Byla e2A-1681-657/2018
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, praleisto termino atnaujinimo, tretieji asmenys V. B., (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė V. B., (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė R. V

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-613-470/2018 pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui G. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, praleisto termino atnaujinimo, tretieji asmenys V. B., ( - ) notarų biuro notarė V. B., ( - ) notarų biuro notarė R. V..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė J. A. kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinio reikalavimus teismo prašė pripažinti negaliojančiu ( - ) d. testamentą, sudarytą jos motinos A. B., mirusios ( - )., patvirtintą ( - ) notaro biuro notarės V. B. (notarinio registro Nr. 4867); pripažinti negaliojančiu ( - ) notaro biuro notarės R. V. ( - ) d. atsakovui G. B. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. 3304) ir atnaujinti ieškovei J. A. dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių terminą palikimui priimti po A. B. mirties.

82.

9Nurodė, kad jos motina A. B. mirė ( - ) d. Po jos mirties paaiškėjo, kad motina ( - ) d. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą, priklausiusį jai mirties dieną, paliko savo sūnui G. B., kuris yra ieškovės brolis. Pagal tuometinę A. B. sveikatos būklę kyla pagrįstų abejonių, ar testamento sudarymo metu A. B. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. A. B. 2006 metais buvo atlikta kraujagyslių užkalkėjimo operacija, po jos prasidėjo mamos psichinės ir fizinės sveikatos pablogėjimas. Iki sveikatos pablogėjimo A. B. gyveno savo namuose ( - ), o sustiprėjus kraujagyslinės demencijos požymiams (sutriko emocijos, pakito asmenybė, sutriko atmintis ir orientacija, dėl ko buvo nustatytas nuolatinės slaugos poreikis), ji apsigyveno ( - ) pas sūnų V. B.. Čia ja nuolatos rūpinosi sūnus V. B., giminaitė V. S. ir ieškovė. 2009 metais motina grįžo gyventi į savo namus ( - ), kur ja rūpinosi kaimynė O. K.. Brolis G. B. su motina ( - ) gyveno tik epizodiškai, dažniausiai gyveno ( - ). Po motinos mirties 2017 m. kovo 10 d. ieškovei nuvykus į ( - ) notarų biurą paduoti pareiškimo dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, notarė R. V. jai paaiškino, kad mirusioji yra sudariusi testamentą G. B. naudai, todėl netikslinga priimti iš jos pareiškimą apie palikimo priėmimą, tai jai nesukurs jokių teisinių pasekmių. Tą pačią dieną notarė jai išdavė testamento kopiją. 2017 m. kovo 15 d. ieškovė notarei pateikė įrodymus, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl teisinės pagalbos suteikimo ginčijant motinos A. B. ( - ) testamentą, tačiau to nepaisydama notarė išdavė G. B. paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovė laiku kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jos pareiškimas nebuvo priimtas, todėl prašo atnaujinti terminą palikimui priimti.

103.

11Atsakovas G. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

124.

13Nurodė, kad jo motina A. B. iki pat savo mirties buvo sąmoninga, testamento surašymo dieną nebuvo praradusi gebėjimo orientuotis, suprato savo veiksmus. Motina iki 2009 m. gruodžio mėnesio gyveno savo namuose, ( - ), ir nors sveikata ėmė blogėti anksčiau, sunkiai vaikščiojo, bet sugebėdavo pati pavalgyti ir prisižiūrėti. Jis nors ir gyveno su motina, tačiau dirbo ( - ) ir negalėjo teikti motinai nuolatinės pagalbos. Prižiūrėti motiną padėjo sesuo J. A., kuri atvykdavo į ( - ) kartą per mėnesį, ir brolis V. B., kuris lankydavosi dažniau. 2009 m. vasario mėnesį motina išreiškė pageidavimą būti apgyvendinta senelių namuose. Kartą su motina nuvykus į Prienų polikliniką, ji paprašė ją nuvežti ir pas notarą. Jis nuvežė motiną į notarės R. V. biurą, notarė ją priėmė. Jis suprato, kad motina parašė testamentą, kuriuo savo turtą paliko jam. Su motina jis nediskutavo, kodėl būtent jam motina paliko savo turtą, tačiau mano, kad tokią valią motina išreiškė dėl to, kad jis su ja gyveno, be to, motina nenorėjo, kad jos namai atitektų senelių globos namams, kaip ji buvo įsitikinusi.

145.

15Trečiasis asmuo V. B. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

166.

17Nurodė, kad motinai A. B. nuo 2006 m. ėmė blogėti fizinė sveikata, jai buvo atlikta kraujagyslių operacija, motina sunkiai judėjo, vartojo medikamentus. Po operacijos jai gyvenant jo bute ( - ) paaiškėjo, kad motinai sunku orientuotis aplinkoje ir laike, ėmė blogėti atmintis, su ja buvo sunku susikalbėti. Medikai, įvertinę jos būklę, tvirtino, kad motina viena gyventi negali, jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Apie testamento egzistavimą jis ir sesuo sužinojo tik po motinos laidotuvių. Brolis G. B. nutylėjo faktą apie testamento sudarymą, nors šį faktą žinojo. Brolis galėjo paveikti motiną dėl testamento surašymo. Jis pats buvo nusprendęs palikimo atsisakyti, todėl į notarų biurą dėl paveldėjimo priėmimo nesikreipė.

187.

19Trečiasis asmuo ( - ) notarų biuro notarė V. B. nurodė, kad ( - ) d. patvirtino A. B. testamentą, registro Nr. 4867. Testatorė buvo atvykusi į jos notarų biurą, ji patikrino testatorės veiksnumą pagal Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenis. Testatorė suvokė atliekamo notarinio veiksmo turinį, dokumentą pasirašė jos akivaizdoje, savo ranka įskaitomai pasirašė vardą ir pavardę.

208.

21Trečiasis asmuo ( - ) notarų biuro notarė R. V. nurodė, kad ( - ) d. ji užvedė paveldėjimo bylą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į A. B. palikimą. Pareiškimą dėl paveldėjimo pateikė testamentinis įpėdinis G. B., kuriam 2017 m. birželio 1 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

22II.

23Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

249.

25Alytaus rajono apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiais ( - ) d. testamentą, sudarytą A. B., mirusios ( - ) d., patvirtintą ( - ) notarų biuro notarės V. B., notarinio registro Nr. 486, bei ( - ) notarų biuro notarės R. V. 2017 m. birželio 1 d. atsakovui G. B. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, reg. Nr. 3304; atnaujino ieškovei J. A. praleistą trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimą palikimo vietos atsiradimo notarų biurui dėl motinos A. B., mirusios ( - ) d., palikimo priėmimo, atnaujinimo terminą skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos ir nustatant, kad terminas atnaujinamas trims mėnesiams.

2610.

27Teismas nurodė, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė J. A. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, termino kreipimuisi nebuvo praleidusi, tačiau esant sudarytam testatorės testamentui, notarė atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl paveldėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė J. A. yra pretendentė į palikimą CK 5.50 straipsnio prasme.

2811.

29Iš pateikto teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-175/2018, kuris šioje byloje yra tiesioginis įrodymas, matyti, jog A. B., nors nebūdama pripažinta neveiksnia, testamento sudarymo metu ( - ) d. turėjo įgytą silpnaprotystę, testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertė davė kategorišką išvadą, ekspertizės akto išvados padarytos įvertinus ligos istoriją, jos atitinka ligos istorijos eigą. Ekspertizės akte ekspertės išvados yra išsamiai motyvuotos, atspindėta sveikatos duomenų analizė, abejonių dėl pagrįstumo nekelia, todėl visumoje su A. B. sveikatos ir ligos istorijoje esančiais duomenimis sudarė teisiškai pagrįstą pagrindą daryti išvadą, kad ginčijamo testamento sudarymo metu A. B. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Įrodymų, keliančių abejones dėl ekspertinių išvadų pagrįstumo, byloje nėra. Atsakovo atstovės pastaba, kad ekspertės darbo stažas tik treji metai ir dėl to ekspertizės išvadomis esą yra pagrindo abejoti, savaime nesudaro pagrindo nepasitikėti ekspertės kompetencija ir atitinkamai jos turimo išsilavinimo pagrindu teikti atsakingą išvadą psichiatrinių žinių srityje. Atsakovas laisvą testatorės apsisprendimą sudaryti testamentą jo naudai įrodinėjo tik liudytojų O. K. ir savo sugyventinės D. Č. parodymais, kurie nėra išsamūs vertinant testatorės psichinę būklę bei nesudarantys pagrindo atmesti bei paneigti ekspertės išvadas, o iš dalies yra neobjektyvūs ir jam palankūs dėl artimų asmeninių santykių su atsakovu. Teismo posėdyje šios liudytojos patvirtino, kad A. B. sirgo, tačiau buvo sunki tik jos fizinė būklė, o abejonių dėl aplinkos adekvataus suvokimo joms nekilę, tačiau liudytojai nėra profesionalai, kad galėtų nustatyti, jog testatorė gerai orientavosi. Todėl byloje apklaustų liudytojų parodymų visuma bei ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvadomis, pagrįstomis objektyviai gautais duomenimis. Atsakovas nors nesutiko su ekspertizės išvadomis, tačiau neprašė paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, nesiėmė priemonių tolygiomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti ekspertės išvadų. Testamentą tvirtinusi notarė teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau atlikdama savo profesines pareigas, bet neturėdama specialių medicininių, psichiatrinių žinių, negalėjo objektyviai įvertinti A. B. psichikos būklės testamento sudarymo metu, o tai, kad išoriškai A. B. sudarė psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, nepaneigia specialisto – teismo ekspertės, turinčios atitinkamų specialių žinių, išvadų pagrįstumo. A. B. gydanti gydytoja V. L. patvirtino savo pacientę buvus mažakalbę, neatviraujančią, beveik nebendraujančią, o tokia asmens charakterio savybė taip pat galėjo turėti įtakos notarės apsisprendimui testatorės sugebėjimą suvokti savo veiksmus ir jų reikšmę testamento sudarymo metu vertinti kaip normalų. Įrašas testamente „Testatorės veiksnumu įsitikinau“ rodo tik tai, kad notarė patikrino duomenis dėl A. B. asmens įtraukimo į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, o neradusi žinių apie A. B. nustatytą neveiksnumą, kuris jai niekada ir nebuvo nustatinėjamas, atliko notarinį veiksmą.

3012.

31Pomirtinės ekspertizės išvadas patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens V. B. paaiškinimai, kad jų motina nuo 2006 m. susirgo virškinamojo trakto grįžtamosios kraujotakos užkalkėjimu, buvo operuota. Po operacijos ėmė ypač sparčiai blogėti jos sveikata, tame tarpe psichinė. Motina po operacijos 2006 m. buvo apgyvendinta ( - ) V. B. bute, medikamentus jai leisdavo giminaitė V. S., motinai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, nes ji ėmė nebeatpažinti dukters A. B., kviesdavosi įsivaizduojamą dukrą ( - ), namuose motinos nebuvo galima palikti vienos dėl pavojaus sau ir galimos grėsmės aplinkai, motina painiodavosi laike ir erdvėje, jai pasireiškė nepaaiškinama baimė, ji nuolat priekaištavo negaunanti valgyti, nors buvo normaliai maitinama. Iš dalies šias aplinkybes patvirtino liudytoja V. S..

3213.

33Tai, kad A. B. 2007 m. pavasario – vasaros laikotarpiu jos pačios atkakliu reikalavimu artimųjų buvo grąžinta gyventi į ( - ), nepatvirtina, jog ji pasveiko, nes iš medicininių dokumentų seka, kad testatorei diagnozuotas susirgimas yra negrįžtamojo pobūdžio, o iš šalių paaiškinimų matyti, kad nežymūs pagerėjimai buvo stebimi tik dėl nuolatinio psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. A. B. jai gyvenant ( - ) iš dalies prižiūrėjo kaimynė O. K., kuri testatorės vaikų buvo paprašyta kartais užeiti pažiūrėti jų motinos. Ši liudytoja paaiškino, kad kaimynės A. B. neadekvataus orientavimosi ji nepastebėjusi, tačiau tokie liudytojos parodymai nepaneigia kitų aptartų įrodymų. Orientuotis laike, aplinkoje bei bendrauti, išreikšti mintis yra skirtingi dalykai. Bendrauti, išreikšti mintis gali asmenys, turintys ir sunkių kognityvinių funkcijų sutrikimą, o liudytojai, nėra profesionalai, kad jie galėtų įvardyti, jog asmuo gerai orientavosi.

3414.

35A. B. liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios ji prarado gebėjimą suprasti savo veiksmus. Byloje yra nustatytas ryškus ligos progresas – 2008 m. rugpjūčio 18 d. atlikus MMSE tyrimą nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas (23 balai), o po keleto mėnesių, iki testamento pasirašymo likus septyniems mėnesiams, jai atlikto protinės būklės vertinimo MMSE metodika išvada rodo sunkų kognityvinių funkcijų sutrikimą (9 balai). Atsakovo parodymai, kad testatorės fizinė būklė buvo prasta, tačiau protinė būklė buvo gera, vertintina kaip asmens, suinteresuoto palankia jam bylos baigtimi, kas sudaro pagrindą kritiškai vertinti jo parodymus. Pagrįstų abejonių kelia ir G. B. paaiškinimai, kad motiną į notarų biurą ( - ) jos pageidavimu užvežė iš anksto neplanuotai, pakeliui iš gydytojų, o jis nežinojo, kokiu tikslu motina to prašo. Biure notarė jį informavusi, kad motina ketina surašyti testamentą jo naudai. Tokie paaiškinimai mažai tikėtini, nes informacija apie testamento esmę sudaro notaro paslapties turinį, o pats faktas, kad G. B. testamento sudarymo laiku gyveno kartu su motina, apie jo naudai surašytą testamentą žinojo, bet nuo brolio ir sesers šį faktą nutylėjo, leidžia spręsti dėl galimos įtakos motinai jai apsisprendžiant palikimo klausimu. L. V. L., E. A. parodymai neatspindi testatorės būklės ginčijamo testamento sudarymo metu, todėl šių liudytojų parodymai negali būti laikomi pakankamais spręsti apie testatorės sveikatos būklę sandorio sudarymo metu. Be to, liudytojų parodymai neinformatyvūs, nepatvirtina būklės, aprašytos medicininiuose dokumentuose, o teismas neturi pagrindo abejoti medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumu.

3615.

37Teismo ekspertizės išvadai esant kategoriškai, kad testamento sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kitiems byloje esantiems įrodymams šios išvados nepaneigiant, yra pagrindas spręsti, kad byloje yra pakankamai patikimų duomenų apie testatorės A. B. negebėjimą išreikšti savo valią ginčijamo testamento sudarymo metu. Darytina išvada, kad ( - ) d. A. B. sudarytas ir ( - ) notarų biuro notarės V. B. patvirtintas testamentas pripažintinas negaliojančiu.

3816.

39Ieškovė J. A. siekė priimti palikimą po motinos mirties, tačiau dėl individualiai susiklosčiusių aplinkybių to padaryti per įstatymo nustatytą terminą negalėjo. Jos parodymais, kad dėl palikimo priėmimo po motinos A. B. mirties ji buvo nuvykusi į ( - ) notarų biurą 2017 m. kovo 10 d., tačiau notarė R. V. ją informavo apie sudarytą testamentą jos brolio G. B. naudai, įteikė testamento nuorašą susipažinti ir tuo pagrindu atsisakė priimti jos pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors notarės R. V. atsiliepime į ieškinį nėra informacijos, ar J. A. jos nurodytą dieną kreipėsi dėl palikimo priėmimo, tačiau ši aplinkybė patvirtinta liudytojos R. K. paaiškinimais, kuri nurodė, kad atvežė iš Kauno savo kaimynę J. A. į ( - ) pas notarę, atsimena, kad jos vardas ( - ), kaimynė paliko kažkokius dokumentus, tačiau notarė jų neužregistravo. Tai, kad ieškovė neužregistravo savo pareiškimo notarų biure taip patarta notarės, o pati ieškovė neturėdama teisinių žinių nesuprato galimų pasekmių, vertintina svarbia priežastimi, dėl kurios ieškovė praleido terminą palikimui priimti. Įvertinus, kad terminas iki kreipimosi į teismą su ieškiniu yra vos keli mėnesiai ir praleistas nedaug, taip pat atsižvelgus į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus vertinama, jog yra pagrindas terminui palikimui priimti atnaujinti. ( - ) notarų biuro notarė R. V. 2017 m. birželio 1 d. išdavė atsakovui paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, reg. Nr. 3304 į A. B. turtą – žemės sklypą ir pastatus, esančius ( - ). Pripažinus A. B. ( - ) d. testamentą negaliojančiu, išnyksta atsakovo G. B. teisė paveldėti visą A. B. turtą pagal testamentą, todėl 2017 m. birželio 1 d. atsakovui išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, reg. Nr. 3304, pripažintinas negaliojančiu.

40III.

41Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4217.

43Apeliaciniame skunde atsakovas G. B., atstovaujamas advokatės Rasos Malinauskienės, prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 23 d. ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

441.1.

45Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias testamento nuginčijimą, ekspertizės akto vertinimą, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad testamento sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o kiti byloje esantys įrodymams šios išvados nepaneigia. Ekspertizės akte pateiktos išvados tinkamai nepagrįstos faktiniais duomenimis. Jame nenurodyta, kaip konkrečiai A. B. pasireiškė kraujagyslinės demencijos požymiai, neapibūdinta pati kraujagyslinė demencija (įgyta silpnaprotystė) kaip liga bei šią ligą lydintys sveikatos sutrikimai. Atliktoje ekspertizėje nėra nurodyti medicininės literatūros šaltiniai, kurie patvirtintų, kad protinės būklės mini tyrimo įvertinimas 9 balų yra besąlyginis kriterijus pripažinti, kad asmuo nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti. A. B. demencija diagnozuota tik pagal MMSE tyrimą, kuris net nebuvo tikrinamas Blessedo Demencijos skale ar atlikus kitus psichologinius tyrimus, todėl vertintinas kritiškai. Pagal esamą medicininę dokumentaciją, nėra pagrindo neigti A. B. gebėjimo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kadangi akivaizdžiai trūksta duomenų jos psichinei būklei įvertinti. A. B. ginčijamo testamento sudarymo ir patvirtinimo metu nebuvo pripažinta neveiksnia. Todėl nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad ji testamento sudarymo metu būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, ar būtų negalėjusi jų valdyti. Ekspertizės akte trūksta išvadų dėl to, koks buvo A. B. ligos ir jos neveiksnumo priežastinis ryšys: kaip greitai galėjo vykti atminties silpnėjimo bei pažintinių sutrikimų procesas, ar jis buvo negrįžtamas, be pokyčių, ar tik periodiškas, ar negalėjo būti recesija, o jei galėjo – kaip dažnai ir ilgai ji truko, kaip šis procesas priklausė nuo A. B. gyvenimo būdo, vartojamų vaistų, kokiu momentu liga buvo taip išsivysčiusi, kad testatorė prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, koks galėjo būti neveiksnumo laipsnis. Krajagyslinė demencija yra liga kuri formuojasi iš lėto, turi stadijas. A. B. dar ( - ) d. pati naudojosi banko paslaugomis ir savo elgesiu bei sveikatos būkle, ją aptarnavusiems banko darbuotojams abejonių nesukėlė. Ji pati 2009 m. gruodžio 7 d. pasirašė sutartį su ( - ) globos namais. Gyvendama globos namuose aktyviai dalyvaudavo visuose renginiuose. 2011 m. rajoninio laikraščio žurnalistams davė interviu per savo 90-mečio jubiliejų. Ekspertizės akto išvadas, kad A. B. 2016 m. gegužės 10 d. nustatyta silpnaprotystė buvo pažengusi, teisme paneigė liudytojos O. K. ir E. A., kurios vienareikšmiškai patvirtino, kad A. B. nors ir buvo sunkus ligonis, tačiau iki pat savo mirties buvo socialiai orientuota, klausėsi televizijos laidų, skaitė, bendravo su aplinkiniais, dalyvaudavo renginiuose ir pan. Notarei A. B. psichinė būsena, testamento sudarymo dieną, jokių abejonių nesukėlė. Teismas CK 1.89 straipsnio netaikė sistemiškai su CK 5.15 straipsniu, nenustatinėjo, ar A. B. valia, išreikšta ( - ) d. testamente, atitiko tikrąją jos valią ir kada tokia valia buvo susiformavusi. Byloje nėra jokių duomenų, jog surašant testamentą A. B., atsakovas ar kiti asmenys būtų darę įtaką, ar kad testatorė testamentą būtų sudariusi dėl suklydimo. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

461.2.

47Teismas nepagrįstai atnaujino terminą palikimui priimti. Ieškovė nepaaiškino, kokių teisinių žinių neturėjimas ir nesuvokimas jai sutrukdė kreiptis į notarą bent dėl informacijos gavimo apie mirusiosios A. B. turto paveldėjimo procesą. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovė neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po motinos mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, nors jos galimybės dalyvauti paveldėjimo procese po motinos mirties nebuvo suvaržytos. Teismas nepagrįstai J. A. įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir jį atnaujino.

4818.

49Ieškovė J. A., atstovaujama advokatės Inos Kurauskienės, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

5019.

51Atsiliepime nurodė, kad byloje teismas skyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurią atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertė L. A., jos kvalifikacija yra tinkama. Teismo ekspertizės rezultato įforminimą ir teismo ekspertizės akto turinį reglamentuoja Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnis. Byloje esantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertės L. A. 2018 m. kovo 13-29 d. aktas Nr. 83TPK-175/2018 visiškai atitinka įstatymo reikalavimus. Jis yra išsamus, ištirti visi tiriamosios A. B. įvairių sveikatos priežiūros įstaigų medicininiai dokumentai nuo 2000 metų. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš pateikto teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-175/2018, kuris šioje byloje yra tiesioginis įrodymas, matyti, jog A. B., nors nebūdama pripažinta neveiksnia, testamento sudarymo metu – ( - ) d. turėjo įgytą silpnaprotystę ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertė davė kategorišką išvadą, ekspertizės akto išvados padarytos įvertinus ligos istoriją, jos atitinka ligos istorijos eigą. Ekspertizės akte ekspertės išvados yra išsamiai motyvuotos, atspindėta sveikatos duomenų analizė, abejonių dėl pagrįstumo nekelia. Apeliantas nenurodė ir neįrodė jokių konkrečių teismo ekspertizės akto trūkumų, arba akte nurodytų duomenų bei išvadų neatitikimo konkretiems faktams, neįrodė, kad išvados yra neišsamios arba neaiškios, kad eksperto kvalifikacija yra nepakankama. Įrašai medicininiuose dokumentuose ir jų pagrindu atliktos ekspertizės akto išvados vertintini, kaip didesnę įrodomąją galią turintys įrodymai, o liudytojų paaiškinimai, kurie tvirtino, kad pastebėjo ar nepastebėjo A. B. protinio silpnumo, gali tik papildyti šiuos duomenis, bet ne juos paneigti. Teismas tinkamai vertino visus byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad ieškovė J. A. siekė priimti palikimą po motinos mirties, tačiau dėl individualiai susiklosčiusių aplinkybių to padaryti per įstatymo nustatytą terminą negalėjo. Tai, kad ieškovė neužregistravo savo pareiškimo notarų biure patarta notarės, o pati ieškovė neturėdama teisinių žinių nesuprato galimų pasekmių, vertintina svarbia priežastimi, dėl kurios ieškovė praleido terminą palikimui priimti. Įvertinus, kad terminas iki kreipimosi į teismą su ieškiniu yra vos keli mėnesiai ir praleistas nedaug, o taip pat atsižvelgus į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus yra pagrindas terminui palikimui priimti atnaujinti.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53IV.

54Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5520.

56Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

5721.

58Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl testamento, kuriuo A. B. jai priklausantį turtą paliko atsakovui G. B., pripažinimo negaliojančiu.

5922.

60Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. B., atsakovas G. B. ir trečiasis asmuo V. B. yra A. B., mirusios ( - ) d., vaikai. A. B. ( - ) notarų biuro notarės V. B. ( - ) d. patvirtintu testamentu, notarinio registro Nr. 4867, visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą paliko atsakovui G. B.. A. B. nuo 2009 m. gruodžio 7 d. iki mirties gyveno ( - ) globos namuose. Atsakovui G. B. 2017 m. birželio 1 d. ( - ) notaro biuro notarė R. V. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. 3304).

6123.

62Ieškovė J. A. prašė pripažinti testamentą negaliojančiu CK 1.80 ir 1.89 straipsnių pagrindu, t. y. kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms ir sudarytą savo veiksmų negalėjusio suprasti fizinio asmens. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję tik su ekspertizės akto vertinimu ir termino palikimui priimti atnaujinimu. Teisėjų kolegija nenustatė būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

6324.

64Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.

65Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu

6625.

67Sprendžiant dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl to, kad testatorius buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, o būtent: 1) vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar sandorio šalis suprato savo veiksmų reikšmę, ar pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė; 2) testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant pačios sandorio šalies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie sandorio šalies sveikatos būklę; 3) teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.); 4) asmens būseną kaip juridinį faktą gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

6826.

69Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2013).

7027.

71Apelianto G. B. teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, faktiškai rėmėsi tik ekspertizės aktu ir nevertino liudytojų parodymų, neatsižvelgė į tai, kad testamento sudarymo laikotarpiu A. B. gyveno savo namuose, naudojosi banko paslaugomis ir jos būsena banko darbuotojams nekėlė abejonių, o ir vėliau gyvendama globos namuose aktyviai dalyvaudavo renginiuose, davė interviu laikraščio žurnalistams. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

7228.

73Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

7429.

75Alytaus apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi paskyrė pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę A. B., mirusiai ( - ) d., pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: ar A. B. testamento sudarymo metu sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu; ar A. B. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

7630.

77Kauno 1-ojo teismo psichiatrijos Teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. kovo 13-29 d. ekspertizės akte Nr. 83TPK-175/2018 nurodoma, kad įvertinus pateiktus VšĮ Prienų rajono PSPC A. B. asmens sveikatos istorijos duomenis, joje esančius epikrizės Nr. 2251 iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, darytina išvada, kad testatorė A. B. testamento sudarymo metu ( - ) d. sirgo įgyta silpnaprotyste – kita kraujagysline demencija (F 01.8) ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.

78Dėl ekspertizės akto ir kitų įrodymų vertinimo

7931.

80Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), t. y. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

8132.

82Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2 Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

8333.

84Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatydamas tikrąją testatorės valią ir galimybes ją išreikšti. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į jo būseną (sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 str. 1 d., 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

8534.

86Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai. Atsižvelgiant į tai, kad testamento teisiniai padariniai atsiranda tik po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, o nustatytų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu. Testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.

8735.

88Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

8936.

90Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas byloje savo išvadas grindė prieštaringais įrodymais, pažeidė tikėtinumo taisyklę, neatskleidė kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, vieniems to paties įrodymo šaltinio elementams skyrė didesnę įrodomąją reikšmę, o kitų visiškai nevertino. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis dėl ekspertizės vertinimo, kadangi akte daromos išvados neatitinka faktinės A. B. sveikatos būklės testamento sudarymo metu, ką tvirtino ir byloje apklaustos liudytojos O. K. ir E. A.. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai didesnę įrodymų reikšmę teikė ekspertizės aktui, kuris turi visą eilę trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka.

9137.

92Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertizės akte buvo tiriami VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro, psichikos sveikatos centro A. B. ambulatorinėse asmens sveikatos istorijose esantys gydytojų konsultacijų įrašai nuo 2000 m., ekspertizės akte pažymėta, kad testatorė pirmą kartą gydytojo psichiatro konsultuota 2004 m. gegužės 12 d. Jai diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. 2009 m. vasario 26 d. konsultacijos metu pažymėta, kad A. B. yra: „sąmoninga, orientacija laike ir vietoje visiškai sutrikusi <...>, kontaktas apsunkintas dėl ryškių kognityvinių funkcijų sutrikimo, daugelio užduotų klausimų nesupranta, mąstymas rigidiškas, žemo produktyvumo, dėmesys išblaškytas. Stebimi ryškūs trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimai. Nyksta akademiniai įgūdžiai, savo būklei visiškai nekritiška“. Testatorei A. B. diagnozuota Kita kraujagyslinė demencija (F. 01.8). Analogiški simptomai nurodomi ir 2009 m. kovo 2 d., ir 2009 m. lapkričio 26 d. konsultacijų metu. Ekspertizės metu buvo tiriami testatorės sveikatos istorijos duomenys, atspindintys testatorės sveikatos būklę laikotarpiu, artimiausiu testamento sudarymo datai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismas ginčijamame sprendime vertino ir kitus byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus.

9338.

94Kaip jau buvo minėta, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Apeliantas, kritikuodamas ekspertizės aktą nepateikė įrodymų, kad jis yra neobjektyvus, neišsamus ar turi kitų trūkumų, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, kuria būtų paneigtos padarytos išvados, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių nepažeidė, vadovavosi kasacinio teismo praktika bei tinkamai taikė proceso teisės normas, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą surinktų įrodymų visumą bei pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiu testatorės A. B. ( - ) d. sudarytą testamentą ir panaikinti jo pagrindu atsakovui G. B. 2017 m. birželio 1 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Teismo sprendimo motyvai neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, o tai, kad apeliantas turi kitą nuomonę dėl įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti teismo padarytų išvadų bei motyvų tinkamumu.

95Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

9639.

97Apeliantas G. B., nesutikdamas su teismo sprendimu ir dalyje dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, teigė, kad teismas nepagrįstai J. A. nurodytas nustatyto termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir jį atnaujino, nes ieškovė nepaaiškino, kokių teisinių žinių neturėjimas ir nesuvokimas jai sutrukdė kreiptis į notarą bent dėl informacijos gavimo apie mirusiosios A. B. turto paveldėjimo procesą.

9840.

99CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

10041.

101Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

10242.

103Įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam ieškovės nurodytų priežasčių, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, vertinimui, nurodytas priežastis (teisinis neišprusimas, vykimo pas notarę ir, notarės atsisakymo priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktai) pripažįstant svarbiomis.

10443.

105Byloje nustatyta, kad A. B. mirė ( - ) d., todėl įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi 2017 m. kovo 18 d. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojos R. K. parodymais, nustatė, kad ieškovė J. A. 2017 m. kovo 10 d. buvo nuvykusi į notarų biurą. Priešingų įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes byloje nepateikta. Kaip matyti iš byloje pateiktų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimų, 2017 m. kovo 20 d. ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas parengti procesinius dokumentus civilinei bylai dėl testamento, paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, termino palikimui atnaujinti ir atstovauti teisme, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės elgesys ir veiksmai patvirtina, kad ji siekė priimti palikimą po motinos mirties, tačiau dėl individualiai susiklosčiusių aplinkybių to padaryti per įstatymo nustatytą terminą negalėjo. Apelianto G. B. nurodyti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl šio ieškinio reikalavimo. Nurodyti pareiškėjo argumentai labiau sietini su nepakankamu teismo sprendimo motyvų buvimu.

10644.

107Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

108Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

10945.

110Apeliacinės instancijos teismas patyrė 5,67 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Abiem šalims byloje yra teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.), todėl . bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

111Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

112Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

113Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė J. A. kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinio reikalavimus... 8. 2.... 9. Nurodė, kad jos motina A. B. mirė ( - ) d. Po jos mirties paaiškėjo, kad... 10. 3.... 11. Atsakovas G. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 12. 4.... 13. Nurodė, kad jo motina A. B. iki pat savo mirties buvo sąmoninga, testamento... 14. 5.... 15. Trečiasis asmuo V. B. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.... 16. 6.... 17. Nurodė, kad motinai A. B. nuo 2006 m. ėmė blogėti fizinė sveikata, jai... 18. 7.... 19. Trečiasis asmuo ( - ) notarų biuro notarė V. B. nurodė, kad ( - ) d.... 20. 8.... 21. Trečiasis asmuo ( - ) notarų biuro notarė R. V. nurodė, kad ( - ) d. ji... 22. II.... 23. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 24. 9.... 25. Alytaus rajono apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. gegužės 23 d.... 26. 10.... 27. Teismas nurodė, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė J. A. kreipėsi į... 28. 11.... 29. Iš pateikto teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-175/2018, kuris... 30. 12.... 31. Pomirtinės ekspertizės išvadas patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens V.... 32. 13.... 33. Tai, kad A. B. 2007 m. pavasario – vasaros laikotarpiu jos pačios atkakliu... 34. 14.... 35. A. B. liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios ji prarado gebėjimą... 36. 15.... 37. Teismo ekspertizės išvadai esant kategoriškai, kad testamento sudarymo metu... 38. 16.... 39. Ieškovė J. A. siekė priimti palikimą po motinos mirties, tačiau dėl... 40. III.... 41. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 42. 17.... 43. Apeliaciniame skunde atsakovas G. B., atstovaujamas advokatės Rasos... 44. 1.1.... 45. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias... 46. 1.2.... 47. Teismas nepagrįstai atnaujino terminą palikimui priimti. Ieškovė... 48. 18.... 49. Ieškovė J. A., atstovaujama advokatės Inos Kurauskienės, atsiliepime į... 50. 19.... 51. Atsiliepime nurodė, kad byloje teismas skyrė pomirtinę teismo psichiatrijos... 52. Teisėjų kolegija... 53. IV.... 54. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 55. 20.... 56. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio... 57. 21.... 58. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl testamento,... 59. 22.... 60. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. B., atsakovas G. B. ir... 61. 23.... 62. Ieškovė J. A. prašė pripažinti testamentą negaliojančiu CK 1.80 ir 1.89... 63. 24.... 64. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose... 65. Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu... 66. 25.... 67. Sprendžiant dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl to, kad... 68. 26.... 69. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad... 70. 27.... 71. Apelianto G. B. teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą,... 72. 28.... 73. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad... 74. 29.... 75. Alytaus apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi paskyrė... 76. 30.... 77. Kauno 1-ojo teismo psichiatrijos Teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. kovo... 78. Dėl ekspertizės akto ir kitų įrodymų vertinimo... 79. 31.... 80. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), t. y. kiekviena... 81. 32.... 82. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teismai,... 83. 33.... 84. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar bylą nagrinėjęs pirmosios... 85. 34.... 86. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu... 87. 35.... 88. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius... 89. 36.... 90. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas byloje savo išvadas grindė... 91. 37.... 92. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertizės akte buvo tiriami VšĮ... 93. 38.... 94. Kaip jau buvo minėta, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas... 95. Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo... 96. 39.... 97. Apeliantas G. B., nesutikdamas su teismo sprendimu ir dalyje dėl praleisto... 98. 40.... 99. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per... 100. 41.... 101. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti... 102. 42.... 103. Įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija... 104. 43.... 105. Byloje nustatyta, kad A. B. mirė ( - ) d., todėl įstatymo nustatytas trijų... 106. 44.... 107. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos... 108. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 109. 45.... 110. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 5,67 Eur išlaidų, susijusių su... 111. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 112. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą... 113. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....