Byla 1A-44-387/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjams advokatams Aldevinui Antanui Švedui, Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, nuteistiesiems T. S., N. N.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. S. gynėjo advokato Valerijaus Karpovo ir nuteistojo N. N. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

3T. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

4-

5pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams;

6-

7pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (treji) metams.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant T. S. galutinę subendrintą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu T. S. paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

10Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

11Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

12T. S. paskirtos kardomosios priemonės ‑ rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeistos į suėmimą, suimant T. S. teismo posėdžių salėje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, suėmimo laiką nurodyta įskaityti į bausmės laiką, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

13Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

14N. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

15-

16pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

17-

18pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

19Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant N. N. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

20Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu N. N. paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

21Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

22Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. gegužės 22 d.

23Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2018 m. gegužės 22 d.

24N. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, suėmimo laiką nurodyta įskaityti į bausmės laiką, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

25Nukentėjusiojo V. Z. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant solidariai iš T. S. ir N. N. V. Z. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

26Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant solidariai iš T. S. ir N. N. Kauno teritorinei ligonių kasai 362,95 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus ir 95 ct.).

27Teisėjų kolegija

Nustatė

28I. Bylos esmė

291. T. S. ir N. N. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą bei dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sužalojo žmogų ir dėl to nukentėjusioji susirgo ilgai trunkančia, realiai gresiančia gyvybei liga, t. y. 2016 m. rugpjūčio 22 d., apie 14.30 val., „Ramybės parke“, prie Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvės, esančios Vytauto pr. 38, Kaune, iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, kartu, tyčia dėl savanaudiškų paskatų iš nugaros užpuolė P. Z., panaudojo fizinį smurtą – bendrais veiksmais smūgiuodami rankomis ir spardydami kojomis, sudavė jai mažiausiai penkis smūgius į galvos sritį, padarydami minkštųjų audinių sumušimus, poodines kraujosruvas veide, nosies, dešinės akies srityje, kaktos dešinėje pusėje – dvi kirstines žaizdas kaktos ir dešinio antakio srityje, minkštųjų audinių sumušimus dešinio smilkinio srityje, dešinio skruostikaulio komplekso lūžį, abipusius viršutinio žandikaulio ančių priekinių – šoninių sienelių, nosies pertvaros lūžius, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą, t. y. politraumą, turėjusią netiesioginę įtaką nukentėjusios mirčiai, nes dėl politraumos žymiai, kokybiškai pablogėjus bendrai sveikatos būklei, nukentėjusios mirtis nuo lėtinių širdies – kraujagyslių ligų ištiko anksčiau. Šie sužalojimai sukėlė P. Z. sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat bendrais veiksmais ir mažiausiai vienu poveikiu dešinėje plaštakoje padarė dvi dideles odos žaizdas bei dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį, mažiausiai vieną kartą sudavė kietu buku daiktu į krūtinės sritį, padarydami minkštųjų audinių sumušimą ir kraujosruvą dešinėje krūtinės pusėje su VII šonkaulio priekinio galo lūžiu, o tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat mažiausiai trimis poveikiais padarė kraujosruvas kaklo srityje, dešinėje rankoje ir dešinio kelio sąnario srityje, o tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė rankinę, 10 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „LG“ su SIM kortele, bendros 30 eurų vertės, 10 eurų, akinius 40 eurų vertės, 2 vnt. raktų, bendros 11 eurų vertės, 2 vnt. „Vilkyškių“ glaistytų varškės sūrelių, bendros 0,64 centų vertės, ir vertės neturinčius Valstybinės ligonių kasos kompensuojamų vaistų knygelę bei dvi vaistų tabletes. Šiais savo veiksmais T. S. ir N. N., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, bendros 101,64 eurų vertės, ir dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sužalojo žmogų, dėl to nukentėjusioji susirgo ilgai trunkančia, realiai gresiančia gyvybei liga.

30II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

312.

32Nuteistojo T. S. gynėjas advokatas Valerijus Karpovas (toliau – ir gynėjas) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendį, perkvalifikuoti jo ginamojo veiksmus iš BK 135 straipsnio į BK 137 straipsnį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

332.1.

34Gynėjas nurodo, kad T. S. viso proceso metu kategoriškai neigė taręsis su N. N. dėl nukentėjusiosios apiplėšimo. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad būtent pastarasis, nukentėjusiajai nugriuvus ant asfalto, griebė jos rankinę, iškraustė ją, o vėliau naudojosi pagrobtu mobiliuoju telefonu LG. Anot gynėjo, tai, kad N. N. nurodė, jog T. S. pečiu pastūmė nukentėjusiąją ir gavo dalį - 10 Eur – pagrobtų pinigų, tėra tik N. N. žodžiai, kurių nepatvirtina kita bylos medžiaga.

352.2.

36Gynėjo teigimu, byloje taip pat nėra įrodyta, kad T. S. vartojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pats nuteistasis šią aplinkybę visą laiką kategoriškai neigė, o pati nukentėjusioji iš karto po įvykio Greitosios medicinos pagalbos gydytojai paaiškino, kad paskui ją ėjo du vyrai, kurie ją pastūmė, todėl ji nugriuvo. Taigi nukentėjusioji nekalbėjo apie jokį sumušimą. Ir tik vėliau, ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prie jos priėjo trys vyrai ir pradėjo ją mušti. Anot gynėjo, šie duomenys gali reikšti, kad nukentėjusioji po jos apiplėšimo galėjo dar kartą būti sumušta ir nebūtinai nuteistųjų, nes kiti liudytojai matė per parką bėgusius du vaikinus, tačiau niekas neatpažino T. S.. Pasak gynėjo, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusioji, būdama senyvo amžiaus, galėjo krisdama atsitrenkti veidu į asfaltą ir dėl to patirti sunkius sužalojimus.

372.3.

38Gynėjas nurodo, kad nesant neginčijamų jo ginamojo kaltę patvirtinančių įrodymų, visos abejonės turi būti aiškinamos T. S. naudai, todėl jam negalima inkriminuoti BK 135 straipsnyje nustatytos veikos. Anot gynėjo, nuteistojo veiksmai gali būti kvalifikuojami tik pagal BK 137 straipsnį, nors kita vertus, tą aplinkybę, kad T. S. pastūmė nukentėjusiąją, nurodė tik N. N.. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ir kitas T. S. pareikštas kaltinimas – dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo – yra grindžiamas tik kito nuteistojo parodymais, kurie teismo turi būti vertinami kritiškai, nes būtent N. N. traukė rankinę iš nukentėjusiosios, o vėliau turėjo naudos iš pagrobto turto.

393.

40Nuteistasis N. N. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

413.1.

42Nuteistasis pažymi, kad jis viso proceso metu nuosekliai neigė vartojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Anot N. N., jis tik pagriebė rankinę ir nubėgo, o kas iš tikrųjų galėjo suduoti nukentėjusiajai kaltinime nurodytus smūgius, ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyti taip ir nepavyko.

433.2.

44Pasak N. N., nepaisant to, kad jis pripažino savo kaltę, teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuteistasis taip pat nurodo, kad liudytojas A. S. nepagrįstai apibūdino jį kaip potencialų nusikaltėlį, nes taip nėra. N. N. teigimu, jis turi draugę, vaiką, todėl supratęs, ką padarė, nori grįžti į doros kelią, padėti savo artimiesiems ir ištaisyti savo klaidą. Anot nuteistojo, skirdamas bausmę teismas galėjo atsižvelgti į pastarąsias aplinkybes ir suteikti jam galimybę gyventi visuomenėje.

45Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti. Apeliaciniai skundai atmetami.

46III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

47Dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuojamas veikas

484.

49Apeliaciniuose skunduose iš esmės ginčijama tiek T. S., tiek N. N. kaltė dėl nusikaltimų, nustatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymo. T. S. gynėjas advokatas nurodo, kad, išskyrus N. N. parodymus, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jo ginamasis įvykdė nukentėjusiosios apiplėšimą ir vartojo prieš ją fizinį smurtą. N. N. taip pat neigia fizinio smurto vartojimo prieš P. Z. faktą, nurodydamas, kad jis tik pagriebė jos rankinę ir nubėgo. Apelianto teigimu, byloje surinktais įrodymais nepavyko nustatyti, kas sudavė nukentėjusiajai kaltinime nurodytus smūgius. Šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes ir pagrįstai nuteisė T. S. ir N. N. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį.

505.

51Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. S. visą laiką kategoriškai neigė taręsis su N. N. dėl nukentėjusiosios apiplėšimo, šį teiginį paneigia byloje surinkti įrodymai. Apklausiamas pirmos instancijos teisme pats nuteistasis parodė, kad įvykio dieną jis ir N. N. pamatė nukentėjusiąją prie šviesoforo. Ji ruošėsi pereiti gatvę. Pasak T. S., N. N. pasakius „šitą čiupsiu“, jie pradėjo eiti paskui nukentėjusiąją, paskui bėgti. T. S. suprato, kad N. N. nori ją apiplėšti. Jiems priartėjus prie P. Z., N. N. čiupo rankinę ir jie abu nubėgo (t. 6, b. l. 7-8). Analogiškas įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes nuteistasis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 119-120). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, eidamas paskui nukentėjusiąją, T. S. suprato, kad už kelių akimirkų bus įvykdytas jos apiplėšimas. Savo elgesiu nuteistieji pritarė vienas kito neteisėtiems veiksmams ir taip išreiškė savo tikrąją valią – norą užvaldyti ir pagrobti svetimą turtą. Tai, kad N. N. vėliau naudojosi nukentėjusiosios mobiliuoju telefonu, nepašalina T. S., kaip bendrininko, atsakomybės už plėšimą. Be to, liudytojas A. S. teisme paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d., apie 15 val., netoli įvykio vietos matė du tamsiai apsirengusius jaunuolius, kurie bėgdami abu kraustė turėtą moterišką rankinę. Anot liudytojo, rankinę nešėsi žemesnis jaunuolis (past. byloje nustatyta, kad žemesnis jaunuolis – T. S.) (t. 5, b. l. 176). Byloje pakankamai tiksliai nustačius nusikaltimų padarymo laiką, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad liudytojas matė būtent nuteistuosius – N. N. ir T. S.. Juo labiau, kad ir patys nuteistieji neneigia, kad buvo sutikę liudytoją iš karto po nukentėjusiosios rankinuko pagrobimo (t. 6, b. l. 6-8).

526.

53Savo apeliaciniuose skunduose N. N. ir T. S. taip pat neigia vartoję fizinį smurtą prieš P. Z.. Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šią kaltinime nurodytą aplinkybę neginčijamai patvirtina byloje surinkti įrodymai. 2016 m. lapkričio 30 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolu nustatyta, kad T. S. ir N. N. 2016 m. rugpjūčio 22 d., 14:18 val., išėjo iš visai netoli nusikaltimo padarymo vietos esančios parduotuvės „Express Market“, adresu Vytauto pr. 11, Kaunas (t. 2, b. l. 59-65). Apžiūrėjus kitą vaizdo įrašą, nustatyta, kad 14.33 val. iš Ramybės parko išbėgo du vyriškiai, kurie perbėgo Trakų gatvę ir nubėgo Trakų gatve šaligatviu tolyn. Abu vyriškiai buvo apsirengę tamsiais drabužiais, vienas jų kažką nešėsi rankoje (t. 1, b. l. 144-145). Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašas patvirtina, kad sužalotą nukentėjusiąją parke radusi moteris (K. G.) paskambino pagalbos numeriu 14.36 val. Moteris pranešė, kad šalia cerkvės ant šaligatvio rado visą kruviną vyresnio amžiaus moterį (t. 2., b. l. 52). Kaip liudytoja apklausta gydytoja J. Š. paaiškino, kad jie atvyko apie 14.40 val. Nukentėjusioji medikams nurodė, kad ją užpuolė du vyrai, pagrobė rankinuką (t. 1, b. l. 103-104, t. 5, b. l. 117-118). Pati P. Z., apklausiama 2016 m. rugpjūčio 23 d., parodė, kad prie jos priėjo trys vyrai ir pradėjo mušti. Pagrobė rankinę. Jai labai skaudėjo, todėl nieko daugiau pasakyti negali (t. 1, b. l. 39-40, t. 5, b. l. 181). Taigi šie byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją vartojo tie patys asmenys, kurie pagrobė jos rankinę, t. y. nuteistieji. Tai kad nukentėjusiosios apklausos metu ši nurodė, kad ją buvo užpuolę ne du, o trys vyrai, nepaneigia šios išvados pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji buvo senyvo amžiaus, patyrė rimtus sužalojimus, jos pačios teigimu, jautė stiprų skausmą, buvo užpulta netikėtai, todėl galėjo suklysti nurodydama užpuolikų skaičių. Specialisto išvadoje Nr. G2432/2016 (02) teigiama, kad P. Z. buvo suduoti mažiausiai penki smūgiai į galvos sritį, padarant minkštųjų audinių sumušimus, poodines kraujosruvas veide, nosies, dešinės akies srityje, kaktos dešinėje pusėje – dvi kirstines žaizdas kaktos ir dešinio antakio srityje, minkštųjų audinių sumušimus dešinio smilkinio srityje, dešinio skruostikaulio komplekso lūžį, abipusius viršutinio žandikaulio ančių priekinių – šoninių sienelių, nosies pertvaros lūžius, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą. Taip pat mažiausiai vienu poveikiu nukentėjusiajai dešinėje plaštakoje buvo padaryti dvi didelės odos žaizdos ir dešinės plaštakos V delnakaulio lūžis, mažiausiai vieną kartą jai buvo suduota kietu buku daiktu į krūtinės sritį, padarant minkštųjų audinių sumušimą ir kraujosruvą dešinėje krūtinės pusėje su VII šonkaulio priekinio galo lūžiu. Ekspertas nurodė, kad minėti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais (t. 2, b. l. 5-6). Aukščiau aptarti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad liudytoja K. G. rado jau stipriai sužalotą nukentėjusiąją praėjus tik kelioms minutėms po to, kai T. S. ir N. N. pasišalino iš parko. Atsižvelgiant į pastarąją byloje nustatytą faktinę aplinkybę, nusikaltimų padarymo laiką (nuo to momento, kai nuteistieji išėjo iš parduotuvės iki to momento, kai jie buvo užfiksuoti išeinantys iš parko praėjo tik 15 minučių), į nukentėjusiosios patirtų sužalojimų pobūdį, skaičių, į tai, kad minėti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais ir į tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog būtent T. S. ir N. N. apiplėšė P. Z., daroma pagrįsta išvada, kad, siekdami užvaldyti svetimą turtą, nukentėjusiąją savo bendrais veiksmais sužalojo nuteistieji. Jokie kiti asmenys, kaip kad nurodo apeliantai, per tokį trumpą laiko tarpą – 3 minutes (laikotarpis nuo 14.33 val., kai nuteistieji pasišalino iš parko, iki 14.36 val., kai nukentėjusiąją rado liudytoja, paskambinusi Bendrojo pagalbos centro numeriu) - fiziškai negalėjo įvykdyti nuteistiesiems inkriminuoto BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyto nusikaltimo.

547.

55Apeliantai nepagrįstai teigia, kad būdama senyvo amžiaus, nukentėjusioji galėjo pati sunkiai sužaloti veidą griūdama. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas Ą. S. paaiškino, kad moteris pati taip susižaloti negalėjo. Anot jo, tokiu atveju ji turėjo vis griūti ir griūti. Eksperto teigimu, dauguma nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų padaryta tiesioginiais smūgiais (t. 6, b. l. 42-43).

568.

57Vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BK 26 straipsnio 1 dalį bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Byloje nustatyta, kad T. S. ir N. N. veikė kaip bendravykdytojai.

589.

59Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius jos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių – psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

6010.

61Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-403/2012, 2K-300-699/2015 ir kt.)

6211.

63Šioje byloje nuteistųjų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad savo elgesiu nuteistieji pritarė vienas kito neteisėtiems veiksmams ir taip išreiškė savo tikrąją valią. Jie abu suvokė, kad dalyvauja jiems inkriminuotų nusikaltimų padaryme ir sąmoningai pasirinko būtent tokį elgesio variantą. Šios išvados pagrįstumą pagrindžia tolesni nuteistųjų veiksmai – jie kartu pasišalino iš parko, bėgdami abu kraustė pagrobtą rankinę, vėliau, aptarinėdami įvykdytus nusikaltimus, nesigailėjo dėl savo veiksmų (tarnybinis pranešimas dėl procesinės prievartos priemonės, t. 2, b. l. 95, 96-99). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-403/2012, 2K-300-699/2015 ir kt.).

6412.

65Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistieji yra pagrįstai pripažinti kaltais, padarę nusikaltimus, nustatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje. Jų kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir abiejų instancijų teismų išnagrinėtais įrodymais.

6613.

67Byloje nustačius, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją vartojo nuteistieji ir dauguma sužalojimų padaryta tiesioginiais smūgiais (žr. 6 punktą), teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl T. S. apeliacinio skundo argumento, susijusio su jo veiksmų perkvalifikavimu iš BK 135 straipsnio į BK 137 straipsnį. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

6814.

69Apeliaciniame skunde N. N. nurodo, kad skirdamas jam bausmę, apygardos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reglamentuotos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas pagrįstai nenustatė aptariamos kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes N. N. nepripažino esminės veikų kvalifikavimui reikšmės turinčios aplinkybės – fizinio smurto vartojimo. Nuteistasis nurodė, kad jis tik pagriebė rankinę ir nubėgo, o kas iš tikrųjų galėjo suduoti nukentėjusiajai kaltinime nurodytus smūgius, anot jo, byloje nustatyti nepavyko. Tiek pirmos instancijos teismas, tiek N. N. apeliacinį skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija motyvuotai paneigė šiuos jo paaiškinimus, nurodydami, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog būtent nuteistieji savo bendrais veiksmais sužalojo nukentėjusiąją. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nuteistasis sąmoningai klaidino teismus, netiksliai nurodydamas įvykio aplinkybes. Vien tai, kad jis neneigė pagrobęs nukentėjusiosios turtą, nesudaro pagrindo pripažinti baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

70Dėl bausmės

7115.

72Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistiesiems už jų įvykdytas nusikalstamas veikas yra paskirtos tinkamos bausmės. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmes, vadovavosi BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtimi, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino visas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvavo parinktų bausmių dydį.

7316.

74Skiriant bausmę nuteistajam N. N., buvo vadovautasi BK XI skyriuje nustatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į dvi nustatytas nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir į tai, kad nuteistasis nusikalto būdamas nepilnametis – 16 metų – teisiamas pirmą kartą, baustas administracinėmis nuobaudomis. Skundžiamame nuosprendyje yra teisingai akcentuojama, kad N. N. pripažintas kaltu padaręs tyčinius apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus, kurie buvo įvykdyti prieš senyvo amžiaus moterį ir sukėlė sunkias pasekmes. Įvertinus šių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, apygardos teismas pagrįstai skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra didesnis nei minimali BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto sankcijoje nustatyta bausmė (BK 91 straipsnio 3 dalis). N. N. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie jo šeimyninę padėtį – vaiko ir sugyventinės turėjimą – nesudaro savarankiško pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę.

7517.

76Kadangi T. S. gynėjas apeliaciniame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio bei bausmės skyrimo motyvų, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, plačiau šiuo klausimu nepasisako. Nuteistiesiems paskirtos bausmės teisingai subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktai).

77Dėl civilinių ieškinių

7818.

79Byloje tinkamai išspręstas pareikštų civilinių ieškinių klausimas. Teismas nepažeidė nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų reikalavimų ir, nustatydamas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Kauno teritorinės kasos reikalavimus dėl patirtų P. Z. asmens sveikatos priežiūros išlaidų atlyginimo apygardos teismas tenkino vadovaudamasis byloje esančiais jos dydį pagrindžiančiais dokumentais.

80Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

Nutarė

81nuteistojo T. S. gynėjo advokato Valerijaus Karpovo ir nuteistojo N. N. apeliacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. T. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos... 4. -... 5. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 7 (septyneriems)... 6. -... 7. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (treji) metams.... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais,... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu,... 10. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.... 11. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.... 12. T. S. paskirtos kardomosios priemonės ‑ rašytinis pasižadėjimas... 13. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką... 14. N. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos... 15. -... 16. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 4 (ketveriems)... 17. -... 18. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.... 19. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais,... 20. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu,... 21. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.... 22. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo... 23. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką... 24. N. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio... 25. Nukentėjusiojo V. Z. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant... 26. Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas... 27. Teisėjų kolegija... 28. I. Bylos esmė... 29. 1. T. S. ir N. N. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe,... 30. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai... 31. 2.... 32. Nuteistojo T. S. gynėjas advokatas Valerijus Karpovas (toliau – ir gynėjas)... 33. 2.1.... 34. Gynėjas nurodo, kad T. S. viso proceso metu kategoriškai neigė taręsis su... 35. 2.2.... 36. Gynėjo teigimu, byloje taip pat nėra įrodyta, kad T. S. vartojo prieš... 37. 2.3.... 38. Gynėjas nurodo, kad nesant neginčijamų jo ginamojo kaltę patvirtinančių... 39. 3.... 40. Nuteistasis N. N. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo... 41. 3.1.... 42. Nuteistasis pažymi, kad jis viso proceso metu nuosekliai neigė vartojęs... 43. 3.2.... 44. Pasak N. N., nepaisant to, kad jis pripažino savo kaltę, teismas nenustatė... 45. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus... 46. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 47. Dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuojamas veikas... 48. 4.... 49. Apeliaciniuose skunduose iš esmės ginčijama tiek T. S., tiek N. N. kaltė... 50. 5.... 51. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. S. visą laiką kategoriškai neigė... 52. 6.... 53. Savo apeliaciniuose skunduose N. N. ir T. S. taip pat neigia vartoję fizinį... 54. 7.... 55. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad būdama senyvo amžiaus, nukentėjusioji... 56. 8.... 57. Vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 58. 9.... 59. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo... 60. 10.... 61. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų... 62. 11.... 63. Šioje byloje nuteistųjų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais.... 64. 12.... 65. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, daroma išvada, kad... 66. 13.... 67. Byloje nustačius, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją vartojo... 68. 14.... 69. Apeliaciniame skunde N. N. nurodo, kad skirdamas jam bausmę, apygardos teismas... 70. Dėl bausmės... 71. 15.... 72. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 73. 16.... 74. Skiriant bausmę nuteistajam N. N., buvo vadovautasi BK XI skyriuje nustatytais... 75. 17.... 76. Kadangi T. S. gynėjas apeliaciniame skunde neginčijo pirmosios instancijos... 77. Dėl civilinių ieškinių... 78. 18.... 79. Byloje tinkamai išspręstas pareikštų civilinių ieškinių klausimas.... 80. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 81. nuteistojo T. S. gynėjo advokato Valerijaus Karpovo ir nuteistojo N. N....