Byla e2-1073-464/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės individualios įmonės „Bionormanas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-703-569/2017 (po bylų sujungimo civilinės bylos Nr. e2-520-856/2017) pagal ieškovės individualios įmonės „Bionormanas“ ieškinį atsakovei Arvydo Tamučio įmonei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos priteisimo, ir atsakovės Arvydo Tamučio įmonės priešieškinį ieškovams individualiai įmonei „Bionormanas“, J. Z. ir R. Z. dėl vienašalio terminuotos nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu bei nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje G. T.,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė IĮ „Bionormanas“ 2017-01-11 kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais sandoriais Arvydo Tamučio įmonės ir IĮ ,,Bionormanas“ sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos 2015-07-15 sutartį Nr. 1 ir pirkimo–pardavimo 2015-08-01 sutartį; taikyti restituciją, įpareigojant ieškovę IĮ „Bionormanas“ grąžinti atsakovei Arvydo Tamučio įmonei pagal negyvenamųjų patalpų nuomos 2015-07-15 sutartį Nr. 1 išnuomotą kavinę, unikalus Nr. ( - ), grąžinti Arvydo Tamučio įmonei pirkimo–pardavimo 2015-08-01 sutarties priede Nr. 1 nurodytus daiktus, o iš atsakovės Arvydo Tamučio įmonės ieškovei IĮ „Bionormanas“ priteisti pagal pirkimo–pardavimo 2015-08-01 sutartį sumokėtus pinigus 29 040 Eur; priteisti iš atsakovės Arvydo Tamučio įmonės ieškovei IĮ „Bionormanas“ 278 196,42 Eur žalos atlyginimo; pareiškiant ieškinį, atidėti ieškovei IĮ „Bionormanas“ žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo; priteisti iš atsakovės Arvydo Tamučio įmonės ieškovei IĮ „Bionormanas“ jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodyto ieškinio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. e2-520-856/2017.
  2. Atsakovė Arvydo Tamučio įmonė civilinėje byloje Nr. e2-520-856/2017 pateikė 2017-04-05 priešieškinį, prašydama pripažinti, kad ieškovė IĮ „Bionormanas“ nuo 2016-11-10 neteisėtai vienašališkai nutraukė negyvenamųjų patalpų nuomos 2015-07-15 sutartį Nr. 1; priteisti atsakovei Arvydo Tamučio įmonei iš ieškovės IĮ „Bionormanas“ 1 854,26 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
  3. Kitoje Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-703-569/2017 Arvydo Tamučio įmonė 2017-03-21 pareiškė dar vieną ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės IĮ „Bionormanas“ ir subsidiariai iš atsakovų J. Z. ir R. Z. 58 774,54 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  4. Šiame ieškinyje Arvydo Tamučio įmonė nurodė, kad atsakovei IĮ „Bionormanas“ (nuomininkei) neįvykdžius iš sutarties kilusios pareigos grąžinti nuomojamą daiktą nuomotojai tokios būklės, kokios gavo, ieškovei buvo padaryti 58 774,54 Eur dydžio nuostoliai, kuriuos sudaro nuomoto daikto atkūrimo į ankstesnę būklę kaštai. Pagal CK 2.50 straipsnį neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyviai subsidiariai atsako pagal to juridinio asmens prievoles, todėl kartu su IĮ „Bionormanas“ atsakovais traukiami jo dalyviai – sutuoktiniai J. ir R. Z.
  5. Šiaulių apygardos teismo 2017-03-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-703-569/2017 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuoti IĮ „Bionormanas“ priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai 58 774,54 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o areštuotino turto nepakankant, areštuotos ir IĮ „Bionormanas“ priklausančios piniginės lėšos, esančios bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, taip pat turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
  6. Arvydo Tamučio įmonė 2017-04-06 pateikė prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-703-569/2017 – 57 774,54 Eur sumai areštuoti atsakovams J. Z. ir R. Z. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį; turto nepakankant, areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Šį prašymą grindė paaiškėjusia aplinkybe, kad atsakovė IĮ „Bionormanas“ neturi pakankamai areštuotino turto, dėl to yra objektyvus pagrindas byloje papildomai taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų J. Z. ir R. Z. atžvilgiu.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šiaulių apygardos teismas 2017-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-703-569/2017 Arvydo Tamučio įmonės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies: areštavo atsakovui J. Z. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 57 774,54 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti; tik jo nepakankant, areštavo šiam atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis; atsakovo turtą surasti ir aprašyti pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui.
  2. Teismas, susipažinęs su ieškiniu ir jo priedais, nurodė, kad šioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo abejoti Arvydo Tamučio įmonės reikalavimų tikėtinumu (CPK 144 str. 1 d.).
  3. Kadangi atsakovės IĮ „Bionormanas“ turto realiai areštuota tik už 1 000 Eur, teismas vertino, kad šio areštuoto turto nepakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti, todėl areštuotinas ir subsidiaraus skolininko J. Z. turtas. Taikyti atsakovės R. Z. turto areštą teismas atsisakė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepakankamai argumentavo savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šios atsakovės atžvilgiu, o vien iš pateikto su ieškiniu Juridinių asmenų registro išrašo duomenų negalima nustatyti, kad atsakovė R. Z. yra IĮ „Bionormanas“ dalyvė.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atsakovė IĮ „Bionormanas“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2017-04-10 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas rėmėsi tikrovės neatitinkančiais ieškovės Arvydo Tamučio įmonės pateiktais duomenimis. 2017-03-27 nutartį priėmęs vykdyti antstolis T. U. atsakovei IĮ „Bionormanas“ priklausančių kilnojamųjų daiktų neieškojo (dėl antstolio veiksmų bus teikiamas skundas), o neįkeisto ir neareštuoto kilnojamojo turto atsakovė IĮ „Bionormanas“ turi pakankamai, jo pakaktų ieškovės Arvydo Tamučio įmonės 58 774,54 Eur reikalavimui užtikrinti.
    2. Skundžiama nutartimi pritaikyta papildoma laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo J. Z. turto areštas – šiuo atveju yra nereikalinga ir neproporcinga priemonė, neatitinkanti proceso šalių interesų pusiausvyros, vien didinanti atsakovų procesines išlaidas, nes antstolis, net neatlikęs atsakovė IĮ „Bionormanas“ nekilnojamojo turto paieškos ir jo neareštavęs, vykdymo išlaidas prisiskaičiavo.

4Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Dėl procesinės bylos informacijos ir šalių procesinės padėties

  1. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas laikinai einančio Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas 2017-04-27 nutartimi civilines bylas Nr. e2-520-856/2017 ir Nr. e2-703-569/2017 sujungė į vieną bylą, paliekant civilinės bylos Nr. e2-520-856/2017. Šiaulių apygardos teismo 2017-05-04 nutartimi buvo patikslinta šalių procesinė padėtis sujungtoje byloje Nr. e2-520-856/2017 ir nustatyta, jog ieškovais byloje tampa IĮ „Bionormanas“ (apeliantė), J. Z. ir R. Z., atsakove – Arvydo Tamučio įmonė, trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje – G. T. Arvydo Tamučio įmonės ieškinys dėl žalos atlyginimo (ieškinio suma – 58 774,54 Eur) sujungtoje byloje pripažintas priešieškiniu.
  2. Taigi toliau šios nutarties tekste bylos šalių procesinė padėtis nurodoma atsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo 2017-05-04 nutartimi sujungtoje byloje nustatytą jų procesinę padėtį, patikslinant, kad apeliantė IĮ „Bionormanas“, J. Z. ir R. Z. yra atsakovais pagal priešieškinį, o Arvydo Tamučio įmonės ieškinys, kurio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ir buvo taikytos skundžiamos laikinosios apsaugos priemonės, yra priešieškinis.

6Dėl naujo įrodymo prijungimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Apeliantė IĮ „Bionormanas“ su atskiruoju skundu pateikė 2017-04-14 pažymą apie jos turimą kilnojamąjį turtą ir jo vertę, šiuo naujai teikiamu įrodymu siekdama pagrįsti savo atskirojo skundo argumentus, jog ji turi pakankamai turto, iš kurio galimas išieškojimas, ir todėl nebuvo pagrindo papildomai areštuoti atsakovo pagal priešieškinį J. Z. turtą. Laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju buvo taikytos nepranešus apie tai apeliantei ir nesudarius galimybės jai ar kitiems atsakovams pagal priešieškinį šiuo klausimu išsakyti savo pozicijas. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, taigi apeliantės pateikti nauji duomenys prijungtini prie bylos medžiagos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str., 338 str.).

7Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti

  1. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas.
  2. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs priešieškinį ir jo priedus, sprendė, kad priešieškinis yra tikėtinai pagrįstas, t. y. nustatė pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti buvimą. Kadangi atskirajame skunde apeliantė šios sąlygos nustatymo nekvestionuoja, apeliacinės instancijos teismas dėl to išsamiau nepasisako.
  3. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės nieko nepasisakė dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – buvimo, papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį atsakovui pagal priešieškinį J. Z. motyvavęs vien tokia aplinkybe, kad, vykdant ankstesne teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pačios apeliantės IĮ „Bionormanas“ areštuoto turto nepakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti.
  4. Pirmiausia pažymėtina, kad toks teismo argumentavimas aiškiai nėra pakankamas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padeda tik išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės ir savaime materialinių vertybių nesukuria. Jeigu atsakovas neturi tiek turto, kad jo užtektų reikalavimams patenkinti, yra pripažįstama, jog negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to atsakovo turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Todėl vieno iš kelių priešieškinyje atsakovais nurodytų asmenų areštuoto turto nepakankamumas pats savaime nesudaro prielaidų papildomai areštuoti ir kitų atsakovų turtą.
  5. Sprendžiant dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje, kurioje reikalavimai pareikšti iš karto keliems asmenims, pagrįstumo, ar dėl taikytinų laikinų ribojimų disponuoti turtu poreikio bei masto, kiekvieno asmens situacija turi būti įvertinta individualiai, t. y. turi būti nustatyta, ar kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu egzistuoja abi šios nutarties 14 punkte įvardintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
  6. Nagrinėjamoje byloje teismas nevertino grėsmės, ar būsimas sprendimas, priimtas konkretaus asmens (t. y. J. Z.) atžvilgiu, gali likti neįvykdytas arba būti sunkiai įvykdomas būtent dėl šio asmens siekio išvengti galimai jam nepalankiu teismo sprendimu sukeliamų padarinių. Pirmosios instancijos teismas papildomas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė visiškai neanalizuodamas atsakovo pagal priešieškinį J. Z. turtinės padėties ir jos pokyčio perspektyvų, taip pat kitų šio instituto taikymui reikšmingų kriterijų, tokių kaip pareikštų jam reikalavimų pobūdis, elgesio sąžiningumas iki kreipimosi į teismą ir vėliau. Pažymėtina, laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių bei interesų suvaržymas, kas suponuoja ir šio instituto taikymo išimtinumą.
  7. Minėta, kad grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui teismas faktiškai pripažino ir įvardijo vienintelę aplinkybę – pagrindiniu atsakovu pagal priešieškinį nurodyto asmens (apeliantės) areštuoto turto nepakankamumą, lyginant su priešieškinio reikalavimų dydžiu. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą jau buvo pasisakyta, jog ieškinio sumos dydis pats savaime nėra absoliutus pagrindas taikyti arba netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu pagrindu galėtų tapti tik ieškovo pateikiami konkretūs ar bent jau labiau tikėtini duomenys apie atsakovo nesąžiningą elgesį, atlikus ar ketinamus atlikti veiksmus, galinčius ateityje sukliudyti teismo sprendimo įvykdymui (turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Šie Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamos situacijos atveju.
  8. Faktą, kad kyla reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju tokią įrodinėjimo pareigą turėjo priešieškinį pareiškusi Arvydo Tamučio įmonė (CPK 12 str., 178 str.). Kaip matyti iš įmonės 2017-04-06 prašymo, kurį teismui patenkinus ir buvo pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės J. Z. atžvilgiu, grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui jame nėra nei įvardijama, nei motyvuojama, koncentruojantis tik į pagrindinės skolininkės, apeliantės IĮ „Bionormanas“, turimo turto vertės nepakankamumą. Konstatuotina, kad Arvydo Tamučio įmonė papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinųjų sąlygų visumos neįrodinėjo ir neįrodė.
  9. Kaip patvirtina Turto arešto aktų registro duomenys, vykdant šioje byloje 2017-03-27 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuoti apeliantei IĮ „Bionormanas“ priklausantys kilnojamieji daiktai (kurių bendra vertė sudaro 16 180 Eur) bei piniginės lėšos kredito įstaigose (CPK 179 str. 3 d.). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pagal šiuo metu byloje esančius duomenis tik vieno iš atsakovų pagal priešieškinį turto gali ir neužtekti priešieškinio reikalavimams įvykdyti, jeigu tokie reikalavimai teismo sprendimu būtų patenkinti. Pateikti apeliantės į bylą nauji duomenys apie jos turimą kilnojamąjį turtą bei jo vertę kitokios apeliacinio teismo išvados dėl areštuoto turto vertės nesuponuoja.
  10. Antra vertus, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau pasisakė, kad vien tokia aplinkybė, kaip pagrindinio atsakovo turto vertė, pati savaime nenusako poreikio suvaržyti dar ir kitų asmenų (subsidiarių atsakovų) turtą, nenustačius jų vengimo vykdyti galimai jiems nepalankų būsimą teismo sprendimą.

8Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo

  1. Atskirojo skundo argumentus, kad skundžiama nutartimi taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo pagal priešieškinį J. Z. turto ir piniginių lėšų areštas, buvo nereikalinga ir neproporcinga priemonė, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais. Apeliantė atskirajame skunde atkreipia dėmesį, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas turėtų įvertinti abiejų bylos šalių teisėtus interesus ir nei vienai iš jų nesuteikti nepagrįsto pranašumo.
  2. Vien ieškinio (priešieškinio) pateikimas ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymas negali suteikti ieškovui pranašumo ar besąlyginio ribojimų antrajai ginčo šaliai disponuoti turtu bei piniginėmis lėšomis nustatymo. Nagrinėjamu atveju taip ir nutiko, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos neįvertinus visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. ar atsakovas pagal priešieškinį, kurio atžvilgiu taikomi suvaržymai, gali vengti teismo sprendimo įvykdymo. Todėl toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl priešieškinio pateikimo aiškiai neatitinka šalių interesų derinimo taisyklės.
  3. Vadovaujantis Turto arešto aktų registro duomenimis, vykdant skundžiamą nutartį yra areštuota atsakovui pagal priešieškinį J. Z. priklausanti kelių transporto priemonė ir piniginės lėšos (CPK 179 str. 3 d.). Pagal CPK 145 straipsnio 6 dalies reikalavimus, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas areštavo J. Z. turtą net nenurodydamas, kurias operacijas jam leidžiama atlikti, nepavesdamas antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota tokioms operacijoms atlikti. Nors vėlesne Šiaulių apygardos teismo 2017-05-24 nutartimi J. Z. buvo leista vykdyti atsiskaitymus pagal paskolos sutartį su AB SEB banku (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.), akivaizdu, kad asmuo, kurio turtas areštuojamas, turi ir kitų kasdienių poreikių. Todėl piniginių lėšų areštu neišsprendus klausimo dėl sumos, kuri gali būti panaudota per kalendorinį mėnesį, yra neproporcingai suvaržomos tokio asmens teisės.
  4. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų joms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo, taip pat jų taikymu nukrypus nuo proporcingumo imperatyvo. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant ieškovės pagal priešieškinį Arvydo Tamučio įmonės prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

9Dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo

  1. Kaip patvirtina prie atskirojo skundo pridėtas 2017-04-14 mokėjimo pavedimas Nr. 360, už pateiktą atskirąjį skundą sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymas. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Šiuo atveju buvo sumokėta 31 Eur, nors mokėtina žyminio mokesčio suma, atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas pateiktas tik elektroninių ryšių priemonėmis, sudarė 21 Eur (CPK 80 str. 2 d., 7 d.).
  2. Todėl žyminį mokestį už apeliantę sumokėjusiai jos įgaliotinei R. Z., kuri 2017-04-14 mokėjimo nurodyme įvardinta kaip mokėtoja, grąžintina permokėta dalis, t. y. 10 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 87 str. 5 d.), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).

    10

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

12Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti Arvydo Tamučio įmonės (įmonės kodas 144221898) 2017 m. balandžio 6 d. prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – J. Z. (asmens kodas ( - ) turto areštą.

13Grąžinti R. Z. (asmens kodas ( - ) 10 Eur (dešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. balandžio 14 d. mokėjimo pavedimu Nr. 360.

14Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai