Byla 1A-463-197/2015
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį bei nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos), teisėjų: Albino Bielskio ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui, gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, nuteistajam V. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį bei nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

3V. K. nuteistas už tai, kad būdamas ( - ), kuri Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi buvo paskirta bankrutavusios UAB ( - ), įmonės kodas ( - ) direktoriumi ir bankroto administratoriumi, turinčiu teisę Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka, jo paties, kaip ( - ) direktoriaus, 2013 m. kovo 3 d. įsakymu, būdamas paskirtas ( - ) įgaliotu asmeniu ( - ) bankroto procese ir tokiu būdu, būdamas atsakingas už bankrutavusios ( - ) bankroto administravimą, bei jam suteiktų įgaliojimų pagrindu, turėdamas teisę atstovauti šią bendrovę, veikti jos vardu, savo darbo vietoje – ( - ) patalpose, adresu ( - ), iš buvusio ( - ) direktoriaus G. L., 2013 m. lapkričio 19 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne anksčiau kaip 15 val., reikalavo duoti 150 000 Lt kyšį, o 2013 m. lapkričio 26 d. laikotarpiu nuo 8.53 val. iki 9.13 val. reikalavo ir susitarė priimti 200 000 Lt kyšį už tai, kad jis, veikdamas pagal jam suteiktus įgaliojimus, atliktų veiksmus, kurių pasėkoje būtų nutrauktas civilinis procesas visose civilinėse bylose, tai yra Nr. 2-1012-267/2013, Nr. 2-1178-154/2013 ir Nr. 2-9704-776/2013, kuriose bankrutavusi ( - ), atstovaujama bankroto administratoriaus ( - ) direktoriaus ir įgalioto asmens V. K., yra pareiškusi reikalavimus atsakovams ( - ), G. L., J. L. ir L. L., tai yra, sudarytų taikos sutartį su ( - ), atsakovais, G. L., J. L. ir L. L., šią sutartį pateiktų tvirtinti bankrutavusios ( - ) kreditoriams, o pastariesiems sutikus su taikos sutarties sąlygomis, ją pateiktų tvirtinti teismui, po ko, teismui patvirtinus taikos sutartį, visos minėtos civilinės bylos būtų nutrauktos ir panaikintos teismų sprendimais minėtiems atsakovams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; po ko, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. gruodžio 3 d. laikotarpiu nuo 10.05 val. iki 10.16 val. savo darbo vietoje – ( - ) patalpose, adresu ( - ), susitarė su G. L. priimti dalį reikalaujamo kyšio, tai yra 50 000 Lt, o tą pačią dieną apie 11.53 val. ( - ), teritorijoje susitikęs su G. L. iš pastarojo priėmė dalį reikalaujamo kyšio, tai yra 50 000 Lt.

4Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje, kvalifikacija, tačiau vertina, kad teismas neteisingai nustatė faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, nepagrįstai jo nusikalstamą veiką laikė baigta, todėl paskyrė aiškiai per griežtą, teisingumo principui prieštaraujančią bausmę.

5Apeliantas teigia, kad liko visiškai neįvertinta ta aplinkybė, jog jis buvo provokuojamas G. L., kuris tiesiogiai buvo suinteresuotas tokio proceso eiga, dėl ko nuteistasis ir įvykdė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ir nors tai nuteistojo kaltės nešalina, tačiau rodo mažesnį jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei tiesioginės iš jo asmens kylančios išankstinės tyčios nusikalsti nebuvimą.

6Nuteistojo V. K. manymu šias aplinkybes patvirtina byloje esantys ir teismo tirti, tačiau neįvertinti duomenys, o būtent jo ir liudytojo G. L. pirmųjų, specialiųjų tarnybų dar nekontroliuotų, susitikimų eiga. Pažymi, kad vykdydamas savo kaip bankroto administratoriaus funkcijas, jis, veikdamas ( - ) naudai, kreipėsi į teismą su civiliniais ieškiniais, tuo pačiu prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti nekilnojamo turto objektus. Tai nebuvo išankstinis siekis reikalauti kyšio iš G. L.. Apeliantas G. L. ieškojo, nes šis buvo ( - ) vadovas, o iš 2012 m. spalio 4 d. ( - ) išrašo sužinojo, jog akcininku ir direktoriumi tapo R. Š., kuris, remiantis jo ankstesne darbine patirtimi, negalėjo būti ( - ) direktoriumi, t. y. administruojant UAB „( - )“ jau buvo kreipęsis į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo šios įmonės dokumentų slėpimo ir aplaidaus buhalterijos vedimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad sandoris buvo fiktyvus ir akcijos parduotos asocialiam asmeniui R. Š.. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. K. savo iniciatyva ir savo naudai ieškojo kontaktų su G. L. ir kėlė jam ir jo artimiesiems nepagrįstas civilines bylas, areštavo turtą.

7Atkreipia dėmesį į tai, kad būtent pats liudytojas G. L. ieškojo susitikimų su V. K.. Tai patvirtina liudytojas A. S. nurodydamas, kad pas jį buvo užėjęs G. L. ir teiravosi apie administratorių V. K., todėl šis davęs jo telefono numerį. Be to, pats G. L. patvirtino, jog 2013 m. rugpjūčio 20 d. skambino V. K. ir susitarė susitikti. Šio susitikimo metu pokalbis vyko tik apie ( - ) iškeltą bankroto bylą, jog buvęs įmonės direktorius turės atsakyti, o apie tai, kad nuteistasis pats būtų siūlęs jam ką nors neteisėto G. L. nenurodė. Be to, pats G. L. jam skambino 2013 m. lapkritį ir šio mėnesio 19 d. susitiko. Nuteistasis mano, kad teismas nepagrįstai patikėjo G. L. parodymais, jog šio pokalbio metu buvo prašoma 150 000 Lt už galimą kreditorių sumažinimą, o ne jo parodymais, jog būtent G. L. klausė, ar būtų galima kaip išspręsti bankroto procedūrą. Todėl teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, nes vieno asmens parodymus vertino aukščiau už kito, nors nei vieno, nei kito asmens nurodytų aplinkybių nepatvirtino kiti bylos duomenys.

8Nuteistajam abejonių kelia ir tai, kad po 2013 m. lapkričio 19 d. susitikimo G. L. į Specialiųjų tyrimų tarnybą kreipėsi ne iš karto, o praėjus 2 dienom, t. y. 2013 m. lapkričio 21 d. Be to, G. L. nėra neutralus asmuo, koks pagal BPK 78 straipsnį turėtų būti liudytojas, o yra suinteresuotas, siekiantis savo tikslų, nes dėl jo pradėtų civilinių ir baudžiamųjų bylų procesai vilkinami, gal ką nors jam pažadėjo specialiųjų tarnybų pareigūnai, taigi ir asmuo, siekiantis išprovokuoti V. K. paimti pinigus. Tai patvirtina 2013 m. lapkričio 26 d. susitikimo vaizdo įrašas ir pokalbio turinys. Ir tik 2013 m. gruodžio 3 d., vėl gi po liudytojo G. L. skambučio nuteistasis paima 50 000 Lt. Taigi visos anksčiau išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, kad buvo pažeistas liudytojo, kaip neutralaus asmens statusas, ir liko neįvertintas G. L. kaip sumanytojo, tiesioginio vykdytojo ir kurstytojo elgesys, o tai jau yra galimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisingo (sąžiningo) proceso principo pažeidimas. Be to, visa tai paneigia apygardos išvadą, jog V. K. jam inkriminuojamus veiksmus padarė ir juos tęsė savo valia ir apsisprendimu, valstybės pareigūnų ar privataus asmens, vykdančio pareigūnų užduotis, neįtakotas ir neišprovokuotas.

9Apeliantas teigia, kad šioje byloje taikant nusikalstamos veikos imituojančius veiksmus (toliau – NVIV), t. y. teisėsaugos institucijoms žinant ir kontroliuojant daromą nusikalstamą veiką pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne kaip baigti, o kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką (LAT nutartis Nr. 2K-562/2002).

10Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta realia laisvės atėmimo bausme, nes nebuvo įvertintos šiame skunde nurodytos ir nuteistojo padarytos veikos ir jo asmens mažesnį pavojingumą rodančios aplinkybės. Be to, teismo paskirta bausmė yra neadekvati ne tik jo padarytai veikai, asmenybei, bet ir situacijai, kurioje esant ji buvo padaryta, todėl per griežta ir prieštarauja teisingumo principui. Mano, kad skiriant jam bausmę būtina atsižvelgti ir į suformuotą teismų praktiką, skiriant švelnesnę bausmę negu numato įstatymas, ir teisingumo sąvokos išaiškinimą (LAT nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-491/2012, 2K-348/2013, 2K-433/2013, 2K-316/2014, 2K-7-259/2011, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai), kurie duoda pagrindą V. K. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kuri nebūtų susijusi su realiu laisvės atėmimu, kadangi būtent šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės skyrimas sukeltų didesnes neigiamas pasekmes, nė bausme siekiami tikslai, nebūtų įgyvendinta prevencinė nubaudimo reikšmė, bei socialinė funkcija – iš nuteistojo būtų atimta galimybė padėti vaikui, žmonai, neįgaliai, didelių specialių poreikių turinčiai jo motinai A. K., pensinio amžiaus tėvui G. K., ir 59 m. amžiaus vyras, niekada nepadaręs jokio teisei priešingos veikos, kuris šioje byloje nusikalto būdamas sukurstytas, ne savo iniciatyva, būtų pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

11Nuteistasis V. K. pripažįsta, kad jo poelgis, nors ir įtakotas kito asmens, vis tiek yra nepateisinamas, jis dėl to labai gailisi, smerkia save, kad po ilgų įtikinėjimų pasidavė pagundai, suvokia, kad bet koks teisės pažeidimas yra smerktinas poelgis tiek teisiniu, tiek moraliniu požiūriu, tačiau kartu, sutikdamas su tuo, kad BK 225 straipsnio 3 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga, pastebi, kad tai dar nereiškia, jog visiems nusikaltusiems turi būti skiriamos vienodos bausmės. Šiuo konkrečiu atveju teismo pareiga yra paskirti teisingą bausmę, kuria būtų kuo mažesnėmis žmogiškosiomis sąnaudomis pasiekti jos tikslai, realizuota valstybės baudžiamoji politika ir pasiekti bausmės tikslai.

12Apeliantas prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendį pakeisti: nuteistojo V. K. veiką, kvalifikuotą pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, V. K. paskirtą 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti, skiriant švelnesnę bausmės rūšį nė BK 225 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytoji, t. y. skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

13Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – tenkinti iš dalies, taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.

14Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

15Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, jo tyčia, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 225 straipsnio 3 dalį yra teisinga. Tačiau apygardos teismo nuosprendis keistinas, nes pasikeitus baudžiamajam įstatymui, kuris įsigaliojo po nuosprendžio priėmimo, atsirado pagrindas nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

16Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų vertinimu, nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis buvo provokuojamas liudytojo G. L., kuris tiesiogiai buvo suinteresuotas tokio proceso eiga, dėl ko nuteistasis ir įvykdė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tuo pačiu liko neįvertintas šio liudytojo kaip sumanytojo, tiesioginio vykdytojo ir kurstytojo elgesys. Be to, šioje byloje taikant NVIV, t. y. teisėsaugos institucijoms žinant ir kontroliuojant daromą nusikalstamą veiką pagal suformuotą LAT praktiką, jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne kaip baigti, o kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką.

17Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų leistinumo kriterijus apibrėžtas BPK 20 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Iš to seka, kad teismas spręsdamas, ar išnagrinėti bylos duomenys pripažinti įrodymais, turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatymuose nustatytiems reikalavimams ir nustatyti, ar jie patikrinti BPK numatyta tvarka.

18NVIV sankcionavimo tvarka nustatyta BPK 159 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, jog tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti NVIV, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Minėta procesinė prievartos priemonė – nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai – gali būti taikoma tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir tik prokurorui iš asmens gavus informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje dėl BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas 2013 m. lapkričio 21 d. po to, kai G. L. tą pačią dieną Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybai pateikė protokolą-pareiškimą apie tai, kad V. K., vykdantis ( - ) bankroto procedūras, reikalauja iš jo 150 000 Lt kyšio už išvengimą didelių finansinių nuostolių ir sudarymą galimybės sudaryti taikos sutartį būsimose civilinėse bylose (1 t., b. l. 1-2). Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga 2013 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui prašymus leisti taikyti BPK 154,158, 159 ir 160 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones (2 t., b. l. 58-61). Mažeikių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja N. K. 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimis leido G. L. nuo 2013 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m. gruodžio 25 d. atlikti nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje, imituojančius veiksmus: susitikti su ( - ) bankroto administratoriumi V. K. arba jo bendrininkais bei panaudoti Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pateiktas pinigines lėšas iki 150 000 Lt, o taip pat leido naudoti vaizdo ir garso įrašymo, filmavimo techniką fiksuojant V. K. ir (ar) kitų su juo bendrininkaujančių asmenų pokalbius, veiksmus, susijusius su tiriamu BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytu nusikaltimu; bendraujant su V. K. betarpiškai ar per galimus bendrininkus pažadėti ar susitarti duoti arba (ir) duoti reikalaujamą iki 150 000 Lt dydžio kyšį. Taip pat buvo leista per tą patį laikotarpį taikyti V. K. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, klausymą šios informacijos kontrolę, fiksavimą, kaupimą, paskirtas slaptas sekimas ir leista jo metu daryti vaizdo ar garso įrašą, filmuoti, o taip pat leista Specialiųjų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnams minėtu laikotarpiu neatskleidžiant savo tapatybės atlikti tyrimą, t. y. slapta naudoti vaizdo ar garso įrašus, filmavimo priemones, kontroliuojant ar fiksuojant su tiriamais nusikaltimais susijusių asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus (2 t., b. l. 62-63,64-65). Iš to sektų, kad sankcionavimo tvarka nebuvo pažeista, nes prokuroras turėjo pagrindą prašyti taikyti procesinę prievartos priemonę – NVIV, o taip pat kitas procesines prievartos priemones bei gavo teismo leidimus.

19Kitų procesinių prievartos priemonių taikymas, tame tarpe ir NVIV, teisėtomis daro ne tik jų sankcionavimo, bet ir jų realizavimo teisėtumas. BPK 159 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, atliekant NVIV, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad net ir esant NVIV sankcionavimo pagrindams, kito asmens provokacija padaryti nusikalstamą veiką šį procesinį veiksmą daro neteisėtą. Provokacija apibrėžiama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Pagal LAT formuojamą teismų praktiką provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Analogiškai provokacija apibrėžiama ir EŽTT jurisprudencijoje, nurodant, kad provokacija yra tada, kai operacijoje dalyvaujantys agentai – teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys – neapsiriboja iš esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (žr. Texeira de Castro; Eurofinacom v. France). Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad be valstybės pareigūnų ar privačių asmenų, vykdančių pareigūnų užduotis, įsikišimo, aktyvaus dalyvavimo, kurstymo padaryti nusikalstamą veiką asmuo, kaltinamas ar įtariamas nusikalstamos veikos padarymo, tos veikos nebūtų padaręs. NVIV gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtiną, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. LAT praktikoje pripažįstama, kad nustatant ar asmuo buvo provokuojamas turėtų būti atsižvelgiama ne vien tik į NVIV dalyvių veikimo būdą realizavimo metu, t. y. į tai, ar buvo NVIV atliekančio asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, bet į visus faktus nustatytinus iš visų bylos aplinkybių, įskaitant aplinkybes, nesusijusias su NVIV dalyvių veikla, visumos (LAT nutartis Nr. 2A-P-2/2009). Šioje baudžiamojoje byloje, BPK 159 straipsnio pagrindu atliekant NVIV, nusikalstama veika negalėjo būti ir nebuvo išprovokuota, kadangi, iki nusprendžiant taikyti BPK 159 straipsnyje numatytą procesinės prievartos priemonę, nusikalstama veika jau buvo pradėta daryti t. y. iki teisėsaugos pareigūnų įsikišimo į nusikalstamos veikos eigą V. K. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus iš G. L. jau buvo pareikalavęs 150 000 Lt kyšio.

20Taigi, byloje nenustatyti nei leidimo atlikti NVIV sankcionavimo tvarkos pažeidimai, nei provokacijos padaryti nusikalstamą veiką faktas. Darytina išvada, kad nuteistasis V. K. nebuvo kurstomas ar provokuojamas daryti nusikalstamą veiką, o Mažeikių rajono apylinkės teismo sankcionuotais ir STT pareigūnų kontroliuojamais G. L. veiksmais buvo tik prisijungta prie jau daromo nusikaltimo, kuris buvo tęsiamas nuteistajam siekiant gauti reikalaujamą pinigų sumą, t. y. net ir netaikant NVIV nuteistasis V. K. ir toliau būtų atlikęs neteisėtus veiksmus. NVIV buvo atliekami pagal teisės aktuose numatytą tvarką, jų nepažeidžiant, todėl visi įrodymai, surinkti šio procesinio veiksmo metu yra tinkami ir leistini BPK 20 straipsnio prasme.

21Nuteistasis V. K. savo parodymuose teigė, kad pirmas susitikimas įvyko liudytojo G. L. iniciatyva ir tai patvirtino liudytojas A. S.. Šis liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad po to, kai G. L. pasisakė apie jam iškeltą bankroto bylą, jis davė pastarajam V. K. telefono numerį. Tuo jų pažintis ir baigėsi. Apie V. K. ir G. L. bendravimą nieko nežino. G. L. jo neprašė tarpininkauti susitikti su V. K. (1 t., b. l. 26-27, 3 t., b. l. 141). Taigi, iš liudytojo A. S. parodymų neseka, kad iniciatyvą susitikimui parodė liudytojas G. L.. Be to, pats nuteistasis parodė, kad jis, pradėjęs bankroto procedūras, pirmiausiai pradėjo ieškoti buvusio ( - ) vadovo G. L.. Iš kreditorių gavo informaciją, jog pastarasis vykdo veiklą, tik jau kitos įmonės vardu Gilvyčių kaime, Šiaulių rajone. Nuvykęs į nurodytą įmonę sužinojo iš ten dirbusių žmonių, kad įmonė užsiima medienos perdirbimu ir malkų ruošimu. Tai buvo UAB ( - ). Iš jų gavo G. L. telefono numerį (3 t., b. l. 146). Jis taip pat pripažino, jog dar 2013 m. rugpjūčio mėnesį susitikęs su G. L. kalbėjo, jog šis liko skolingas ( - ) 300 000 Lt, parašė ant lapelio įvairias pinigų sumas – 185 000 Lt, 50 000 Lt ir 250 000 Lt. Jis aiškina, kad taip darė, jog norėjo, kad G. L. būtų aiškiau, kaip kreditorinių įsiskolinimų sumos atrodo. Taip pat kalbėjo apie galimą taikos sutartį ir jos sąlygas, galimybes nutraukti civilines bylas, o vėliau – 2013 m. lapkričio 21 d. telefoninio pokalbio metu aiškino G. L. apie pastarajam gresiančią baudžiamąją bylą. Tai sutampa ir su liudytojo G. L. parodymais apie pirmus bendravimus su nuteistuoju ir netiesioginį kyšio reikalavimą. Apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nenustatyta, kad kaltinamasis V. K. tiesiogiai būtų reikalavęs kyšio, tačiau savo veiksmais rodė, kad neperdavus jam pinigų, G. L. kils daug problemų. Vėliau kitų procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkti įrodymai patvirtino šias aplinkybes.

22Iš pokalbių išklotinės (2 t., b. l. 67-74) matyti, kad 2013 m. lapkričio 26 d. G. L. susitinka su V. K. pastarojo darbo kabinete. Nuteistasis aiškina taikos sutarties sudarymo sąlygas, nurodo, kad nesudarius taikos sutarties bus areštuotas turtas, jeigu G. L. galvos kreiptis į teismą, tai užtruks labai ilgai. Kalba apie pinigus, V. K. ant lapelio užrašo 250 000 ir 200 000, aiškina, kad 250 000 Lt įnešus į bankrutuojančios ( - ) sąskaitą, jis sušauks kreditorių susirinkimą ir taikos sutartis bus patvirtinta. 200 000 Lt reikia jam sumokėti, nes jis daug savo pinigų į šį reikalą investavo ir jam tie pinigai turi atsipirkti. G. L. prašo mokėjimą išdėstyti, tačiau susitarimo nepasiekia ir susitaria susitikti po savaitės. Iš 2013 m. gruodžio 3 d. pokalbio išklotinės (2 t., b. l. 75-81) matyti, kad G. L. nori gauti iš V. K. garantijas ir šis paaiškina, kad civilinės bylos bus nutrauktos. Po to pokalbis vyksta dėl antroje eilutėje (200 000) nurodytos sumos sumokėjimo, G. L. prašo išdėstyti sumokėjimą. Sutaria, kad šią dieną gali sumokėti penkiasdešimt, V. K. sutinka ir nurodo, kad susitiks dvyliktą valandą prie „( - )“ prekybos centro ir išsiskiria. 2013 m. gruodžio 3 d., apie 12.00 val., V. K. ir G. L. susitinka prie prekybos centro „( - )“ ir nuteistasis iš G. L. paima dalį – 50 000 Lt, kyšio.

23Nuteistasis V. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad jis suprato, jog G. L. provokuoja duoti kyšį ir jis priėmė jo žaidimo taisykles, norėdamas po to kreiptis į STT pareigūnus ir jiems perduoti provokatorių, tačiau jo atlikti veiksmai prieštarauja tokioms aplinkybėms. V. K. po pokalbių su G. L. nesikreipia į STT pareigūnus, jam siūlomų pinigų nepriima savo kabinete, tačiau nustato vietą, kur jam kyšis turi būti perduodamas. Po to nuvykęs į kyšio perdavimo vietą ir net pastebėjęs, kad ten yra STT pareigūnas, į jį nesikreipia, o nustato G. L. kitą vietą kyšio perdavimui, paėmęs kyšį, sūnui neliepia važiuoti į STT buveinę, sulaikymo metu apie jokią provokaciją nepareiškia. Šios aplinkybės paneigia apelianto nurodomus ketinimus kreiptis į STT pareigūnus dėl jo papirkimo.

24Apygardos teismas pagrįstai atmetė V. K. parodymus, kad iš G. L. prašoma suma buvo skirta darbo užmokesčiui bei bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidoms padengti. Tai, kad nuteistasis reikalavo kyšio, o ne atlygio už atliktą darbą ar administravimo išlaidų padengimo, patvirtina ir pinigų perdavimo aplinkybės. Iš V. K. ir liudytojo G. L. parodymų, sekimo protokoluose užfiksuotų pokalbių išklotinių matyti, kad buvo tariamasi pinigus perduoti grynaisiais, asmeniškai V. K., o ne oficialiai kreditorių vardu pervesti į teismo paskirto bankroto administratoriaus ( - ) sąskaitą. Nuteistojo V. K. tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms ir padengti tiems patiems tikslams panaudotas savo pinigines lėšas yra deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, nes jis apskritai nenurodė, kokių išlaidų turėjo jis pats ar ( - ) dėl vykdomų bankroto procedūrų.

25Be to, ir apeliacinio skundo turinys bei galutinis apelianto prašymas rodo, jog nuteistasis sutinka su nuosprendyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tik prašo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip pasikėsinimą kyšininkauti.

26Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas, būdamas valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 225 straipsnį kilti pakanka bet kurios vienos iš šių veikų padarymo, o kadangi šios veikos sudėtis yra formali, laikoma, jog nusikaltimas baigtas nuo bet kurios minėtos veikos padarymo. Taigi šioje baudžiamojoje byloje nepriklausomai nuo to, kad dalis reikalaujamo kyšio buvo perduota atliekant NVIV, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 225 straipsnį kyla nuo kyšio reikalavimo momento. Nuteistojo V. K. reikalaujama kyšio suma – 200 000 Lt viršijo 250 MGL, todėl pagrįstai apygardos teismas jo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip baigtą nusikaltimą pagal minėto straipsnio 3 dalį. Kyšininkavimo subjektyvioji pusė apibūdinama tik tiesiogine tyčia. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. K. reikalaudamas duoti, susitardamas priimti ir priimdamas didesnės negu 250 MGL vertės kyšį suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

27Apygardos teismas, skirdamas bausmę V. K., vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis); asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 146), dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 135), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. K. skyrus laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytos bausmės minimumui, o taip pat pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindų taikyti nuostatų, numatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje bei 62 straipsnyje. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą, jei paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. V. K. už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo socialinius ryšius, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

29Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendį V. K. atžvilgiu pakeisti:

30Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir V. K. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį paskirtos 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

31Vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui V. K. paskirti baudžiamojo poveikio pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteitojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

32Nuteistajam V. K. išaiškinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.

33Nuteistajam V. K. išaiškinti, kad:

  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis
bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikęs bausmę;
  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;
  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.
  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,
jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis V. K. turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

34Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 3. V. K. nuteistas už tai, kad būdamas ( - ), kuri Šiaulių apygardos teismo... 4. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka su jo padarytos... 5. Apeliantas teigia, kad liko visiškai neįvertinta ta aplinkybė, jog jis buvo... 6. Nuteistojo V. K. manymu šias aplinkybes patvirtina byloje esantys ir teismo... 7. Atkreipia dėmesį į tai, kad būtent pats liudytojas G. L. ieškojo... 8. Nuteistajam abejonių kelia ir tai, kad po 2013 m. lapkričio 19 d. susitikimo... 9. Apeliantas teigia, kad šioje byloje taikant nusikalstamos veikos... 10. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta realia laisvės... 11. Nuteistasis V. K. pripažįsta, kad jo poelgis, nors ir įtakotas kito asmens,... 12. Apeliantas prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendį... 13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė... 14. Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 15. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai... 16. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 17. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 18. NVIV sankcionavimo tvarka nustatyta BPK 159 straipsnio 1 dalyje, kurioje... 19. Kitų procesinių prievartos priemonių taikymas, tame tarpe ir NVIV,... 20. Taigi, byloje nenustatyti nei leidimo atlikti NVIV sankcionavimo tvarkos... 21. Nuteistasis V. K. savo parodymuose teigė, kad pirmas susitikimas įvyko... 22. Iš pokalbių išklotinės (2 t., b. l. 67-74) matyti, kad 2013 m. lapkričio... 23. Nuteistasis V. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde... 24. Apygardos teismas pagrįstai atmetė V. K. parodymus, kad iš G. L. prašoma... 25. Be to, ir apeliacinio skundo turinys bei galutinis apelianto prašymas rodo,... 26. Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas, būdamas valstybės tarnautoju... 27. Apygardos teismas, skirdamas bausmę V. K., vadovavosi bendraisiais bausmių... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328... 29. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendį V. K. atžvilgiu... 30. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir V. K. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį... 31. Vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu bausmės vykdymo atidėjimo... 32. Nuteistajam V. K. išaiškinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės... 33. Nuteistajam V. K. išaiškinti, kad: