Byla e2-542-676/2018
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir, atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei A. L., dėl santuokos nutraukimo sutuoktinės kaltės

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Erikai Žigalovaitei, Linai Vaitkutei, dalyvaujant vertėjai Vidai Rimkienei ieškovei A. L. ir jos atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei, atsakovui A. L. (A. L.) ir jo atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui A. L. (A. L.), dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir, atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei A. L., dėl santuokos nutraukimo sutuoktinės kaltės.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašo panaikinti Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus santuokos akto įrašą Nr. 99, kuriuo 2011 m. rugsėjo 12 d. į apskaitą įtraukta šalių santuoka, sudaryta 2011 m. rugsėjo 12 d. Druskininkų stačiatikių cerkvėje; pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; palikti ikisantuokines pavardes; priteisti atsakovui automobilį S. A. valst. Nr. ( - ) 470 EUR vertės bei priteisti ieškovei 235 EUR kompensaciją; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise virtuvinį baldų komplektą -700 EUR; buitinę techniką, t.y. orkaitę, kaitlentę ir šaldytuvą ( bendra vertė – 497 EUR); virtuvės priedus, t.y. plautuvę, maišytuvą, gartraukį, (bendra vertė - 400 EUR), nepriteisiant atsakovui kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį; priteisti iš atsakovo ieškovei 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo; bylinėjimosi išlaidais. Nurodė, kad su atsakovu faktinėje santuokoje gyveno nuo 2011 m., šiuo metu sutuoktiniai bendro gyvenimo nebeveda, santuoka yra faktiškai iširusi, dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas nes nevertino šeimos, neturėjo normalios atsakomybės bei pareigingumo, dažnai vartojo alkoholį, smurtavo šeimoje. Santuokos išsaugoti nebegalima. Nekilnojamojo turto santuokos metu sutuoktiniai neįsigijo. Atsakovas atėjo gyventi pas ieškovę į tvarkingą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame jau buvo visa buitinė technika, virtuvės baldai, virtuvės priedai, šalims nusprendus įsigyti kitus virtuvės baldus, senieji virtuvės baldai, buitinė technika ir virtuvės priedai, buvę ieškovės asmenine nuosavybe, atiteko atsakovui, atsakovas šiuos daiktus pasiėmė ir išsivežė į savo butą, esantį ( - ).

5Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimais sutinka iš dalies – dėl santuokos nutraukimo, tačiau dėl sutuoktinės kaltės, nes ieškovės elgesys nepriimtinas geros moralės požiūriu, jų santykiai atšalę, bendro ūkio neveda. Prieš atsakovą naudojo psichologinį smurtą. Ieškovė neturtinę žalą įrodinėja pradėtais ikiteisminiais tyrimais, tačiau jie pradėti po ieškovės ir atsakovo faktiško santuokos iširimo. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą.

6Atsakovas priešieškiniu bei patikslintu priešieškiniu prašo panaikinti Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus santuokos akto įrašą Nr. 99, kuriuo 2011 m. rugsėjo 12 d. į apskaitą įtraukta šalių santuoka, sudaryta 2011 m. rugsėjo 12 d. Druskininkų stačiatikių cerkvėje, dėl sutuoktinės kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą – ieškovei priteisti : miegamojo lovą – 1 500 EUR vertės; televizorių Samsung Smart Tv - 800 EUR vertės; virtuvės komplektą – 2 200 EUR vertės; virtuvės priedus ( plautuvę, maišytuvą, gartraukį) – 400 EUR vertės; virtuvės roletus (diena naktis) 50 EUR vertės; šviestuvą į virtuvę – 150 EUR vertės; orkaitę, viryklę, šaldytuvą Samsung – 1 200 EUR; remonto darbų vertę – 4 812 EUR, priteisti atsakovui automobilį S. A. valst. Nr. ( - ) 470 EUR vertės; priteisti iš ieškovės atsakovui 5 321 EUR kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui jo asmeninius daiktus : automobilinį stiprintuvą ir jo laidus, darbinius įrankius, ikoną (Dievo motinos), parfumeriją (kvepalus), magnetą, rūsio ir buto raktus nuo buto ( - ), pypkę (tabakui rūkyti), kirvį, iešmus; nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, t.y. nuo 2017 m. sausio 13 d.

7Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį sutinka iš dalies, t.y. sutinka dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesutinka, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; sutinka, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės kiltų nuo 2017 m. sausio 13 d.; sutinka, kad po santuokos nutraukimo jai būtų grąžinta ikisantuokinė pavardė „Sidorova“; su kitais atsakovo reikalavimais ieškovė nesutinka.

8Teismo posėdžio metu ieškovė A. L. ir jos atstovė advokatė Aušrinė Zaburienė prašo ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį tenkinti iš dalies.

9Teismo posėdžio metu atsakovas A. L. ir jo atstovė advokato padėjėja Ramunė Kičiatovienė prašo priešieškinį tenkinti pilnai, ieškinį tenkinti iš dalies.

10Teismas

konstatuoja:

11Teismas civilinę bylą privalo nagrinėti neperžengdamas joje pareikštų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalis). Suformuluoti bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą yra išimtinė ieškovo ir (arba) atsakovo teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas, 143 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).

12Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011)

13Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnio). Pagal šias įstatymo normas šalys byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalies, 3 dalies išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

14Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 2011 m. rugsėjo 12 d. Druskininkų stačiatikių cerkvėje, ir 2011 m. rugsėjo 12 d. įregistravo Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. 99.

15Dėl termino susitaikyti nustatymo

16Įstatymu nustatyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnis). Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Įvertinus pateiktus duomenis bei įrodymus šalių santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai jau ilgą laiką kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.

17Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

18Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Įstatyme įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose; tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

19Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

20Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

21Ieškovė nurodo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas gyvena atskirai nuo šeimos, negerbė ieškovės, dažnai vartojo alkoholį, būdamas neblaivus pastoviai keldavo triukšmą, smurtavo prieš ieškovę. Atsakovas nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovės elgesys nepriimtinas geros moralės požiūriu, kad santykiai atšalę, bendro ūkio neveda, prieš atsakovą naudojo psichologinį smurtą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje fakto; Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovo A. L. atžvilgiu. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

22Teismas įvertina tai, kad nagrinėjamoje byloje šalys nurodo šeimos iširimo priežastis - nurodo vienas kito kaltę. Kadangi abiejų sutuoktinių paaiškinimai dėl šeimos išrimo priežasčių yra nuoseklūs, teismas neturi pagrindo netikėti jų paaiškinimais. Sutuoktiniai savo paaiškinimais atskleidžia nelojalumo vienas kito atžvilgiu faktus, kuriuos nagrinėjamoje byloje taip pat patvirtina pateikti byloje rašytiniai įrodymai. Įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam ir tiek šeimoje, tiek už jos ribų neveikė kito sutuoktinio, visos šeimos interesais. Teismas sprendžia, kad šie abipusiai lojalumo pareigos pažeidimai buvo esminiai ir turėjo įtakos santuokos iširimui, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių savo kaip sutuoktinio pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Atsakovas nurodė, kad ieškovė prieš jį naudojo psichologinį smurtą, tačiau tokių įrodymų byloje neteikė ir tokios aplinkybės nenustatytos; taip pat nepateikta įrodymų, kad atsakovas dažnai vartoja alkoholį – tai yra tik ieškovės teiginiai (CPK 178 straipsnis).

23Įvertinus byloje tirtus įrodymus, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. S., E. Š., A. S. paaiškinimus, nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo, kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovės ir atsakovo reikalavimai šioje dalyje tenkintini iš dalies – šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

24Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str. 1 d.).

25Šalims prašant nustatytina, kad šalys gyvena skyrium nuo 2017 m. sausio 13 d. (CK 3.73 straipsnis).

26Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

27Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę – „( - )“, atsakovui – „( - )“. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė „( - )“, o atsakovui – „( - )“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

28Dėl neturtinės žalos

29Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės ieškovė prašo priteisti iš jo 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą, kuri atsirado dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atsiradimą sieja su tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis įrodinėjo atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, tuo pačiu nurodydama, jog būtent tokią sumą ji prašo priteisti už kiekvienus bendrai su atsakovu pragyventus metus. Teisė į turtinės ar neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimą įgyjama, kai santuoka nutraukiama dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Teismui pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 5 000 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimą, netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

30Dėl turto padalijimo

31Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnis). Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo ir sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra pripažįstamas asmeniniu sutuoktiniu turtu (CK 3.89 straipsnio 1 dalis 1 ir 2 punktai). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik raštiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymų leidėjas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) ar kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingas yra turto įgijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).

32Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo, todėl visas santuokoje įgytas turtas šalims padalintinas lygiomis dalimis. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi įstatymų nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus - šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Įstatymu nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nors turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas toks turto padalijimo būdas: vienam sutuoktiniui turtas priteisiamas natūra, o kitam sutuoktiniui atitinkama jam priteistino turto dalies kompensacija pinigais. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, sveikatos būklę ar jų turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t.y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t.y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

33Taip pat siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 str. 1 d.), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 str.), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 str., įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-415/2008, Nr. 3K-3-686/2013 ir kt.).

34Butas adresu ( - ), (unikalus Nr. ( - )) yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir kaip santuokinis turtas nedalintinas (CK 3.89 straipsnio l dalies 2 punktas). Bylos duomenimis šalys būdamos santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas santuokos metu 2016 m. birželio 28 d. įregistravo transporto priemonę - automobilį S. A. valst. Nr. ( - ) Nagrinėjamu atveju šalys prašo automobilį priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų apie šalių kreditorius bei šalių santuokoje įgytą bendrą nekilnojamąjį bei kitą privalomai registruotiną turtą. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, daro išvadą, jog dalinant santuokoje įgytą turtą atsakovui priteistinas automobilis S. A. valst. Nr. ( - ) 470 EUR vertės, o ieškovei iš atsakovo priteistina 235 EUR kompensacija už atsakovui tenkančią turto dalį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

35Ieškovės prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise: virtuvinį baldų komplektą - 700 EUR vertės; buitinę techniką, t.y. orkaitę, kaitlentę ir šaldytuvą (visų daiktų bendra vertė – 497 EUR) bei virtuvės priedus, t.y. plautuvę, maišytuvą, gartraukį, kurių bendra vertė yra 400 EUR, nepriteisiant atsakovui kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį, o atsakovas prašo ieškovei pripažinti asmeninės nuosavybės teise į : miegamojo lovą – 1 500 EUR vertės; televizorių Samsung Smart Tv - 800 EUR; virtuvės komplektą – 2 200 EUR; virtuvės priedus ( plautuvę, maišytuvą, gartraukį) – 400 EUR; virtuvės roletus (diena naktis) 50 EUR; šviestuvą į virtuvę – 150 EUR; orkaitę, viryklę, šaldytuvą Samsung – 1 200 EUR. Byloje iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl nurodytų kilnojamųjų daiktų buvimo vietos – jie yra pas ieškovę jos bute ( - ); bylos nagrinėjimo metu ieškovė iš esmės sutiko, kad visi nurodyti nekilnojamieji daiktai būtų priteisti jai, tik nurodė, kad miegamojo lova su „svarovskiais“ jos įgyta iki šalių santuokos ir yra asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl teismas šioje byloje parenka tokį turto padalijimo būdą: ieškovei priteisiami kilnojamieji daiktai, o atsakovui iš ieškovės priteisiama atitinkama daiktų dalies kompensacija pinigais.

36Įvertinus šalių, liudytojų paaiškinimus, pateiktus įrodymus byloje, teismas daro išvadą, jog byloje įrodyta, kad šalys santuokos metu įgijo virtuvinį baldų komplektą, buitinę techniką, t.y. orkaitę, kaitlentę ir šaldytuvą, virtuvės priedus, t.y. plautuvę, maišytuvą, gartraukį, televizorių Samsung Smart TV, virtuvės roletus (diena naktis), šviestuvą į virtuvę. Byloje nustatyta, jog šie daiktai yra pas ieškovę bute ( - ). Dėl daiktų priteisimo natūra šalių pozicija sutampa – šalys šiuos daiktus prašo priteisti ieškovei; esant tokiems reikalavimams nurodyti daiktai priteistini ieškovei. Šalys skirtingai nurodo šių daiktų vertę; įvertinus šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus byloje, taip pat įvertinus daiktų nusidėvėjimą, taip pat ir tai jog šalys atsisakė nurodytų prieštaravimų pašalinimui bylos nagrinėjimo metu spręsti klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo nurodytų daiktų vertei nustatyti, šalims neteikiant kitų įrodymų dėl daiktų vertės, vadovaujantis taip pat teisingumo, protingumo principais teismas daro išvadą jog ginčo daiktų vertė nustatytina : virtuvinis baldų komplektas - 700 EUR vertės; buitinė technika - t.y. orkaitė, kaitlentė ir šaldytuvas bendros 497 EUR vertės, virtuvės priedai - t.y. plautuvė, maišytuvas, gartraukis bendros 400 EUR vertės, virtuvės roletai (diena naktis) 25 EUR; šviestuvas į virtuvę – 80 EUR vertės, televizorius Samsung Smart TV 400 EUR vertės, viso daiktų bendrai 2 102 EUR sumai. Priteisus nurodytus daiktus ieškovei, atsakovui priteistina 1 051 EUR kompensacija už ieškovei tenkančių nurodytų daiktų vertę (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Netenkintinas ieškovės reikalavimas nepriteisti atsakovui nurodytos kompensacijos todėl, kad santuokos metu atsakovas pasiėmė iš jos buto dalį jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusių baldų ir daiktų bei juos žadėjo parduoti ir jai grąžinti pinigus, tačiau pinigų negrąžino, kadangi nurodytos aplinkybės byloje ieškovės neįrodytos; taip pat netenkintinas atsakovo reikalavimas dalyje priteisti ieškovei miegamojo lovą su „svarovskiais“, kadangi byloje pateiktais įrodymais neįrodyta, jog ši lova įgyta šalių santuokos metu ir ji dalintina kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis)

37Atsakovas nurodo, kad gyvenant santuokoje su ieškove, butas adresu ( - ), buvo pagerintas 4 812 EUR sumai (skaičiuojant už įgytas medžiagas bei atliktą darbą): įdėtas naujas langas, grindų lyginimas išlyginamuoju sluoksniu, parketlenčių grindų dangos įrengimas, šildomų grindų įrengimas, sienų lyginimas, jas parengiant tapetų klijavimui, keraminių plytelių klijavimas, balkono sienų ir grindų šiltinimas ir kiti darbai. Atsakovas prašomą priteisti 2 406 EUR (4 812 : 2 = 2 406) kompensaciją įrodinėja atliktais remonto darbais ieškovei asmenės nuosavybės teise priklausančiame bute šalims kartu gyvenant nurodytame bute. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.). Teismų praktikoje konstatuota, kad pagal principinę civilinės teisės taisyklę svetimą daiktą pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti jam pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo; tai reiškia, kad esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Atlygintina pagerinimo išlaidų suma negali viršyti daikto vertės padidėjimo. Vykdydamas bendrąją teisės subjektų pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai asmuo, kuris daro svetimo daikto pagerinimus, turi įvertinti galimų turtinių praradimų riziką tuo atveju, jeigu įdedamos lėšos yra neadekvačios paties daikto vertės padidėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 3K-3-154/2008).

38Teismo vertinimu, pagal atsakovo priešieškinyje išvardintų darbų pobūdį (įdėtas naujas langas, grindų lyginimas išlyginamuoju sluoksniu, parketlenčių grindų dangos įrengimas, šildomų grindų įrengimas, sienų lyginimas, jas parengiant tapetų klijavimui, keraminių plytelių klijavimas, balkono sienų ir grindų šiltinimas ir kiti darbai), buvo atliktas einamasis būsto remontas, kuris buvo skirtas ne tik ieškovės, bet ir atsakovo buities patogumui užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad jis buvo atliekamas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Be to, byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad atsakovas sumokėjo būtent už einamojo buto remonto darbus 4 812 EUR. Bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartą siūlė šalims pateikti byloje papildomus įrodymus, tačiau šalys papildomų duomenų bei įrodymų neteikė, prašė vadovautis byloje pateiktais įrodymais. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų apie tai, kaip dėl šių darbų padidėjo buto vertė, nėra pagrindo manyti, kad atlikti darbai ir pirktos medžiagos sudaro pagrindą ieškovei nepagrįstai praturtėti po santuokos nutraukimo ir kad jie atsakovui kompensuotini. Įvertinus tai, atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už atliktus remonto darbus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute 4 812 EUR sumai, atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

39Priešieškiniu atsakovas taip pat prašo įpareigoti ieškovę grąžinti jam asmeninius daiktus: automobilinį stiprintuvą ir jo laidus, darbinius įrankius, ikoną (Dievo motinos), parfumeriją (kvepalus), magnetą, rūsio ir buto raktus nuo buto, esančio ( - ), pypkę (tabakui rūkyti), kirvį, iešmus; atsakovas įrodinėja jog šie daiktai yra pas ieškovę. Ieškovė su reikalavimu šioje dalyje nesutinka ir prašo juos atmesti ir nurodo, kad visus atsakovui priklausančius daiktus atsakovui yra grąžinusi, kai jie kartu gyveno, pas ją atsakovas laikė kažkokius tai daiktus, bet juo pasiėmė ir atsakovo nurodytų daiktų ji neturi. Atsakovas nepateikė teismui taip pat jokių duomenų bei įrodymų apie tai, kad nurodyti daiktai yra pas ieškovę, kad juos yra užvaldžiusi ieškovė, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad automobilinį stiprintuvą ir jo laidus, darbinius įrankius, ikoną (Dievo motinos), parfumeriją (kvepalus), magnetą, pypkę (tabakui rūkyti), kirvį, iešmus atsakovas yra įsigijęs, šie daiktai yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir jais naudojasi ieškovė. Esant tokioms aplinkybėms, priešieškinio reikalavimas dalyje įpareigoti ieškovę grąžinti nurodytus daiktus laikytinas neįrodytu, nepagrįstu, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

40Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

41Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (98 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

42Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 2.3.-(NTP-2)-17-T-260-3037 ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 proc. atleista. Byloje pateikta 2018 m. vasario 7 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-937, pagal kurią antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 477,34 EUR. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis – 229 EUR. Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, sumokėjo 168 EUR žyminio mokesčio ir rašytiniais įrodymais pagrindė 1 500 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 223,67 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 114,50 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnis); iš ieškovės atsakovui priteistina 750 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai ir 84 EUR sumokėto žyminio mokesčio; atsakovui iš ieškovės priteistina 834 EUR bylinėjimosi išlaidų.

43Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

Nutarė

44ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

45Panaikinti Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2011 m. rugsėjo 12 d. atliktą santuokos apskaitos akto įrašą Nr. 99 apie 2011 m. rugsėjo 12 d. sudarytą santuoką Druskininkų stačiatikių cerkvėje tarp A. L., asmens kodas ( - ) ir A. L. (A. L.), asmens kodas ( - ) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

46Po santuokos nutraukimo ieškovei A. L. palikti jos ikisantuokinę pavardę – „( - )“, atsakovui A. L. (A. L.) – „( - )“.

47Nustatyti, kad ieškovė A. L. ir atsakovas A. L. (A. L.) gyvena skyrium nuo 2017 m. sausio 13 d.

48Padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą :

49ieškovei A. L. priteisti virtuvinį baldų komplektą - 700 EUR (septynių šimtų eurų) vertės; buitinę techniką - t.y. orkaitę, kaitlentę ir šaldytuvą bendros 497 EUR (keturių šimtų devyniasdešimt septynių eurų) vertės, virtuvės priedus - t.y. plautuvę, maišytuvą, gartraukį bendros 400 EUR (keturių šimtų eurų) vertės, virtuvės roletus (diena naktis) 25 EUR (dvidešimt penkių eurų), virtuvės šviestuvą 80 EUR (aštuoniasdešimt eurų) vertės, televizorių Samsung Smart TV 400 EUR (keturių šimtų eurų) vertės, viso daiktų bendrai 2 102 EUR (dviejų tūkstančių vieno šimto dviejų eurų) sumai; priteisti atsakovui A. L. (A. L.) iš ieškovės A. L. 1 051 EUR (vieną tūkstantį penkiasdešimt vieną eurą) kompensaciją už ieškovei tenkančių daiktų dalį;

50atsakovui A. L. (A. L.) priteisti transporto priemonę S. A. valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas: ( - ), 470 EUR (keturių šimtų septyniasdešimt eurų) vertės; priteisti ieškovei A. L. iš atsakovo A. L. (A. L.) 235 EUR (du šimtus trisdešimt penkis eurus) kompensaciją už atsakovui tenkančio turto dalį.

51Butas adresu Vaidaugų g. 5-9, Klaipėdoje, unikalus Nr. ( - ), yra asmeninė ieškovės A. L. nuosavybė ir kaip santuokinis turtas nedalinamas.

52Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

53Priteisti iš atsakovo A. L. (A. L.) į valstybės biudžetą 114,50 EUR žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. ( - ), sąskaitą Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

54Priteisti iš atsakovo A. L. (A. L.) į valstybės biudžetą 223,67 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. ( - ), „Swedbank“; AB, Nr. ( - ), AB Citadele“ bankas; Nr. ( - ), AB DNB bankas; Nr. ( - ), AB SEB bankas; Nr. ( - ), AB „Šiaulių bankas“; Nr. ( - ), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. ( - ), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; Nr. ( - ), UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630.

55Priteisti atsakovui A. L. (A. L.) iš ieškovės A. L. 834 EUR bylinėjimosi išlaidų.

56Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

57Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teismo teisėjas Raimondas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė prašo panaikinti Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės... 5. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimais sutinka iš dalies – dėl... 6. Atsakovas priešieškiniu bei patikslintu priešieškiniu prašo panaikinti... 7. Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį sutinka iš dalies, t.y.... 8. Teismo posėdžio metu ieškovė A. L. ir jos atstovė advokatė Aušrinė... 9. Teismo posėdžio metu atsakovas A. L. ir jo atstovė advokato padėjėja... 10. Teismas... 11. Teismas civilinę bylą privalo nagrinėti neperžengdamas joje pareikštų... 12. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių... 13. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 14. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 2011 m. rugsėjo 12 d. Druskininkų... 15. Dėl termino susitaikyti nustatymo... 16. Įstatymu nustatyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams... 17. Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės... 18. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu,... 19. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60... 20. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali... 21. Ieškovė nurodo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas... 22. Teismas įvertina tai, kad nagrinėjamoje byloje šalys nurodo šeimos iširimo... 23. Įvertinus byloje tirtus įrodymus, teismo posėdžio metu apklaustų... 24. Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas... 25. Šalims prašant nustatytina, kad šalys gyvena skyrium nuo 2017 m. sausio 13... 26. Dėl pavardės po santuokos nutraukimo... 27. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki... 28. Dėl neturtinės žalos... 29. Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės ieškovė prašo priteisti iš jo 5... 30. Dėl turto padalijimo... 31. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus... 32. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117... 33. Taip pat siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra... 34. Butas adresu ( - ), (unikalus Nr. ( - )) yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir... 35. Ieškovės prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise: virtuvinį baldų... 36. Įvertinus šalių, liudytojų paaiškinimus, pateiktus įrodymus byloje,... 37. Atsakovas nurodo, kad gyvenant santuokoje su ieškove, butas adresu ( - ), buvo... 38. Teismo vertinimu, pagal atsakovo priešieškinyje išvardintų darbų pobūdį... 39. Priešieškiniu atsakovas taip pat prašo įpareigoti ieškovę grąžinti jam... 40. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios... 42. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2017 m. vasario... 43. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 44. ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.... 45. Panaikinti Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos... 46. Po santuokos nutraukimo ieškovei A. L. palikti jos ikisantuokinę pavardę –... 47. Nustatyti, kad ieškovė A. L. ir atsakovas A. L. (A. L.) gyvena skyrium nuo... 48. Padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą :... 49. ieškovei A. L. priteisti virtuvinį baldų komplektą - 700 EUR (septynių... 50. atsakovui A. L. (A. L.) priteisti transporto priemonę S. A. valstybinis Nr. (... 51. Butas adresu Vaidaugų g. 5-9, Klaipėdoje, unikalus Nr. ( - ), yra asmeninė... 52. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 53. Priteisti iš atsakovo A. L. (A. L.) į valstybės biudžetą 114,50 EUR... 54. Priteisti iš atsakovo A. L. (A. L.) į valstybės biudžetą 223,67 EUR... 55. Priteisti atsakovui A. L. (A. L.) iš ieškovės A. L. 834 EUR bylinėjimosi... 56. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką... 57. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...