Byla e2-1228-196/2017
Dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4771-619/2017 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lesnora“, I. G., Š. K. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas M. M. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutartį nesudaryta arba negaliojančia ab initio, priteisti iš atsakovų UAB „Lesnora“ ir I. G. solidariai 45 000 Eur, iš atsakovų UAB „Lesnora“, I. G. ir Š. K. G. solidariai 3000 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Taip pat ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė atsakovo I. G. turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 45 000 Eur sumai atsakovo I. G. nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis. Atsakovo I. G. turtui ir atsakovės Š. K. G. turtui solidariai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 3 000 Eur sumai atsakovo I. G. ir Š. K. G. nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir/ar esančias pas atsakovus, trečiuosius asmenis. Nurodė, kad pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tai patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, kuria atsakovei UAB „Lesnora“ taikytas areštas. Ieškovas po ieškinio pateikimo paaiškėjus aplinkybėms, jog atsakovas I. G. ne tik iš ieškovo sąskaitos neteisėtai pervedė atsakovei UAB „Lesnora“ 48 000 Eur, bet ir pasisavino iš šios sumos 42 000 Eur, o jo dukra atsakovė Š. K. G. pasisavino 3000 Eur, patikslintu ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų UAB „Lesnora“ ir I. G. priteisti 45 000 Eur, o iš atsakovų UAB „Lesnora“ ir I. G. ir Š. K. G. solidariai – 3 000 Eur. Atsakovei UAB „Lesnora“ yra iškelta bankroto byla, todėl reali galimybė ieškovui palankaus sprendimo atveju patenkinti reikalavimą – teismo priteistas sumas išieškoti iš I. G. ir Š.K. G.. Ieškovo prašomos priteisti sumos yra didelės bet kuriam fiziniam asmeniui. Atsakovų finansinė padėtis nėra žinoma ieškovui. Dėl atsakovų galimai neteisėtų nusikalstamų veiksmų – neteisėto svetimų lėšų pasisavinimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kas sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovai šioje byloje gali pasielgti nesąžiningai ir yra reali grėsmė būsimam galimai palankiam ieškovui teismo sprendimo įvykdymui
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: areštavo neviršijant 45 000 Eur sumos atsakovui I. G. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudė šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, nesant ar esant nepakankamai turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 48 000 Eur sumos; areštavo solidariai neviršijant 3000 Eur sumos atsakovams I. G. ir Š. K. G. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudė šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, nesant ar esant nepakankamai turto, areštavo atsakovų pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.
  2. Teismas nurodė, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį yra dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo (ne)įvykdymo pasunkėjimo rizika.
  3. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, nurodė, kad šioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus.
  4. Teismas pažymėjo, kad be ieškinio dydžio, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individualiai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, turimą turtą ir įsipareigojimus, taip pat į kitas aplinkybes, kurios leistų teismui objektyviai spręsti apie atsakovo galimą mokumą. Teismas nurodė, kad nors byloje nėra duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, tačiau laikytina ir vienareikšmiškai nėra galimybės konstatuoti, jog ieškinio suma yra didelė atsakovams, tačiau byloje esant ieškovo nurodytiems duomenimis apie galimai neteisėtus atsakovų veiksmus pasisavinant lėšas ir pradėtą ikiteisminį tyrimą, yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovai turtą gali paslėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovas I. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškovas neįrodė pareikšto ieškinio prima facie pagrįstumo.
    2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškinio suma yra žymi ir todėl yra grėsmė teismo sprendimo, jei jis bus palankus ieškovui, įvykdymui. Teismas skundžiama nutartimi pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nevertino ir nenustatinėjo, tik nurodė, kad nors byloje nėra duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, tačiau laikytina ir vienareikšmiškai nėra galimybės konstatuoti, jog ieškinio suma yra didelė atsakovams. Ieškovas tik deklaratyviai įvardijo atsakovo nesąžiningumą, pridėdamas pranešimus apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, tačiau nepateikė duomenų, kad atsakovas turi ketinimų (ar gali) turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai. Nepaisant to, kad pagal ieškovo pareiškimus ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti dar 2016 metais, atsakovui iki šiol nėra pareikšti jokie įtarimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nebuvo vertinamas atsakovo sąžiningumas, o ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Be to, atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudaro mažiausiai 913 500 Eur, dėl to ieškinio suma atsakovui nėra laikytina didele, net ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo. Duomenų, kad atsakovas siektų jo turimą turtą paslėpti, perleisti ar kitaip išvengti išieškojimo, nėra.
  2. Ieškovas M. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovas neįrodė ieškinio prima facie pagrįstumo. Atsakovo atskirajame skunde keliami klausimai, kurių išsprendimas reikštų ginčo tarp šalių išsprendimą, turėtų būti sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir išspręsti tik galutiniu teismo sprendimu.
    2. Bylos aplinkybės patvirtina atsakovo nesąžiningumą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl neteisėto svetimo (ieškovui priklausančio) turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo yra pradėti ir vyksta ikiteisminiai tyrimai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas jau yra ėmęsis nesąžiningų veiksmų atsakomybei išvengti, dėl ko yra objektyvus ir pakankamas pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali imtis kitų veiksmų ir priemonių (perleisti, apsunkinti turimą turtą), dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
    3. Atsakovui UAB ,,Lesnora“ yra iškelta bankroto byla, todėl atsakovo I. G. turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė reali ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonė.
    4. Atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui, nevaržo atsakovo teisių ir interesų labiau nei nagrinėjamu atveju yra būtina. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. pagrindu antstolis 2017 m. gegužės 18 d. turto aprašu aprašė pastatą, kurio vertė yra 71 247 Eur. Atsakovas nenurodo jokių argumentų, nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kaip ir kokias neigiamas pasekmes faktiškai sukuria tik vieno atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto objekto areštas.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

  1. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
  2. Nagrinėjamu atveju preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, bei nurodęs, kad byloje esant ieškovo nurodytiems duomenimis apie galimai neteisėtus atsakovų veiksmus pasisavinant lėšas ir pradėtą ikiteisminį tyrimą, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų I. G. ir Š. K. G. turtui. Apeliantas I. G., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas neįrodė pareikšto ieškinio prima facie pagrįstumo.
  3. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-827-370/2015).
  4. Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, bei nustatęs, kad ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. priėmė procesinį sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies. Iš minėto procesinio sprendimo matyti, kad ieškinio reikalavimai atsakovui I. G. buvo patenkinti visiškai. Nors minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau preliminariai patvirtina ieškinio reikalavimų atsakovui I. G. ir tuo pačiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šio atsakovo turtui pagrįstumą, bei paneigia apelianto skundo argumentus dėl ieškinio prima facie nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-236/2017).
  5. Apeliantas ginčija ir pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas nurodo, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas nesąžiningais veiksmais ketina turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, o ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
  6. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skunde nurodytais argumentais, kad sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-356-330/2017; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016). Tačiau ši praktika nereiškia, jog nesąžiningumas turi būti neabejotinai įrodytas. Sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui pakanka ir nesąžiningo elgesio rizikos, kurią patvirtina konkretūs ar bent jau labiau tikėtini duomenys apie atsakovo nesąžiningą elgesį, atliktus ar ketinamus atlikti veiksmus, galinčius ateityje sukliudyti teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-186/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017).
  7. Ieškovas apelianto nesąžiningumą grindė pradėtais ikiteisminiais tyrimais dėl neteisėto svetimo (ieškovui priklausančio) turto pasisavinimo bei dokumentų galimo klastojimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytus argumentus bei byloje esančius duomenis, taip pat aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje priimtu procesiniu sprendimu yra patenkintas ieškovo ieškinys apelianto atžvilgiu, pripažinus, kad apeliantas, kaip ieškovo įgaliotinis, pervesdamas ieškovo lėšas į UAB „Lesnora“ sąskaitą, veikė akivaizdžiai priešingais ieškovo (įgaliotojo) interesais, sprendžia, kad nurodytų aplinkybių pakanka išvadai dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
  8. Taip pat pažymėtina, kad apelianto turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, tuo aspektu, kad teismas nusprendė pirmiausia areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovo pinigines lėšas. Kaip atsiliepime į skundą nurodė ieškovas, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties pagrindu antstolis 2017 m. gegužės 18 d. turto aprašu aprašė pastatą, kurio vertė yra

    671 247 Eur. Tokiu atveju pripažintina, kad pritaikyti apribojimai apelianto turtui užtikrina ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, bei minimaliai varžo apelianto teises.

  9. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

7Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme jau yra priimtas procesinis sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, o šia nutartimi atskirasis skundas atmestas, apeliacinės instancijos teismas šį prašymą tenkina ir priteisia iš atsakovo I. G. ieškovo M. M. naudai 280 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Priteisti iš atsakovo I. G. (a.k. ( - ) ieškovui M. M. (duomenys neskelbtini) 280 (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai