Byla e2-1233-798/2018

Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miravita“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miravita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. Š. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miravita“.

3Teismas

Nustatė

4

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas K. Š., buvęs atsakovės darbuotojas, ieškiniu prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB arba bendrovė) „Miravita“, kadangi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimas „Dėl darbo bylos Nr. APS-36-15971“, kuriuo nuspręsta išieškoti iš atsakovės 1 200,00 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti su ieškovu laiką nuo darbo santykių pabaigos iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos priverstine tvarka neįvykdytas.
2. Pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) ieškiniu taip pat prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Miravita“, kadangi atsakovės įsiskolinimas VSDF biudžetui 2018 m. balandžio 9 d. sudarė 5 385,33 Eur (5 278,94 Eur VSD įmokų ir 106,39 Eur delspinigių) ir įsiskolinimas didėja.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Miravita“; bankroto administratoriumi paskyrė S. L..
4. Teismas iš atsakovės pateikto 2017m. gruodžio 31 d. balanso nustatė, jog bendrovė 2017 metų pabaigoje turėjo 68 310 Eur vertės turto: 1 924 Eur ilgalaikio turto ir 66 386 Eur trumpalaikio turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 71 632 Eur. 2018 m. kovo 31 d. UAB „Miravita“ balanso duomenimis bendrovė turėjo 65 640 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 79 308 Eur. 2018 m. kovo 31 d. UAB „Miravita“ pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovė patyrė 10 346,00 Eur nuostolių. VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis bendrovės vardu įregistruotos dvi transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešajame eisme uždraustas. 2018 m. valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis UAB „Miravita“ vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. VSDFV teikiamais viešaisiais duomenimis bendrovė turi 8 apdraustus darbuotojus, skola VSDFV sudaro 4 941,08 Eur. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, įvertinęs pradelstus įsipareigojimus ir duomenis apie atsakovei priklausantį turtą, teismas sprendė iškelti atsakovei bankroto bylą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Miravita“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovei UAB „Miravita“.
6. Nurodo, jog pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindus, nustatytus ĮBĮ 4 straipsnyje, būtina skirti nuo bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įtvirtintų ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Nors ir egzistavo ĮBĮ 4 straipsniu įtvirtintas pagrindas pareiškėjui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, tačiau bankroto bylą turėtų būti atsisakyta iškelti. Bendrovė vykdo statybinę veiklą ir patiria išlaidas, o pelną gauna vėliau, t. y., kai gauna atsiskaitymus iš užsakovų. Todėl ketvirčio nuostolio egzistavimas realiai neatspindi bendrovės faktinio nemokumo. Byloje esantys duomenys apie bendrovės kreditorius bei debitorius patvirtina, kad UAB „Miravita“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams iš esmės sutampa ir su balanse apskaityta turto verte. Todėl, nors formaliai atsakovė ir atitinka vieną iš nemokumo sąvokos dalių (pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašytos turto vertes), tačiau apeliantė negali būti pripažinta nemokia. Norint konstatuoti jos nemokumą būtina nustatyti ir antrąją nemokumo apibrėžimo dalį – būseną, kai bendrovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams. Šiuo atveju apeliantė įsipareigojimus kreditoriams vykdo, nors ir yra praleidusi prievolių vykdymo terminus. Akcentuoja, kad apeliantės skola VSDFV 2017 m. spalio mėn.– lapkričio mėn. sudarė daugiau nei 8 000,00 Eur, bet buvo sumažinta iki 5 000,00 Eur. Taip pat atsakovė mažina įsipareigojimus ir kitiems kreditoriams (skola UAB „Doka Lietuva“ 2016 m. pabaigoje buvo beveik 50 000,00 Eur, o šiuo metu sudaro jau tik 24 000,00 Eur). Pažymi ir tai, kad vykdo statybos veiklą (betonavimo darbus), turi 8 darbuotojus. Finansiniai rodikliai, palyginus su 2016 m., pagerėjo iš esmės. Apeliantė nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki atskirojo skundo pateikimo dienos įsipareigojimus kreditoriams sumažino 3 4185,00 Eur suma (nuo 11 3493,00 Eur iki 79 308,00 Eur). Apeliantė pajėgi veiką tęsti ir visiškai atsiskaityti su savo kreditoriais. Kadangi didelę bendrovės turto dalį sudaro debitoriniai įsipareigojimai, todėl išieškojimo galimybių įvertinimas gali buti svarbus. Didžiausios apeliantės skolininkės UAB ,,Asverta“ ir UAB ,,Auto lider“ yra veiklą vykdančios ir turto turinčios bendrovės, dėl to apeliantė turi realias galimybės iš minėtų bendrovių skolas išsiieškoti. Atsakovės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Su šiais sunkumais bendrovė susidūrė 2016 m. pabaigoje, samdant subrangovus statomame objekte, esančiame Kumpių kaime, Kauno rajone (dėl subrangovo nekokybiškai atliktų betonavimo darbų atsakovė patyrė 70 000,00 Eur nuostolį, kadangi reikėjo savo sąskaita demontuoti blogai išbetonuotas konstrukcijas ir pakartotinai atlikti betonavimo darbus).
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį nepakeistą.
8. Nurodo, kad UAB „Miravita“ 2018m. birželio 5 d. skola pareiškėjui sudarė 4 941,08 Eur, iš jų 4 834,69 Eur VSD įmokų ir 106,39 Eur delspinigių. Ši įsiskolinimo suma susidarė nesumokėjus apskaičiuotų VSD įmokų nuo 2017 m. spalio mėn. Taigi, apeliantė daugiau kaip pusę metų nesugeba atsiskaityti su VSDF biudžetu. Apeliantė nepateikė jokių bendrovės pelningumą pagrindžiančių įrodymų, o teiginiai dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo yra nepagrįsti. VSDFV Vilniaus skyrius jau buvo kreipęsis į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą UAB „Miravita“, nes skolininkė nevykdė savo prievolių VSDF biudžetui. Civilinėje byloje Nr. eB2-289-232/2018 teismas sprendė suteikti prioritetą bendrovės reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto bylos nekėlė. Apeliantė savo įsipareigojimų VSDF biudžetui vykdymą iš esmės grindžia 2017 m. lapkričio mėn.–gruodžio mėn. mokėtomis VSD įmokomis, kurios buvo sumokėtos po VSDFV Vilniaus skyriaus 2017m. lapkričio 21 d. kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiai dienai bendrovė nėra sumokėjusi VSD įmokų, paskaičiuotų nuo 2017 m. spalio mėn., o laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-06-05 buvo gauta tik 459,21 Eur. Pareiškėjos nuomone, apeliantė nėra pajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams, o įmonės finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobūdžio. Taip pat apeliantė neįrodė skolų atgavimo iš kitų skolininkų galimybių. Pažymi, kad bendrovė jokio turto neturi, jos vardu įregistruotos dvi transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. 2018 m. pirmojo ketvirčio balanso duomenimis apeliantės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo pusę jos turimo turto vertės.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas K. Š. prašo skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, jog apeliantė yra nemoki, jos finansinė padėtis ne gerėja, o blogėja, todėl atskirajame skunde nurodyti teiginiai dėl veiklos pelningumo yra nepagrįsti. Priešingai, balansų ir atskaitos duomenimis, bendrovės veika nuostolinga nuo 2017 m. pabaigos. Blogą apeliantės veiklos padėtį rodo ir mažėjantis darbuotojų skaičius: 2018 m. vasario 16 d. dirbo 16 darbuotojų, iki skundžiamos nutarties priėmimo dirbo 8 darbuotojai, o 2018 m. gegužės 22 d. tik 2 darbuotojai. Akcentuoja, jog 2017 m. gruodžio 31 d. apeliantės skolos darbuotojams sudarė 4 301,50 Eur, o 2018 m. kovo 31 d. 9 856,44 Eur. Apeliantė skolą VSDFV sumažino 2018 m. sausio 19 d. sumokėjusi 100,00 Eur ir daugiau įsipareigojimų šiai kreditorei nevykdė. O į bylą pateiktų dokumentų duomenimis, skolos kreditoriams ne mažėja, o didėja (2017 m. gruodžio 31 d. buvo skolinga 78 291,86 Eur, o 2018 m. kovo 31 d. 87 257,36 Eur). Be to apeliantė nevykdo įsipareigojimų kreditoriui (buvusiam darbuotojui) K. Š.: Darbo ginčų komisijos sprendimo neįvykdė, į pareiškėjo raginimus sumokėti skolą nereagavo, gavęs pranešimą dėl skolos padengimo ir kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pranešime nurodyto reikalavimo neįvykdė. Teiginiai dėl skolų išieškojimo iš debitorių yra deklaratyvūs. Atsakovė nuo 2016 m. nesiima jokių priemonių išsiieškoti iš skolininkės UAB ,,Asverta“ 43 529,09 Eur skolos.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos ribų

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva.) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Dėl naujų įrodymų nepriėmimo

11. Apeliantė pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2018 m. birželio 20 d. subrangos sutartį ir 2018 m gegužės 10 d. jungtinės veiklos sutartį, kuriais įrodinėja aplinkybes, jog bendrovė veiklą vykdo ir gaus pajamas ateityje, o šiuo metu patiriami finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio. Pareiškėjo K. Š. nuomone nauji įrodymai nepriimtini, kadangi UAB „Miravita“ ir UAB „Segmita“ yra tarpusavyje susijusius bendrovės, o pateiktos sutartys neįrodo aplinkybės, jog UAB „Miravita“ yra pajėgi veiklą vykdyti bei jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu neprieštarauja dėl apeliantės pateiktų papildomų dokumentų priėmimo ir pridėjimo prie bylos.
12. CPK 314 straipsniu reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar galėjo konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Be to, apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsniu išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo K. Š. nuomone, kad 2018 m. gegužės 10 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sudaryta iki skundžiamos 2018 m. gegužės 15 d. nutarties priėmimo, todėl šis dokumentas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nepagrindė, kodėl minėto dokumentas pateikimo būtinybė kilo vėliau. Todėl naujai pateikta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis formaliai neatitinka CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų leistinumo sąlygų. 2018 m. birželio 20 d. subrangos sutartimi UAB „Segmita“ ir UAB „Miravita“ yra susitarusios dėl darbų atlikimo, kurių pradžia 2018 m. liepos 9 d., o pabaiga 2018 m. lapkričio 30 d. (Subrangos sutarties 5.1, 5.2 p.); sutarties kaina 16 673,74 Eur; visa suma 20 175,23 Eur (Subrangos sutarties 4.1 p.). Iš Subrangos sutarties nustatyta, kad UAB „Miravita“ darbus objekte atliks iš visų rangovo pateiktų medžiagų, mechanizmų ir kėlimo įrangos, kojinių, elektrinių įrankių; organizuos darbus (Subrangos sutarties 2.2 p.); sutarties dalyviai įneš įnašus pinigais arba kitu turtu, kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes arba dalyvaudami savo darbu (Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 2.2 p.); partneriai dalijasi gautą pelną, tiek nuostolius, bendrai atsako už prievoles (Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 2.3 p.). Viešai skelbiamais duomenimis UAB „Miravita“ ir UAB „Segmita“ turi po du darbuotojus (apdraustuosius). Taip pat nėra aišku kokius įnašus pinigais arba kitu turtu, kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes įneš partneriai, taip pat kokiomis dalims partneriai ateityje gautiną pelną ketina dalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu UAB „Miravita“ pateikti nauji įrodymai nepagrindžia bylai reikšmingų aplinkybių, kurių vertinimas priklauso nuo įstatyme numatytų objektyvių kriterijų, bet ne nuo bendrovės valdymo organo / dalyvio suvokimo apie bendrovės mokumo būklę artimoje ateityje (bendrovės ūkinės-komercinės veiklos tęsimą tikintis, jog bendrovės finansinė padėtis pagerės). Todėl teismas atsisako aptartus įrodymus priimti ir grąžina juos padavusiam asmeniui.

13Dėl prašymo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka netenkinimo

14. Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi nori pateikti išsamesnius ir aiškesnius paaiškinimus, susijusius su savo veikla ir galimybėmis ateityje atsiskaityti su savo kreditoriais. Pareiškėjas K. Š. su minėtu prašymu nesutinka. Pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone yra netikslinga nagrinėti bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, kadangi argumentai dėl įmonės mokumo turi būti pagrįsti dokumentais rašytiniais įrodymais apie realų gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais.
15. Pagal bendrąją CPK 336 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, jeigu skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas, bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją).
16. Apeliacinės instancijos teismas pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, bendrovės mokumas / nemokumas taip pat yra įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose. Aplinkybė, jog apeliantė nori paaiškinti aplinkybes apie savo vykdomą veiklą ir galimai gautinas pajamas ateityje nėra pakankamas pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14Dėl atskirojo skundo atmetimo

17. Kai bendrovė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, kreditorius (darbuotojas) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (ĮBĮ 4 str. 1 p., 5 str. 1 d. 1 p.). Kreditorius, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti (ĮBĮ 3 str. 1 d.), – gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu: a) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 str.3 p.), b) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 4 str. 5 p.). Nagrinėjamu atveju į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Miravita“ kreipėsi du pareiškėjai:1) kreditorius (buvęs darbuotojas) K. Š., kadangi apeliantė nevykdo Darbo ginčų komisijos sprendimo (ĮBĮ 4 str.1 p.) ir 2) kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius, nes apeliantė turi pradelstą įsiskolinimą VSDF biudžetui (ĮBĮ 4 str. 3 p.).
18. Bankroto byla bendrovei iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) bendrovė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 ir 2 p.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Miravita“ konstatavęs, jog bendrovė nemoka su darbo santykiais susijusių mokėjimų bei yra nemoki.
19. Darbo ginčų komisijos 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo K. Š. naudai iš apeliantės yra išieškotina 1 200,00 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti su pareiškėju laiką nuo darbo santykių pabaigos (2017 m. gegužės 29 d.) iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos. Šis sprendimas neįvykdytas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog apeliantė minėtą Darbo ginčų komisijos sprendimą įvykdė visiškai arba iš dalies (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog yra viena iš sąlygų – bendrovė vėluoja išmokėti buvusiam darbuotojui (pareiškėjui K. Š.) su darbo santykiais susijusias išmokas ir ši aplinkybė suteikia teismui pagrindą iškelti bankroto bylą UAB „Miravita“ (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.).
20. Atskiruoju skundu kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nustatytas UAB „Miravita“ nemokumas. Tam, jog išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010). Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl mokumo / nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, byloje turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014). Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Pareiga įrodyti mokumą kyla bendrovei, teigiančiai, jog yra moki, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų. Apeliacinės instancijos teismui nepateikta naujausių finansinių ataskaitų, naujausių kreditorių ir debitorių sąrašų, įrodymų, jog bendrovė veiką tęsia bei gauna pajamas (CPK 2, 178 str.).
21. VĮ „Registrų centras“ viešai skelbiamais duomenimis juridinių asmenų registro tvarkytojui yra pateikti 2013–2017 UAB „Miravita“ ataskaitinių finansinių metų balansai (CPK 179 str. 3 d.). Naujausio balanso, sudaryto ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, apeliantė turėjo 68 210,00 Eur vertės turto: 1 924,00 Eur ilgalaikio ir 66 286,00 Eur trumpalaikio turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos bei įsipareigojimai sudarė 71 533,00 Eur. Taigi, formaliai vertinant nurodyto balanso duomenis, spręstina, kad bendrovė 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. ataskaitiniu laikotarpiu buvo nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (71 533,00 Eur) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (68 210,00 Eur).
22. Apeliantės argumentai, jog skola VSDFV 2017 m. spalio– lapkričio mėnesiais sudarė daugiau kaip 8 000,00 Eur, bet buvo sumažinta iki 5 000,00 Eur yra nepagrįsti. Viešai teikiamais duomenimis 2017 m. lapkričio 24 d. apeliantė turėjo 4 349,78 Eur socialinio draudimo skolą, kurią 2017 m. gruodžio 11 d. sumažino iki 2 834,78 Eur. 2017 m. gruodžio 18 d, skola vėl padidėjo iki 4 434,01 Eur, o 2017 m. gruodžio 19 d. – iki 4 536,12 Eur, o 2017 m. gruodžio 27 d. skola vėl sumažinta iki 2 839,12 Eur. Nuo 2018 m. sausio 16 d. UAB „Miravita“ skola vėl padidėjo iki 4 299,91 Eur ir 2018 m. vasario 19 d. sudarė 5 300,29 Eur, o 2018 m. gegužės 3 d. minėta skola sumažėjo iki 4 941,08 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. liepos 9 d. skola vėl padidėjo iki 5 026,12 Eur. Taigi, 2018 m. sausio mėn. apeliantė sumokėjo 100,00 Eur socialinio draudimo skolą iš egzistavusios 4 299,91 Eur dydžio skolos, o laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. sumokėjo 358,92 Eur, iš egzistavusios 5 300,29 Eur dydžio skolos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti duomenys patvirtina, jog nuo 2018 m. sausio mėn. UAB „Miravita“ nėra finansiškai pajėgi sumokėti socialinio draudimo skolą. Įsiskolinimas pareiškėjui VSDFV Vilniaus skyriui nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. padidėjo 826,21 Eur suma (nuo 4 199,90 Eur iki 5 026,12 Eur). Iš 2018 m. gegužės 5 d. pirmosios instancijos teismui pateiktos 2018 m. kovo 31 d. skolos tiekėjams ir kitos skolos lentelės matyti, jog apeliantės skolos kreditoriams 2017 m. sudarė iš viso 87 257,36 Eur. Minėtoje lentelėje skola VSDFV nurodyta 4 300,80 Eur. Tačiau byloje nustatyta, jog skola kreditorei VSDFV Vilniaus skyriui 2018 m. birželio mėn. sudarė 5 026,12 Eur, t. y. apeliantės nurodytos 2017 m. skolos kreditoriams yra padidėjusios pareiškėjui VSDFV Vilniaus skyriui nesumokėtu 725,32 Eur dydžio skolos skirtumu (5 026,12 Eur – 4 300,80 Eur), todėl iš viso skolos kreditoriams sudaro 87 982,68 Eur (87 257,36 Eur + 725,32 Eur). Palyginus aptarto balanso duomenis ir skolų kreditoriams duomenims, vertintina, jog UAB „Miravita“ pradelsti įsipareigojimai (87 982,68 Eur) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (68 210,00 Eur).
23. Apeliantė teigia, kad įsipareigojimus kitiems kreditoriams mažina – kreditorei UAB „Doka Lietuva“ skolą sumokėjo iš dalies (2016 m. pabaigoje skola buvo beveik 50 000,00 Eur, o šiuo metu sudaro 24 000,00 Eur). Iš 2017 m. gruodžio 31 d. skolos teikėjams lentelės matyti, jog kreditorė UAB „Doka Lietuva“ įtraukta į sąrašą su 26 802,27 Eur dydžio pradelstu finansiniu reikalavimu. Taigi, remiantis apeliantės paaiškinimais, 23 197,73 Eur įsiskolinimo dalis (50 0000,00 Eur buvusi skola – 26 802,27 Eur likusi nepadengta skolos dalis) kreditorei UAB „Doka Lietuva“ buvo padengta iki 2017 m. pabaigos, o nuo 2017 m. pabaigos iki šios dienos buvo sumokėta 2 802,27 Eur skolos dalis (26 802,27 Eur buvusi nepadengta skolos dalis – 24 000,00 Eur šiai dienia likusi nepadengta skolos dalis). Įvertinus apeliantės paaiškinimus dėl skolos kreditorei UAB „Doka Lietuva“ sumažinimo iki 24 000,00 Eur, spręstina, jog iš viso skolos kreditoriams sudaro 85 180,41 Eur (87 982,68 Eur iš viso skolos – 2 802,27 Eur sumokėta skolos UAB „Doka Lietuva“ dalis). Palyginus aptarto balanso duomenis ir skolų kreditoriams duomenims, matyti, kad UAB „Miravita“ pradelsti įsipareigojimai (85 180,41 Eur) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (68 210,00 Eur).
24. Taip pat apeliantė nurodo, jog nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki atskirojo skundo pateikimo dienos bendrovė sumažino įsipareigojimus kreditoriams 3 4185,00 Eur suma (nuo 113 493,00 Eur iki 79 308,00 Eur). Taigi, atskirojo skundo pateikimo dienai jos pradelsti (sumažinti) įsipareigojimai kreditoriams sudaro 79 308,00 Eur. Dar kartą palyginus aptarto balanso duomenis ir apeliantės nurodytus sumažintų skolų kreditoriams duomenims, vertintina, jog UAB „Miravita“ pradelsti įsipareigojimai (79 308,00 Eur) vis tiek viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (68 210,00 Eur).
25. Iš pirmosios instacijos teismui pateikto 2017 m. gruodžio 31 d. pirkėjų skolų sąrašo matyti, jog 2017 m. debitorinių (pirkėjų) pradelstos skolos nuo 2016 m. ir 2017 m. sudarė iš viso 65 338,22 Eur. Apeliantės teigimu, didelę bendrovės turto dalį sudaro debitoriniai įsipareigojimai, todėl išieškojimo galimybių įvertinimas gali buti svarbus. Viešai teikiamais duomenimis didžiausios debitorės yra veiklą vykdančios bendrovės, todėl sutiktina su apeliante, kad ji turi realias galimybes skolas išsiieškoti iš minėtų bendrovių. Tačiau akcentuotina, jog bendrovė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Šiuo atveju apeliantė nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ėmėsi priemonių debitorinėms skolos išsiieškoti (kreipėsi į skolininkes su raštais / reikalavimais / prašymais skolą sumokėti, kreipėsi į antsolius dėl priverstinio skolų išeiškojimo, kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo ir t.t.) (CPK 178 str.). Dėl to konstatuotina, kad apeliantė neįrodė, jog realizavo savo galimybes 65 338,22 Eur dydžio debitorines skolas atgauti.
26. Bylos duomenimis pareiškėjas K. Š. buvo kreipęsis į antstolį dėl priverstinio vykdymo, tačiau skola buvo neišieškota. Antstolis G. P. pažymoje apie vykdomosios bylos eigą nurodė, jog išieškojimas negalimas, kadangi skolininkės sąskaitos, esančios bankuose, yra areštuotos, jose piniginių lėšų nėra, piniginių srautų judėjimas nevyksta, bendrovės vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nėra. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius taip pat taikė apeliantei priverstinio poveikio priemones, kurios teigiamo rezultato nedavė, skola nesumokėta. Taip pat pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius buvo kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-289-232/2018 atsisakė kelti bankroto bylą UAB „Miravita“, kadangi bendrovė buvo sumažinusi skolą (2017 m. gruodžio 19 d. sudarė 4 536,12 Eur, o 2018 m. sausio 2 d. liko 2 839,12 Eur skola). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skola pareiškėjui VSDFV Vilniaus skyriui nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. liepos 9 d. (per šešerius mėnesius) padidėjo beveik dvigubai (nuo 2 839,12 Eur iki 5 026,12 Eur). Kadangi pareiškėjai išnaudojo visus pažeistų teisių gynimo būdus ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, vertintina, jog jų kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Miravita“ laikytinas ultima ratio (paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).
27. Apibendrinęs išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju yra nustatyta ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais įtvirtintos bankroto iškėlimo sąlygos: UAB „Miravita“ yra nemoki, nes negali išmokėti buvusiam darbuotojui su darbo santykiais susijusių išmokų bei negali įvykdyti pradelstų įsipareigojimų kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui. Byloje nėra patikimų ir objektyvių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų UAB „Miravita“ veiklos realumą, pelningumą ir pajėgumą ją ateityje tęsti, gerinant finansinius rodiklius arba apeliantė turi pakankamai likvidaus turto, iš kurio gali būti patenkinti kreditorių reikalavimai arba deda realias pastangas įsiskolinimams likviduoti bei debitorinėms skolos išsiieškoti. Akcentuotina, kad bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių bei skolininko interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011). Šiuo atveju prievolė, susijusi su darbo teisiniais santykiai, pareiškėjui K. Š. neįvykdyta, o skola pareiškėjui VSDFV Vilniaus skyriui didėja, todėl egzistuoja ir socialiai reikšmingas bankroto bylos iškėlimo siekis – užkirsti kelią tolesniam UAB „Miravita“ skolų didėjimui.
28. Išaiškintina, kad ĮBĮ 27 straipsnis numato, jog bankroto byla gali būti nutraukta, kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas nutartimi priima atsisakymus; kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus; kai pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina (taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 27 str.4 d.).

15Dėl bylos procesinės baigties

29. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1p.).
30. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.