Byla e2A-1719-392/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. ir atsakovų R. B., V. B. ir R. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-44-213/2019 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams R. B., V. B., R. B., tretiesiems asmenims A. L., E. L., G. M., UAB „Verserma“, notarei D. M. U., notarei J. K., notarui M. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir pagal atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei I. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė I. B. patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) I. B. ir R. B. santuoką nutraukti dėl R. B. kaltės; 2) nepilnamečių vaikų T. B. ir S. B. gyvenamąją vietą nustatyti su I. B. ir priteisti iš R. B. vaikų išlaikymui po 320 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, nepilnamečių vaikų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant I. B.; 3) po santuokos nutraukimo nustatyti R. B. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 4) pripažinti niekine ir negaliojančia I. B. ir R. B. pasirašytą 2014-12-18 vedybų sutartį nuo jos pasirašymo momento; 5) pripažinti negaliojančia A. L., E. L. ir V. B., R. B. vardu 2012-06-25 sudarytą pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 547 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjais yra V. B. ir R. B., o pirkėjais pripažinti R. B. ir I. B.; 6) pripažinti negaliojančia UAB „Verserma“ ir V. B., R. B. vardu 2011-02-17 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JK-371 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjais yra V. B. ir R. B., o pirkėjais pripažinti R. B. ir I. B.; 7) pripažinti negaliojančia G. M. ir V. B., R. B. vardu 2010-09-20 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JK-3194 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjais yra V. B. ir R. B., o pirkėjais pripažinti R. B. ir I. B.; 8) pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos ir V. B., R. B. vardu 2013-07-31 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1957 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjais yra V. B. ir R. B., o pirkėjais pripažinti R. B. ir I. B.; 9) pripažinti negaliojančia namo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )) 2014-12-02 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 dalį, kurioje nurodyta, kad statytojas yra V. B., o statytojais pripažinti R. B. ir I. B.; 10) padalinti I. B. ir R. B. santuokoje įgytą turtą tokia tvarka: UAB „Kietaviškių autocentras“ 2.100 vardinių paprastųjų akcijų (nominali vertė 60.816 Eur) natūra priteisti R. B., o 50 procentų akcijų 30.408 Eur piniginę kompensaciją priteisti iš R. B. I. B.; UAB „Vijusabaltic“ 100 vardinių paprastųjų akcijų (nominali vertė 2.896 Eur) natūra priteisti I. B., 50 procentų akcijų 1.448 Eur piniginę kompensaciją priteisti iš I. B. R. B.; žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), natūra priteisti R. B.; namą ir žemės sklypą, esančius ( - ), natūra priteisti I. B., po ½ dalį žemės sklypo ir po ½ dalį žolės miltų agregato pastato, esančių ( - ), natūra priteisti I. B. ir R. B.; ½ statinio, kiemo statinių, žemės sklypo, adresu ( - ), priteisti natūra I. B., o ½ - R. B.; automobilį Volvo XC60, valst. Nr. ( - ), priteisti I. B.; automobilį Volvo XC90, valst. Nr. ( - ), priteisti R. B.; 6.119,72 Eur piniginių lėšų priteisti I. B., 6.119,72 Eur - R. B.; pagal pateiktą detalizuotą lentelę 14.709 Eur vertės kilnojamąjį turtą natūra priteisti I. B., o R. B. priteisti 35.473,66 Eur vertės kilnojamąjį turtą; 11) R. B. iš I. B. priteisti 7.585,17 Eur piniginę kompensaciją, sumokant ją R. B. per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo; 12) po santuokos nutraukimo I. B. palikti pavardę „B.“; 13) priteisti ieškovei iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškovė nurodė, kad šalims gyvenant santuokoje išryškėjo atsakovo R. B. pomėgis nesaikingai vartoti alkoholį, jis buvo neištikimas ieškovei ir naudojo psichologinį smurtą, grasino panaudoti ir fizinį smurtą. Atsakovas skyrė vaikams ir šeimai per mažai dėmesio, be to, labai skyrėsi šalių charakteriai. Šios aplinkybės padarė šalių bendrą šeimos gyvenimą negalimu, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes atsakovas dėl alkoholio vartojimo problemų nesugebės tinkamai pasirūpinti vaikais, tėvas daro neigiamą įtaką sūnui. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl jis turi prisidėti didesne dalimi prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Taip pat ieškovė pateikė atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2014 m. pabaigoje sužinojo, kad vėl laukiasi. Atsakovas pasinaudojo ieškovės būkle ir pateikė ultimatumą sudaryti vedybų sutartį, arba jis ieškovę paliks su vaikais. Paveikta atsakovo ieškovė pasirašė 2014-12-18 vedybų sutartį. Prie vedybų sutarties pasirašymo prisidėjo ir ieškovės brolio mirtis 2014-12-14. Vedybų sutarties teisinę reikšmę (sutartis pasirašyta itin nenaudingomis sąlygomis) ieškovė suprato tik prasidėjus skyrybų procesui. Ieškovė taip pat nurodė, kad sutuoktiniai ir vaikai gyveno šeimos name, esančiame ( - ), nuo pat jo pastatymo. Rengiant santuokos nutraukimo procesinius dokumentus paaiškėjo, kad atsakovas sukūrė fiktyvią teisinę kliūtį ieškovei pretenduoti į jų santuokos metu įgytą turtą – namo ir žemės sklypo, ant kurio stovi namas, nuosavybę registravo ne ieškovės ir savo vardu, bet savo tėvų vardu, todėl toks sandoris turi būti pripažintas apsimestiniu. Šis turtas įgytas ieškovės ir atsakovo santuokoje už jų šeimos pinigus. Šis turtas priteistinas natūra ieškovei asmenine nuosavybe, nes vaikai užaugti turėtų namuose, su ja nustatytina vaikų gyvenamoji vieta, o kito būsto ieškovė neturi. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovo tėvų įgytuose sklypuose ir pastatuose, esančiuose ( - ), nuo pat įsteigimo veikia atsakovo įsteigta ir vadovaujama UAB „Kietaviškių autocentras“. Šis turtas įgytas išimtinai UAB „Kietaviškių autocentras“ veiklos vykdymui, iš ieškovės ir atsakovo šeimos lėšų. Atsakovo tėvai jokios veiklos šiame turte vykdyti nepradėjo. Todėl sandoriai dėl nurodyto turto įgijimo atsakovo tėvų vardu turi būti pripažinti apsimestiniais, turtą padalinant sutuoktiniams. Ieškovė taip pat prašė padalinti santuokos metu šalių įgytą kilnojamąjį turtą pagal ieškovės pasiūlytą tvarką.

83.

9Atsakovai R. B., V. B. ir R. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad R. B. nevartoja alkoholio, stengėsi būti rūpestingu vyru, finansiškai išlaikė šeimą. Sutuoktinių gyvenimas šeimoje tapo sunkus, nes išsiskyrė požiūris į šeimą, išryškėjo konfliktiška ieškovės prigimtis, jos elgesys yra neprognozuojamas, turintis fizinio ir psichologinio smurto požymių. Ieškovė neturi jokių socialinių įgūdžių, nes vaikai yra neprižiūrėti. R. B. visą laiką rūpinosi vaikais, nuolat dalyvavo vaikų auklėjime ir ugdyme. Dukterį visada padėjo auginti ir ja rūpinosi R. B. mama. R. B. nesutiko su ieškovės prašoma priteisti vaikams išlaikymo dydžio suma, nes nemano, kad turi prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo. Taip pat nesutiko su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, nes bendravimo tvarka neužtikrina tinkamo tėvo dalyvavimo jo vaikų gyvenime. Atsakovai taip pat nurodė, kad vedybų sutartis buvo pasirašyta notarų biure, notaras įsitikino, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui vedybų sutarties sąlygos ir esmė yra suprantamos. Vedybų sutartis visiškai nepažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principo. R. B. tėvai 2012 m. įsigijo žemės sklypą, ( - ), ieškovei buvo žinoma, kad šis žemės sklypas ir namas nuosavybės teise priklauso tėvams. Atsakovo tėvai buvo finansiškai pajėgūs statyti namą, taip pat įsigyti kitus žemės sklypus. Ieškovės siūloma santuokoje įgyto turto padalijimo tvarka yra nesąžininga. Iš kilnojamųjų daiktų sąrašo akivaizdu, kad ieškovė siekia sumažinti jai tenkančios mokėti kompensacijos dalį. Ieškovė įrašė apytiksles daiktų įsigijimo kainas, nors turėtų būti atsižvelgiama į konkretaus daikto likutinę vertę. Atsakovai V. B. ir R. B. taip pat nurodė, kad žemės sklypą gyvenamojo namo statybai pirko už savo lėšas. Vėliau žemės sklype pasistatė gyvenamąjį namą. Name leido apsigyventi sūnaus šeimai, o patys liko gyventi bute. Namą sūnaus šeimai atidavė be baldų ir viduje neįrengtą. Atsakovo tėvų finansinė padėtis buvo gera, taip pat turėjo santaupų, papildomai lėšų V. B. uždirbdavo įrenginėdamas žmonėms butuose ir namuose elektros instaliaciją, supirkinėjo metalą, ketino plėtoti šį verslą. Žemę ir statinius K. pirko tuo tikslu, kad įsteigti įmonę, nes rinko metalą, juo prekiavo.

104.

11Atsakovas R. B. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės I. B. kaltės, priteisti atsakovui iš ieškovės 10.000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir išspręsti kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu. Nurodė, kad konfliktai šeimoje pradėjo kilti nuo 2010-2011 m., kuomet R. B. kilo pagrįsti įtarimai apie ieškovės neištikimybę. Ieškovė nuolat provokuodavo konfliktus, nuteikinėdavo vaikus prieš atsakovą. Atsakovas stengėsi išsaugoti šeimą, aprūpindavo ją finansiškai. Trakų rajono apylinkės teismas 2017-06-16 priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-239/2017, kuriuo ieškovė pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., kurioje atsakovas buvo nukentėjusysis, šis nuosprendis yra įsiteisėjęs. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu, nes ieškovė daro neigiamą įtaką vaikams, o vaikai išreiškė norą gyventi su atsakovu. Kiekvienam vaikui turėtų būti priteistas po 190 Eur išlaikymas kas mėnesį ir nustatyta atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka. Vadovaujantis vedybų sutartimi, UAB „Kietaviškių autocentras“ akcijos po santuokos nutraukimo ir toliau išlieka R. B. nuosavybe. Po santuokos nutraukimo kiekvieno vardo registruoti automobiliai turi išlikti asmeninė nuosavybė. Taip pat ieškovė ir atsakovas gyvendami santuokoje įgijo žemės sklypą, esantį ( - ), 3,4027 ha, unikalus Nr. ( - ), kuris po santuokos nutraukimo priteistinas atsakovui, ieškovei priteisiant 2.090 Eur dydžio kompensaciją. Kadangi ieškovė atsakovui buvo neištikima, vartojo smurtą atsakovo atžvilgiu matant mažamečiui vaikui, iš ieškovės atsakovui priteistina 10.000 Eur neturtinė žalą. Dėl ieškovės veiksmų 2011 m. atsakovui buvo sutrikusi sveikata, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, ieškovė paskelbė neskelbtinus atsakovo medicininius dokumentus tretiesiems asmenims, siekiant pažeminti jo autoritetą prieš kitus asmenis. Atsakovo tėvams V. B. ir R. B. pirklausantis turtas santuokos nutraukimo byloje nedalintinas. Atsakovas ir ieškovė buvo susitarę, kad santuokoje kiekvienas savo finansus tvarkys atskirai ir vedybų sutartyje buvo sutarta dėl atskiro sutuoktinių turtinio režimo.

125.

13Ieškovė I. B. atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šalių santuoka iširo ne dėl jos kaltės, o dėl atsakovo gyvenimo būdo. 2017-02-01 šalių konfliktas vyko jau po to, kai ieškovė buvo informavusi atsakovą apie tai, kad ketina kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė jokių santuokinių pareigų nepažeidė. R. B. teigia, esą ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais, daro jiems žalingą poveikį, tačiau tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas pats netinkamai elgiasi vaikų akivaizdoje, rodo netinkamą pavyzdį, todėl mano, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Nepagrįstas ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė, atsikirsdama į priešieškinį, taip pat palaikė kitus savo ieškinio argumentus.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

156.

16Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-02-07 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė I. B. ir R. B. santuoką, įregistruotą 2005-06-03 Elektrėnų savivaldybės civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr.47, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo I. B. paliko santuokinę pavardę – B., R. B. pavardę – B.. Pripažino 2014-12-18 tarp I. B. ir R. B. sudarytos vedybų sutarties 2.3. punktą negaliojančiu. Pripažino negaliojančia A. L., E. L. ir V. B., R. B. vardu 2012-06-25 sudarytos pirkimo pardavimo sutarties Nr. 547 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjai yra V. B. ir R. B., o pirkėjais pripažino I. B. ir R. B.. Pripažino negaliojančia gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 dalį, kurioje nurodyta, kad statytojas yra V. B., statytojais pripažįstant R. B. ir I. B.. Nustatė nepilnamečių vaikų T. B. ir S. B. gyvenamąją vietą kartu su motina I. B.. Priteisė iš R. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. B. ir S. B. periodinėmis išmokomis po 190 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio gavimo teisme dienos, t.y. nuo 2017-02-17 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad išlaikymą, skirtą vaikams, uzufrukto teise valdo ir tvarko motina I. B.. Nustatė tokią su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką: R. B. turi teisę kas antrą savaitgalį paimti vaikus į savo gyvenamąją vietą. Vaikai savaitgaliui paimami nuo penktadienio, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant nuo 17 val. ir pristatomi į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val. arba į ugdymo įstaigą iki pirmadienio 8 val. R. B. taip pat turi teisę paimti vaikus kiekvieną neporinę savaitės darbo dieną. Tokiu atveju vaikai paimami pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant nuo 17 val. ir pristatomi į gyvenamąją vietą iki 20 val. R. B. vaikų paimti negali, jeigu dėl švenčių ar gimtadienių dienų, kurias jie pagal rotacijos principą turi praleisti su motina, taip pat jeigu dėl aptariamos priežasties R. B. tenka didesnis skaičius dienų ar savaitgalių nei numatyta šiame punkte, jis nepraranda galimybės praleisti su vaikais dėl to susidariusio didesnio dienų ar savaitgalių skaičiaus; R. B. turi teisę vieną kartą per metus su vaikais praleisti savo atostogas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurios truktų ištisai iki 28 dienų. Apie numatomas atostogas jis turi informuoti I. B. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, taip pat turi nurodyti tikslų planuojamų su vaikais praleisti atostogų dienų skaičių. Atostogos gali būti skaidomos ir dalimis. Abiejų tėvų atostogos negali būti planuojamos švenčių dienomis, kurias vaikai pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su kitu iš tėvų; Šventes vaikai leis su mama ir tėvu rotacijos principu: Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos (nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 21 val.): 2019 m. – su tėvu, 2020 m. – su mama ir t.t.; Naujieji metai (išvakarės nuo 17 val. iki sausio 1 d. 21 val. 2019 m. – su mama ir t.t.; Šv. Velykos – (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės antros dienos 21 val.): 2019 m. – su mama, 2020 m. – tėvu ir t.t.; Darbo diena (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2019 m. – su tėvu, 2020 m. – su mama ir t.t.; Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2019 m. – su mama, 2020 m. – su tėvu ir t.t.; Žolinė (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2019 m. – su tėvu, 2020 m. – su mama ir t.t.; kitos valstybinės šventės švenčiamos aukščiau numatyta rotacijos tvarka; Mamos I. B. ir jos artimų giminaičių gimimo dienų šventimo dienomis bei Motinos dieną vaikai bus su mama, o tėvo R. B. ir jo artimų giminaičių gimimo dienomis bei Tėvo dieną vaikas bus su tėvu; Vaikų gimtadienius – tikrą gimimo dieną tėvai praleidžia su jais rotacijos principu: 2019 m. – su mama, 2020 m. – su tėvu ir t.t.; Bendravimas su vaiku abiejų tėvų turi būti derinamas su vaikų ugdymo grafiku, poilsio režimu; Vaikams lankant mokyklą ir (ar) kitą ugdymo įstaigą R. B. turi teisę su jais praleisti pusę pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų. Apie numatomą praleisti konkretų laikotarpį R. B. įsipareigoja informuoti I. B. ne vėliau kaip likus savaitei iki vaikų atostogų pradžios; R. B. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), atsižvelgiant į vaikų norus, poreikius ir interesus; Nukrypti nuo nustatyto grafiko galima abiejų tėvų susitarimu. Santuokoje įgytą turtą padalino sekančiai: žemės sklypą, esantį ( - ), 3,4027 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 4.180 Eur, natūra priteisė atsakovui R. B., ieškovei I. B. išmokant piniginę kompensaciją, tai yra ½ dalį žemės sklypo vertės – 2.090 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 13.786 Eur, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 84.279 Eur, esančius adresu ( - ), padalino lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį ir priteisė natūra R. B. ir I. B.; priteisė I. B. UAB „Vijusa baltic“, į.k. 302636587, 100 vnt. vardinių akcijų natūra, R. B. priteisiant 1.448,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančių 50 vnt. įmonės akcijų; priteisė R. B. UAB „Kietaviškių autocentras“, į.k. 302586134, 2.100 vnt. vardinių akcijų natūra, I. B. priteisiant 30.408,00 Eur piniginę kompensaciją už R. B. tenkančių 1.050 vnt. įmonės akcijų; priteisė R. B. iš I. B. 4.250,00 Eur dividendų, kuriuos išmokėjo UAB „Vijusa baltic“ 2017 m. vasario mėn.; priteisė natūra R. B. transporto priemonę Volvo XC90, valst. Nr. ( - ) 10.000 Eur vertės; priteisė natūra I. B. transporto priemonę Volvo XC60, valst. Nr. ( - ) 10.000 Eur vertės; I. B. natūra priteisė šiuos daiktus: pianiną (1.500 Eur vertės); pianino kėdę (90 Eur vertės); moterišką dviratį (430 Eur vertės); vaikišką dviratį (320 Eur vertės); lyginimo sistemą Miele (1.500 Eur vertės); indukcinę kaitlentę Bosch (įmontuojama) (400 Eur vertės); orkaitę Bosch (įmontuojama) (320 Eur vertės); indaplovę Bosch (įmontuojama) (400 Eur vertės); valgomąjį stalą (530 Eur vertės); valgomojo kėdes (6 vnt.) (360 Eur vertės); svetainės komodą (520 Eur vertės); vaiko reguliuojamą („augantis“) rašomąjį stalą, vokiškas (350 Eur vertės); specialią kėdę vaikui prie rašomojo stalo (100 Eur vertės); vaikišką lovą Lauksva (375 Eur vertės); vaiko kambario lentynas (280 Eur vertės); vaiko kambario kilimą (170 Eur vertės); kūdikio lovą su grikių čiužiniu (180 Eur vertės); lauko krepšinio stovą, pirktą sūnui (450 Eur vertės); dulkių siurblį Karcher (naudotas rūsyje ir garaže) (200 Eur vertės); įmontuojamą šaldytuvą su šaldikliu Elektrolux (550 Eur vertės); šaldiklį Bosch (344 Eur vertės); paveikslą „Medis“, dail. G. Tadauskas (180 Eur vertės); paveikslą S. B. kambaryje (80 Eur vertės); traktorių žolei pjauti (2.080 Eur vertės); ažuolinius lauko baldus (stalas ir 4 suolai) (700 Eur vertės); garažo metalinę spintą ir stalą (300 Eur vertės); moteriškus kailinius (2.000 Eur vertės). Viso priteisto turto vertė 14.709 Eur. R. B. natūra priteisė šiuos daiktus: dulkių siurblį Miele (300 Eur vertės); dulkių plovimo garais įrangą Rovus (140 Eur vertės); dulkių siurblį Elektrolux (180 Eur vertės); dulkių siurblį Karcher (automobiliui) (445 Eur vertės); televizorių Samsung (esantis svetainėje) (500 Eur vertės); televizorių Samsung (esantis virtuvėje) (500 Eur vertės); televizorių Philips (esantis miegamajame) (400 Eur vertės); šaldytuvą Samsung (200 Eur vertės); minkštą svetainės komplektą (sofa ir 2 foteliai) (2.027,00 Eur vertės); svetainės stalą (340 Eur vertės); svetainės kilimą (250 Eur vertės); skalbimo mašiną Bosch (480 Eur vertės); džiovinimo mašiną Siemens (700 Eur vertės); garso sistemą, DVD grotuvą Yamaha (1.700 Eur vertės); šaldiklį Bosch (344 Eur vertės); miegamojo lovą, reguliuojamas groteles, 2 vnt., čiužinį, 2 vnt. (1.477 Eur vertės); miegamojo komodą (2 vnt.) (70 Eur vertės); planšetę Samsung (2 vnt.) (200 Eur vertės); kelionės lagaminus (3 vnt.) (100 Eur vertės); monetas (numizmatinės vertybės) (60 Eur vertės); bokso kriaušę (100 Eur vertės); šilko patalynę iš Turkijos (2 vnt., 150 Eur už vnt.) (300 Eur vertės); ginklus (4.509,66 Eur vertės); seifus (459 Eur vertės); katerį (3.000 Eur vertės); kavos aparatą (1.500 Eur vertės). Viso priteisto turto vertė 20281,66 Eur. Priteisė I. B. iš R. B. 32.372,56 Eur kompensaciją už R. B. atitenkančią santuokoje įgyto turto dalį. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė. Priteisė iš R. B., V. B. ir R. B. po 35,16 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Priteisė iš I. B. 1.400 Eur žyminio mokesčio ir 105,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

177.

18Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas buvo jai neištikimas, turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą jos atžvilgiu. Taip pat teismas kritiškai vertino ieškovės teiginius, kad 2010 m. atsakovas buvo nuogai išrengęs ją ir išvaręs iš namų į gatvę. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėjo liudytojos J. Š. parodymais, kuri yra ieškovės sesuo ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų vartojęs fizinį ar psichologinį smurtą, byloje nėra. Atsakovo teiginiai apie ieškovės neištikimybę taip pat nepagrįsti objektyviais duomenimis, aplinkybė, kad ieškovė 2010 m. buvo išėjusi iš namų trijų mėnesių laikotarpiui nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė buvo neištikima. Taip pat nepagrįsti atsakovo argumentai, kad prie santuokos iširimo prisidėjo ieškovės veikla moters magijos mokykloje rengiamuose užsiėmimuose. 2017-06-16 ieškovės atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-239/2017, kuriuo ieškovė pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., už tai, kad 2017-02-01 sukėlė atsakovui fizinį skausmą mažamečio vaiko akivaizdoje. Dėl šio incidento ieškovė nurodė, kad ji buvo išprovokuota atsakovo, todėl buvo emociškai susijaudinusi. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad faktiškai santuokoje nebegyvena nuo 2017 m. vasario mėn. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės nusikalstami veiksmai 2017-02-01 įtakos šalių apsisprendimui dėl santuokos nutraukimo neturėjo, todėl teismas šios aplinkybės nevertina, kaip esminės konstatuojant, kad šalių santuoką iširo dėl ieškovės kaltės. Teismo nuomone, yra abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai lojalumo pareigą pažeidė iš esmės, dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo.

198.

20Teismas vertino, kad vedybų sutarties sąlyga (2.3. punktas), pagal kurią sutuoktinio asmenine nuosavybe tampa bet koks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės vienos iš šalių, bet kokiu būdu įgytas šalims gyvenant susituokus, taip pat gautos pajamos iš veiklos ir jo asmeninio turto, draudimo išmokos, pensijos ir bet kokios kitos pajamos, lėšos banko sąskaitose, atidarytos to sutuoktinio vardu, santaupos, vertybiniai popieriai, gautos dovanos ir bet koks kitas nenurodytas turtas, iš esmės yra ydinga ir prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms asmeninės nuosavybės įgijimo būdus, nes tokio asmeninės nuosavybės įgijimo būdo galiojantis įstatymas nenumato (CK 3.89 str.). Ši sąlyga taip pat prieštarauja ir kitoms imperatyvioms įstatymų normoms, kadangi ji keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą, taip pat pažeidžia CK 3.117 str. įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą, kadangi ši sąlyga suteikia galimybę vienai iš šalių nesąžiningai įgyti asmeninėn nuosavybėn bendros jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą.

219.

22Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį su A. L. ir E. L. pasirašė V. B. ir R. B., kad už šio žemės sklypo įsigijimą yra sumokėta 20.000 Lt grynais pinigais prieš pasirašant sutartį, o gyvenamasis namas įregistruotas V. B. vardu. Tačiau atsakovai V. ir R. B. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog žemės sklypo įsigijimo metu jie turėjo pakankamai lėšų. Byloje nėra jokių leistinų įrodymų, kurie leistų teismui pagrįstai padaryti išvadą, kad gyvenamąjį namą statė ir jame atliko apdailą būtent V. B. ir kad namo statybai bei jo įrengimui jis ir jo žmona R. B. turėjo pakankamai piniginių lėšų ir tas pinigines lėšas panaudojo medžiagų ir baldų įsigijimui name, kuriame jie taip ir neapsigyveno. Namo statybos išlaidų pagrįstumą atsakovai įrodinėjo liudytojo G. B. parodymais, kuris teismo posėdžio metu teigė, kad jis dalyvavo gyvenamojo namo statybos procese, tai yra organizuodavo statybos darbus, taip pat nurodė, kad viską apmokėdavo V. B.. Tačiau teismas kritiškai vertina šio liudytojo parodymus, kadangi jis yra geras atsakovo R. B. draugas, be to, byloje nėra jokių leistinų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų tą aplinkybę, jog namo statybai buvo išleista 400.000 Lt (apie 114.285 Eur). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2015 m. gavo apie 200 tūkst. litų (57.924 Eur) pajamų atskaičius mokesčius. R. B. laikotarpyje nuo 1994 m. iki 2015 m. gavo apie 200 tūkst. litų (57.924 Eur) pajamų atskaičius mokesčius. Kaip nurodė teismo posėdžio metu V. B., gyvenamojo namo statyba iš viso atsiėjo apie 400.000 Lt, tai yra apytiksliai tiek, kiek atsakovai užsidirbo per laikotarpį nuo 1994 iki 2015 metų. Taigi, atsakovai per nurodytą laikotarpį gautas oficialiai lėšas panaudojo žemės sklypo pirkimui ir gyvenamojo namo statybai, nepasilikdami sau pinigų bent minimaliems pragyvenimo poreikiams, be to, atsakovai neįrodė, kad jie turėjo kažkokių papildomų pajamų, kurias investavo į gyvenamojo namo statybą. Teismas pažymėjo, jog atsakovai laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. įsigijo ir kito nekilnojamojo turto (du žemės sklypus ir statinius) už 46.800 Lt (apie 13.371 Eur). Teismas darė išvadą, kad žemės sklypo, esančio adresu ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis buvo fiktyvi, siekiant nuslėpti santuokoje įgytą turtą. Kaip matyti iš I. B. ir R. B. paaiškinimų, kitų leistinų įrodymų, būtent sutuoktiniai dalyvavo namo statyboje, ieškovė buvo aktyvi renkantis gyvenamojo namo projektą, teikė savo pasiūlymus dėl jo išplanavimo, įrengimo. Atsakovė R. B. namo statybomis ir projektavimu nesirūpino, kaip ji nurodė, viską atliko jos vyras V. B., tačiau pats jis negalėjo tiksliai atsakyti į klausimus, susijusius su namo statyba.

2310.

24Vertinant kitus atsakovų V. B. ir R. B. sudarytus nekilnojamojo turto sandorius, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad kitas nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), buvo įgytas ne V. ir R. B., o R. B. ir tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kad šis nekilnojamasis turtas sietinas su R. B. vykdoma veikla. UAB „Kietaviškių autocentras“ buvo įkurtas 2011-01-24, o žemės sklypas su statiniais, esantis ( - ), kuriame buvo įkurtas UAB „Kietaviškių autocentras“, buvo nupirktas 2010-09-20, tai yra dar iki įsteigiant įmonę. Atsakovai turėjo teisę nekilnojamuoju turtu leistis naudotis kitiems asmenims.

2511.

26Šalys sutiko, kad žemės sklypas, esantis ( - ), 3,4027 ha ploto, unikalus Nr. ( - ) (4.180 Eur vidutinės rinkos vertės pagal VĮ „Registrų centras“), natūra būtų priteistas atsakovui R. B., ieškovei išmokant piniginę kompensaciją, tai yra ½ dalį žemės sklypo vertės – 2.090 Eur. Teismas, nustatęs, kad žemės sklypas, esantis ( - ), kurio vertė VĮ Registrų centro duomenimis 2014 m. laikotarpiu yra 13786 Eur, ir šiame sklype esantis gyvenamasis namas, kurio vertė VĮ Registrų centro duomenimis 2014 m. laikotarpiu yra 84.279 Eur, priklauso ieškovei ir atsakovui R. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, padalino šį turtą lygiomis dalimis, po ½ dalį sutuoktiniams natūra. Teismui, panaikinus vedybų sutarties 2.3. punktą, UAB „Kietaviškių autocentras“ ir UAB „Vijusa baltic“ akcijos dalintinos tarp šalių. UAB „Vijusa baltic“ įstatinis kapitalas yra 2.896,20 Eur, todėl nutraukus santuoką įmonės 100 akcijų natūra priteistina ieškovei, atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją, 1.448,10 Eur. UAB „Vijusa baltic“ ieškovei 2017 m. vasario mėn. išmokėjo 8.500 Eur dividendų, kurie turi būti padalinti sutuoktiniams lygiomis dalimis, tai yra kiekvienam po 4.250 Eur, nes tai yra santuokos metu įgytos bendros lėšos. VĮ Registrų centras duomenimis UAB „Kietaviškių autocentras“ įstatinis kapitalas yra 60.816 Eur, todėl nutraukus santuoką įmonės 100 akcijų natūra priteistina atsakovui R. B., ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją, 30.408 Eur. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo automobilį Volvo XC60, valst. Nr. ( - ) (registruotas I. B. vardu) ir automobilį Volvo XC90, valst. Nr. ( - ) (registruotas R. B. vardu). Byloje nėra duomenų apie automobilių rinkos vertes santuokos nutraukimo dienai, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į automobilių gamybos metus, jų vertė yra panaši, todėl kiekvienas automobilis paliekamas tai šaliai, kieno vardu yra registruotas ir kompensacijos šalims nemokamos.

2712.

28Teismas nustatė, kad ieškovė taip pat prašo padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, kuris yra gyvenamajame name, adresu ( - ), pagal pateiktą lentelę su nurodytomis šio turto vertėmis. Teismo posėdžio metu R. B. paaiškino, kad dalį daiktų pirko atsakovo tėvas V. B., dalis daiktų turėtų būti priteisti tam iš tėvų, su kuriuo gyvens kartu vaikai, o daugumai daiktų, kurie yra name, pirkimui pinigus jam davė arba tėvas arba mama. Teismo posėdžio metu atsakovas V. B. nurodė, kad jokių kilnojamųjų daiktų, esančių ( - ), gyvenamajame name, nepirko, jis sūnaus šeimai atidavė namą, o prie daiktų pirkimo, kurie buvo reikalingi namui įrengti, neprisidėjo. Teismo vertinimu, atsakovų V. B. ir R. B. parodymai šioje dalyje nesutampa, be to, I. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. B. duodavo jai pinigų, o visą įrangą virtuvei, baldus ir kitus daiktus, reikalingus namui, pirko ji pati. Dėl to ginčo tarp šalių nėra. Be to, I. B. nurodė, kad R. B., duodamas jai pinigus namo įrengimui reikalingų daiktų pirkimui niekada nesakė jai, kad čia yra jo tėvų duoti pinigai. Todėl teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalina pagal ieškovės pasiūlytą variantą, tačiau jį pakoreguojant, nes, kaip nurodė atsakovas R. B., jis nebuvo įgijęs senovinių žemėlapių (15.000 Eur vertės), taip pat kad buvo įgijęs tik dvi numizmatines monetas 60 Eur vertės, taip pat atsakovas pateikė motorinio laivo (katerio) techninės apžiūros dokumentus, iš kurių matyti, kad kateris RUNNO 19 yra 1992 metų gamybos su Evinrude 90 varikliu. Ieškovė nurodo, kad katerio vertė yra 3.000 Eur, atsakovas nurodė, kad kateris yra vertas tiek pat, kiek 1992 m. automobilis AUDI 80 B4 sedanas - 300 Eur. Teismas kritiškai vertino atsakovo poziciją dėl katerio vertės, kadangi kateris yra prabangos prekė, todėl jo vertė yra didesnė, nei tų pačių metų gamybos vidutinės klasės automobilio, todėl konstatavo, kad ieškovės nurodyta katerio vertė yra realesnė.

2913.

30Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenka didesnė turto dalis, teismas ieškovei priteisė 32.372,56 Eur ((2090 Eur + 30408 Eur + 5572,66 Eur) = 38070,66 Eur - 4250 Eur - 1448,10 Eur) dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

3114.

32Teismo vertinimu, UAB „Neuromeda“ pažymoje esanti informacija apie R. B. yra nevieša, proceso šalys negali jos viešinti tretiesiems asmenims. Be to, UAB „Neuromeda“ pateikta pažyma tik paneigė ieškovės nurodytas aplinkybes, kad santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo R. B. kaltės. Todėl teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo R. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

3315.

34Teismo vertinimu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ryšys su nepilnamečiais vaikais yra stipresnis nei atsakovo. Kaip matyti iš nepilnamečio T. B. apklausos, jis norėtų gyventi su abiem tėvais, tačiau šiuo metu gyvena su mama, o kliūčių bendrauti su tėvu taip pat nėra. Iš esančios institucijos išvados matyti, kad atsakovas neigiamai įtakoja sūnaus T. B. elgesį moterų atžvilgiu, taip pat byloje nėra abejonių, kad ieškovė daugiau skiria dėmesio vaikams, nei atsakovas, kuris prie vaikų auklėjimo, gyvenimo sąlygų užtikrinimo prisideda daugiau finansiškai. Taip pat pažymėta, kad teismui priteisus ieškovei natūra ½ dalį gyvenamojo, esančio ( - ), vaikų gyvenimo sąlygos dar labiau pagerės, tuo pačiu bus užtikrintas maksimalus atsakovo dalyvavimas nepilnamečių vaikų auklėjime.

3516.

36Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovės pasiūlyta nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarka pažeistų tiek atsakovo, tiek nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka neleistų stiprinti nepilnamečių vaikų dvasinio ryšio su tėvu, taip pat džiaugtis didžiosiomis metų šventėmis, todėl teismas nustatė pakoreguotą atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kuri geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus.

3717.

38Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra verslo subjektai, ieškovė yra UAB „Vijusa baltic“ direktorė, o atsakovas UAB „Kietaviškių autocentras“ direktorius. Abiejų šalių gaunamos pajamos šiai dienai praktiškai nesiskiria, kiekvienas kas mėnesį gauna apie 760 Eur oficialių pajamų. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, kad jis per mėnesį uždirba nuo 10.000 Eur iki 40.000 Eur, kadangi byloje nėra tokių duomenų. Taip pat teismas kaip reikšmingą aplinkybę įvertino tai, kad vaikai gyvena su ieškove, tačiau atsakovas nuolat perka vaikams rūbus, vežasi į keliones, renginius, apmoka būrelius, todėl šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo ir iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo dalį. Atsižvelgdamas į vaikų išlaikymui priteisti nustatytų reikšmingų aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, kad iš atsakovo priteistinas jo nepilnamečiams vaikams išlaikymas iki jų pilnametystės po 190 Eur kas mėnesį.

3918.

40Teismas sprendė bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir atsakovei nepriteisti, nes ieškovo ir atsakovų reikalavimai buvo tenkinami iš dalies.

41III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4219.

43Ieškovė I. B. apeliaciniu skundu prašo teismo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-07 sprendimą: 1) dalyje, kuria pripažintas negaliojančia 2014-12-18 tarp I. B. ir R. B. sudarytos vedybų sutarties 2.3. punktas, palikti nepakeistą apeliaciniame skunde apeliantės nurodytais motyvais; 2) dalyje, kuria atmestas apeliantės reikalavimas pripažinti negaliojančia UAB „Verserma“ ir V. B., R. B. vardu 2011-02-17 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JK-371 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjais yra V. B. ir R. B., o pirkėjais pripažinti R. B. ir I. B., panaikinti ir priimti naują sprendimą – apeliantės reikalavimą tenkinti ir padalinti sutartyje nurodytą turtą, priteisiant jį lygiomis dalimis (po ½ dalį) natūra R. B. ir I. B.; 3) dalyje, kuria atmestas apeliantės reikalavimas pripažinti negaliojančia G. M. ir V. B., R. B. vardu 2010-09-20 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JK-3194 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjais yra V. B. ir R. B., o pirkėjais pripažinti R. B. ir I. B., panaikinti ir priimti naują sprendimą – apeliantės reikalavimą tenkinti ir padalinti sutartyje nurodytą turtą, priteisiant jį lygiomis dalimis (po ½ dalį) natūra R. B. ir I. B.; 4) dalyje, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos ir V. B., R. B. vardu 2013-07-31 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1957 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjais yra V. B. ir R. B., o pirkėjais pripažinti R. B. ir I. B., panaikinti ir priimti naują sprendimą – apeliantės reikalavimą tenkinti ir padalinti sutartyje nurodytą turtą, priteisiant jį lygiomis dalimis (po ½ dalį) natūra R. B. ir I. B.; 5) dalyje, kuria iš R. B. priteistas išlaikymas nepilnamečiams sūnui T. B. ir dukrai S. B. periodinėmis išmokomis po 190 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, iš dalies pakeisti, tenkinant ieškovės reikalavimą priteisti po 320 Eur dydžio išmokas; 6) dalyje, kuria nustatyta atsakovo R. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pakeisti iš dalies, atsižvelgiant į apeliantės nurodytas pastabas, ir ją nustatyti tokią: „13.1. R. B. turi teisę kas antrą savaitgalį paimti vaikus į savo gyvenamąją vietą (pirmą kartą atsakovas R. B. su vaikais bendrauja antrą savaitgalį po teismo sprendimo, kuriuo nustatoma jo bendravimo su vaikais tvarka, įsiteisėjimo dienos). Vaikai savaitgaliui paimami nuo penktadienio, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant nuo 17 val. ir pristatomi į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val. arba į ugdymo įstaigą iki pirmadienio 8 val. R. B. taip pat turi teisę paimti vaikus kiekvieną savaitės trečiadienį. Tokiu atveju vaikai paimami pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant nuo 17 val. ir pristatomi į gyvenamąją vietą iki 19 val. 13.2. R. B. ir I. B. turi teisę vieną kartą per metus su vaikais praleisti savo atostogas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurios truktų ištisai iki 28 dienų. Apie numatomą atostogų laikotarpį, trukmę šalys turi viena kitai pranešti nedelsiant ir ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki planuojamų atostogų pradžios suderinti jų laikotarpį, trukmę. Atostogos gali būti skaidomos ir dalimis, bet ne trumpesniais nei 7 dienų laikotarpiais. 13.3. Šventes vaikai leis su mama ir tėvu rotacijos principu: 13.3.1. Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos: 2019 m. – su tėvu (tėvas vaikus pasiima gruodžio 24 d. 10 val., grąžina iki gruodžio 26 d. 19 val.), 2020 m. – su mama ir t.t.; 13.3.2. Naujieji metai: 2019 m. – su mama, 2020 m. su tėvu (tėvas vaikus pasiima išvakarėse nuo 17 val., grąžina iki sausio 1 d. 19 val. ) ir t.t.; 13.3.3. Šv. Velykos: 2019 m. – su mama, 2020 m. – tėvu (tėvas vaikus pasiima išvakarėse nuo 17 val., grąžina iki šventinės antros dienos 19 val.) ir t.t.; 13.3.4. Darbo diena: 2019 m. – su tėvu (tėvas vaikus pasiima išvakarėse nuo 17 val., grąžina iki šventinės dienos 19 val.), 2020 m. – su mama ir t.t.; 13.3.5. Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena: 2019 m. – su mama, 2020 m. – su tėvu (tėvas vaikus pasiima išvakarės nuo 17 val., grąžina iki šventinės dienos 19 val.) ir t.t.; 13.3.6. Žolinė: 2019 m. – su tėvu (tėvas vaikus pasiima išvakarės nuo 17 val., grąžina iki šventinės dienos 19 val.), 2020 m. – su mama ir t.t.; 13.3.7. kitos valstybinės šventės švenčiamos aukščiau numatyta rotacijos tvarka (tėvas vaikus pasiima išvakarės nuo 17 val., grąžina iki šventinės dienos 19 val.). 13.3.8. Mamos I. B. gimimo dieną bei Motinos dieną vaikai bus su mama, o tėvo R. B. gimimo dieną bei Tėvo dieną vaikai bus su tėvu. 13.3.9. Vaikų gimtadienius – tikrą gimimo dieną tėvai praleidžia su jais rotacijos principu: 2019 m. – su mama, 2020 m. – su tėvu ir t.t. 13.4. Vaikams lankant mokyklą ir (ar) kitą ugdymo įstaigą R. B. turi teisę su jais praleisti pusę pavasario, rudens ir žiemos atostogų. Poriniais metais vaikai pirmąją rudens bei pavasario mokyklinių atostogų dalį praleidžia su tėvu, antrąją - su mama, neporiniais metais – atvirkščiai. Pirmąją žiemos atostogų dalį praleidžia su tuo iš tėvų, su kuriuo numatyta švęsti Šv. Kūčias ir Kalėdas, antrąją su tuo, su kuriuo numatyta švęsti Naujuosius metus. Apie konkretų numatomą praleisti su vaikais atostogų laikotarpį R. B. įsipareigoja informuoti I. B. ne vėliau kaip likus savaitei iki vaikų atostogų pradžios. 13.5. Bendravimas su vaiku abiejų tėvų turi būti derinamas su vaikų ugdymo grafiku, poilsio režimu, atsižvelgiant į vaikų norą. Jei atsakovas bendrauti su vaiku (vaikais) nustatytu laiku negali dėl vaiko (vaikų) ligos, renginių ugdymo įstaigoje, išvykų, kelionių ir kitų svarbių priežasčių, I. B. apie tai R. B. turi informuoti SMS žinute nedelsiant po tokių aplinkybių paaiškėjimo. R. B. turi pranešti I. B. SMS žinute: jei su vaikais bendrauti negalės savaitgalį, ne vėliau nei prieš 2 d., jei negalės trečiadienį – ne vėliau nei prieš 1 d., jei negalės rudens, žiemos, pavasario atostogų metų – ne vėliau nei prieš savaitę, jei negalės savo atostogų metu – ne vėliau nei prieš mėnesį. 13.6. R. B. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), atsižvelgiant į vaikų norus, poreikius ir interesus. 13.7. Nukrypti nuo nustatyto grafiko galima abiejų tėvų susitarimu.“; 7) dalyje padalinti lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, ir priteisti natūra R. B. ir I. B. žemės sklypą, unikalus Nr.: ( - ), kurio vertė 13.786 Eur, ir gyvenamčjį namč, unikalus Nr.: ( - ), kurio vertė 84.279 Eur, adresu ( - ), pakeisti iš dalies, priteisiant juos I. B., o R. B. už ieškovei atitenkančią ½ jų dalį priteisiant šios dalies vertės piniginę kompensaciją – 49.032,5 Eur; 8) dalyje, kuria R. B. iš I. B. priteista pusė jai UAB „Vijusa baltic“ 2017 m. vasario mėn. išmokėtų dividendų, t.y. 4.250,00 Eur, panaikinti; 9) dalyje, kuria neišspręstas apeliantės reikalavimas padalinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimo teismui dieną (2017-01-30) I. B. ir R. B. kredito įstaigose turimų piniginių lėšų sumą (12.239,44 Eur), išspręsti, jį tenkinant - priteisiant I. B. iš R. B. kompensaciją už jam atitekusią didesnę piniginių lėšų dalį (jei teismas šio reikalavimo negalėtų išspręsti – perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo); 10) dalyje, kuria I. B. iš R. B. priteista 32.372,56 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, pakeisti atsižvelgiant į tenkintus apeliacinio skundo reikalavimus; 11) dalyje, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą; ieškovei priteisti jos apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4419.1.

45Apeliantė prašė pripažinti negaliojančia 2014-12-18 vedybų sutartį, tačiau teismas pripažino negaliojančia ne visą vedybų sutartį, bet jos 2.3 punktą. Apeliantės vertinimu, teismas savo išvadą motyvavo nepakankamai. Ginčo sutartyje nėra nurodyta, ar sutuoktiniai nustato tik būsimo, ar ir esamo 2.3 punkte nurodyto turto režimą, o jos lingvistinė formuluotė yra dviprasmiška. Jei teismas spręstų, kad vedybų sutarties 2.3 punkte buvo nustatytas ne tik būsimo, bet ir, kaip teigė atsakovas, esamo turto teisinis režimas, tai reikštų, jog jame nurodyto turto, kuris apeliantei ir atsakovui R. B. sudarant sutartį priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, teisinis režimas pakito, turtą priskiriant asmenine nuosavybe tam sutuoktiniui, kurio vardu jis įgytas ar įregistruotas, kas savo esme prilygtų santuokoje įgyto turto padalijimui. Apeliantė, kaip ir joks kitas sveiko proto žmogus, savo valia, 10 metų pragyvenus santuokoje, turėdama nepilnamečių vaikų, būdama nėščia, žinodama tikrąją turtinę padėtį, aiškiai suvokdama vedybų sutartimi siekiamas sukurti teisines pasekmes, pasirašyti tokios sutarties nebūtų sutikusi, nes ji iš esmės apeliantei yra labai nepalanki. Tuo metu, kai buvo pasirašoma vedybų sutartis, apeliantė buvo sutrikusi, pažeidžiama (laukėsi dukters; sutuoktinis jos nėštumu neapsidžiaugė; taip pat buvo labai sukrėsta staigios savo brolio mirties). Vedybų sutartį pasirašyti reikalavo ir dėl to darė psichologinį spaudimą R. B.. Apeliantė vedybų sutarties realių pasekmių pasirašymo metu nesuprato (jos jai paaiškėjo tik tada, kai prasidėjo santuokos nutraukimo procesas);

4619.2.

47Apeliantė teisme paaiškino, kad jos sutuoktinis vertėsi automobilių prekyba. Verslas sekėsi gerai, pajamos didėjo, todėl jis pradėjo ieškoti patalpų. Nusižiūrėjo pastatus ( - ). Jie buvo tinkami automobilių serviso veiklai. Sudarant patalpų įsigijimo sutartį ieškovė nedalyvavo, bet R. B. jai, kad jau įsigijo pastatus, pasakė. Pastatus R. B. suremontavo iš esmės, įrengė autoserviso patalpą, nupirko 2 keltuvus automobiliams remontuoti, įrengė administracines patalpas ir kt. Šalia jų šeimos autoserviso, kitoje gatvės pusėje (( - )) buvo pastatai, tinkami autoserviso plėtrai, kad R. B. juos bei žemės sklypą įsigijo, nes norėjo plėsti veiklą, reikėjo turėti kur statyti automobilius, laikyti detales automobiliams. Nors ieškovė, sudarant sutartį vėl nedalyvavo, bet R. B. jai apie tai pasakė, papasakojo, kad plečia servisą, kad įsigijo aptariamą pastatą su žeme, o pastatus ir aprodė. Netikėti ieškovės teiginiais teismui nebuvo pagrindo, nes jie buvo nuoseklūs, nurodytos aplinkybės dera su byloje esančiais įrodymais. Nors atsakovas R. B. teigė, kad sklypų ir pastatų pirkimai su jo šeima neturi nieko bendro, juos, esą įsigijo tėvai, nes planavo smulkų verslą vystyti, bet situacija tais metais keitėsi, jis atidarė įmonę, tai patalpas iš tėvų išsinuomojo, šie teiginiai vertintini kritiškai. Iš atsakovų V. B. ir R. B. teiginių matyti, kad apie ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes jiems mažai kas žinoma. Jokios veiklos ginčo pastatuose/žemės sklypuose šie atsakovai vykdyti nepradėjo ir nevykdo. Jokių objektyvių duomenų apie ginčijamų sandorių metu atsakovų V. B. ir R. B. turėtas santaupas, pajamas iš kitos nei darbinės veiklos atsakovai į bylą nepateikė. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad tikroji sandorių šalis buvo būtent R. B. - juose nurodytas turtas įgytas už jo su apeliantės bendras lėšas, o sudaryti atsakovo R. B. tėvų vardu jie buvo tik siekiant, kad ieškovė nebūtų registruota šio turto savininke;

4819.3.

49Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu žemės sklypą, ( - ), ir jame esantį gyvenamąjį namą padalinti šalims lygiomis dalimis, nors ieškovė prašė priteisti turtą jai, atsakovui išmokant kompensaciją už jo turto dalį. Vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, toks turto padalijimas leistų užtikrinti vaikų interesus. Šalių santykiai yra itin konfliktiški ir įtempti, jos negali gyventi viename name. Atskirti gyvenamojo namo patalpas, jas pritaikant kiekvienam bendraturčiui naudotis atskirai, būtų techniškai komplikuota, neracionalu ir brangu. Galimybė apeliantei parduoti jai priklausančias ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, siekiant įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, taip pat yra tik teorinė ir tai stipriai mažintų turto pardavimo kainą. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su apeliante, kad vaikai yra skirtingų lyčių, kad gyvenamasis namas buvo projektuojamas ir įrenginėjamas atsižvelgiant į vaikų poreikius, aplinka jiems įprasta, gyvenamasis namas ir žemės sklypas turėtų būti priteistas apeliantei, atsakovui kompensuojant pusę jo vertės.

5019.4.

51Teismas neišsprendė reikalavimo padalinti pinigines lėšas. Pagal į bylą pateiktus kredito įstaigų išrašus apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimo teismui dieną, 2017-01-30, bendra jos ir R. B. kredito įstaigose turimų piniginių lėšų suma buvo 12.239,44 Eur. Apeliantė prašė šias lėšas padalinti lygiomis dalimis, tačiau šis prašymas liko neišspręstas. Atsižvelgiant į tai, kad vedybų sutarties 2.3 punktas pripažintas negaliojančiu, laikytina, kad ginčo lėšos šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir dalintinos šalims po ½ dalį. Apeliantė 2017-01-30 turėjo tik 1.560,17 Eur, o atsakovas R. B. turėjo 10.679,29 Eur, todėl apeliantei iš atsakovo R. B. priteistina 4.559,55 Eur kompensacija.

5219.5.

53UAB „Vijusa baltic“ apeliantei 2017 m. vasarį išmokėjo 8500 Eur dividendų, todėl teismas padarė išvadą, kad tai yra santuokos metu įgytos bendros lėšos ir iš apeliantės atsakovui priteisė 4250 Eur, tačiau tenkinti aptariamo reikalavimo teismas neturėjo pagrindo dėl to, kad teismas pripažino ne visą vedybų sutartį negaliojančia, o tik jos 2.3 punktą. Pajamos iš įmonės veiklos pagal vedybų sutarties 2.2 punktą yra to sutuoktinio nuosavybė, kurio vardu registruota įmonė. UAB „Vijusa baltic“ 100 proc. akcijų registruota apeliantės vardu.

5419.6.

55Apeliantė nesutinka, kad teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka geriausiai atitiks vaikų poreikius ir interesus. Sprendimo rezoliucinėje dalies 13.1 punkte nustatydamas bendravimo savaitgaliais tvarką, teismas nenustatė jos skaičiavimo pradžios momento, o tai gali kelti nereikalingus šalių ginčus dėl jos vykdymo. Šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka yra orientuota ne tik į skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaikais savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, bet ir intensyvų bendravimą darbo dienomis (kiekvieną pirmadienį, trečiadienį, penktadienį) po 3 val. ar daugiau. Tokia bendravimo tvarka nelaikytina atitinkančia vaikų interesus, nes vaikų buvimo vietos kaitaliojimas kas antrą dieną, būtų trikdantis įprastą vaikų dienos režimą, juos per daug vargintis, dėl ko nebūtų užtikrinama stabili vaiko gyvenamoji aplinka, kuri ypač reikalinga vos trejų metukų dukrai. Be to, pagal teismo sprendimo rezoliucinėje dalies 13.1 punkte nustatytą bendravimo tvarką, vaikai turėtų netgi mažiau laiko bendravimui su mama, nei su tėvu. Apeliantės vertinimu, teismo sprendimo rezoliucinėje dalies 13.1 punktas, toje dalyje, kurioje nustatyta, kad „R. B. vaikų paimti negali jeigu dėl švenčių ar gimtadienių dienų, kurias jie pagal rotacijos principą turi praleisti su motina, taip pat jeigu dėl aptariamos priežasties R. B. tenka didesnis skaičius dienų ar savaitgalių nei numatyta šiame punkte, jis nepraranda galimybės praleisti su vaikais dėl to susidariusio didesnio dienų ar savaitgalių skaičiaus“, yra neaiškus ir nelabai suprantamas. Apeliantė sutinka, kad atsakovas, kaip teismas nustatė sprendimo rezoliucinėje dalies 13.2 punkte, turi teisę, vieną kartą per metus su vaikais praleisti savo atostogas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurios truktų ištisai iki 28 dienų, kad turi nurodyti tikslų planuojamų su vaikais praleisti atostogų dienų skaičių, kad atostogos gali būti skaidomos ir dalimis, tačiau mano, kad, siekiant vienodai užtikrinti tiek atsakovo, tiek apeliantės teises, siekiant išvengti piktnaudžiavimų ir ginčų, turėtų būti numatyta, jog tokias pat teises ir pareigas turi abi šalys, o viena atostogų dalis negali būti trumpesnė nei 7 dienos. Apeliantės vertinimu, šiame punkte įtvirtinta nuostata, kuria nustatyta, kad apie numatomas atostogas atsakovas turi tik informuoti ieškovę ir gali tai padaryti likus vos 14 kalendorinių dienų iki jų pradžios, pažeidžia šalių vaikų ir ieškovės interesus. Atsakovui nustačius pareigą ne derinti, bet tik informuoti apeliantę apie numatomas atostogas, gali kilti ginčai. Be to, 13.2 punkte numatyta pareiga, abiem tėvams neplanuoti atostogų švenčių dienomis, kurias vaikai pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su kitu iš tėvų, atsižvelgiant į kalendoriuje numatytą į šventinių dienų gausą, taip pat yra naikintina, nes iš esmės užkertą kelią šalims pasinaudoti teise su vaikai praleisti ilgalaikes atostogas, įskaitant ir nustatyta teise su vaikais praleisti savo atostogas, kurios truktų ištisai iki 28 dienas.

5619.7.

57Teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo vaikams dydį, netinkamai įvertino tiek įrodymus dėl vaikų poreikiams reikalingų lėšų dydžio, tiek įrodymus dėl tėvų turtinės padėties. Teismas nustatė, kad vaikų poreikiams patenkinti yra pakankama 380 Eur suma, kuri nebūtų pakankama net būtinųjų vaikų poreikių patenkinimui. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kiekvieno vaiko poreikiams kas mėnesį patenkinti reikalinga 550 Eur. Ji teismui detaliai paaiškino, kokiems vaikų poreikiams ir kokio dydžio sumas išleidžia. Atsakovas R. B. neginčijo, kad vaikų poreikių patenkinimui kas mėnesį vidutiniškai reikalinga būtent apeliantės nurodyta suma. Apeliantė į bylą teikė visus duomenis, pagrindžiančius jos turtinę padėtį. Jos gaunamas pajamas šiuo metu sudaro iš UAB „Vijusa Baltic“ gaunamas darbo užmokestis ir pajamos iš automobilio nuomos, t.y. per mėnesį viso 764,42 Eur. Iš į bylą pateiktų deklaracijų, UAB „Kietaviškių autocentras“ pažymų matyti, kad atsakovo R. B. gaunamas darbo užmokestis 2017 m. pradžioje, atskaičius mokesčius, sudarė 790 Eur. Jis taip pat gaudavo iš šios įmonės pajamas už automobilio nuomą - kurios, atskaičius GPM, sudarytų 123 Eur/mėn. Taigi, apie 913 Eur pajamų kas mėnesį. Nors atsakovas R. B. teigė, kad, be minėtų pajamų ir pajamų iš metalo laužo pardavimo, daugiau jokių pajamų negauna, tačiau atsakovas gauna gerokai didesnes pajamas, nei nurodyta byloje surinktuose įrodymuose.

5819.8.

59Spręsdamas ieškovės reikalavimus atsakovams bei atsakovo R. B. priešieškinio reikalavimus ir patenkindamas juos iš dalies, teismas turėjo proporcingai teismo patenkintų bei atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai šalims priteisti byloje jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės reikalavimai yra tenkinti 75 proc., atmesta – 25 proc. Atsakovo priešieškinio reikalavimai tenkinti 25 proc., atmesta – 75 proc. Apeliantei tenkanti valstybei mokėtino žyminio mokesčio dalis yra 500 Eur. Apeliantė yra sumokėjusi 600 Eur žyminio mokesčio, todėl iš atsakovų jai turėjo būti priteista 100 Eur. Likusi 1.500 Eur mokėtino žyminio mokesčio dalis valstybei turėjo būti priteista iš atsakovų. Apeliantė prašė priteisti 6.299,5 Eur teisinių paslaugų ir 355,18 Eur papildomų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Šios išlaidos buvo realios, būtinos ir pagrįstos. Taigi, teismas, atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, turėjo ieškovei iš atsakovų priteisti 5.323,74 Eur (6.654,68 x 0,8).

6020.

61Atsakovas R. B. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) santuoką, sudarytą 2005-06-03 Elektrėnų savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje tarp R. B. ir I. B., nutraukti dėl I. B. kaltės; 2) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-07 sprendimo dalį, kuria 2014-12-18 tarp I. B. ir R. B. sudarytos vedybų sutarties 2.3. punktas pripažintas negaliojančiu; 3) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-07 sprendimo dalį, kuria A. L., E. L. ir V. B., R. B. vardu 2012-06-25 sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. 547 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjai yra V. B. ir R. B. pripažinta negaliojančia, o pirkėjais pripažinti I. B. ir R. B.; 4) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-07 sprendimo dalį, kuria gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 dalis, kurioje nurodyta, kad statytojas yra V. B., pripažinta negaliojančia, statytojais pripažįstant R. B. ir I. B.; 5) nustatyti nepilnamečių vaikų T. B. ir S. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu R. B., bei nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: I. B. turi teisę kas antrą savaitgalį paimti vaikus į savo gyvenamąją vietą. Vaikai savaitgaliui paimami nuo penktadienio, pasibaigus užsiėmimas ugdymo įstaigoje, o jos nelankant nuo 17 val. ir pristatomi į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val. arba į ugdymo įstaigą iki pirmadienio 8 val. I. B. taip pat turi teisę paimti vaikus kiekvieną neporinę savaitės darbo dieną. Tokiu atveju vaikai paimami pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant nuo 17 val. ir pristatomi į gyvenamąją vietą iki 20 val. I. B. vaikų paimti negali jeigu dėl švenčių ar gimtadienių dienų, kurias jie pagal rotacijos principą turi praleisti su tėvu, taip pat jeigu dėl aptariamos priežasties I. B. tenka didesnis skaičius dienų ar savaitgalių nei numatyta šiame punkte, ji nepraranda galimybės praleisti su vaikais dėl to susidariusio didesnio dienų ar savaitgalių skaičiaus. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimą R. B. įsipareigoja raštu informuoti I. B. ne vėliau kaip per tris dienas. I. B. turi teisę vieną kartą per metus su vaikais praleisti savo atostogas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurios truktų ištisai iki 28 dienų. Apie numatomas atostogas ji turi informuoti R. B. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, taip pat turi nurodyti tikslų planuojamų su vaikais praleisti atostogų dienų skaičių. Atostogos gali būti skaidomos ir dalimis. Abiejų tėvų atostogos negali būti planuojamos švenčių dienomis, kurias vaikai pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su kitu iš tėvų. Šventes vaikai leis su mama ir tėvu rotacijos principu: Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos (nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 21 val.): 2019 m. – su tėvu, 2020 m. – su mama ir t.t.; Naujieji metai (išvakarės nuo 17 val. iki sausio 1 d. 21 val.): 2019 m. – su mama ir t.t.; Šv. Velykos (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės antros dienos 21 val.): 2019 m. – tėvu ir t.t.; Darbo diena (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2019 m. – su mama ir t.t.; Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2019 m. – su tėvu ir t.t.; Žolinė (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2019 m. – su mama ir t.t.; kitos valstybinės šventės švenčiamos aukščiau numatyta rotacijos tvarka. Mamos I. B. ir jos artimų giminaičių gimimo dienų šventimo dienomis bei Motinos dieną vaikai bus su mama, o tėvo R. B. ir jo artimų giminaičių gimimo dienomis bei Tėvo dieną vaikas bus su tėvu. Vaikų gimtadienius – tikrą gimimo dieną tėvai praleidžia su jais rotacijos principu: 2019 m. – su tėvu ir t.t. Bendravimas su vaiku abiejų tėvų turi būti derinamas su vaikų ugdymo grafiku, poilsio režimu. Vaikams lankant mokyklą ir (ar) kitą ugdymo įstaigą I. B. turi teisę su jais praleisti pusę pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų. Apie numatomą praleisti konkretų laikotarpį I. B. įsipareigoja informuoti R. B. ne vėliau kaip likus savaitei iki vaikų atostogų pradžios. I. B. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), atsižvelgiant į vaikų norus, poreikius ir interesus. Nukrypti nuo nustatyto grafiko galima abiejų tėvų susitarimu; 6) Priteisti iš I. B. vaikų išlaikymą po 190 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės; 7) Bendra jungtine nuosavybe esantį turtą padalinti tokiu būdu: R. B. nuosavybės teise palikti Žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), o iš R. B. I. B. naudai priteisti 2.090 Eur kompensaciją; 8) Jeigu teismas manytų, jog kilnojamasis turtas dalintinas, padalinti jį tokia tvarka: ieškovei I. B. priteisti šį kilnojamąjį turtą – moteriškas dviratis 200 Eur; paveikslas „Medis“, dail. G. Tadauskas 180 Eur; paveikslas Salomėjos kambaryje 80 Eur; moteriški kailiniai 2.000 Eur; šilko patalynė iš Turkijos (2 vnt., 150 Eur už vnt.) 300 Eur; televizorius Samsung (svetainė) 300 Eur; planšetė Samsung (1 vnt.) 100 Eur; dulkių plovimo garais įranga Rovus 30 Eur; minkštas svetainės komplektas (sofa ir 2 foteliai) 1 000 Eur; svetainės stalas 150 Eur; svetainės kilimas 30 Eur; garso sistema, DVD grotuvas Yamaha 250 Eur; šaldiklis Bosch (1 vnt., 100 Eur už vnt.) 100 Eur; monetos (numizmatinės vertybės) 2 vnt. po 30 Eur 60 Eur; lyginimo sistema Miele 500 Eur; atsakovui R. B. priteisti šį kilnojamąjį turtą – dulkių siurblys Miele 50 Eur; televizorius Samsung (virtuvė) 300 Eur; televizorius Philips (miegamasis) 300 Eur; miegamojo lova, reguliuojamos grotelės, 2 vnt., čiužinys, 2 vnt. 500 Eur; miegamojo komoda (2 vnt.) 60 Eur; planšetė Samsung (1 vnt.) 100 Eur; kelionės lagaminai (1 vnt.) 30 Eur; monetos (numizmatinės vertybės) 2 vnt. po 30 Eur 60 Eur; bokso kriaušė 50 Eur; ginklai 2 225 Eur; seifas 30 Eur; kateris 500 Eur; vaiko reguliuojamas („augantis“) rašomasis stalas, vokiškas 200 Eur; speciali kėdė vaikui prie rašomojo stalo 30 Eur; vaikiška lova Lauksva 100 Eur; vaiko kambario lentynos 60 Eur; vaiko kambario kilimas 30 Eur; vaikiškas dviratis 150 Eur; traktorius žolei pjauti 1 000 Eur; 9) Priteisti ieškovei 495,00 Eur kompensaciją iš R. B. už jam tenkančio turto didesnę dalį; 10) Priteisti iš I. B. R. B. naudai 10.000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 11) Iš I. B. priteisti visas R. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kitas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-07 sprendimo dalis palikti nepakeistas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6220.1.

63Teismas sprendime pripažino, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Tuo tarpu atsakovas pateikė tiek įrodymus, jog ieškovės elgesys atsakovo atžvilgiu buvo agresyvus, tiek įrodymus, patvirtinančius atsakovo siekį išsaugoti šeimą. Ieškovė 2017-06-16 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-239/2017 pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., sukėlusi sutuoktiniui fizinį skausmą mažamečio vaiko akivaizdoje. Ieškovei pradėjus reikalauti skyrybų, atsakovas siekė santuoką išsaugoti, t. y. siūlė praleisti daugiau laisvalaikio kartu: eiti į teatrą, išvažiuoti pailsėti į Birštoną, kitas šalis, dovanojo gėles. Nepavykus pakeisti susiklosčiusios situacijos, atsakovas bandė nutraukti santuoką taikiai, tačiau ieškovė nesutiko. Šalys nebegyvena santuokoje nuo 2017 m. vasario mėn., konfliktas, už kurį nuteista ieškovė, įvyko 2017-02-01, todėl šis konfliktas gali būti laikytinas esminiu, konstatuojant ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Taip pat ieškovė pradėjo lankytis moterų magijos mokykloje nuo 2016 m. spalio mėn. „užsiėmimai“ trukdavo po tris kartus per savaitę iki vėlumos. Vėliau tokie „užsiėmimai“ peraugo į „išėjimus ir savaitgaliais“. Sausio mėnesį pradėjo paslapčiomis nešti iš namų daiktus, kas nufilmuota vaizdo kameromis, esančiomis namo kieme, ir pateikta civilinėje byloje. Išsinešus daiktus, pati išprovokavo konfliktą, sužalojo atsakovą už ką buvo nuteista (duomenys pateikti byloje).

6420.2.

65Iš 2014-12-18 vedybų sutarties sąlygų matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pasirinko ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, bet kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės turto režimą, todėl sprendimo dalis, kuria vedybų sutarties 2.3 punktas pripažintas negaliojančiu, yra nepagrįsta ir naikintina. Ieškovė vedybų sutartį sudarė laisva valia, žinodama jos teisines pasekmes ir su jomis sutikdama. Šią aplinkybę patvirtino notarė D. M. U., tvirtinusi vedybų sutartį. Atsakovas pateikė įrodymus, jog nenaudojo jokio psichologinio spaudimo ieškovės atžvilgiu, o taip pat, jog ieškovės visiškai nepaveikė jos brolio mirtis. Ieškovė su savo broliu nebendravo labai ilgą laiką, jo gėdijosi.

6620.3.

67Į bylą buvo pateikta daug rašytinių įrodymų apie ieškovės ir atsakovo gautas pajamas ir turėtas išlaidas ginčijamos sutarties dėl žemės sklypo, esančio ( - ), sudarymo ir namo statybos metu. Ieškovė ir atsakovas nedisponavo tokiomis lėšomis, kad būtų įstengę apmokėti žemės sklypo pirkimą ir namo statybą. Tuo tarpu iš Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų deklaracijų, pažymų apie gautą atlyginimą ir parduotą turtą matosi, jog atsakovų V. B. ir R. B. per laikotarpį nuo 2009 m. iki 2014 m. konsoliduotos pajamos, atskaičius mokesčius, sudarė 284 370 Lt. Kartu buvo pateikti duomenys apie atsakovų V. B. ir R. B. valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 1994-01-01 iki 2017-12-31, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2014 m. R. B. draudžiamosios pajamos sudarė 434 661,18 Lt, o V. B. – 300 467,32 Lt. Be to, byloje 2018-08-01 pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad V. B. 2012-10-02 už metalo laužo pardavimą gavo 5 462,10 Lt dydžio pajamas atskaičius mokesčius, o pardavus garažą – 6 000 Lt pajamas. Taip pat atsakovo tėvai gavo papildomų pajamų pardavę turtą, kuris buvo įgytas paveldėjimo būdu. Šiuos pinigus perdavė atsakovui, kad pastarasis galėtų įsirengti namą pagal savo poreikius. Taip pat byloje pateikta pažyma apie tai, kad atsakovo tėvai laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2014 m. gavo pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos, kurios sudaro beveik 7 000 Eur, t. y. daugiau nei 20 000 Lt. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovo tėvai turėjo pakankamai nuosavų lėšų tiek žemės sklypo įsigijimui, tiek namo statybai. Liudytojas G. B., kuris padėjo statyti namą, vienareikšmiškai patvirtino, kad namą statė ir pinigus mokėjo V. B.. Būtent atsakovai V. B. ir R. B. atliko visus veiksmus ir išreiškė savo valią įsigyti žemės sklypą. Atitinkamai žemės sklypas ir namas tarp ieškovės ir atsakovo nėra dalintini.

6820.4.

69Teismas sprendimu pripažino negaliojančia tik vedybų sutarties 2.3 punktą, tačiau vedybų sutarties 2.2 punktą paliko galioti. Būtent vedybų sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad „Sutuoktiniai šia Sutartimi nustato, kad įmonė, ūkio ūkis ir iš jų veiklos gaunamos pajamos, vaisiai, įmonės vertės padidėjimas yra to Sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu įregistruota įmonė ar ūkis“. Taigi, palikus galioti vedybų sutarties 2.2 punktą teismas neturėjo teisinio pagrindo dalinti UAB „Vijusta baltic“ ir UAB „Kietaviškių autocentras“ akcijų, t. y. akcijos turėjo būti paliekamos to sutuoktinio nuosavybėn, kurio vardu yra registruota įmonė (akcijos), nepriteisiant jokių kompensacijų kitam sutuoktiniui. Atitinkamai, atsakovui nepriteistina ir pusė dividendų iš UAB „Vijusa baltic“.

7020.5.

71Teismo sprendimu atliktas kilnojamųjų daiktų padalijimas yra ydingas iš esmės, kadangi kilnojamieji daiktai yra atsakovo tėvams priklausančiame name, nėra dalintinas turtas. Kita vertus, sprendimu ieškovei nuosavybės teise priteista kilnojamųjų daiktų už 14.709 Eur, o atsakovui – už 20.281,66 Eur. Pagal sprendime pateiktas lenteles atsakovui nuosavybės teise priteisti 3 dulkių siurbliai ir 1 dulkių plovimo garais įranga, ir net 3 televizoriai. Tuo tarpu ieškovei priteistas vienas dulkių siurblys ir nei vieno televizoriaus. Taip pat ieškovės ir atsakovo nurodytos daiktų kainos skiriasi, kai kurios skiriasi ženkliai. Ieškovė galimai įrašė apytiksles daiktų įsigijimo kainas, nors turėtų būti atsižvelgiama į konkretaus daikto likutinę vertę kaip naudoto daikto. Be to, ieškovė nepateikė nei jos nurodomų dalintų daiktų įsigijimo dokumentų, nei jokių konkretų turtą identifikuojančių duomenų tam, kad būtų galima nustatyti tikrąją daiktų vertę. Taip pat sprendimu ieškovei priteisti kilnojamieji daiktai, esantys namo virtuvėje bei valgomajame negali būti priteistini, nes šiuos daiktus įgijo ne ieškovė ir ne atsakovas, o atsakovo tėvai ir virtuvėje esanti įmontuojama buitinė technika yra neatskiriama namo dalis. Jeigu teismas laikytųsi kitos pozicijos, t. y. nuspręstų kilnojamuosius daiktus padalinti, atsakovas teikia savo kilnojamųjų daiktų padalijimo variantą.

7220.6.

73Nors iš esmės didžioji dalis turto padalinta neteisėtai ir nepagrįstai, teismas, nustatydamas kompensacijos dydį padarė aiškų apsirikimą. Visas turtas, nors padalintas nepagrįstai ir neteisėtai, tačiau padalintas kiekvienam sutuoktiniui po lygiai, išskyrus kilnojamuosius daiktus. Atitinkamai, ieškovei mokėtina kompesacija sudaro: 2 090 Eur (už žemės sklypą) + 30 408 Eur (už UAB „Kietaviškių autocentras“ akcijas) + 2 786 Eur (už kilnojamųjų daiktų dalį, t. y. (20 281,66 Eur – 14 709 Eur) / 2, kitu atveju, priteisiant iš atsakovo ieškovei 5 572 Eur sumą, susidarytų situaciją, kuomet atsakovas gauna turto už 14 709 Eur, o ieškovė už 20 281,66 Eur, todėl kompensuotina pusė tenkančių daiktų vertės) = 29 585,90 Eur. Tačiau, patenkinus apeliacinį skundą, tarp ieškovės ir atsakovo būtų dalintinas tik žemės sklypas, esantis ( - ), 3,4027 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 4 180 Eur ir ieškovei išmokama kompensacija lygi 2 090 Eur. Taip pat jeigu teismas manytų, kad turėtų būti dalijami kilnojamieji daiktai, ieškovei turėtų būti priteista kompensacija už atsakovui tenkančio turto didesnę dalį, t. y. 495,00 Eur ((5 775 Eur – 5 280 Eur Eur) / 2).

7420.7.

75Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovės ryšys su vaikais yra stipresnis nei atsakovo. Ieškovė manipuliuoja vaikais, siekia kiek įmanoma labiau apriboti atsakovo bendravimą su jais. Ieškovė savo veiksmais akivaizdžiai veikia priešingai vaikų interesams ir jų teisei bendrauti su abiem tėvais. Ieškovė visą laiką buvo agresyvi, keldavo konfliktus vaikų akivaizdoje. Ieškovė neturi jokių socialinių įgūdžių, nes vaikai yra neprižiūrėti. Sūnus ne kartą išreiškė poziciją, kad nori gyventi su tėvu. Ieškovė turi rimtų problemų auklėjant sūnų. Tuo tarpu atsakovas visais įmanomais būdais siekia vaikams sukurti saugią ir nestresinę aplinką. Atitinkamai vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu. Teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, atsakovas prašo palikti sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ieškovės atžvilgiu.

7620.8.

77Teismas teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo išdėstytus argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovas tiek 2010 m.–2011 m. laikotarpiu (kai tapo žinoma apie ieškovės neištikimybę bei siekį nutraukti santuoką), tiek šiuo metu, ieškovei inicijavus santuokos nutraukimo procesą bei į jį įtraukus itin didelį trečiųjų asmenų kiekį, patyrė itin stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį ir fizinį skausmą, nervinę įtampą. Atsakovas nuolat visais įmanomais būdais siekė išsaugot santuoką, kai tuo tarpu ieškovė visais įmanomais būdais santuoką griovė, buvo nelojali sutuoktiniui, žemino jį tiek kitų asmenų akivaizdoje, tiek prieš nepilnamečius vaikus. Ieškovės tokių tyčinių veiksmų pasėkoje 2011 m. atsakovui sutriko sveikata ir jis kreipėsi pagalbos į medikus. Ieškovė, siekdama kiek įmanoma labiau pakenkti atsakovui, taip pat naudojasi ir santuokoje gimusiais nepilnamečiais vaikais, jais manipuliuoja, riboja atsakovo bendravimą su vaikais.

7821.

79Atsakovai V. B. ir R. B. apeliaciniu skundu prašo teismo 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-07 sprendimo dalį, kuriuo priimtas sprendimas: pripažinti negaliojančia A. L., E. L. ir V. B., R. B. vardu 2012-06-25 sudarytos pirkimo pardavimo sutarties Nr. 547 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjai yra V. B. ir R. B., o pirkėjais pripažinti I. B. ir R. B.; pripažinti negaliojančia gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 dalį, kurioje nurodyta, kad statytojas yra V. B., statytojais pripažįstant R. B. ir I. B.; žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 13786 Eur, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 84279 Eur, esančius adresu ( - ), padalinti lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį ir priteisti natūra R. B. ir I. B.; I. B. natūra priteisti šiuos daiktus: indukcinę kaitlentę Bosch (įmontuojama) (400 Eur vertės); orkaitę Bosch (įmontuojama) (320 Eur vertės); indaplovę Bosch (įmontuojama) (400 Eur vertės); valgomąjį stalą (530 Eur vertės); valgomojo kėdes (6 vnt.) (360 Eur vertės); svetainės komodą (520 Eur vertės); įmontuojamą šaldytuvą su šaldikliu Elektrolux (550) Eur vertės; 2) priteisti iš ieškovės atsakovų V. B. ir R. B. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8021.1.

81Teismas, priimdamas sprendimą pripažinti negaliojančia 2012-06-25 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 547, nenustatė, jog atsakovai nebūtų turėję ketinimų sudaryti sutartį. Priešingai, atsakovai aiškiai nurodė, kad tokius ketinimus turėjo (iki sudarant sutartį V. B. vyko apžiūrėti sklypo, V. B. A. L. ir E. L. patvirtino valią įsigyti žemės sklypą bei susitarė dėl sandorio sudarymo vietos ir laiko). Taip pat šią valią atsakovai realizavo sudarydami sutartį ir sumokėdami susitartą pinigų sumą pardavėjams. Šalių valią patvirtino ir notaras. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų, kad ieškovė ir R. B. būtų aktyviais veiksmais siekę įsigyti žemės sklypą, kad mokėjimą už žemės sklypą būtų atlikę kiti asmenys, o ne atsakovai, kurie sudarė sutartį dėl žemės sklypo įsigijimo. Ieškovės ir atsakovo R. B. finansinį nepajėgumą įsigyti žemės sklypą ir organizuoti bei apmokėti gyvenamojo namo statybas patvirtina bylos medžiaga. Nors teismas konstatavo, kad ieškovė buvo aktyvi renkantis gyvenamojo namo projektą, teikė savo pasiūlymus dėl namo išplanavimo ir įrengimo, tačiau pati ieškovė nesugebėjo detalizuoti savo dalyvavimo projekto rengime. Atsakovai teismui teikė įrodymus, pagrindžiančius siekį pastatyti gyvenamąjį namą bei tokio tikslo realizavimą aktyviai dalyvaujant statybose. Liudytojas G. B., nurodė, kad jis dalyvavo gyvenamojo namo statybos procese, organizuodavo statybos darbus, taip pat nurodė, kad projektą užsakė V. B., kuris prašė organizuoti darbus, bei apmokėjo už juos. Tai, kad ieškovė kartu su atsakovu R. B. gyveno nurodytame gyvenamajame name nepatvirtina to, kad ieškovė su sutuoktiniu yra tikrieji žemės sklypo pirkėjai ir namo statytojai. Iš byloje pateiktų duomenų neabejotina, kad atsakovai, skirtingai nei ieškovė ir atsakovas R. B., turėjo finansinę galimybę įsigyti žemės sklypą ir statyti gyvenamąjį namą jame. Iš pateiktų Sodros duomenų matyti, kad atsakovai nuo 1994 iki 2014 m. turėjo 735 128,50 Lt draudžiamų pajamų. Atsakovai pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad šios pajamos buvo ne vienintelės jų gaunamos pajamos. Byloje yra pateiktos atsakovų pajamų deklaracijos, iš kurių matyti, kad per 2009-2014 m. laikotarpį, įskaitant parduoto buto pajamas, atskaičius mokesčius, atsakovai turėjo 284.400 Lt pajamų, nevertinant to, jog jie ir iki to laiko turėjo santaupų (jų bendras darbo stažas viršija 80 metų). Teismui taip pat buvo pateikti įrodymai apie parduotą atsakovų turtą, kuris buvo įgytas paveldėjimo būdu ir atlyginimų išrašai, įrodymai apie gaunamus nuompinigius iš nuomojamų patalpų UAB „Kietaviškių autocentras“, apie atsakovų pajamas už metalo laužo pardavimus bei pajamas, gautas atsakovams pardavus garažą, dovanojimo pajamas.

8221.2.

83Atsakovai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei natūra priteisti šie daiktai: indukcinė kaitlentė Bosch (įmontuojama) (400 Eur vertės); orkaitė Bosch (įmontuojama) (320 Eur vertės); indaplovė Bosch (įmontuojama) (400 Eur vertės); valgomasis stalas (530 Eur vertės); valgomojo kėdės (6 vnt.) (360 Eur vertės); svetainės komoda (520 Eur vertės); įmontuojamas šaldytuvas su šaldikliu Elektrolux (550) Eur vertės. Šie kilnojamieji daiktai yra atsakovų nuosavybė ir būtent jie įsigijo šiuos daiktus. Atsakovas V. B. 2018-12-11 vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovei ir atsakovui R. B. kartu su šeima suteikė galimybę gyventi atsakovams priklausančiame name, kuris nebuvo įrengtas, tačiau teismas nesigilino ir neprašė V. B. detalizuoti kokie konkrečiai daiktai buvo ir kurie nebuvo perleidžiant gyvenamąjį namą. Virtuvės baldai buvo iki įsikeliant panaudos gavėjams į gyvenamąjį namą. Kiti kilnojamieji daiktai – valgomasis stalas, valgomojo kėdės ir svetainės komoda – priteistini atsakovams, nes šiuos daiktus įsigijo atsakovai ir suteikė galimybe naudotis gyvenamuoju namu su šiais nurodytais baldais.

8422.

85Ieškovė I. B. atsiliepimu teismo prašo atmesti atsakovų R. B., V. B. ir R. B. apeliacinius skundus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8622.1.

87Dar iki 2017-02-01 konflikto abi šalys suvokė, jog jų santuoka yra faktiškai iširusi, norėjo ją nutraukti ir siekė tai įforminti. Taigi, minėtas konfliktas nebegalėjo turėti jokios įtakos faktiškai jau iširusiai santuokai ir neįrodo ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Gėlių, kelionių, spektaklių ar kailinių dovanojimas šeimos problemų iš esmės neišsprendžia. Ieškovė ne kartą pabrėžė, kad jai trūko R. B. moralinės paramos, pagarbos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, o ne tik šeimos gausiu materialiniu aprūpinimu, tačiau ieškovas vaikams ar ieškovei pakankamai laiko ir dėmesio neskyrė, jų šeimos bendrame gyvenime dalyvavo minimaliai, o ieškovės nelaikė lygiaverte partnere, o savo gautų piniginių lėšų bendru šeimos turtu. Šalių nesutarimai taip pat turėjo įtakos jų santuokos iširimui.

8822.2.

89Vedybų sutartis šiuo atveju yra povedybinė, sudaryta praėjus beveik 10 metų po šalių santuokos, kai jau turėjo užgyvenusios daug vertingo turto. Pagal vedybų sutartį ieškovei asmeninės nuosavybės teise turėjo atitekti tik UAB „Vijusa Baltic“ akcijos, o R. B. - visas kitas didelės vertės turtas. Akivaizdu, kad ieškovė savo valia, 10 metų pragyvenus santuokoje, turėdama nepilnamečių vaikų, būdama nėščia, žinodama tikrąją turtinę padėtį, aiškiai suvokdama vedybų sutartimi siekiamas sukurti teisines pasekmes, pasirašyti tokios sutarties nebūtų sutikusi, nes ji akivaizdžiai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Ginčo sutartyje nenurodyta, kokį konkrečiai turtą sutarties sudarymo metu šalys turėjo, jo vertė ir kaip pasikeis konkretaus turto teisinis režimas, kam jis atiteks, įsigaliojus sutarčiai. Ginčo sutarties pasirašymo metu ieškovė buvo sutrikusi ir pažeidžiama dėl brolio mirties; laukėsi dukters; sutuoktinis jos nėštumu neapsidžiaugė. Ginčo sutartį pasirašyti reikalavo sutuoktinis.

9022.3.

91Ginčo, kad žemės sklypas ( - ), įsigytas, ketinant jame pastatyti namą, nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad namas pastatytas per metus, o tuo metu, kai atsakovė tapo nėščia, namas jau buvo pastatytas ir šeima name jau gyveno. V. B. negalėjo paaiškinti kokio namo norėjo, nežinojo nei kas darė ir ar darė geodezinius matavimus, projektavo namą, kiek kainavo projektas, namo statybos ir kas vykdė statybos darbus, ar buvo vedamas statybos žurnalas. V. B. teismui paaiškino, kad namo statybos sąmatos nedarė, pinigų statyboms neskaičiavo, jų neplanavo. R. B. apie žemės sklypo pirkimą ir ginčo namo statybas apskritai nelabai galėjo ką pasakyti. V. B. ir R. B. paaiškinimai apie minėto turto įsigijimo tikslą, žemės sklypo paieškas ir ginčo namo statybas buvo neinformatyvūs, prieštaringi ir nelogiški. V. B. ar R. B. į bylą nepateikė nei vieno dokumento, pagrindžiančio mokėjimus už kokias nors ginčo namo statybos medžiagas, darbus, įrangą ir pan. Tuo tarpu ieškovė teisme išsamiai paaiškino, kada ir kodėl su sutuoktiniu nusprendė įsigyti namą, kaip siekė tą norą įgyvendinti ir įgyvendino. Ieškovė nei žemės sklypo pirkimo, nei su namo statyba susijusių dokumentų netvarkė, įforminimu neužsiėmė, nes tą darė jos sutuoktinis ir tokių dokumentų parodyti neprašė. Ginčo namas buvo pradėtas statyti 2013 m. balandį, o šeima jame apsigyveno jau 2014 m. birželį. Namas pritaikytas būtent jų su R. B. ir sūnaus T. poreikiams. Pagrindiniai namo statybos rangos darbų vykdytojai buvo G. ir E.. G. viską surašė į „knygą“, kuri yra pateikta į bylą. Ją ieškovė paėmė būtent iš jų su sutuoktiniu ginčo namo ir pateikė į byla, taip pat pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuota namo statybų bei įrenginėjimo eiga, sąskaitas bei elektroninius laiškus, patvirtinančius, kad būtent ji arba R. B. užsakinėjo ir mokėjo už ginčo namo langus, tapetus, užuolaidas ir kt. V. B. ir R. B. name niekada negyveno, jame nuo pat pastatymo gyveno ieškovės šeima. Akivaizdu, kad V. B. ir R. B. funkcijos tiek sudarant žemės sklypo sandorį, tiek deklaruojant ginčo namo statybos užbaigimą apsiribojo tik tam būtinų dokumentų pasirašymu. V. B. ir R. B. skaičiuoja, kad jie nuo 1994 iki 2014 metų bendrai gavo 735 128,50 litų pajamų, tačiau jie nevertina, kad šios pajamos bylos duomenimis nurodytos neatskaičius jokių mokesčių (atskaitytas tik gyventojų pajamų mokestis). Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad V. B. nurodytu metu iš UAB „Kietaviškių autoservisas“ papildomai gavo pajamas už patalpų nuomą, piniginę dovaną, o abu su R. B. – pajamas už parduotą metalo laužą ir garažą, nes šios pajamos yra nurodytos deklaracijose ir jau yra įskaičiuotos į jų prieš tai nurodytas gautas pajamas. Objektyvių duomenų apie kokias nors kitas jų pajamas nėra. R. B. ir V. B. visiškai nevertina jų išlaidų (pvz., R. B. 1998-03-10 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, o 1999-09-30 kitą butą). R. B., už parduotą butą 2014-03-25 gavusi 40 000 Lt, pusę šios sumos 2014-03-28 pervedė dukrai V. B., o 3 400 Lt 2014-11-30 sumokėjo už odontologines paslaugas. Nelogiška manyti, kad sutuoktiniai V. ir R. B., gaudami pagrindines pajamas iš darbo užmokesčio, būtų gavę jų daugiau už ne vieną verslą turėjusį sūnų R. B.. R. B. nuo pat santuokos su ieškove vertėsi automobilių prekybos, vėliau ir jų remonto verslais (ko neneigė), šią veiklą vykdė nenormuotai ir aukojo šeimą tam, kad uždirbtų kuo daugiau pinigų; nėra įtikinama, kad šis intensyvus verslo vykdymas per visą tą laiką nesugeneravo pajamų net nuosavam būstui įsigyti (bylos duomenys rodo, kad pajamų buvo daug). Ieškovė taip pat nurodė, kad šeimą finansiškai išlaikė sutuoktinis, tai R. B. pripažino. Jis bylos nagrinėjimo metu visą laiką akcentavo, kad ieškovei dirbti nereikėjo, kad jis pajėgus šeimą išlaikyti vienas. Nors V. B. ir teigė, kad ginčo namas pastatytas už jo pinigus, tačiau pripažino, kad namo interjerą, jo kiemo trinkeles ir sklypo tvorą finansavo sūnus. Nelogiška būtų net daryti prielaidą, kad brangiems šeimos automobiliams, kelionėms, savo hobiams ir pramogoms, tėvų namui įrengti ir pan. R. B. būtų išleidęs dideles pinigų sumas, užuot pasirūpinęs nuosavo būsto įsigijimu. Taigi, R. B. pajamos buvo gerokai didesnės, nei jis įrodinėjo teismui ir buvo pakankamos žemės sklypui įsigyti ir gyvenamajam ginčo namui jame pastatyti.

9222.4.

93Apeliantas R. B. teigia, kad teismas nepagrįstai dalijo įmonių akcijas, nes vedybų sutarties 2.2 punktas, nustatantis, jog įmonė, ūkininko ūkis ir iš jų veiklos gaunamos pajamos, vaisiai, įmonės vertės padidėjimas yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu įregistruota įmonė ar ūkininko ūkis, nebuvo pripažintas negaliojančiu. Ieškovė su sutuoktiniu R. B. dalyvavo uždarosios akcinės bendrovės formos įmonės veikloje, todėl dalintiną turtą sudaro ne įmonė, kaip objektas, o akcijos, kurios yra vertybiniai popieriai. Ieškovė pareiškė reikalavimą padalinti būtent akcijas. Šalių vertybinių popierių teisinis režimas buvo nustatytas ne vedybų sutarties 2.2 p., bet 2.3 p., o šį teismas pripažino negaliojančiu. Dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Kietaviškių autocentras“ ir UAB „Vijusa Baltic“ akcijos ieškovei su R. B. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir jas padalino vienu iš įstatyme nustatytų būdų.

9422.5.

95Ieškovė dar 2017-09-27 ieškinyje pareiškė reikalavimą dalinti kilnojamuosius daiktus, nurodydama išsamų dalintinų daiktų sąrašą ir jų vertes. Atsakovai turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę tiek dėl jame nurodytų nedalintinų daiktų, tiek dėl dalintinų daiktų padalijimo būdo, tiek ginčyti daiktų vertes, tačiau procesiniuose dokumentuose apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais. R. B. nuomonė nebuvo nuosekli: iš pradžių bylos nagrinėjimo metu teigęs, kad viskas, kas yra name, priklauso tėvams, vėliau ją pakeitė, aiškindamas, kad tam tikri daiktai visgi yra ne tėvų, kad kai kurie priklauso jam, ieškovei ar jo įmonei, o apeliaciniame skunde nuomonė dar kartą pasikeitė. V. B. bylos nagrinėjimo metu buvo ne kartą klausiamas, kas name pirkta už jo, o kas už sūnaus pinigus, aiškiai nurodė, kad už jo pinigus buvo padaryta tik pamatai, sienos, langai, stogas, o tapetai klijuoti, interjeras (baldai, šviestuvai, buitiniai prietaisai ir kt). – ne už jo. Taigi, teismas pagrįstai sprendė, kad daiktai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovei ir R. B., o ne jo tėvams. R. B. ir V. B. apie tai, kad jiems konkretūs daiktai, neva, priklauso nuosavybės teise, nurodė tik apeliaciniame skunde. R. B. su V. B. bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių aplinkybę, kad nurodomus daiktus įsigijo būtent jie. R. B. duomenų apie jo nurodomų daiktų priklausymą taip pat nepateikė. Ieškovė konkrečiai nurodė, kokie daiktai yra įgyti santuokoje ir kaip jie turi būti padalinti. Dalintinų daiktų vertes nurodė tokias, kokios jai buvo žinomos, o dėl daiktų, kurių verčių nežinojo, rinko informaciją jai prieinamais būdais. R. B. nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl ieškovės nurodytos kainos turėtų būti mažinamos.

9622.6.

97Ieškovė sutinka su apelianto argumentais, kad teismas, apskaičiuodamas ieškovei priteistiną kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį, padarė aritmetinę klaidą. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine instancija, gali keistis priteisto turto apimtis, todėl vertė, o tokiu atveju teismas galutinę mokėtiną kompensaciją turėtų perskaičiuoti.

9822.7.

99R. B. skunde visiškai neargumentuoja, kodėl teismas įrodymus, sietinus su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, vertino netinkamai. Teismas ištyrė ir įvertino ne tik R. B. nurodytus įrodymus ir išklausė jį patį, bet išklausė ir ieškovę, šalių sūnų T. B., R. B. tėvus ir seserį V. A., R. B. draugą A. K., sūnaus T. mokytojas S. N. bei D. L., ieškovės seserį J. Š. bei draugę L. B.; įvertino kitus bylos įrodymus (nuotraukas, vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas, kitą ieškovę ir R. B. charakterizuojančią medžiagą). Teismas aiškinosi ir vertino ne tik sūnaus nuomonę, bet abiejų vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, kiekvieno iš tėvų gyvenimo sąlygas, įvertino, kad ieškovė dirba trumpiau už R. B. ir gali dirbti iš namų. Teismas išvadą, kad vaikų ryšys yra stipresnis su ieškove, padarė ne tik remdamasi rašytiniais įrodymais (vaiko teisių apsaugos specialistų, psichologų išvadų, nuotraukų ir kt.), bet ir ieškovės, R. B. bei kitų byloje apklaustų asmenų paaiškinimais/parodymais (R. B. neneigė, kad ieškovė vaikais rūpinasi nuo jų gimimo, vaikams skiria daug daugiau dėmesio, nei R. B., kad ieškovė dažniau su jais bendrauja; R. B. nurodė, kad tiek dėmesio skirti šeimai, kiek skyrė ieškovė negalėjo dėl savo verslo). Teismas aiškinosi, ar vaikams gyvenant su motina, pastaroji netrukdo vaikams matytis ir bendrauti su R. B., tačiau tokių aplinkybių nenustatė. Taigi, teismas iš įrodymų visumos padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad vaikų interesai bus geriau užtikrinti, nustačius jų gyvenamąją vietą su ieškove.

10022.8.

101Tenkinti reikalavimą priteisti apeliantui neturtinę žalą nebūtų pagrindo net ir tuo atveju, jei santuoka būtų nutraukta dėl ieškovės kaltės. R. B. nurodė aplinkybę, kad ieškovė jam, neva, buvo neištikima, tačiau šios aplinkybės nepagrindė. Akivaizdu, kad dėl 2010 m. buvusių sutuoktinių nesutarimų santuoka taip pat neiširo. Pats R. B. teismo posėdžio metu teigė, kad santuoka pradėjo „byrėti“ tik nuo 2016 m. spalio, o teismas nustatė, kad šalys faktiškai kartu nustojo gyventi 2017-02-01. R. B. reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą priešieškinyje grindė ir aplinkybe, kad ieškovė 2017-02-01 prieš jį smurtavo ir buvo nuteista. Visgi, šis R. B. išprovokuotas ir taip visame teismo procese akcentuojamas epizodas įvyko jau po to, kai šalių santuoka buvo faktiškai iširusi. R. B. nurodytų asmenų įtraukimas į bylą yra nulemtas ginčo ribų. Nors visi teisinį suinteresuotumą byloje turintys asmenys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, tačiau jos atskleisti kitiems asmenims negali, o byloje nėra ir jokių duomenų, kad ji būtų buvusi paviešinta.

10223.

103Atsakovas R. B. atsiliepimu teismo prašo atmesti ieškovės I. B. apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10423.1.

105Vedybų sutarties 2.3 punktas yra aiškus, tikslus ir be dviprasmybių, o jo formuluotė yra aiški sutarties šalims bei buvo aiški vedybų sutarties sudarymo metu. Šis punktas gali būti aiškinamas tik kaip punktas, kuris apibrėžia turto, įgyto nuo santuokos sudarymo iki santuokos pasibaigimo, teisinį režimą. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl vedybų sutarties 2.3 punkto neva neaiškumo buvo iškeltas tik baigiamųjų kalbų metu, teismas šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu netyrė ir neturėjo galimybės ištirti. Akivaizdu, kad sprendimo motyvuojama dalis negali būti papildyta ieškovės nurodomomis aplinkybėmis dėl vedybų sutarties 2.3 punkto neaiškumo ar dviprasmiškumo. Ieškovės nurodomas 3.108 straipsnio 2 dalies pagrindas vedybų sutartį pripažinti negaliojančia yra nepagrįstas, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o vedybų sutarties pripažinimas negaliojančia, nes iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki, neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų teisės principų. Iš vedybų sutarties sąlygų matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pasirinko ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, bet kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės turto režimą (vedybų sutarties 2.1-2.10 punktai, CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl siekiant pripažinti vedybų sutarties 2.3 punktą negaliojančiu negali būti remiamasi CK 3.108 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Vedybų sutartis sudaryta notariškai, o vedybų sutartį tvirtinusi notarė D. M. U. savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prieš sudarant vedybų sutartis, šalims išaiškinamos sutarties nuostatos, jų teisinė esmė ir praktinės pasekmės.

10623.2.

107Atsakovas R. B., kurį ieškovė nurodo kaip nekilnojamojo turto ( - ), tikrąjį pirkėją kartu su ieškove, patvirtino, kad nesudarė pirkimo-pardavimo sutarčių dėl šio turto įsigijimo, t. y. nesiekė įsigyti ir neįsigijo nekilnojamojo turto. Atsakovas neturėjo pakankamų lėšų tokiam turtui įsigyti. Tikslaus atsakovo pajamų dydžio ieškovė negalėjo nurodyti. Atsakovų V. B. bei R. B. nekilnojamojo turto įsigijimo faktai yra registruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, todėl jų nuosavybės teisė į šį turtą yra preziumuojama bei jie yra atleidžiami nuo pareigos įrodyti nuosavybės teisės atsiradimo aplinkybes. Ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji turėjo finansinę galimybę įsigyti nekilnojamąjį turtą, kurį įsigijo atsakovai V. B. ir R. B. bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė ir atsakovas faktiškai atliko veiksmus šiems sandoriams sudaryti. Ieškovė nurodė, kad nedalyvavo nei ikisutartiniuose santykiuose dėl nekilnojamojo turto objektų įsigijimo, nei šių sandorių sudaryme. Ieškovė patvirtino, kad jos visa neva turima informacija apie objektų įsigijimą yra iš atsakovo, tačiau atsakovas ieškovės nurodytas aplinkybes paneigė bylos nagrinėjimo metu.

10823.3.

109Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė argumentus, kad nekilnojamasis turtas ( - ), nėra dalintinas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovų V. B. ir R. B. apeliaciniame skunde nurodyti patvirtina, kad teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta ieškovės ir atsakovo nuosavybė į nurodytą žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, yra naikintina kaip visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms bei teisės principams. Visgi atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovė nurodo žemės sklypo ir gyvenamojo namo padalijimą priteisiant šį turtą ieškovei, o atsakovui 49 032,50 Eur kompensaciją, tačiau ieškovė nepaaiškina, kaip galėtų sumokėti jos pačios nurodytą kompensacijos dydį. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė reikalavimą vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, todėl ieškovės motyvai dėl namo padalinimo ir jo padalinimo būdo siekiant užtikrinti vaikų gyvenimą šiame name, nėra reikšmingi.

11023.4.

111Ieškovės pateikti argumentai dėl piniginių lėšų padalinimo yra nepagrįsti. Vadovaujantis vedybų sutartimi, bet koks nekilnojamasis ir kilnojamasi turtas, piniginės lėšos, esančios šalių vardu atidarytose banko sąskaitose, indėliai ir kitas turtas, lieka jį įgijusios šalies asmeninė nuosavybė.

11223.5.

113Teismas sprendimu pripažino negaliojančia tik vedybų sutarties 2.3 punktą, tačiau vedybų sutarties 2.2 punktą paliko galioti. Būtent vedybų sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad „Sutuoktiniai šia Sutartimi nustato, kad įmonė, ūkio ūkis ir iš jų veiklos gaunamos pajamos, vaisiai, įmonės vertės padidėjimas yra to Sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu įregistruota įmonė ar ūkis“. Taigi, palikus galioti vedybų sutarties 2.2 punktą teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo dalinti UAB „Vijusta Baltic“ ir UAB „Kietaviškių auto-centras“ akcijų, t. y. akcijos turėjo būti paliekamos to sutuoktinio nuosavybėn, kurio vardu yra registruota įmonė (akcijos), nepriteisiant jokių kompensacijų kitam sutuoktiniui, bei neturėjo teisinio pagrindo dalinti UAB „Vijusta Baltic“ dividendus.

11423.6.

115Ieškovės reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo pagrįsti pačios ieškovės, o ne vaikų interesais, todėl tokie reikalavimai negali būti tenkinami. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir bendravimo tvarka turi užtikrinti, kad su tuo tėvu, su kuriuo nenustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, bus galimybė vaikams palaikyti artimą tarpusavio ryšį. Taip pat T. B. apklausos metu nurodė, kad norėtų gyventi su abiem tėvais, o tai reiškia, kad jam svarbu vienodai laiko praleisti su abiem tėvais nepriklausant nuo to, su kuriuo būtų nustatyta gyvenamoji vieta. Ieškovės nurodoma bendravimo su vaikais tvarka neužtikrina tėvų galimybės lygiomis dalimis dalyvauti vaikų auklėjime.

11623.7.

117Ieškovė, teikdama reikalavimus dėl didesnio išlaikymo vaikams dydžio nei minimalus, nepagrindė tokių savo reikalavimų pagrįstumo. Prašomas nustatyti išlaikymo vaikams dydis neatitinka atsakovo pajamų – 790 Eur. Tenkinus ieškovės reikalavimą kiekvieno vaiko išlaikymui priteisti po 320 Eur, atsakovui liktų tik 150 Eur pajamų savo poreikiams patenkinti. Ieškovė neįrodė savo teiginių apie atsakovo galimai turimas didesnes pajamas. Atsakovo pajamos labai neženkliai skiriasi nuo ieškovės ir nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Iki skyrybų pradžios ieškovės gaunamos mėnesio pajamos buvo 1 249,44 Eur ir tik prieš ieškinio padavimą dėl santuokos nutraukimo ieškovė, būdama savo pačios darbdave, dirbtinai sumažino darbo užmokestį imituodama savo prastesnę finansinę padėtį. Ieškovės nurodytą išlaidų vaikų išlaikymui detalizavimą atsakovas nurodė kaip nepagrįstą ir abstraktų, neatspindintį realaus išlaikymo dydžio vaikams. Kartu su prašymu priskirti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, jis prašė priteisti iš ieškovės 190 Eur išlaikymo dydį kiekvienam vaikui, todėl būtent šį išlaikymo dydį atsakovas laiko proporcingu ir pakankamu vaikų poreikiams patenkinti.

11823.8.

119Ieškovė, ginčydama sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, subjektyviai nurodė tenkintų reikalavimų procentinę dalį, jos visiškai neatitinka realybės. Ieškovė nurodė, kad ji patyrė 6 654,68 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, tačiau toks išlaidų dydis nėra nei protingas nei adekvatus vertinant ginčo objektą.

12024.

121Atsakovas R. B. atsiliepimu teismo prašo tenkinti atsakovų V. B. ir R. B. apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12224.1.

123Atsakovų nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį ( - ), bei į žemės sklypą patvirtina žemės sklypo įsigijimą patvirtinanti pirkimo-pardavimo sutartis ir deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. R. B. nedisponavo lėšomis, kurios reikalingos žemės sklypo įsigijimui ir gyvenamojo namo statyboms. Ieškovei visą laiką buvo žinoma, kad šis nekilnojamasis turtas priklauso atsakovams, tačiau, nepaisant to, sutiko gyvenimą kurti jame bei gaunamas lėšas investuoti į verslą ir pramogas, o ne į nuosavo būsto įsigijimą. Atsakovai gyveno taupiai ir sau neleisdavo jokių pramogų ar kelionių. Nors teismas pažymėjo, kad atsakovai neįrodė, kad būtų turėję pakankamai finansinių išteklių žemės sklypo įsigijimui, tačiau jie tokius duomenis pateikė, tačiau teismas šių duomenų nevertino. Atsakovų nuosavybės teisė registruota VĮ Registrų centre, todėl jų nuosavybės teisė preziumuojama. Ieškovė neįrodinėjo paslėpto žemės sklypo įsigijimo sandorio sudarymo aplinkybių ir tokio sandorio elementų bei pati pažymėjo, kad nedalyvavo tokio sandorio sudaryme nei ikisutartiniuose santykiuose prieš žemės sklypo įsigijimą. Teismas nevertino, kad ieškovės nurodytas prielaidas atsakovas R. B. paneigė. R. B. taip pat niekada nevedė derybų su žemės sklypo pardavėjais dėl jo įsigijimo bei neorganizavo gyvenamojo namo statybų. Liudytojas G. B., teikdamas paaiškinimus patvirtino, kad mokėjimus už statybos darbus ir medžiagas atliko V. B., o R. B. ar ieškovė nebuvo nei gyvenamojo namo projekto, nei statybos darbų vykdymo užsakovai.

12424.2.

125Nors atsakovai apeliaciniame skunde, skirtingai nei R. B., apeliaciniame skunde nenurodo, kad jiems nuosavybės teise priklauso Šaldiklis Bosch (1 vnt., 344 Eur už vnt.) ir džiovinimo mašina Siemens, tačiau šių daiktų įsigijimui pinigų davė atsakovai, todėl šie daiktai priskirtini atsakovų nuosavybėn bei šis turtas negali būti dalinamas kaip santuokoje įgytas turtas.

12625.

127Atsakovai V. B. ir R. B. atsiliepimu teismo prašo atmesti ieškovės I. B. apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12825.1.

129Apeliacinis skundas, kuriuo ginčijama sprendimo dalis, motyvuojanti vedybų sutarties 2.3 punkto negaliojimą, taip pat laikytinas nepagrįstu. Ieškovė prašo papildyti teismo sprendimą motyvais, kuriuos teismas vertino kaip neįrodytais bei nepagrindžiančiais šios teismo sprendimo dalies.

13025.2.

131Ieškovė savo teiginius, kad nekilnojamąjį turtą ( - ), galimai turėjo suinteresuotumą įsigyti atsakovas R. B. dėl patalpų galimo pritaikymo serviso verslo įkūrimui ir vystymui, grindžia prielaidomis. Pati ieškovė nurodė, kad nekilnojamojo turto įsigijime nedalyvavo, o apie neva atsakovo įsigytą nekilnojamąjį turtą žinojo tik iš paties atsakovo pasakojimų. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovas R. B. ar ieškovė turėjo galimybę įsigyti šį nekilnojamąjį turtą. Visos sutartys yra notariškai patvirtintos, yra gauti notarų atsiliepimai paneigiantys tokius ieškovės teiginius. Ieškovė nurodė, kad iš esmės valios įsigyti šį nekilnojamąjį turtą neturėjo ir tik neva buvo įsitikinusi, kad tokią valią turėjo jos sutuoktinis atsakovas. Atsakovui patvirtinus, kad jis neturėjo nei valios, nei finansinių galimybių įsigyti nekilnojamąjį turtą, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą.

13225.3.

133Atsakovai apeliaciniu skundu ginčijo teismo sprendimo dalį dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio ( - ), pripažinimo dalintinu sutuoktinių įgytu turtu. Atsižvelgiant į tai, nėra tikslinga atsakovams pasisakyti dėl šio turto atidalijimo būdo.

13425.4.

135Sprendžiant dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų reikalavimų padalinti atsakovo ir ieškovės pinigines lėšas, turėtų būti vadovaujamasi vedybų sutarties 2.3 punktu. Atsakovų vertinimu, nėra teisinio pagrindo vedybų sutarties 2.3 punktą pripažinti negaliojančiu.

13625.5.

137UAB „Vijusta baltic“ dividendų padalijimo klausimas turi būti sprendžiamas vedybų sutarties 2.2 punkte nurodytu reguliavimu, kuris sprendimu nebuvo pripažintas negaliojančiu bei jo galiojimo neginčijo nei ieškovė, nei atsakovas.

13825.6.

139Atsakovai nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta bendravimo su vaikais tvarka, nes siūloma tvarka neatitinka vaikų intereso palaikyti ryšį su abiem tėvais.

14025.7.

141Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra nei protingos, nei pagrįstos byloje dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Taip pat ieškovė netinkamai vertino reikalavimų tenkinimo apimtis.

14226.

143Atsakovai V. B. ir R. B. atsiliepimu teismo prašo tenkinti atsakovo R. B. apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14426.1.

145Santuoka turėtų būti nutraukiama dėl ieškovės kaltės, nes būtent jos nelojalumas sutuoktiniui buvo nustatytas baudžiamuoju nuosprendžiu. Atsakovas neturėjo problemų su alkoholiu bei jam nėra pasireiškę pykčio priepuoliai ar emocijų nevaldymo atvejai. Kita vertus, atsakovas turėjo pagrįstų įtarimų apie ieškovės neištikimybę. Taip pat ieškovė būdama santuokoje nerodė pastangų išsaugoti šeimą, buvo konfliktiška ir nesugyvenama.

14626.2.

147Sprendime nurodyti vedybų sutarties 2.3 punkto negaliojimo pagrindai nelaikytini pakankamais. Ieškovei buvo puikiai žinomos ir suprantamos vedybų sutarties sąlygos ir pasekmės ir ieškovė savo iniciatyva ir net reikalavimu sutiko sudaryti vedybų sutartį.

14826.3.

149Atsakovai savo apeliaciniame skunde išsamiai pasisakė dėl pagrindo panaikinti sprendimo dalį dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio ( - ).

15026.4.

151Dėl apeliaciniame skunde nurodytos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaikais nustatymo tvarkos atsakovai palaiko atsakovo išreikštus reikalavimus. Apie artimą vaikų santykį su atsakovu teismo posėdžio metu patvirtino atsakovė R. B. ir liudytojas A. K.. Atsakovo prašomas išlaikymo dydis vaikams yra minimalus.

15226.5.

153Dėl kilnojamojo turto pripažinimo santuokoje įgytu bendru sutuoktinių turtu ir jo padalijimo, atsakovai pritaria, kad atsakovų nuosavybėn priskirtinas šis turtas: indukcinė kaitlentė Bosch (įmontuojama) (400 Eur vertės); orkaitė Bosch (įmontuojama) (320 Eur vertės); indaplovė Bosch (įmontuojama) (400 Eur vertės); valgomasis stalas (530 Eur vertės); valgomojo kėdės (6 vnt.) (360 Eur vertės); svetainės komoda (520 Eur vertės); įmontuojamas šaldytuvas su šaldikliu Elektrolux (550) Eur vertės; šaldiklis Bosch (1 vnt., 344 Eur už vnt.); džiovinimo mašina Siemens. Atsakovai apeliaciniame skunde nenurodė, kad šaldiklis Bosch (1 vnt., 344 Eur už vnt.) ir džiovinimo mašina Siemens priskirtina atsakovų nuosavybėn, tačiau pritaria, kad šie daiktai priskirtini atsakovų nuosavybėn, nes būtent jie skyrė pinigų šių daiktų įsigijimui. Iš esmės teismas netinkami ne tik paskirstė kilnojamąjį turtą, bet ir nevertino jo tikrosios vertės.

154IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

15527.

156Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

15728.

158Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nutraukė ieškovės I. B. ir atsakovo R. B. 2005-06-03 sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius turtinius ir neturtiniu klausimus. Visos ginčo šalys su teismo sprendimu atitinkamose dalyse nesutinka ir prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą pakeisti pagal apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako toliau.

159Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo

16029.

161Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005-06-03 sudaryta ieškovės I. B. ir atsakovo R. B. santuoka, kuri įregistruota Elektrėnų savivaldybės civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 47 (t. I, b.l. 6). Byloje nėra ginčo, kad šalių santuoka faktiškai iširo, šeimos išsaugoti galimybės nėra, tačiau šalys nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Ieškovė teigia, kad atsakovas per mažai laiko skyrė šeimai, jai trūko atsakovo moralinės paramos, pagarbos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, buvo agresyvus, neištikimas, savo ruožtu atsakovas teigia, kad ieškovė buvo sunkiai sugyvenamo charakterio, smurtavo prieš atsakovą, dėl to buvo nuteista, taip pat buvo neištikima, nesirūpino vaikais.

16230.

163Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ginčo šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

16431.

165Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo esant atitinkamoms faktinėms aplinkybėms yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Be to, tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

16632.

167Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, kai tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad šalys nuolat konfliktavo ir kaltino viena kitą santuokinių pareigų nevykdymu, tačiau nesiėmė pakankamų priemonių situacijai pakeisti ir šeimai išsaugoti. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių tik vieno iš sutuoktinių esminį ir nuolatinį santuokinių pareigų nevykdymą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad 2017-06-16 ieškovės atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-239/2017, kuriuo ieškovė pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad 2017-02-01 sukėlė atsakovui fizinį skausmą mažamečio vaiko (T. B.) akivaizdoje (t. II, 144-150), nesudaro pagrindo, remiantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, konstatuoti tik ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, nes iš bylos medžiagos akivaizdu, kad šis konfliktas buvo nulemtas ilgalaikio šalių nesugebėjimo darniai gyventi šeimoje, prieš tai buvusio ne vieno konflikto ir įvyko jau prasidėjus skyrybų procesui, t. y. tuomet, kai šalių santuoka buvo faktiškai iširusi, vadinasi nebuvo lemiamas faktorius šalių sprendimui nutraukti santuoką.

168Dėl neturtinės žalos priteisimo

16933.

170Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu.

17134.

172Nagrinėjamoje byloje nenustačius sutuoktinio kaltės ir santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestini atsakovo R. B. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu be pagrindo atsakovui nepriteisė neturtinės žalos. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad buvo netinkamai disponuota byloje esančiais duomenimis apie atsakovo R. B. sveikatos būklę. Kadangi su tuo susijusi UAB „Neuromeda“ pažyma su priedais buvo vienas iš įrodymų, ieškovės naudotas sutuoktinio kaltei dėl santuokos nutraukimo įrodyti, jis pagrįstai teismo prijungtas prie bylos medžiagos, tačiau su juo neleista susipažinti asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (t. VII, b.l. 55-61). Tai tai pat paneigia atsakovo teisę reikaluti neturtinės žalos atlyginimo.

173Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

17435.

175Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė I. B. ir atsakovas R. B. santuokuoje 2005-10-31 susilaukė sūnaus T. B., o 2015-07-06 dukters S. B. (t. I, b.l. 7-8). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatė su ieškovę. Atsakovas su tuo nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo teismo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, kadangi, pasak atsakovo, ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais ir daro jiems žalą, vaikai yra išreiškę norą gyventi su atsakovu. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

17636.

177Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

17837.

179Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo šalių vaikai su abiem tėvais jaučiasi pakankamai saugiai, ramiai, yra emociškai prie jų prisirišę, ryšys tarp jų tvirtas, grįstas pasitikėjimu. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad ieškovė esmingai formuotų neigiamą vaikų požiūrį į tėvą, kad būtų kokių nors jos asmenybės bruožų, dėl kurių vaikų gyvenimas su motina būtų negalimas, o atsakovo nurodytas ieškovės nesurūpinimas vaikais, grėsmės kėlimas vaikų interesams, byloje neįrodytas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė yra rūpestinga mama (t. I, b.l. 128, 131, t. III, b.l. 53, 58-59, 128). Abu tėvai dirba ir gali užtikrinti geras vaikams gyvenimo sąlygas, tačiau ieškovė, priešingai nei atsakovas, gali vaikams skirti daugiau laisvo laiko, be to, vaikams (ypač dukrai), įvertinus jų amžių, vis dar būtinas didesnis mamos dėmesys. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu būtent šalių tarpusavio konfliktiniai santykiai kelia vaikams padidintą emocinę įtampą, o tai neigiamai įtakoja vaikų elgesį ir požiūriui į abu tėvus, todėl šalys perspektyvoje privalo dėti pastangas sureguliuoti savo tarpusavio santykius. Tai matyti ir iš byloje esančių Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenų bei kitų įrodymų (t. I, b.l. 106-107, t. II, b.l. 123-125, t. III, b.l. 180-181, t. X, b.l. 29, 140-141). Kadangi bylos duomenis patvirtina, kad ieškovė gali sudaryti tinkamas sąlygas saugiam ir sveikam vaikų augimui, dirbti iš namų ir taip skirti vaikams daugiau laiko, atidžiau pasirūpinti jų poreikiais, atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog vaikų interesus labiau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu.

180Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

18138.

182Ieškovė apeliaciniu skundu iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, motyvuojant tuo, kad jos pagrindu vaikai daugiau laiko praleis su atsakovu, tvarka nesuderinama su vaikų dienotvarke, yra nekonkreti ir neužkerta kelio šalių konfliktams. Teisėjų kolegija su tuo sutinka dalinai.

18339.

184CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek tėvų, tiek vaiko atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

18540.

186Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir iš dalies sutikdama su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, atitinkamai pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kad ji atitiktų vaikų teisę vienodomis sąlygomis, atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę, bendrauti su savo tėvais, taip pat kad tvarka būtų aiški ir užkirstų kelią galimiems šalių konfliktams ateityje:

18740.1.

188„R. B. turi teisę kas antrą savaitgalį paimti vaikus į savo gyvenamąją vietą. Vaikai savaitgaliui paimami nuo penktadienio, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant nuo 17 val. ir pristatomi į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val. arba į ugdymo įstaigą pirmadienį prieš prasidedant užsiėmimams. Pirmą kartą R. B. su vaikais bendrauja antrą savaitgalį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. R. B. taip pat turi teisę paimti vaikus kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį. Tokiu atveju vaikai paimami pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant nuo 17 val. ir pristatomi į gyvenamąją vietą iki 20 val. R. B. vaikų paimti negali tomis dienomis, kai jie dėl švenčių ar gimtadienių dienų, kurias jie pagal rotacijos principą turi praleisti su motina, turi būti su ja, nebent tėvai susitartų kitaip.

18940.2.

190R. B. turi teisę vieną kartą per metus su vaikais praleisti savo atostogas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurios truktų ištisai iki 28 dienų. Apie numatomas atostogas jis turi informuoti I. B. ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, taip pat turi nurodyti tikslų planuojamų su vaikais praleisti atostogų dienų skaičių. Atostogos gali būti skaidomos ir dalimis. Abiejų tėvų atostogos negali būti planuojamos švenčių ar gimtadienių dienomis, kurias vaikai pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su kitu iš tėvų, nebent tėvai susitartų kitaip.

19140.3.

192Šventes vaikai leis su mama ir tėvu rotacijos principu:

19340.3.1.

194Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos (nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 21 val.): 2019 m. – su tėvu, 2020 m. – su mama ir t.t.;

19540.3.2.

196Naujieji metai (išvakarės nuo 17 val. iki sausio 1 d. 21 val. 2019 m. – su mama ir t.t.;

19740.3.3.

198Šv. Velykos – (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės antros dienos 21 val.): 2019 m. – su mama, 2020 m. – tėvu ir t.t.;

19940.3.4.

200Darbo diena (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2019 m. – su tėvu, 2020 m. – su mama ir t.t.;

20140.3.5.

202Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2019 m. – su mama, 2020 m. – su tėvu ir t.t.;

20340.3.6.

204Žolinė (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2019 m. – su tėvu, 2020 m. – su mama ir t.t.;

20540.3.7.

206Mamos I. B. gimimo diena bei Motinos dieną vaikai bus su mama, o tėvo R. B. gimimo diena bei Tėvo dieną vaikas bus su tėvu.

20740.3.8.

208Vaikų gimtadienius – tikrą gimimo dieną tėvai praleidžia su jais rotacijos principu: 2019 m. – su mama, 2020 m. – su tėvu ir t.t.

20940.4.

210Bendravimas su vaikais abiejų tėvų turi būti derinamas su vaikų ugdymo grafiku, poilsio režimu.

21140.5.

212Vaikams lankant mokyklą ir (ar) kitą ugdymo įstaigą R. B. turi teisę su jais praleisti pusę pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų. Apie numatomą praleisti konkretų laikotarpį R. B. įsipareigoja informuoti I. B. ne vėliau kaip likus savaitei iki vaikų atostogų pradžios.

21340.6.

214R. B. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), atsižvelgiant į vaikų norus, poreikius ir interesus.

21540.7.

216Nukrypti nuo nustatyto grafiko galima abiejų tėvų susitarimu.“.

21741.

218Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje turi būti numatyta jos teisė praleisti atitinkamas atostogas su vaikais, yra nepagrįsti, nes ši tvarka nustatoma tik atsakovo R. B. atžvilgiu, ji nepanaikina ieškovės teisės bendrauti su vaikais ir atitinkamai planuoti tokį bendravimą atsižvelgiant į teismo nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo įpareigojimu sudertinti su ieškove konkrečius bendravimo su vaikais klausimus, taip pat nepagrįsti, nes ribotų atsakovo teisę bendrauti su vaikais. Galiausiai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos įgyvendinimą labai apsunkina į ją įtraukta sąlyga, kuria numatomas vaikų dalyvavimas tėvų artimųjų giminaičių gimtadiniuose ir reikalavimas bendravimą derinti su šiais gimtadieniais, todėl ši sąlyga naikintina.

21942.

220Teisėjų kolegija pažymi, kad ateityje, esant pagrindui, priklausomai nuo abiejų šalių santykio su vaikais, vaikų poreikių bei kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, šalys gali inicijuoti bendravimo tvarkos pakeitimą. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

221Dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo

22243.

223Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nepilnamečiams vaikams iš atsakovo R. B. priteistas išlaikymas po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė teigia, kad vaikų poreikiams patenkinti reikia skirti didesnę sumą nei nustatė pirmosios insancijos teismas (550 Eur, o ne 380 Eur kiekvienam vaikui), o atsakovas gali mokėti kiekvienam vaikui po 320 Eur išlaikymą kiekvieną mėnesį, nes jo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės. Teisėjų kolegija tokius ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

22444.

225Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai. Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

22645.

227Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ginčo šalių turtinę padėtį, taip pat vaikų poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais teismų praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės nurodyta 550 Eur suma, reikalinga kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti, nebuvo ieškovės pagrįsta jokia kasdienių vaikų poreikių detalizacija ir įrodymais, o iš esmės buvo grindžiama tik atsakovo geresne turtine padėtimi (t. VIII, b.l. 212-213), kuri savaime nesudaro pagrindo iš atsakovo priteisti didesnį išlaikymą nei būtina vaikams. Bylos duomenimis ginčo šalių vaikai yra sveiki ir jų poreikiai nėra didesni nei įprastai tokio amžiaus vaikų. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog, siekiant patenkinti būtinuosius ginčo šalių vaikų poreikius, kiekvienam iš jų reikia skirti 380 Eur sumą per mėnesį, kurią ginčo šalys turi dengti lygiomis dalimis, netinkamai įvertino visus šiam klausimui išspręsti reikšmingus aspektus.

22846.

229Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaikų kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaikų poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Be to, pastebėtina, kad teismo sprendimu yra priteisiama tik minimali būtina suma vaikų išlaikymui. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas myli vaikus ir visokeriopai jais rūpinasi todėl neabejotina, kad jis gera valia prisidės prie papildomo jų išlaikymo. Priteisus didesnę išlaikymo, kurią valdys ieškovė, sumą būtų apsunkuntas tėvo bendravimas su vaikais ir galimybė jam pačiam juos išlaikyti.

230Dėl vedybų sutarties

23147.

232Atsakovas R. B. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime pateiktu ieškovės ir atsakovo 2014-12-18 sudarytos vedybų sutarties vertinimu (t. I, b.l. 90-93). Šalys vedybų sutartimi susitarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyium. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus, skundžiamu sprendimu pripažino negaliojančiu vedybų sutarties 2.3. punktą, kuriame pasakyta, kad: Sutuoktiniai šia Sutartimi nustato, kad bet koks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės vienos iš Šalių, bet kokiu būdu įgytas Šalims gyvenant susituokus, yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Asmenine sutuoktinio nuosavybe tampa taip pat ir to sutuoktinio pajamos iš veiklos ir jo asmeninijo turto, draudimo išmokos, pensijos ir bet kokios kitos pajamos, lėšos banko sąskaitose, atidarytos to sutuoktinio vardu, santaupos, taip pat vertybiniai popieriai, gautos dovanos ir bet koks kitas šiame punkte nenurodytas turtas kadangi, teismo vertinimu, šis punktas iš esmės yra ydingas ir prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms asmeninės nuosavybės įgijimo būdus, nes tokio asmeninės nuosavybės įgijimo būdo galiojantis įstatymas nenumato, jis taip pat prieštarauja ir kitoms imperatyvioms įstatymų normoms, kadangi keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą, taip pat pažeidžia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą, kadangi ši sąlyga suteikia galimybę vienai iš šalių nesąžiningai įgyti asmeninėn nuosavybėn bendros jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą. Tačiau, atskirai nepasisakydamas, pirmosios instancijos teismas paliko galioti likusią sutarties dalį, tame tarpe sutarties 2.2. punktą, kuriame pasakyta, kad: Sutuoktiniai šia Sutartimi nustato, kad įmonė, ūkininko ūkis ir iš jų veiklos gaunamos pajamos, vaisiai, įmonės vertės padidėjimas yra to Sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu įregistruota įmonė ar ūkininko ūkis.

23348.

234Atsakovo teigimu, ieškovė vedybų sutartį sudarė laisva valia, žinodama jos teisines pasekmes ir su jomis sutikdama, atsakovui nedarant ieškovei jokio spaudimo, o sutartis imperatyvių teisės normų nepažeidžia. Ieškovė, savo ruožtu, apeliaciniu skundu, nors neginčija šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, bet prašo teismo ją papildyti skunde nurodytais motyvais dėl sutarties neteisėtumo, nes, jos vertinimu, teismo motyvacija nepakankama.

23549.

236Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154-6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklės (CK 6.162-6.188, 6.193-6.195 straipsniai), sutarčių formos ir turinio reikalavimai (CK 6.192, 6.196-6.199 straipsniai), bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.78-1.96 straipsniai), sutarčių pabaigos nuostatos (CK 6.217-6.228 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta CK trečiojoje knygoje. Vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas pagrindinis sutarčių teisės principas – sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas vedybų sutarties atveju pasireiškia ne vien tik tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, bet ir šia sutartimi nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Minėta, kad vedybų sutartis yra susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų (CK 3.101 straipsnis). Taigi vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Be to, vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, kaip pvz., susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 straipsnis). Įstatymų leidėjas įstatyme įtvirtino galimybę bei nustatė sąlygas, kurioms esant, vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia. Nustatyta, kad vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia, jeigu yra CK 3.105 straipsnyje išvardyti vedybų sutarties sąlygų negaliojimo pagrindai arba nustatomi CK pirmojoje knygoje nurodyti sandorių negaliojimo pagrindai (CK 3.108 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 3.108 straipsnio 2 dalyje nurodytas dar vienas specialus vedybų sutarties ar jos dalies negaliojimo pagrindas: negalioja vedybų sutartis, kuri iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki. CK 3.105 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatyti vedybų sutarties sąlygų negaliojimo pagrindai – turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinio režimo keitimas (CK 3.88, 3.89 straipsniai) ir CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo pažeidimas – gali būti taikomi tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013).

23750.

238Iš pirmosios instancijos teismo vertintos ieškovės ir atsakovo 2014-12-18 sudarytos vedybų sutarties sąlygų matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pasirinko kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės turto teisinį režimą, sutarties sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, ir priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nes, kaip nurodyta aukščiau, įstatymas leidžia sudaryti tokio turinio sutartį, kuria susitariama, kad turtas turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o būtent dėl to ir susitarė šalys. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, apart savo paaiškinimus, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad vedybų sutartis iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių (šiuo atveju ieškovei) yra labai nepalanki, kad ieškovė sutartį sudarė dėl didelio atsakovo spaudimo (CPK 178 straipsnis). Vedybų sutartis buvo sudaryta notarine forma notaro akivaizdoje, todėl nėra pagrindo abejoti, ar ieškovė iš tikrųjų negalėjo suprasti, kokio turinio susitarimą ji pasirašo. Aplinkybės, susijusios su ieškovės antru nėštumu, brolio mirtimi, vedybų sutarties sudarymu dešimtais santuokos metais, pačios savaime, nesant įrodymų apie atsakovo darytą psichologinį spaudimą, vedybų sutarties turiniui atitinkant įstatymo reikalavimus, nesudaro pagrindo pripažinti vedybų sutartį negaliojančia. Atsižvelgiant į ieškovės amžių, išsilavinimą, profesinę patirtį, aiškų vedybų sutarties tekstą, manytina, kad ieškovė laisva valia sudarė vedybų sutartį ir sudarydama šią sutartį suprato jos pasekmes. Vedybų sutartis nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo ir nėra ieškovei išimtinai nepalanki, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia.

23951.

240Kaip matyti iš bylos medžiagos abi šalys yra verslininkai, savo vardu valdantys įmones. I. B. priklauso UAB „Vijusa baltic“, R. B. - UAB „Kietaviškių autocentras“. Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, išskyrus žemės sklypą ( - ), kurio vertė 4180 Eur, šalys neturėjo, todėl laikyti, kad vedybų sutartis pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių (šiuo atveju ieškovei) yra labai nepalanki, kad ieškovė sutartį sudarė dėl didelio atsakovo spaudimo, nėra pagrindo.

241Dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - )

24252.

243Atsakovai R. B., V. B. ir R. B. apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino negaliojančia A. L. ir E. L. bei V. B. ir R. B. vardu 2012-06-25 sudarytos pirkimo pardavimo sutarties Nr. 547 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjai yra V. B. ir R. B., o pirkėjais pripažino ieškovę ir atsakovą R. B., taip pat pripažino negaliojančia gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 dalį, kurioje nurodyta, kad statytojas yra V. B., statytojais pripažįstant atsakovą R. B. ir ieškovę (t. IV, b.l. 12-24), bei padalino lygiomis dalimis ir po ½ dalį priteisė ieškovei ir atsakovui R. B. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 13.786 Eur, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 84.279 Eur, esančius adresu ( - ). Atsakovai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad ieškovė ir atsakovas R. B. neturėjo ketinimų ir lėšų įsigyti nurodytą žemės sklypą ir jame pastatyti gyvenamąjį namą, tai padarė atsakovo R. B. tėvai atsakovai V. B. ir R. B., kurie tik leido ieškovei ir atsakovui gyventi name, išlikdami teisėtais turto savininkais. Dėl to, atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš dalies pripažinti negaliojančiais ginčijamus sandorius ir ginčo turto savininkais pripažinti ieškovės ir atsakovo R. B.. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovų vertinimu nesutinka.

24453.

245CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2016-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandorio ydingumas gali pasireikšti dėl sandorio šalių valios, objekto, subjekto ir kt., todėl apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2011-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2014-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014).

24654.

247Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šiuos teismų praktikoje apsimestiniam sandoriui nustatyti suformuotus reikalavimus ir byloje pateiktus įrodymus vertino būtent šių reikalavimų aspektu. Teismas vertino sandorio apsimestinumui dėl sandorio šalies nustatyti svarbias aplinkybes, t. y. kas ir kieno lėšomis atsiskaitė už įgytą ginčo turtą, kas juo naudojosi, rūpinosi ir prižiūrėjo. Byloje nėra ginčo, kad aukščiau nurodyto žemės sklypo įsigijimas ir gyvenamojo namo jame pastatymas bei įrengimas kainavo apie 420.000 Lt. Iš byloje esančių ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų – fotonuotraukų, namo statybos darbų ir medžiagų apskaitos suvestinės, projektų, susirašinėjimo su tiekėjais, sąskaitų, užsakymų, ieškovės nuoseklių ir detalių paaiškinimų apie žemės sklypo įsigijimą ir namo statybą matyti (t. II, b.l. 154-186, t. III, b.l. 4-31, 36-49), kad žemės sklypą įsigijimo ir gyvenamojo namo statybą jame organizavo, prižiūrėjo ir apmokėjo atsakovas R. B. su ieškove, o ne jo tėvai, atsakovai V. B. ir R. B.. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad per laikotarpį nuo 1994 iki 2015 metų atsakovai V. B. ir R. B. gavo apie 400.000 Lt pajamų (t. VII, b.l. 31-50, 149-156, 172-172, t. VIII, 48-49, 160-189, t. IX, b.l. 81-85) bei be aukščiau nurodyto turto dar anksčiau įsigijo kito nekilnojamojo turto (du žemės sklypus ir statinius) už 46.800 Lt (t. VIII, b.l. 67-84). Kitų įrodymų, kad šie atsakovai turėjo dar kažkokių papildomų pajamų, kurias galėjo investuoti į žemės sklypo įsigyjimą ir gyvenamojo namo statybą, byloje nėra. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sunkiai tikėtina, jog atsakovai skyrė nurodyto ginčo turto sukūrimui visas savo pajamas, net nepasilikdami sau lėšų pragyvenimui. Šiuo atveju reikšminga ir ta aplinkybė, kad atsakovai, priešingai nei ieškovė, nepateikė jokių įrodymų, jog patys vykdė namo statybą, o name taip ir neapsigyveno, be to, namas buvo pastatytas ir pritaikytas atsakovo R. B. ir ieškovės šeimai. Taip pat neįtikinami atsakovų argumentai, kad jie sukūrę tokį vertingą turtą, būtų leidę juo neatlygintinai naudotis ieškovei ir atsakovui R. B., o patys likę gyventi bute. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aukščiau nurodyto žemės sklypo įsigijimas ir gyvenamojo namo jame pastatymas bei įrengimas buvo finansuotas atsakovo R. B. ir ieškovės šeimos lėšomis. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytą ginčo turtą priteisė atsakovui R. B. ir ieškovei po ½ dalį bei tuo pačiu modifikavo ginčijamus sandorius.

24855.

249Nors iš byloje esančių įrodymų apie atsakovo R. B. ir ieškovės gautas pajamas (t. IV, b.l. 42-45, 135-146, t. V, 58-59, 98-133, t. VI, b.l. 5-29, 77-118, t. IX, b.l. 70-80) galima būtų teigti, jog atsakovo R. B. ir ieškovės šeima pakankamai lėšų aukščiau nurodyto turto sukūrimui neturėjo, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad abu sutuoktiniai yra verslininkai, į tai, kad jie gyveno prabangiai, sprendžia, jog šeimos pajamos buvo gerokai didesnės nei oficialiai deklaruojamos ir pakankamos nurodyto turto sukūrimui.

25056.

251Atsižvelgiant į 2014-12-18 vedybų sutarties sąlygas ir ginčo turto sukūrimo aplinkybes, šis turtas laikytinas atsakovo R. B. ir ieškovės bendrąja daline nuosavybe. Namo virtuvėje įmontuoti baldai - Bosch indukcinė kaitlentė, orkaitė, indaplovė, Elektrolux šaldytuvas su šaldikliu laikytini namo priklausiniais ir atskirai tarp šalių nedalintini. Pripažinus nekilnojamąjį turtą (namą su sklypu) ( - ) ieškovės ir atsakovo nuosavybe, laikytina, jog V. B. ir R. B. neįrodė, kad bet koks šiame name esantis turtas priklauso jiems. Todėl visas turtas, kuris nėra pripažintas šalių asmenine nuosavybe, dalintinas tik tarp ieškovo ir atsakovės.

25257.

253Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nurodytas žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas padalinti ieškovei ir atsakovui R. B. lygiomis dalimis (po ½ dalį), nors ieškovė prašė teismo priteisti šį turtą jai, atsakovui išmokant kompensaciją už jo turto dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai padalino šalims nurodytą turtą. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnyje ir prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Ieškovės nurodyti konfliktiški šalių santykiai, dėl kurių, pasak jos, neįmanoma turtu bendrai naudotis, nesudaro pagrindo nurodytą turtą padalinti ieškovės prašomu būdu, nes pačios šalys atsakingos už savo santykių sureguliavimą. Ginčo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, jie galės naudotis gyvenamuoju namu ir nevaržomai bendrauti su abiem tėvais. Be to, atsakovas kito gyvenamojo būsto neturi, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad turėtų galimybę sumokėti atsakovui kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, ir kad nėra galimybės gyvenamojo namo patalpas atskirti taip, jog name galėtų gyventi šalys su vaikais.

254Dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - )

25558.

256Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo spredimo dalimi, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai 1) pripažinti negaliojančia UAB „Verserma“ ir atsakovų V. B. bei R. B. vardu 2011-02-17 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JK-371 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjais yra V. B. ir R. B., o pirkėjais pripažinti atsakovą R. B. ir ieškovę; 2) pripažinti negaliojančia G. M. ir atsakovų V. B. bei R. B. vardu 2010-09-20 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JK-3194 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjais yra V. B. ir R. B., o pirkėjais pripažinti atsakovą R. B. ir ieškovę; 3) pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos ir atsakovų V. B. bei R. B. vardu 2013-07-31 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1957 dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjais yra V. B. ir R. B., o pirkėjais pripažinti atsakovą R. B. ir ieškovę; 4)) po ½ dalį žemės sklypo ir po ½ dalį žolės miltų agregato pastato, esančių ( - ), po ½ dalį statinio, kiemo statinių, žemės sklypo, esančių ( - ), priteisti natūra ieškovei ir atsakovui R. B.. Ieškovės teigimu, nurodytų ginčijamų sandorių šalis buvo atsakovas R. B., kuris nurodytą turtą įgijo už jo su ieškovės bendras lėšas šeimos verslui, o ginčijami sandoriai sudaryti atsakovo tėvų vardu tik siekiant, kad ieškovė nebūtų registruota šio turto savininke. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovų vertinimu nesutinka.

25759.

258Kaip minėta, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2014-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014).

25960.

260Byloje jau nustatyta, kad per laikotarpį nuo 1994 iki 2015 metų atsakovai V. B. ir R. B. gavo apie 400.000 Lt pajamų (t. VII, b.l. 31-50, 149-156, 172-172, t. VIII, 48-49, 160-189, t. IX, b.l. 81-85), taigi, jie turėjo pakankamai lėšų turto, esančio ( - ), kurio vertė tuo metu buvo 46800 Lt, įsigijimui (t. VIII, b.l. 67-84, 115-121). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti atsakovų V. B. ir R. B. paaiškinimais, kad nurodytą turtą jie įsigijo ketindami jį patys naudoti smulkiajam verslui ir tik vėliau suteikė šį turtą naudotis sūnui jo verslui. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų tokius atsakovų paaiškinimus. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo srendimas šioje dalyje nekeistinas.

261Dėl UAB „Kietaviškių autocentras“ ir UAB „Vijusa Baltic“ akcijų, išmokėtų dividendų, žemės sklypo ( - ), registruoto kilnojamojo turto ir banko sąskaitose esančių piniginių lėšų padalinimo

26261.

263Teisėjų kolegijai pripažinus, kad 2014-12-18 vedybų sutartis tarp ieškovės ir atsakovo R. B. buvo sudaryta teisėtai ir galioja visa apimtimi, spręstina, kad UAB „Kietaviškių autocentras“ ir UAB „Vijusabaltic“ akcijos, UAB „Vijusa Baltic“ ieškovei išmokėti dividendai, (t. I, b.l. 18-21, 70-72, 86-88, t. IX, b.l. 125), registruotas kilnojamasis turtas (automobiliai (t. I, b.l. 89, 94), kateris (t. V, b.l. 62-64, t. VI, b.l. 150-152), ginklai (t. VI, b.l. 37-40), santuokos nutraukimo byloje nedalintinas, o pripažintinas asmens, kurio vardu jis įgytas, asmenine nuosavybe. Šalims pageidaujant, žemės sklypas ( - ) (t. I, b.l. 22-25) skirtinas R. B., I. B. skiriant 2090 Eur kompensaciją, kuri skirtina kitais šalių dalintinais daiktais atitinkamai padidinant I. B. priteistino kilnojamojo turto dalį.

264Dėl kilnojamojo turto padalijimo

26562.

266Šalys dalijasi ir kitą kilnojamąjį turtą, kurio vertė 25 811 Eur, vadinasi kiekvienai šaliai turi būti skiriama turto, kurio vertė 12 905,5 Eur. I. B. priteistinos 2090 Eur kompensacijos dydžiu didintina priteistino turto dalis. Vadinasi I. B. priteistina turto, kurio vertė turi sudaryti 14 995,5 Eur., o R. B. – 10 815,5 Eur. Kadangi dalijamo turto euro tikslumu padalinti neįmanoma, R. B. skirtina turto 53,5 Eur suma mažiau nei jam priklausytų. Kadangi kilnojamojo turto kainos nustatytos tik apytikriai, piniginė kompensacija R. B. nepriteistina.

267Dėl bylinėjimosi išlaidų.

26863.

269CPK 93 str. 1 d. pasakyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šioje civilinėje byloje ieškovės patikslintas ieškinys buvo tenkintinas iš dalies, atsakovų patikslintas priešieškinis taip pat tenkintinas iš dalies. Šalys prašė santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau teismas konstatavo, kad santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat teismas iš dalies tenkino abiejų šalių reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, taip pat netenkino atsakovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, Teismo vertinimu bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir atsakovei nepriteisiamos, nes ieškovo ir atsakovų reikalavimai buvo tenkinami iš dalies.

27064.

271Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu visiškai sutinka. To paties straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip matyti, šioje byloje nėra laimėjusios šalies, tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, esminės persvaros nei ieškovė, nei atsakovas neįgijo, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos ir apeliacinės instancijos teisme.

27265.

273Kiti teisėjų kolegijos neaptarti apeliacinių skundų argumentai nėra tiek reikšmingi, kad dėl jų galėtų būti priimtas kitoks procesinis sprendimas, todėl teismas atskirai dėl kiekvieno iš jų nepasisako.

274Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

275R. B. ir I. B. skundus tenkinti iš dalies.

276Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo dalį - rezoliucinės dalies 4 punktą, kuriame pasakyta: Pripažinti 2014 m. gruodžio 18 d. tarp I. B. ir R. B. sudarytos vedybų sutarties 2.3. punktą negaliojančiu.

277Pakeisti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

278„R. B. turi teisę kas antrą savaitgalį paimti vaikus į savo gyvenamąją vietą. Vaikai savaitgaliui paimami nuo penktadienio, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant nuo 17 val. ir pristatomi į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val. arba į ugdymo įstaigą pirmadienį prieš prasidedant užsiėmimams. Pirmą kartą R. B. su vaikais bendrauja antrą savaitgalį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; R. B. taip pat turi teisę paimti vaikus kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį. Tokiu atveju vaikai paimami pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant nuo 17 val. ir pristatomi į gyvenamąją vietą iki 20 val. R. B. vaikų paimti negali tomis dienomis, kai jie dėl švenčių ar gimtadienių dienų, kurias jie pagal rotacijos principą turi praleisti su motina, turi būti su ja, nebent tėvai susitartų kitaip;

279R. B. turi teisę vieną kartą per metus su vaikais praleisti savo atostogas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurios truktų ištisai iki 28 dienų. Apie numatomas atostogas jis turi informuoti I. B. ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, taip pat turi nurodyti tikslų planuojamų su vaikais praleisti atostogų dienų skaičių. Atostogos gali būti skaidomos ir dalimis. Abiejų tėvų atostogos negali būti planuojamos švenčių ar gimtadienių dienomis, kurias vaikai pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su kitu iš tėvų, nebent tėvai susitartų kitaip;

280Šventes vaikai leis su mama ir tėvu rotacijos principu: Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos (nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 21 val.): 2019 m. – su tėvu, 2020 m. – su mama ir t.t.; Naujieji metai (išvakarės nuo 17 val. iki sausio 1 d. 21 val. 2019 m. – su mama ir t.t.; Šv. Velykos – (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės antros dienos 21 val.): 2019 m. – su mama, 2020 m. – tėvu ir t.t.; Darbo diena (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2019 m. – su tėvu, 2020 m. – su mama ir t.t.; Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2019 m. – su mama, 2020 m. – su tėvu ir t.t.; Žolinė (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2019 m. – su tėvu, 2020 m. – su mama ir t.t. Mamos I. B. gimimo diena bei Motinos dieną vaikai bus su mama, o tėvo R. B. gimimo diena bei Tėvo dieną vaikas bus su tėvu. Vaikų gimtadienius – tikrą gimimo dieną tėvai praleidžia su jais rotacijos principu: 2019 m. – su mama, 2020 m. – su tėvu ir t.t.;

281Bendravimas su vaikais abiejų tėvų turi būti derinamas su vaikų ugdymo grafiku, poilsio režimu; Vaikams lankant mokyklą ir (ar) kitą ugdymo įstaigą R. B. turi teisę su jais praleisti pusę pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų. Apie numatomą praleisti konkretų laikotarpį R. B. įsipareigoja informuoti I. B. ne vėliau kaip likus savaitei iki vaikų atostogų pradžios; R. B. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), atsižvelgiant į vaikų norus, poreikius ir interesus; Nukrypti nuo nustatyto grafiko galima abiejų tėvų susitarimu.“.

282Pakeisti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

28314. Santuokoje įgytą turtą, padalinti taip:

284R. B. asmenine nuosavybe palikti UAB „Kietaviškių autocentras“ į.k. 302586134, (akcijas), jo vardu registruotus ginklus, katerį RUNNO 19, automobilį Volvo XC90, valst. Nr. ( - ) ir jo vardu atidarytuose sąskaitose esančias lėšas.

285I. B. asmenine nuosavybe palikti UAB „Vijusa Baltic“ (akcijas) į.k. 302636587, jos vardu registruotą automobilį Volvo XC60, valst. Nr. ( - ), išmokėtus UAB „Vijusa Baltic“ dividendus ir jos vardu atidarytuose sąskaitose esančias lėšas.

286Žemės sklypą esantį ( - ), 3,4027 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 4180 Eur, natūra priteisti atsakovui R. B., ieškovei I. B. skiriant 2090 Eur kompensaciją už ½ sklypo vertę kitais dalintinais daiktais.

287R. B. natūra priteisti šiuos daiktus:

288Dulkių siurblį Elektrolux (180 Eur vertės)

289Dulkių siurblį Karcher (automobiliui) (445 Eur vertės)

290Televizorių Philips (esantis miegamajame) (400 Eur vertės)

291Šaldytuvą Samsung (200 Eur vertės)

292Minkštą svetainės komplektą (sofa ir 2 foteliai) (2027 Eur vertės)

293Svetainės stalą (340 Eur vertės)

294Svetainės kilimą (250 Eur vertės)

295Šilko patalynę iš Turkijos (2 vnt.) (300 Eur vertės)

296Šaldiklį Bosch (344 Eur vertės)

297Miegamojo lovą, 2 vnt., čiužinį, 2 vnt. (1477 Eur vertės)

298Miegamojo komodą (2 vnt.) (70 Eur vertės)

299Planšetę Samsung (100 Eur vertės)

300Kelionės lagaminus (3 vnt.) (100 Eur vertės)

301Monetas (numizmatinės vertybės) (60 Eur vertės)

302Bokso kriaušę (100 Eur vertės)

303Seifus (459 Eur vertės)

304Lauko krepšinio stovą, pirktą sūnui (450 Eur vertės)

305Ąžuolinius lauko baldus (stalas ir 4 suolai) (700 Eur vertės)

306Garažo metalinę spintą ir stalą (300 Eur vertės)

307Traktorių žolei pjauti (2080 Eur vertės)

308Dulkių siurblį Karcher (naudotas rūsyje ir garaže) (200 Eur vertės)

309Paveikslą „Medis“, dail. G. Tadauskas (180 Eur vertės)

310I. B. natūra priteisti šiuos daiktus:

311Pianiną (1500 Eur vertės)

312Pianino kėdę (90 Eur vertės)

313Moterišką dviratį (430 Eur vertės)

314Vaikišką dviratį (320 Eur vertės)

315Lyginimo sistemą Miele (1500 Eur vertės)

316Valgomąjį stalą (530 Eur vertės)

317Valgomojo kėdes (6 vnt.) (360 Eur vertės)

318Svetainės komodą (520 Eur vertės)

319Vaiko reguliuojamą rašomąjį stalą (350 Eur vertės)

320Specialią kėdę vaikui prie rašomojo stalo (100 Eur vertės)

321Vaikišką lovą Lauksva (375 Eur vertės)

322Vaiko kambario lentynas (280 Eur vertės)

323Vaiko kambario kilimą (170 Eur vertės)

324Kūdikio lovą su grikių čiužiniu (180 Eur vertės)

325Šaldiklį Bosch (344 Eur vertės)

326Paveikslą S. B. kambaryje (80 Eur vertės)

327Moteriškus kailinius (2000 Eur vertės)

328Planšetę Samsung (100 Eur vertės)

329Dulkių siurblį Miele (300 Eur vertės)

330Dulkių plovimo garais įrangą Rovus (140 Eur vertės)

331Televizorių Samsung (esantis svetainėje) (500 Eur vertės)

332Televizorių Samsung (esantis virtuvėje) (500 Eur vertės)

333Skalbimo mašiną Bosch (480 Eur vertės)

334Džiovinimo mašiną Siemens (700 Eur vertės)

335Garso sistemą, DVD grotuvą Yamaha (1700 Eur vertės)

336Kavos aparatą (1500 Eur vertės)

337Likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė I. B. patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) I. B. ir R. B.... 6. 2.... 7. Ieškovė nurodė, kad šalims gyvenant santuokoje išryškėjo atsakovo R. B.... 8. 3.... 9. Atsakovai R. B., V. B. ir R. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 10. 4.... 11. Atsakovas R. B. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė šalių... 12. 5.... 13. Ieškovė I. B. atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šalių... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 6.... 16. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-02-07 sprendimu ieškinį ir... 17. 7.... 18. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas buvo jai... 19. 8.... 20. Teismas vertino, kad vedybų sutarties sąlyga (2.3. punktas), pagal kurią... 21. 9.... 22. Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį... 23. 10.... 24. Vertinant kitus atsakovų V. B. ir R. B. sudarytus nekilnojamojo turto... 25. 11.... 26. Šalys sutiko, kad žemės sklypas, esantis ( - ), 3,4027 ha ploto, unikalus... 27. 12.... 28. Teismas nustatė, kad ieškovė taip pat prašo padalinti santuokoje įgytą... 29. 13.... 30. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenka didesnė turto dalis, teismas... 31. 14.... 32. Teismo vertinimu, UAB „Neuromeda“ pažymoje esanti informacija apie R. B.... 33. 15.... 34. Teismo vertinimu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove,... 35. 16.... 36. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovės pasiūlyta nepilnamečių... 37. 17.... 38. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas... 39. 18.... 40. Teismas sprendė bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir atsakovei nepriteisti,... 41. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 42. 19.... 43. Ieškovė I. B. apeliaciniu skundu prašo teismo Vilniaus regiono apylinkės... 44. 19.1.... 45. Apeliantė prašė pripažinti negaliojančia 2014-12-18 vedybų sutartį,... 46. 19.2.... 47. Apeliantė teisme paaiškino, kad jos sutuoktinis vertėsi automobilių... 48. 19.3.... 49. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu žemės sklypą, ( - ), ir jame... 50. 19.4.... 51. Teismas neišsprendė reikalavimo padalinti pinigines lėšas. Pagal į bylą... 52. 19.5.... 53. UAB „Vijusa baltic“ apeliantei 2017 m. vasarį išmokėjo 8500 Eur... 54. 19.6.... 55. Apeliantė nesutinka, kad teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais... 56. 19.7.... 57. Teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo vaikams dydį, netinkamai... 58. 19.8.... 59. Spręsdamas ieškovės reikalavimus atsakovams bei atsakovo R. B.... 60. 20.... 61. Atsakovas R. B. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus regiono... 62. 20.1.... 63. Teismas sprendime pripažino, jog ieškovė nepateikė įrodymų,... 64. 20.2.... 65. Iš 2014-12-18 vedybų sutarties sąlygų matyti, kad šia sutartimi... 66. 20.3.... 67. Į bylą buvo pateikta daug rašytinių įrodymų apie ieškovės ir atsakovo... 68. 20.4.... 69. Teismas sprendimu pripažino negaliojančia tik vedybų sutarties 2.3 punktą,... 70. 20.5.... 71. Teismo sprendimu atliktas kilnojamųjų daiktų padalijimas yra ydingas iš... 72. 20.6.... 73. Nors iš esmės didžioji dalis turto padalinta neteisėtai ir nepagrįstai,... 74. 20.7.... 75. Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios... 76. 20.8.... 77. Teismas teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo išdėstytus argumentus... 78. 21.... 79. Atsakovai V. B. ir R. B. apeliaciniu skundu prašo teismo 1) panaikinti... 80. 21.1.... 81. Teismas, priimdamas sprendimą pripažinti negaliojančia 2012-06-25... 82. 21.2.... 83. Atsakovai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei natūra... 84. 22.... 85. Ieškovė I. B. atsiliepimu teismo prašo atmesti atsakovų R. B., V. B. ir R.... 86. 22.1.... 87. Dar iki 2017-02-01 konflikto abi šalys suvokė, jog jų santuoka yra... 88. 22.2.... 89. Vedybų sutartis šiuo atveju yra povedybinė, sudaryta praėjus beveik 10... 90. 22.3.... 91. Ginčo, kad žemės sklypas ( - ), įsigytas, ketinant jame pastatyti namą,... 92. 22.4.... 93. Apeliantas R. B. teigia, kad teismas nepagrįstai dalijo įmonių akcijas, nes... 94. 22.5.... 95. Ieškovė dar 2017-09-27 ieškinyje pareiškė reikalavimą dalinti... 96. 22.6.... 97. Ieškovė sutinka su apelianto argumentais, kad teismas, apskaičiuodamas... 98. 22.7.... 99. R. B. skunde visiškai neargumentuoja, kodėl teismas įrodymus, sietinus su... 100. 22.8.... 101. Tenkinti reikalavimą priteisti apeliantui neturtinę žalą nebūtų pagrindo... 102. 23.... 103. Atsakovas R. B. atsiliepimu teismo prašo atmesti ieškovės I. B. apeliacinį... 104. 23.1.... 105. Vedybų sutarties 2.3 punktas yra aiškus, tikslus ir be dviprasmybių, o jo... 106. 23.2.... 107. Atsakovas R. B., kurį ieškovė nurodo kaip nekilnojamojo turto ( - ),... 108. 23.3.... 109. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė argumentus, kad nekilnojamasis turtas (... 110. 23.4.... 111. Ieškovės pateikti argumentai dėl piniginių lėšų padalinimo yra... 112. 23.5.... 113. Teismas sprendimu pripažino negaliojančia tik vedybų sutarties 2.3 punktą,... 114. 23.6.... 115. Ieškovės reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo pagrįsti... 116. 23.7.... 117. Ieškovė, teikdama reikalavimus dėl didesnio išlaikymo vaikams dydžio nei... 118. 23.8.... 119. Ieškovė, ginčydama sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi... 120. 24.... 121. Atsakovas R. B. atsiliepimu teismo prašo tenkinti atsakovų V. B. ir R. B.... 122. 24.1.... 123. Atsakovų nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį ( - ), bei į... 124. 24.2.... 125. Nors atsakovai apeliaciniame skunde, skirtingai nei R. B., apeliaciniame skunde... 126. 25.... 127. Atsakovai V. B. ir R. B. atsiliepimu teismo prašo atmesti ieškovės I. B.... 128. 25.1.... 129. Apeliacinis skundas, kuriuo ginčijama sprendimo dalis, motyvuojanti vedybų... 130. 25.2.... 131. Ieškovė savo teiginius, kad nekilnojamąjį turtą ( - ), galimai turėjo... 132. 25.3.... 133. Atsakovai apeliaciniu skundu ginčijo teismo sprendimo dalį dėl žemės... 134. 25.4.... 135. Sprendžiant dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų reikalavimų... 136. 25.5.... 137. UAB „Vijusta baltic“ dividendų padalijimo klausimas turi būti... 138. 25.6.... 139. Atsakovai nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta bendravimo su... 140. 25.7.... 141. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra nei protingos, nei pagrįstos... 142. 26.... 143. Atsakovai V. B. ir R. B. atsiliepimu teismo prašo tenkinti atsakovo R. B.... 144. 26.1.... 145. Santuoka turėtų būti nutraukiama dėl ieškovės kaltės, nes būtent jos... 146. 26.2.... 147. Sprendime nurodyti vedybų sutarties 2.3 punkto negaliojimo pagrindai... 148. 26.3.... 149. Atsakovai savo apeliaciniame skunde išsamiai pasisakė dėl pagrindo... 150. 26.4.... 151. Dėl apeliaciniame skunde nurodytos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir... 152. 26.5.... 153. Dėl kilnojamojo turto pripažinimo santuokoje įgytu bendru sutuoktinių turtu... 154. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 155. 27.... 156. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 157. 28.... 158. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nutraukė ieškovės I. B.... 159. Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo... 160. 29.... 161. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005-06-03 sudaryta ieškovės I. B. ir... 162. 30.... 163. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė... 164. 31.... 165. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti... 166. 32.... 167. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir... 168. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 169. 33.... 170. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto... 171. 34.... 172. Nagrinėjamoje byloje nenustačius sutuoktinio kaltės ir santuoką nutraukus... 173. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo... 174. 35.... 175. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė I. B. ir atsakovas R. B. santuokuoje... 176. 36.... 177. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi... 178. 37.... 179. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo šalių vaikai su abiem tėvais... 180. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo... 181. 38.... 182. Ieškovė apeliaciniu skundu iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos... 183. 39.... 184. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio... 185. 40.... 186. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį... 187. 40.1.... 188. „R. B. turi teisę kas antrą savaitgalį paimti vaikus į savo gyvenamąją... 189. 40.2.... 190. R. B. turi teisę vieną kartą per metus su vaikais praleisti savo atostogas... 191. 40.3.... 192. Šventes vaikai leis su mama ir tėvu rotacijos principu:... 193. 40.3.1.... 194. Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos (nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d.... 195. 40.3.2.... 196. Naujieji metai (išvakarės nuo 17 val. iki sausio 1 d. 21 val. 2019 m. – su... 197. 40.3.3.... 198. Šv. Velykos – (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės antros dienos 21... 199. 40.3.4.... 200. Darbo diena (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2019 m.... 201. 40.3.5.... 202. Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena (išvakarės nuo 17 val. iki... 203. 40.3.6.... 204. Žolinė (išvakarės nuo 17 val. iki šventinės dienos 21 val.): 2019 m. –... 205. 40.3.7.... 206. Mamos I. B. gimimo diena bei Motinos dieną vaikai bus su mama, o tėvo R. B.... 207. 40.3.8.... 208. Vaikų gimtadienius – tikrą gimimo dieną tėvai praleidžia su jais... 209. 40.4.... 210. Bendravimas su vaikais abiejų tėvų turi būti derinamas su vaikų ugdymo... 211. 40.5.... 212. Vaikams lankant mokyklą ir (ar) kitą ugdymo įstaigą R. B. turi teisę su... 213. 40.6.... 214. R. B. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną dieną, kiek tai leidžia... 215. 40.7.... 216. Nukrypti nuo nustatyto grafiko galima abiejų tėvų susitarimu.“.... 217. 41.... 218. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog teismo nustatytoje bendravimo... 219. 42.... 220. Teisėjų kolegija pažymi, kad ateityje, esant pagrindui, priklausomai nuo... 221. Dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo ... 222. 43.... 223. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria... 224. 44.... 225. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai... 226. 45.... 227. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo... 228. 46.... 229. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį... 230. Dėl vedybų sutarties... 231. 47.... 232. Atsakovas R. B. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 233. 48.... 234. Atsakovo teigimu, ieškovė vedybų sutartį sudarė laisva valia, žinodama... 235. 49.... 236. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad... 237. 50.... 238. Iš pirmosios instancijos teismo vertintos ieškovės ir atsakovo 2014-12-18... 239. 51.... 240. Kaip matyti iš bylos medžiagos abi šalys yra verslininkai, savo vardu... 241. Dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - )... 242. 52.... 243. Atsakovai R. B., V. B. ir R. B. apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios... 244. 53.... 245. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam... 246. 54.... 247. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į... 248. 55.... 249. Nors iš byloje esančių įrodymų apie atsakovo R. B. ir ieškovės gautas... 250. 56.... 251. Atsižvelgiant į 2014-12-18 vedybų sutarties sąlygas ir ginčo turto... 252. 57.... 253. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 254. Dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - )... 255. 58.... 256. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo spredimo... 257. 59.... 258. Kaip minėta, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai... 259. 60.... 260. Byloje jau nustatyta, kad per laikotarpį nuo 1994 iki 2015 metų atsakovai V.... 261. Dėl UAB „Kietaviškių autocentras“ ir UAB „Vijusa Baltic“ akcijų,... 262. 61.... 263. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad 2014-12-18 vedybų sutartis tarp... 264. Dėl kilnojamojo turto padalijimo... 265. 62.... 266. Šalys dalijasi ir kitą kilnojamąjį turtą, kurio vertė 25 811 Eur,... 267. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 268. 63.... 269. CPK 93 str. 1 d. pasakyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 270. 64.... 271. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo... 272. 65.... 273. Kiti teisėjų kolegijos neaptarti apeliacinių skundų argumentai nėra tiek... 274. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 275. R. B. ir I. B. skundus tenkinti iš dalies.... 276. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo... 277. Pakeisti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 13 punktą ir jį išdėstyti... 278. „R. B. turi teisę kas antrą savaitgalį paimti vaikus į savo gyvenamąją... 279. R. B. turi teisę vieną kartą per metus su vaikais praleisti savo atostogas... 280. Šventes vaikai leis su mama ir tėvu rotacijos principu: Šv. Kūčios ir Šv.... 281. Bendravimas su vaikais abiejų tėvų turi būti derinamas su vaikų ugdymo... 282. Pakeisti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 14 punktą ir jį išdėstyti... 283. 14. Santuokoje įgytą turtą, padalinti taip:... 284. R. B. asmenine nuosavybe palikti UAB „Kietaviškių autocentras“ į.k.... 285. I. B. asmenine nuosavybe palikti UAB „Vijusa Baltic“ (akcijas) į.k.... 286. Žemės sklypą esantį ( - ), 3,4027 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), kurio... 287. R. B. natūra priteisti šiuos daiktus:... 288. Dulkių siurblį Elektrolux (180 Eur vertės)... 289. Dulkių siurblį Karcher (automobiliui) (445 Eur vertės)... 290. Televizorių Philips (esantis miegamajame) (400 Eur vertės)... 291. Šaldytuvą Samsung (200 Eur vertės)... 292. Minkštą svetainės komplektą (sofa ir 2 foteliai) (2027 Eur vertės)... 293. Svetainės stalą (340 Eur vertės)... 294. Svetainės kilimą (250 Eur vertės)... 295. Šilko patalynę iš Turkijos (2 vnt.) (300 Eur vertės)... 296. Šaldiklį Bosch (344 Eur vertės)... 297. Miegamojo lovą, 2 vnt., čiužinį, 2 vnt. (1477 Eur vertės)... 298. Miegamojo komodą (2 vnt.) (70 Eur vertės)... 299. Planšetę Samsung (100 Eur vertės)... 300. Kelionės lagaminus (3 vnt.) (100 Eur vertės)... 301. Monetas (numizmatinės vertybės) (60 Eur vertės)... 302. Bokso kriaušę (100 Eur vertės)... 303. Seifus (459 Eur vertės)... 304. Lauko krepšinio stovą, pirktą sūnui (450 Eur vertės)... 305. Ąžuolinius lauko baldus (stalas ir 4 suolai) (700 Eur vertės)... 306. Garažo metalinę spintą ir stalą (300 Eur vertės)... 307. Traktorių žolei pjauti (2080 Eur vertės)... 308. Dulkių siurblį Karcher (naudotas rūsyje ir garaže) (200 Eur vertės)... 309. Paveikslą „Medis“, dail. G. Tadauskas (180 Eur vertės)... 310. I. B. natūra priteisti šiuos daiktus:... 311. Pianiną (1500 Eur vertės)... 312. Pianino kėdę (90 Eur vertės)... 313. Moterišką dviratį (430 Eur vertės)... 314. Vaikišką dviratį (320 Eur vertės)... 315. Lyginimo sistemą Miele (1500 Eur vertės)... 316. Valgomąjį stalą (530 Eur vertės)... 317. Valgomojo kėdes (6 vnt.) (360 Eur vertės)... 318. Svetainės komodą (520 Eur vertės)... 319. Vaiko reguliuojamą rašomąjį stalą (350 Eur vertės)... 320. Specialią kėdę vaikui prie rašomojo stalo (100 Eur vertės)... 321. Vaikišką lovą Lauksva (375 Eur vertės)... 322. Vaiko kambario lentynas (280 Eur vertės)... 323. Vaiko kambario kilimą (170 Eur vertės)... 324. Kūdikio lovą su grikių čiužiniu (180 Eur vertės)... 325. Šaldiklį Bosch (344 Eur vertės)... 326. Paveikslą S. B. kambaryje (80 Eur vertės)... 327. Moteriškus kailinius (2000 Eur vertės)... 328. Planšetę Samsung (100 Eur vertės)... 329. Dulkių siurblį Miele (300 Eur vertės)... 330. Dulkių plovimo garais įrangą Rovus (140 Eur vertės)... 331. Televizorių Samsung (esantis svetainėje) (500 Eur vertės)... 332. Televizorių Samsung (esantis virtuvėje) (500 Eur vertės)... 333. Skalbimo mašiną Bosch (480 Eur vertės)... 334. Džiovinimo mašiną Siemens (700 Eur vertės)... 335. Garso sistemą, DVD grotuvą Yamaha (1700 Eur vertės)... 336. Kavos aparatą (1500 Eur vertės)... 337. Likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo...