Byla eA2-1-381/2018
Dėl Lietuvos arbitražo teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl lėšų grąžinimo bei atsakovės priešieškinį dėl skolos ir netesybų priteisimo, kurioje procesas buvo atnaujintas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. ( - ) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ) skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. ( - ) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ( - ) dėl lėšų grąžinimo bei atsakovės priešieškinį dėl skolos ir netesybų priteisimo, kurioje procesas buvo atnaujintas,

Nustatė

3

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ( - ) kreipėsi į Lietuvos arbitražo teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ( - ) Lt garantiją, sumokėtą atsakovei pagal ( - ) sutartį, bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Atsakovė UAB ( - ) pateikė priešieškinį, prašydama pripažinti ( - ) sutartį vienašališkai nutraukta nuo ( - ) ir, atlikus įskaitymą, priteisti iš ieškovės atsakovei ( - ) Lt skolą bei netesybas, taip pat 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
  2. Lietuvos arbitražo teismas ( - ) sprendimu, priimtu arbitražo byloje Nr. ( - ), atmetė ieškovės UAB ( - ) ieškinį atsakovei UAB ( - ) dėl lėšų pagal ( - ) sutartį grąžinimo, iš dalies patenkino atsakovės UAB ( - ) priešieškinį, pripažino ( - ) sutartį ieškovės vienašališkai nutraukta nuo ( - ), įskaitė priešpriešinius reikalavimus ir priteisė iš ieškovės atsakovei ( - ) Lt skolos ir netesybų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, ( - ) Lt arbitražo mokesčių bei ( - ) Lt advokato pagalbai apmokėti.
  3. Ieškovė UAB ( - ), nesutikdama su Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimu, priimtu arbitražo byloje Nr. ( - ), pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas ( - ) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. ( - ), atmetė ieškovės UAB ( - ) skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. ( - ), panaikinimo ir priteisė atsakovei iš ieškovės ( - ) Lt Lietuvos apeliaciniame teisme turėtų teisinės pagalbos išlaidų.
  4. ( - ) UAB ( - ) ir UAB ( - ) (kaip tuo metu 100 proc. akcijų turinčios UAB ( - ) akcininkės) kreipėsi į Lietuvos arbitražo teismą su ieškiniu atsakovei UAB ( - ) dėl ( - ) sutarties Nr. ( - ) ir ( - ) sutarties pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo. Lietuvos arbitražo teismas ( - ) sprendimu, priimtu arbitražo byloje Nr. ( - ), atmetė UAB ( - ) ir UAB ( - ) ieškinį. Ieškovė UAB ( - ), nesutikdama su Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimu, priimtu arbitražo byloje Nr. ( - ), pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas ( - ) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. ( - ), atmetė ieškovės UAB ( - ) skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. ( - ), panaikinimo.
  5. Ieškovė UAB ( - ), nesutikdama su Lietuvos apeliacinio teismo ( - ) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. ( - ), pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės UAB ( - ) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo ( - ) nutarties, ( - ) nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo ( - ) nutartį panaikino ir priėmė naują sprendimą – panaikino Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. ( - ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( - ) nutartyje nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo nustatytas faktines aplinkybes:
    1. V. S. ir T. K. yra advokatų profesinės bendrijos ( - ) advokatai, partneriai. Šie asmenys yra ir juridinių asmenų ( - ), kurie tapo Lietuvos arbitražo teismo steigėjais, steigėjai ir vadovai. Atsakovei UAB ( - ) atstovauja advokatų profesinės bendrijos ( - ) advokatas J. S.;
    2. nuolatinė arbitražo institucija Lietuvos arbitražo teismas turi tris steigėjus ir dalininkus – ( - ). V. S. ir T. K. yra dviejų pirmųjų juridinių asmenų steigėjai ir jiems vadovauja;
    3. ( - ) steigėjai taip pat yra V. S. bei ( - );
    4. Lietuvos arbitražo teismo steigėjus iš esmės kontroliuoja advokatų profesinės bendrijos ( - ) advokatai V. S. ir T. K.. Šie asmenys Lietuvos arbitražo teismo dalininkų susirinkime, atsižvelgiant į jų turimų balsų skaičių (2/3 balsų), gali priimti lemiamus sprendimus. Šią išvadą patvirtina, inter alia (be kita ko), santykių tarp Lietuvos arbitražo teismo ir advokatų profesinės bendrijos ( - ) istorija – praeityje minėtos arbitražo institucijos pirmininku buvęs R. B. kurį laiką dirbo advokatų profesinėje bendrijoje ( - ), o šias pareigas po jo ėjęs J. B. yra tos pačios advokatų profesinės bendrijos advokatas, partneris, trečiajam asmeniui UAB ( - ) teikęs teisines paslaugas;
    5. du advokatų profesinės bendrijos ( - ) advokatai iš esmės kontroliuoja arbitražo institucijos dalininkus, o du advokatų profesinėje bendrijoje ( - ) advokatais dirbę asmenys yra buvę Lietuvos arbitražo teismo pirmininkais. Advokatų profesinės bendrijos ( - ) pozicijos Lietuvos arbitražo teisme yra dominuojančios;
    6. egzistuoja ypač glaudūs ir intensyvūs ryšiai tarp Lietuvos arbitražo teismo ir advokatų profesinės bendrijos ( - ), kurioje dirbantis advokatas J. S., be kita ko, atstovavo atsakovei ( - ) Lietuvos arbitražo teismo administruotame arbitražo procese, kuriame arbitras paskirtas institucijos pirmininkės nutartimi. Nei Lietuvos arbitražo teismas, nei jo vardu veikianti pirmininkė dėl nurodytų ryšių egzistavimo negali būti laikomi nešališku ir nepriklausomu skiriančiuoju subjektu nagrinėjant bylą, o ši aplinkybė lemia tai, jog arbitro paskyrimas šioje byloje buvo nelegitimus. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti akivaizdų arbitražo nepriklausomumo trūkumą ir su tuo susijusį byloje dalyvaujančių asmenų teisės į tinkamą procesą pažeidimą.
  6. Ieškovė UAB ( - ) pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą atnaujinti prašymo pateikimo terminą, atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. ( - ) ir, bylą išnagrinėjus pakartotinai, priimti naują sprendimą – ieškovės UAB ( - )skundą tenkinti ir panaikinti Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimą arbitražo byloje Nr. ( - ).
  7. Prašyme nurodyta, kad procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujintinas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios tapo žinomos po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ( - ) nutarties priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nei Lietuvos arbitražo teismas, nei jo vardu veikianti pirmininkė dėl ryšių su vienos iš ginčo šalių atstovais egzistavimo negali būti laikomi nešališku ir nepriklausomu skiriančiuoju subjektu nagrinėjant arbitražo bylą, o ši aplinkybė lėmė tai, jog arbitro paskyrimas arbitražo byloje buvo nelegitimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėta teisinė situacija ir teisės klausimas yra iš esmės tapatus išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. ( - ) buvusiai teisinei situacijai, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas viešosios tvarkos pažeidimas egzistuoja ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. ( - ), kurioje prašoma atnaujinti procesą. Kadangi nagrinėjant arbitražo bylą Nr. ( - ) buvo pažeista šalių teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, šis pažeidimas laikytinas esminiu proceso trūkumu, sudarančiu savarankišką pagrindą atnaujinti civilinės bylos Nr. ( - ) nagrinėjimą ir panaikinti Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimą, priimtą byloje Nr. ( - ).
  8. Atsakovė UAB ( - ) pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, kuriame prašė atmesti ieškovės prašymą atnaujinti Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. ( - ) nagrinėjimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  9. Atsiliepime į prašymą nurodyta, kad ieškovės prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti atmestas dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 mėnesių termino praleidimo, o svarbių priežasčių šį terminą atnaujinti nėra. Atsakovės teigimu, tarp CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų nėra atskiro, savarankiško atnaujinimo pagrindo – pareiškėjo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo, kuriuo prašymą grindžia ieškovė. Ieškovė apie jos prašyme nurodytas aplinkybes žinojo arba turėjo žinoti vėliausiai nuo ( - ), kai UAB ( - ) ir UAB ( - ) pateikė prieštaravimus dėl arbitražo teismo kompetencijos spręsti ginčą byloje Nr. ( - ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( - ) nutartyje naujų aplinkybių nesukūrė, jis tiesiog pateikė teisės normų ir aplinkybių aiškinimą, kuris negali būti laikomas naujai atsiradusiomis aplinkybėmis. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl galimo arbitražo teismo ar jo pirmininko šališkumo net neegzistuoja, jos neturi esminės reikšmės bylai, be to, ieškovė dar bylos nagrinėjimo metu turėjo visas galimybes nustatyti aplinkybes, kuriomis remiasi prašyme dėl proceso atnaujinimo, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą.
  10. Lietuvos apeliaciniame teisme ( - ) gautas atsakovės UAB ( - ) prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. ( - ) dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytos akivaizdžios teisės taikymo klaidos, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas bylą, rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo ( - ) nutartyje. Lietuvos apeliacinis teismas ( - ) nutartimi atnaujino procesą Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. ( - )pagal ieškovės UAB ( - ) skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. ( - ). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, kurioje procesas buvo atnaujintas, ( - ) nutartimi atmetė atsakovės UAB ( - ) prašymą panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ( - ) nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. ( - ) pagal ieškovės UAB ( - ) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos ( - ) nutarties peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( - ) nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos ( - ) nutartį paliko nepakeistą.
  11. Lietuvos apeliacinis teismas ( - ) nutartimi atnaujino praleistą prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu atnaujino procesą Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. ( - ) pagal ieškovės UAB ( - ) skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. ( - ) pagal ieškovės UAB ( - ) ieškinį atsakovei UAB ( - ) dėl lėšų grąžinimo bei atsakovės priešieškinį dėl skolos ir netesybų priteisimo.
  12. Lietuvos apeliacinis teismas, atnaujindamas procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. ( - ), pažymėjo, kad atsakovei UAB ( - ) tiek arbitražo byloje Nr. ( - ), tiek ir arbitražo byloje Nr. ( - ) atstovavo advokatų profesinės bendrijos ( - ) advokatai, kurių ryšiais su Lietuvos arbitražo teismu, nustatytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ( - ) nutartyje civilinėje byloje Nr. ( - ), grindžiamas ieškovės prašymas dėl proceso atnaujinimo. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. ( - ), nenustatė ir neanalizavo nei Lietuvos arbitražo teismo, nei jo vardu veikusios pirmininkės, paskyrusios bylą nagrinėjusį arbitrą, sąsajų su atsakovei atstovavusios advokatų profesinės bendrijos advokatais, nes ieškovė dėl to, jog tuo metu dar nežinojo tų aplinkybių (ieškovei šios aplinkybės tapo (turėjo tapti) žinomos 2015 metais, t. y. jau po civilinės bylos Nr. ( - ) išnagrinėjimo), nenurodė jų skunde, nors ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovės atstovų ryšiais su Lietuvos arbitražo teismu (nustatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ( - ) nutartyje), kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl arbitražo teismo nepriklausomumo, egzistavo jau 2013–2014 metais, kai Lietuvos arbitražo teisme buvo nagrinėjama arbitražo byla Nr. ( - ) ir Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. ( - ) dėl šio arbitražo teismo sprendimo panaikinimo. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, po civilinės bylos Nr. ( - ) išnagrinėjimo naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios egzistavo, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovei bylos nagrinėjimo metu, todėl procesas Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. ( - ) atnaujintinas tam, kad naujai paaiškėję atsakovės atstovų ryšiai su Lietuvos arbitražo teismu būtų įvertinti visų bylos aplinkybių kontekste, t. y. ar jie nesudaro pagrindo panaikinti ieškovės civilinėje byloje Nr. ( - ) ginčytą arbitražo teismo sprendimą. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad tai, jog šios aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ( - ) nutartis civilinėje byloje Nr. ( - ), kuria, konstatavus arbitražo teismo nepriklausomumo stoką, buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo ( - ) nutartis atmesti ieškovės skundą ir priimtas priešingas sprendimas – panaikinti Lietuvos arbitražo teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

4Dėl bylos nagrinėjimo ribų po proceso byloje atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą

  1. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009, 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011, 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
  2. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009, 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Atnaujinus procesą, šie tikslai pasiekiami, kai byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/1013). Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006, 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007 ir kt.).
  3. Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminės reikšmės bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo ( - ) nutarties, kuria CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu buvo atnaujintas procesas Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. ( - ), turinio, nagrinėjamu atveju procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo atnaujintas siekiant įvertinti naujai paaiškėjusias esmines faktines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovei bylos nagrinėjimo metu – atsakovės atstovų ryšius su Lietuvos arbitražo teismu, kurie kelia abejonių dėl bylą nagrinėjusio Lietuvos arbitražo teismo nepriklausomumo. Nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas apibrėžia bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu ribas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 370 straipsnio 4 dalis), t. y. pagal proceso atnaujinimo pagrindą patikrinamas galutinio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar ieškovės nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu.

5Dėl bylos sustabdymo

  1. Pagal CPK 1623 straipsnį bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
  2. 2018 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas UAB ( - ) prašymas sustabdyti bylą tol, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas, priimtas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. ( - ). Atsakovė nurodo, kad nurodytos Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos išsprendimas gali turėti tiesioginės įtakos šios bylos nagrinėjimo tikslingumui ir aktualumui, nes šioje byloje siekiama panaikinti Lietuvos arbitražo teismo sprendimą, kuriuo išspręsti ( - ) sutarties nutraukimo ir atsiskaitymo pagal ( - ) sutartį klausimai, o Kauno apygardos teisme sprendžiami tos pačios ( - ) sutarties pripažinimo negaliojančia ir atitinkamai restitucijos taikymo klausimai. Jeigu Kauno apygardos teismas pripažins ( - ) sutartį negaliojančia ir atitinkamai taikys restituciją, tai ginčas dėl ( - ) sutarties nutraukimo ir atsiskaitymo pagal šią sutartį netenka teisinio aktualumo ir tampa nebereikšmingas. Be to, Kauno apygardos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei atliktas jų teisinis vertinimas yra reikšmingas ir šioje byloje, o Kauno apygardos teismui pripažinus ( - ) sutartyje numatytą arbitražinį susitarimą niekiniu ir negaliojančiu, tai gali net sudaryti naują faktinį ir teisinį pagrindą arbitražo teismo sprendimui panaikinti šioje byloje. Kadangi šiose bylose pareikštų reikalavimų bei įrodinėjamo dalyko ryšys yra akivaizdus, nesustabdžius šios bylos, gali būti priimti prieštaringi teismų sprendimai. Lietuvos apeliacinis teismas yra sustabdęs civilinę bylą Nr. ( - ) dėl jau minėtos Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos.
  3. Įvertinusi šį prašymą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovės prašyme išdėstyti argumentai dėl bylos sustabdymo peržengia šios nutarties 15 punkte nurodytas šios bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu ribas (įvertinti naujai paaiškėjusias esmines faktines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovei bylos nagrinėjimo metu – atsakovės atstovų ryšius su Lietuvos arbitražo teismu, kurie kelia abejonių dėl bylą nagrinėjusio Lietuvos arbitražo teismo nepriklausomumo). Aplinkybių, trukdančių šiuo aspektu išnagrinėti bylą, nenustatyta. Tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas sustabdė civilinę bylą Nr. ( - ) dėl atsakovės nurodytos bylos, savaime nepagrindžia ir nagrinėjamos bylos sustabdymo būtinybės, nes šiose bylose sprendžiami skirtingi ginčai. Nei atsakovės nurodytos Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos rezultatas, nei toje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su ( - ) sutarties (ne)galiojimu, neturės įtakos šios bylos, kurioje nėra tikrinama, ar Lietuvos arbitražo teismas teisingai išnagrinėjo tarp šalių dėl valdymo paslaugų sutarties kilusį ginčą, teisingam išnagrinėjimui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, nenustačius nei atsakovės nurodytų (CPK 163 straipsnio 3 punktas, 164 straipsnio 4 punktas), nei kitų CPK 163–164 straipsniuose įtvirtintų civilinės bylos sustabdymo pagrindų.

6Dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių

  1. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad bylą nagrinėjusio Lietuvos arbitražo teismo nepriklausomumo trūkumo aspektas yra aktualus ne tik šioje byloje, tačiau jis taip pat buvo analizuotas ir kitoje civilinėje byloje Nr. ( - ), kurioje dalyvavo ta pati atsakovė UAB ( - ) ir jos atstovai advokatų profesinės bendrijos ( - ) advokatai bei kurioje nagrinėta faktinė situacija ir teisės klausimas yra iš esmės tapatus išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. ( - ) buvusiai situacijai. Lietuvos apeliacinis teismas ( - ) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. ( - ), atmetė UAB ( - ) skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. ( - ), panaikinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nurodytą bylą kasacine tvarka, konstatavo, kad nei Lietuvos arbitražo teismas, nei jo vardu veikianti pirmininkė dėl ryšių su vienos iš ginčo šalių atstovais egzistavimo negali būti laikomi nešališku ir nepriklausomu skiriančiuoju subjektu nagrinėjant arbitražo bylą, o ši aplinkybė lėmė tai, jog arbitro paskyrimas arbitražo byloje buvo nelegitimus. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. ( - ). Civilinė byla Nr. ( - ) yra pridėta prie šios civilinės bylos (Lietuvos apeliacinio teismo ( - ) nutartis, 2 t., b. l. 10–13). Nurodytoje byloje procesas buvo atnaujintas ir šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. ( - ).
  2. Kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( - ) nutartyje civilinėje byloje Nr. ( - ), nagrinėtoje byloje susiklosčiusios procesinės situacijos ypatumas buvo tas, kad aplinkybės, kuriomis rėmėsi kasacinis teismas ( - ) priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. ( - ), iš dalies neegzistavo, o egzistavo kitokios aplinkybės, kuriomis kasacinis teismas nesivadovavo ir kurios nebuvo nustatytos bylą nagrinėjant kasaciniame teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme. Šios aplinkybės buvo nustatytos pakartotinai išnagrinėjus bylą po proceso joje atnaujinimo Lietuvos apeliacinio teismo ( - ) nutartyje civilinėje byloje Nr. ( - ), kuria atmestas atsakovės UAB ( - ) prašymas panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ( - ) nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. ( - ). ( - ) nutartyje civilinėje byloje Nr. ( - ) Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad nors kai kurios bylos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą dėl bylą išnagrinėjusio arbitro ir jį paskyrusios arbitražo institucijos nepriklausomumo trūkumo, nebuvo nustatytos nagrinėjant ieškovių skundą Lietuvos apeliaciniame teisme, todėl kasacinis teismas neturėjo teisinio pagrindo šių aplinkybių tirti ir vertinti (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau toks procesinis pažeidimas nepaneigia iš esmės teisingos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvados dėl bylą išnagrinėjusio arbitro ir jį paskyrusios arbitražo institucijos nepriklausomumo trūkumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( - ) nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį paliko nepakeistą, iš esmės nurodydamas, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas atnaujintą bylą, pagrįstai nustatinėjo ir vertino esmines teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su Lietuvos arbitražo teismo steigėjais bei dalininkais. Kasacinio teismo vertinimu, Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma, patvirtinanti sąsajas tarp arbitražo teismo steigėjų bei dalininkų ir atsakovei arbitražo teismo procese atstovavusio advokato, objektyviam stebėtojui gali kelti pagrįstų abejonių arbitražo teismo nepriklausomumu.
  3. Taigi ir šioje byloje, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo ( - ) nutartimi nustatytas pakartotinio šios bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo ribas, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas (naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės), turi būti tiriamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su atsakovės atstovų ryšiais (sąsajomis) su Lietuvos arbitražo teismu, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl arbitražo teismo nepriklausomumo, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovei civilinės bylos Nr. ( - ) nagrinėjimo metu, nors egzistavo jau 2013–2014 metais, kai Lietuvos arbitražo teisme buvo nagrinėjama arbitražo byla Nr. ( - ) ir Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. ( - ) dėl šio arbitražo teismo sprendimo panaikinimo. Atsakovės ( - ) rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai ir kartu su jais pateikti įrodymai, susiję su kito arbitražo teismo – Vilniaus komercinio arbitražo teismo – steigėjais ir dalyviais, nėra šioje byloje teisiškai reikšmingi, nes šioje byloje sprendžiama tik dėl tarp ieškovės ir atsakovės kilusį ginčą nagrinėjusio arbitražo teismo – Lietuvos arbitražo teismo – nepriklausomumo jo sąsajų su atsakovės atstovais aspektu.
  4. Nustatyta, kad V. S., T. K. ir J. B. buvo (yra) advokatų profesinės bendrijos ( - ) advokatai ir jos dalyviai (1 t., b. l. 21, 176–178). Byloje nėra ginčo, kad atsakovei UAB ( - ) arbitražo byloje Nr. ( - ) ir civilinėje byloje Nr. ( - ) atstovavo advokatų profesinė bendrija ( - ). Bylos duomenys patvirtina, kad ( - ) steigimo sutartimi ( - ), atstovaujama direktoriaus V. S., ( - ), atstovaujama direktoriaus T. K., bei ( - ), atstovaujama direktorės V. V., įsteigė Lietuvos arbitražo teismą, kurio pirmininku buvo išrinktas R. B. (1 t., b. l. 88). ( - ) Lietuvos arbitražo teismo dalyve buvo iki ( - ) (1 t., b. l. 164). Lietuvos arbitražo teismo ( - ) dalininkų susirinkime Lietuvos arbitražo teismo pirmininku išrinktas J. B. (1 t., b. l. 89). ( - ) ir ( - ) Lietuvos arbitražo teismo dalyvėmis buvo iki ( - ) (1 t., b. l. 164). Lietuvos arbitražo teismo ( - ) visuotiniame dalyvių susirinkime, kuriame dalyvavo abiejų tuomečių Lietuvos arbitražo teismo dalyvių (( - ) ir ( - )) atstovai, Lietuvos arbitražo teismo pirmininke paskirta A. T. (1 t., b. l. 160–162).
  5. Taigi dar iki ieškovės kreipimosi į Lietuvos arbitražo teismą ( - ) ( - ) nebebuvo Lietuvos arbitražo teismo dalininkėmis, tuo metu Lietuvos arbitražo teismo dalininkais buvo du juridiniai asmenys – ( - ). ( - ) Juridinių asmenų registre įregistruotos tuo pačiu metu – ( - ) (1 t., b. l. 179, 187). Kaip jau buvo minėta, iš Lietuvos arbitražo teismo visuotinio dalyvių susirinkimo ( - ) protokolo matyti, kad tuo metu ( - ) jau buvo Lietuvos arbitražo teismo dalininkėmis.
  6. ( - ) viena iš steigėjų yra advokatų profesinė bendrija ( - ), kitos šios ( - ) steigėjos yra UAB ( - ) ir UAB ( - ) (1 t., b. l. 189). Nors atsakovė įrodinėja, kad advokatų profesinė bendrija ( - ) nutraukė savo narystę ( - ) (2 t., b. l. 32–35), ši aplinkybė nepaneigia jos, kaip ( - ), kuri nuo 2013 metų yra Lietuvos arbitražo teismo dalininkė, steigėjos, statuso. Be to, tuo metu, kai Lietuvos arbitražo teismo pirmininke buvo paskirta A. T. ( - ), paskyrusi arbitrą šalių ginčui išspręsti, advokatų profesinė bendrija ( - ) dar nebuvo nutraukusi savo narystės ( - ). Kitos ( - ) steigėjos UAB ( - ) vienintele akcininke nuo ( - ) iki ( - ) buvo kito Lietuvos arbitražo teismo dalyvio ( - ) steigėja – bankrutavusi ir iš Juridinių asmenų registro išregistruota UAB ( - ) (civilinės bylos Nr. ( - )1 t., b. l. 22–25).
  7. ( - ) steigėjai yra: 1) bankrutavusi ir iš Juridinių asmenų registro išregistruota UAB ( - ), kurios akcininku buvo ( - ) Respublikoje registruotas juridinis asmuo ir kurios buveinės adresas pagal www.rekvizitai.vz.lt duomenis sutampa su atsakovės atstovų (advokatų profesinės bendrijos ( - )) buveinės adresu (( - )); 2) bankrutavusi ir iš Juridinių asmenų registro išregistruota UAB ( - ), kurios vienintele akcininke nuo ( - ) iki ( - ) buvo kita ( - ) steigėja – bankrutavusi ir iš Juridinių asmenų registro išregistruota UAB ( - ), o nuo ( - ) iki ( - ) – kita ( - ) steigėja UAB ( - ); 3) UAB ( - ), kurios vadovas ir vienintelis akcininkas E. J. taip pat yra ( - ), UAB vadovas, šios bendrovės akcininkas nuo ( - ) iki ( - ) buvo T. K., ( - ), UAB registruotas buveinės adresas sutapo su jos akcininko T. K. adresu – ( - ) (civilinės bylos Nr. ( - ) 1 t., b. l. 168–175, 181–186; civilinės bylos Nr. ( - ) 1 t., b. l. 27, 46–50).
  8. Po civilinės bylos Nr. ( - ) išnagrinėjimo kasacine tvarka, t. y. po to, kai buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ( - ) nutartis panaikinti Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. ( - ), ( - ) nariai T. K., D. V. ir V. S., o ( - ) nariai T. K., A. B. ir V. S. priėmė sprendimus dėl šių juridinių asmenų, kurie buvo vieni iš Lietuvos arbitražo teismo steigėjų, likvidavimo ir išregistravimo (civilinės bylos Nr. ( - ) 1 t., b. l. 51–52, 57–58).
  9. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ( - ) nutartyje, asmens nepriklausomumas yra objektyviojo pobūdžio teisinė kategorija, kurią galima identifikuoti išoriškai. Asmens nepriklausomumas yra susijęs su organizacinių, asmeninių, struktūrinių, socialinių, ekonominių, verslo, pavaldumo ir kt. ryšių tarp kelių subjektų nebuvimu. Subjekto nepriklausomumas vertinamas ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgiant į susiklosčiusių individualių aplinkybių visumą. Vertinami ne tik subjekto santykiai su bylos šalimis, subjektas taip pat turi būti nepriklausomas ir nuo kitų asmenų, kurie galėtų daryti arba galėtų siekti daryti jam įtaką, todėl turi būti įvertinamos ir sąsajos su trečiaisiais asmenimis, jei dėl jų gali kilti interesų konfliktas. Vertinamos gali būti ne tik tiesioginės, bet ir netiesioginės sąsajos (ryšiai per kitus asmenis). Atliekant nurodytą vertinimą, atsižvelgiama į nustatytų ryšių, inter alia, esmę, pobūdį, intensyvumą, istoriją, subordinacijos, galimybės kontroliuoti arba daryti lemiamą įtaką egzistavimą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant subjekto, kuris gali priimti sprendimą, nepriklausomumą, atsižvelgiama į jo skyrimo vykdyti pareigas būdą, įgaliojimų trukmę, apsaugos nuo išorinės įtakos garantijų egzistavimą ar neegzistavimą, į tai, ar subjektas, taikant objektyvaus stebėtojo standartą, atrodo nepriklausomas, ir kt. Vertinant nepriklausomumą, atsižvelgiama ir į tai, ar subjektas, dėl kurio sprendžiama, iš anksto atskleidė atitinkamų veiksnių egzistavimą. Nešališkumas savo ruožtu yra subjekto vidinė būsena, reiškianti išankstinio nusistatymo dėl ginčo teisinio santykio ar jo šalių nebuvimą. Nešališko subjekto vidinė būsena ir vertinimas neturi būti paveikti jo subjektyvių mąstymo ar emocinių veiksnių, galinčių trukdyti vykdyti savo pareigas ir, be kita ko, sąžiningai dėti maksimalias pastangas priimant objektyvų sprendimą. Vertinant nešališkumą ir nepriklausomumą, taikomas objektyvaus stebėtojo vertinimo standartas – vertinama, ar susiklosčiusi situacija objektyviam stebėtojui keltų pagrįstų abejonių dėl galimos asmens nešališkumo ir nepriklausomumo stokos.
  10. Nors ( - ) Lietuvos arbitražo teismo visuotinio dalyvių susirinkimo metu paskirta arbitražo institucijos pirmininkė A. T., šias pareigas vykdžiusi arbitro M. K. paskyrimo šioje byloje nagrinėjamam ginčui spręsti metu ir šį arbitrą paskyrusi (arbitražo bylos Nr. ( - ) l. 230), nėra susijusi tiesioginiais ryšiais su atsakove UAB ( - ) ar jai atstovaujančia advokatų profesine bendrija ( - ), tačiau dėl nustatytų minėtų asmenų sąsajų, ypač – aplinkybės, kad arbitražo institucijos pirmininką skiria ir atšaukia įstaigos dalininkai, teisėjų kolegija sprendžia, jog minėti subjektai potencialiai galėtų daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką arbitražo institucijos sprendimams, t. y. objektyviam stebėtojui galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl arbitrą skiriančiojo subjekto (nuolatinės arbitražo institucijos, jos pirmininko) nepriklausomumo objektyviuoju aspektu atliekant šią funkciją. Tokią išvadą patvirtina, inter alia, santykių tarp Lietuvos arbitražo teismo ir advokatų profesinės bendrijos ( - ) istorija – praeityje minėtos arbitražo institucijos pirmininku buvęs R. B. kurį laiką dirbo advokatų profesinėje bendrijoje ( - ), o šias pareigas po jo ėjęs J. B. yra tos pačios advokatų profesinės bendrijos partneris, anksčiau ieškovei teikęs teisines paslaugas.
  11. Lietuvos apeliacinis teismas ( - ) nutartyje civilinėje byloje Nr. ( - ), kurią, kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( - ) nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) paliko nepakeistą, įvertinęs aptartas konkrečias sąsajas tarp Lietuvos arbitražo teismo ir advokatų profesinės bendrijos ( - ), kuri atstovavo atsakovei ( - ) tiek nagrinėjant arbitražo bylą Nr. ( - ), tiek ir arbitražo bylą Nr. ( - ), sprendė, jog jų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti arbitražo teismo akivaizdaus nepriklausomumo trūkumą ir su tuo susijusį ieškovių teisės į tinkamą procesą pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės (sąsajos) egzistavo nagrinėjant ne tik arbitražo bylą Nr. ( - ), tačiau jau ir nagrinėjant arbitražo bylą Nr. ( - ), todėl nėra pagrindo šioje byloje daryti kitokias išvadas dėl arbitražo teismo nepriklausomumo stokos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad nei Lietuvos arbitražo teismas, nei jo vardu veikianti pirmininkė dėl nurodytų ryšių egzistavimo negali būti laikomi nepriklausomu skiriančiuoju subjektu nagrinėjant šią bylą, o ši aplinkybė lemia tai, jog arbitro paskyrimas šioje byloje nebuvo legitimus, o tai sudaro pagrindą išvadai, jog dėl akivaizdaus arbitražo institucijos nepriklausomumo trūkumo buvo pažeistos ieškovės teisės į tinkamą procesą.
  12. Arbitražo institucijos nepriklausomumo trūkumas gali patekti į kelių arbitražo sprendimo panaikinimo (nepripažinimo) pagrindų taikymo sritį: a) Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto (UNCITRAL Pavyzdinio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies a punkto iv papunktis), nes šališkas arbitražas gali būti sudarytas pažeidžiant šalių susitarimą arba imperatyviąsias teisės normas; b) KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto (UNCITRAL Pavyzdinio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktis), nes arbitražo sprendimas gali pažeisti procesinę viešąją tvarką. Analogiškos pozicijos laikomasi teisės mokslo doktrinoje (Born, G. B. International Commercial Arbitration, Kluwer Law International, 2009, p. 2612). Prieštaraujančiais viešajai tvarkai gali būti laikomi tik tokie arbitražo teismo sprendimai, kurie pažeidžia fundamentalius ir aiškius teisingumo ir sąžiningumo principus, pagrindines moralės normas (žr., pvz., Švedijos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. sprendimą byloje Nr. Ö 2309-02; Kanados Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 21 d. sprendimą byloje Desputeaux v. Éditions Chouette (1987) Inc.; Šveicarijos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą byloje Nr. 5A-409/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-471-916/2016, 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
  13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju arbitražo teismo nepriklausomumo pareigos pažeidimas yra akivaizdus, todėl laikomas procesinės viešosios tvarkos pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimą, kurį ieškovė skundė civilinėje byloje Nr. ( - ), KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu. Tokia pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ( - ) nutartyje civilinėje byloje Nr. ( - ) pateiktus išaiškinimus dėl teisės normų, reglamentuojančių arbitro nepriklausomumo ir nešališkumo klausimus, taikymo ir aiškinimo. Nustačius šias aplinkybes, egzistuoja teisinis pagrindas priimti priešingą sprendimą tam, kurį Lietuvos apeliacinis teismas priėmė 2014 metais išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. ( - ), t. y. tenkinti ieškovės skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. ( - ), panaikinimo, nes būtent taip teisinę situaciją dėl Lietuvos arbitražo teismo sąsajų su atsakovės atstovais yra įvertinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kitoje byloje, nuo kurioje suformuotos praktikos nukrypti nėra pagrindo.
  14. Tuo remdamasi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pakartotinai po proceso joje atnaujinimo, Lietuvos apeliacinio teismo ( - ) nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. ( - ), kuria ieškovės UAB ( - ) skundas dėl Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. ( - ), panaikinimo buvo atmestas ir kuria atsakovei iš ieškovės priteistos Lietuvos apeliaciniame teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos, panaikina ir priima naują procesinį sprendimą – ieškovės skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. ( - ), panaikinimo tenkinti ir šį Lietuvos arbitražo teismo sprendimą panaikinti.

7Dėl sprendimų įvykdymo atgręžimo

  1. CPK 373 straipsnyje nustatyta, kad panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. Ieškovė pateikė teismui prašymą išspręsti sprendimo atgręžimo klausimą, nustatant, kad: 1) UAB ( - ) privalo grąžinti UAB ( - ) ( - ) Eur sumą, kuri buvo išieškota iš UAB ( - ) UAB ( - ) naudai pagal prašomus panaikinti Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimą arbitražo byloje Nr. ( - ) bei Lietuvos apeliacinio teismo ( - ) nutartį civilinėje byloje ( - ); 2) UAB ( - ) privalo atlyginti UAB ( - ) Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias UAB ( - ) patyrė nagrinėjant Lietuvos arbitražo teismo bylą Nr. ( - ).
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas taikomas ne tik įvykdytų teismo sprendimų, tačiau ir arbitražo teismo sprendimų atgręžimui, nes arbitražo teismo sprendimų vykdymui ir įvykdymo atgręžimui taikmos CPK nustatytos teismų sprendimų vykdymo taisyklės (KAĮ 41 straipsnio 4 dalis, CPK 373 straipsnis, 760–762 straipsniai).
  3. Lietuvos arbitražo teismas ( - ) sprendimu arbitražo byloje Nr. ( - ) priteisė iš UAB ( - ) UAB ( - ) naudai ( - ) Lt skolos ir netesybų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, ( - ) Lt arbitražo mokesčių bei ( - ) Lt advokato pagalbai apmokėti. Lietuvos apeliacinis teismas ( - ) nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) priteisė iš UAB ( - ) UAB ( - ) naudai ( - ) Lt Lietuvos apeliaciniame teisme turėtų teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovės pateiktas ( - ) mokėjimo nurodymas patvirtina, kad UAB ( - ), vykdydama Lietuvos arbitražo teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesinius sprendimus, sumokėjo atsakovei ( - ) Lt (( - ) Eur) (2 t., b. l. 70).
  4. Kadangi ieškovės skundas tenkintinas, panaikintini Lietuvos apeliacinio teismo ( - ) nutartis civilinėje byloje Nr. ( - ) ir Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimas arbitražo byloje Nr. ( - ), taikytinas procesinių sprendimų įvykdymo atgręžimas, priteisiant ieškovei jos atsakovei sumokėtą sumą – ( - ) Eur.
  5. Dėl ieškovės prašymo nustatyti, jog UAB ( - ) privalo atlyginti UAB ( - ) Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias UAB ( - ) patyrė nagrinėjant Lietuvos arbitražo teismo bylą Nr. ( - ), teisėjų kolegija pažymi, kad šis ieškovės prašymas nepatenka į sprendimų vykdymo atgręžimo instituto taikymo ribas, nes tai nėra prašymas grąžinti ieškovei tai, ką ji, vykdydama Lietuvos arbitražo teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo procesinius sprendimus, sumokėjo atsakovei. Šis ieškovės prašymas iš esmės reiškia prašymą priteisti iš atsakovės ieškovei jos nagrinėjant arbitražo bylą turėtų išlaidų atlyginimą. Tačiau iš KAĮ 50 straipsnyje įtvirtintų teisės normų sisteminės analizės matyti, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisėtumo teisminė priežiūra, vykdoma ne apeliacijos (angl. appeal) ar remisijos (angl. remission), o anuliavimo forma (angl. annulment), kurios metu gali būti sprendžiama tik dėl neteisėto arbitražo sprendimo panaikinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1226/2014, 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014 ir kt.). Taigi Lietuvos apeliacinis teismas neturi įgaliojimų vykdyti arbitražo teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo instancinę kontrolę, taisyti arbitražo teismo sprendime padarytas fakto ir teisės klaidas.
  6. Pagal KAĮ 48 straipsnio 3 dalį, jeigu šalys nesusitarė kitaip, arbitražo išlaidas šalims, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, šalių elgesį, sprendime turi paskirstyti arbitražo teismas. Lietuvos apeliacinis teismas, vykdydamas arbitražo teismo sprendimų teisminę priežiūrą jų anuliavimo forma, gali tik panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad egzistuoja bent viena iš KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių (KAĮ 50 straipsnio 1 ir 3 dalys). Tai reiškia, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, nesprendžia šalių arbitražo teisme turėtų išlaidų paskirstymo pakeitimo klausimo, kurį kompetentingas spręsti pats arbitražo teismas, t. y. panaikindamas arbitražo teismo sprendimą, atitinkamai nekeičia arbitražo teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kaip tai daroma tuo atveju, kai byla nagrinėjama teismuose įprasta instancine tvarka, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija netenkina ieškovės prašymo nustatyti, kad UAB ( - ) privalo atlyginti UAB ( - ) jos išlaidas, patirtas nagrinėjant arbitražo bylą.

8Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
  2. Atsakovė UAB ( - ) atsiliepime į ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau kadangi ieškovės prašymas tenkintas, procesas atnaujintas ir atnaujinus procesą, priimtas ieškovei palankus teismo procesinis sprendimas, atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o būtent ieškovė turi teisę gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės.
  3. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš UAB ( - ) civilinėje byloje Nr. eA2-1-381/2018 patirtas 4 451,75 Eur bylinėjimosi išlaidas: 1) 3 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 735 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (iš viso – 4 235 Eur); 2) ( - ) Eur žyminio mokesčio.
  4. Ieškovė už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjo ( - ) Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 67), kuris jai priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
  5. Dėl atstovavimo išlaidų ieškovės prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodyta, kad advokatas Mindaugas Žolynas civilinėje byloje Nr. eA2-1-381/2018 ieškovei suteikė teisines paslaugas, susijusias su prašymo dėl proceso atnaujinimo parengimu ir pateikimu, papildomų įrodymų surinkimu ir pateikimu bei pareiškimo dėl arbitražo sprendimo įvykdymo atgręžimo parengimu ir pateikimu (1 t., b. l. 59–66, 165–189; 2 t., b. l. 61–70). Nors ieškovė iš advokatui sumokėtos sumos išskiria PVM sumą, teigdama, kad PVM (735 Eur), kurį sumokėjo ieškovė, nelaikomas advokato darbo užmokesčiu, nes yra sumokamas valstybės biudžetui, todėl turi būti atlygintas visas, tačiau kasacinis teismas byloje, kurioje buvo pateikti analogiški argumentai, kaip ir pateikė ieškovė šioje byloje, išaiškino, jog dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo spręstina pagal bendrą ieškovės advokatui sumokėtą sumą (įskaitant PVM) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018).
  6. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, rekomenduojamus priteisti išlaidų už teisinę pagalbą dydžius, ieškovės atstovo šioje byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį ir turinį, į bylos pobūdį ir sudėtingumą, sprendžia, kad ieškovės prašomos atlyginti jai išlaidos už suteiktas teisines paslaugas mažintinos, kartu su ( - ) Eur žyminiu mokesčiu priteisiant ieškovei iš atsakovės 2 800 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 2, 8.8 ir 8.16 punktai).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 3 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 760 straipsniu,

Nutarė

10Lietuvos apeliacinio teismo ( - ) nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. ( - ), panaikinti ir byloje priimti naują procesinį sprendimą.

11Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ) skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. ( - ), panaikinimo tenkinti.

12Panaikinti Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimą arbitražo byloje Nr. ( - ).

13Atgręžti Lietuvos arbitražo teismo ( - ) sprendimo arbitražo byloje Nr. ( - ) bei Lietuvos apeliacinio teismo ( - ) nutarties civilinėje byloje ( - ) vykdymą ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ) (juridinio asmens kodas ( - )) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ( - ) (juridinio asmens kodas ( - )) ( - ) Eur ( - ).

14Priteisti uždarajai akcinei bendrovei ( - ) (juridinio asmens kodas ( - )) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ) (juridinio asmens kodas ( - )) 2 800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

15Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ) prašymo nustatyti, kad uždaroji akcinė bendrovė ( - ) privalo atlyginti uždarajai akcinei bendrovei ( - ) jos išlaidų, patirtų nagrinėjant arbitražo bylą, atlyginimą.

16Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiamas kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai