tik atveždavo darbuotojus ir pasirūpindavo medžiagomis. Tačiau atsakovas nesugebėdavo net tinkami atskaičiuoti, kiek ir kokių medžiagų reikės statant tvorą: būdavo, kad statybininkai jam skambindavo ir pranešdavo, kad pritrūko cemento; nors atsakovas pats apskaičiavo kiek ir kokių „plytelių“ reikės, tačiau vienos rūšies „plytų“ pritrūko, todėl nebuvo pastatyti likusieji du stulpai, o kitos rūšies „plytų“ liko, jos šiuo metu yra saugomos pas ieškovus. Vienas atsakovo darbuotojas vardu Tomas atsisakė atlikti darbus, nes tvoros pamatas kreivas. Kitą dieną dirbti atvyko jau kiti darbuotojai, kurie dirbo neblaivūs. Vėliau vyras pastebėjo, kad statoma tvora yra kreiva, ji kartu su vyru ėmė ragino atsakovą tausyti trūkumus, tačiau atsakovas atsakydavo, kad ieškovai nieko nesupranta, todėl patarė jiems nesikišti į statybos darbus. Vieną stulpą atsakovas netgi pats išardė, nes jis buvo kreivas, ir iš naujo pastatė jį, tai buvo vieninteliai darbai, kuriuos atsakovas atliko statant tvorą. Atsakovas vis tvirtindavo, kad viskas, galiausiai jie iškvietė ekspertus (UAB BPII), kurie nustatė trūkumus. UAB BPII eksperto išvada atsakovui nebuvo nusiųsta, nors atsakovas buvo kviečiamas pats atvykti ir dalyvauti, kai ekspertas vertino tvorą. Ieškovai nematė, kad atsakovas būtų kvietęs kokius nors ekspertus dėl tvoros, kurie paaiškintų, kaip statyti tvorą ar ištaisyti trūkumus. Kadangi atostogos baigėsi, tai ji kartu su vyru 2012 m. rugpjūčio vidury išvyko į užsienį, namų raktus atidavė A. M., šiek tiek vėliau atsakovas susirinko įrankius, buvusius jų garaže ir išvažiavo. Daugiau su atsakovu jie nebendravo. Paaiškino, kad jų adresu buvo siųstas laiškas, adresuotas A. M., tačiau ji atsisakė, kad jį priimti, kadangi jis buvo adresuotas ne jai ar jos vyrui (ieškovui), o ji svetimiems asmenims adresuotų laiškų nepriima ir neskaito. Vėliau mama – A. M. pasakojo, kad ji gavo laišką, kuriame prašoma apsispręsti dėl tolimesnių darbų vykdymo, jei nebus gautas atsakymas, sutartis bus nutraukiama. Tačiau jie nieko neatsakė, nes nesiprato, kaip galima atlikti tolimesnius darbus, kai viskas nuo pamatų yra blogai, tačiau ir sutartis negali būti nutraukta, nes darbai nėra baigti.

6Atsakovas R. A. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodoma, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsakovo manymu, 2012-06-07 d. Paslaugų teikimo sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo vargos sutartis, o ne kaip statybos rangos sutartis. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį remiantis CK 6.667 str., senaties pradžią skaičiuojant nuo 2012-07-31 d. Nurodoma, kad 2012 m. liepos mėn. ieškovai grįžo iš užsienio, apžiūrėjo jau įvykdytus darbus ir nepareiškė pretenzijų, sumokėjo 3000 Lt tolimesniems darbams. Liepos gale užsakovui pareiškus pretenzijas, dėl darbų kokybės, užsakovas nebeleido tęsti ir užbaigti darbų. Užsakovo atstovė A. M., dalyvaujant jos vyrui, iš garažo atidavė darbo įrankius. Į atsakovo skambučius, adresuotus ieškovui K. N. atsiliepė jo sutuoktinė, kuri kategoriškai atsisakė jo paslaugų. Ieškovas į skambučius neatsiliepė, nebendravo su atsakovu ir ieškovų atstovė A. M.. Nuvykus į darbų atlikimo vietą adresu ( - ), niekas jo neįsileido, todėl atsakovas 2012-08-04 d. išsiuntė registruotą laišką klausdamas dėl galutinio užsakovo apsisprendimo, dėl darbų tęstinumo. Atsakymo atsakovas laukė 14 d., tačiau jokio atsakymo negavo, todėl suprato, kad ieškovai nutraukia paslaugų sutartį. Tokiu būdu atsakovas paneigia ieškovų teiginius, kad jis nebendravo ir vienašališkai nutraukė darbus. Atsiliepime nurodoma, kad iki konflikto su ieškovu pradžios jau buvo pagaminti vartai ir varteliai, kurių kaina buvo 3500 Lt, konflikto eigoje, jis buvo vartus ir vartelius, tačiau jie atsisakė už juos sumokėti, todėl atsakovas juos išsivežė namo. Atsakovui tuo metu pasirodė, kad ieškovas tuo momentu nedisponuoja reikalingomis lėšomis, todėl ir nutraukė darbų eigą. Vartai ir varteliai buvo pagaminti pagal ieškovo pageidavimą, pagal jo išmatavimus, tačiau po sutarties atsisakymo buvo supjaustyti ir kai kurios jų dalys panaudotos, o kita liko kaip metalo laužas. Mediniai tvoros skydai, kurių kainą sudarė 1000 Lt, irgi buvo pagaminti pagal ieškovo tvoros išmatavimus, vėliau buvo supjaustyti. Taigi jis patyrė 4500 Lt nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad statybos darbų vertinimo firma UAB „Restita“ nepateikė vertintojo inspektavimo licencijos, nepateikia standartų normų bei techninių reikalavimo normų, todėl išvada yra niekinė. Nurodoma, kad ieškovas registruotą laišką išsiuntė 2012-10-31 d. (ketvirtadienį), o kita darbo diena buvo 2012-11-04 d. Minėtas laiškas buvo įteiktas atsakovo atstovui, kadangi atsakovas buvo išvykęs. Atstovas parašė atsakymą dėl 2013-11-04 d. apžiūros nukėlimą, atsakovas negali dalyvauti apžiūroje. Atsakymas tą pačią dieną registruotu pirmenybiniu laišku buvo nusiųstas, tačiau ieškovas sąmoningai atsisakė priimti gautą registruotą laišką. Po mėnesio, laiškas su atsakymu buvo grąžintas atsakovui, pašto darbuotojas nurodė, kad ieškovas atsisakė paimti laišką. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas sąmoningai nesiima veiksmų, bet neatsakinėdamas į registruotus laiškus ieškovas pats ignoruoja atsakovą. Atsakovo manymu, ieškovas taip elgiasi tyčia. 2012-11-06 d. atsakovas buvo nuvykęs į darbų atlikimo vietą, adresu ( - ), ir pamatė, kad 2 stulpai ir sienelė išgriauti. Taip pat nurodoma, kad per pusantrų metų sąmoningai vykdant tyčinę veiklą stulpų atžvilgiu, galima pakeisti tikrąją padėtį. Atsakovas supranta, kad ieškovas jaučiasi neestetiškai ir nesaugiai, bet kyla klausimas, kodėl reikėjo laukti pusantrų metų, kad išspręsti tą klausimą (17-18 b.l.).

7Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad laiko atsiliepimą, prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, ją skaičiuojant nuo atsakovo išsiųsto laiško ieškovams. Patvirtino, kad pagal 2012-06-07 d. Paslaugų teikimo sutartį jam buvo sumokėtas 4300 Lt avansas, vėliau dar 3000 Lt. už avansą buvo pirktas žvyras, cementas, kuris buvo naudojamas statant tvorą, už 3000 Lt buvo pirkti betoniniai tvoros elementai, atrodančios kaip plytos („plytos“), jos buvo panaudotos statant tvorą. Papildomai nurodė, kad jis patyrė išlaidų vykdydamas Sutartį, pirko vartus, kurių atsisakė ieškovai, tačiau jis neprašo atlyginti šias išlaidas, kadangi vartai liko jam. Paaiškino, kad jis siuntė raštą, nes ieškovai neleido jam tęsti darbų, atliko iš viso apie 30-40 % darbų, tačiau jam nežinoma, kodėl ieškovai jam neleido tęsti darbus, nors jokių pretenzijų nei žodžiu, nei raštu ieškovai jam nereiškė dėl darbų kokybės. Jam atrodo, kad ieškovai pritrūko pinigų, todėl neleido jam tęsti darbų. Atsakovas raštą siuntė norėdamas sužinoti, kodėl jam neleidžiama tęsti darbų. Nors jis išsiuntė raštą, kuriame raginama pateikti atsakymą arba Sutartis bus nutraukta ir kreiptasi į teismą, tačiau jis nesikreipė į teismą, nes nenorėjo gadintis nervų. Taip pat nurodė, kad UAB BPII, jo manymu, nėra kompetentinga pateikti išvadą dėl atliktų tvoros statybos darbų, todėl teismui pateiktas UAB BPII raštas turėtų būti suprantamas kai rekomendacinis, išreiškiantis UAB BPII nuomonę.

8Liudytoja A. M. teismo posėdyje nurodė, kad yra ieškovės mama. Ieškovas, jos žentas, paskambino ir pasakė, kad pas ją atvažiuos žmogus ir jai reiks pasirašyti sutartį dėl tvoros pastatymo adresu ( - ), todėl ji sudarė 2012-06-07 d. Paslaugų teikimo sutartį. Sutartyje ji nurodyta kaip užsakovo – ieškovo – atstovė, nors rašytinio įgaliojimo atstovauti ieškovus neturėjo. Paaiškino, kad ji pasirašė sutartį, nes atstovaudama ieškovus, nes jie tuomet buvo išvykę dirbti į užsienį. Ji sumokėjo 4300 Lt avansą atsakovui, kadangi to prašė ieškovas. Paaiškino, kad ji pasirašė du sutarties egzempliorius. Jai nebuvo pateiktas pasirašyti sutarties Priedas Nr. 1 Paslaugų specifikacija. Kadangi ieškovai buvo išvykę į užsienį, ji turėjo namo raktus, rytais ji ateidavo, atrakindavo, leisdavo darbuotojams pasidėti įrankius, naudotis elektra, vandeniu. Paaiškino, kad darbai buvo pradėti po savaitės ar mėnesio, nes atsakovas paaiškino, kad reikia palaukti, kol atveš medžiagas. Jai buvo pasakyta, kad darbai užtruks apie mėnesį, bet iš tikrųjų atsakovo darbuotojai dirbo iki rudens. Ieškovams grįžus buvo išlietas fundamentas, vėliau buvo pradėti statyti stulpai. Nurodė, kad kai kurie atsakovo darbuotojai darbus atlikdavo būdami neblaivūs. Ji pati sakė atsakovui, kad darbai atliekami netinkamai, bet atsakovas atsakė, kad ji nieko nenusimano apie tai. Visa tai, ką atsakovo darbuotojai pastatė stovi iki šiol, niekas nieko negriovė. Paaiškino, kad laišką, kurį atsakovas atsiuntė jai, nors iš ne jos gyvenamosios vietos adresu, o adresu ( - ), ji nuėjusi į paštą perkaitė. Laiške buvo rašoma apie Sutarties nutraukimą, todėl ji nedelsiant apie tai informavo ieškovus, t. y. tą pačią dieną jiems pasakė bendraudama telefonu.

9Liudytojas A. M. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovus pažįsta, kadangi ( - ) yra mažas miestas, tačiau nėra draugai. Paaiškino, kad statybų srityje dirba jau 30 m., anksčiau dirbo statybininku, dabar yra UAB „Restita“ vadovas, išsilavinimas vidurinis, turi įvairių pažymėjimų, pvz., mūrininko, betonuotojo ir pan. UAB „Restita“ užsiima statybos darbais, t. y. stato, griauna, tačiau licencijų vertinti statybos darbus neturi. Ieškovas jam paskambino ir paprašė įvertinti tvorą, klausė, kiek kainuotų remonto darbai. Jis kartu su sūnumi, kuris baigė statybą, „iš akies“ apžiūrėjo tvorą, metru pamatavo tarpus tarp stulpų ir pan., nustatė, kad tarpai tarp tvoros stulpų nelygūs, nevienodos siūlės ir pan. UAB „Restita“ pateiktame rašte nurodyti ne visi tvoros trūkumai, kai kuriuos iš jų jis žodžiu nurodė ieškovui, tačiau jie nėra paminėti UAB „Restita“, pvz., betono markė būtina pamatams, kiek pamatai turi būti įleisti į žemę. Nei jis, nei UAB „Restita“ neturi licencijų atlikti statybos darbų vertinimo, tačiau tvoros trūkumai yra akivaizdūs, ant pastatytos tvoros negalima net švarko pasikabint negalima, o ką jau bekalbėt apie vartus. Ieškovas už pateiktą išvadą nieko nesumokėjo UAB „Restita“, siūlė atlikti tvoros remonto darbus, todėl UAB „Restita“ sudarė sąmatą dėl tvoros nugriovimo. UAB „Restita“ rašte nurodoma jo nuomonė, kad tvoros tvarkyti neapsimoka, geriau nugriauti ir pateikė sąmatą dėl nugriovimo darbų, kurioje griovimo darbų kaina apskaičiuota pagal specialią programą vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro nustatytai įkainiais, kurie yra dar sumažinti. Sąmatoje nurodyti tik tie darbai, kurie yra būtini. Ieškovas jam minėjo, kad tvorą vertino UAB BPII, tačiau jam nežinoma, kas buvo nustatyta.

10Liudytojas G. T. teismo posėdyje nurodė, kad yra architektas, dirba UAB BPII, kuri užsiima projektavimu. Ieškovas prašė UAB BPII atlikti tvoros vertinimą. Nors UAB BPII rašte nėra nurodyta, kad statinį vertino ir jis, tačiau jis ne kartą buvo nuvykęs ir dalyvavo atliekant vizualią tvoros apžiūrą, o dėl paslėptų trūkumų – matė ieškovo pateiktas nuotraukas, kurios buvo darytos tvoros statymo metu. Jis ir UAB BPII vadovas J. B. yra kvalifikuoti darbų vadovai, kurie gali atlikti statinio inžinierius konstrukcinius tyrimus. Remiantis statybos techniniu reglamentu „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ statinio ekspertizė šiuo atveju negalėjo būti atliekama, todėl atliktas tik vizualinis tvoros vertinimas, kurio metu paslėpti statinio trūkumai nebuvo vertinami. Paaiškino, kad paslėptus statinio trūkumai gali būti nustatyti tik atliekant statinio ekspertizę, kurias Lietuvoje atlieka tik kelios įmonės, tačiau UAB BPII negali atlikti statinio ekspertizės. Šiam konkrečiam atvejui statant tvorą statybos projekto nereikėjo, tačiau statant privaloma laikytis teisės aktuose numatytų reikalavimų: aukštingumo, ažūriškumo ir pan., statybai naudojamos medžiagos turi būti sertifikuotos, o perdavus darbus užsakovui, užsakovui perduodami ir dokumentai, patvirtinantys, kad atliekant statybos darbus buvo laikytasi standartų. Tačiau jei betoną maišo patys darbininkai, tai akivaizdu, kad standartų nebus laikomasi, todėl ir pažymos apie atitikimą standartams negali būti išduotos. Norint atsakyti į klausimą ar statinys yra saugus, turi būti vertinamas statinio mechaninis atsparumas ir patvarumas. Nagrinėjamu atveju, tvora yra neteisingai įrengta, kadangi nebuvo laikytasi STR „Žemės darbai“, neįrengus tinkamų pamatų ir praėjus dviem žiemoms, tvora deformavosi, todėl ji neatitinka statinio reikalavimų, ji yra mechaniškai nestabili. Tvorai kaip ir kitiems statiniams galioja tie patys CK numatyti garantiniai terminai.

11Liudytojas J. B. teismo posėdyje nurodė, kad yra UAB BPII direktorius, turi architekto išsilavinimą, gal dirbti statybos darbų vadovu. Liudytojas J. B. teismo posėdyje nurodė analogiškais aplinkybes kai ir liudytojas G. T..

12Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13Namų valda, kurią sudaro žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu ir garažu, adresu ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovams K. N. ir L. N. (9-11 b.l.). Ieškovas norėdami jiems priklausančią namų valdą aptverti tvora, susprendė sudaryti sutartį su atsakovu dėl tvoros pastatymo adresu ( - ). Todėl 2012-06-07 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria vykdytojas R. A. įsipareigojo atlikti tvoros pamatėlio betonavimo, stulpų ir jų sienelės iš betoniniu elementų montavimo, medinių tvoros skydų montavimo ir dažymo darbus bei vartų ir vartelių sumontavimo darbus, t. y. pastatyti tvorą su varteliais (6-7 b.l.). Nepaisant to, kad sutartį dėl tvoros statybos darbų pasirašė A. M., atstovaujanti užsakovą K. N., darytina išvada, kad užsakovais yra ieškovai K. N. ir L. N.. Šalys teismo posėdyje patvirtino, kad dėl tvoros pastatymo tarėsi ieškovai su atsakovu tiesiogiai bendraudami telefonu, tačiau rašytinę sutartį ieškovų vardu sudarė A. M. tik todėl, kad ieškovai tuo metu dirbo užsienyje, taigi sutarties šalimis yra ieškovai ir atsakovas.

14Sutarties dalykas - tvoros pamatėlio betonavimo, stulpų ir jų sienelės iš betoniniu elementų montavimo, medinių tvoros skydų montavimo ir dažymo darbai, vartų ir vartelių sumontavimo darbai (Sutarties 1.1. punktas). Nepaisant to, kad sutartis pavadinta Paslaugų teikimo sutartimi, tačiau iš sutarties dalyko matyti, kad susitarta dėl specifinių paslaugų teikimo, t. y. dėl rangos darbų atlikimo, kadangi sutartimi vykdytojas (atsakovas) įsipareigojo atlikti darbus, kurių metu būtų sukurtas materialus objektas – tvora (CK 6.645 str. 1 d.).

15Ieškinyje nurodoma, kad rangos sutarčiai turėtų būti taikomos vartojimo rangos sutarties nuostatos, kadangi darbai atliekami fiziniam asmeniui (vartotojui) jo šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti, nesusijusiems su verslu ar profesine veikla. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: (a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; (b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; (c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-211/2008 ir kt.). Tik tada, kai vartotojas yra fizinis asmuo ir prekes ar paslaugas vartoja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, jo teisės ir teisėti interesai ginami kaip silpnesniosios sutarties šalies (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-579/2008 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju šalys susitarė dėl tvoros pastatymo atitveriant gyvenamojo namo teritoriją nuo kelio. Užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas inter alia reiškiasi tuo, kad vartotojas turi mažiau specialiųjų žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas, be to, yra silpnesnis už jį ekonomiškai, tai objektyviai apriboja jo galimybes pasirinkti tinkamiausią rangovą, spręsti dėl jo kompetencijos, užsakymo darbų apimties ir kt. reikšmingų vartotojo interesams aplinkybių, be to, vartotojo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika ir pan. veiksniai. Pažymėtina, kad verslininku vartojimo sutartyje gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, atitinkantis verslo tikslais vykdomos veiklos požymį. Taigi vertimasis ūkine – komercine veikla yra verslininką, kaip vartojimo teisinių santykių šalį, kvalifikuojantis požymis. Šiuo atveju neturi reikšmės verslo organizavimo forma, o tik faktas, kad asmuo užsiima šia veikla (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-634/2006; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011 ir kt.). Tam, kad prekių ar paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje būtų pripažintas verslininku, jo veikla turi atitikti tris esminius kriterijus: tokia veikla yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos. Atsakovas pripažintinas verslininku, kadangi iš teismui pateiktų duomenų bei paaiškinimų, matyti, kad atsakovas gamina, montuoja kiemo vartus, tvoras, tai yra tęstinio pobūdžio atsakovo veikla, kuria jis užsiima jau kelerius metus, be to, ši veikla yra jo pajamų šaltinis, kurią vykdo remiantis jam išduotu individualios veiklos pažymėjimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju sutartis dėl tvoros pastatymo turi visus vartojimo rangos sutarčiai būdingus požymius, todėl kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis.

16Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo ranga iš kitų rangos sutarčių išskiriama pagal specifinę sutarties šalių padėtį, vartojimo rangos sutarčiai, be specialiųjų normų (CK 6.672–6.680 str.), mutatis mutandis taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas (CK 6.188 str.) bei vartojimo pirkimo–pardavimo taisyklės (CK 6.350–6.370 str., CK 6.672 str. 2 d.). Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių (CK1.39 str.), sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisyklė (CK 6.193 str. 4 d.) ir kt., taip pat kiti įstatymai, susiję su vartotojų teisių apsauga (CK 6.672 straipsnio 3 dalis), kurių svarbiausias – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas.

17Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas faktinio ieškinio pagrindo teisinis kvalifikavimas priklauso išimtiniai teismo kompetencijai (lot. iura novit curia) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-166/2008; 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001 ir kt.). Nors ieškinyje suformuotas pripažinti sutartį negaliojančia dėl ieškovų atsisakymo nuo sutarties, tačiau ir ieškovų reikalavimas teisiškai vertintinas kaip reikalavimas nutraukti sutartį.

18CK 6.156 str. 1 d. įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad sutarčių laisvės principas apima ir šalių teisę keisti sutarties sąlygas bei nutraukti sudarytą ir galiojančią sutartį. Bendrosiose sutarčių pabaigą reglamentuojančiose civilinės teisės normose leidžiama tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais sutartį nutraukti vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą (CK 6.217 – 6.220 str.). Taigi dispozityvumo principas privatiniuose santykiuose leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę savo iniciatyva, nesikreipiant į teismą, vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančių įstatyme ar sutartyje nurodytų aplinkybių. Sutarties šalys gali susitarti dėl bet kokių sutarties keitimo ar nutraukimo pagrindų ir sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų nuostatoms. Esant tokiems susitarimams ginčo atveju taikomos sutarčių nuostatos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012 ir kt.).

19Pažymėtina, kad Sutarties 5.1. punktas suteikia teisę, tačiau ne pareigą užsakovui (ieškovams) vienašališkai nutraukti sutartį bet kuriuo metu, net ir tuomet, kai vykdytojas (atsakovas) jau pradėjo vykdyti sutartį. Šiuo atveju užsakovas privalo sumokėti vykdytojui (atsakovui) proporcingą atliktiems darbams ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias vykdytojas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš užsakovo momento. Tuo tarpu pagal Sutarties 5.2. punktą vykdytojas (atsakovas) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Taigi darytina išvada, kad šalys sutartyje aptarė atvejus, kuomet Sutartis gali būti nutraukta vienašališkai: užsakovui suteikta teisė bet kuriuo metu vienašališkai nutraukti Sutartį, t. y. nutraukti sutartį ne tik CK numatytais pagrindais, o vykdytojas (atsakovas) – tik dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje nenumatyta, kokios aplinkybės gali būti laikomos svarbiomis priežastimis vienašališkai nutraukti sutartį, darytina išvada, kad vykdytojas (atsakovas) gali nutraukti sutartį tik CK numatytais atvejais ir tik laikantis CK numatytos sutarties nutraukimo tvarkos. Iš byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių matyti, kad statybos darbai neatliekami nuo 2012 m. rugpjūčio pabaigos, tačiau nei ieškovai, nei atsakovas nepasinaudojo teise nutraukti sutartį vienašališkai. Nors atsakovas siuntė laišką, kuriuo pranešama, kad nesulaukus atsakymo per 14 d., sutartis bus nutraukiama (20 b.l.), tačiau atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad Sutarties visgi nenutraukė. Atsižvelgiant į tai, kad visos bylos šalys supranta, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu Sutartis vis dar yra galiojanti, Sutarties nutraukimo klausimas gali būti sprendžiamas teisme. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad ieškovai nori nutraukti sutartį dėl to, kad rangovas (atsakovas) netinkami vykdė sutartinių įsipareigojimus: nepastatė tvoros per šalių sutartį laiko tarpą, darbai nėra baigti iki šiol, darbus atliko ne pats užsakovas (atsakovas), o jo pasamdyti asmenys, darbai atlikti nekokybiškai. Sutartyje numatyta darbu atlikimo data 2012-06-04 – 05 d., nors pati Sutartis sudaryta 2012-06-07 d., t. y. Sutartyje numatyta ankstesnė darbų atliko data, nei sudaryta rašytinė sutartis. Tačiau teismo posėdžiuose šalys patvirtino, kad jos žodžiu susitarė, kad tvora bus pastatyta per 2012 m. vasarą. Remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, darytina išvada, kad šalys susitarė dėl termino, per kurį turi būti pastatyta tvora, t. y. numatytas terminas darbam atlikti yra 2012 m. vasara. Tačiau tvora iki šiol nėra pastatyta, šią aplinkybę patvirtina ir teismui pateiktos nuotraukos (33-55, 89 b.l.). Be to, ir pats atsakovas pripažįsta, kad darbai nėra baigti.

20Nors atsakovas teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau ieškinio senatis nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. Pažymėtina, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Jeigu asmuo veikia priešingai, nei nurodyta anksčiau – protingai ir sąžiningai, aktyviais teisėtais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo siekia ginti savo pažeistas teises, negalima pripažinti, kad tai suteiktų atsakovui teisėtus lūkesčius tikintis, jog toks asmuo apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista, taip pat negalima pripažinti, jog, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino atitiktų ieškinio senaties teisės instituto paskirtį. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2002 ir kt.). Pagal CK 1.125 str. 10 d. reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi CK šeštojoje knygoje nustatyti terminai, t. y. turi būti vadovaujamasi CK 6.667 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. CK 6.667 str. 3 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Pažymėtina, kad garantijos terminai yra taikomi nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos ir per garantijos laiką galima pareikšti pretenziją (CK 6.698 str. 2 d., 6.697 str. 5 d.), o po pretenzijos pareiškimo pradedamas skaičiuoti CK 6.667 str. numatytas vienerių metų terminas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-652/2004; Teismų praktika Nr. 23, 2004 m.). Teisės doktrinoje nurodoma, kad CK 6.667 str. nuostata dėl ieškinio senaties skaičiavimo taikoma tik tuomet kai darbai baigti ir darbų rezultatas yra perduotas užsakovui. Nagrinėjamu atveju, šalys patvirtino, kad tvoros statymo darbai nebaigti, jų rezultatas – tvora – nėra perduotas užsakovui (ieškovams), taip pat ir atsakovas pripažino, jog darbai nėra baigti, taigi ieškinio senatis nagrinėjamu atveju netaikoma.

21Šalių sudarytoje Sutarties 1.1 punkte numatyta, kad vykdytojas įsipareigoja atlikti tvoros pamatėlio betonavimo, betonavimo, stulpų ir jų sienelės iš betoniniu elementų montavimo, medinių tvoros skydų montavimo ir dažymo darbus bei vartų ir vartelių sumontavimo darbus, todėl ieškovai kaip „vidutiniai vartotojai“ pagrįstai galėjo tikėti, kad visus darbus atliks pats atsakovas. Tačiau byloje nustatyta, kad tvorą statė atsakovo pasamdyti asmenys, atsakovas tik organizuodavo darbą, pasirūpindavo medžiagomis. Todėl darytina išvada, kad atsakovas netinkamai įgyvendino CK 6.674 str. 1 d. numatytą pareigą informuoti užsakovą apie asmenis, atliksiančius tvoros statymo darbus.

22Teismų praktikoje pripažįstama, kad defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2009; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2008; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004, Teismų praktika Nr. 23 ir kt.). ieškovas, siekdamas įrodyti, kad tvora pastatyta su trūkumus pateikė nuotraukas, UAB „Restita“ 2013-11-04 raštą „Dėl statybos darbų“ ir UAB BPII 2012-07-21 raštą „Dėl atliekamų statybos darbų“ Nr. BPII12-07/31(s-1).

23Nepaisant to, kad liudytojas G. T. teismo posėdyje nurodė, kad statinio – tvoros – ekspertizė nagrinėjamu atveju negalėjo būti atliekama, tačiau tiek vertinimo atlikimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu galiojantį teisinį reguliavimą statinio ekspertizė gali būti atliekama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atliekančios statybos valstybinę priežiūrą, arba viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, reikalavimu (STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 12 punktas), taip pat statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo pageidavimu (STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 131 punktas). Statinio ekspertizes gali atlikti tik įgalioti subjektai, tačiau bei UAB BPII, nei UAB „Restita“ neturi teisės atlikti statinio ekspertizės. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad viešojo administravimo subjektai būtų inicijavę statinio ekspertizė. Be to, ieškovams nebuvo užkirstas kelias prašyti teismą skirti ekspertizę, sudaryti galimybę pasirinktam specialistui apžiūrėti ir įvertinti tvorą, tačiau šalys nepasinaudojo šia teise, todėl statinio ekspertizė nebuvo atlikta. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktos dviejų įmonių (UAB „Restita“ ir UAB BPII), veikiančių statybos srityje, raštai, kuriuose pateikiamos jų išvados dėl atsakovo pastatytos tvoros. Todėl UAB „Restita“ 2013-11-04 raštas „Dėl statybos darbų“ ir UAB BPII 2012-07-21 raštas „Dėl atliekamų statybos darbų“ Nr. BPII12-07/31(s-1) vertintini kaip rašytiniai aktai, turintys įrodomąją galią tiek, kiek nepaneigta kitais įrodymais, todėl jie vertinami kartu su kitais įrodymais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011 ir kt.).

24UAB BPII 2012-07-21 rašte „Dėl atliekamų statybos darbų“ Nr. BPII12-07/31(s-1) nurodoma, kad apžiūrėjus vietoje atliktų darbų kokybę ir atitikimą statybos normoms ir standartams nustatyti trūkumai konstrukciniams elementams: (1) tvoros pamatai įrengti nesilaikant standartų – užpildai turi būtina naudojami, atitinkantys LST EN 1260:2003/AC:2005. Po pamatais įrengtas paruošiamasis žvyro sluoksnis, neišspręstas pamatų konstrukcijų apsaugos nuo pagrindų peršalimo; (2) tvoros stulpų armatavimas atliktas nesilaikant standartų, turi būti naudojami rumbuoti armatūros tinklai ir išlaikomas apsaugos betono storis. Nustatyti trūkumai darbų kokybei ir darbo kultūrai: (3) statybinės medžiagos sandėliuojamos nesilaikant gamintojo reikalavimų, statybvietėje neužtikrinama saugi ir sveika darbo aplinka, statybos darbai vykdomi nesilaikant technologinių reikalavimų (4) neišlaikytas tvoros stulpų vertikalumas; (5) neišlaikyta tvoros stulpų tiesioji; (6) neišlaikytas tvoros stulpų vienodas aukštis; (7) tvoros stulpus aptaisant betoninėmis plytelėmis neišlaikytas norminis siūlių horizontalumas; (8) nevienodas betoninių plytelių siūlių storis. Taip pat pateiktos rekomendacijos trūkumų šalinimui: (a) atidengti pastato konstrukciją nuo užpilto grunto ir po pamatu įrengti paruošiamąjį ir šalčio apsauginį sluoksnius vadovaujantis techniniais reikalavimais; (b) išardyti pamato dalis, kuriose užpildo detalių skersmuo viršija leistiną, ir įrengti pamatus vadovaujantis techniniais reikalavimais; (c) išardyti konstrukcijas, kuriose neišlaikytas apsauginis betono sluoksnis armatūrai, ir įrengti naujai vadovaujantis techniniais reikalavimais; (d) medžiagas sandėliuoti pagal gamintojo pateikiamas rekomendacijas; (e) darbo zona prieš pradedant darbus turi būti paruošta, kad netrukdytų laisvai judėti darbininkams su medžiagomis ir darbo įrankiais. Darbo zonų pagrindas turi būti kietas ir lygus; (f) 4-5 punktuose nurodytus trūkumus pašalinti perdarant statybos darbus, kurie neatitinka techninių reikalavimų ir kurie neišlaiko leistinų neatitikimo normų (68-86 b.l.). UAB „Restita“ 2013-11-04 rašte „Dėl statybos darbų“ nurodoma, kad įvertinus atliktus tvoros pastatymo darbus, manoma, kad darbai atlikti nesilaikant statybos normų ir techninių reglamentų, nurodomi septyni tvotos trūkumai: (1) po tvoros pamatu neįrengtas paruošiamas žvyro pagrindas, neišspręsta pamatų konstrukcijos apsauga nuo pagrindų peršalimo; (2) tvoros pamatams naudoti užpildai neatitinka standartų; (3) tvoros stulpų armuoti nepakankamai ir nesilaikant standartų, todėl jie kliba; (4) neišlaikytas tvoros stulpų vertikalumas; (5) neišlaikyta tvoros stulpų tiesioji; (6) neišlaikytas tvoros stulpų vienodas aukštis; (7) neišlaikytas mūro siūlių plotis tiek vertikaliai, tiek horizontaliai (12 b.l.). Taigi ieškovo iniciatyva darbų atlikimo metu ir praėjus daugiau nei vieneriems metams po darbų nutraukimo buvo kviesti specialių žinių turintys asmenys, kurie įvertintų tvoros trūkumus, ir abiem atvejais buvo konstatuoti tvoros trūkumai.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-701/2013 ir kt.). Remiantis šiais rašytiniais dokumentais, liudytojų A. M., G. T. ir J. B. paaiškinimais, konstatuotina, kad tvora pastatyta su trūkumais.

26Pažymėtina, kad vartojimo rangos sutartyje numatytus darbus rangovas privalo atlikti tinkamai ir laiku. Rangovas atsako už netinkamos kokybės darbą, pavėluotai atliktus arba neatliktus darbus ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai). Teismų praktika Nr. 33, 2010). Tuo tarpu atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad šie tvoros defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo.

27Pagal CK 6.674 str. 2 d. užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje. Byloje nustatyta, kad ieškovai pasirinko atsakovą, kaip asmenį, kokybiškai pastatysiantį tvorą, kadangi atsakovas viešojoje erdvėje (internete) buvo pasiskelbęs, kad stato tvoras, turi patirties šioje srityje. Todėl ieškovai turėjo pagrindą tikėtis, kad atsakovas atliks darbą profesionaliai ir tinkamai kaip specializuotų darbų atlikimo profesionalas, tačiau atsakovas darbų neatliko per šalių numatytą laiko tarpą, pastatyta tvora turi defektų, kurie remiantis UAB „Restita“ 2013-11-04 raštu „Dėl statybos darbų“ ,UAB BPII 2012-07-21 raštu „Dėl atliekamų statybos darbų“ Nr. BPII12-07/31(s-1), liudytojų A. M., G. T. ir J. B. paaiškinimais, gali būti pašalinti tik perdarant statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas suteikia teisė vartotojui bet kada nutraukti sutartį, byloje nustatytus Sutarties vykdymo trūkumus, ieškovų reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo tenkintinas.

28Nagrinėjamoje byloje ieškovai be sutarties nutraukimo taip pat prašo piniginių lėšų, perduotų atsakovui pagal Sutartį, priteisimo iš atsakovo (iš viso 7300 Lt). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą (nagrinėjamu atveju 7300 Lt) vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio litų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013 ir kt.). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas vykdydamas Sutartį iš užsakovų gavo 7300 Lt, t. y. 4300 Lt kaip avansą ir vėliau dar 3000 Lt perkant medžiagas. Remiantis CK 6.674 str. 2 d., reikalavimas dėl 7300 Lt tenkinimas visiškai, kadangi atsakovas pažeidė CK 6.674 str. 1 d. numatytą pareigą suteikti informaciją apie sutarties vykdymą užsakovams.

29Reikalavimą dėl 3330 Lt priteisimo iš atsakovo ieškovas grindžia UAB „Restita“ 2013-11-04 raštu „Dėl statybos darbų“ (12 b.l.) ir lokaline sąmata (13 b.l.). Pažymėtina, kad sąmatoje nurodoma, kad tvoros nugriovimo ir statybinio laužo išvežimo iš statybvietės darbai kainuotų 3330 Lt. Taigi reikalavimas priteisti iš atsakovo 3330 Lt turėtų būti suprantamas kaip ieškovo reikalavimas atlyginti statinio trūkumų šalinimo išlaidas pagal CK 6.678 str. 1 d. Tačiau ieškovas iki sprendimo priėmimo dienos nenugriovė tvoros ir realiai dar nepatyrė išlaidų dėl tvoros nugriovimo ir statybinio laužo išvežimo iš statybvietė. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti iš atsakovo 3330 Lt netenkintinas.

30CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 ir kt.). Aiškindamas procesinių palūkanų institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007; 2005-06-29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005; 2006-03-29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2003ir kt.). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 200-12-09 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008 ir kt.). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-04 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008 ir kt.). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007 ir kt.). Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant sutartinei civilinei atsakomybei. Preziumuojama, kad CK 6.210 str. numatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiui yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 str.), todėl šių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Tuo tarpu, kai skolininkas yra juridinis asmuo – skolininkas privalo mokėti 6 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, kreditoriaus prašymas taikyti mažesnį procesinių palūkanų dydį, negu nustato įstatymas, neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005 ir kt.). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

31Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro: 719,00 Lt žyminio mokesčio (t. y. 500 Lt žyminis mokestis mokėtinas bylose dėl sutarčių modifikavimo (CPK 80 str. 1 d. 5 p.) ir 219,00 Lt žyminis mokestis mokėtinas už turtinį reikalavimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), 2000,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą bei 39,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (1 b.l.).

32Ieškinį tenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. iš atsakovo ieškovų naudai priteistina 319,00 Lt žyminio mokesčio, kurį ieškovai sumokėjo kreipdamiesi į teismą, ir 1320,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 400,00 Lt žyminio mokesčio ir 26,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Iš ieškovų valstybės naudai priteistina po 6,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

33Vadovaudamasis CPK 12 str., 79 str., 80 str. 1 d. 1 ir 3 p., 82 str., 83 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 ir 6 p., 93 str. 2 d., 176-179 str., 259-260 str., 263-270 str. teismas

Nutarė

34ieškinį patenkinti iš dalies.

35Nutraukti 2012-06-07 sudarytą vartojimo rangos sutartį dėl tvoros statybos darbų atlikimo adresu ( - ).

36Priteisti iš atsakovo R. A. (a.k. ( - )) 7300,00 Lt (septynis tūkstančius tris šimtus litų) avanso už nekokybiškai atliktus darbus, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (7300,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 319,00 Lt (tris šimtus devyniolika litų) žyminio mokesčio ir 1320,00 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt litų) išlaidų už advokato pagalbą ieškovų - K. N. (a.k. ( - )) ir L. N. (a.k. ( - )) naudai.

37Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

38Priteisti iš atsakovo R. A. (a.k. ( - )) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) žyminio mokesčio ir 26,80 Lt (dvidešimt šešis litus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai. Išaiškinti, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660

39Priteisti iš ieškovų - K. N. (a.k. ( - )) ir L. N. (a.k. ( - )) po 6,57 Lt (šešis litus 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai. Išaiškinti, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

40Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

1. Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal... 3. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydami (1)... 4. Ieškovas K. N. teismo posėdyje palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.... 5. Ieškovė L. N. teismo posėdyje palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.... 6. Atsakovas R. A. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į... 7. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad laiko atsiliepimą, prašo ieškinį... 8. Liudytoja A. M. teismo posėdyje nurodė, kad yra ieškovės mama. Ieškovas,... 9. Liudytojas A. M. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovus pažįsta, kadangi ( -... 10. Liudytojas G. T. teismo posėdyje nurodė, kad yra architektas, dirba UAB BPII,... 11. Liudytojas J. B. teismo posėdyje nurodė, kad yra UAB BPII direktorius, turi... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 13. Namų valda, kurią sudaro žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu ir... 14. Sutarties dalykas - tvoros pamatėlio betonavimo, stulpų ir jų sienelės iš... 15. Ieškinyje nurodoma, kad rangos sutarčiai turėtų būti taikomos vartojimo... 16. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo ranga iš kitų rangos sutarčių... 17. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog... 18. CK 6.156 str. 1 d. įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties... 19. Pažymėtina, kad Sutarties 5.1. punktas suteikia teisę, tačiau ne pareigą... 20. Nors atsakovas teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį,... 21. Šalių sudarytoje Sutarties 1.1 punkte numatyta, kad vykdytojas įsipareigoja... 22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad defektų faktą privalo įrodyti... 23. Nepaisant to, kad liudytojas G. T. teismo posėdyje nurodė, kad statinio –... 24. UAB BPII 2012-07-21 rašte „Dėl atliekamų statybos darbų“ Nr.... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 26. Pažymėtina, kad vartojimo rangos sutartyje numatytus darbus rangovas privalo... 27. Pagal CK 6.674 str. 2 d. užsakovas turi teisę nutraukti sutartį... 28. Nagrinėjamoje byloje ieškovai be sutarties nutraukimo taip pat prašo... 29. Reikalavimą dėl 3330 Lt priteisimo iš atsakovo ieškovas grindžia UAB... 30. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto... 31. Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro: 719,00 Lt žyminio... 32. Ieškinį tenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. iš atsakovo... 33. Vadovaudamasis CPK 12 str., 79 str., 80 str. 1 d. 1 ir 3 p., 82 str., 83 str. 1... 34. ieškinį patenkinti iš dalies.... 35. Nutraukti 2012-06-07 sudarytą vartojimo rangos sutartį dėl tvoros statybos... 36. Priteisti iš atsakovo R. A. (a.k. ( - )) 7300,00 Lt (septynis tūkstančius... 37. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.... 38. Priteisti iš atsakovo R. A. (a.k. ( - )) 400,00 Lt (keturis šimtus litų)... 39. Priteisti iš ieškovų - K. N. (a.k. ( - )) ir L. N. (a.k. ( - )) po 6,57 Lt... 40. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos...