Byla 1A-373-478/2019
Dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nuteistajam D. B. ir jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nuteistojo R. M. gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. ir nuteistojo R. M. gynėjos advokatės Nijolės Raulušaitienės apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

3Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią D. B. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. sausio 16 d.

4Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. B. į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas - nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. sausio 16 d.

5Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus nustatyta ją panaikinti.

6R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

7pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. G. gyvenamojo namo ( - )) – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

8pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. R. gyvenamojo namo ( - )) – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

9pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. G. gyvenamojo namo ( - ), 2018 m kovo 17 d. – kovo 24 d. laikotarpiu) – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

10pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. V. gyvenamojo namo ( - ), 2018 m kovo 17 d. – kovo 24 d. laikotarpiu) – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

11pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. V. gyvenamojo namo ( - ) 2018 m kovo 17 d. - kovo 24 d. laikotarpiu, pagrobiant skalbimo mašiną ,,Bosh“) - terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

12pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš ( - ) bažnyčios klebonijos) - terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

13Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė paskirta - terminuotas laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

14Vadovaujantis BK 641 straipsniu, R. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią R. M. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2019 m. sausio 16 d.

15Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką R. M. įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. įskaitytinai ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. sausio 16 d.

16Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus nustatyta ją panaikinti.

17Tuo pačiu nuosprendžiu už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltu pripažintas ir nuteistas V. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepateikta.

18Teisėjų kolegija

Nustatė

191.

20D. B., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. gegužės 24 d. 17.00 val. – 2018 metų gegužės 25 d. 10.00 val. laikotarpiu, ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje su R. M., per langą įsibrovė į patalpą – ( - ) bažnyčios kleboniją ir pagrobė A. K. priklausančius daiktus: televizijos priedėlį ,,Star“ - 25 eurų vertės, dvi barzdaskutes - bendros 40 eurų vertės, 5 vnt. buteliukų su kvepalais - bendros 100 eurų vertės, dezodorantą ,,Nivea“ - 3 eurų vertės, tris peilius ,,Fiskars“ - bendros 40 eurų vertės, 3 vnt. dėžučių su saldainiais - bendros 15 eurų vertės, 4 vnt. butelių vyno ,,Chenet“ - bendros 20 eurų vertės, butelį degtinės ,,Zubrowka“ - 20 eurų vertės, butelį degtinės ,,Russky Standart“ - 30 eurų vertės, 2 vnt. butelių brendžio ,,Torres“ - bendros 20 eurų vertės, butelį brendžio ,,Grand cavalier“ -15 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. bendrą 328 eurų turtinę žalą.

212.

22R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. vasario mėn. - 2018 m. kovo 17 d. laikotarpiu, nakties metu, tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje su V. B., per langą įsibrovė į A. G. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš vidaus pagrobė: benzopjūklą „Vagner“ - 100 eurų vertės, įrankių rinkinį „Fieldmann“ - 150 eurų vertės, du komplektai patalynės - bendros 30 eurų vertės, halogeninį šviestuvą „Vagner SDH“ - 20 eurų vertės, Lietuvos Respublikos vėliavą - 20 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. G. bendrą 320 eurų turtinę žalą.

232.1.

24Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. vasario 24 d. - 2018 m. kovo 17 d. laikotarpiu, nakties metu, tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, ( - ) , veikdamas bendrininkų grupėje su V. B., per langą įsibrovė į A. R. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš vidaus pagrobė: elektrinį virdulį - 50 eurų vertės, sportinį džemperį - 10 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Motorola“ - 10 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. R. bendrą 70 eurų turtinę žalą.

252.2.

26Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018 m. kovo 17 d. - 2018 m. kovo 24 d. laikotarpiu, nakties metu, tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje su V. B., per langą įsibrovė į A. G. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš vidaus pagrobė: garso kolonėlę „Cromo dB technologies“ - 200 eurų vertės, krūmapjovę „Vagner“ - 100 eurų vertės, radijo imtuvą „First“ - 15 eurų vertės, televizoriaus priedėlį „Eurodigi“ - 25 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. G. bendrą 340 eurų turtinę žalą.

272.3.

28Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. vasario 16 d. - 2018 m. kovo 24 d. laikotarpiu, nakties metu, tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje su V. B., per langą įsibrovė į R. V. gyvenamąjį namą ir iš vidaus pagrobė: žoliapjovę „Ole mac-740T“ - 500 eurų vertės, genėjimo pjūklą „Husqvarna“ - 40 eurų vertės, palapinę „Easy Camp“ - 150 eurų vertės, du kirvius - bendros 50 eurų vertės, du vnt. replių - bendros 10 eurų vertės, įrankių komplektą - 100 eurų vertės, peilių rinkinį - 10 eurų vertės, du miegmaišius - bendros 20 eurų vertės, ritę su prailginimo laidu - 70 eurų vertės, CD grotuvą „Aiwa“ - 10 eurų vertės, kilpinių raktų komplektą - 15 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. V. bendrą 995 eurų turtinę žalą.

292.4.

30Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. vasario 16 d. - 2018 m. kovo 24 d. laikotarpiu, nakties metu, tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje su V. B., per langą įsibrovė į R. V. gyvenamąjį namą ir iš vidaus pagrobė skalbimo mašiną „Bosh“ - 400 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. V. 400 eurų turtinę žalą.

312.5.

32Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. gegužės 24 d. 17.00 val. - 2018 metų gegužės 25 d. 10.00 val. laikotarpiu, ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje su D. B., per langą įsibrovė į patalpą – ( - ) bažnyčios kleboniją ir pagrobė A. K. priklausančius daiktus: televizijos priedėlį ,,Star“ - 25 eurų vertės, dvi barzdaskutes - bendros 40 eurų vertės, 5 vnt. buteliukų su kvepalais - bendros 100 eurų vertė, dezodorantą ,,Nivea“ - 3 eurų vertės, tris peilius ,,Fiskars“ - bendros 40 eurų vertės, 3 vnt. dėžučių su saldainiais - bendros 15 eurų vertės, 4 vnt. butelių vyno ,,Chenet“ - bendros 20 eurų vertės, butelį degtinės ,,Zubrowka“ - 20 eurų vertės, butelį degtinės ,,Russky Standart“ - 30 eurų vertės, 2 vnt. butelių brendžio ,,Torres“ - bendros 20 eurų vertės, butelį brendžio ,,Grand cavalier“ - 15 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. bendrą 328 eurų turtinę žalą.

333.

34Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai, priimdami skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, jog iš surinktų įrodymų byloje visumos matyti, kad kaltinamųjų kaltė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl įvykdytų svetimo turto vagysčių, įsibraunant į patalpas, yra pilnai įrodyta.

354.

36Apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. prašo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. sausio 16 d. nuosprendį dalyje dėl D. B. paskirtos bausmės pakeisti, sumažinant paskirtos bausmės dydį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

374.1.

38Nuteistojo manymu, skundžiamu teismo nuosprendžiu jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė 2 metams, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsnio pagrindais, sumažinta iki galutinės bausmės – laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, yra neteisinga.

394.2.

40Skunde atkreipia dėmesį, jog skirdami bausmes už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, teismai vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat turi atsižvelgti į esmines, susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes, nuostatas. Už vagystę, įsibrovus į patalpas, įstatymas numato kelių rūšių bausmes. Taigi, teismai turi plačią diskreciją parinkti bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį, tačiau bausmės teisingumo principas reikalauja, kad paskirtoji bausmė būtų proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltininko asmenybei. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose įtvirtinta alternatyvių bausmių sistema įpareigoja teismus kiekvienu atveju kaltininkui skirtiną bausmę parinkti apsvarsčius visų sankcijoje numatytų bausmių skyrimo galimybę, pradedant nuo švelniausios iš jų. Nuteistojo įsitikinimu, jam apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, neadekvati padarytai nusikalstamai veikai, dėl jos padarymo atsiradusioms pasekmėms, prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, neatitinkanti bausmės skyrimo tikslų, bausmės (laisvės atėmimo) dydis paskirtas vien tik siekiant įgyvendinti represinę bausmės funkciją.

414.3.

42Skunde nuteistasis teigia, jog teismas, skirdamas bausmę, tinkamai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino to, jog: 1) D. B. padarė tik vieną nusikalstamą veiką; 2) nors praeityje buvo teistas 7 kartus, tačiau šios rūšies nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, praėjus 10 metų laiko tarpui, ir nors teistumas už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką nėra išnykęs, tačiau anksčiau teismo paskirta bausmė atlikta; 3) šios konkrečios nusikalstamos veikos padarymo organizatoriumi buvo D. B. bendrininkas, ką jis pripažino ir teisiamojo posėdžio metu; 4) nukentėjusiojo nuteistasis atsiprašė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir viešai teisiamojo posėdžio metu; 5) nusikaltimu padaryta turtinė žala nėra didelė; 6) civilinis ieškinys byloje dėl padarytos žalos nuteistajam nepareikštas; 7) tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo neneigė, dėl to gailisi ir savo veiksmus vertina kritiškai; 8) duodamas nuoseklius ir nuoširdžius parodymus, prisidėjo prie greitesnio ir ekonomiškesnio bylos išnagrinėjimo. Nežiūrint to, teismas D. B. paskyrė neproporcingo dydžio bausmę ne tik pagal jo padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą (apysunkis) bei jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą, bet ir paskyrė neproporcingai didelę bausmę, vertinant, pagal bendrininkui dėl padarytų nusikaltimų kiekio (šešių) paskirtą bausmę.

434.4.

44Nuteistojo įsitikinimu, kadangi jis padarė tik vieną apysunkį nusikaltimą, už kurį teismo nuosprendžiu yra paskirta ne didesnė nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, pavojingu recidyvistu teismo nepripažintas, jam taip pat gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, ir bausmės vykdymas atidėtas. Tokiu būdu būtų pasiekti bausmių skyrimo tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis), tinkamai įgyvendintos baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės skyrimo taisyklės, taip pat būtų atsižvelgta ir į esmines susiformavusios teismų praktikos bausmių skyrimo nuostatas.

455.

46Nuteistojo R. M. gynėja advokatė Nijolė Raulušaitienė (toliau – nuteistojo gynėja) apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2019 m. sausio 16 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendį ir R. M. paskirtą subendrintą bausmę sušvelninti, sumažinant terminuotos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

475.1.

48Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo ir baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas nuostatas, dėl ko R. M. paskyrė per griežtą bausmę. Teismas visiškai nevertino, kad dalis jo padarytų nusikalstamų veikų savo esme yra tęstinės nusikalstamos veikos, dėl ko R. M. turėjo būti nubaustas už tris, o ne už šešias atskiras nusikalstamas veikas.

495.2.

50Skunde atkreipia dėmesį, kad R. M. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė teisingus ir nuoseklius parodymus, bendradarbiavo atliekant tyrimą, padėjo išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi dėl jų, atsiprašė nukentėjusiųjų. Taigi, kaip ir nustatyta teismo, tai vertintina kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Sutinka, kad R. M. atsakomybę sunkino tai, jog veikas padarė bendrininkų grupėje. Teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir visus R. M. padarytus veiksmus vertino kaip atskiras nusikalstamas veikas, nors dalis jų buvo tęstinės. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K- 474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011,2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia bendra kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Nuteistojo gynėjos teigimu, atsižvelgiant į BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas ir kasacinio teismo praktiką, matyti, kad teismas netinkamai vertino R. M. padarytų nusikalstamų veikų tęstinumą ir nepagrįstai jo padarytas nusikalstamas veikas, pagrobiant svetimų asmenų turtą, t. y. A. G. ir R. V. turto atžvilgiu, vertino, kaip atskiras veikas (epizodus). Pagal artimą veikų padarymo laikotarpį ir bendrą tyčią galima vertinti, kad pirmosios penkios padarytos nusikalstamos veikos gali būti laikomos tęstinėmis (A. G., A. R. ir R. V. epizodai).

515.3.

52Skundo autorės pastebėjimu, tiek iš R. M. duotų parodymų, tiek iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad tiek A. G., tiek R. V. pagrobto turto atveju veikos yra tęstinės ir yra dvi atskiros veikos, o ne keturios. Duodant parodymus ir teismo posėdžio metu teismui buvo paaiškinta, kad patekus į A. G. sodybą laikotarpiu tarp 2018 m. vasario mėn. - 2018 m. kovo 17 d. pirmąjį kartą paėmė keletą daiktų, tačiau apsižiūrėję, kad vienu kartu visko nepaims, R. M. ir V. B. nusprendė į sodybą sugrįžti kitą kartą. R. M. ir V. B. paaiškino, kad į A. G. sodybą grįžo kitu laikotarpiu, t. y. 2018 m. kovo 17 d. - 2018 m. kovo 24 d., ir, įsibrovę tokiu pat būdu, paėmė kitus likusius daiktus. Tiek padarytos nusikalstamos veikos dalykas, tiek objektas sutampa, kaip ir sutampa nusikalstamos veikos padarymo tyčia, t. y. suvokimas, kad bus paimtas kito asmens turtas (įvairūs daiktai), toje pačioje vietoje, tik skirtingu metu, per kelis etapus. Tiek šiuo A. G., tiek R. V. sodybose padarytų veikų atžvilgiu iš aplinkybių visumos (turto vietos, pagrobimo būdo, vieningos tyčios) matyti, kad R. M. ir bendrininko V. B. padarytos nusikalstamos veikos neturėtų būti vertinamos kaip atskiri veiksmai. Pažymi, kad ir vagystė iš A. R. sodybos buvo padaryta tuo pat metu, kaip ir iš A. G. sodybos, ir toje pat vietoje (kaimynystėje). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, aiškinant BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas, ir baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą dėl vagysčių iš A. G. ir R. V., A. R. sodybų, teismas turėtų vertinti kaip tęstines nusikalstamas veikas, o ne kaip atskirus nesusietus epizodus, turinčius skirtingą tyčią.

535.4.

54Nuteistojo gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas R. M. paskirtos bausmės dydį, ne visiškai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo nuosprendyje pažymėta, kad R. M. visiškai pripažino padaręs nurodytas kaltinime nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Tačiau paskirta bausmė už padarytus nusikaltimus yra per griežta, tuo labiau neteisingai konstatuota, kad padaryti net 6 nusikalstamos veikos epizodai. Atkreipiamas dėmesys, jog nors nusikaltimų iniciatoriumi buvo V. B., tačiau jam paskirta švelnesnė bausmė. Nusikaltimais nėra padaryta didelė žala, dalis daiktų buvo surasti ir grąžinti. Nukentėjusieji nėra pareiškę civilinių ieškinių ar jų atsisakė. Skunde pažymi, jog bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus tinkamai individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir padaryto nusikaltimo pavojingumą. Bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti jos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Skunde prašo pakeisti R. M. paskirtos bausmės trukmę, sušvelninti paskiriamą galutinę bausmę, dalį nurodytų veikų, laikant tęstinėmis veikomis, ir už jas paskiriant vieną bausmę.

556.

56Nukentėjusioji R. V. atsikirtime į apeliacinį skundą prašo netenkinti nuteistojo R. M. pateikto apeliacinio skundo ir jam paskirtos bausmės nešvelninti, taip pat neperkvalifikuoti jo nusikalstamų veikų į tęstines.

577.

58Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis D. B. ir jo gynėja advokatė Marytė Vietaitė prašė jo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo R. M. gynėja advokatė Loreta Daukšienė prašė patenkinti jos ginamojo R. M. apeliacinį skundą. Prokurorė abiejų apeliantų apeliacinius skundus prašė atmesti kaip nepagrįstus.

598.

60Nuteistojo D. B. ir nuteistojo R. M. gynėjos advokatės Nijolės Raulušaitienės apeliaciniai skundai atmetami.

619.

62Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.

6310.

64Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. B. prašo sumažinti paskirtos bausmės dydį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, o nuteistojo R. M. gynėja prašo jos ginamajam subendrintą bausmę sušvelninti, sumažinant terminuotos laisvės atėmimo bausmės trukmę. Taigi, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytus teiginius.

6511.

66Remdamasis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 straipsnyje. Ši norma reglamentuoja, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-184-746/2016, 2K-137-693/2017). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

6712.

68Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokia situacija nėra susidariusi. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertintos tiek R. M. bei D. B. padarytos nusikalstamos veikos, tiek jų asmenybę apibūdinančios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos bausmės individualizavimui.

6913.

70Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertinta tiek D. B. padaryta nusikalstama veika, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos bausmės individualizavimui. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (tyčinis, baigtas, apysunkis nusikaltimas), padarymo aplinkybes (naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas), jo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis (baustas administracine tvarka t. 3, b. l. 185-186), ankstesnių teistumų skaičių – anksčiau teistas 7 kartus (t. 3, b. l. 187-194) ir anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumą. Apylinkės teismas teisingai nustatė nuteistojo D. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad pateikdamas pagrobtus daiktus iš dalies padėjo išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei sunkinančią aplinkybę, kad jis veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos D. B. polinkiui nusikalsti ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmę, tačiau apylinkės teismas už nusikalstamos veikos padarymą D. B. bausmę paskyrė, nustatant trumpesnį nei sankcijos vidurkis jos terminą – laisvės atėmimą dvejiems metams. Be to, pritaikytos BK 641 straipsnio nuostatos ir ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Galutinė vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė laikytina adekvačia ir proporcinga padarytos neteisėtos veikos pobūdžiui bei pavojingumui, taip pat sukeltai žalai. Aukštesnysis teismas, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, konstatuoja, kad dar labiau mažinti nustatyto laisvės atėmimo bausmės termino nėra įstatyminio pagrindo.

7114.

72Teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių pagrindu ir dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pažymėtina, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-388/2016). Nagrinėjamu atveju teismų praktikoje suformuotų bausmės vykdymo atidėjimo taisyklių D. B. neatitinka. Jo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis ar nulemtas itin nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, nuteistojo charakteristika rodo, jog jis nėra vertas teismo pasitikėjimo, nes praeityje yra teistas 7 kartus, šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė praėjus vienam mėnesiui ir vienai dienai po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, būdamas recidyvistu. D. B. nėra sukūręs šeimos, neturi vaikų, taigi, jis neturi artimos aplinkos, kuri galėtų jam padėti rinktis nenusikalstamus veikimo būdus, veiktų prevenciškai, padėtų permąstyti puoselėjamų vertybių skalę, todėl probacija šiuo atveju nebus sėkminga. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad jis teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nors turėjo pakankamai laiko įsidarbinti ir keisti savo gyvenimo būdą, tačiau to nedarė. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi nuteistojo D. B. asmenybę, jo ankstesnį nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra jokio pagrindo. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas.

7315.

74Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvertinus visus bylos duomenis, nėra teisinio pagrindo švelninti nuteistajam D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas švelnesnes bausmės rūšis – baudą, areštą ar laisvės apribojimą ar pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

7516.

76Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad 2019-03-27 apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. B. pareikštas prašymas dėl amnestijos taikymo jo atžvilgiu yra nepagrįstas, nes nuteistasis neatitinka 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“ nuostatų, kadangi šio įstatymo 8 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad amnestija netaikoma recidyvistams.

7717.

78Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti ir nuteistojo R. M. gynėjos apeliaciniame skunde išreikšto prašymo R. M. paskirtą subendrintą bausmę sušvelninti, sumažinant terminuotos laisvės atėmimo bausmės trukmę. Savo prašymą sumažinti laisvės atėmimo bausmės trukmę gynėja argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir visus R. M. padarytus veiksmus vertino kaip atskiras nusikalstamas veikas, nors dalis jų buvo tęstinės. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutiktina.

7918.

80Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus).

8119.

82Šiuo konkrečiu atveju vertinant nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad dalis jo padarytų nusikalstamų veikų yra tęstinės, yra aktuali teismų praktika, kurioje yra nurodoma, kad nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Todėl nustačius, kad tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kilo jau po pirmosios padarymo, šios veikos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, 2A-7-6/2013).

8320.

84Nusikalstamų veikų nuosavybei baudžiamosiose bylose aktualu ir tai, kad šios kategorijos byloms būdingi požymiai – tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimų, ta pati ar greta esanti turto vieta ir pan. – nėra esminiai pripažįstant nusikalstamą veiką tęstiniu nusikaltimu. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-P-412/2007, 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-77/2013, 2K-90/2013, 2K-128/2013, 2K-438/2013, 2K-535/2013).

8521.

86Nagrinėjamu atveju R. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl A. G. ir R. V. turto vagysčių kvalifikuoti kaip tęstinius nusikaltimus nėra teisinio pagrindo. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šių nukentėjusiųjų turtas, įsibraunant į sodybas, buvo pagrobtas per du kartus, iš tos pačios vietos ir per trumpą laiko tarpą, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šių vagysčių nesieja vieninga tyčia. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. 2018-03-17 kreipėsi su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo įstaigą pranešdama apie tai, kad 2018-03-17 apie 15 val. atvykusi į savo sodybą, esančią ( - ), pamatė išlaužtą langą ir pasigedo įvairių sodyboje buvusių įrankių (t. 1, b. l. 117-120). Jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, 2018-03-24 A. G. vėl kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu, kad 2018-03-24 apie 15 val. atvykusi į savo sodybą, esančią ( - ), pamatė, jog į sodybą buvo įsibrautą per langą ir pavogta įvairių sodyboje buvusių daiktų (2 t., b. l. 10-13). R. M., duodamas parodymus apie vagystes iš A. G. sodybos, nurodė, kad po pirmosios vagystės domėjosi kriminaline kronika apie vagystes iš sodybų, ir antrą kartą į šią sodybą ėjo tik dėl kompanijos (t. 7, b. l. 41-42). Tokie nuteistojo parodymai suponuoja išvadą, kad tyčia antrą kartą pavogti daiktus iš tos pačios sodybos susiformavo jau po pirmos vagystės padarymo, todėl pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad buvo padaryti du nusikaltimai, pavagiant nukentėjusiosios A. G. turtą.

8722.

88R. M., apklausiamas apie vagystes iš R. V. sodybos, nurodė, kad į šią sodybą ėjo du kartus, nes buvo pasiūlymas paimti skalbimo mašiną, kurią užsakė skurdžiau gyvenanti šeima, paprašė surasti, norėjo skalbimo mašiną parduoti už 200 eurų (7 tomas, b. l. 42-43). Taigi, iš šiuo atveju negalima konstatuoti, kad R. M. tyčia buvo susiformavusi vienai nusikalstamai veikai, nes po pirmos vagystės padarymo, nesant užsakymo surasti skalbimo mašiną, jis šio nusikaltimo nebūtų padaręs. Įvertinus bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas R. M. padarytas nusikalstamas veikas A. G. ir R. V. atžvilgiu teisingai kvalifikavo kaip keturias atskiras nusikalstamas veikas.

8923.

90Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. M., ne visiškai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir jam paskirta bausmė už padarytus nusikaltimus yra per griežta. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuosprendį ir bylos medžiagą bausmės individualizavimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. M. bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties bei BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Apylinkės teismas įvertino, kad R. M. padarė šešias nusikalstamas veikas, kurios visos yra apysunkės, tyčinės, baigtos, nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų, R. M. naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl tai sudaro nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnio 1 dalis), nusikalto mėnesio bėgyje po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, kas patvirtina, jog R. M. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad R. M. siekė sistemingai grobti kitų asmenų turtą, nes pats nuteistasis teismo posėdžio metu pripažino, jog yra vagis mėgėjas, 41 metus praleidęs įkalinimo įstaigose ir jį sulaikys tik mirtis (t. 7, b. l. 42). Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė užtikrins bausmės tikslų pasiekimą ir užkirs kelią naujų nusikaltimų darymui. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nes už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė žymiai mažesnę bausmę, nei nustatytas sankcijos vidurkis, o subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, atsižvelgiant į nusikaltimų kiekį ir nusikaltimų darymo intensyvumą taip pat nelaikytina per giežta. Pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė laikytina adekvačia ir proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui bei pavojingumui, taip pat sukeltai žalai, todėl švelninti paskirtą bausmę nėra jokio įstatyminio pagrindo. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad nusikaltimų iniciatoriui V. B. paskirta švelnesnė bausmė, nes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad šių nusikaltimų iniciatorius buvo V. B., o sprendžiant iš bylos faktinių aplinkybių, kad R. M. iš karto po ankstesnės bausmės atlikimo pradėjo daryti nusikalstamas veikas, o V. B. iki R. M. grįžimo iš laisvės atėmimo vietos nusikaltimų nedarė, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai individualizavo skirtinas bausmes.

9124.

92Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems D. B. ir R. M. paskirtos bausmės individualizuotos teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų nuostatų, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

93Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

94nuteistojo D. B. ir nuteistojo R. M. gynėjos advokatės Nijolės Raulušaitienės apeliacinius skundus atmesti.

95Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu... 4. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. B. į bausmės laiką įskaičiuotas... 5. Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta... 6. R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2... 7. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. G. gyvenamojo namo ( -... 8. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. R. gyvenamojo namo ( -... 9. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. G. gyvenamojo namo ( -... 10. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. V. gyvenamojo namo ( -... 11. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. V. gyvenamojo namo ( - )... 12. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš ( - ) bažnyčios... 13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo... 14. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, R. M. paskirta bausmė sumažinta vienu... 15. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką R. M. įskaičiuotas... 16. Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta... 17. Tuo pačiu nuosprendžiu už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2... 18. Teisėjų kolegija... 19. 1.... 20. D. B., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai,... 21. 2.... 22. R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai,... 23. 2.1.... 24. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už... 25. 2.2.... 26. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už... 27. 2.3.... 28. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už... 29. 2.4.... 30. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už... 31. 2.5.... 32. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už... 33. 3.... 34. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai, priimdami skundžiamą... 35. 4.... 36. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. prašo Alytaus apylinkės teismo... 37. 4.1.... 38. Nuteistojo manymu, skundžiamu teismo nuosprendžiu jam paskirta terminuota... 39. 4.2.... 40. Skunde atkreipia dėmesį, jog skirdami bausmes už BK 178 straipsnio 2 dalyje... 41. 4.3.... 42. Skunde nuteistasis teigia, jog teismas, skirdamas bausmę, tinkamai ir... 43. 4.4.... 44. Nuteistojo įsitikinimu, kadangi jis padarė tik vieną apysunkį nusikaltimą,... 45. 5.... 46. Nuteistojo R. M. gynėja advokatė Nijolė Raulušaitienė (toliau –... 47. 5.1.... 48. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos... 49. 5.2.... 50. Skunde atkreipia dėmesį, kad R. M. ikiteisminio tyrimo ir teisminio... 51. 5.3.... 52. Skundo autorės pastebėjimu, tiek iš R. M. duotų parodymų, tiek iš teismo... 53. 5.4.... 54. Nuteistojo gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas R. M.... 55. 6.... 56. Nukentėjusioji R. V. atsikirtime į apeliacinį skundą prašo netenkinti... 57. 7.... 58. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis D. B. ir jo... 59. 8.... 60. Nuteistojo D. B. ir nuteistojo R. M. gynėjos advokatės Nijolės... 61. 9.... 62. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir... 63. 10.... 64. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. B. prašo sumažinti paskirtos bausmės... 65. 11.... 66. Remdamasis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK... 67. 12.... 68. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės... 69. 13.... 70. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertinta tiek D. B.... 71. 14.... 72. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios... 73. 15.... 74. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvertinus visus bylos... 75. 16.... 76. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad 2019-03-27 apeliacinės... 77. 17.... 78. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti ir nuteistojo R. M. gynėjos... 79. 18.... 80. Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos... 81. 19.... 82. Šiuo konkrečiu atveju vertinant nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde... 83. 20.... 84. Nusikalstamų veikų nuosavybei baudžiamosiose bylose aktualu ir tai, kad... 85. 21.... 86. Nagrinėjamu atveju R. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl A. G. ir R.... 87. 22.... 88. R. M., apklausiamas apie vagystes iš R. V. sodybos, nurodė, kad į šią... 89. 23.... 90. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos... 91. 24.... 92. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 93. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 94. nuteistojo D. B. ir nuteistojo R. M. gynėjos advokatės Nijolės... 95. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....