Byla 2K-121-697/2020
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai, išteisintajai E. S. R., jos ir nuteistojo R. R. gynėjui advokatui Algimantui Kliunkai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. V., jos atstovui advokatui Andriui Neverai, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B. ir J. B. atstovui advokatui Laimonui Judickui,

2neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. ir išteisintosios E. S. R. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. V. atstovo advokato Andriaus Neveros, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B. ir J. B. atstovo advokato Laimono Judicko ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio.

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu:

4E. S. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

5Iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B., J. B., A. B. ir J. V. civilinius ieškinius priteista iš E. S. R.: A. B. 3257,72 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1752,20 Eur atstovavimo išlaidų bei 121 Eur proceso išlaidų; J. B. 4163,21 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1752,20 Eur atstovavimo išlaidų; A. B. 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; J. V. 1786,79 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 2000 Eur atstovavimo išlaidų; nukentėjusiesiems D. V. ir J. D. V. po 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. J. V. civilinio ieškinio dalis dėl negautų pajamų, turtinės žalos, susijusios su jos patirtomis išlaidomis (išskyrus psichologo konsultacijoms ir laidojimui išleistas lėšas), perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka.

6Priteista iš E. S. R.: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 12 127,59 Eur turtinei žalai atlyginti; Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2976,60 Eur proceso išlaidų.

7E. S. R. laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nekilnojamojo turto objektus pratęstas iki nuosprendžio dalies, kuria nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistas turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimas, įvykdymo.

8R. R. išteisintas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

9Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu iš dalies patenkinus Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistosios E. S. R. ir išteisintojo R. R. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. V., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B., J. B., A. B. atstovo advokato Laimono Judicko apeliacinius skundus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendis pakeistas:

10Panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalis dėl R. R. išteisinimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir jis nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

11Priteista iš R. R.: A. B. 3257,72 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1752,20 Eur atstovavimo išlaidų; J. B. 4163,21 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1752,20 Eur atstovavimo išlaidų; A. B. 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; J. V. 1786,79 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 2250 Eur atstovavimo išlaidų; D. V. ir J. D. V. po 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 12 127,59 Eur turtinei žalai atlyginti; Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2976,60 Eur proceso išlaidų.

12Panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalis dėl E. S. R. nuteisimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir ji išteisinta pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kaip nepadariusi veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

13E. S. R. pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

14Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

15Teisėjų kolegija, išklausiusi išteisintosios, jos ir nuteistojo gynėjo, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovų bei prokuroro kasacinius skundus atmesti, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. V., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovų, prokuroro, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, o nuteistojo ir išteisintosios gynėjo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

16I. Bylos esmė

171.

18R. R. nuteistas už tai, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ 10 punktą (apgyvendinimo paslaugų teikimo patalpos, teritorija, jose esantys įrenginiai turi būti saugūs, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1-82 patvirtintų Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių 57 punktą (vartotojų sistemų eksploatavimą užtikrina ir už jų patikimą, saugų eksploatavimą, naudojimą bei atitiktį teisės aktų reikalavimams atsako tų sistemų savininkai ar valdytojai), 58 punktą (vartotojų sistemas eksploatuojantys asmenys turi užtikrinti patikimą, saugų vartotojo sistemos eksploatavimą, vartotojų sistemų atitiktį teisės aktų reikalavimams, operatyviai šalinti gedimus, saugoti aplinką; dujiniai prietaisai, dujiniai technologiniai įrenginiai turi būti eksploatuojami ir naudojami vadovaujantis gamintojų nurodymais ir dokumentacija), 94 punktą (už pastatų dujų sistemų tinkamą techninę būklę atsako vartotojų sistemų savininkai ir valdytojai) būdamas atsakingas už dujinių sistemų techninę būklę ir saugų eksploatavimą, pagal verslo liudijimą Nr. ( - ) teikdamas apgyvendinimo paslaugas jam ir jo sutuoktinei E. S. R. nuosavybės teise priklausančiuose butuose Vilniuje, ( - ), teikė apgyvendinimo paslaugas ir bute Nr. 2, kurio vonios patalpoje jis (R. R.) 2008 metais, tiksliai nenustatytu metu, pažeisdamas Dujinio vandens šildytuvo miniMAXX prijungimo ir aptarnavimo instrukcijos, skirtos B tipo dujiniam vandens šildytuvui „Junkers“, 2 punkto reikalavimą (prijungiant ir eksploatuojant vandens šildytuvus būtina vykdyti galiojančių standartų, reglamentų ir kitų dokumentų reikalavimus), 3.5 punkto reikalavimą (būtina vykdyti visus vietoje galiojančio šilto vandens paruošimo prietaisų prijungimą reglamentuojančių standartų, reglamentų ir taisyklių reikalavimus), Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių 5 punktą (eksploatuojant dujų sistemas taip pat būtina vykdyti įrenginių, prietaisų, įtaisų gamintojų reikalavimus ir nurodymus), nesilaikydamas Dujinio vandens šildytuvo miniMAXX prijungimo ir aptarnavimo instrukcijos 6.4 punkto reikalavimo, kad niekada negalima atjungti, modifikuoti degimo produktų šalinimo kontrolės jutiklio arba jo pakeisti kitu įtaisu, iki apgyvendinimo paslaugos teikimo 2014 m. liepos 3 d. neužtikrino, kad būtų įjungtas ir tinkamai veiktų dujinio vandens šildytuvo traukos kontrolės įtaisas (jutiklis), dėl to, dėl nenustatytų priežasčių sutrikus degimo produktų šalinimui per dūmtraukį bei neveikiant (atjungus) dujinio vandens šildytuvo traukos kontrolės įtaisui (jutikliui), nebuvo nutrauktas dujų tiekimas į vandens šildytuvą ir anglies monoksidas (CO) iš veikiančio dujinio vandens šildytuvo pateko į patalpą, o 2014 m. liepos 3 d. M. V. ir G. B., maudydamiesi minėto buto vonioje, sunkiai apsinuodijo anglies monoksidu, kuris išsiskyrė iš veikiančio dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ ir pateko į patalpą, dėl to M. V. ir G. B. prarado sąmonę ir, vandeniui užpildžius jų kvėpavimo takus, užduso, t. y. R. R., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, nevykdė jam teisės aktais nustatytų pareigų užtikrinti dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ saugų įrengimą ir eksploatavimą, dėl to buvo atimta gyvybė M. V. ir G. B..

192.

20E. S. R. išteisinta dėl kaltinimo tuo, kad pagal Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių 57, 58, 94 punktus būdama atsakinga už dujinių sistemų techninę būklę ir saugų eksploatavimą, pagal verslo liudijimą Nr. ( - ) teikdama apgyvendinimo paslaugas jai ir jos sutuoktiniui R. R. nuosavybės teise priklausančiuose butuose Vilniuje, ( - ), teikė apgyvendinimo paslaugas ir bute Nr. 2, kurio vonios patalpoje ji (E. S. R.) 2008 metais, tiksliai nenustatytu metu, pažeisdama Dujinio vandens šildytuvo miniMAXX prijungimo ir aptarnavimo instrukcijos, skirtos B tipo dujiniam vandens šildytuvui „Junkers“, 2 punkto ir 3.5 punkto reikalavimus, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl dujų sistemos projekto parengimo ir patvirtinimo, taip pažeisdama ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 702 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“ patvirtinimo“ reikalavimus, savavališkai be projekto įrengė ir toliau iki 2014 m. liepos 3 d. eksploatavo, taip pažeisdama ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 patvirtintų Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 9 punkto reikalavimą (pastatuose dujų sistemos turi būti įrengiamos ir pertvarkomos pagal projektus, kurie turi būti patikrinti prisijungimo sąlygas išdavusioje dujų įmonėje), 108.5 punkto reikalavimą, kad B tipo dujinius prietaisus draudžiama įrengti voniose ir tualetuose, 121.2 punkto reikalavimą, kad tarp gretutinių patalpų įrengiamos neuždaromos angos degimo orui tiekti ne mažesnio skerspjūvio, nei reikalaujama degimo oro tiekimo angoms (pagal angoms keliamus reikalavimus), B tipo dujinį vandens šildytuvą „Junkers“ patalpoje, kurioje draudžiama įrengti tokio tipo įrenginį, ir iš viso neįrengė neuždaromų angų tarp gretutinių patalpų, dėl to eksploatuojant minėtą dujinį vandens šildytuvą per uždarytus langus ir duris nepateko pakankamas oro kiekis į patalpą. Taip pat E. S. R., pažeisdama Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių 100 punkto reikalavimą, kad dūmtraukiai ir jungiamieji dūmtakių vamzdžiai turi būti periodiškai tikrinami ir valomi, nuo šio įsakymo įsigaliojimo 2012 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. liepos 3 d. nepasirūpino, kad būtų patikrintas ir išvalytas prie vandens šildytuvo prijungtas vėdinimo kanalas (dūmtraukis), t. y. užtikrintas tinkamas degimo produktų šalinimas ir oro patekimas į patalpą, ir, pažeisdama minėtų taisyklių 5 punktą, nesilaikydama Dujinio vandens šildytuvo miniMAXX prijungimo ir aptarnavimo instrukcijos 6.4 punkto reikalavimo, iki apgyvendinimo paslaugos teikimo 2014 m. liepos 3 d. neužtikrino, kad būtų įjungtas ir tinkamai veiktų dujinio vandens šildytuvo traukos kontrolės įtaisas (jutiklis), dėl patalpos durų ir lango sandarumo, angų degimo orui tiekti nebuvimo bei užsikimšus vėdinimo kanalui (dūmtraukiui) į patalpą nepateko oro, neveikiant (atjungus) dujinio vandens šildytuvo traukos kontrolės įtaisui (jutikliui), nebuvo nutrauktas dujų tiekimas į vandens šildytuvą ir anglies monoksidas iš veikiančio dujinio vandens šildytuvo pateko į patalpą, o 2014 m. liepos 3 d. M. V. ir G. B., kuriuos E. S. R. į butą Nr. 2 įleido naudotis teikiamomis apgyvendinimo paslaugomis, maudydamiesi minėto buto vonioje, sunkiai apsinuodijo anglies monoksidu, kuris išsiskyrė iš veikiančio dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ ir pateko į patalpą, dėl to M. V. ir G. B. prarado sąmonę ir, vandeniui užpildžius jų kvėpavimo takus, užduso, t. y. E. S. R., pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, nevykdė jai teisės aktais nustatytų pareigų užtikrinti dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ saugų įrengimą ir eksploatavimą, dėl to buvo atimta gyvybė M. V. ir G. B..

21II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

223.

23Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis E. S. R. nuteista, o R. R. išteisintas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, ir priimdamas priešingą sprendimą, t. y. R. R. nuteisdamas, o E. S. R. išteisindamas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, konstatavo, kad dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ įrengimas bute Vilniuje, ( - ), be projekto, jo nelegalus prijungimas atvedant iš dujotiekio, esančio kitame bute, galimai nepakankamas oro patekimas į vonios patalpą ir galimai užsikimšęs dūmtraukis tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusiję su BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytomis pasekmėmis. Todėl E. S. R. inkriminuotas bendrų saugumo taisyklių, nepriklausomai nuo jos kaltės, pažeidimas nepagrįstas dėl neegzistuojančio tiesioginio priežastinio ryšio tarp šių taisyklių pažeidimo ir kilusių pasekmių. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad E. S. R. buvo žinoma apie pastato Vilniuje, ( - ), inžinerinę įrangą ir dujinių šildymo katilų konstrukciją ir eksploatavimą, ji neatliko jokių veiksmų, kuriais pažeistos specialios elgesio saugumo taisyklės, todėl jos veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties, ir kad būtent R. R., nepaisydamas specialių elgesio saugumo taisyklių reikalavimų ir gamintojo kategoriško draudimo, atjungė bute Vilniuje, ( - ), vonios kambaryje įrengto dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ traukos kontrolės daviklį (jutiklį), ir tai buvo tiesioginė anglies monoksido išsiskyrimo ir M. V. bei G. B. apsinuodijimo šiomis dujomis priežastis. Teismas pažymėjo, kad R. R. su E. S. R. nebuvo inkriminuotas bendrininkavimas, vienas iš jų nebuvo vykdytojas, todėl sprendė, kad būtent R. R. yra nusikaltimo, nustatyto BK 132 straipsnio 3 dalyje, subjektas, tarp jo padarytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo ir M. V. bei G. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo kaltės forma – nusikalstamas pasitikėjimas.

24III. Kasacinių skundų argumentai

254.

26Kasaciniu skundu nuteistojo R. R. ir išteisintosios E. S. R. gynėjas advokatas A. Kliunka prašo: panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl R. R. nuteisimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl R. R. išteisinimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį su pakeitimais – pakeisti R. R. išteisinimo pagrindą iš nustatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte į nurodytą BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte, R. R. pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus; pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl E. S. R. išteisinimo ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiosios J. V. civilinio ieškinio dalies dėl negautų pajamų, taip pat dėl turtinės žalos, susijusios su patirtomis išlaidomis (išskyrus psichologo konsultacijoms ir M. V. laidojimui išleistas lėšas), atlyginimo perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka, dėl sprendimo pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. S. R. nekilnojamąjį turtą, dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo iš E. S. R. nukentėjusiajam A. B.; nepanaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl R. R. nuteisimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį – sutrumpinti R. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, panaikinti proceso išlaidų atlyginimo priteisimą iš R. R. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, sumažinti priteistos atlyginti nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžius. Kasatorius skunde nurodo:

274.1.

28Byloje surašytas kaltinamasis aktas, kuriame išdėstyti analogiški kaltinimai R. R. ir E. S. R., neatitiko BPK 219 straipsnio 3 ir 4 punktų reikalavimų, kaltinimas R. R. nebuvo pagrįstas, aiškus ir konkretus, o apeliacinės instancijos teismas, tik nuosprendyje suformulavęs naują kaltinimą R. R., kuriuo jį pripažino nusikaltimo, nustatyto BK 132 straipsnio 3 dalyje, vykdytoju, ir apie tai, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos nepranešęs nagrinėjimo teisme dalyviams, esmingai pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus bei R. R. teisę į gynybą.

294.2.

30Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas R. R. apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė esminius BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų pažeidimus, nes teismo išvados dėl R. R. kaltės padarius nusikaltimą, nustatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, nepagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, padarytos nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; teismas ignoravo esmines aplinkybes, teisinančias R. R., vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio, kaip įrodymais rėmėsi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalių reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, netinkamai išdėstė teisinius argumentus dėl dalies ištirtų įrodymų vertinimo, tuos pačius įrodymus vertino prieštaringai; apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje pateiktame veikos faktinių aplinkybių aprašyme nėra visų būtinųjų nusikaltimo, nustatyto BK 132 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingų aplinkybių – veikos padarymo laiko, būdo, teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių ir jų pažeidimo, nuteistojo veikos, teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių ir jų tariamo pažeidimo priežastinio ryšio su padariniais ir kt.; apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nustatomoji dalis neatitinka šio teismo padarytų išvadų.

314.3.

32Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteisė R. R. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, nesant jo veikoje visų būtinųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Teismas R. R. inkriminavo Lietuvos higienos normos HN 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ 10 punkte nustatytos bendro pobūdžio taisyklės, pagal kurią apgyvendinimo paslaugų teikimo patalpos, teritorija, jose esantys įrenginiai turi būti saugūs, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pažeidimą. Tačiau nuosprendyje nenurodyta, nuo kada ir už kokių konkrečiai dujinių sistemų techninę būklę ir saugų eksploatavimą R. R. buvo atsakingas ir kaip pažeidė minėtą taisyklę. Tuo tarpu, remiantis Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklėmis, apie R. R. pareigas ir atsakomybę nuosprendyje nurodoma labai abstrakčiai. Lietuvos higienos norma HN 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ įsigaliojo 2011 m. gegužės 1 d., o Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklės įsigaliojo 2012 m. gegužės 6 d., taigi šie teisės aktai negaliojo 2008 metais, kai buto Vilniuje, ( - ), vonios patalpoje buvo įrengtas dujinis vandens šildytuvas „Junkers“, todėl jį įrengiant ir eksploatuojant iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo R. R. nebuvo atsakingas už jų reikalavimų vykdymą ir negalėjo jų pažeisti. Be to, apeliacinės instancijos teismui iš kaltinimo R. R. pašalinus visas aplinkybes apie teisės aktų reikalavimų pažeidimus, susijusius su dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ įrengimu 2008 metais buto Vilniuje, ( - ), vonios patalpoje, šio buto vonios patalpos durų, lango įrengimu ir būkle, angos tarp gretutinių patalpų įrengimu (neįrengimu), vėdinimo kanalo eksploatavimu, su dujų sistemos pertvarkymo ir dujinių prietaisų perkėlimo projekto parengimu ir įgyvendinimu, kaip nesusijusias tiesioginiu priežastiniu ryšiu su anglies monoksido susidarymu, išsiskyrimu į vonios patalpą bei M. V. ir G. B. mirtimi, tiek teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, tiek ir bendrojo pobūdžio pareigos rūpintis kitų asmenų saugumu nevykdymas R. R. negalėjo būti inkriminuoti. Nepagrįstai R. R. inkriminuoti ir Dujinio vandens šildytuvo miniMAXX prijungimo ir aptarnavimo instrukcijos 2 ir 3.5 punktų reikalavimų pažeidimai 2008 metais, nes minėta instrukcija yra tik gamintojo nurodymas, kaip naudotis šiuo prietaisu. Ši instrukcija nėra norminis teisės aktas, nustatantis specialias elgesio saugumo taisykles, todėl neatskleidžia BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių ir į jokius 2008 metais galiojusius norminius teisės aktus nenukreipia. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė įstatymų ir teismų praktikos nuostatas dėl nusikaltimo, nustatyto BK 132 straipsnio 3 dalyje, kaltės formos, aiškino nusikalstamo pasitikėjimo sampratą, tačiau padarė išvadą, kad R. R. šį nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kartu nurodydamas nusikalstamo pasitikėjimo požymius.

334.4.

34Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistojo R. R. kaltė padarius nusikaltimą, nustatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, grindžiama netiesioginių įrodymų visuma, pagrindžiančia, kad R. R. atjungė dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ traukos kontrolės įtaisą (jutiklį) ir tai buvo tiesioginė anglies monoksido išsiskyrimo į vonios patalpą bei M. V. ir G. B. mirties priežastis. Tačiau iš nuosprendžio nėra aišku, kuriuos duomenis teismas pripažino nuteistojo R. R. kaltės netiesioginiais įrodymais. Priešingai, nuosprendyje nurodytos aplinkybės nesudaro loginės, nuoseklios ir nenutrūkstamos faktų grandinės, įrodančios R. R. kaltę, o teismo išvados paremtos prielaidomis. Nuosprendyje pateikti teismų praktikos pavyzdžiai dėl galimybės apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais yra netinkami, susiję su asmens kaltės už tyčinius nusikaltimus įrodinėjimu, tuo tarpu asmens kaltės už neatsargius nusikaltimus įrodinėjimas vien tik netiesioginiais įrodymais gali būti vertinamas kaip neteisėtas įrodinėjimas prielaidomis, spėjimais, gandais ir nuomonėmis. Aplinkybė, kad būtent R. R. demontavo dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ traukos kontrolės įtaisą (jutiklį), byloje tiesiogiai nenustatyta. Tai, kad R. R. buvo atsakingas už namo inžinerijos tinklų priežiūrą, patalpų remontą, naujai įgytų butų pritaikymą apgyvendinimo paslaugoms teikti, kad prižiūrėjo namo dūmtraukius, ventiliacijos kanalus, neįrodo, kad jis nenustatytu laiku atjungė dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ traukos kontrolės įtaisą (jutiklį). Šiuos darbus R. R. ne visais atvejais atlikdavo pats, jiems atlikti buvo kviečiami ir kiti asmenys. Minėti objektai nėra dujinio vandens šildytuvo elementai, todėl jų priežiūra nereiškia dujinio vandens šildytuvo techninės priežiūros. Bylos duomenys nepatvirtina, kad R. R. iki 2014 m. liepos 3 d. išmanė apie pastato Vilniuje, ( - ), inžinerijos tinklus, juolab turėjo kokių nors techninių žinių apie dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ techninę įrangą, jo saugos prietaisus. Dujinio vandens šildytuvo „Junkers miniMAXX“ techninės instrukcijos pavadinime nurodyta, kad ji skirta specialistui, todėl R. R. ir E. S. R. žinojo tik tiek, kad dujinių vandens šildytuvų techninei periodinei profilaktinei priežiūrai reikia ne rečiau kaip kartą per metus kviesti specialistą, tai ir buvo daroma. Be to, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuotą specialistą J. A. reguliariai kviesdavo ne R. R., bet E. S. R.. Apeliacinės instancijos teismas R. R. kaltę bandė įrodinėti ne faktais apie jo veiksmus (neveikimą), kaip nors susijusius su dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ traukos kontrolės įtaiso (jutiklio) atjungimu iki 2014 m. liepos 3 d., o tik nuomone, prielaidomis, spėjimu, kad R. R. slėpė dujinio vandens šildytuvo įrengimo aplinkybes, klaidino ikiteisminį tyrimą ir teismą dėl dujinį vandens šildytuvą įrengusios įmonės, slėpė nuo tyrimo dalį dujinio vandens šildytuvo instrukcijos. Apeliacinės instancijos teismas tik atmetimo būdu kaltu dėl dujinio vandens šildytuvo traukos kontrolės įtaiso (jutiklio) atjungimo pripažino R. R., nepaaiškindamas, kodėl tiki J. A., kad jis savo iniciatyva neatjungė traukos kontrolės įtaiso (jutiklio), ir netiki R. R., kuris faktiškai apgyvendinimo paslaugų neteikė, buvo tik formaliai įrašytas į verslo liudijimą, kasmet ilgam būdavo išvykęs iš namų Vilniuje, nes ūkininkavo Utenos ir Rokiškio rajonuose. Neatmestina ir tai, kad dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ traukos kontrolės įtaisą (jutiklį) galėjo savo iniciatyva atjungti ir kiti anksčiau kviesti techninės priežiūros specialistai, taip pat buto Vilniuje, ( - ), nuomininkai. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė R. R. ir E. S. R. gynėjo prašymus atlikti įrodymų tyrimą ir ištirti įvykio vietoje – buto Vilniuje, ( - ), vonios patalpoje buvusį dujinį vandens šildytuvą „Junkers“, siekiant nustatyti, ar jis veikia ir ar gali veikti esant atjungtam traukos kontrolės įtaisui (jutikliui).

354.5.

36Pirmosios instancijos teismas, priimdamas R. R. išteisinamąjį nuosprendį, neteisingai nustatė jo išteisinimo pagrindą, nes R. R. turėjo būti išteisintas ne BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte (neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką), bet BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

374.6.

38Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio 1 dalį, nes nustatė per ilgą R. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir tokio sprendimo nemotyvavo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad R. R. yra ūkininkas, todėl per ilgas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas kartu su teismo paskirtais įpareigojimais trukdo R. R. kaip ūkininko veiklai ir kartu sumažina galimybę atlyginti priteistas sumas nukentėjusiesiems. Be to, R. R. asmenybė visiškai nepavojinga, nėra jokios pagrįstos tikimybės, kad jis gali ateityje padaryti naujas nusikalstamas veikas, todėl nustatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas prieštarauja R. R. asmenybei, proporcingumo ir teisingumo principams.

394.7.

40Pirmosios instancijos teismas, priimdamas E. S. R. apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 115 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą nukentėjusiosios J. V. civilinio ieškinio dalį dėl negautų pajamų, taip pat turtinės žalos, susijusios su patirtomis išlaidomis, ir ją perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, nepriėmęs sprendimo dėl J. V. teisės į ieškinio patenkinimą. Kartu šis teismas, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį R. R., pažeidė BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 307 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimus, nes nepriėmė sprendimo atmesti jam pareikštus civilinius ieškinius. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas E. S. R. išteisinamąjį nuosprendį, taip pat pažeidė BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 307 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimus, nes nepanaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl J. V. civilinio ieškinio dalies dėl negautų pajamų, taip pat turtinės žalos, susijusios su patirtomis išlaidomis, perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. R., pažeidė BPK 115 straipsnio 1 dalį, nes nepriėmė jokio sprendimo dėl minėtos J. V. ieškinio dalies arba nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl šio ieškinio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka paliko nepakeistą.

414.8.

42Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų pažeidimus, nesilaikė kasacinės instancijos teismo praktikos ir nepagrįstai priteisė iš nuteistojo R. R. nukentėjusiesiems neteisingai nustatytus per didelius neturtinės žalos dydžius. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas E. S. R. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir nustatydamas iš jos priteisiamos nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžius, vertino tik nukentėjusiųjų dvasinius išgyvenimus bei kančias ir nevertino visų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžių nustatymui, neanalizavo teismų praktikos šiuo klausimu ir į ją neatsižvelgė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžius ir jos atlyginimą priteisdamas iš nuteistojo R. R., iš esmės vadovavosi pirmosios instancijos teismo nustatytais neturtinės žalos dydžiais ir neįvertino visų įstatyme nurodytų kriterijų, taip pat nukentėjusiųjų skaičiaus, jų turtinės padėties, nesiaiškino bei nevertino kitų aplinkybių ir faktų, reikšmingų nustatant neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė, neanalizavo ir nevertino E. S. R. ir R. R. turtinės padėties, jų turtinių įsipareigojimų dydžio, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė, be to, rėmėsi nepatikimu šaltiniu (UAB „( - )“ konsultacija) ir jame išdėstytais klaidingais duomenis, juos nepagrįstai pripažindamas įrodymais. R. R. pripažinus kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, buvo būtina įvertinti, kad tokia veika nebuvo padaryta tyčia, ja nebuvo siekiama nukentėjusiesiems sukelti dvasinių išgyvenimų, kančių. Pagal teismų praktiką asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis. Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktiką, 2015–2017 metais nagrinėtose tyčinių nužudymų bylose (nesant kvalifikuojančių aplinkybių) priteisiamos neturtinės žalos dydis svyravo nuo 1448 iki 28 985 Eur.

434.9.

44Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 307 straipsnio 5 dalies 4 punkto, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimus, nes, priimdamas E. S. R. išteisinamąjį nuosprendį, nepanaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į E. S. R. nekilnojamąjį turtą pratęsimo bei dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo iš E. S. R. nukentėjusiajam A. B..

454.10.

46Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo R. R. proceso išlaidų atlyginimą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, neteisingai aiškino ir taikė BPK 104 straipsnį ir padarė esminius BPK 7 straipsnio reikalavimų bei R. R. teisės į gynybą pažeidimus. Apie būtinumą šioje byloje skirti techninę ekspertizę savo iniciatyva nusprendė prokuroras, veikęs BPK 209 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o dėl ekspertizės paskyrimo ir kitų su tuo susijusių klausimų sprendė teismas. Dėl to sprendimas pačiam nuteistajam apmokėti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos tyrimo išlaidas, patirtas ikiteisminio tyrimo subjekto atliekant jo paties iniciatyva paskirtus ir atliktus proceso veiksmus, prieštarauja teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl E. S. R. ir R. R. gynėjo apeliacinio skundo argumentų dėl neteisėto ekspertizės išlaidų priteisimo, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

475.

48Kasaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. V. atstovas advokatas A. Nevera prašo: panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl E. S. R. išteisinimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, kartu pakeisti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš E. S. R. ir R. R. J. V., D. V. bei J. D. V. ir priteisti solidariai iš E. S. R. ir R. R. J. V. 100 000 Eur, D. V. ir J. D. V. po 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nepanaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl E. S. R. išteisinimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir nepakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo iš E. S. R. J. V., D. V. bei J. D. V., pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš dalies tenkintas nukentėjusiosios J. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priteisti iš R. R. J. V. 100 000 Eur, D. V. ir J. D. V. po 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti solidariai iš E. S. R. ir R. R., o nepanaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl E. S. R. išteisinimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir palikus galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį – iš R. R. J. V. atstovavimo išlaidas kasacinės instancijos teisme. Kasatorius skunde nurodo:

495.1.

50Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas faktiniais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad E. S. R. veiksmuose nėra nusikaltimo, nustatyto BK 132 straipsnio 3 dalyje, sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, ir ją dėl šio nusikaltimo išteisindamas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas E. S. R. išteisinimą pirmiausia grindė tuo, kad jos veiksmai negali būti vertinami kaip bendrininkavimas, nes toks jos dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, nustatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, jai nebuvo inkriminuotas. Tačiau du ar daugiau asmenų gali atsakyti pagal BK 132 straipsnį, nors jų bendro elgesio nesieja bendrininkavimo požymiai. Galima situacija, kai pavojingi ir konkrečioje nusikalstamos veikos sudėtyje numatyti padariniai objektyviai sukeliami keliems asmenims veikiant bendrai, bet neturint tyčios juos sukelti. Toks asmenų veiksmų bendrumas nulemtas poreikio pasiekti į baudžiamosios teisės sritį nepatenkantį tikslą. Šioje byloje veiksmų bendrumas pasireiškė tuo, kad R. R. ir E. S. R. kartu ir kiekvienas atskirai vykdė tam tikrą veiklą. R. R., būdamas buto Vilniuje, ( - ), savininkas, daugiausia buvo atsakingas už techninio pobūdžio darbus, kurie buvo vykdomi tiek jam, tiek ir E. S. R. priklausančiuose butuose. Šie darbai buvo susiję su inžinerijos tinklų priežiūra (prižiūrėjo dūmtraukį ir namo ventiliacijos kanalus, rūpinosi dujinių šildytuvų montavimu ir demontavimu), patalpų remontu, jų pertvarkymu, pritaikant jas apgyvendinimo paslaugoms teikti – butų (apartamentų) nuomai. E. S. R. atsakomybei teko nuomojamų apartamentų administravimas (patalpų valymas, klientų pasitikimas ir patalpų aprodymas, rakto įteikimas, patalynės keitimas, saugumo užtikrinimas). Tačiau, bylos duomenimis, R. R. darė banko pavedimus, kuriais buvo apmokamos buto Vilniuje, ( - ), eksploatavimo sąskaitos, o E. S. R. tam tikra apimtimi vykdė ir techninio pobūdžio darbus (jos prašymu atlikta vartotojo dujų sistemos rekonstrukcija). Be to, E. S. R. išmanė dujinių prietaisų eksploatavimo taisykles, periodiškai kreipėsi į specialistą J. A., kuris užtikrindavo visuose butuose esančių dujinių prietaisų profilaktinę priežiūrą ir remontą. Su šiuo asmeniu E. S. R. bendravo ir jį kviesdavo tada, kai kuris nors dujinis vandens šildytuvas užgesdavo ir klientai dėl to skųsdavosi. Pažymima ir tai, kad iš viršuje esančio ir E. S. R. priklausančio buto Vilniuje, ( - ), savavališkai pertvarkius pastato dujų sistemą, į butą, esantį Vilniuje, ( - ), buvo įvestos dujos. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar name Vilniuje, ( - ), esantis konkretus butas asmeninės nuosavybės teise priklausė R. R. ar E. S. R., abu šie asmenys veikė kartu, siekdami sudaryti kuo palankesnes sąlygas butų (apartamentų) nuomos verslui ir iš šios veiklos gauti kuo didesnį pelną. Dėl to, skirtingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, negalima nei atskirti jų veiksmų, nei teigti, kad jie buvo griežtai pasiskirstę darbus. Objektyviai R. R. ir E. S. R. veikė bendrai, nors nebuvo ir negalėjo būti bendrininkai. Būtent R. R. ir E. S. R. bendri veiksmai, o ne vien tik R. R. apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aprašytas elgesys lėmė pavojingų padarinių kilimą, t. y. M. V. ir G. B. mirtį.

515.2.

52Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių 94 punkte nustatyta, kad už pastatų dujinių sistemų techninę būklę atsako vartotojų sistemų savininkai ir valdytojai. Šiose taisyklėse taip pat nurodoma, kad eksploatuojant dujų sistemas taip pat būtina vykdyti įrenginių, prietaisų, įtaisų gamintojų reikalavimus ir nurodymus (5 punktas), vartotojų sistemas eksploatuojantys asmenys turi užtikrinti patikimą, saugų vartotojo sistemos eksploatavimą, vartotojų sistemų atitiktį teisės aktų reikalavimams, operatyviai šalinti gedimus, saugoti aplinką. Dujiniai prietaisai, dujiniai technologiniai įrenginiai turi būti eksploatuojami ir naudojami vadovaujantis gamintojų nurodymais ir dokumentacija (58 punktas). Šių imperatyvų nepaisė tiek buto Vilniuje, ( - ), savininkas R. R., tiek ir šį butą verslo tikslais eksploatavusi E. S. R.. Šie asmenys nepaisė ir Lietuvos higienos normos HN 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ 10 punkte įtvirtintos nuostatos, kad apgyvendinimo paslaugų teikimo patalpos, teritorija, jose esantys įrenginiai turi būti saugūs, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Minėti teisės aktai galiojo M. V. ir G. B. mirties dieną, t. y. 2014 m. liepos 3 d. Tai reiškia, kad už atitinkamų padarinių kilimą atsakomybė tenka ir E. S. R., nes ji, kaip periodiškai dujinių vandens šildytuvų eksploatavimu besirūpinantis asmuo, privalėjo vadovautis ne tik bendrųjų teisės normų aktais, bet ir Dujinio vandens šildytuvo miniMAXX prijungimo ir aptarnavimo instrukcijos 6.4 punktu, kuris draudė eksploatuoti įrenginį su demontuotu traukos kontrolės davikliu (jutikliu). Taigi E. S. R. kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, nes ji nenumatė, kad dėl jos neveikimo (eksploatuodama dujų sistemas privalėjo vykdyti įrenginių, prietaisų, įtaisų gamintojų reikalavimus ir nurodymus, turėjo užtikrinti patikimą, saugų vartotojo sistemos (dujinio vandens šildytuvo) eksploatavimą, vartotojų sistemų (dujinio vandens šildytuvo) atitiktį teisės aktų reikalavimams, operatyviai šalinti jo gedimus, dujinį vandens šildytuvą eksploatuoti ir naudoti vadovaudamasi gamintojų nurodymais ir dokumentacija, t. y. dujinio vandens šildytuvo neeksploatuoti su demontuotu traukos kontrolės davikliu (jutikliu)) gali atsirasti Baudžiamajame kodekse nustatyti padariniai (M. V. ir G. B. mirtis), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad eksploatuojant Vilniuje, ( - ), esantį dujinį vandens šildytuvą kitaip, nei nustatyta bendrųjų teisės normų aktuose, galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, kurio metu 2014 m. liepos 3 d. galėjo būti atimta gyvybė bute nuomos pagrindu esantiems žmonėms – M. V. ir G. B..

535.3.

54Teismai tinkamai neindividualizavo visų nukentėjusiosios J. V. ir jos vaikų dėl M. V. mirties patirtų dvasinių išgyvenimų, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį bei teismų praktikoje nustatytus kriterijus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Šioje byloje buvo pateikti duomenys, kad J. V. ir jos vaikų ryšys su žuvusiu M. V. buvo nuolatinio pobūdžio, nuoširdus, artimas, emociškai tvirtas, nukentėjusieji dėl netikėtos M. V. mirties patyrė ir iki šiol patiria ypač didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Teismai šių aplinkybių neįvertino. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tokioms faktinėms aplinkybėms įrodinėti taikytinas žemas įrodinėjimo standartas – didelės neturtinės žalos patyrimas tokiais atvejais iš esmės gali būti preziumuojamas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

555.4.

56Teismai tinkamai neįvertino žalą padariusio asmens (asmenų) kaltės, kaip neturtinės žalos dydžiui įvertinti teisiškai reikšmingo kriterijaus. Byloje nustatyta, kad butui Vilniuje, ( - ), 2003 m. buvo atjungtas dujų tiekimas. Taigi šiame bute negalėjo būti dujinių įrenginių. Vadinasi, jie buvo įrengti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, savavališkai. Tai įrodo R. R. didelį neatsargumą.

575.5.

58Vertinant R. R. ir E. S. R. turtinę padėtį, liko neįvertinti bylos duomenys, kad po nelaimingo įvykio 2014 m. liepos 3 d., kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2014 m. rugpjūčio 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 28 d. R. R. ir E. S. R. dovanojimo sutartimis neatlygintinai perleido 244 324,05 Eur vidutinės rinkos vertės nekilnojamojo turto savo sūnums R. R. ir R. R., taip sumažino jiems priklausančio turto vertę. Teismai R. R. ir E. S. R. turtinę padėtį turėjo vertinti pagal duomenis, kurie buvo 2014 m. liepos 3 d. Pagal turto vertinimą, R. R. ir E. S. R. nekilnojamojo turto, įskaitant ir turtą, kuris po 2014 m. liepos 3 d. buvo neatlygintinai perleistas, 2017 m. gruodžio 4 d. galima rinkos vertė buvo 1 382 100 Eur. Taigi apeliacinės instancijos teismas R. R. turtinę padėtį vertino neįskaitęs neatlygintinai perleisto turto dalies ir neatsižvelgdamas į turtinę padėtį, kuri buvo nelaimingo atsitikimo dieną.

595.6.

60Teismai pažeidė teisingumo principo realizavimą, nes, konstatavus įstatymu saugomos vertybės (žmogaus gyvybės) pažeidimą, tinkamai neįgyvendintas konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems turtinę ar neturtinę žalą, ji bus kaip galima labiau atlyginta. Teismai neįvykdė pareigos maksimaliai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą bei kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją. Šiuo atveju nukentėjusiosios J. V. ir jos vaikų pažeistos teisės realiai, veiksmingai nebuvo apgintos.

616.

62Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B. ir J. B. atstovas advokatas L. Judickas prašo: panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl E. S. R. išteisinimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, kartu pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų A. B. ir J. B. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priteisti solidariai iš E. S. R. ir R. R. A. B. ir J. B. po 144 810 Eur neturtinei žalai atlyginti; nepanaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl E. S. R. išteisinimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria išspręsti nukentėjusiųjų civilinių ieškinių reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priteisti iš R. R. nukentėjusiesiems A. B. ir J. B. po 144 810 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kasatorius skunde nurodo:

636.1.

64Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas E. S. R. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ši skundo dalis grindžiama tokiais pat argumentais, kurie išdėstyti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. V. atstovo advokato A. Neveros kasaciniame skunde ir aprašyti šios nutarties 5.1, 5.2 punktuose.

656.2.

66Teismai tinkamai neindividualizavo nukentėjusiųjų J. B. ir A. B. dėl dukters G. B. netikėtos mirties patirtų dvasinių išgyvenimų ir netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje bei teismų praktikoje nustatytus kriterijus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Ši skundo dalis grindžiama iš esmės tokiais pat argumentais, kurie išdėstyti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. V. atstovo advokato A. Neveros kasaciniame skunde ir aprašyti šios nutarties 5.5, 5.6 punktuose. Papildomai nurodoma, kad byloje buvo pateikti duomenys, kad nukentėjusiųjų J. B. ir A. B. ryšiai su žuvusia dukterimi G. B. buvo nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi, emociškai tvirti, nukentėjusieji dėl dukters netekties patyrė ypač didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Teismai šių aplinkybių neįvertino.

677.

68Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras N. Puškorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

697.1.

70Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. S. R. išteisinimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 2–4 punktų ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Nuosprendyje atliktas duomenų vertinimas turi esminių trūkumų, nes dalies baudžiamosios bylos duomenų bei specialių teisės aktų, reglamentuojančių patalpų savininko (valdytojo) pareigas įrengiant ir eksploatuojant gamtinių dujų sistemas, turinys nuosprendyje neaptartas, nepašalintas byloje surinktų duomenų apie patalpų savininko (valdytojo) elgesį įrengiant ir eksploatuojant dujų sistemas prieštaringumas, duomenys, susiję su E. S. R. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, įvertinti selektyviai. Neįvertinus kaltinimą pagrindžiančių duomenų ir jame nurodytų specialias elgesio taisykles reglamentuojančių teisės aktų, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad E. S. R. nepadarė veikos, turinčios BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo požymių, yra nepagrįsta.

717.2.

72Apeliacinės instancijos teismas, akcentuodamas E. S. R. žinių apie pastato inžinerinę įrangą ir dujinių šildymo katilų konstrukciją neturėjimą, nevertino ir nepasisakė dėl jos, kaip pagrindinės apgyvendinimo paslaugų teikėjos ir buto Vilniuje, ( - ), savininkės (valdytojos), pareigos laikytis teisės aktų, reglamentuojančių gamtinių dujų skirstymą ir vartotojų sistemų eksploatavimą, nuostatų bei dėl tokios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo kylančios atsakomybės. Šis teismas pirmosios instancijos teismo išvadų, suformuluotų dėl E. S. R., kaip minėto buto savininkės (valdytojos), atsakomybės pagal įvykio metu galiojusias Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisykles nepaneigė, jų neaptarė ir, priimdamas priešingą sprendimą, savo išvadų nepagrindė.

737.3.

74Kasatorius, aptardamas E. S. R. ir R. R. parodymus, kitas byloje nustatytas aplinkybes, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo ir išteisintosios parodymus apie jų pasiskirstymą atsakomybių sritimis jų bendrame versle vertino selektyviai, neatskleisdamas jų tarpusavio ryšio bei ryšio su kitais bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo išvados apie E. S. R. atsakomybę suformuluotos neatlikus išsamaus teisės aktų, reglamentuojančių specialias elgesio taisykles, ir bylos duomenų vertinimo, nepašalinus byloje surinktų duomenų prieštaringumo. Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl E. S. R. nedalyvavimo techninėje patalpų priežiūros srityje grindė tik selektyviai atrinktais nuteistojo ir išteisintosios parodymais, neišdėstė jų ryšio su prieštaringais E. S. R. parodymais, kad ji pati kviesdavo atsakingus specialistus dujų kolonėlėms bei dūmtraukiams patikrinti, kad jai buvo žinoma dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ instrukcija, kad prašymą AB „( - )“ dėl dujinių prietaisų perskirstymo projekto parengimo teikė būtent ji. Apeliacinės instancijos teismas motyvų, kodėl E. S. R. parodymai apie jos nedalyvavimą sprendžiant techninius klausimus yra reikšmingesni už priešingus jos parodymus, neišdėstė. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad E. S. R. galėjo būti žinoma arba ji galėjo numanyti apie savavališką dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ eksploatavimą, oro patekimo nebuvimą, neteisėto dujų privedimo paslėpimą, patvirtina aplinkybes apie jos dalyvavimą sprendžiant nuomojamų patalpų techninius klausimus, tačiau šių išvadų ryšys su išteisintosios pareigomis nuosprendyje neatskleistas.

757.4.

76Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė išvados apie E. S. R. netinkamai suformuluotą kaltinimą. Iš nuosprendžio nėra aišku, kokiais pagrindais remdamasis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kaltinime E. S. R. turėjo būti inkriminuotas nusikaltimo organizavimas, kurstymas ar padėjimas pagal BK 24 straipsnį, nes bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma. Tuo tarpu E. S. R. ir R. R. suformuluoti kaltinimai dėl neatsargia kaltės forma padarytos nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismo konstatuotos faktinės aplinkybės dėl R. R. veiksmų, jam savavališkai demontuojant dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ traukos kontrolės daviklį, reikšmingos sprendžiant dėl jo baudžiamajai atsakomybei kilti būtinų sąlygų. E. S. R. veiksmų (neveikimo) kvalifikavimui esminę reikšmę turi jai, kaip patalpų valdytojai (naudotojai) bei apgyvendinimo paslaugas teikiančiai verslininkei, teisės aktuose suformuluotų pareigų nustatymas bei jos veiksmų teisinis įvertinimas. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu savo išvadų nepagrindė teisiniais argumentais.

77IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

788.

79Nuteistojo R. R. ir išteisintosios E. S. R. gynėjo advokato A. Kliunkos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, o kitų kasatorių kasaciniai skundai atmestini.

80Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

819.

82Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

8310.

84Taigi, kasacinės instancijos teismas žemesniųjų instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl to tie kasacinių skundų argumentai, kuriais kvestionuojamos atskiros apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su šio teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašoma, atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes, atskirų įrodymų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

85Dėl BPK nuostatų laikymosi apeliacinės instancijos teisme

8611.

87Kasaciniuose skunduose nuteistojo R. R. gynėjas prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl R. R. nuteisimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį R. R., prokuroras prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, be kita ko, motyvuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl R. R. pripažinimo kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį iš vienos pusės ir E. S. R. išteisinimo dėl šios nusikalstamos veikos iš kitos pusės nepagrįstos visų byloje esančių įrodymų analize ir jų visumos įvertinimu, o tai reiškia, jog šis teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Be to, nuteistojo gynėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. R. nuteisimo neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, o prokuroras – kad nuosprendžio dalis dėl E. S. R. išteisinimo neatitinka BPK 305 straipsnio 3 dalies 2–4 punktuose, 331 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Tokie kasatorių teiginiai bei juos pagrindžiantys argumentai atmestini, jais remiantis tenkinti kasatorių prašymus nėra pagrindo.

8812.

89Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-7-2-699/2016 ir kt.).

9013.

91Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

9214.

93Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. S. R. buvo nuteista pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, o R. R. dėl kaltinimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį buvo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pakeistu nuosprendžiu šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį panaikino ir R. R. pripažino kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, o E. S. R. dėl kaltinimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį išteisino kaip nepadariusią veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

9415.

95Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. kad šio teismo priimtame pakeistame nuosprendyje padarytos išvados nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei tinkamu ištirtų įrodymų įvertinimu, neturi teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas visus byloje ištirtus įrodymus išanalizavo, daromas išvadas pagrindė ištirtų įrodymų (juos lygindamas ir siedamas į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę) visumos vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis tokių trūkumų, kuriuos nurodė kasatoriai ir kurie pažymėti šios kasacinės nutarties 4.2 ir 7.1 punktuose, neturi.

9616.

97Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad nuosprendis turi būti surašomas laikantis pagrindinių reikalavimų, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, privalo nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

9817.

99Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas E. S. R. pripažino kalta pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, o R. R. dėl šios nusikalstamos veikos išteisino iš esmės padaręs išvadą, kad nenustatyta, jog R. R. dalyvavo apgyvendinimo paslaugų versle, ir kad apgyvendinimo paslaugas teikė, patalpų nuoma ir dujinių prietaisų priežiūra rūpinosi iš esmės viena E. S. R.. Tokiu būdu ji tinkamai nepasirūpinusi, kad būtų pašalinta dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ nepatikimo veikimo priežastis, ir būdama informuota apie atjungtą šio dujinio vandens šildytuvo traukos kontrolės daviklį (jutiklį), leisdama eksploatuoti klientams techniškai netvarkingą dujinį vandens šildytuvą, pažeidė specialias elgesio saugumo taisykles, dėl to buvo atimta gyvybė M. V. ir G. B..

10018.

101Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus (R. R., E. S. R., liudytojų parodymus, teismo ekspertizės aktą, kitus rašytinius įrodymus) ir įvertinęs jų visumą, padarė išvadą, kad visuma netiesioginių įrodymų byloje nekelia abejonių, jog būtent R. R., pažeisdamas specialių elgesio saugumo taisyklių reikalavimus ir nepaisydamas gamintojo kategoriško draudimo, atjungė dujinio vandens šildymo katilo „Junkers“ traukos kontrolės daviklį (jutiklį), tai buvo tiesioginė anglies monoksido išsiskyrimo ir M. V. su G. B. apsinuodijimo šiomis dujomis priežastis. Kartu teismas pažymėjo, kad E. S. R. padaryti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu nėra susiję su M. V. ir G. B. mirtimi, jos kaltės įrodymų byloje nėra. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas (priešingas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms), kad būtent R. R. veiksmai atitinka BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, o E. S. R. veiksmuose šio nusikaltimo sudėties požymių nėra.

10219.

103Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo pakeisto nuosprendžio turinys ir forma atitinka baudžiamojo proceso įstatymo jiems keliamus reikalavimus, o šio teismo išvados – teismų išnagrinėtą bylos medžiagą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl R. R. įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės yra išdėstytos, įrodymai, kuriais grindžiamos šio teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nurodyti (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), dalyje dėl E. S. R. teismo nustatytos bylos aplinkybės taip pat yra išdėstytos, įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo išvados dėl jos išteisinimo nurodyti (BPK 305 straipsnio 3 dalies 2–4 punktai), nuosprendyje motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus, yra išsamūs ir argumentuoti (BPK 331 straipsnio 2 dalis).

10420.

105Nuteistojo R. R. gynėjas nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 ir 4 punktų reikalavimų, o kaltinimas R. R. neaiškus ir nekonkretus. Taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, apie tai iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos nepranešęs nagrinėjimo teisme dalyviams, pažeidė BPK 255 straipsnio, 256 straipsnio nuostatas ir R. R. teisę į gynybą. Šie teiginiai nepagrįsti.

10621.

107Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2007, 2K-7-198/2008, 2K-42-942/2016). Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte tinkamai nurodytos R. R. inkriminuoto nusikaltimo sudėtį apibūdinančios aplinkybės (nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai ir kt.). Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės išdėstytos taip, kad abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą nekyla.

10822.

109Asmens teisės į gynybą baudžiamajame procese įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs ir su teise žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, ir teisės pasirengti gynybai užtikrinimu. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnyje nustatyta kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jo kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytą R. R. padarytos nusikalstamos veikos aprašymą, priešingai nei teigia kasatorius, kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės apeliacinės instancijos teisme iš esmės skirtingomis nebuvo pakeistos. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas R. R. pripažino nusikalstamos veikos, nustatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje, vykdytoju, susiaurindamas jam kaltinimą iki dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ eksploatavimo taisyklių, susijusių su dujinio vandens šildytuvo traukos kontrolės įtaiso (jutiklio) atjungimu, pažeidimo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės nuteistojo teisių į gynybą nepažeidė ir negalėjo pažeisti, nes jos neturėjo jokios įtakos R. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitokios teisinės reikšmės gynybai, t. y. dėl to nepasikeitė veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir nėra pagrindo manyti, jog dėl taip pasikeitusių aplinkybių gynyba galėjo būti organizuojama kitaip. Dėl to, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti BPK 255, 256 straipsnių reikalavimai ir R. R. teisė į gynybą.

11023.

111Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nagrinėdamas bylą, nepadarė.

112Dėl BK 132 straipsnio 3 dalies taikymo

11324.

114Pagal BK 132 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui (dviem ar daugiau žmonių), pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (įvykis, kurio metu žuvo žmogus ar daugiau žmonių), priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, taip pat kaltę – neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu.

11525.

116Nuteistojo R. R. gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad R. R. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nuteistas nepagrįstai, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių. Šis teiginys grindžiamas tuo, kad R. R. buvo nepagrįstai inkriminuoti nuosprendyje nurodyti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, be to, apeliacinės instancijos teismas padarė jokiais bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad būtent R. R. atjungė dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ traukos kontrolės įtaisą (jutiklį) ir tai buvo tiesioginė anglies monoksido išsiskyrimo į vonios patalpą ir M. V. su G. B. mirties priežastis. Tuo tarpu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovai, taip pat prokuroras kasaciniuose skunduose nurodo, kad E. S. R. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, nes ji buvo pagrindinė apgyvendinimo paslaugų teikėja ir buto Vilniuje, ( - ), savininkė (valdytoja), todėl privalėjo laikytis kaltinime nurodytų specialias elgesio saugumo taisykles reglamentuojančių teisės aktų ir atsako už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Be to, E. S. R. ir R. R. veikė kartu, siekdami sudaryti kuo palankesnes sąlygas butų nuomai, todėl negalima nei atskirti jų veiksmų, nei teigti, kad jie buvo griežtai pasiskirstę darbus, būtent E. S. R. ir R. R. bendri veiksmai, o ne vien tik R. R. apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aprašytas elgesys lėmė pavojingų padarinių kilimą – M. V. ir G. B. mirtį.

11726.

118Pažymėtina, kad BK 132 straipsnio 3 dalies dispozicija suformuluota kaip blanketinė norma, kuri neteisėtų veiksmų turinį atskleidžia nukreipdama į kitus teisės aktus, nustatančius tai situacijai ar atvejui atitinkamas specialaus elgesio saugumo taisykles. Bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje galioja bendras įpareigojimas asmeniui elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems, tačiau BK 132 straipsnio 3 dalis tam tikriems subjektams ar tam tikromis aplinkybėmis nustato specialius aukštesnius reikalavimus. Tokie reikalavimai paprastai kyla dėl ypatingų veiklos rūšių, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai ar gyvybei, todėl ir aukštesniais saugumo reikalavimais atsakingiems asmenims.

11927.

120Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad E. S. R. pagal jai išduotą verslo liudijimą kartu su sutuoktiniu R. R. teikė apgyvendinimo paslaugas jiems nuosavybės teise priklausančiuose butuose Vilniuje, ( - ), iš jų ir bute Nr. 2, kurio vonios patalpoje savavališkai, be projekto buvo įrengta dujų tiekimo sistema ir dujinis vandens šildytuvas „Junkers“.

12128.

122Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ 10 punkte nustatyta, kad apgyvendinimo paslaugų teikimo patalpos, teritorija, jose esantys įrenginiai turi būti saugūs, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1-82 patvirtintas Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisykles eksploatuojant dujų sistemas taip pat būtina vykdyti įrenginių, prietaisų, įtaisų gamintojų reikalavimus ir nurodymus (5 punktas); vartotojų sistemų eksploatavimą užtikrina ir už jų patikimą, saugų eksploatavimą, naudojimą bei atitiktį teisės aktų reikalavimams atsako tų sistemų savininkai ar valdytojai (57 punktas); vartotojų sistemas eksploatuojantys asmenys turi užtikrinti patikimą, saugų vartotojo sistemos eksploatavimą, vartotojų sistemų atitiktį teisės aktų reikalavimams, operatyviai šalinti gedimus, saugoti aplinką. Dujiniai prietaisai, dujiniai technologiniai įrenginiai turi būti eksploatuojami ir naudojami vadovaujantis gamintojų nurodymais ir dokumentacija (58 punktas); už pastatų dujų sistemų tinkamą techninę būklę atsako vartotojų sistemų savininkai ir valdytojai (94 punktas). Šiuo atveju gamintojo nurodymais ir dokumentacija paminėtų Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių normų prasme laikytina Dujinio vandens šildytuvo miniMAXX prijungimo ir aptarnavimo instrukcija, skirta B tipo dujiniam vandens šildytuvui „Junkers“, kurios 2 punkte nustatyta, kad prijungiant ir eksploatuojant vandens šildytuvus būtina vykdyti galiojančių standartų, reglamentų ir kitų dokumentų reikalavimus; 3.5 punkte nustatyta, kad būtina vykdyti visus vietoje galiojančio šilto vandens paruošimo prietaisų prijungimą reglamentuojančių standartų, reglamentų ir taisyklių reikalavimus; 6.4 punkte nustatyta, kad niekada negalima atjungti, modifikuoti degimo produktų šalinimo kontrolės jutiklio arba jo pakeisti kitu įtaisu.

12329.

124Konstatuotina, kad E. S. R. ir R. R., abu teikdami apgyvendinimo paslaugas bute Vilniuje, ( - ), kurio vonios patalpoje buvo įrengtas dujinis vandens šildytuvas „Junkers“, privalėjo laikytis šių teisės aktų reikalavimų ir buvo atsakingi už minėto dujinio vandens šildytuvo techninę būklę bei saugų jo eksploatavimą. Taigi paminėtų teisės aktų reikalavimai nagrinėjamu atveju laikytini specialiomis elgesio saugumo taisyklėmis BK 132 straipsnio 3 dalies prasme. Dėl šios priežasties atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo gynėjo argumentai, kad R. R. buvo nepagrįstai inkriminuoti nuosprendyje nurodyti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai. Nustatyta, kad būtent dėl tokių specialių elgesio saugumo taisyklių reikalavimų pažeidimo įvyko įvykis, kurio metu mirė du žmonės, t. y. M. V. ir G. B., kurie, maudydamiesi nuomojamo buto Vilniuje, ( - ), vonioje, sunkiai apsinuodijo anglies monoksidu, kuris išsiskyrė iš veikiančio dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ ir pateko į patalpą, dėl to prarado sąmonę ir, vandeniui užpildžius jų kvėpavimo takus, užduso.

12530.

126Šios bylos kontekste pažymėtina, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017). Teismų praktikoje, taikant BK 132 straipsnio 3 dalį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar asmens padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Turi būti įvertinami ne tik asmens padaryti teisės aktų nustatyti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo įvykio, sukėlusio BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodytus padarinius, priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-333-693/2018, 2K-206-303/2019).

12731.

128Šioje byloje pateiktas 2015 m. birželio 11 d. teismo ekspertizės aktas, atsakantis į klausimą, kokios techniniu požiūriu buvo anglies monoksido (CO) išsiskyrimo iš veikiančio dujinio vandens šildytuvo ir patekimo į buto Vilniuje, ( - ), vonios patalpą priežastys, būtent: nebuvo oro patekimo į vonios patalpą ir neveikė (buvo atjungtas) dujinio vandens šildytuvo traukos kontrolės įtaisas (jutiklis). Ekspertizės akte nurodyta, jog tam, kad anglies monoksidas išsiskirtų ir patektų į vonios patalpą, buvo būtinos abi išvardytos priežastys. Pirmoji priežastis atsirado dėl vonios patalpos durų ir lango sandarumo, angų degimo orui tiekti nebuvimo, užsikimšus vėdinimo kanalui. Vėdinimo kanalo užsikimšimo laikas ir priežastis nenustatyti. Antroji priežastis atsirado atjungus dujinio vandens šildytuvo traukos kontrolės įtaisą (jutiklį). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Dujinio vandens šildytuvo miniMAXX prijungimo ir aptarnavimo instrukcijos, skirtos B tipo dujiniam vandens šildytuvui „Junkers“, 6.4 punkte įtvirtinta, jog degimo produktų pašalinimo jutiklis kontroliuoja dujinių degimo produktų pašalinimą ir automatiškai išjungia šildytuvą tuo atveju, jeigu šis pašalinimas sutrinka, o degimo produktai gali patekti į patalpą, kurioje yra vandens šildytuvas. Niekada negalima atjungti, modifikuoti jutiklio arba jo pakeisti kitu įtaisu. Minėtame ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad suveikus saugos įtaisui užgęsta budinti liepsnelė ir šildytuvas nebeveikia. 2014 m. liepos 3 d. dujiniame šildytuve traukos kontrolės įtaisas (jutiklis) neįsijungė, nes jis buvo atjungtas.

12932.

130Pažymėtina, kad specialistų išvadas įvertina teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Specialistų išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija.

13133.

132Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtą ekspertizės aktą kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, padarė išvadą, kad dujinio vandens šildytuvo traukos kontrolės įtaiso (jutiklio) demontavimas ir dėl jo kilęs anglies monoksido patekimas į patalpą buvo tiesioginė M. V. ir G. B. apsinuodijimo šiomis dujomis ir vėlesnės mirties priežastis. Kartu šis teismas sprendė, kad dujinio vandens šildytuvo įrengimas bute Vilniuje, ( - ), be projekto, jo nelegalus prijungimas atvedant iš dujotiekio, esančio kitame bute, galimai nepakankamas oro patekimas į vonios patalpą ir galimai užsikimšęs dūmtraukis tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusiję su BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytomis pasekmėmis – dviejų žmonių mirtimi dėl apsinuodijimo anglies monoksidu ir vėlesniu nuskendimu.

13334.

134Teisėjų kolegija pritaria tokiam bylos aplinkybių vertinimui ir apeliacinės instancijos teismo padarytoms išvadoms. Konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, jeigu nagrinėjamoje situacijoje būtų veikęs (nebūtų atjungtas) dujinio vandens šildytuvo traukos kontrolės įtaisas (jutiklis), net ir nesant pakankamam oro patekimui į vonios patalpą, dujinis vandens šildytuvas būtų išsijungęs ir anglies monoksido išsiskyrimas į vonios patalpą, be abejo, nebūtų įvykęs, kartu būtų išvengta M. V. ir G. B. mirties. Taigi dujinio vandens šildytuvo traukos įtaiso (jutiklio) atjungimas (demontavimas) buvo būtinoji BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytų padarinių atsiradimo sąlyga. Dėl to pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad itin svarbus yra asmens, kuris atjungė dujinio vandens šildytuvo traukos kontrolės įtaisą (jutiklį), nustatymas ir jo kaltės klausimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nors byloje nėra tiesioginių R. R. kaltės įrodymų, tačiau visuma netiesioginių įrodymų leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog būtent jis atjungė bute Vilniuje, ( - ), įrengto dujinio vandens šildytuvo traukos kontrolės įtaisą (jutiklį), tai buvo tiesioginė anglies monoksido išsiskyrimo ir M. V. su G. B. apsinuodijimo šiomis dujomis priežastis.

13535.

136Bylos proceso metu nebuvo nustatyta, kas ir kokiomis aplinkybėmis atjungė dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ traukos kontrolės įtaisą (jutiklį), tačiau atsakant į kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

13736.

138Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nuosekliai išdėstyta, kad R. R. kaltė grindžiama šiais netiesioginiais įrodymais: E. S. R., paties R. R. parodymais apie jo vaidmenį jų bendrai vykdomame apgyvendinimo paslaugų versle, kuris pasireiškė namo Vilniuje, ( - ), inžinerijos tinklų ir šiame name esančių įrenginių priežiūra bei gedimų šalinimu, patalpų remontu, butų pritaikymu apgyvendinimo paslaugoms teikti; rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad buto Vilniuje, ( - ), rekonstrukciją ir vonios kambario renovaciją organizavo ir atliko R. R.; eksperto A. D. paaiškinimais, kad, jo nuomone, dujinio vandens šildytuvo traukos kontrolės įtaisas (jutiklis) buvo atjungtas dėl to, kad katilas dėl nepakankamo oro patekimo negalėjo stabiliai veikti; aplinkybe, kad R. R. klaidino ikiteisminį tyrimą ir teismą apie dujinio vandens šildytuvo įsigijimo ir jo įrengimo aplinkybes, slėpė šildytuvo naudojimo instrukcijos dalį, kurioje kategoriškai draudžiama demontuoti traukos kontrolės daviklį (jutiklį); taip pat liudytojo J. A. parodymais, kad jis tik atlikdavo profilaktinį dujinių katilų degiklių valymą, traukos kontrolės jutiklių niekada neatjunginėjo, ir jei būtų pamatęs atjungtą jutiklį, būtų uždraudęs tokį katilą eksploatuoti. Dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ traukos kontrolės įtaisą (jutiklį) galima demontuoti tik nuėmus apsauginį korpusą, todėl tai negalėjo atlikti joks pašalinis asmuo ar lankytojas, o tik asmuo, išmanantis dujinio vandens šildytuvo veikimo principą bei žinantis problemas dėl šildytuvo veikimo, kai patalpoje neįrengta priverstinė ventiliacija ir yra nepakankamas pagal ekspertų išvadą savaiminis oro patekimas užtikrinant nepertraukiamą vandens šildytuvo veikimą. Apeliacinės instancijos teismas, susiejęs šiuos įrodymus į vientisą loginę grandinę, padarė pagrįstą išvadą, kad niekas kitas, išskyrus patį R. R., neturėjo motyvo, žinių ir techninių galimybių daryti tokius neleistinus dėl blogos ventiliacijos blogai veikiančio dujinio vandens šildytuvo konstrukcijos pakeitimus, be to, jis išmanė namo Vilniuje, ( - ), inžinerijos tinklus, vykdė jų priežiūrą, be kita ko, prižiūrėjo name įrengtus ir kitus dujinius vandens šildytuvus, name esantis butas Nr. 2 buvo naudojamas jo ir E. S. R. šeimos verslui – apgyvendinimo paslaugoms teikti, todėl kitų asmenų, išskyrus R. R., kurie galėjo demontuoti dujinio vandens šildytuvo traukos kontrolės daviklį (jutiklį), nebuvo. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis ir minėtus įrodymus vertinti kitaip, nei tai padarė teismas.

13937.

140BK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

14138.

142Pagal byloje nustatytas aplinkybes R. R., būdamas atsakingas už savo paties savavališkai be projekto įrengto dujinio vandens šildytuvo eksploataciją, nepaisė gamintojo kategoriško draudimo demontuoti šildytuvo traukos kontrolės daviklį (jutiklį), demontavo šį saugią katilo eksploataciją užtikrinantį mechanizmą, nors suvokė, kad toks katilo perdirbimas gali sukelti anglies monoksido patekimą į patalpą ir sukelti žmonių mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių pasekmių išvengti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog R. R. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Nors apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat nurodoma, kad R. R. kaltės forma – nusikalstamas nerūpestingumas, šis rašymo apsirikimas nekeičia nuosprendžio esmės, nes tikroji R. R. neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas pasitikėjimas – nuosprendyje atskleista ir išsamiai motyvuota.

14339.

144Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovai, taip pat prokuroras teisingai nurodo, kad E. S. R. ir R. R., versdamiesi apgyvendinimo paslaugomis, veikė kartu, siekdami sudaryti kuo palankesnes sąlygas butų nuomai, tačiau nepagrįsti kasatorių argumentai, jog šioje byloje nustatytų padarinių kilimą – M. V. ir G. B. mirtį lėmė E. S. R. ir R. R. bendri veiksmai. Minėta, kad šioje byloje nustatyta, jog dujinio vandens šildytuvo „Junkers“ traukos kontrolės įtaiso (jutiklio) atjungimas buvo būtinoji padarinių – M. V. ir G. B. mirties – kilimo sąlyga. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad dujinio vandens šildytuvo traukos kontrolės įtaisą (jutiklį) galėjo atjungti tik turintis specialiųjų žinių asmuo, kuris išmanė, kodėl gęsta šildytuvas, žinojo, kaip pašalinti traukos kontrolės įtaisą (jutiklį), taip pat suvokė tokių veiksmų galimas pasekmes. Kartu nustatyta, kad E. S. R. savo ir sutuoktinio R. R. bendrame apgyvendinimo paslaugų versle iš esmės buvo atsakinga tik už bendravimą su klientais ir tokių specialiųjų žinių neturėjo. Byloje nėra jokių duomenų, kad ji ką nors išmanė apie namo Vilniuje, ( - ), inžinerinę įrangą ir dujinių šildymo katilų konstrukciją, jų eksploatavimo taisykles. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad ji kviesdavo J. A. dėl dujinių vandens šildytuvų remonto. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, tokių specialiųjų žinių turėjo R. R., todėl būtent jis vykdė patalpų ir namo inžinerijos tinklų bei prietaisų remontą ir profilaktinę priežiūrą ir, kaip nustatyta byloje surinktais ir teismų ištirtais bei įvertintais įrodymais, atjungė bute Vilniuje, ( - ), įrengto dujinio vandens šildytuvo traukos kontrolės įtaisą (jutiklį), tokie R. R. veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodytais padariniais.

14540.

146Priešingai nei teigiama prokuroro kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo bei įvertino šios kasacinės nutarties 28 punkte nurodytuose teisės aktuose nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių reikalavimus, taikytinus nagrinėjamos bylos situacijoje, jų pažeidimų reikšmingumą BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytų padarinių prasme ir padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, kad tarp E. S. R. padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, jos kaltė neįrodyta.

14741.

148Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes BK 132 straipsnio 3 dalis R. R. pritaikyta tinkamai. Jo veikoje nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Kartu E. S. R. šioje byloje pagrįstai išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

149Dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino

15042.

151Nuteistojo R. R. gynėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes ir nustatė jam per ilgą bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

15243.

153Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu (esant visoms sąlygoms), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimo terminą, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, parenka teismas. Laiką, kuriam atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, teismas paprastai parenka atsižvelgdamas į galimybę pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus, kontroliuojant nuteistojo elgesį, taip pat nuteistajam skiriamus įpareigojimus bei jų įvykdymo trukmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).

15444.

155Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nuteistam R. R. ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, nusprendė atidėti jos vykdymą trejiems metams, įpareigodamas nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nors apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, iš esmės nemotyvavo, kodėl atideda R. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam įstatyme nustatytam terminui, tačiau to tiesiogiai daryti neįpareigoja ir įstatymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, galimybę pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus, kontroliuojant nuteistojo elgesį bei jam skirtus įpareigojimus, trejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas teisės taikymo aspektu parinktas nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų.

156Dėl priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių

15745.

158Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

15946.

160Pagal byloje nustatytus faktus nekyla abejonių, kad nukentėjusieji – mirusiojo M. V. sutuoktinė J. V., mažamečiai vaikai D. V. ir J. D. V., taip pat mirusiosios G. B. tėvai A. B. ir J. B., sesuo A. B. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tiek nuteistojo R. R. ir išteisintosios E. S. R. gynėjas, tiek nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. V., A. B. ir J. B. atstovai nesutinka su teismų nukentėjusiesiems priteistais neturtinės žalos dydžiais. Kasaciniuose skunduose vienu atveju nurodoma, kad priteisti neturtinės žalos dydžiai yra per dideli, kitais atvejais – per maži, nustatyti nesilaikant įstatymo reikalavimų ir nukrypstant nuo teismų praktikos.

16147.

162Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu. Teismų praktikoje pažymima, kad neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-693/2017), todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo tik patikrinti, ar teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei aktualia teismų praktika šiuo klausimu.

16348.

164Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013 ir kt.). CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

16549.

166Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

16750.

168Šioje byloje pareikštų nukentėjusiųjų J. V., A. B., J. B., A. B. civilinių ieškinių dalyse dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo prašoma priteisti solidariai iš E. S. R. ir R. R. nukentėjusiajai J. V. 100 000 Eur, D. V. ir J. D. V. po 150 000 Eur, A. B., J. B. ir A. B. po 144 810 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų prašomos priteisti sumos neturtinei žalai atlyginti buvo sumažintos ir priteista iš E. S. R. nukentėjusiajai J. V. 20 000 Eur, D. V. ir J. D. V. po 40 000 Eur, A. B. ir J. B. po 30 000 Eur, A. B. 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas padarė išvadą, kad tokio dydžio piniginės kompensacijos labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiesiems sukeltų padarinių. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio kiekvienam nukentėjusiajam ir, pripažinęs R. R. kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, o E. S. R. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinęs, neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems priteisė iš R. R..

16951.

170Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo ir išteisintosios gynėjo, taip pat nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovų kasaciniuose skunduose, žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžiuose nustatant nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydžius buvo tinkamai atsižvelgta į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. nusikalstamos veikos pasekmes (mirė du žmonės; dėl M. V. mirties jo mažamečiai vaikai D. V. ir J. D. V. neteko tėvo, dėl to turėjo psichologinių problemų ir kartu su mirusiojo sutuoktine J. V. patyrė ir tebepatiria didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus; dėl G. B. netekties jos tėvai ir sesuo taip pat patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, emocines kančias ir neigiamus išgyvenimus), į žalą padariusio R. R. neatsargią kaltę (nusikalstamą pasitikėjimą), jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (nukentėjusiųjų giminystės ryšį su mirusiaisiais, jų amžių, glaudžius, artimus santykius), taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

17152.

172Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai įvertino R. R. ir E. S. R. turtinę padėtį, tačiau, kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų turinio, žalą padariusio asmens turtinės padėties teismai, spręsdami dėl nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydžių, pagrįstai nelaikė lemiamu kriterijumi ir šią aplinkybę vertino kartu su kitais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. Antai apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie R. R. turtą, sprendė, kad nustatytas nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydis yra proporcingas R. R. turtinei padėčiai. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada ir kitaip vertinti įrodymus. R. R. turtinės padėties akcentavimas prieštarautų asmenų lygybės prieš įstatymą principui bei iškreiptų susiklosčiusią teismų praktiką.

17353.

174Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018). Taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-362-697/2018 ir kt.). Tačiau kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

17554.

176Remiantis kasacinio teismo praktika bylose, kai dėl neatsargumo atimama kito žmogaus gyvybė, pažymėtina, kad šioje byloje nukentėjusiesiems dėl artimo žmogaus mirties iš kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį pripažinto asmens priteistos sumos dydis yra artimas aktualiai teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181-489/2017, 2K-327-788/2017, 2K-224-942/2018, 2K-78-511/2019, 2K-7-628/2020). Tačiau, minėta, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos, be to, būtina atsižvelgti ir į kasmetinę fiskalinę infliaciją.

17755.

178Nagrinėjamoje byloje iš nuteistojo R. R. nukentėjusiesiems J. V., D. V. ir J. D. V. dėl gyvybės atėmimo M. V. priteistos neturtinės žalos dydis sudaro 100 000 Eur, o nukentėjusiesiems A. B., J. B. ir A. B. dėl gyvybės atėmimo G. B. priteistos neturtinės žalos dydis sudaro 72 000 Eur. Taigi, bendras nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 172 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamų žemesnių instancijų teismų nuosprendžių turinys patvirtina, kad teismai, priimdami sprendimus dėl tokio atlygintinos neturtinės žalos dydžio, laikėsi BPK 109, 113, 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio reikalavimų ir išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, analizavo teismų praktiką tos pačios kategorijos bylose, individualizavo neturtinės žalos dydį visiems nukentėjusiesiems. Taigi, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, nustatant nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydžius, būtų neįsigilinta į faktines bylos aplinkybes, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos bei esmingai nukrypta nuo teismų praktikos. Nustatytas nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

179Dėl kitų advokato A. Kliunkos kasacinio skundo argumentų

18056.

181Išteisintosios E. S. R. gynėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas E. S. R. išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai paliko nepakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į E. S. R. turtą pratęsimo ir proceso išlaidų priteisimo iš E. S. R. nukentėjusiajam A. B.. Šie teiginiai pagrįsti.

18257.

183Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, šis teismas, panaikinęs E. S. R. pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmęs naują išteisinamąjį nuosprendį, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė sprendimo dėl procesinių prievartos priemonių, t. y. laikino nuosavybės teisių apribojimo į E. S. R. turtą, panaikinimo, kaip to reikalauja BPK 307 straipsnio 4 dalies 3 punktas. Be to, šis teismas, išteisinęs E. S. R., o R. R. pripažinęs kaltu ir priteisęs iš jo nukentėjusiesiems turtinės ir neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų atlyginimą, nepagrįstai paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš E. S. R. priteista nukentėjusiajam A. B. 121 Eur proceso išlaidoms (už UAB „( - )“ konsultacijos parengimą) atlyginti. Šios teismo padarytos klaidos taisytinos priimant kasacinę nutartį.

18458.

185Išteisintosios gynėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios J. V. civilinio ieškinio dalį dėl negautų pajamų, taip pat turtinės žalos, susijusios su jos patirtomis išlaidomis (išskyrus psichologo konsultacijoms ir laidojimui išleistas lėšas), perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka nepriėmęs sprendimo dėl J. V. teisės į ieškinio patenkinimą, o apeliacinės instancijos teismas, priimdamas E. S. R. išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

18659.

187Kaip matyti iš bylos, nukentėjusioji J. V. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš E. S. R. ir R. R., be kita ko, turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs E. S. R. kalta, priteisė iš jos nukentėjusiajai tik turtinę žalą, patirtą dėl psichologo konsultacijų ir laidojimui išleistų lėšų, kurios pagrįstumą patvirtinta byloje esantys įrodymai. Kartu šis teismas vertino, kad tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiesiems J. V., D. V. ir D. V. kiekvienam tenkančios negautų pajamų dalies, taip pat kitos ieškinyje prašomos priteisti turtinės žalos dydžio nėra galimybės, todėl, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, tinkamai šią civilinio ieškinio dalį perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Minėta, kad J. V. civilinis ieškinys byloje buvo pareikštas prašant turtinę žalą priteisti solidariai iš E. S. R. ir R. R.. Taigi apeliacinės instancijos teismas, priimdamas E. S. R. išteisinamąjį nuosprendį, o R. R. pripažindamas kaltu, pagrįstai paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl J. V. civilinio ieškinio dalies dėl negautų pajamų, taip pat turtinės žalos, susijusios su jos patirtomis išlaidomis (išskyrus psichologo konsultacijoms ir laidojimui išleistas lėšas), perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka.

18860.

189Nuteistojo R. R. gynėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteisti iš nuteistojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai proceso išlaidų atlyginimą, teigia, kad sprendimas nuteistajam apmokėti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos tyrimo išlaidas, patirtas ikiteisminio tyrimo subjektui atliekant jo paties iniciatyva paskirtus proceso veiksmus, prieštarauja teisingumo principui. Šie argumentai nepagrįsti.

19061.

191Bylos duomenys patvirtina, kad apie būtinumą byloje skirti ekspertizę nusprendė prokuroras, numatė bei paskyrė asmenis, kuriems pavedė atlikti ekspertizę ir surašyti ekspertizės aktą, ir apie tai informavo kitas proceso šalis (4 t., b. l. 118–126). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi buvo tenkintas kaltinamųjų prašymas į ekspertų komisijos sudėtį papildomai įtraukti S. M. bei A. M., papildyti ekspertams teiktinus klausimus (5 t., b. l. 67–70). Pažymėtina, kad teismo motyvas įraukti kaltinamųjų nurodytus asmenis į ekspertizės atlikimą buvo ne abejonės dėl prokuroro nurodytų ekspertų kompetencijos ir specialiųjų žinių pakankamumo, bet procesinis teisingumas, siekiant pašalinti kaltinamųjų abejones dėl proceso šališkumo ir objektyvumo. Taigi, šie ekspertai buvo paskirti ne tam, kad papildytų trūkstamą anksčiau paskirtų ekspertų kompetenciją, o tenkinant R. R. ir E. S. R. gynybinės pozicijos poreikius. R. R. ir E. S. R. prašymu į ekspertizės atlikimą bei ekspertizės akto surašymą įtrauktiems ekspertams S. M. buvo sumokėta 1815 Eur, A. M. – 1161,60 Eur, iš viso 2976,60 Eur. Minėtiems ekspertams už paslaugas sumokėjo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iš savo lėšų (5 t., b. l. 174–179). Taip pat atskirai buvo sumokėta ir prokuroro prašyme nurodytiems ekspertams (726 Eur).

19262.

193BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Atsižvelgdama į tai, kad S. M. ir A. M. pakviesti ir į ekspertų komisiją įtraukti kaltinamųjų iniciatyva, nesant tam būtino papildomo specialiųjų žinių poreikio ekspertizei atlikti, taip pat tai, kad R. R. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė iš R. R. už minėtų dviejų ekspertų paslaugas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2976,60 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

194Dėl proceso išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimo

19563.

196Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. V. atstovas advokatas A. Nevera prašo priteisti solidariai iš R. R. ir E. S. R. arba tik iš R. R. jo atstovaujamosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti. Kasacinės instancijos teismui pateiktas 2020 m. birželio 14 d. pinigų priėmimo kvitas, pagal kurį J. V. advokatui už jo teisines paslaugas – kasacinio skundo parengimą, atstovavimą teisme yra sumokėjusi 500 Eur.

19764.

198BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.).

19965.

200Ši baudžiamoji byla kasacinės instancijos teisme nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo R. R. ir išteisintosios E. S. R. gynėjo, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. V., A. B. ir J. B. atstovų ir prokuroro kasacinius skundus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo R. R. ir išteisintosios E. S. R. gynėjo kasacinis skundas iš dalies tenkinamas, o nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. V. atstovo advokato A. Neveros, taip pat kitų kasatorių kasaciniai skundai atmetami, prašoma priteisti atstovavimo kasacinės instancijos teisme išlaidų suma proporcingai mažintina ir nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. V. iš nuteistojo R. R. priteistina 300 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti.

201Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

202Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendį.

203Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iš E. S. R. nukentėjusiajam A. B. 121 Eur proceso išlaidoms atlyginti, ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria ši Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

204Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria pratęstas E. S. R. laikinas nuosavybės teisių apribojimas į nuosprendyje išvardytus nekilnojamojo turto objektus, ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria ši Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

205Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

206Priteisti iš nuteistojo R. R. nukentėjusiajai J. V. 300 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu:... 4. E. S. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –... 5. Iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B., J. B.,... 6. Priteista iš E. S. R.: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 7. E. S. R. laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nekilnojamojo turto... 8. R. R. išteisintas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad jis... 9. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 10. Panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d.... 11. Priteista iš R. R.: A. B. 3257,72 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai... 12. Panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d.... 13. E. S. R. pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.... 14. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio... 15. Teisėjų kolegija, išklausiusi išteisintosios, jos ir nuteistojo gynėjo,... 16. I. Bylos esmė... 17. 1.... 18. R. R. nuteistas už tai, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 19. 2.... 20. E. S. R. išteisinta dėl kaltinimo tuo, kad pagal Gamtinių dujų skirstymo ir... 21. II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 22. 3.... 23. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 24. III. Kasacinių skundų argumentai... 25. 4.... 26. Kasaciniu skundu nuteistojo R. R. ir išteisintosios E. S. R. gynėjas... 27. 4.1.... 28. Byloje surašytas kaltinamasis aktas, kuriame išdėstyti analogiški... 29. 4.2.... 30. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas R. R. apkaltinamąjį nuosprendį,... 31. 4.3.... 32. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 33. 4.4.... 34. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistojo R. R.... 35. 4.5.... 36. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas R. R. išteisinamąjį nuosprendį,... 37. 4.6.... 38. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio 1 dalį,... 39. 4.7.... 40. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas E. S. R. apkaltinamąjį nuosprendį,... 41. 4.8.... 42. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK ir Lietuvos Respublikos... 43. 4.9.... 44. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 307 straipsnio 5 dalies 4... 45. 4.10.... 46. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo R. R. proceso... 47. 5.... 48. Kasaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. V. atstovas... 49. 5.1.... 50. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas faktiniais duomenimis... 51. 5.2.... 52. Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių 94... 53. 5.3.... 54. Teismai tinkamai neindividualizavo visų nukentėjusiosios J. V. ir jos vaikų... 55. 5.4.... 56. Teismai tinkamai neįvertino žalą padariusio asmens (asmenų) kaltės, kaip... 57. 5.5.... 58. Vertinant R. R. ir E. S. R. turtinę padėtį, liko neįvertinti bylos... 59. 5.6.... 60. Teismai pažeidė teisingumo principo realizavimą, nes, konstatavus įstatymu... 61. 6.... 62. Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B. ir J. B.... 63. 6.1.... 64. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas E. S. R. pagal BK 132... 65. 6.2.... 66. Teismai tinkamai neindividualizavo nukentėjusiųjų J. B. ir A. B. dėl... 67. 7.... 68. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 69. 7.1.... 70. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. S. R. išteisinimo... 71. 7.2.... 72. Apeliacinės instancijos teismas, akcentuodamas E. S. R. žinių apie pastato... 73. 7.3.... 74. Kasatorius, aptardamas E. S. R. ir R. R. parodymus, kitas byloje nustatytas... 75. 7.4.... 76. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė išvados apie E. S. R. netinkamai... 77. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 78. 8.... 79. Nuteistojo R. R. ir išteisintosios E. S. R. gynėjo advokato A. Kliunkos... 80. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų... 81. 9.... 82. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus... 83. 10.... 84. Taigi, kasacinės instancijos teismas žemesniųjų instancijų teismų atlikto... 85. Dėl BPK nuostatų laikymosi apeliacinės instancijos teisme... 86. 11.... 87. Kasaciniuose skunduose nuteistojo R. R. gynėjas prašymą panaikinti... 88. 12.... 89. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia... 90. 13.... 91. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų... 92. 14.... 93. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė... 94. 15.... 95. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą... 96. 16.... 97. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendis... 98. 17.... 99. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas E. S.... 100. 18.... 101. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus... 102. 19.... 103. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo pakeisto... 104. 20.... 105. Nuteistojo R. R. gynėjas nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219... 106. 21.... 107. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo... 108. 22.... 109. Asmens teisės į gynybą baudžiamajame procese įgyvendinimas yra tiesiogiai... 110. 23.... 111. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės... 112. Dėl BK 132 straipsnio 3 dalies taikymo... 113. 24.... 114. Pagal BK 132 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė... 115. 25.... 116. Nuteistojo R. R. gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad R. R. apeliacinės... 117. 26.... 118. Pažymėtina, kad BK 132 straipsnio 3 dalies dispozicija suformuluota kaip... 119. 27.... 120. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad E. S. R. pagal jai išduotą verslo... 121. 28.... 122. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakymu... 123. 29.... 124. Konstatuotina, kad E. S. R. ir R. R., abu teikdami apgyvendinimo paslaugas bute... 125. 30.... 126. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl BK... 127. 31.... 128. Šioje byloje pateiktas 2015 m. birželio 11 d. teismo ekspertizės aktas,... 129. 32.... 130. Pažymėtina, kad specialistų išvadas įvertina teismas, vadovaudamasis tomis... 131. 33.... 132. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtą ekspertizės aktą kartu... 133. 34.... 134. Teisėjų kolegija pritaria tokiam bylos aplinkybių vertinimui ir apeliacinės... 135. 35.... 136. Bylos proceso metu nebuvo nustatyta, kas ir kokiomis aplinkybėmis atjungė... 137. 36.... 138. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo... 139. 37.... 140. BK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis... 141. 38.... 142. Pagal byloje nustatytas aplinkybes R. R., būdamas atsakingas už savo paties... 143. 39.... 144. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovai, taip pat prokuroras... 145. 40.... 146. Priešingai nei teigiama prokuroro kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos... 147. 41.... 148. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal... 149. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino ... 150. 42.... 151. Nuteistojo R. R. gynėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 152. 43.... 153. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija)... 154. 44.... 155. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas pagal BK... 156. Dėl priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių... 157. 45.... 158. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 159. 46.... 160. Pagal byloje nustatytus faktus nekyla abejonių, kad nukentėjusieji –... 161. 47.... 162. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės... 163. 48.... 164. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad... 165. 49.... 166. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama... 167. 50.... 168. Šioje byloje pareikštų nukentėjusiųjų J. V., A. B., J. B., A. B.... 169. 51.... 170. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo ir... 171. 52.... 172. Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai įvertino R. R. ir E. S. R. turtinę... 173. 53.... 174. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktika dėl... 175. 54.... 176. Remiantis kasacinio teismo praktika bylose, kai dėl neatsargumo atimama kito... 177. 55.... 178. Nagrinėjamoje byloje iš nuteistojo R. R. nukentėjusiesiems J. V., D. V. ir... 179. Dėl kitų advokato A. Kliunkos kasacinio skundo argumentų... 180. 56.... 181. Išteisintosios E. S. R. gynėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas,... 182. 57.... 183. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, šis teismas,... 184. 58.... 185. Išteisintosios gynėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 186. 59.... 187. Kaip matyti iš bylos, nukentėjusioji J. V. šioje byloje pareiškė civilinį... 188. 60.... 189. Nuteistojo R. R. gynėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo... 190. 61.... 191. Bylos duomenys patvirtina, kad apie būtinumą byloje skirti ekspertizę... 192. 62.... 193. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo... 194. Dėl proceso išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimo... 195. 63.... 196. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. V. atstovas advokatas A. Nevera... 197. 64.... 198. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 199. 65.... 200. Ši baudžiamoji byla kasacinės instancijos teisme nagrinėta žodinio proceso... 201. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 202. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendį... 203. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d.... 204. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d.... 205. Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio... 206. Priteisti iš nuteistojo R. R. nukentėjusiajai J. V. 300 Eur turėtų...