Byla 2A-976/2013
Dėl nepagrįstai išmokėtų dividendų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Danguolės Martinavičienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-841-390/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ ieškinį atsakovei J. O. K. dėl nepagrįstai išmokėtų dividendų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovui UAB ,,Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriui paskirtas UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“. Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama (civilinė byla Nr. B2-172-264/2013).

6Ieškovas bankrutuojanti UAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ 2011-06-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš vienintelės bendrovės akcininkės atsakovės J. O. K. neteisėtai išsimokėtus 27 207,23 Lt bei 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas.

7Nurodė, kad atsakovei pagal įmonės 2009-09-05 kasos išlaidų orderį Nr. 54 neteisėtai ir nepagrįstai buvo sumokėta 27 207,23 Lt dividendų tuo laikotarpiu, kai įmonė jau buvo nemoki – Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 60 straipsnio 3 dalies 1 punktą, draudžiama išmokėti dividendus, jeigu bendrovė yra nemoki ar išmokėjus dividendus taptų nemoki. Ieškovo įsitikinimu, atsakovei ginčijami dividendai sumokėti nesąžiningai ir nepagrįstai, t. y. tuo metu, kai buvo nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl bendrovė neteko galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus, ir tuo buvo pažeisti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai.

8Atsakovė prašė ieškinį atmesti, teigdama, kad pagal ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktą draudimas akcininkams išmokėti dividendus taikomas tik tada, kai minėtame įstatyme nurodyta faktinė aplinkybė jau egzistuoja akcininkų sprendimo priėmimo metu, tuo tarpu ginčijami dividendai už 2006 m. finansinius rezultatus buvo sumokėti teisėtai, kai bendrovė buvo moki, pagal teisėtą jos, kaip vienintelės akcininkės, 2007-04-23 sprendimą Nr. 4, kad ieškovas be pagrindo teigia, jog 2009-09-05 dividendų dalies išmokėjimo metu jai buvo žinoma apie bendrovės nemokumą, nes šis faktas buvo patvirtintas tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, kuria bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Teigė, jog ABĮ 60 straipsnio 4 dalį nustatytas dividendų išmokėjimo terminas nėra naikinamasis, todėl faktas, kad dividendai buvo išmokėti vėliau negu tai numato įstatymas, nedaro paties sprendimo mokėti dividendus neteisėtu. Nurodė, jog nepagrįstas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (CK 6.37 str., CK 6.210 str.), kad teismas be pagrindo priėmė patikslintą ieškinį (CPK 141 str.).

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovo BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės J. O. K. 27 207,23 Lt nepagrįstai išmokėtų dividendų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo 2012-01-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 400 Lt atstovavimo išlaidų. Taip pat iš atsakovės priteisė valstybei 816,21 Lt žyminio mokesčio bei 6,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

11Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, sprendė, kad bendrovės 2009-09-05 kasos išlaidų orderiu Nr. 54 atsakovei – vienintelei akcininkei, 27 207,23 Lt dividendų buvo išmokėta neteisėtai, nes buvo sumažintas bendrovės mokumas, kreditoriams sumažėjo galimybė patenkinti jų reikalavimus, o faktas, kad vienintelės akcininkės sprendimas mokėti dividendus priimtas 2007-04-23, neturi teisinės reikšmės. Nurodė, kad atsakovė buvo vienintelė akcininkė, ir jai išmokant dividendus įmonės finansinė padėtis buvo žinoma, toks jos elgesys neatitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (ABĮ 60 str. 3 d. 1 p., CK 2.50 str.). Teismas laikė, kad tenkintinas patikslintas ieškinys dėl minėtų dividendų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CK 6.37 str., CK 6.210 str., CPK 98 str.).

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovė J. O. K. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 306 str. 1 d. 6 p.). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pažeidė CPK 141 straipsnio imperatyvą – draudimą vienu metu byloje keisti pirminio ieškinio pagrindą ir dalyką. Tai suvaržė jos teises, užkirto kelią tinkamai paruošti gynybinę poziciją pagal naują ieškovo procesinį dokumentą ir sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą
  2. Teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas ir akivaizdžiai nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos, nes pagal taikytą ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktą draudžiama visuotiniam bendrovės akcininkų susirinkimui skirti ir išmokėti dividendus, jeigu bendrovė yra nemoki ar išmokėjus dividendus taptų nemoki. Taigi draudimas skirti dividendus ir juos išmokėti akcininkams taikytinas tik tada, kai faktinė aplinkybė – nemokumas, egzistuoja akcininkų sprendimo priėmimo metu. Pagal bylos aplinkybes toks draudimas atsakovės atžvilgiu negaliojo nei priimant sprendimą, nei sumokant dividendus, todėl negalėjo būti pripažintas neteisėtu.
  3. Teismas neteisingai vertino ieškovo BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacijos“ vienintelės akcininkės 2007-04-23 sprendimą Nr. 4, kaip neturintį teisinės reikšmės.
  4. Teismas be pagrindo nepatenkino jos prašymo įpareigoti ieškovo atstovus pateikti ir visus dokumentus, kurie, jos įsitikinimu, įrodytų, kad bankroto byloje nurodyti kreditoriai 2006 m. pabaigos būklei ir 2009-09-05 būklei neturėjo jokių galiojančių ir pasibaigusių finansinių reikalavimų ieškovui, tuo užkirsdamas kelią savo jėgomis gauti įrodymus, kurie leistų nuginčyti bendrovės nemokumo prezumpciją laikotarpiui, kai buvo sumokėti dividendai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009). Tuo buvo akivaizdžiai neteisėtai suvaržytos atsakovės teisės (CPK 42 str., 263 str. 1 d.).
  5. Teismas nepagrįstai preziumavo, kad dividendų dalies sumokėjimo metu atsakovei turėjo būti žinoma apie įmonės nemokumą, nes nemokumas buvo patvirtintas tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2009 m. lapkričio 5 d. priėmus nutartį, kuria buvo atmestas UAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ atskirasis skundas ir palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis iškelti minėtai bendrovei bankroto bylą.

14Prašydama byloje paskirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą, apeliantė nurodė, kad skundas yra surašytas laikantis CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės, jog skundo argumentai išdėstomi glausta forma, todėl teigė esanti įsitikinusi, kad pagal ginčo specifiką jo esmė bus tinkamiau atskleista bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 306 str. 1 d. 6 p.).

15Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ prašo jį atmesti, priimtą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigiama:

  1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovas patikslintu ieškiniu pakeitė pradinio ieškinio pagrindą ir dalyką, nes pradiniu ieškiniu atsakovei pareikštas reikalavimus dėl 67 207,23 Lt nepagrįstai išmokėtų dividendų priteisimo, patikslinus ieškinį buvo sumažintas iki 27 207,23 Lt, o faktiniu ieškinio pagrindu išliko aplinkybės, kad atsakovė neturėjo teisės išsimokėti dividendų, kad jie buvo mokami nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, taigi įmonei esant nemokiai. Tuo tarpu tinkamai kvalifikuoti šalių santykius yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas arba naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tokiu būdu iš esmės nesikeičia pradinis ieškinio pagrindas, o tik padidėja jo pagrįstumas ir įrodytumas, tai –ieškovo procesinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. A. B., I. B., bylos Nr. 3K-3-933/2003; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-34/2008; 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-380/2008).
  2. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad priėmus patikslintą ieškinį, jai, nuolat atstovaujamai dviejų profesionalių teisininkų, buvo užkirstas kelias jai tinkamai pasiruošti savo gynybinę poziciją, nes šis ieškinys buvo priimtas 2012-01-25 parengiamajame teismo posėdyje ir atsakovei buvo nustatytas 15 dienų terminas atsiliepimui pateikti ir ji šia procesine galimybe pasinaudojo.
  3. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, susiję su ieškovo mokumu minimu laikotarpiu ir jos teisių pažeidimu. Kreditoriui A. P. 2009-05-25 pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ vadovas privalėjo nedelsdamas teismui pateikti ir pateikė įmonės einamųjų finansinių metų balansą, pelno nuostolių ataskaitą ir kitus aktualius dokumentus, apibūdinančius finansinę būklę 2012 m. viduriui, kurių pagrindu nustatyta, jog 2012 m. liepos – rugpjūčio mėnesių laikotarpiu įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, ir spręsta, jog įmonė yra nemoki.
  4. Nepagrįsta apeliantės pozicija dėl dividendų išmokėjimo 2009-09-05 teisėtumo (ABĮ 60 str. 3 d. 1 p.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų, šis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 str. 3 d.). Ši taisyklė inter alia taikytina ir tais atvejais, kai dalyviai priima sprendimą išmokėti dividendus ir šie išmokami pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Šis teismas pažymėjo, kad ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta nemokumo samprata neturi būti aiškinama analogiškai Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintai įmonės nemokumo sampratai, nes jos tikslai yra kitokie, nei bankrotą reglamentuojančių teisės normų, kad šioje normoje vartojama nemokumo sąvoka turi būti aiškinama teikiant prioritetą bendrovės kreditoriaus teisei gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bendrovės prieš bendrovės akcininko turtinę teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). Todėl nepateisinama situacija, kai, esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, bendrovės akcininkai priima sprendimą išsimokėti ir išsimoka dividendus, paneigdami prioritetines kreditorių teises. Kasacinis teismas nurodė, kad bendrovės nemokumas ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme yra tokia bendrovės būklė, kai ji negali vykdyti piniginių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, nepaisant to, kokia įmonės finansinė būklė yra formaliai deklaruojama finansinėje atskaitomybėje, kad faktas, jog priimant sprendimą išmokėti dividendus, bendrovė turėjo piniginių prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suponuoja prielaidą, kad bendrovė buvo nemoki, o pareiga paneigti šią prezumpciją tenka atsakovui (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio gelžbetonis“ v. L. G., byla Nr. 3K-3-576/2009). Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, kuria įmonei iškelta bankroto byla, patvirtina faktą, kad ši 2009-09-05 turėjo pradelstų finansinių įsipareigojimų, todėl įmonė (akcininkai) neturėjo teisės priimti sprendimo išsimokėti dividendus. Tačiau nepaisant šio imperatyvaus reikalavimo, toks sprendimas buvo priimtas 2009-09-05, kai pagal kasos išlaidų orderį atsakovei buvo išmokėta 27 207,23 Lt dividendų suma. Teismas pagrįstai šiuos veiksmus vertino kaip neteisėtus ir ginant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus iš atsakovės priteista 27 207,23 Lt.
  5. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Toks prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Be to, nepateikta nei vieno motyvo, kodėl tai yra tikslinga: pati atsakovė teismo posėdžiuose (nei parengiamuosiuose, nei teismo posėdyje iš esmės) nedalyvavo, taigi laikėsi pozicijos, kad faktinė ginčo pusė yra aiški ir atskleista, kad nereiškia pateikti jokių paaiškinimų dėl faktinių aplinkybių, o skunde nenurodyta naujų faktinių ir/ar teisinių aplinkybių, neprašyta apklausti liudytojus, nepateikta naujų įrodymų ir pan.
  6. Nepagrįstas reikalavimas bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo – faktinės bylos aplinkybės yra aiškios ir neginčytinos, o teisinis įvertinimas, ar pagal ABĮ 60 straipsnio 3 dalį ir kt. yra leidžiamas dividendų išmokėjimas tokiomis aplinkybėmis atliktinas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo nurodymus byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme – CPK 327 straipsnyje, nustatytais atvejais, kad toks išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R, J. R. v. E. Ž., B. Ž, bylos Nr. 3K-3-93/2004; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. personalinė įmonė ,,RBPĮ“ v. V. G., A. B., bylos Nr. 3K-3-82/2005; 2006 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. LKAB „Klaipėdos Smeltė“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bylos Nr. 3K-7-231/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Polygrade“ L. L. C., UAB „Jurstanus“ v. M S. firma „ Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-112/2009; etc.).

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

18Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“, kaip jau minėta, yra likviduojama dėl bankroto bendrovė, todėl nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios įmonės, tiek su jos kreditorių interesais. Dėl šios priežasties, kaip ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiose bylose ginamas taip pat ir viešasis interesas, todėl teismai privalo griežtai vykdyti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų reikalavimus, ir tuo pat metu būti aktyvūs (CPK 7 str.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-22/2010, etc.). Dėl nurodytų priežasčių, siekdama visapusiškai išnagrinėti civilinę bylą, kolegija neapsiriboja apeliantės J. O. K. skundo argumentais, byloje esančiais duomenimis bei vadovaujasi teismų informacinės sistemoje (LITEKO) esančiais duomenimis (CPK 179 str. 3 d., 320 str.).

19Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti apeliantės J. O. K. skundo, ieškovo BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ atsiliepimo į šį skundą argumentus bei skundžiamo teismo sprendimo išvadų pagrįstumą, yra tikslinga pažymėti kai kurias faktines aplinkybes, kurios yra svarbios nagrinėjamoje apeliacinėje byloje.

20Pažymėtina tai, kad pagal teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartimi nusprendus pripažinti UAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ bankrutavusia ir ją likviduoti, patikslintame kreditorių bei jų reikalavimų sąraše nurodyti 85 kreditoriai, kurių patvirtinti finansiniai reikalavimai sudarė daugiau kaip 900 000 Lt, tarp jų daugiau kaip 30 pirmosios eilės kreditorių, su kuriais bendrovė neatsiskaitė pagal darbo sutartis, taip pat valstybės biudžetai. Pažymėtina, kad vėlesnėmis teismo nutartimis kreditorių reikalavimai buvo tikslinami (patvirtintas kreditoriaus UAB „Kaišiadorių statyba“ finansinis reikalavimas, tikslinti ir padidinti VSDFV Kaišiadorių skyriaus, Kauno apskrities VMI reikalavimai). Vien tik Kauno apskrities VMI reikalavimas, kurį perėmė VĮ Turto bankas teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties duomenimis sudaro 370 005,98 Lt (Civilinė byla Nr. B2-172-264/2013). Pagal teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį pirmosios eilės kreditorių – bendrovės darbuotojų finansiniai reikalavimai sudarė 108 965,80 Lt, tuo tarpu teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties duomenimis atsiskaityti su šiais asmenimis iš Garantinio fondo buvo skirta 58 973,47 Lt.

21Taigi akivaizdu, jog šioje byloje nagrinėjamas bankrutavusios ir likviduojamos UAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ ieškinio reikalavimas yra susijęs tiek su pačios įmonės, tiek su jos kreditorių turtiniais interesais, taip pat ir su pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai atskleistų juridinio asmens dalyvio – nagrinėjamu atveju vienintelės bendrovės akcininkės, pareigų atlikimu, veiksmų sąžiningumu ir kt. Kaip žinia, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 20 straipsnyje nustatytą visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją tokiam asmeniui tenka pareiga kontroliuoti įmonės valdymo organų veiklą: stebėtojų tarybos narių, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, – valdybos narių, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba, – bendrovės vadovo rinkimas bei atšaukimas, metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas, sprendimo dėl pelno (nuostolių) paskirstymo priėmimas. Toks asmuo pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnį turi teisę teisme inicijuoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi asmuo, kuris imasi valdyti nuo 2005 m. veikusios įmonės 100 procentų akcijų žino/privalo žinoti ne tik savo kaip akcininko teises, tačiau taip pat ir su tuo susijusias pareigas bei galimą atsakomybę už šių pareigų nevykdymą (CPK 185 str.).

22Dėl atsakovės J. O. K. apeliacinio skundo.

23Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas paminėta, atmeta apeliantės teiginius, kad teismas neturėjo pagrindo prezumpcijai, jog dividendų dalies sumokėjimo metu jai turėjo būti žinoma apie įmonės nemokumą. Kaip minėta, apeliantė nurodė, kad nemokumas buvo patvirtintas tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmetus bendrovės atskirasis skundas ir palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis iškelti bankroto bylą. Teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, jog, visų pirma, teismas darydamas tokią išvadą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio mėn. 21 d. nutartyje išdėstytais argumentais dėl ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto aiškinimo bei taikymo (Civilinė byla UAB „Panevėžio gelžbetonis“ v. L. G., bylos Nr. 3K-3-576/2009), apie ką, beje teismas išsamiai nurodė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje.

24Antra, iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria ieškovui buvo iškelta bankroto byla, matyti, jog byloje buvo nustatyta, kad pagal šios įmonės 2008 m. balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis jos turimo turto vertė buvo 2 081 554 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 982 159 Lt, o grynasis pelnas sudarė tik 3 126 Lt (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p., 2 str. 8 p.). Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi išnagrinėjusi bendrovės atskirąjį skundą ir jį atmetusi, iš viso nepasisakė įmonės nemokumo klausimu konstatavusi, jog pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovui iškėlė nustatęs jos nemokumą, t. y. spręsdamas, kad atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija pusę atsakovo turimo turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 p.), o atskirajame skunde šios aplinkybės atsakovas iš viso neginčija. Taigi atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus, apibūdinančius atsakovę, ji, žinodama/turėdama žinoti šiuos įmonės veiklą apibūdinančius finansinius rodiklius, įmonės finansinių įsipareigojimų apimtį, taip pat faktą, jog nuo 2009-07-30 teisme nagrinėjama byla pagal bendrovės kreditorių darbuotojo A. P. bei UAB ,,Inkestas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartimi iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo įmonės turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas, taip pat buvo sustabdyti išieškojimai teismine ar ne ginčo tvarka iš įmonės turto. Tuo tarpu ieškovo reikalaujami priteisti 27 207,23 Lt dividendai, kaip minėta šiai akcininkei buvo sumokėti būtent pagal 2009-09-05 kasos išlaidų orderį Nr. 54.

25Taigi galiojančiais teismų sprendimais nustatytas faktas, kad minimu laikotarpiu įmonė buvo nemoki (CPK 18 str., 182 str.), o atsakovė, priimdama jai sumokamus ginčo dividendus, pagal savo statusą žinojo arba privalėjo žinoti nurodytas aplinkybes. Paminėtos aplinkybės taip pat paneigia apeliantės argumentus, jog dėl bendrovės nemokumo fakto buvo ginčijamasi, ir jis paaiškėjo tik Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau atskleistais faktais laiko, jog šis atsakovės argumentas yra ne tik nepagrįstas, tačiau klaidinantis teismą, nes, kaip minėtoje nutartyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, bendrovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo, neginčijo teismo argumentų, kuriais buvo grindžiamos išvados dėl nemokumo.

26Esant paminėtoms aplinkybėms, taip pat atmetami apeliantės argumentai dėl jos proceso teisių pažeidimo nepatenkinus jos prašymo įpareigoti ieškovo atstovus pateikti ir visus dokumentus, kurie jos įsitikinimu, būtų patvirtinę tai, kad bankroto byloje nurodyti kreditoriai 2006 m. pabaigos būklei ir 2009-09-05 būklei neturėjo jokių galiojančių ir pasibaigusių finansinių reikalavimų ieškovui, tai yra, kurie leistų nuginčyti bendrovės nemokumo prezumpciją laikotarpiui, kai buvo sumokėti dividendai (CPK 42 str., 263 str. 1 d.). Visų pirma, kaip jau buvo minėta, bendrovės nemokumo situacija ginčo dividendų sumokėjimo laikotarpiui yra patvirtinta galiojančiais teismų sprendimais. Antra, ieškovas nesiremia faktu, kad bendrovė buvo nemoki 2006 m. pabaigos būklei. Trečia, kaip žinia, apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, privalanti patikrinti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą (CPK 320 str. 1 d.), pagal CPK 314 straipsnį šios instancijos teismui gali būti teikiami nauji įrodymai ir atitinkamai reiškiami prašymai dėl jų išreikalavimo, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad apeliantė, keldama klausimą dėl šio teisių pažeidimo, šiam teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių argumentus apie, jos teigimu, aktualias faktines aplinkybes, taip pat nereiškė jokių prašymų dėl tokių įrodymų išreikalavimo. Esant tokioms aplinkybės, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo motyvais, kad tokia atsakovės procesinė pozicija gali būti traktuojama, kaip nesąžiningas naudojimasis savo teisėmis (CPK 7 str., 42 str. 5 d.).

27Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, susijusius su ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto aiškinimu bei taikymu pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ši norma draudžia skirti dividendus, o taip draudžia juos išmokėti, jeigu bendrovė yra nemoki ar išmokėjus dividendus taptų nemoki. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatyta, jog prašomi priteisti dividendai atsakovei – vienintelei ieškovo akcininkei, buvo sumokėti įmonei esant faktiškai nemokiai. Apeliantė gi draudimą skirti dividendus ir juos išmokėti akcininkams be pagrindo sieja su aplinkybe, kad nemokumas egzistuoja tuomet, kai akcininkų susirinkimas priima atitinkamą sprendimą. Tokiu būdu taip pat atmetami skundo motyvai, susiję su nurodyto įmonės vienintelės akcininkės 2007-04-23 sprendimo Nr. 4, kuriuo nutarta mokėti ginčo dividendus, galiojimo (CPK 185 str.).

28Teisėjų kolegijos įsitikinimu, naikinti šį teismo sprendimą pagrindo nesuteikia ir skundo motyvai, susiję su CPK 141 straipsnio imperatyvo – draudimo vienu metu byloje keisti pirminio ieškinio pagrindą ir dalyką, pažeidimu. Ieškovas atsiliepime į skundą, nesutikdamas su šio teiginiu, vadovaudamasis gausia ir nuosekliai formuojama aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisingai nurodo, kad pradiniu ieškiniu atsakovei buvo pareikštas reikalavimus dėl 67 207,23 Lt nepagrįstai išmokėtų dividendų priteisimo, patikslinus ieškinį reikalaujamų priteisti dividendų suma buvo sumažinta iki 27 207,23 Lt, o faktiniu ieškinio pagrindu, priešingai nei teigia apeliantė, išliko aplinkybės, kad įmonei esant nemokiai ji neturėjo teisės gauti šias išmokas. Kaip žinoma, šalių teisinių santykių teisingas kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad faktinį ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių patikslinimas papildomai nurodant faktinių aplinkybių, pateikiant įrodymų negali būti laikomas ieškinio pagrindo pakeitimu. Kolegija taip pat nesustatė, kad teismui 2012-01-25 parengiamajame teismo posėdyje priėmus patikslintą ieškinį, būtų buvęs užkirstas kelias atsakovei tinkamai pasiruošti ir atsikirsti į ieškovo argumentus. Beje, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismui apeliantė taip pat papildomai nepateikė jokių naujų įrodymų ir neprašė juos išreikalauti (CPK 42 str. 1 d., 5 d., 178 str.).

29Apibendrindama tai, kas pasakyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog ieškovas BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ įrodė savo teiginius, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą atsakovės J. O. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais (ABĮ 60 str. 3 d. 1 p., CK 2.50 str., CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl kitų skunde bei atsiliepime į jį nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie teisiškai neįtakoja teisingo byloje nagrinėtų klausimų išsprendimo.

30Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

31Apeliantė J. O. K. apeliaciniame skunde suformulavo prašymą šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kaip žinia, CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, o pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kaip taisyklė, apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka, kai pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012; 2012 m. rugsėjo mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-318/2012). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nustatančioje, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai galimas tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry v. Sweden, pareiškimo Nr. 28394/95).

32Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės O. K. apeliaciniame skunde nėra keliama tokių fakto klausimų, kurie nulemtų žodinio proceso būtinumą, nėra pateikta jokių naujų įrodymų, todėl nėra pagrindo nesilaikyti bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos (CPK 321 str. 1 d.). Netenkindama šio prašymo, kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ atsiliepime į skundą teisingai nurodo, jog rašytinis šios bylos nagrinėjimas, priešingai nei teigia apeliantė, nepažeidžia šalių teisių ir civilinio proceso principų. Priešingai ši civilinio proceso forma koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 322 str., 185 str.).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34Netenkinus atsakovės J. O. K. apeliacinio skundo, ieškovui BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ priteistinos jo turėtos advokato išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas yra pateikęs įrodymus, kad turėjo 1 100 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b. l. 107-111). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) 8.11 punkte nurodytus dydžius, į bylos sudėtingumą, šį ieškovo prašymą tenkina visiškai ir priteisia jam iš atsakovės 1 100 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti ieškovui BUAB ,,Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ (juridinio asmens kodas 300141993) iš atsakovės J. O. K. (asmens kodas ( - ) 1 100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovui UAB... 6. Ieškovas bankrutuojanti UAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“... 7. Nurodė, kad atsakovei pagal įmonės 2009-09-05 kasos išlaidų orderį Nr. 54... 8. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, teigdama, kad pagal ABĮ 60 straipsnio 3... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovo BUAB... 11. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, sprendė, kad bendrovės... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovė J. O. K. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m.... 14. Prašydama byloje paskirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą,... 15. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Pabaltijo... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų... 18. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto... 19. Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti apeliantės J.... 20. Pažymėtina tai, kad pagal teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis... 21. Taigi akivaizdu, jog šioje byloje nagrinėjamas bankrutavusios ir... 22. Dėl atsakovės J. O. K. apeliacinio skundo.... 23. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas paminėta, atmeta apeliantės teiginius,... 24. Antra, iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d.... 25. Taigi galiojančiais teismų sprendimais nustatytas faktas, kad minimu... 26. Esant paminėtoms aplinkybėms, taip pat atmetami apeliantės argumentai dėl... 27. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius,... 28. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, naikinti šį teismo sprendimą pagrindo... 29. Apibendrindama tai, kas pasakyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja,... 30. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 31. Apeliantė J. O. K. apeliaciniame skunde suformulavo prašymą šią bylą... 32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės O. K.... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 34. Netenkinus atsakovės J. O. K. apeliacinio skundo, ieškovui BUAB „Pabaltijo... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 37. Priteisti ieškovui BUAB ,,Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“...