Byla 2K-329/2013
Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 14 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Vytauto Greičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 14 d. nutarties.

2Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį dvejų metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios pradėti dirbti ir tęsti darbą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Vadovaujantis BK 67 ir 68 straipsniais, A. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Nukentėjusiajai A. G. iš A. J. priteista 53 094,40 Lt, iš (duomenys neskelbtini) – 6905,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai E. G. iš nuteistojo A. J. priteista 5273,60 Lt, iš (duomenys neskelbtini) – 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš A. J. I. G. priteista 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

3Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 14 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendis pakeistas: sumažinta nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. G. iš nuteistojo A. J. priteista neturtinė žala iki 51 045,30 Lt, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. G. priteista 5273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir jos civilinis ieškinys atmestas, taip pat dėl 1000 Lt sumos priteisimo I. G. advokato paslaugoms apmokėti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5A. J. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. jis 2011 m. rugsėjo 26 d., apie 20.45 val., kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 3,71 prom. etilo alkoholio), vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“ (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 14 ir 133 punktų reikalavimus: elgdamasis neatsargiai, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, tamsiu paros metu važiuodamas žvyro dangos keliu nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir kelio sąlygas, sankryžoje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir atsitrenkė į pakelės akmenį, prispausdamas prie akmens stovėjusią A. G. ir ant akmens sėdėjusią E. G. Eismo įvykio metu buvo sužalota E. G., kuriai buvo padarytas kairės blauzdos abiejų kaulų lūžimas apatiniame trečdalyje, kairės pėdos 2–3 padikaulių lūžiai, plėštinė kairio kulno žaizda – nesunkus sveikatos sutrikdymas; taip pat buvo sužalota ir A. G., kuriai padaryti odos nubrozdinimai pilve, stiprus abiejų kojų ir dubens sumušimas-suspaudimas, trys plėštinės žaizdos dešinės šlaunies srityje, masyvi plėštinė žaizda dešinės blauzdos srityje, masyvios poodinės kraujosruvos abiejose kojose, pilvo ir stuburo sumušimas, kairio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžis, dešinio šlaunikaulio pogūbrinis lūžis, abiejų blauzdikaulių viršutinių galų lūžiai, sunkus trauminis hemoraginis šokas – sunkus sveikatos sutrikdymas.

6Kasaciniu skundu nuteistojo A. J. gynėjas advokatas M. Martinaitis prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 14 d. nutartį ir bylą nutraukti, vadovaujantis BK 38 straipsniu, nes A. J. susitaikė su nukentėjusiąja E. G. ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, A. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei bylą nutraukti, taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – sumažinti iki vienerių metų bei A. G. pareikštą civilinį ieškinį sumažinti iki 27 000 Lt sumos.

7Kasaciniame skunde nurodoma, kad civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnis, pagal kurio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, jo atsakomybė atsiranda be kaltės. Pagal teismų praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, o ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (kasacinės nutartys baudžiamojoje ir civilinėse bylose Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007). Pasak kasatoriaus, A. J. veika padaryta UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu džipu „Toyota Land Cruiser“, kurį vairavo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas A. J. Jis minėta transporto priemone galėjo naudotis visą parą. Įvykio dieną A. J. buvo nuvykęs į Klaipėdos rajoną tam, kad būtent šiai transporto priemonei rastų detalių, vėliau grįždamas pateko į eismo įvykį, taigi jis veikė UAB (duomenys neskelbtini) interesais. Teismai nenustatė ir nesiaiškino, kaip UAB (duomenys neskelbtini) kontroliavo A. J. veiklą ir transporto priemonės panaudojimą. Pasak kasatoriaus, UAB (duomenys neskelbtini) pati tinkamai nekontroliavo transporto priemonės naudojimo tvarkos ir nepakankamai rūpinosi didesnio pavojaus šaltinio valdymu, taigi yra pagrindas taikyti solidarią civilinę atsakomybę. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.264 straipsnio ir 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatas.

8Taip pat kasatorius nurodo, kad priežastinio ryšio nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2012 m. sausio 3 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog atlikus eksperimentą su suspaustu oru vienoje stabdžių vamzdelio vietoje prie guminės tvirtinimo apkabos nustatytas oro pratekėjimas. Tai rodo, kad tarp natūraliai vykusios korozijos įdubų yra atsivėrusių kiauryminių pažeidimų. Faktą, kad stabdžių vamzdelis buvo prarūdijęs, patvirtino ir metalografinio tyrimo rezultatas. Tai reiškia, kad šiam įvykiui kilti esminės reikšmės turėjo ir stabdžių skysčio nutekėjimas prieš įvykį, tai lėmė galimą stabdžių sistemos nesuveikimą staiga stabdant. Transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga ir jos tolesnis eksploatavimas nebuvo galimas; už transporto priemonės techninę būklę buvo atsakinga UAB (duomenys neskelbtini).

9Kasatorius, be to, pažymi, kad A. J. buvo pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nes jis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, davė išsamius parodymus, ikiteisminio tyrimo metu aktyviai padėjo nustatyti tiesą, atsiprašė visų nukentėjusiųjų ir teikė pagalbą po įvykio, buvo tinkamas laiduotojas (G. B. yra A. J. draugas ir buvęs verslo partneris, juos sieja draugiški ir dalykiški santykiai). Vienos ar kitos gyvenimiškos aplinkybės nežinojimas apie asmenį nėra pagrindas netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų. Taip pat teismai neteisingai išaiškino ir BK 19 straipsnį, nes jame numatyta, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Tačiau ši norma nereiškia, jog apsvaigęs nuo alkoholio asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant BK 38 ar 40 straipsnių pagrindams. BK 38 straipsnyje nėra nurodyta, kad asmuo turi susitaikyti su visais nukentėjusiaisiais asmenimis byloje ir jiems atlyginti žalą, A. J., anot jo gynėjo, susitaikęs su E. G., turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu.

10Kasaciniame skunde nurodoma, kad specialiosios teisės atėmimas trejiems metams riboja nuteistojo galimybes susirasti naują darbą, susijusį su transporto priemonių vairavimu, gauti pajamas ir atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į tai, kad patirti sužalojimai esminės įtakos A. G. bendravimui su aplinkiniais ir šeimos nariais nesukėlė, ji socialiai neatsiribojo nuo visuomenės ir šeimos, nėra jokių duomenų, jog ji dėl patirtos psichologinės ir fizinės traumos negali gyventi visaverčio gyvenimo (negalės turėti vaikų ir pan.), duomenų, kad ji gydėsi ar konsultavosi pas psichologą, taip pat nėra, juolab į bylą nepateikta dokumentų apie tai, kad A. G. dėl patirtos traumos buvo pašalinta iš ankstesnės darbovietės. Nukentėjusioji nepagrįstai nurodė, kad jai darbo birža nepasiūlo tinkamo darbo. Apie tai, kad A. G. siekė karjeros savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, byloje jokių dokumentų nepateikta. Neturtinė žala turėtų būti mažinama iki 27 000 Lt.

11Atsiliepimu į nuteistojo gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo kasacinį skundą atmesti.

12Atsiliepime nurodoma, kad civilinis ieškinys byloje išspręstas tinkamai, nes iš faktinių aplinkybių matyti, kad A. J. kartu su draugu, kuriam reikėjo automobilio detalių, nuvažiavo į Pilkius, ten pirko detales, vėliau vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. tvarkė asmeninius, o ne su darbo funkcijomis susijusius reikalus, todėl pagrįstai nebuvo įtrauktas nuteistojo darbdavys civiliniu atsakovu byloje. Byloje nėra duomenų, kad automobilis buvo pripažintas netinkamu naudoti, kad technine eismo įvykio priežastimi buvo korozijos pažeistas stabdžių vamzdelis ir dėl to nesuveikė stabdžiai. Taip pat specialistas nenustatė mechaninio, cheminio ar kitokio poveikio požymių stabdžių vamzdelyje, t. y. įtakos šis pažeidimas eismo įvykiui neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas, pasak prokuroro, motyvuotai nurodė BK 38 ir 40 straipsnių netaikymo A. J. priežastis. Civilinis ieškinys išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamosios, nei civilinės teisės normų, o priteistas neturtinės žalos dydis neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Nėra pagrindo mažinti ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – dydžio. Teismai pagrįstai laikė, kad nusikalstama veika padaryta šiurkščiai pažeidžiant KET, įvertino sunkias pasekmes, tai, kad A. J. ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus.

13Kasacinis skundas atmestinas.

14Dėl BK 40 straipsnio taikymo

15Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms: t. y. jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

16Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savo sprendimą motyvavo tuo, kad A. J. savo veika sukėlė ilgalaikes neigiamas pasekmes dviem asmenims, tai padarė elgdamasis itin rizikingai, šiurkščiai pažeisdamas KET, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą, taip pat baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, nors prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, po eismo įvykio stengėsi nukentėjusiosioms padėti materialiai, tačiau nukentėjusiosios A. G. neatsiprašė. Taip pat teismas suabejojo G. B., kaip laiduotojo, tinkamumu, atsižvelgdamas į tai, kad G. B. ir A. J. sieja tik darbo teisiniai santykiai, realios įtakos A. J., kaip asmeniui, jis negalėtų daryti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismo argumentus dėl BK 40 straipsnio netaikymo A. J.

17Konstatuoti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai BK 40 straipsnio nuostatas aiškino ir taikė netinkamai, nėra teisinio pagrindo. Teismų sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad buvo atsižvelgta tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo veikos pavojingumą, sprendžiant dėl A. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Administracinio baustumo buvimas pagrįstai vertintas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto aspektu, sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Su A. G. A. J. nesusitarė dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, tad teismai pagrįstai nekonstatavo ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos. Vadinasi, nesant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, neatleidę A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

18Dėl BK 38 straipsnio taikymo

19Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kai nuo nusikalstamos veikos yra nukentėję keli asmenys, kaltininkas turi susitaikyti su visais nukentėjusiaisiais, atlyginti ar pašalinti žalą arba susitarti atlyginti ar pašalinti visiems nukentėjusiesiems padarytą žalą. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, padarytos nusikalstamos veikos padariniai negali būti dalijami, t. y. negalima dėl vienų nusikalstamos veikos padarinių asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o dėl kitų tos pačios veikos padarinių nuteisti ar nepriimti jokio sprendimo. Taigi BK 38 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų prasme kaltininkas turi atlyginti ar pašalinti visą savo nusikalstama veika padarytą žalą (arba susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo) bei susitaikyti su visais dėl jo veikos nukentėjusiaisiais asmenimis.

20Tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms teismas turėtų diskreciją atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Šioje byloje yra dvi nukentėjusiosios: A. G. ir E. G. A. J. savo noru susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tik su nukentėjusiąja E. G. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką kasaciniam skundui argumentą dėl BK 38 straipsnio taikymo, pagrįstai rėmėsi kasacinės instancijos teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2008). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir vėlesnėje teismo praktikoje laikomasi tokios pačios nuostatos dėl BK 38 straipsnio taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-378/2011). Taigi nesant visų BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų pagrįstai teismų nebuvo taikytas BK 38 straipsnis nuteistajam A. J.

21Dėl civilinio atsakovo tinkamumo

22Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 111 straipsnio 1 dalį civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Kasaciniame skunde nuteistasis teigia, kad civiliniu atsakovu į bylą turėjo būti įtraukta ir UAB (duomenys neskelbtini) – būtent šiai įmonei priklausantį automobilį jis vairavo, veikdamas įmonės interesais. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įvykis padarytas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu, patikėtu nuteistajam A. J. naudotis. Tačiau eismo įvykis įvyko ne jo darbo metu, vežant nuteistajam savo draugą ieškoti atsarginių automobilio dalių – tai patvirtino A. J. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Kasaciniame skunde nurodomų Aukščiausiojo Teismo nutarčių baudžiamosiose ir civilinėse bylose faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, palyginti su šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasatorius priežastinio ryšio nustatymo netinkamumą taip pat sieja su galima UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybe dėl automobilio, kurį vairuojant buvo padarytas eismo įvykis, techninių reikalavimų eksploatacijai neatitikimo. Pažymėtina, kad byloje yra techninės apžiūros rezultatų kortelė, kurioje nurodyta, jog techninė apžiūra atlikta 2011 m. balandžio 6 d., transporto priemonėje nustatyti nedideli trūkumai; transporto priemonėje būtina pašalinti nustatytus trūkumus, pastebimas alyvos ar kitų eksploatacinių skysčių prasisunkimas. Techninė apžiūra galioja iki 2013 m. balandžio 6 d. Taigi eksploatuoti automobilį buvo leista. Žemesniųjų instancijų teismai, neįtraukdami į bylą kaip civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), tinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymą.

23Dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje

24Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuteistasis A. J. skunde teigia, kad 60 000 Lt A. G. priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis. 54 245,30 Lt buvo priteista iš A. J., 5754,70 Lt – iš draudimo bendrovės. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, tinkamai įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus: atsižvelgta į tai, kad A. G. nuteistojo kaltais veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ji prarado 65 proc. darbingumo, buvo atleista iš darbo dėl jai nustatyto neįgalumo, A. G. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų padarytos kelios operacijos, ant dešinės kojos liko tik 20 proc. raumenų, jie nėra atkuriami, ateityje nukentėjusiosios laukia dar kelios operacijos, nukentėjusioji, jauna dvidešimt trejų metų moteris, viena augina du mažamečius vaikus, negali jais visaverčiai rūpintis, psichologai jai teikia pagalbą. Teigti, kad neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis ir teismų nustatytas, pažeidžiant įstatymo nuostatas, nėra teisinio pagrindo.

25Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

26BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

27Nuteistajam A. J. atidėjus bausmės vykdymą trejų metų laikotarpiui, vadovaujantis BPK 67, 68 straipsniais, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Teismai, skirdami A. J. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgė į jo administracinį baustumą už KET taisyklių nesilaikymą, taip pat į padarytos veikos padarinius, į tai, kad veika padaryta A. J. esant neblaiviam, taigi baudžiamojo poveikio priemonė paskirta tikslingai, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu A. J.... 3. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija... 5. A. J. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas... 6. Kasaciniu skundu nuteistojo A. J. gynėjas advokatas M. Martinaitis prašo... 7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus... 8. Taip pat kasatorius nurodo, kad priežastinio ryšio nei pirmosios, nei... 9. Kasatorius, be to, pažymi, kad A. J. buvo pagrindas atleisti nuo... 10. Kasaciniame skunde nurodoma, kad specialiosios teisės atėmimas trejiems... 11. Atsiliepimu į nuteistojo gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 12. Atsiliepime nurodoma, kad civilinis ieškinys byloje išspręstas tinkamai, nes... 13. Kasacinis skundas atmestinas.... 14. Dėl BK 40 straipsnio taikymo... 15. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 16. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas... 17. Konstatuoti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai BK 40 straipsnio... 18. Dėl BK 38 straipsnio taikymo... 19. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 20. Tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms teismas... 21. Dėl civilinio atsakovo tinkamumo... 22. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 111... 23. Dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje... 24. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų... 25. Dėl uždraudimo naudotis specialia teise... 26. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi... 27. Nuteistajam A. J. atidėjus bausmės vykdymą trejų metų laikotarpiui,... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 29. Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio kasacinį skundą...