Byla 2K-137-693/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Vytauto Masioko (pranešėjas), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, nuteistajam A. A. ir jo gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties.

3Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą dešimties metų laisvės atėmimu. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 9 d. iki 2016 m. liepos 28 d. Iš A. A. K. A. priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi nuteistojo A. A. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

61. A. A. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė savo sutuoktinę, t. y. 2016 m. sausio 9 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl pašlijusių šeiminių santykių ir sutuoktinės Z. A. ketinimo išeiti gyventi atskirai, šiai sėdint lovoje, peiliu ne mažiau kaip 22 kartus smūgiavo (dūrė ir pjovė) į pilvą, krūtinę, veidą, kaklą, nugarą, juosmenį ir padarė durtinius-pjautinius (kiaurinius) sužalojimus kaklo kairėje pusėje su kairės bendrinės miego arterijos visišku atidalijimu bei kitose kūno vietose. Dėl patirto kaklo kairės pusės sužalojimo pažeidžiant kraujagyslių vientisumą ir ūmaus nukraujavimo į išorę bei kiaurinių sužalojimų krūtinėje ir juosmenyje Z. A. įvykio vietoje mirė.

72. Kasaciniu skundu nuteistojo A. A. gynėjas advokatas A. Liutvinskas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

82.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl A. A. nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių atskleidimo (BK 17 ir 18 straipsniai), pernelyg griežtos laisvės atėmimo bausmės ir neproporcingai didelio civilinio ieškinio priteisimo, o apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą.

92.2. Kasatorius, pabrėždamas teisės į teisingą teismą svarbą procese bei teismo pareigą nustatyti tikrąsias veikos faktines aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95, 2K-7-398/2013 ir kt.), nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apie A. A. gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti sprendė vadovaudamasis teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizės aktu byloje, tačiau, darydamas išvadą apie A. A. ribotą pakaltinamumą veikos padarymo metu, neapklausė išvadą pateikusių specialistų, nesiaiškino riboto pakaltinamumo ir nepakaltinamumo atribojimo šiuo atveju. Apeliacinės instancijos teismas analizavo teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizės akto išvadų pagrįstumą ir pakankamumą, sprendė tik specialistams priskirtinus klausimus, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas.

102.3. Anot kasatoriaus, iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) aprašomosios dalies matyti, kad ekspertai nustatė, jog dėl seniai trunkančių A. A. psichinės sveikatos sutrikimų jam išsivystė pastovūs ir rimti organinio pobūdžio asmenybės sutrikimai. Kompleksinės teismo ekspertizės išvada grįsta ir dokumentais, iš kurių matyti, jog A. A. anksčiau jau buvo pripažintas nepakaltinamu, jam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, tačiau apie šių priemonių turinį, gydymo vietą ir eigą, kuo ir kada baigėsi priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, specialistai minėtoje išvadoje jokių duomenų nepateikė ir šių aplinkybių nevertino, be to, byloje nėra apie tai tikslių duomenų. Ekspertizės akte tik aprašomi daugkartiniai A. A. gydymo psichiatrijos ligoninėse atvejai, tačiau jie nevertinti A. A. psichinės sveikatos kitimo aspektu.

112.4. Kasatorius pažymi, kad specialistai, nustatę, jog A. A. nesugeba racionaliai kontroliuoti ir reguliuoti savo elgesio, sprendė, kad jis įvykio metu negalėjo visapusiškai teisingai ir kritiškai įvertinti situacijos, visiškai suvokti savo veiksmų reikšmės, numatyti vėlesnes pasekmes, suvokti jų pavojingumą ir atitinkamai reguliuoti bei kontroliuoti savo veiklą. Anot kasatoriaus, specialistai, nustatę A. A. psichikos ir elgesio sutrikimus dėl galvos smegenų organinio pažeidimo – disfunkcija ir somatinė liga – epilepsinė psichozė, iš esmės konstatavo medicininį nepakaltinamumo kriterijų, t. y. psichikos sutrikimą, taip pat ir juridinį nepakaltinamumo kriterijų – nesugebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmės bei juos valdyti. Be to, specialistai konstatavo, kad ir ekspertizės atlikimo metu A. A. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas bei lengvas kognityvinis sutrikimas, t. y. jis turi senų ir nepagydomų psichinės sveikatos sutrikimų, pasireiškiančių kliedesiais, haliucinacijomis, agresyvumu, netipišku motoriniu elgesiu – tokius asmenybės sutrikimo požymius nurodė ir byloje kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai bei patvirtino užfiksuotas A. A. elgesys areštinėje po sulaikymo. Šių aplinkybių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevertino. Kasatorius daro išvadą, kad ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyti A. A. psichinės sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į tai, kad jis anksčiau buvo pripažintas nepakaltinamu, yra artimi paranoidinės šizofrenijos požymiams.

122.5. Kasatorius taip pat įžvelgia vidinį specialistų išvados ekspertizės akte prieštaringumą: konstatuota, kad A. A. įvykio metu negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės (juridinis riboto pakaltinamumo kriterijus) ir negalėjo valdyti savo veiksmų (juridinis nepakaltinamumo kriterijus). Specialistai, į išvadą perkėlę BK 18 straipsnio 1 dalies dispozicijos dalį, neatskleidė teiginio „negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti“ turinio byloje nagrinėjamo įvykio subjektyviosios pusės aspektu.

132.6. Specialistams konstatavus, kad A. A. negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės, lieka neaišku, ar nusikaltimo padarymo metu jis suvokė, kad kėsinasi į sutuoktinės, t. y. šeimos nario gyvybę, juolab kad A. A., skambindamas bendruoju pagalbos telefonu, nenurodė, kad nužudyta jo sutuoktinė ar kad jis nužudė savo žmoną, o pranešė apie negyvą moterį. Atsakyti, ar įvykio metu A. A. suprato, kad kėsinasi į savo sutuoktinės gyvybę, galėjo tik atitinkamos srities specialistai, o toks klausimas jiems nebuvo užduotas. Pasak kasatoriaus, A. A. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme negali būti pakankami išvadai dėl jo suvokimo įvykio metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą ir bendravusių su A. A. areštinėje, parodymai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tik paminėti, tačiau dėl jų nepasisakyta vertinant A. A. psichinę sveikatą. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo aiškinamasi dėl aplinkybės, kokį poveikį A. A. psichinei sveikatai galėjo turėti įvykio dieną jam suleisti vaistai. Teismas nevertino ekspertizės akto turinio kaip visumos, turėjo pareigą itin kruopščiai ir išsamiai skundžiamame nuosprendyje aptarti ne tik specialistų išvados pagrįstumą ir pakankamumą, bet ir nurodyti argumentus bei motyvus, kurių pagrindu buvo atriboti riboto pakaltinamumo ir nepakaltinamumo medicininis ir juridinis kriterijai.

142.7. Taip pat kasaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismo A. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis (10 metų) yra akivaizdžiai per didelis: asmeniui, sergančiam nepagydoma psichine liga, kuriam būtinas nuolatinis gydymas, esant ribotai pakaltinamam ir neįgaliam, toks bausmės dydis aiškiai neatitinka teisingumo principo ir bausmės paskirties. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija visiškai sutiko, tačiau pateikti argumentai neįtikinantys.

152.8. Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad A. A. neįgalus, jokio turto, išskyrus butą, neturintis asmuo, nors ginamojo dukters, kurios ryšiai su tėvais buvo tik epizodiniai, teisė į civilinį ieškinį neginčijama, tačiau civilinis ieškinys priteistas aiškiai per didelis. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir nevertino aplinkybės, kad A. A. buvo pripažintas kaltu, vadovaujantis BK 18 straipsniu.

162.9. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neargumentuotai atmetė gynybos prašymą skirti pakartotinę teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę byloje, teismai nepateikė jokių argumentų ir motyvų, kurie leistų pagrįstai atriboti ribotą pakaltinamumą ir nepakaltinamumą. Kasaciniame skunde, be to, cituojama apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad A. A. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai teisingai ir kritiškai įvertinti situacijos, iki galo suvokti savo veiksmų reikšmės, numatyti tolesnes pasekmes, suvokti jų pavojingumą ir atitinkamai reguliuoti bei kontroliuoti savo veiką, t. y. buvo ribotai pakaltinamas, atsižvelgiant į A. A. psichikos sutrikimo laipsnį ir jo pasireiškimo intensyvumą, nėra jokio pagrindo nuteistąjį pripažinti nepakaltinamu. Pasak kasatoriaus, pasisakyti dėl medicininio nepakaltinamumo kriterijaus gali tik specialistas, o ne teismas, vadinasi, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalyje ir 323 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytų reikalavimų. A. A. baudžiamasis įstatymas pritaikytas specialistams nepateikus medicininių riboto pakaltinamumo ir nepakaltinamumo atribojimo kriterijų.

172.10. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad A. A. psichikos sutrikimai galėjo turėti esminės įtakos jo teisės į pakankamą gynybą neišnaudojimui – pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami A. A. teisės į gynybą klausimą, šios aplinkybės neįvertino.

183. Nuteistojo A. A. gynėjo advokato A. Liutvinsko kasacinis skundas atmestinas.

19Dėl skunde nurodytų procesinių pažeidimų ir A. A. riboto pakaltinamumo

204. Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Ribotai pakaltinamu asmuo pripažįstamas tik tada, kai nustatomi abu riboto pakaltinamumo kriterijai: medicininis, kuris reiškiasi psichikos sutrikimu, ir juridinis (psichologinis), apibūdinantis tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris tik iš dalies atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę arba suvokiant esmę iš dalies sugebėjimą juos valdyti. Teismas gali pripažinti asmenį ribotai pakaltinamu tik teismo psichiatrijos ekspertizės pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2008).

214.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu tyčia nužudęs savo sutuoktinę būdamas ribotai pakaltinamas, nustačius tiek medicininį, tiek juridinį riboto pakaltinamumo kriterijus atliktos stacionarios teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) bei kitų nuosprendyje nurodytų įrodymų pagrindu.

224.2. Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pripažino, kad jis pagrįstas ir teisėtas.

234.3. Kasatorius iš esmės pakartoja apeliacinio skundo argumentus, ginčija ekspertizės akto išvadas ir teigia, kad nepagrįstai buvo atmestas prašymas skirti pakartotinę ekspertizę, be to, teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų. Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti, dėl to atmestini.

244.4. Ekspertizės aktas, vienas iš įrodymų šaltinių, apeliacinės instancijos teismo įvertintas kaip visuma, t. y. tiek jo įžanginė, tiek tiriamoji dalis bei išvados (BPK 88 straipsnis). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi minėtu ekspertizės aktu bei teismų baigiamuosiuose aktuose išdėstytų kitų įrodymų pagrindu, teisingai konstatavo, kad šio nusikaltimo padarymo metu A. A. sirgo organine depresija ir kita reakcija į stiprų stresą, dėl kurių jis negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Neurologinis sutrikimas – epilepsija – gydytinas bendrais pagrindais. Taigi medicininis kriterijus ribotam pakaltinamumui (psichikos liga) – organinė depresija ir kitos reakcijos į stiprų stresą – aiškiai diagnozuotas keturių ekspertų, turinčių ilgamečius ekspertinio darbo stažus. Ekspertizės aktas yra išsamus. Ekspertai, spręsdami dėl A. A. psichikos sutrikimo, vertino jo veiksmus iki nusikaltimo padarymo, jo darymo metu ir po jo, tai nurodyta tiriamojoje ekspertizės akto dalyje. Vien tai, kad A. A. keletą kartų buvo gydytas psichikos sveikatos įstaigose, anksčiau vieną kartą buvo pripažintas nepakaltinamu kitoje baudžiamojoje byloje, neduoda teisėto pagrindo teigti apie jo nepakaltinamumą šio nusikaltimo padarymo metu, juolab kad tiek nepakaltinamumas, tiek ribotas pakaltinamumas nustatomas tiriant konkrečią baudžiamąją bylą to nusikaltimo padarymo metu. Ekspertizės akte nurodyta, kad A. A. paaiškino ekspertams savo veiksmų motyvus (kerštas už tai, kad žmona nusprendė jį palikti), suprato, jog smurtavo prieš sutuoktinę, po veikos padarymo paskambino pagalbos telefonu, operatoriams nurodė teisingą savo adresą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. A. prieš įvykį būtų buvę suleisti netinkami vaistai ir tai būtų turėję įtakos nusikaltimo padarymui. Spręsdami dėl juridinio riboto pakaltinamumo kriterijaus, teismai vertino ne tik ekspertų išvadas, bet ir liudytojų D. V., Z. A., R. J., K. A. parodymus apie A. A. elgesį su sutuoktine iki jos nužudymo, liudytojų policijos pareigūnų M. Z. ir I. S. parodymus apie jo elgesį po nusikaltimo padarymo, ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. A. turėtas psichikos sutrikimas tik iš dalies atėmė jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

254.5. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). BPK 285 straipsnyje nustatyta: ,,Jeigu ekspertizė buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu ir teismui pateiktas ekspertizės aktas yra pakankamai aiškus ir išsamus, jis teismo posėdyje paskelbiamas ekspertui nedalyvaujant. Ekspertas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad jo parodymai būtini ekspertizės aktui paaiškinti ar papildyti“. Teismui ir nuteistojo gynėjui dėl ekspertizės akto turinio nekilo neaiškumų, nes gynėjas neprašė iškviesti eksperto į teismo posėdį apklausai. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė nuteistojo gynėjo prašymą skirti pakartotinę ekspertizę ir tai atitinka BPK 324 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

265. Į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo esminius argumentus (dėl ginamojo nesuvokimo, kad smurtavo prieš sutuoktinę, taikyto baudžiamojo įstatymo, paskirtos bausmės bei civilinio ieškinio dydžio) motyvuotai atsakyta. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidus BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

27Dėl nuteistajam A. A. paskirtos bausmės

286. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę A. A., nurodė, kad jis padarė labai sunkų, sukėlusį negrįžtamas pasekmes nusikaltimą tiesiogine tyčia, tačiau anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, neįgalus, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl to paskyrė bausmę, artimą BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam minimumui, – dešimties metų laisvės atėmimą.

297. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl bausmės jo ginamajam griežtumo, pažymėjo, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija ir šis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, dėl to pripažino, kad A. A. paskirta teisinga bausmė. Šis teismas pabrėžė, kad bausmė galėtų būti švelninama tik tada, kai ji būtų buvusi paskirta aiškiai per griežta.

308. Kasatorius skunde pakartoja analogiškus apeliaciniam skundui dėl bausmės švelninimo argumentus, t. y. tai, kad bausmės tikslai A. A. dėl jo riboto pakaltinamumo, nuolatinio gydymo poreikio nebus pasiekti, paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė už padarytą nusikaltimą yra aiškiai neteisinga.

319. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.). Taip pat ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

329.1. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies sankciją asmeniui, nužudžiusiam savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal BK 18 straipsnio 3 dalį asmuo, padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama, remiantis BK 59 straipsniu. Ši įstatymo nuostata nėra imperatyvi, t. y. ji ne įpareigoja, o tik suteikia teismui teisę švelninti bausmę asmeniui, pripažintam ribotai pakaltinamu. A. A. padarė labai sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio padariniai negrįžtami. Teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė bausmę, mažesnę nei BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (14 metų), artimą sankcijos minimumui (BK 61 straipsnio 2, 4 dalys). Taigi nuteistajam A. A. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Beje, kasatorius net neteigia, kad teismas, skirdamas bausmę, pažeidė BK bendrosios dalies normas.

339.2. Pažymėtina tai, kad nagrinėdamas kasacinę bylą teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Minėta, nuteistajam A. A. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, dėl to nėra teisinio pagrindo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

34Dėl neturtinės žalos

3510. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

3610.1. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

3710.2. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

3810.3. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. A. pareiškė civilinį ieškinį byloje dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3910.4. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad dėl motinos nužudymo K. A. patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą ir emocinį stresą, t. y. nusikaltimu jai padaryta neturtinė žala, todėl, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, kurios aptartos nuosprendžio aprašomojoje dalyje, priteisė iš A. A. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4010.5. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai.

4110.6. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje byloje yra pasakęs, kad neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto (o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas), o ne teisės klausimas.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

43Nuteistojo A. A. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių... 6. 1. A. A. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė savo sutuoktinę, t. y. 2016 m.... 7. 2. Kasaciniu skundu nuteistojo A. A. gynėjas advokatas A. Liutvinskas prašo... 8. 2.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė... 9. 2.2. Kasatorius, pabrėždamas teisės į teisingą teismą svarbą procese bei... 10. 2.3. Anot kasatoriaus, iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)... 11. 2.4. Kasatorius pažymi, kad specialistai, nustatę, jog A. A. nesugeba... 12. 2.5. Kasatorius taip pat įžvelgia vidinį specialistų išvados ekspertizės... 13. 2.6. Specialistams konstatavus, kad A. A. negalėjo visiškai suvokti savo... 14. 2.7. Taip pat kasaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismo A.... 15. 2.8. Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad A. A. neįgalus, jokio turto,... 16. 2.9. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas... 17. 2.10. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad A. A. psichikos sutrikimai galėjo... 18. 3. Nuteistojo A. A. gynėjo advokato A. Liutvinsko kasacinis skundas... 19. Dėl skunde nurodytų procesinių pažeidimų ir A. A. riboto pakaltinamumo... 20. 4. Pagal BK 21. 4.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu tyčia... 22. 4.2. Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį... 23. 4.3. Kasatorius iš esmės pakartoja apeliacinio skundo argumentus, ginčija... 24. 4.4. Ekspertizės aktas, vienas iš įrodymų šaltinių, apeliacinės... 25. 4.5. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų... 26. 5. Į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo esminius argumentus (dėl ginamojo... 27. Dėl nuteistajam A. A. paskirtos bausmės... 28. 6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę A. A.,... 29. 7. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo gynėjo... 30. 8. Kasatorius skunde pakartoja analogiškus apeliaciniam skundui dėl bausmės... 31. 9. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog... 32. 9.1. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies sankciją asmeniui, nužudžiusiam savo... 33. 9.2. Pažymėtina tai, kad nagrinėdamas kasacinę bylą teismas gali... 34. Dėl neturtinės žalos... 35. 10. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 36. 10.1. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas,... 37. 10.2. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo... 38. 10.3. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. A. pareiškė civilinį... 39. 10.4. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad dėl motinos... 40. 10.5. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį... 41. 10.6. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje byloje yra pasakęs, kad... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 43. Nuteistojo A. A. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinį skundą atmesti....