Byla 2-881/2014

Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. T. ir uždarosios akcinės bendrovės „Julidona“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atmesti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo ir nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo SIA „L-T OIL“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Julidona“, A. T. ir V. O. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Julidona“ ir subsidiariai iš atsakovų V. O. ir A. T. 1 930 576,68 Lt skolos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo reikalavimų užtikrinimui už 1 930 576,68 Lt areštavo atsakovui UAB „Julidona“ priklausantį turtą; tuo atveju, jeigu atsakovas UAB „Julidona“ turto neturi arba jo neužtenka sprendimo įvykdymui užtikrinti, trūkstamo turto apimtimi (o jeigu turto iš viso nėra – visa apimtimi) areštavo atsakovams V. O. ir A. T. priklausantį turtą. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi ši Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis palikta nepakeista.

5Vilniaus apygardos teismas gavo atsakovų UAB „Julidona“ ir A. T. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo bei atsakovo UAB „Julidona“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

6Atsakovas UAB „Julidona“ prašė įpareigoti ieškovą SIA „L-T Oil“ per teismo nustatytą terminą pateikti 30 000 Lt dydžio atsakovo UAB „Julidona“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimą, atsakovas A. T. – 35 000 Lt dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Atsakovai nurodė, kad ieškovas yra kitos valstybės juridinis asmuo – bendrovė įsteigta ir registruota Latvijos Respublikoje, todėl atsakovams reikalaujant, jam taikytina CPK 794 straipsnyje įtvirtinta pareiga garantuoti atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimą; šiuo atveju neegzistuoja CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuomet ieškovo pareiga garantuoti atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimą netaikoma. Ieškovui esant užsienio subjektui, Lietuvoje neturinčiam jokio turto, nesant duomenų apie kitoje valstybėje esantį turtą, esant pradėtam prieš ieškovą nukreiptam teismo procesui Lietuvoje dėl 1 000 832,55 Lt sumos priteisimo egzistuoja ne tik formalus pagrindas, bet ir reali faktinė rizika, kad atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas gali būti apsunkintas.

7Prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atsakovas UAB „Julidona“ prašė įpareigoti ieškovą per teismo nustatytą terminą pateikti 1 589 760 Lt dydžio atsakovo UAB „Julidona“ nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Nurodė, jog visas pritaikyto arešto mastas buvo nukreiptas į atsakovo turimas pinigines lėšas, kadangi įmonė nekilnojamojo turto neturi. UAB „Julidona“ vykdo didmeninę tarptautinę prekybą naftos produktais, veiklos pobūdis lemia būtinybę turėti nesuvaržytą galimybę disponuoti finansinėmis lėšomis. Atsakovo veiklos modelis paremtas itin didelių sumų cirkuliacija, todėl pagrindinė dalis lėšų, skirta prekių pirkimui buvo skolintos iš partnerių, kurie, pritaikius areštą, atsisakė suteikti atsakovui kreditus, nes dėl pritaikyto turto arešto atsakovas negalės gaunamo pelno nukreipti paskolos dengimui paskolos sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis. Nebegalėdamas atitinkamų sumų skolintis atsakovas negalės sumokėti tiekėjams išankstinių mokėjimų už prekes, todėl jos nebus tiekiamos, kas lemia atsakovo ūkinės veiklos sustabdymą, nors pagal nustatytą planą atsakovas turi parduoti 3000 mt dyzelinio kuro. Atsakovo paskaičiavimais įmonės nuostoliai per mėnesį sudarys 88 320 Lt, kadangi byla užtruks mažiausiai metus, nuostolių suma sudarys 1 589 760 Lt.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi atsakovų UAB „Julidona“, A. T. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo bei atsakovo UAB „Julidona“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmetė.

10Teismas, aiškindamas CPK 794 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad vien faktas, jog ieškovas yra užsienio valstybės asmuo, savaime nesudaro pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą atsakovo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pagal CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punktą ieškovas yra atleidžiamas nuo pareigos užtikrinti atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nustatęs, kad bylos šalys SIA „L-T OIL“ ir UAB „Julidona“ sutartimis yra susitarusios, jog ginčai kylantys iš sutarčių nagrinėjami Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos teisę Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja žalą, atsiradusią ne tik dėl atsakovo juridinio asmens veiksmų, bet ir dėl vienintelio akcininko A. T. bei įmonės vadovės V. O. veiksmų, todėl ginčas nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme. Minėtų aplinkybių visuma teismui leido teigti, jog nagrinėjamas atvejis patenka į CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą išimtį ir nėra pagrindo įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

11Pasisakydamas dėl nuostolių, galinčių kilti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimą realių nuostolių atsiradimą (CPK 185 str.). Atsakovas, prašydamas taikyti nuostolių užtikrinimą, nurodė, jog visas pritaikyto arešto mastas buvo nukreiptas į atsakovo turimas pinigines lėšas, nes įmonė nekilnojamojo turto neturi, todėl piniginių lėšų areštas yra ypač ūkio subjekto komercinę veiklą ribojanti priemonė; dėl turto arešto partneriai atsisako suteikti atsakovui kreditus, kurie yra reikalingi atsakovo veiklos vykdymui. Teismas nurodė, kad yra pateikti duomenys tik apie pardavimo pajamas 2013 m. pirmą ir antrą ketvirčius, aktualių duomenų prašymo nagrinėjimo metu atsakovas nėra pateikęs. Tuo tarpu bankų raštai apie atsakovo UAB „Julidona“ banko sąskaitas, patvirtina, kad atsakovas banko sąskaitose iš esmės piniginių lėšų neturi. Teismas įvertino antstolės I. Karalienės pateiktus duomenis, kad areštavus skolininkui UAB „Julidona“ priklausančias sąskaitas, esančias Swedbank AB ir AB DNB banke, 2014 m. sausio 20 d. lėšų likutis tik 543,15 Lt. Teismas nelaikė pagrįstais atsakovo argumentų, jog lėšų areštas riboja įmonės veiklą, motyvuodamas tuo, kad vykdyti komercinę veiklą, iš esmės nesant piniginių lėšų, yra neįmanoma.

12III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

13Atsakovas A. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo A. T. prašymas, ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo A. T. prašymą ir įpareigoti ieškovą SIA „L-T OIL“ įmokėti 35 000 Lt dydžio užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. CPK 794 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi ir nesuteikia teismui teisės spręsti, ar joje numatyta pareiga taikytina. Teismo diskrecija apsiriboja tik užstato dydžio nustatymu, o baigtinis pagrindų, kuriems esant teismas gali atsisakyti įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą, sąrašas pateiktas CPK 794 straipsnio 2 dalyje. Pažymi, kad apeliantas nėra sudaręs su ieškovu jokių arbitražinių ar kitų susitarimų, Vilniaus apygardos teismo jurisdikcija nagrinėti ieškovo reikalavimą apeliantui kyla ne iš susitarimo, bet iš bendrų jurisdikcijos taisyklių, todėl CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punkto išimtis netaikytina. Teismas netinkamai rėmėsi bendraisiais teisingumo, protingumo principais, kaip pagrindu atsisakyti taikyti užstato institutą. Ieškovui esant kitos valstybės rezidentui, neturint Lietuvoje filialo ar kito struktūrinio padalinio, neturint turto, faktiškai bylinėjimosi išlaidų išieškojimui apeliantas būtų priverstas pradėti naują procesą.
2. Dabartinėje bylos stadijoje neįmanoma tiksliai apskaičiuoti būsimų apelianto išlaidų, tačiau dėl bylos sudėtingumo, tarptautinio elemento, byloje dalyvaujančių asmenų skaičiaus, apelianto prašomo dydžio (35 000 Lt) užstatas laikytinas protingu ir atitinkančiu realias apelianto sąnaudas bylinėjimuisi.

14Atsakovas UAB „Julidona“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas šio atsakovo prašymas ir klausimą išspręsti iš esmės: įpareigoti ieškovą per teismo nustatytą terminą pateikti 1 589 760 Lt dydžio atsakovo UAB „Julidona“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai kaip eliminuojančią galimų nuostolių kilimo tikimybę, vertino aplinkybę, kad arešto pritaikymo metu sąskaitoje buvęs lėšų dydis yra nedidelis. Apeliantas nėra nurodęs teismui, kad veiklą vykdo iš nuosavų sukauptų lėšų. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino pateiktų argumentų bei duomenų, kad veikla vykdoma iš skolintų lėšų.
2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino apelianto veiklos specifikos, kad veikla iš esmės vykdoma skolintomis lėšomis, kurias dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių kreditoriai atsisako suteikti. Teismas neįvertino tai patvirtinančių įrodymų.
3. Teismas netinkamai taikė CPK 146 straipsnio nuostatas. Pagal šį teisinį reglamentavimą nuostolių atlyginimo užtikrinimui nėra reikalaujama pateikti įrodymus apie jau faktiškai atsiradusius nuostolius.
4. Apeliantas pateikė įrodymus, kad veiklos vykdymui egzistuoja visos objektyvios sąlygos, tačiau ji ribojama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismui buvo pateikta 2012 m. spalio 11 d. paslaugų teikimo sutartis, patvirtinanti, kad apeliantas turi ne tik realią galimybę vykdyti veiklą per šį terminalą, bet ir yra sumokėjęs avansą.
5. Teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad aplinkybės, jog ieškovas yra užsienio subjektas, neturintis turto Lietuvoje, be to, jo atžvilgiu inicijuotas procesas dėl 1 000 832,55 Lt priteisimo ir pritaikytas turto areštas, objektyviai patvirtina egzistuojant riziką, kad ateityje apelianto nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, išieškojimas gali būti apsunkintas.

15Atsiliepimu į atsakovo A. T. atskirąjį skundą ieškovas prašo šį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Nesutinka su apelianto argumentais, kad jo atžvilgiu netaikytina CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, kadangi jis nėra sudaręs su ieškovu jokių susitarimų. Pažymi, kad ieškovo ir atsakovo UAB „Julidona“ tarpusavio sutarčių sudarymo laikotarpiu atsakovas A. T. buvo vienintelis UAB „Julidona“ akcininkas, aktyviai dalyvavo sudarant sutartis, jam buvo žinomos sutarčių sudarymo sąlygos ir ginčų sprendimo tvarka. Šio apelianto veiksmai lėmė, kad byla nagrinėjama teisme, o ne arbitraže. Teismas pagrįstai pripažino egzistuojant CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygą, leidžiančią netaikyti ieškovui pareigos įmokėti užstatą. Teismas taip pat pagrįstai rėmėsi bendraisiais teisingumo, protingumo principais. Pažymi, kad ieškovas registruotas Latvijoje, Lietuva ir Latvija yra Europos Sąjungos narės, todėl pagal CPK 794 straipsnio nuostatas nėra pagrindo užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikyti. Be to, ieškovas finansiškai stabilus juridinis asmuo.
2. Apelianto prašymas dėl 35 000 Lt dydžio užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, neįrodytas.

16Atsiliepimu į atsakovo A. T. atskirąjį skundą atsakovė V. O. prašo atskirąjį skundą tenkinti. Sutinka, kad arbitražinis susitarimas saisto tik ieškovą ir atsakovą UAB „Julidona“, bet ne subsidiariais atsakovais patrauktus bendrovės akcininką ir direktorę. Pritaria argumentams dėl teisingumo ir protingumo principų netinkamo taikymo. Taip pat sutinka, jog bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje gali sudaryti dideles sumas.

17Atsiliepimu į atsakovo UAB „Julidona“ atskirąjį skundą atsakovas A. T. prašo atskirąjį skundą tenkinti – įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo UAB „Julidona“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Teismas netinkamai taikė CPK 146 straipsnio nuostatas, nes plečiamai aiškino atsakovo pareigą įrodyti nuostolių atsiradimo tikimybę ir ją prilygino pareigai įrodyti jau įvykusį nuostolių atsiradimo faktą, be to, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir atsakovo pateiktų įrodymų. Pažymi, jog UAB „Julidona“ yra prekybos įmonė, kurios veikla paremta dideliu apyvartumu, didelių pinigų sumų cirkuliacija, todėl nėra poreikio valdyti didelės vertės nekilnojamąjį turtą ar nuolat laikyti sąskaitose dideles pinigų sumas. Visos gaunamos lėšos tuoj pat skiriamos prekių įsigijimui, iš pardavimo gautos lėšos – tolesniems pirkimams. Aplinkybė, kad bendrovės sąskaitose areštuota tik 543,15 Lt reiškia, kad vienas prekybos ciklas buvo baigtas, o kitas nepradėtas, be to, pagrindžia, kad įmonė nebegali vykdyti veiklos, nes bet kokios gautinos ir mokėtinos lėšos areštuotos. Pažymi, kad bendrovė nebuvo su ieškovu sudariusi išimtinę tiekimo teisę suteikiančių susitarimų, todėl turi teisę prekiauti su bet kuriuo subjektu, teikiančiu analogišką produkciją.

18Atsiliepimu į atsakovo UAB „Julidona“ atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Apelianto prašymas nepagrįstas, kadangi jokių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantas nepatiria, nes, kaip atsiliepime į ieškinį nurodė pats atsakovas, nuo 2013 m. balandžio mėnesio visa UAB „Julidona“ veikla buvo susijusi su ieškovu, kuris vienintelis tiekė dyzelinį kurą; nutrūkus šalių santykiams, atsakovas iš esmės ūkinės-komercinės veiklos nebevykdė. Nepagrįstas motyvas, kad apeliantas negali naudotis paslaugomis pagal 2012 m. spalio 11 d. paslaugų teikimo sutartį.
2. Su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis buvo labai bloga dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Atsakovo akcininkas A. T., nesuinteresuotas vykdyti ūkinę komercinę veiklą per UAB „Julidona, o įsteigė naują įmonę, besiverčiančią analogiška veikla. Pagal bylos duomenis negalima prognozuoti, kad UAB „Julidona“ gali atsirasti nuostoliai ir byloje nėra duomenų, kad jų atlyginimas gali būti apsunkintas.
4. Apelianto argumentai dėl užkertamo kelio gauti kreditavimą nepagrįsti, kadangi kredito įstaigos nekredituoja neturinčių nekilnojamojo turto ir nevykdančių veiklos subjektų.
5. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis yra pelningai veikianti įmonė ir nėra jokios grėsmės, kad atsiradus atsakovo nuostoliams, ieškovas jų negalėtų padengti.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmesti prašymai taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą bei bylinėjimosi išlaidų užtikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo

22Atsakovas A. T., vadovaudamasis CPK 794 straipsnio nuostatomis, prašė įpareigoti Latvijos Respublikoje įsteigtą ir registruotą ieškovą SIA „L-T OIL“ per teismo nustatytą terminą pateikti 35 000 Lt dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

23CPK 794 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai ši pareiga netaikoma: jeigu ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti; neturtinio pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose prašoma išduoti teismo įsakymą; bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose; jeigu užstato institutą draudžia tarptautinė sutartis.

24Nagrinėjamu atveju, teismas nustatė CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, leidžiančios netaikyti ieškovui įpareigojimo sumokėti užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, egzistavimą. Tokią išvadą teismas grindė ieškovo SIA „L-T OIL“ ir atsakovo UAB „Julidona“ susitarimu iš sutarčių kylančius ginčus nagrinėti Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos teisę Vilniaus komercinio arbitražo teisme bei šio ginčo nagrinėjimą Lietuvos Respublikos teisme lėmusia aplinkybe – ieškovo žalos atlyginimo reikalavimas grindžiamas ne tik atsakovo juridinio asmens, bet ir vienintelio jo akcininko bei įmonės vadovės neteisėtais veiksmais. Apeliantas A. T. teisus, kad jo atžvilgiu minėta norma negali būti taikoma, kadangi jis nėra sutarčių su ieškovu šalimi, todėl skundžiamos nutarties argumentai šiuo aspektu nepagrįsti. Nors pirmosios instancijos teismas taikė ne tą teisės normą, kurią reikia taikyti, tačiau atmesdamas atsakovo prašymą klausimą iš esmės išspręstas teisingai. Šia teisės taikymo klaidą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra Latvijos Respublikos juridinis asmuo, todėl CPK 794 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga jam netaikytina, nes užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis (CPK 794 str. 2 d. 4 p.). Tokia išvada grindžiama šiais argumentais.

25CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo aspektu, Lietuvos apeliacinis teismas jau suformavęs praktiką, jog draudimas taikyti užstatą įtvirtintas 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnyje, kuris draudžia iš Konvencijos dalyvių piliečių, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, reikalauti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, jeigu jie yra dalyvaujantys byloje asmenys, kurie reiškia savarankiškus reikalavimus kitoje Konvenciją ratifikavusioje valstybėje narėje. Analogišką draudimą nustato ir 1980 m. spalio 25 d. priimtos Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą nuostatos 14 straipsnis – iš asmenų (įskaitant juridinius asmenis), turinčių įprastinę rezidenciją Susitariančiojoje Valstybėje, kurie yra ieškovai arba įstojusios į bylą šalys kitos Susitariančiosios Valstybės teismuose ar tribunoluose nagrinėjamose bylose, negali būti reikalaujama jokios rūšies įkaito, skolinio įsipareigojimo ar užstato tik dėl to, kad jie yra užsienio juridiniai arba fiziniai asmenys, turintys domiciliją arba rezidenciją valstybėje, kurioje pradėtas teisminis bylos nagrinėjimas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-943/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-734/2012; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1212/2012, kt.). Tiek Lietuvos Respublika, tiek Latvijos Respublika yra šių abiejų Hagos Konvencijų dalyvės, todėl pagal minėtas Hagos konvencijas užstato bylinėjimosi išlaidoms padengti reikalavimas iš ieškovo negalimas. Be to, draudimas taikyti užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti išplaukia iš Europos Sąjungos teisės. Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad tuomet, kai bylinėjasi Europos Sąjungoje veikiantys teisės subjektai, užstato taikymas vieno asmens atžvilgiu kito asmens galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti reikštų Europos Bendrijų Steigimo sutarties 59 ir 60 straipsnių nuostatų dėl laisvo paslaugų teikimo ir nediskriminavimo pilietybės pagrindu, pažeidimą (Europos Teisingumo Teismo 1993 m. liepos 1 d. sprendimas Hubbard / Hamburger, C-20/92, Rink. 1993 p. I-3777). Atitinkamos nediskriminavimo nuostatos yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančioje Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-314/2012; 2014 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-399/2014).

26Nustačius, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta išimtis, neleidžianti ieškovo atžvilgiu taikyti užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti institutą, netenka prasmės kitų apelianto A. T. argumentų nagrinėjimas, nes jie neturės teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

27Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad klausimą dėl užstato atsakovo A. T. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti sumokėjimo pirmosios instancijos teismas iš esmės išsprendė teisingai, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista šioje nutartyje nurodytais motyvais (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

28Dėl nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo

29CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tačiau teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi motyvuoti, kodėl prognozuojamas tam tikras preliminarių nuostolių dydis ir kaip jis apskaičiuojamas (reikia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant šią veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes).

30Nagrinėjamu atveju atsakovo UAB „Julidona“ prašymo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą teismas netenkino, iš esmės konstatavęs, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimą realių nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 185 str.).

31Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Julidona“ įrodinėja, kad teismas netinkamai vertino jo pateiktus įrodymus. Apeliaciniam teismui pateikta atskirojo skundo medžiaga neleidžia tinkamai išnagrinėti atsakovo UAB „Julidona“ atskirojo skundo, nes apeliaciniam teismui nepateikti UAB „Julidona“ prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo priedai, su kurių pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliantas nesutinka. Šios aplinkybės lemia būtinumą pareikalauti prašymo priedų iš bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo bei dėl to iškilusį UAB „Julidona“ atskirojo skundo nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą (CPK 256 str., 302 str., 338 str.).

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 256 straipsniu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo A. T. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo, palikti nepakeistą.

34Uždarosios akcinės bendrovės „Julidona“ atskirojo skundo nagrinėjimą iš esmės atnaujinti, pareikalauti iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1803-232/2014 atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Julidona“ prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo priedus.

35Bylą skirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2014 m. birželio 5 d. 16 val.