Byla 1-1686-951/2019

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė, sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei, kaltinamajam R. P., kaltinamojo gynėjai advokatei Stanislavai Šulcaitei,

2viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), ( - ), ( - ) pilietis, ( - ), ( - ) išsilavinimo, dirbantis ( - ), gyvenantis ( - ), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4R. P. 2019-09-23 apie 16.22 val. ties ( - ) pastatu, Šiaulių m. vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „( - )", valst. Nr. ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems.

5Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad rugsėjo 23 d. darbo pabaigoje išgėrė 200 g degtinės ir iš karto išvažiavo namo. Jį sustabdė policijos pareigūnai. Labai dėl to gailisi. Praeityje būdamas išgėręs nėra vairavęs automobilio. Sutinka su alkotesterio rodmenimis. Vairavo automobilį „( - )“, automobilis priklauso mirusiam tėvui. Dar po laidotuvių nepraėjo 3 mėnesiai, tai automobilio dar nepersirašė. Jis buvo automobilio faktinis valdytojas. Jo tėvas automobilio nevairuodavo, nes jis net neturėjo vienos rankos. Automobilis jam buvo reikalingas važiuoti į darbą, kartais darbe tenka vairuoti valdišką automobilį. Jo darbinės funkcijos nesusijusios su automobilio vairavimu. Mano, kad gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su mama gyvena kaimynystėje, kiekvieną dieną susitinka. Mamos klauso.

6Galima laiduotoja Judita G. P. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Sutinka duoti parodymus. Žino, kuo sūnus kaltinamas. Blogai vertina tokį jo elgesį. Ji yra antros grupės invalidė, dabar nebus, kas ją pas gydytojus nuveš. Jo darbingumas yra vidutinis, procentais neparašyta. Sūnus bijojo ateiti pasisakyti, kad turi tokią bėdą. Apie tai sužinojo iš marčios. Sūnus labai pergyveno. Niekada gyvenime taip nėra padaręs. Sūnus jos klauso, jai padeda, atlieka ūkiškus darbus. Ji yra pensininkė, niekur nedirba. Sūnus jos klauso, gali jam pasakyti, kaip elgtis gyvenime. Sūnus gyvena su žmona, vaikai jau užaugę. Žino, kad automobilis yra įvertintas 3000 Eur, jis tiek tikrai nevertas. Yra padavusi pareiškimą notarų kontorai dėl paveldėjimo perėmimo. Sūnus visada vairuodavo automobilį, nes jo prašydavo. Jie patys rūpindavosi automobiliu, nes automobilis buvo jų. Į darbą sūnus važiuodavo kartu su žmona jos automobiliu. Pinigų sumos konfiskacija yra blogai, nes jos pensija maža. Ką padarysi, jei teismas nuspręs konfiskuoti automobilį, neprieštaraus.

7Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 straipsniu, nes R. P. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

8Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

92019-09-23 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo R. P. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2019-09-23 gautas tarnybinis pranešimas iš Šiaulių m. ir r. PK Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo D. M., kuriame nurodyta, kad 2019-09-23 apie 16.22 val. ( - ) gatvėje, ties ( - ) numeriu pažymėtu pastatu sustabdė automobilį „( - ) ", valst. Nr. ( - ) kurio vairuotojas R. P., gim. ( - ) m., buvo neblaivus, jam nustatytas 2,36 prom. girtumas (b. l. 5-7).

102019-09-23 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta automobilio „( - ) ", valst. Nr. ( - ) sustabdymo vieta ir šio automobilio požymiai, fotografuota, sudaryta foto lentelė, paimta: automobilis „( - ) ", valst. Nr. ( - ) automobilio „( - ) ", valst. Nr. ( - )užvedimo raktelis (1 vnt.); automobilio „( - ) ", valst. Nr. ( - ) registracijos liudijimas Nr. ( - ), (1 vnt.) ir R. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. ( - ) (b. l. 8-22).

112019-09-23 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. P. alkotesterio „Alcotest 7510" Nr. ARKB-0159 prietaisu (patikros sertifikatas Nr. 0976005) 2019-09-23 16.29 val. buvo atliktas pirmas patikrinimas - rodmenys 2,44 promilės, 2019-09-23 16.55 val. atliktas antrasis patikrinimas - rodmenys 2,36 promilės (b. l. 33-34).

122019-09-24 VĮ „Regitra" pateiktame išraše iš duomenų bazės nurodoma, kad automobilis „( - ) ", valst. Nr. ( - ) nuo 2010-09-01 priklausė A. P., gim. ( - ) m. (b. l. 94).

132019-09-24 VšĮ „Emprekis" gautoje pažymoje nurodyta automobilio „( - ) ", valst. Nr. ( - ) vertė be PVM 2446 € (su PVM 2960 €) (b. l. 95 ).

14Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. P. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisminio nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, jog R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,36 promilių girtumo laipsnis, vairavo transporto priemonę – automobilį „( - )“, valstybinis numeris ( - ) jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 2811 straipsnio 1 dalį.

15Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

16R. P. tyčine kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalto būdamas neteistas (b. l. 86), baustas administracine tvarka (b. l. 87-89), dirbantis (b. l. 90). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. P. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. LR BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra gautas kaltinamojo motinos Juditos G. P. prašymas perduoti jai R. P. pagal laidavimą. Ji yra verta teismo pasitikėjimo – neteista, nebausta administracine tvarka, pensininkė, todėl gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. LR BK 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Be to, teismas turi padaryti išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju R. P. atžvilgiu nėra priimtas nė vienas apkaltinamasis nuosprendis, jis yra neteistas, kaip jau buvo konstatuota, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl nusikaltimo žala padaryta nebuvo.

17Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, taikytinas LR BK 40 straipsnis ir R. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą, jį perduodant Juditos G. P. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

18Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnis). LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

19Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam LR BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats kaltinamasis, būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors jis ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau tai nesudaro pagrindo kaltinamojo padarytus nusikalstamus veiksmus vertinti atlaidžiau, šiuo atveju baudžiamojo įstatymo saugomas gėris ir visuomeninis saugaus eismo intereso užtikrinimas laikytini svaresnėmis vertybėmis prieš kaltinamojo parodytą asmeninį nerūpestingumą, todėl kaltinamajam R. P. taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytą girtumo laipsnį, kuris jau artimas sunkiam girtumui, bei tai, kad asmuo Kelių eismo taisykles pažeidė ne pirmą kartą, R. P. nustatytinas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas. Šį terminą skaičiuojant nuo 2019-09-24.

20Teismų praktikoje pripažįstama, kad LR BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal LR BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (LR BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis LR BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

21Analizuojamu atveju matyti, kad R. P. vairavo transporto priemonę - automobilį „( - )“, valstybinis Nr. ( - ) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,36 promilių girtumas. Nors minėtas automobilis priklausė R. P. tėvui, tačiau teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad tiek tėvui esant gyvam, tiek po jo mirties, automobiliu naudojasi pats R. P., nes tėvas automobilio net negalėjo vairuoti. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Todėl įvykio metu R. P. vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju, jau minėta, R. P. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Teismas pažymi, kad tokios aplinkybės dar labiau patvirtina faktą, kad nekonfiskavus R. P. vairuoto automobilio, nebūtų užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bei užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam R. P. nusikalstamumui, R. P. de fakto valdyta transporto priemonė turi būti konfiskuojama, kartu priverstinai paimant ir automobilio priklausinius – užvedimo raktelį (1 vnt.) ir automobilio registracijos liudijimą.

22Nors prokuroras posėdžio metu siūlė kaltinamajam taikyti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau teismas sprendžia, kad aukščiau aptartų poveikio priemonių taikymas bus pakankama priemonė tam, kad pasiekti teismo skiriamų valstybės prievartos priemonių tikslus, turėsiančius auklėjamąjį, taisomąjį poveikį, o įmokos taikymas jau būtų perteklinė priemonė, todėl ji neskirtina.

23R. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

24Daiktiniai įrodymai – automobilis „( - ) ", valstybinis Nr. ( - ) jo užvedimo raktelis (1 vnt. ) bei registracijos liudijimas ( - ), 1 (vnt.), kurie perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK saugyklą pagal kvitą B Nr. 0005037, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini.

25Daiktinis įrodymas - vairuotojo pažymėjimas Nr. ( - ), esantis prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai institucijai.

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Nutarė

27R. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

28R. P. perduoti Juditos G. P., asmens kodas ( - ) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

29Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-09-24.

30Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - lengvojo automobilio „( - )“, valstybinis numeris ( - ) konfiskaciją.

31R. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

32Daiktinius įrodymus – automobilį „( - ) ", valstybinis Nr. ( - ) jo užvedimo raktelį (1 vnt. ) bei registracijos liudijimą Nr. ( - ) (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

33Daiktinį įrodymą - vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), esantį prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai institucijai.

34Išaiškinti R. P., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

35Išaiškinti laiduotojai Juditai G. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

36Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona... 2. viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. R. P. 2019-09-23 apie 16.22 val. ties ( - ) pastatu, Šiaulių m. vairavo... 5. Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir... 6. Galima laiduotoja Judita G. P. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus.... 7. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 8. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu... 9. 2019-09-23 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Nusikalstamų veikų... 10. 2019-09-23 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta automobilio „( - ) ",... 11. 2019-09-23 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. P. alkotesterio... 12. 2019-09-24 VĮ „Regitra" pateiktame išraše iš duomenų bazės nurodoma,... 13. 2019-09-24 VšĮ „Emprekis" gautoje pažymoje nurodyta automobilio „( - )... 14. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus,... 15. Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis... 16. R. P. tyčine kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie... 17. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad yra visos privalomos... 18. Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos... 19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P. nusikalstamą veiką padarė... 20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad LR BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta... 21. Analizuojamu atveju matyti, kad R. P. vairavo transporto priemonę -... 22. Nors prokuroras posėdžio metu siūlė kaltinamajam taikyti ir dar vieną... 23. R. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas... 24. Daiktiniai įrodymai – automobilis „( - ) ", valstybinis Nr. ( - ) jo... 25. Daiktinis įrodymas - vairuotojo pažymėjimas Nr. ( - ), esantis prie bylos... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 27. R. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,... 28. R. P. perduoti Juditos G. P., asmens kodas ( - ) atsakomybėn pagal laidavimą... 29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 31. R. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą... 32. Daiktinius įrodymus – automobilį „( - ) ", valstybinis Nr. ( - ) jo... 33. Daiktinį įrodymą - vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), esantį prie bylos... 34. Išaiškinti R. P., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį... 35. Išaiškinti laiduotojai Juditai G. P., kad ji turi teisę atsisakyti... 36. Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti...