Byla 2A-2413-413/2014
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (pranešėjas), Rūtos Palubiskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės Citadelės bankas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-7195-192/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Citadele“ bankas ieškinį atsakovui L. M. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42008 m. rugsėjo 18 d. AB Parex bankas ir atsakovas sudarė kreditavimo sutartį Nr. BK/2349/002, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 65 164,50 Eur kreditas (iš jų 57 924 Eur – žemės sklypui pirkti, 7 240,50 – namui statyti). Atsakovo prievolės pagal šią sutartį buvo užtikrintos perkamo būsto įkeitimu ir kredito draudimu, draudikas – UAB „Būsto paskolų draudimas“.

5Ieškovas AB Parex banko teisių ir pareigų perėmėja AB „Citadele“ bankas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 4 858,86 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovui netinkamai vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, minėta kreditavimo sutartis buvo nutraukta joje nustatyta tvarka. 2010 m. spalio 4 d. ieškovė, kaip pradinis kreditorius, ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, kaip naujasis kreditorius, sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria ieškovė perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ visas reikalavimo teises, kylančias pagal 2008 m. rugsėjo 18 d. kreditavimo sutartį Nr. BK/2349/002, t. y. dėl 57 924,00 Eur negrąžinto kredito sumos ir 961,05 Eur nesumokėtų palūkanų už 3 mėnesių laikotarpį. Perleidus reikalavimo teises, įkeistas turtas buvo perimtas už 36 000 Lt. Perėmus hipoteka įkeistą turtą, iš atsakovo buvo išieškota mažesnė suma nei turėta 58 885,05 Eur draudimo dydžio žala, todėl lėšų padengti likusios skolininko įsiskolinimo dalies bankui nepakako. 2013 m. gegužės 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškovei AB „Citadele“ bankas neatlygintinai perleido reikalavimo teises į atsakovo likusią 4 858,86 Eur skolą (967,04 Eur – priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos, 3 891,82 Eur – priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai).

6Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai, kuriuose nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti asmeniškai 2014 m. kovo 12 d. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo L. M. ieškovui AB „Citadele“ bankas 1 356,22 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 356,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 140 Lt žyminio mokesčio; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, jog 3 891,82 Eur (13 437,67 Lt) dalį ieškovės prašomos priteisti skolos sudaro nesumokėti delspinigiai pagal būsto kreditavimo sutartį. 2010 m. spalio 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.3 punkte konstatuota, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl 58 885,05 Eur draudimo išmokos mokėjimo ir iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymo dienos pilnai įvykdė šį įsipareigojimą, todėl sprendė, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“, įvykus draudiminiam įvykiui, ieškovei išmokėjo draudimo išmoką, lygią negrąžinto būsto kredito ir nesumokėtų palūkanų už 3 mėnesių laikotarpį, sumai. Teismas konstatavo, jog ieškovė atgavo paskolintas lėšas ir turėjo visas galimybes jomis naudotis savo komercinėje veikloje – skolinti jas kitiems subjektams ir gauti iš to pajamas, investuoti ir kt. Pažymėjo, kad nors ieškinio reikalavimas suformuluotas kaip ieškovo reikalavimas atsakovui dėl skolos priteisimo, tačiau, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė reikalauja priteisti netesybas (delspinigius) pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. BK/2349/002. Teismas vertino, jog ieškovė prašomos priteisti 13 437,67 Lt sumos nepagrindė jokiais įrodymais – neįrodė, kad dėl atsakovo netinkamo būsto kreditavimo sutarties sąlygų vykdymo patyrė prašomus priteisti 13 437,67 Lt dydžio nuostolius, neaišku kaip yra apskaičiuoti ieškovės prašomi priteisti delspinigiai. Teismas nurodė, jog byloje nustatyta aplinkybė, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“, įvykus draudiminiam įvykiui, ieškovei išmokėjo draudimo išmoką, lygią negrąžinto būsto kredito ir nesumokėtų palūkanų už 3 mėnesių laikotarpį sumai, patvirtina, kad ieškovė neturėjo jos prašomos priteisti sumos dydžio nuostolių dėl netinkamo atsakovo sutarties sąlygų vykdymo. Todėl sprendė, kad prašoma priteisti 13 437,67 Lt delspinigių suma yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Teismas pažymėjo, kad atsakovui sutartinės prievolės tinkamai ir pilnai neįvykdžius, nesuteikia ieškovui pagrindo remtis vien formaliais sutartyse nustatytais pagrindais ir nepagrįstai praturtėti dėl neprotingų netesybų, todėl reikalavimą dėl 13 437,67 Lt sumos priteisimo teismas tenkino iš dalies – netesybas sumažino iki 1 343,77 Lt (389,18 EUR), kurias laikė pagrįstomis ir pakankamomis atlyginti ieškovės turėtus nuostolius

10Iš dalies patenkinus ieškinį, teismas iš ieškovei priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingas tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 140,84 Lt žyminio mokesčio.

11III. Apeliacinio skundo argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovas AB Citadele bankas (toliau ir Bankas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo už akių dalį, kuria Banko ieškinys atmestas, ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismui kilus pagrįstų abejonių dėl Banko pateiktų įrodymų pakankamumo, teismas privalėjo imtis visų galimų priemonių, kad byla būtų išspręsta teisingai, o ne sprendimu už akių ieškinį atmesti, nesuteikus galimybės Bankui pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimą. Banko nuomone, jo prašomi priteisti delspinigiai nėra laikytini neprotingai didelėmis netesybomis, kadangi negrąžintas kreditas reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną buvo 57 924 Eur, o netesybos – 3 891,82 Eur. Bankas daugiau delspinigių nėra paskaičiavęs. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atliko tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą. Bankui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus bei papildomus įrodymus dėl ginčo esmės, todėl iš Banko buvo atimta teisė į tinkamą teismo procesą. Banko nuomone, teismas netinamai aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, dėl ko yra pagrindas skundžiamą sprendimo dalį panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

14Teisėjų kolegija konstatuoja:

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17Bylos duomenimis, 2008 m. rugsėjo 18 d. AB Parex bankas ir atsakovas sudarė kreditavimo sutartį Nr. BK/2349/002, kurios pagrindu suteikė atsakovui 65 164,50 Eur kreditą (iš jų 57 924 Eur – žemės sklypui pirkti, 7 240,50 – namui statyti). Atsakovo prievolės pagal šią sutartį buvo užtikrintos perkamo būsto įkeitimu ir kredito draudimu (draudikas – UAB „Būsto paskolų draudimas“). .Atsakovui tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, Bankas sutartį nutraukė. 2010 m. spalio 4 d. Bankas (ieškovas), kaip AB Parex banko teisių ir pareigų perėmėjas ir pradinis kreditorius, ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, kaip naujasis kreditorius, sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria ieškovas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ visas reikalavimo teises, kylančias iš 2008 m. rugsėjo 18 d. kreditavimo sutarties Nr. BK/2349/002, t. y. dėl 57 924,00 Eur negrąžinto kredito sumos ir 961,05 Eur nesumokėtų palūkanų už 3 mėnesių laikotarpį (iš viso 58 885,05 EUR). Šioje sutartyje pažymėta, kad iki šios sutarties pasirašymo dienos draudikas pilnai įvykdė savo įsipareigojimą, o reikalavimo teisė į iki Sutarties pasirašymo priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius perleidžiama su sąlyga, kad jos bus padengtos Pradiniam kreditoriui (ieškovui) iš įkeisto turto vertės ar kitokiu būdu Skolininkų sąskaita, o to nepavykus padaryti, naujasis kreditorius (draudikas) įsipareigoja grąžinti šią reikalavimo teisės dalį ne vėliau kaip per 2 mėnesių laikotarpį nuo Skolininkų išieškotų sumų gavimo dienos. Pažymėtina, jog šioje sutartyje ieškovas pareiškė, kad Skolininkas 2010 m. spalio 4 d. pradiniam kreditoriui (ieškovui) yra skolininkas 9 673,04 EUR nesumokėtų palūkanų ir 3 891,82 EUR delspinigių už nesumokėtas palūkanas, viso 4 858,86 EUR. Taigi ieškovo prašomi priteisti delspinigiai kildinami iš laikų nesumokėtų palūkanų. 2013 m. gegužės 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Būsto paskolų draudimas“ neatlygintinai perleido (grąžino) ieškovui reikalavimo teises į atsakovo likusią 4 858,86 Eur skolą (967,04 Eur palūkanas, 3 891,82 Eur delspinigius).

18Ieškovei kreipusis į teismą dėl minėtos skolos priteisimo, pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovei 1 356,22 EUR (967,04 Eur palūkanų ir 389,18 Eur delspinigių), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 356,22 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 140 Lt žyminio mokesčio; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

19Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija priteistų delspinigių dydį, teigdamas, kad teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių, neišsiaiškinęs visų reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

20Dėl sprendimo už akių priėmimo

21Teisėjų kolegija pažymi, kad atvejais, kai atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį, įstatymas numato galimybę teismui priimti sprendimą už akių, jei to prašo ieškovas (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovui teismo pranešimas bei ieškinys su priedais įteikti tinkamai (b. l. 29). Pirmosios instancijos teismas, atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, o ieškovui savo ieškinyje išreiškus nuomonę dėl tokio sprendimo priėmimo, priėmė sprendimą už akių. Taigi sprendimui už akių priimti buvo įstatymu nustatytos sąlygos. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, kitaip tariant, koks (kam nepalankus/iš dalies nepalankus) sprendimas turėtų būti priimtas, jei pateikti įrodymai pasitvirtintų. Pažymėtina, kad prašymo priimti sprendimą už akių pateikimas per se nereiškia, kad ginčas visada bus išsprendžiamas tik aktyviosios šalies naudai, sprendimas už akių gali būti visiškai ar iš dalies palankus tiek aktyviajai, tiek pasyviajai proceso šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-287/2014). Todėl šalis, procesiniame dokumente prašanti sprendimo už akių, faktiškai turėtų įvertinti ir tai, kad sprendimas už akių nebūtinai gali būti jai palankus (iš dalies palankus).

22Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas, taikydamas sprendimo už akių institutą, pažeidė procesinės teisės normas, susijusias su aktyvios šalies tinkamo teisminės gynybos principo įgyvendinimu, t. y. apribojo ieškovo teisę teikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus byloje. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka, kadangi pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Vadinasi ieškovas, teikdamas ieškinį teismui, turėjo pateikti ir visus įrodymus, pagrindžiančius ieškinio pagrindą bei dalyką. Nenustačius, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo į bylą pateiktus įrodymus vertino netinkamai, vien ta aplinkybė, jog apeliantas, kurio prašymu buvo priimtas sprendimas už akių, kartu su ieškiniu nepateikė visų, jo manymu reikiamų įrodymų, pagrindžiančių pareikštus reikalavimus, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neteisingai. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui nesutinkant su teismo išvadomis dėl delspinigių paskaičiavimo (jų sumažinimo), nebuvo suvaržyta jo teisė tokius skaičiavimus ir skaičiavimų pagrindimus teikti apeliacinės instancijos teismui, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti.

23Dėl priteistų delspinigių dydžio

24Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės nevykdymą ar netinkamą vykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-562/2013). Be to, sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

25Nagrinėjamu atveju bendrųjų kreditavimo sutarties sąlygų 5.9 punkte numatyta, kad praleidus sutartyje numatytus mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti Bankui specialiojoje sutarties dalyje nurodytus 0,09 proc. delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Iš minėtos 2010 m. spalio 4 d. reikalavimo perleidimo sutarties 1.4 punkto nuostatų seka, kad ieškovas 3 891,82 EUR delspinigius skaičiavo nuo atsakovo nesumokėtos 961,05 EUR palūkanų sumos (sutarties 1.1 punktas). Taigi, prašomi priteisti delspinigiai daugiau kaip keturis kartus viršijo realiai patirtus ieškovo nuostolius, nes netesybos (palūkanos) laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-12/2009) išaiškinta, kad įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, teismas turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007).

26Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl 58 885,05 Eur draudimo išmokos mokėjimo ieškovui ir iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymo dienos pilnai įvykdė šį įsipareigojimą, kas įrodo, jog draudikas ieškovui išmokėjo draudimo išmoką, lygią negrąžinto būsto kredito ir nesumokėtų palūkanų už 3 mėnesių laikotarpį, sumai. Vadinasi ieškovas atgavo paskolintas lėšas ir turėjo visas galimybes jomis toliau disponuoti savo komercinėje veikloje, kas leidžia spręsti, kad ieškovo patirti nuostoliai, iki buvo atgautos paskolintos lėšos, buvo minimalūs.

27Priešingai nei teigia apeliantas savo apeliaciniame skunde, iš 2010 m. spalio 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.4 punkto nuostatų matyti, kad ieškovo prašomi priteisti 3 891,82 EUR delspinigiai buvo skaičiuojami nuo skolininko laiku nemokamų palūkanų (961,05 EUR), taigi esant prievolės (palūkanų, nuo kurių ieškovas skaičiuoja delspinigius) vertei keturis kartus mažesnei už ieškovo prašomus priteisti delspinigius, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad netesybos yra neprotingai (aiškiai) per didelės ir pagrįstai prašomą priteisti delspinigių sumą sumažino iki 1 343,77 Lt (389,18 EUR) sumos.

28Atsižvelgdama į tai, kad ginčas byloje yra kilęs iš vartojimo sutarties, o atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sutarties šalis, apelianto (Banko) galimybės laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, prašomos priteisti skolos faktinį egzistavimo laikotarpį (sutarties nutraukta 2009 metai, į teismą ieškovas kreipėsi 201 metais.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui atlikus formalų pateiktų byloje įrodymų vertinimą, buvo objektyvus pagrindas sumažinti prašomų priteisti delspinigių dydį iki pirmosios instancijos teismo nustatytos sumos. Panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263, 329-330 straipsniai).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

30Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

31Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2008 m. rugsėjo 18 d. AB Parex bankas ir atsakovas sudarė kreditavimo... 5. Ieškovas AB Parex banko teisių ir pareigų perėmėja AB „Citadele“... 6. Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai, kuriuose nustatytas 20 dienų... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir... 9. Teismas nustatė, jog 3 891,82 Eur (13 437,67 Lt) dalį ieškovės prašomos... 10. Iš dalies patenkinus ieškinį, teismas iš ieškovei priteisė jos turėtas... 11. III. Apeliacinio skundo argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas AB Citadele bankas (toliau ir Bankas) prašo... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismui kilus... 14. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Bylos duomenimis, 2008 m. rugsėjo 18 d. AB Parex bankas ir atsakovas sudarė... 18. Ieškovei kreipusis į teismą dėl minėtos skolos priteisimo, pirmosios... 19. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija priteistų delspinigių dydį, teigdamas,... 20. Dėl sprendimo už akių priėmimo... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad atvejais, kai atsakovas nepateikia atsiliepimo... 22. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad... 23. Dėl priteistų delspinigių dydžio... 24. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės nevykdymą ar... 25. Nagrinėjamu atveju bendrųjų kreditavimo sutarties sąlygų 5.9 punkte... 26. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad UAB „Būsto... 27. Priešingai nei teigia apeliantas savo apeliaciniame skunde, iš 2010 m. spalio... 28. Atsižvelgdama į tai, kad ginčas byloje yra kilęs iš vartojimo sutarties, o... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą už akių palikti... 31. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....