Byla 2-168-192/2014
Dėl D. S. ir E. S. santuokos nutraukimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovei E. S., jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, atsakovui D. S., atsakovo atstovei advokatei A. V., trečiajam asmeniui N. S., nedalyvaujant trečiajam asmeniui L. S., trečiojo asmens AB DNB banko atstovui, tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais M. B. ir P. B., išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl D. S. ir E. S. santuokos nutraukimo,

Nustatė

2ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: nutraukti santuoką, sudarytą 1996 m. balandžio 13 d., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl D. S. kaltės; priteisti iš D. S. 5.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; palikti E. S. pavardę – S., o D. S. jo pavardę – S.; nustatyti sūnaus D. P. S., gim. 2010-09-24, gyvenamąją vietą su vaikų motina E. S.; priteisti iš atsakovo D. S. sūnaus D. P. S., gim. 2010-09-24, išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei paskirti vaiko motiną E. S. tvarkyti šias lėšas uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už sūnaus D. P. S. išlaikymą už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2012-03-01, skaičiuojant po 250 Lt kas mėnesį, viso 4.250 Lt; padalinti santuokoje įgytą turtą taip: priteisti E. S. nuosavybėn šį turtą: 2/3 dalis 0.0843 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) g. 70, ( - ) kaimas, Kauno rajonas; 2/3 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ) g. 70, ( - ) k. Kauno rajonas; transporto priemonę ( - ), v/n/ ( - ) skalbimo mašiną; indaplovę, šaldytuvą, viryklę, virtuvės baldų komplektą; televizorių SHARP; sieninę koridoriaus spintą su batų dėže; fotelį; mažą sofą; miegamojo lovą; stiklinį stalą svetainėje; miegamojo spinteles, 2 vienetai; vonios baldai (spintelė su veidrodžiu, spintelė su kriaukle); šviestuvai (7 vnt.); priteisti D. S. nuosavybėn šį turtą: 1/3 dalį 0.0843 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) g. 70, ( - ) kaimas, Kauno rajonas, 111.533,33 Lt vertės; 1/3 dalį pastato — gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ) g. 70, ( - ) k. Kauno rajonas; automobilio priekabą ( - )01, identifikavimo Nr. 239RX701X5K003428, valstyb.Nr. AY991; medinį virtuvės stalą ir keturias kėdes; mažą komodą svetainėje; indaują svetainėje; didelę sofą svetainėje (3+2+1); medinę antikvarinę komodą; medinę antikvarinę spintą; benzininį pjūklą; cemento maišyklę; šlifavimo įrenginį; akumuliatoriaus grąžtą; statybinius pastolius; muzikinį centrą; televizorių; DVD su stiprintuvu ir 4 kolonėlėmis; ąžuolinę lentą ant sienos (V t., b.l.96-105).

3Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu D. S. susituokė 1996-04-13,santuoka registruota Jurbarko rajono CMS, akto įrašo Nr. 31. Santuokoje gimė du vaikai - 1996 m. rugpjūčio 08 d. sūnus L. S., 2010 m. rugsėjo 24 d. D. P. S.. Su atsakovu iki santuokos draugavo 5 metus, po to nusprendė kartu kurti šeimą. 2000 metais mes įsigijo nuosavą būstą, t.y. nusipirko sodo namelį ir nusprendė jį rekonstruoti. Praktiškai nuo tada kai prasidėjo namo statybos darbai atsakovas ėmė girtauti. Iš pradžių jis girtavo su aplinkiniais kaimynais, po to jau iš darbo grįždavo išgėręs, aiškindavo, kad jį nervina aplinkiniai. Ieškovė ne kartą bandė šnekėtis su atsakovu. Truko pinigų namui įsirengti. Iš pradžių pinigų namo statybai man padovanojo ieškovės motina, tačiau ir tų pinigų neužteko, dėl to iš banko paėmė paskolą. Atsakovas prie skolos dengimo visiškai neprisideda. Ieškovę iki šiol materialiai remia tėvai. Dėl tokio atsakovo elgesio, padėtis šeimoje ėmė blogėti, atsakovas visiškai nusišalino nuo šeimos reikalų. Nuo 2009 metų pradžios, neturėdamas pastovių pajamų dėl girtavimo, atsakovas neteikė šeimai išlaikymo, dėl ko šeimos išlaikymas užgulė vienos ieškovės pačius ir jeigu ne ieškovės tėvai, tai bankas būtų nutraukęs sutartį dėl netinkamo prievolės vykdymo. Atsakovas leido laiką su draugais arba girtaudavo vienas. Išgėręs atsakovas tampa agresyvus, nuolatos triukšmauja, neleidžia pailsėti net naktį. Jis nuolatos grasina fiziniu susidorojimu, keikiasi necenzūriniais žodžiais, prieš ieškovę ir vaikus yra panaudojęs fizinį smurtą. Ieškovė ne kartą į namus kvietė policijos pareigūnus, siekdama apginti save ir vaikus. Atsakovas ne kartą buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, šią aplinkybę patvirtina 2005-12-04 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 149234, baustas administracine tvarka jis ir 2011 metais, kuomet buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio. Baudą teko mokėti iš šeimos lėšų. Dėl neprognozuojamo ir žiauraus atsakovo elgesio, kenčia vaikai, šeimoje jis naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu, smurtavimo ir atsakomybės jausmo prieš šeimą nebuvimo. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Prašo, kad po santuokos nutraukimo mažamečio D. P. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina E. S.. Vaikų tėvas piktnaudžiauja alkoholiu, todėl vaikams augti su tėvu būtų tiesiog nesaugu. Pageidauja, kad iš atsakovo sūnui D. P., prašau priteisti - 400 litų per mėnesį (jo poreikiai per mėnesį apie 800 Lt). Ieškovė pateikia poreikių suvestinę. Priteisus išlaikymą, paskirti E. S. tvarkyti šias lėšas uzufrukto teise. Vadovaujantis LR CK 3.200 str. ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui D. P. S. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2012-03-01, t.y. už 17 mėnesių, skaičiuojant po 250 Lt kas mėnesį, iš viso 4.250 Lt įsiskolinimą. Dalinant santuokoje įgytą turtą ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių sutuoktinių turto principo ir ieškovei priteisti 2/3 dalis turto, o atsakovui D. S. l/3dalį turto. Svarbiomis aplinkybėmis ieškovė laiko tai, kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, kad 33.550 litų namo statybai jai padovanojo mano mama visos šios lėšos buvo investuotos į namo statybą, kad atsakovas būdamas solidarus skolininkas visiškai nemoka paskolos bankui ir neprisideda prie bendro namo išlaikymo. Kaip matyti, atsakovas niekur nedirba, jis neturi galimybės išmokėti kompensacijos, todėl nesant galimybės iš atsakovo priteisti kompensacijos, šia asmeninių lėšų suma turi būti didinama ieškovei tenkanti turto dalis. Nurodo. Kad nors su atsakovu gyventi viename būste neįmanoma, kadangi atsakovas smurtauja prieš mane ir vaikus, traumuoja juos psichiškai, tačiau ieškovės finansines galimybės neleidžia išmokėti atsakovui kompensacijos. Siekdami padėti ½ dalį įmokų bankui moka ieškovės tėvai, tai patvirtina sąskaitos išrašas ir piniginių lėšų pavedimai į sąskaitą. Ieškovė nurodė, kad būdami santuokoje 2007 m. spalio 1 dieną sutuoktiniai sudarėme kreditavimo sutartį Nr. 2500-2007-27504 su kreditoriumi DnB Nord banku, dėl 28.962,00 eurų paskolos namo rekonstrukcijai pabaigti. Pagal kreditavimo sutartį sutuoktiniai solidarūs skolininkai, tačiau ieškovės teigimu prievolę jau ne vienerius metus vykdo tik ji viena, padedama savo tėvų. Mano, kad po santuokos nutraukimo sutuoktiniai ir toliau liekame solidariais skolininkais pagal kreditavimo sutarties sąlygas (V t., b.l.96-105).

4Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: nutraukti E. S. ir D. S. santuoką dėl ieškovės kaltės; nustatyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo sutuoktinių gyvenimo skyriumi (2012-03-01) pradžios; nustatyti sūnaus D. P. S. gyvenamąją vietą su jų motina E. S.; nustatyti D. P. S. išlaikymui po 600,00 Lt/mėn. ir priteisti iš D. S., nepilnamečio sūnaus D. P., gim. 2010-09-24 d. išlaikymui po 200,00 Lt (du šimtus litų) kasmėnesinių periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš E. S. nepilnamečio sūnaus D. P., gim. 2010-09-24 d. išlaikymui po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) kasmėnesinių periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti įstatyminę atstovę motiną E. S.; ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą atmesti; patvirtinti bendravimo su sūnumis tvarką: 1.) D. S. teisė maksimaliai bendrauti su sūnumi L. S. ir sūnumi D. P. S. neribojama, t.y. tėvas turi teisę laisvai ir nevaržomai bendrauti su sūnumis, dalyvauti jų auklėjime, visiškai be jokių apribojimų slaugyti juos ligos metu iki jų pilnametystės, taip pat netrukdomai bendrauti su jais ne mažiau kaip du tris kartus savaitėje, susitikti ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį (I ir III) nuo penktadienio vakaro/šeštadienio ryto ir atostogų metu. 2.) D. S. suteikiama teisė susitikti ir bendrauti su sūnumi D. P. kas antrą savaitgalį (pirmas ir trečias mėnesio savaitgalis), sūnų pasiimant iš jo motinos E. S. ne vėliau kaip 10.00 val. šeštadienį ir sekmadienio vakare iki 18.00 val. pristatant sūnų motinai jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu. 3.) D. S. suteikiama teisė pasiimti sūnų D. P. švenčių dienomis - Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, Tėvo dieną bei D. S. ir jo sūnaus gimimo dieną - nuo 10.00 val. ryto ir iki 18.00 val. vakaro, pristatant jį į namus. Tuo atveju, jei sekanti po šventinės/laisvadienio einanti diena yra nedarbo diena - iki sekančios dienos 12.00 val. pristatant sūnų motinai jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu. 4.) Sprendimą su kuo iš tėvų sūnus D. P. bus ligos atveju, D. S. ir E. S. priima abipusiu sutarimu, atsižvelgę į sūnaus sveikatos būklę, įvertinę jam palankiausias sąlygas. 5.) D. S. suteikiama teisė pasiimti sūnų D. P. atostogoms (ne mažiau kaip 14 dienų per metus) pirmą savo kasmetinių su sūnumi atostogų dieną nuo 10.00 val. ryto pasiimant jį iš namų ir iki paskutinės su sūnumi atostogų dienos 18.00 val. pristatant jį motinai jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu. Apie ketinimą pasiimti sūnų D. P. atostogoms D. S. turi informuoti (elektronine žinute, pranešant telefonu, SMS žinute, laišku ir pan.) jo motiną E. S. ne vėliau kaip likus savaitei iki planuojamos praleisti su sūnumi pirmosios atostogų dienos. 6.) Atostogaudamas su sūnumi D. P., pasiimdamas jį savaitgalių ar/ir susitikdamas su juo švenčių dienomis D. S. informuoja jo motiną E. S., kur ir kaip ketinama praleisti susitikimų ar atostogų laiką ir įsipareigoja nurodyti laisvai prieinamus ir veikiančius kontaktinius telefonus ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba E. S. galėtų laisvai bet kuriuo paros metu susisiekti su sūnumi D. P.. 7.) E. S. privalo D. S. nurodyti laisvai prieinamus ir veikiančius kontaktinius telefonus ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba D. S. galėtų laisvai ir nevaržomai bet kuriuo paros metu susisiekti su sūnumi L. S. ir sūnumi D. P. S.. 8.) pasikeitus sūnaus ( - ) ir/ar sūnaus D. P. gyvenamosios vietos adresui, ugdymo įstaigai (darželiui, mokyklai ir pan.), E. S. apie tai praneša D. S. nedelsiant, t.y. ne vėliau kaip kitą dieną, nurodydama gyvenamosios vietos/mokymo įstaigos pilną adresą, kontaktinius telefonus ir/ar kitas prieinamas komunikacines priemones; iš E. S. priteisti atsakovui D. S. 230 Lt kompensaciją už santuokos metu atitenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; išspręsti finansinių įsipareigojimų kreditoriams vykdymo klausimą sekančiai: 1.) po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai AB DNB bankui, numatyti 2007-10-01 Kredito sutartyje Nr. 2500-2007-27504 nesikeičia, t.y. šalys prieš kreditorių atsako solidariai, tačiau tarpusavyje šalys įpareigojamos pagal šią sutartį atsiskaitinėti taip: mokant AB DNB bankui įmokas lygiomis dalimis. 2.) po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai, kaip solidarūs bendraskoliai, privalo grąžinti kreditoriui N. S. 15 549,23 Lt skolą lygiomis dalimis, t.y. po 6453,36 Lt. Tuo atveju, jei santuokos metu užgyvento turto padalinimo klausimas bus sprendžiamas ieškovei priteisiant didesnę (2/3 dalis) turto dalį, atsakovas prašo finansinių įsipareigojimų vykdymo kreditoriams klausimą išspręsti sekančiai: 3.1. po santuokos nutraukimo šalys prieš kreditorių AB DNB banką atsako solidariai, tačiau tarpusavyje šalys įpareigojamos pagal 2007-10-01 Kredito sutartį Nr. 2500-2007-27504 atsiskaitinėti taip: E. S. tenka pareiga mokėti 2/3 AB DNB banko įmokos dalis, D. S. - 1/3 dalį. 3.2. po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai privalo grąžinti kreditoriui N. S. 15549,23 Lt skolą ir prieš šį kreditorių atsako solidariai, tačiau tarpusavyje įpareigojamos skolą grąžinti sekančiai: E. S. - 10 366,15 Lt (2/3 skolos dalis), D. S. - 5 183,08 Lt (1/3 skolos dalis); ieškovės reikalavimą dėl neturtinės 5000 Lt žalos priteisimo atmesti; materialinio išlaikymo iš ieškovės atsakovui ir ieškovei iš atsakovo nepriteisti; kreditoriaus N. S. ieškinį tenkinti (IV t., b.l. 119-126, VI t., b.l. 28-31).

5Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovė pažeidė bendrąsias savo kaip sutuoktinės pareigas: lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, kt. Ieškovė savo neadekvačių elgesiu ir drastiškais veiksmais pažeidė šias pareigas, jos ilgesys lėmė tarpusavio santykių pablogėjimą ir privedė prie santuokos iširimo. Ieškovė nesiėmė jokių priemonių santuokai išsaugoti, ignoravo bet kokius atsakovo mėginimus taikytis ir/ar tarpusavio sutarimu, abipusių nuolaidų pagrindu spręsti iškilusias problemas. Ieškovė nepagrįstai šmeižia ir apkalba atsakovą dėl grasinimo fiziniu susidorojimu, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl nesirūpinimo šeima, dėl menamo prieš ieškovę ir/ar vaikus vartojamo fizinio ir psichologinio smurto, nepagrįstai kviečia policiją, siekdama išprovokuoti konfliktą ir taip įgyti pranašumą atsakovo atžvilgiu. Ieškovė neleidžia rūpintis vaikais, provokuoja konfliktines situacijas. Atsakovo nuomone, kadangi sūnus D. P. šiuo metu yra mažametis, jo būtinųjų poreikių patenkinimui yra reikalinga skirti po 600 Lt/mėn. Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovė yra pateikusi teismui teorinius paskaičiavimus dėl reikalingų lėšų vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui, juolab, kad abiejų bendras pajamų biudžetas nėra didelis, todėl akivaizdu, kad vaikams kas mėnesį nėra skiriama tiek lėšų, nes nebūtų net teorinės galimybės sumokėti mokesčius, paskolą bankui. Atsakovo nuomone, teismas privalo nustatyti ne tik išlaikymo dydį, bet ir proporcingai paskirstyti išlaikymui būtiną sumą tarp ieškovės ir atsakovo. Kadangi ieškovo ir atsakovo pajamos nėra lygiavertės, todėl atsižvelgus į tai, iš atsakovo turėtų būti priteista mažesnė išlaikymo suma nei iš ieškovės. Mano, kad nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi su ieškove faktiškai iki 2012-03-01 gyveno santuokinį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, abu vienodai rūpinosi abiejų vaikų ir šeimos gerove, todėl nėra nei faktinių, nei juridinių prielaidų tenkinti ieškovės prašymą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Atsakovas siekdamas užtikrinti tinkamą sūnų ir tėvo asmeninių neturtinių teisių apsaugą, reiškia prašymą formalizuoti bendravimo su sūnumi D. P. tvarką ir ją patvirtinti teismo sprendimu. Kadangi sūnus D. P. dar mažas yra labai svarbu realiai užtikrinti, tad sūnaus ir tėvo bendravimas nenutrūktų, nesusilpnėtų jų tarpusavio emocinis ryšys. Ieškovas nesutina su ieškovės pozicija dėl reikalavimo priteisti jai didesnę turto dalį, t.y. atitinkamai 1/3 dalį nekilnojamojo turto atsakovui ir 2/3 dalis – ieškovei, vadovaujantis įstatymo nuostatomis dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, prašo turtą padalinti lygiomis dalimis. Atsakovas nurodo, kad sutuoktinių pinigines prievoles kreditoriams sudaro 2007-10-01 tarp AB NORD bankas ir D. S. bei E. S. pasirašyta Kreditavimo sutartis Nr. 2500-2007-27504 dėl 28 962,00 EUR kredito suteikimo gyvenamojo namo statybai bei N. S. reikalavimas dėl skolos priteisimo. Todėl teismas, nusprendęs padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą sutuoktiniams lygiomis dalimis, kreditorinių įsipareigojimų po santuokos nutraukimo vykdymo klausimą turėtų išspręsti atitinkamai paskirstydamas skolos grąžinimą tarp jų. Atsakovas nesutinka, kad jis yra skolingas ieškovės tėvams, kadangi šie pinigai niekada nebuvo jam perduoti, o mokėti išskirtinai į ieškovės sąskaitą, ir jokie susitarimai dėl kredito įmokų mokėjimo bankui tarp atsakovo ir M. B. ir P. B. bei banko niekada nebuvo sudaryti. Atsakovo nuomone, šių pinigų perdavimas vertintinas kaip E. S. ir M. B. prievolinių įsipareigojimų vykdymo rezultatas. Prievoliniai santykiai atsirado 2008-06-24 paskolos sutarties pagrindu, kurios pagrindu ieškovei tretieji asmenys paskolino 28700,00 Lt ir šiuos pinigus įsipareigojo pervedinėti kas mėnesį į E. S. sąskaitą. Tokiu būdu M. B. vardu atlikti mokėjimai tai asmeninė E. S. prievolė M. B., apie kurią D. S. nebuvo informuotas ir neprisiėmė jokių finansinių įsipareigojimų.

6Sūnui L. S. 2014-04-13 sulaukus pilnametystės reikalavimai dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo netenka teisinės prasmės, todėl šioje dalyje byla nutrauktina.

7Teisme gautas kreditoriaus AB DNB banko pranešimas, kad bankas neprieštarauja dėl bankui įkeisto turto padalinimo tarp sutuoktinių, kadangi prievolė bankui pagal 2007-10-01 Kreditavimo sutartį Nr.2500-2007-27504 po santuokos nutraukimo išlieka solidari (III t., b.l. 5, 6).

8Trečiasis asmuo N. S. pateikė ieškinį teismui dėl 12906,72 Lt skolos, 2643,23 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo solidariai iš sutuoktinių E. S. ir D. S.. Ieškinyje nurodė, kad savo asmeninėmis lėšomis esu padengusi Lietuvos K. U. K. KU E. S. vardu santuokos metu šeimos poreikių tenkinimui suteiktą paskolą. 2006-01-27 tarp E. S. ir K. KU buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 06-00005 dėl 10000 Lt suteikimo būsto remontui.. Šia sutartimi buvo sukurta bendroji sutuoktinių prievolė. Šiuo metu 12 906,72 Lt skola nėra grąžinta Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Pagal CK 6.50 str. 1 d. prievolę visiškai, ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo. Skolininkė E. S. neprieštaravo, kad prievolę kreditoriui Klausučių KU įvykdytų N. S. (CK 6.50 str. 2 d.), todėl N. S., įvykdžiusiai prievolę dėl suteiktos 10 000 Lt paskolos bei palūkanų sumokėjimo, pereina šio kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku E. S. (CK 6.50 str. 3. 6.112 str. 1d. 1p.). Esant paskolos santykiams tarp šalių, skolininkas, gavęs iš kreditoriaus paskolos sumą, privalo mokėti palūkanas (CK 6.872, 6.874 str.), jei šalys nesusitarė kitaip. Iš sutuoktinių D. S. bei E. S. priteisimos 2 643,23 Lt palūkanos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2008-09-04 dienos iki 2012-10-09 dienos (1495 dienos, 12 906,72x5proc:365x1495). Piniginių prievolių atveju kreditoriui pripažįstama teisė ir į įstatymines bei procesines palūkanas (IV t., b.l. 80-82).

9D. S. su ieškiniu sutinka (IV t., b.l. 99, 100).

10E. S. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ji buvo sudariusi paskolos sutartį su Klausučių kredito unija dėl 10000 litų paskolos, per mėnesį ieškovė turėjo mokėti 274 litus. Kadangi ieškovė dirbo Kaune ir neturėjo galimybių nuolatos važinėti į Jurbarką, todėl susitarė su anyta Saltonienė, kad jai perduos pinigus, o ji šią sumą įneš į unijos kasą. Pažymėjo, kad K. U. adresas yra A. D. g. 1, Jurbarko rajonas, o trečiasis asmuo gyvena A. D. g. 5, Jurbarko rajone. Kartais pinigus anytai nuveždavo ieškovės tėvai. Vieną įmoką sumokėjo ir ieškovės tėvas pats. Ieškovė pripažįsta, kad 2008 rudenį N. S. gavusi išmoka iš Europos Sąjungos pati pasisiūlė sumokėti kredito likutį 4108,72 litų, tačiau jie pinigai buvo įvardinti kaip dovana (IV t., b.l. 107).

11Tretieji asmenys M. B. ir P. B. pateikė teismui ieškinį dėl 24846,15 Lt skolos priteisimo iš D. S. (VII t., b.l. 3-5, VIII t., b.l.80). Ieškinyje nurodė, kad E. S. ir D. S. yra paėmę iš DnB banko kreditą, tačiau D. S. prievolės pagal kredito sutartį niekada nevykdė. Siekdami padėti dukrai ir anūkams tretieji asmenys prisidėjo prie paskolos dengimo. Trečiųjų asmenų nuomone, kadangi jų dukra iš dalies dengė paskolos dalį, todėl jie vykdė prievolę už atsakovą. Iš viso per laikotarpį nuo 2008 metų birželio mėnesio iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio, paskolos dengimui į E. S. sąskaitą pervesta 32.460 Lt, už atsakovą padengta paskolos dalis sudaro 24.846,15 Lt., todėl ši suma turėtų būti priteista iš atsakovo. Tretieji savo reikalavimą kildina iš LR CK CK 6.50 straipsnio 1, 3 d, t.y. trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę už skolininką (VII t., b.l. 3-5).

12Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

13Byloje nustatytos tokios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės: 1996-04-13 D. S. ir E. J. (po santuokos S.) sudarė santuoką (I t. b.l. 14). 1996-08-08 gimė L. S., 2010-09-24n – D. P. S. (I t., b.l. 15, 16). Šalys santuokoje, t.y. 2000-08-07, įgijo 0,0843 ha žemės sklypą, ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, adresu ( - ) g. 70, ( - ) k., Domeikas sen., Kauno r. (b.l. 18), turtui įregistruota hipoteka (I t., b.l. 18, 19). Gyvenamajam namui 2011-08-23 atlikti kadastriniai matavimai (b.l. 21-24). Teismui pateikta UAB „D. O.“ žemės sklypo su gyvenamuoju namu 2012-03-21 vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė – 80 000 Lt, o gyvenamojo namo – 30000 Lt, vertinimo kaina 300 Lt (b.l. 97-101). Teismui taip pat pateiktas UAB „( - )“ turto vertinimo ataskaita, kurios išvadoje nurodyta, kad 2012-09-03 turtas vertas 234600 Lt, tame tarpe žemės sklypas – 34600 Lt, o gyvenamasis namas – 200 000 Lt (IV t., b.l. 9-39). Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis E. S. vardu registruota transporto priemonė – O. A. (VšĮ Emprekis duomenimis tokio automobilio kaina 2012 metais buvo 6150 Lt su PVM, b.l. 27), D. S. vardu – Tauras 700-01 (b.l. 25, 26). 2007-10-01 E. S. ir D. S. su DnB banku sudarė kreditavimo sutartį Nr.2500-2007-27504 dėl 28962,00 Eurų kredito gyvenamajam namui statyti (b.l. 37-39), negrąžinto kredito dalis 2012-02-24 – 23462,00 eurų (I t., b.l. 40). Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2006-10-31 M. B. jai padovanojo 33550 Lt namo statybai (b.l. 35). Teismui taip pat pateikta 2008-06-24 paskolos sutartis, kuria M. B. paskolina ieškovei E. S. 28700 Lt iki 2012-12-31 AB DNB banko paskolai dengti, pinigus pervedant kas mėnesį iki 26 dienos. (b.l. 198). Teismui pateikti įrodymai, kad M. B. nuo 2008-06-24 iki 2012-07-20 kas mėnesį į E. S. sąkaitą pervedė po 500 Lt (II t., b.l. 121-169). Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais N. S. pateikė teismui įrodymus, kad atliko įmokas Lietuvos kredito unijai Klausučių KU (b.l. 144-151). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad su Lietuvos kredito unijai Klausučių KU visiškai atsiskaityta 2008-09-04, teismui pateiktas išsami informacija kas ir kada išmokėjo paskolą (II t., b.l. 197, III t., b.l. 46-90).

14Teismui pateiktas Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato raštas, kuriame nurodyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate 2012-12-21 20.48 val. gauta informacija apie tai, kad adresu ( - ) g. 47, ( - ) k., Domeikavos sen., Kauno r. girtauja motina, kuri neprižiūri mažamečių vaikų (VI t., b.l. 11). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-12-08 Kauno apskrities VPK atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl E. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir jai pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka D. S. atžvilgiu (I t., b.l. 28, 29). Teismui pateikti įrodymai, kad E. S. kreipėsi į Kauno apskrities policijos komisariatą 2009-12-08 2011-09-21 ir 2012-06-12 dėl atsakovo elgesio (b.l. 164, 165). 2012-07-19 ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 str. pagal E. S. pareiškimą dėl sumušimo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų apie D. S. kaltę (II t., b.l. 191-192).Taip pat nustatyta, kad D. S. 2011 baustas administracine tvarka už viešosios rimties trikdymą (b.l. 31). Teismui pateikta 2012-07-10 Kauno moterų draugijos pažyma apie tai, kad 2011-08-24 E.S. kreipėsi į draugiją dėl patiriamo smurto šeimoje ir dėl to padidėjusio nerimo, nemigos ir psichologinė įtampos, jai buvo paskirta psichologo konsultacija (II t., b.l. 14).

15Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

16Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

17Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis Nr. 3K-3-233/2011).

18Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek ir atsakovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.

19Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėja teigdama, kad šis girtauja, yra konfliktiško, nesugyvenamo charakterio, nuolatos ieškojo priekabių, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės ir sūnaus ( - ) atžvilgiu.

20Atsakovas ieškovės kaltę įrodinėja teigdamas, kad ši girtauja, buvo jam neištikima, nelojali, grasino susidorojimu, nepagrįstai ir tendencingai šmeižė atsakovą, provokavo konfliktines situacijas, melagingai kvietė policiją, draudžia atsakovo motinai bendrauti su anūkais (IV t., b.l. 120)

21Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-24/2010). Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Todėl teismas siekdamas nustatyti E. S. ir D. S. santuokos iširimo priežastis vertina tik tas šalių nurodytas aplinkybes, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, teismo nuomone, iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t.y. 2012-02-24. Šalių nurodomos aplinkybės dėl kiekvienos jų elgesio po faktinio šeimos iširimo nevertintinos, kaip neturinčios įrodomosios reikšmės santuokos iširimo priežastims nustatyti.

22Atsakovas pateikė teismui Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato raštą, kuriame nurodyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate 2012-12-21 20.48 val. gauta informacija apie tai, kad adresu ( - ) g. 47, ( - ) k., Domeikavos sen., Kauno r. girtauja motina, kuri neprižiūri mažamečių vaikų (VI t., b.l. 11). Teismo nuomone, atsakovo pateiktas įrodymas nepatvirtina ieškovės girtavimo fakto, be to teismui nepateikti duomenys, kad atsakovė buvo bausta administracine tvarka už vaikų nepriežiūrą ar pan., priešingai išvadą teikianti institucija byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-06-03 posėdžio metu pateiktoje išvadoje nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja vaikų interesams, yra sudarytos tinkamos, socialinės ir materialinės sąlygos augti ir vystytis (IX t., b.l. 12), be to pats atsakovas priešieškinio reikalavimu prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, ir tai, kad ieškovė iki faktinio santuokos iširimo buvo jam neištikima. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2012-03-28 teikdamas atsiliepimą į ieškinį atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kas reiškia, kad atsakovas nemanė, kad santuoka yra tik dėl ieškovės kaltės (I t., b.l. 83).

23Ieškovė įrodinėdama nurodytas aplinkybes susijusias su santuokos iširimu dėl atsakovo kaltės teismui pateikė 2009-12-08 Kauno apskrities VPK nutarimą, kuriame nurodyta, kad pagal E. S. pareiškimą (apie tai, kad 2009-12-06 apie 19.00 val. parėjęs neblaivus sutuoktinis D. S. stumdė sutuoktinę, vadino necenzūriniais žodžiais) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi tokio pobūdžio nusikaltimus nagrinėja teismas privataus kaltinimo tvarka, jai pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka D. S. atžvilgiu (I t., b.l. 28, 29). Teismui taip pat pateikti įrodymai, kad E. S. į Kauno apskrities policijos komisariatą dėl atsakovo elgesio kreipėsi ir 2011-09-21 (I t., b.l 165). Taip pat nustatyta, kad D. S. 2011 metais pagal ieškovės pareiškimą patrauktas atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą (I t., b.l. 31). Teismui pateikta Kauno moterų draugijos pažyma apie tai, kad 2011-08-24 E. S. kreipėsi į draugiją dėl patiriamo smurto šeimoje ir dėl to padidėjusio nerimo, nemigos ir psichologinė įtampos, jai paskirta psichologo konsultacija (II t., b.l. 14).

24Atsakovas į bylą pateikė 2012-03-21 pažymą iš UAB „Miško darbai“, kurioje nurodoma, kad bendrovėje atsakovas dirba nuo 1997-06-02, ir yra charakterizuojamas gerai, už darbo drausmes pažeidimus nebaustas (I t., b.l. 96). Taip pat atsakovas pateikė įrodymus, kad jis 2008, 2010 ir 2011 metais buvo renkamas sodininkų bendrijos „Krantas“ pirmininku (I t., b.l. 103, 104). Pažymėtina, kad šie atsakovo pateikti įrodymai įrodo tik jo elgesį darbo vietoje bei santykiuose su kolegomis ir šios charakteristikos negali nei patvirtinti, nei paneigti jokių aplinkybių dėl atsakovo elgesio šeimoje.

25Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

26Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas atsakovo požiūris į šeimą, nepagarba ieškovei. Tai kaip atsakovas elgėsi vykstant santuokos nutraukimo bylai teisme (atsakovo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme 2013-01-25 priimtas nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., ir nubaustas paskiriant 1 metų ir 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę, bei įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, už tai, kad 2012-09-09 apie 20,00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia sukėlė E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, o apie 21,00 val. savo sūnui L. S. fizinį skausmą, V t., b.l. 11-14) tik patvirtina, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, yra ūmaus būdo ir linkęs vartoti prievartą ne tik sutuoktinės bet ir vaikų atžvilgiu.

27Iš ieškovės paaiškinimų akivaizdu, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiuose nebeliko tarpusavio supratimo, pagalbos, emocinio prieraišumo. Ieškovė nebenori taikstytis su atsakovo netinkamu elgesiu šeimoje. Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Ieškovė būtent dėl atsakovo elgesio nebenori tęsti šeiminių santykių su atsakovu, taigi nebeliko vienos esminių santuokos sąlygų – santuokos savanoriškumo (CK 3.13 str. 1 d.).

28CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Aplinkybės, kad atsakovas naudojo smurtą (psichologinį ir fizinį) prieš ieškovę, savo elgesiu daro jai žalą, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

29Teismo vertinimu, šalims susitaikyti ir išsaugoti šeimą nėra galimybės, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

30Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

31Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko D. P. S., gim. 2010-09-24, gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas su tuo sutinka. Atsakovas patikslintame priešieškinyje prašė nustatyti jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. D. P. S. yra per mažo amžiaus, kad galėtų išreikšti nuomonę nagrinėjamu klausimu. Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas. Byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – D. S. įpareigotas gyventi skyrium nuo sutuoktinės E. S. ir nepilnamečių vaikų L. S. ir D. P. S. iki civilinės bylos Nr.2-2485-192/2013 išnagrinėjimo. Pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą nėra.

32Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio D. P. S., gim. 2010-09-24, interesus, užtikrintų įprastą ir saugią socialinę aplinką. Ieškinio reikalavimas tenkintinas, D. P. S., gim. 2010-09-24, nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina E. S. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

33Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo

34Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

35Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų galimybė teikti išlaikymą turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

36Ieškovė nurodė, kad D. P. S., gim. 2010-09-24, poreikių užtikrinimui kas mėnesį reikalinga apie 800 Lt suma. Ieškovė paaiškino, kad vaikui per mėnesį reikalinga maistui 250 Lt, mokestis už darželį 200 Lt (perėjus iš lopšelio grupės į vyresnę — mokestis bus 250 Lt), rinkliava darželyje į fondą 10 Lt, komunaliniai mokesčiai - 100 Lt; rūbai, avalynė - 70 Lt; laisvalaikis (spektakliai, renginiai, kinas), atostogos — 50 Lt (vidutiniškai); higienos priemonės (šampūnai, dantų pasta, dantų šepetėlis, muilas, tualetinis popierius, skalbimo priemonės (rūbai skalbiami kasdien) ir kt. - 30 Lt; vaistai, maisto papildai - 30 Lt; žaislai, knygos, lavinimosi priemonės — 30 Lt (tame tarpe rašymo priemonės, flomasteriai, kreidelės, guašas, piešimo popierius bei spalvotas popierius į darželį); neplanuotos išlaidos - 30 Lt, viso 800 Lt. Ieškovė prašo Sūnaus D. P. išlaikymui iš jo tėvo D. S., priteisti po 400 Lt per mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

37Atsakovas mano, kad atsižvelgiant į tai, kad D. P. šiuo metu yra mažametis, jo būtinųjų poreikių patenkinimui yra reikalinga skirti po 600,00 Lt/mėn. Atsakovo nuomone, teismas privalo nustatyti ne tik išlaikymo dydį, bet ir proporcingai paskirstyti išlaikymui būtiną sumą tarp ieškovės ir atsakovo. Kadangi ieškovo ir atsakovo pajamos nėra lygiavertės, todėl atsižvelgus į tai, kad atsakovo D. S. mėnesio pajamos yra vidutiniškai apie 750-780 Lt/mėn., o ieškovės – viršija 1200 Lt/mėn., todėl prašo priteisti iš D. S., nepilnamečio sūnaus D. P., gim. 2010-09-24 d. išlaikymui po 200 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, o iš E. S. po 400 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės.

38Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

39Ieškovės nurodyta kasmėnesinių sūnaus poreikiams skiriamų išlaidų suma yra 800 Lt (250+200+10+100+70+50+30+30+30+30).

40Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai.

41Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas dirba UAB „Freda“, jo darbo užmokestis nuo 1000 iki 1500 Lt (IX t., b.l. 20). Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad jos pajamas per mėnesį sudaro 1840,00 Lt darbo užmokestis (V t., b.l. 99). Šalys turi kreditorių AB DNB bankas, privalo išlaikyti namą, mokėti komunalinius mokesčius, kreditorinį įsipareigojimą bankui, remti kitą pilnametį besimokantį sūnų.

42Teismas susipažinęs su 4 metų vaiko poreikiais per mėnesį nustatė, kad ieškovė komunalinių mokesčių sūnaus dalį (100 Lt) skaičiuoja pagal išlaidas šaltuoju sezonu, tuo tarpu šaltasis metų sezonas Lietuvoje trunka pusę metų, tad komunalinių mokesčių sumą padalijus pusiau, kasmėnesinių sūnaus poreikiams skiriamų išlaidų suma yra 50 Lt. Taip pat teismas sprendžia, kad 4 metų vaiko laisvalaikiui ir lavinimo priemonėms kas mėnesį skiriamos 80 Lt/960 Lt per metus lėšos bei 70 Lt/840 Lt per metus mažamečio vaiko aprangai ir avalynei skiriamos lėšos yra neadekvačios tėvų finansinei padėčiai, todėl teismo nuomone nustatytina 700 Lt suma skirtina nepilnamečio vaiko poreikiams kas mėnesį atitiktų faktinius šalių vaiko poreikius bei tėvų galimybes šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 str. 2 d.).

43Atmestinas atsakovo prašymas iš ieškovės priteisti didesnę dalį nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalingos sumos. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovei, su kuria gyvena mažametis vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį nustatytą lėšų dalį, bet ir pasirūpinti kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti ir pan.), todėl didesnės finansinės išlaikymo dalies nustatymas ieškovei reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą.

44CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar nebendravimu su vaiku. Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad dėl sveikatos būklės jo darbingumas būtų apribotas, byloje nepateikta, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui P. D. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio atstovė E. S..

45Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

46Ieškovė nurodo, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė beveik nuo gimimo nuo 2010-10-01 iki 2012-03-01. Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė su atsakovu negyveno laikotarpiu už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, taigi nėra ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent tuo laikotarpiu atsakovas neteikė išlaikymo, priešingai bylą nagrinėjant iš esmės ieškovė nurodė, kad šalys gimus vaikui vedė bendrą ūkį, gyveno vienuose namuose, atsakovas nors uždirbdavo mažai bet dirbo (VI t., b.l. 16), todėl šis reikalavimas atmestinas.

47Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

48Be to, šioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki sprendimo priėmimo iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (I t., b.l. 69). Priėmus sprendimą, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str.).

49Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

50Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

51Atsakovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovo nuomone, kadangi sūnus D. P. dar mažas, yra labai svarbu realiai užtikrinti, tad sūnaus ir tėvo bendravimas nenutrūktų, nesusilpnėtų jų tarpusavio emocinis ryšys.

52Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad svarbu atsižvelgti į vaiko nuomonę bei suderinti abiejų tėvų interesus.

53Ieškovės atstovės nuomone, atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų. Atsakovo ir vaiko santykiai nutrūkę, atsakovas su vaiku nebendrauja nuo išsikraustymo dienos, todėl reikalingas pereinamasis laikotarpis. Atsižvelgiant į vaiko amžių 14 dienų atostogos su atsakovo yra per ilgas laikotarpis mažamečiui vaikui.

54Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pažymėtina, kad vaiko neįmanoma auklėti su juo nebendraujant. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.171 str.).

55Teismas išklausęs šalių, jų atstovų parodymus, išnagrinėjęs nurodytas faktines aplinkybes, išdėstytus motyvus, mano, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka be pereinamojo laikotarpio gali neigiamai paveikti vaiką. Atkreiptinas dėmesys, jog šalių vaikas, gim. 2010-09-26, yra dar mažametis, tačiau vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su tėvu, kitais giminaičiais negyvenančiais kartu. Atsižvelgiant į atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes ir į vaiko amžių, darytina išvada, jog vaiko interesų vardan būtina išsaugoti vaiko bendravimą su savo tėvu, stiprinant jų emocinį ryšį. Mažametis vaikas negali būti atskirtas nuo tėvo, jis turi pažinti jį, jausti jo meilę ir šilumą, rūpinimąsi juo. Pažymėtina, kad svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje, stabilioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktų. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad šalys nesutaria, nėra geranoriškai nusiteikę vienas kito atžvilgiu, susitikę konfliktuoja. Teismas vertina, kad tokios situacijos sukelia konfliktus ir diskomfortą pačioms šalims, konfliktams vykstant vaiko akivaizdoje – neigiamus pojūčius vaikui bei nesudaromos galimybės vaiko ir tėvo pilnaverčiam bendravimui. Ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad atsakovas smurtavo vyresnio vaiko atžvilgiu, kas kelia abejonių atsakovo elgesiu su vaikais, ryšys tarp vaiko ir tėvo nutrūkęs ir vaikas su juo nebus. Ieškovė sutiko, kad tėvas gali su vaiku susitikti neutralioje aplinkoje (VI t., b.l. 20). Natūralu, kad vaikas labiau pripranta prie to suaugusiojo su kuriuo praleidžia daugiau laiko, tačiau teismo nuomone, ieškovės nesutikimas dėl atsakovo ir sūnaus bendravimo, motyvuojamas nepagrįstomis ieškovės baimėmis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas senai bendravo su sūnumi, vaikui tik 4 metai, siekiant sutvirtinti atsakovo ryšį su sūnumi, nustatytinas pereinamasis laikotarpis. Todėl atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo tenkintinas iš dalies, nustatant, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos du mėnesius atsakovas su mažamečiu sūnumi P. D., gim. 2010-09-26, bendrauja kiekvieną mėnesio savaitę šeštadieniais nuo 10.00 iki 13.00 val. PC „Mega“ žaidimų kambaryje ar žaidimų aikštelėje prie PC „Mega“ dalyvaujant ieškovei. Trečiąjį mėnesį ir toliau atsakovas su mažamečiu sūnumi bendrauja pagal tokią tvarką: D. S. suteikiama teisė susitikti ir bendrauti su sūnumi D. P. kas antrą savaitgalį (pirmas ir trečias mėnesio savaitgalis), sūnų pasiimant iš jo motinos E. S. ne vėliau kaip 10.00 val. šeštadienį ir sekmadienio vakare iki 18.00 val. pristatant sūnų motinai jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu. D. S. suteikiama teisė pasiimti sūnų D. P. švenčių dienomis - Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, Tėvo dieną nuo 10.00 val. ryto ir iki 18.00 val. vakaro, pristatant jį į namus. Sprendimą su kuo iš tėvų sūnus D. P. bus ligos atveju, D. S. ir E. S. priima abipusiu sutarimu, atsižvelgę į sūnaus sveikatos būklę, įvertinę jam palankiausias sąlygas. D. S. suteikiama teisė pasiimti sūnų D. P. atostogoms (ne mažiau kaip 7 dienas per metus) pirmą savo kasmetinių su sūnumi atostogų dieną nuo 10.00 val. ryto pasiimant jį iš namų ir iki paskutinės su sūnumi atostogų dienos 18.00 val. pristatant jį motinai jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu. Apie ketinimą pasiimti sūnų D. P. atostogoms D. S. turi informuoti (elektronine žinute, pranešant telefonu, SMS žinute, laišku ir pan.) jo motiną E. S. ne vėliau kaip likus savaitei iki planuojamos praleisti su sūnumi pirmosios atostogų dienos. Atostogaudamas su sūnumi D. P., pasiimdamas jį savaitgalių ar/ir susitikdamas su juo švenčių dienomis D. S. informuoja jo motiną E. S., kur ir kaip ketinama praleisti susitikimų ar atostogų laiką ir įsipareigoja nurodyti laisvai prieinamus ir veikiančius kontaktinius telefonus ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba E. S. galėtų laisvai bet kuriuo paros metu susisiekti su sūnumi D. P.. E. S. privalo D. S. nurodyti laisvai prieinamus ir veikiančius kontaktinius telefonus ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba D. S. galėtų laisvai ir nevaržomai bet kuriuo paros metu susisiekti su sūnumi L. S. ir sūnumi D. P. S.. Pasikeitus sūnaus ( - ) ir/ar sūnaus D. P. gyvenamosios vietos adresui, ugdymo įstaigai (darželiui, mokyklai ir pan.), E. S. apie tai praneša D. S. nedelsiant, t.y. ne vėliau kaip kitą dieną, nurodydama gyvenamosios vietos/mokymo įstaigos pilną adresą, kontaktinius telefonus ir/ar kitas prieinamas komunikacines priemones.

56Teismo nuomone, tokia bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitiktų paties vaiko interesus, padėtų išlaikyti ir stiprinti atsakovo ir jo sūnaus emocinius ryšius.Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

57Šalims išaiškintina, kad nustačius bendravimo su vaikais tvarką, atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku tik teismo nustatytu metu ir tvarka, t.y. neturi teisės kitu laiku paimti vaiko iš darželio ar gyvenamosios vietos, nebent su tuo sutiktų ieškovė.

58Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

59Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

60Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka. Ieškovė reikalavimo priteisti išlaikymą nereiškė, nurodė, kad jai išlaikymas iš atsakovo nereikalingas.

61Dėl sutuoktinių pavardžių

62Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė - Saltonienė, atsakovui – Saltonas.

63Dėl neturtinės žalos atlyginimo

64CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 5 000 Lt.

65Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tesiėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008).

66Teismas nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t.y. netinkamo atsakovo elgesio šeimoje, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė gyvendama santuokoje su atsakovu patyrė psichologinę įtampą, lankėsi pas psichologą, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet tik iš dalies. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteistina 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007; kt.).

67Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo

68Ieškovė nurodo, kad dalinant nekilnojamąjį turtą, jai turėtų būti priteista nuosavybės teise 2/3 dalys šio turto, o atsakovui būtų priteista 1/3 dalis šio turto. T.y. ieškovė vadovaudamasi CK 3.123 str. 1 d. prašo nukrypti nuo lygių dalių sutuoktinių turto prezumpcijos. Jos manymu, svarbios aplinkybės šioje byloje yra tai, kad su ja lieka gyventi du vaikai, kad 33.550 litų namo statybai padovanojo ieškovės mama, kad atsakovas būdamas solidarus skolininkas visiškai nemoka paskolos bankui ir neprisideda prie bendro namo išlaikymo. Paaiškino, kad nors su atsakovu gyventi viename būste neįmanoma, kadangi atsakovas smurtauja prieš ieškovę ir vaikus, tačiau ieškovės finansines galimybės neleidžia išmokėti atsakovui kompensacijos. Taip pat ieškovė prašo atsižvelgti į tai, kad CK 3.98 straipsnis numato, kad jeigu turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinių lėšos, tuomet jis turi teisę į kompensaciją, tačiau kaip matyti, atsakovas neturės galimybės išmokėti kompensacijos, todėl nesant galimybės iš atsakovo priteisti kompensacijos, šia asmeninių lėšų suma turi būti didinama ieškovei tenkanti turto dalis.

69Ieškovas nesutinka su ieškovės siūlomu turto dalinimo būdu, nurodo, kad turtas turi būti dalinamas pusiau vadovaujantis lygių dalių principu, taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad turtas yra įkeistas AB DnB bankui, o sutuoktiniai yra bendraskoliai.

70Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006;2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Taigi, pavyzdžiui, vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeE. M. v. V. M., bylosNr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

71Ieškovė teigia, kad byloje yra realus poreikis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, vadovaujantis tuo, kad su atsakove lieka gyventi nepilnametis šalių vaikas, ieškovė jau kurį laiką viena išlaiko gyvenamąjį namą ir moka dalį paskolos, namo remontui ji yra panaudojusi asmenines lėšas, t.y. motinos dovanotus 33500 Lt.

72Nustatyta, kad 2000-08-07, santuokos metu, šalys įgijo 0,0843 ha žemės sklypą, ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, adresu ( - ) g. 70, ( - ) k., Domeikavos sen., Kauno r. (b.l. 18). 2007-10-01 E. S. ir D. S. su DnB banku sudarė kreditavimo sutartį Nr.2500-2007-27504 dėl 28962,00 Eurų kredito gyvenamajam namui statyti (b.l. 37-39).

73Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų, D. P. S., gim. 2010-09-26, todėl yra siektina, kad vaikas gyvendamas su vienu iš tėvų turėtų galimybę turėti atskirą gyvenamąją erdvę – kambarį. Teismas spręsdamas poreikį nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovės naudai taip pat įvertina tai, kad šeimoje yra kitas vaikas, pilnametis, tačiau dar moksleivis, kuris yra išreiškęs norą taip pat gyventi su motina. Pažymėtina, kad sutuoktinio gaunamos pajamos tiesiogiai susijusios su jo turtine padėtimi, kuri CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įvardyta kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl tai reikšminga teismui sprendžiant dėl CK 3.123 straipsnio taikymo. Teismo nuomone, šiuo atveju yra reikšminga ir tai, kad šalys yra solidariai (t.y. kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) atsakingos DnB bankui už kreditą suteiktą gyvenamojo namo rekonstrukcijai (neišmokėta kredito dalis 2012-02-24 dienai sudarė 23462,00 eurų), tuo tarpu atsakovas bylą nagrinėjant iš esmės ne kartą nurodė, kad jo pajamos yra nedidelės ir dažniau atsitiktinės, kad neturint išsilavinimo nėra galimybės dirbti labiau kvalifikuotą darbą ir uždirbti daugiau (IX t., b.l. 22). Nustatyta, kad ieškovas jau kurį laiką nemoka kredito įmokų, todėl ginčo turtą, tokiu atveju ir įsipareigojimus bankui, tarp sutuoktinių padalinus lygiomis dalimis, tačiau esant realiai grėsmei, kad atsakovas ir toliau tinkamai nevykdys jam tenkančios įsipareigojimo dalies ir ši našta teks ieškovei, reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų paskirstymą.

74Plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime priimtame civilinėje byloje 3K-P-186/2010 pažymėjo, kad CK 3.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos. Toks teisinis reguliavimas reikalauja atitinkamo tėvų ir vaikų teisių įgyvendinimo, į jį privalo atsižvelgti ir teismas, inter alia padalydamas turtą pagal CK 3.123 straipsnį.

75Teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, įvertinus šalių finansines galimybes išlaikyti priteistiną turtą, šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos ir kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo padalijant bendrą turtą, todėl tenkina ieškovės prašymą dalinant santuokoje įgytą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis) ir ieškovei priteisia 2/3 dalis šio turto, o atsakovui – 1/3 dalį šio turto. Pažymėtina, kad kreditorius AB DNB bankas neprieštarauja dėl bankui įkeisto turto padalinimo tarp sutuoktinių, kadangi prievolė bankui pagal 2007-10-01 Kreditavimo sutartį Nr.2500-2007-27504 po santuokos nutraukimo išlieka solidari (III t., b.l. 5, 6).

76Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2006-10-31 M. B. jai padovanojo 33550 Lt namo statybai (b.l. 35). Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galioja pagrindinė įrodinėjimo taisyklė: įrodinėja tas, kuris teigia. Susipažinęs su šiais įrodymais teismas sprendžia, kad ieškovė vis dėlto neįrodė, kad šios lėšos buvo panaudotos šeimos gyvenamojo namo pagerinimui.

77Dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo.

78Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

79Iš bylos medžiagos nustatyta, kad be nekilnojamojo dalintino turto balanso aktyvą sudaro: VĮ „Regitra“ duomenimis E. S. vardu registruota transporto priemonė – O. A., kurios vertė nustatyta šalių susitarimu– 7000 Lt, D. S. vardu – Tauras 700-01, kurio vertė atsižvelgiant į šalių pasiūlytas vertes laikytina 600 Lt.

80Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad O. A. po santuokos nutraukimo atitenka ieškovei, o priekaba atsakovui.

81Teismas sutinka su išsakytais argumentais, kad dušo kabina, vonios kambario ir virtuvės santechnika yra neatsiejama namo dalis, o šuns voljeras, malkinė, medinis šulinys bei šiltnamis laikytini gyvenamojo namo priklausiniais, kurie yra skirti tarnauti pagrindiniam daiktui ir susiję su pagrindinio daikto paskirtimi, todėl atskirai taip pat nedalinami, kadangi juos ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14).

82Taip pat pažymėtina, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti (LR CK 3. 120 str.), todėl atsižvelgiant į šalių paaiškinimus į dalintino turto masę neįtrauktina vaiko lova su dormeo čiužiniu, kaina 1600 Lt, bei spintelė.

83Ieškovui pateikus įrodymus, kad senovinė spinta bei komoda, taip pat medinis stalas su 4 kėdėmis buvo padovanotos atsakovui asmeniškai (II t., b.l. 189, VI t., b.l. 23, III t., 162, 163), šie daiktai taip pat netrauktini į dalintino turto balansą.

84Teismas išklausęs bylos šalių nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovei atitektų indaplovė (400 Lt), šaldytuvas (200 Lt), viryklė (200 Lt), sieninė koridoriaus spintą su batų dėže (900 Lt); miegamojo lova su Dormeo čiužiniu (1700 Lt); vonios baldai (spintelė su veidrodžiu, spintelė su kriaukle) (450 Lt); šviestuvai (7 vnt.) (400 Lt), miegamojo spintelės (700 Lt), muzikinis centras (120 Lt), fotelis (400 Lt), maža sofa (900 Lt), tuo tarpu atsakovui atitenka benzininis pjūklas (900 Lt); cemento maišyklė (400 Lt); šlifavimo įrenginys (1000 Lt); grąžtas (300 Lt); pjaustyklė (100 Lt); indauja svetainėje (750 Lt); didelė sofa svetainėje (3+2+1) (2000 Lt); ąžuolinė lenta ant sienos (250 Lt), DVD su stiprintuvu ir 4 kolonėlėmis (350 Lt); ąžuolinis lauko stalas su kėdėmis (vertė 350 Lt)

85Tarp šalių kilęs ginčas dėl skalbimo mašinos, stiklinio stalo, televizoriaus Sharp ir virtuvės baldų.

86Teismas atsižvelgdamas į tai, kad vaikai lieka gyventi su motina, sprendžia, kad skalbimo mašina ir virtuvės komplektas labiau reikalingi ieškovei, nei atsakovui, todėl jie priteistini ieškovei, tuo tarpu esant dviems televizoriams, atsižvelgiant į tai, kad dalinant kilnojamąjį turtą (tame tarpe transporto priemones) atsakovui tenka mažesnės vertės turtas, televizorius Sharp (2000 Lt) ir stiklinis stalas (200 Lt) priteistini atsakovui, ieškovei paliekant kitą televizorių (600 Lt),

87Pažymėtina, kad šalims nesutarus dėl dalintinų daiktų vertės teismas apskaičiavo vidutinę nuo šalių pasiūlytos vertės.

88Atsižvelgiant į tai, kad padalinus namų apyvokos daiktus ir transporto priemones ieškovei atiteko daiktų už 14670 Lt vertės, o atsakovui už 9200 Lt vertės, atsakovui iš ieškovės priteistinas skirtumas – 5470 Lt.

89Dėl sutuoktinių bendrų prievolių

90Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys M. B. ir P. B. prašo priteisti jų naudai iš D. S. 24.846,15 Lt skolos, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Paaiškino, kad E. S. ir D. S. yra paėmę iš DnB banko kreditą, tačiau D. S. prievolės pagal kredito sutartį niekada nevykdė. Siekdami padėti dukrai ir anūkams tretieji asmenys prisidėjo prie paskolos dengimo. Trečiųjų asmenų nuomone, kadangi jų dukra iš dalies dengė paskolos dalį, todėl jie vykdė prievolę už atsakovą. Iš viso per laikotarpį nuo 2008 metų birželio mėnesio iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio, paskolos dengimui į E. S. sąskaitą pervesta 32.460 Lt, už atsakovą padengta paskolos dalis sudaro 24.846,15 Lt., todėl ši suma turėtų būti priteista iš atsakovo. Tretieji savo reikalavimą kildina iš LR CK CK 6.50 straipsnio 1, 3 d, t.y. trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę už skolininką (VII t., b.l. 3-5).

91Atsakovo nuomone, jis nėra skolingas tretiesiems asmenims, kadangi šie pinigai niekada nebuvo jam perduoti, o mokėti išskirtinai į ieškovės sąskaitą, ir jokie susitarimai dėl kredito įmokų mokėjimo bankui tarp atsakovo ir M. B. ir P. B. bei banko niekada nebuvo sudaryti. Atsakovo nuomone, šių pinigų perdavimas vertintinas kaip E. S. ir M. B. prievolinių įsipareigojimų vykdymo rezultatas. Prievoliniai santykiai atsirado 2008-06-24 paskolos sutarties pagrindu, kurios pagrindu ieškovei tretieji asmenys paskolino 28700,00 Lt ir šiuos pinigus įsipareigojo pervedinėti kas mėnesį į E. S. sąskaitą. Tokiu būdu M. B. vardu atlikti mokėjimai tai asmeninė E. S. prievolė M. B., apie kurią D. S. nebuvo informuotas ir neprisiėmė jokių finansinių įsipareigojimų.

92Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija pažymėjo, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

93Plenarinė sesija išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

94Teismui pateikta 2007-10-01 iš AB DnB banko kredito sutartis Nr. 2500-2007-27504 patvirtina, kad 28962,00 Eurų kreditas paimtas gyvenamajam namui, adresu ( - ) g. 47, SB „Krantas“, ( - ) k., Kauno r., kuriame gyveno sutuoktinių šeima su nepilnamečiais vaikais, statyti (VII t., b.l. 38-50). Iš bylos medžiagos matyti, kad už paskolą, pagal kredito sutartį Nr. 2500-2007-27504, mokamos įmokos kas mėnesį buvo nurašomas iš E. S. sąskaitos LT664010042501456437 AB DnB banke (VII t, b.l. 51169, VIII t., b.l.3-74, II t., 119-169).

95Teismas išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su atsakovo ir jo atstovo nuomone, kad tarp dalyvaujančių byloje asmenų atsiradusių teisinių santykių negalima kvalifikuoti pagal LR CK 6.50 str. – kaip trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę, kuriam vėliau pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad tretieji asmenys būtų įvykdę prievolę už atsakovą pagal 2007-10-01 iš AB DnB banko kredito sutartį Nr. 2500-2007-27504, ta aplinkybė, kad M. B. kiekvieną mėnesį pervesdama pinigines lėšas į ieškovės sąskaitą, viso 32.460 Lt, vertintina kaip paskola, ką patvirtina ir teismui pateikta paskolos sutartis, 2008-06-24 sudaryta tarp M. B. ir E. S., bei pačios M. B. teismui nurodytos aplinkybės 2012-07-23 atsiliepime bei bylą nagrinėjant teisme, kuriame ji nurodė, kad už suteiktą paskolą yra atsakingi abu sutuoktiniai (I t., b.l. 198, II t., b.l.119, III t., b.l. 17).

96Paskola, panaudota šeimos poreikiams tenkinti, šeimos būstui, pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį sukuria solidariąją prievolę. Teismų praktikoje šeimos interesų sričiai priskiriamas veikimas šeimos normaliam gyvenimui užtikrinti, jos gerovei pakelti (Lietuvos Aukščiausiojo mo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeV. B. v. IB., bylos Nr. 3K-3-127/2011; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011).

97Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinęs tai, kad E. S. lėšas esančias LT664010042501456437 AB DnB banko sąskaitoje naudojo šeimos poreikiams tenkinti (paskolos įmokoms už šeimos turtą mokėti), M. B. suteiktą paskolą pripažįsta solidariąją sutuoktinių prievole (LR CK. 3.109 str., 2 d.), nustatydamas, kad ieškovė ir atsakovas prieš šį kreditorių atsako solidariai, tačiau vienas kito atžvilgiu privalo skolą grąžinti sekančiai D. S. 1/3 dalį skolos, E. S. 2/3 dalis, t.y. proporcingai dalintino turto priskirtoms dalims (LAT 2011-07-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pripažinus skolą solidaria, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), tenkina trečiųjų asmenų reikalavimą ir priteisia iš atsakovo D. S. trečiųjų asmenų naudai prašomą sumą - 24.846,15 Lt skolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

98Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad M. B. ir P. B. ieškinys tai pakartotinis kreipimasis į teismą dėl to paties dalyko iš esmės tuo pačiu pagrindu. Atsakovo nuomone, su tapačiu reikalavimu dėl skolos iš sutuoktinių priteisimo M. B. jau kartą kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą ir 2012-06-22 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-900-660/2012, buvo pripažinta trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, tačiau vėliau reikalavimo dėl skolos priteisimo atsisakė. Teismas susipažinęs su 9 nagrinėjamos bylos tomais nenustatė, kad M. B. buvo pareiškusi ieškinį šioje byloje, o vėliau jo atsisakė. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. B. teismas 2012-06-22 ieškovės atstovės prašymu įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu (I t., b.l. 204, 205), 2012-08-23 išaiškino teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus nagrinėjamoje byloje, M. B. šia teise nepasinaudojo (III t., b.l. 23, 24, 161), tačiau tai nelaikytina ieškinio atsisakymu LR CPK 140 str. prasme, todėl CPK 294 str. pasekmės šiuo atveju netaikytinos.

99Trečiasis asmuo N. S. taip pat pateikė ieškinį teismui dėl 12906,72 Lt skolos, 2643,23 Lt ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo solidariai iš sutuoktinių E. S. ir D. S..

100Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais pateikė teismui įrodymus, kad atliko įmokas Lietuvos kredito unijai Klausučių KU (b.l. 144-151). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad su Lietuvos kredito unijai Klausučių KU visiškai atsiskaityta 2008-09-04, teismui pateiktas išsami informacija kas ir kada išmokėjo paskolą (II t., b.l. 197, III t., b.l. 46-90).

101Teismas išklausęs šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, ištyręs rašytinius įrodymus daro išvadą, kad bylos medžiagoje esantys įrodymai (III t., b.l. 46-83) patvirtina, kad N. S. K. kredito unijai sumokėjo 12906,72 Lt, tuo tarpu ieškovė neįrodė, kad N. S. perduodavo kredito unijai ne savo, o sutuoktinių ar ieškovės tėvų, lėšas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą, teismas prievolę N. S. taip pat pripažįsta solidariąją sutuoktinių prievole (LR CK. 3.109 str., 2 d.), nustatydamas, kad ieškovė ir atsakovas prieš N. S. atsako solidariai, tačiau vienas kito atžvilgiu privalo skolą grąžinti sekančiai D. S. 1/3 dalį skolos, E. S. 2/3 dalis. Vadovaujantis išdėstytu, trečiojo asmens reikalavimas laikytinas pagrįstu ir iš sutuoktinių E. S. ir D. S. solidariai priteistina 12906,72 Lt skolos, 2643,23 Lt ir 5 proc.dydžio metinių palūkanų nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

102Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2007-10-01 E. S. ir D. S. su DnB banku sudarė kreditavimo sutartį Nr.2500-2007-27504 dėl 28962,00 Eurų kredito gyvenamajam namui statyti (b.l. 37-39), negrąžinto kredito dalis 2012-02-24 – 23462,00 eurų (b.l. 40). Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl šios prievolės, sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, todėl teismas padalindamas santuokos metu įgytus įsipareigojimus tarp sutuoktinių nustato, kad po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai AB DNB bankui, numatyti 2007-10-01 Kredito sutartyje Nr. 2500-2007-27504 nesikeičia, t.y. šalys prieš kreditorių atsako solidariai, tačiau atsižvelgiant į sutuoktiniams priteistinas nekilnojamojo turto dalis nukrypstant nuo lygių dalių principo, tarpusavyje šalys įpareigojamos pagal šią sutartį atsiskaitinėti taip: ieškovė AB DNB bankui moka 2/3 įmokų dalis, atsakovas 1/3 dalį. Toks sprendimas skirtas ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiams reguliuoti, apibrėžiant galimų tarpusavio atsiskaitymų apimtį, visą skolą ar didesnę jos dalį grąžinus vienam sutuoktiniui.

103Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

Nutarė

104ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

105Nutraukti bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų dėl L. S. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo.

106Nutraukti E. S. ir D. S. santuoką, sudarytą 1996-04-13 Jurbarko rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.31) dėl atsakovo D. S. kaltės.

107Po santuokos nutraukimo ieškovei E. S. palikti santuokinę pavardę - S., atsakovui prigimtinę pavardę – S..

108Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovei E. S., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis 0.0843 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) g. 70, ( - ) kaimas, Kauno rajonas; 2/3 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ) g. 70, ( - ) k. Kauno rajonas; transporto priemonę ( - ), v/n ( - ) indaplovė (400 Lt), šaldytuvas (200 Lt), viryklė (200 Lt), skalbimo mašina (700 Lt), sieninė koridoriaus spintą su batų dėže (900 Lt); miegamojo lova su Dormeo čiužiniu (1700 Lt); vonios baldai (spintelė su veidrodžiu, spintelė su kriaukle) (450 Lt); šviestuvai (7 vnt.) (400 Lt), miegamojo spintelės (700 Lt), muzikinis centras (120 Lt), fotelį (400 Lt), mažą sofą (900 Lt), televizorius (600 Lt).

109Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovui D. S., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį 0.0843 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) g. 70, ( - ) kaimas, Kauno rajonas; 1/3 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) g. 70, ( - ) k. Kauno rajonas; automobilio priekabą ( - )01, identifikavimo Nr. Z39RX701X5K003428, valstyb.Nr. AY991; benzininis pjūklas (900 Lt); cemento maišyklė (400 Lt); šlifavimo įrenginys (1000 Lt); grąžtas (300 Lt); pjaustyklė (100 Lt); indauja svetainėje (750 Lt); didelė sofa svetainėje (3+2+1) (2000 Lt); ąžuolinė lentą ant sienos (250 Lt), DVD su stiprintuvas ir 4 kolonėlėmis (350 Lt); ąžuolinis lauko stalas su kėdėmis (vertė 350 Lt), televizorius Sharp (2000 Lt), stiklinis stalas (200 Lt).

110Priteisti iš ieškovės E. S., a. k. ( - ) atsakovui D. S., a. k( - ) 5470,00 Lt (penkių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt Lt 00 ct) kompensaciją.

111Nustatyti nepilnamečio sūnaus D. P. S., gim. 2010-09-24, gyvenamąją vietą su motina E. S., a.k. ( - )

112Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. ( - ) nepilnamečiui sūnui D. P. S., gim. 2010-09-24, išlaikymą po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-02-24) iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

113Paskirti ieškovę E. S., a.k. ( - ) nepilnamečio sūnaus D. P. S., gim. 2010-09-24, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

114Nustatyti atsakovo D. S., a. k. ( - ) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. P. S., tvarką dviem etapais:

  1. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos du mėnesius atsakovas su mažamečiu sūnumi P. D., gim. 2010-09-26, bendrauja kiekvieną mėnesio savaitę šeštadieniais nuo 10.00 iki 13.00 val. PC „Mega“ žaidimų kambaryje ar žaidimų aikštelėje prie PC „Mega“ dalyvaujant ieškovei.
  2. trečiąjį mėnesį ir toliau nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas su mažamečiu sūnumi bendrauja pagal tokią tvarką:
    1. D. S. suteikiama teisė susitikti ir bendrauti su sūnumi D. P. kas antrą savaitgalį (pirmas ir trečias mėnesio savaitgalis), sūnų pasiimant iš jo motinos E. S. ne vėliau kaip 10.00 val. šeštadienį ir sekmadienio vakare iki 18.00 val. pristatant sūnų motinai jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu.
    2. D. S. suteikiama teisė pasiimti sūnų D. P. švenčių dienomis - Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, Tėvo dieną nuo 10.00 val. ryto ir iki 18.00 val. vakaro, pristatant jį į namus.
    3. Sprendimą su kuo iš tėvų sūnus D. P. bus ligos atveju, D. S. ir E. S. priima abipusiu sutarimu, atsižvelgę į sūnaus sveikatos būklę, įvertinę jam palankiausias sąlygas.
    4. D. S. suteikiama teisė pasiimti sūnų D. P. atostogoms (ne mažiau kaip 7 dienas per metus) pirmą savo kasmetinių su sūnumi atostogų dieną nuo 10.00 val. ryto pasiimant jį iš namų ir iki paskutinės su sūnumi atostogų dienos 18.00 val. pristatant jį motinai jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu. Apie ketinimą pasiimti sūnų D. P. atostogoms D. S. turi informuoti (elektronine žinute, pranešant telefonu, SMS žinute, laišku ir pan.) jo motiną E. S. ne vėliau kaip likus savaitei iki planuojamos praleisti su sūnumi pirmosios atostogų dienos.
    5. Atostogaudamas su sūnumi D. P., pasiimdamas jį savaitgaliui ar/ir susitikdamas su juo švenčių dienomis D. S. informuoja jo motiną E. S., kur ir kaip ketinama praleisti susitikimų ar atostogų laiką ir įsipareigoja nurodyti laisvai prieinamus ir veikiančius kontaktinius telefonus ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba E. S. galėtų laisvai bet kuriuo paros metu susisiekti su sūnumi D. P.. E. S. privalo D. S. nurodyti laisvai prieinamus ir veikiančius kontaktinius telefonus ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba D. S. galėtų laisvai ir nevaržomai bet kuriuo paros metu susisiekti su sūnumi L. S. ir sūnumi D. P. S.. Pasikeitus sūnaus ( - ) ir/ar sūnaus D. P. gyvenamosios vietos adresui, ugdymo įstaigai (darželiui, mokyklai ir pan.), E. S. apie tai praneša D. S. nedelsiant, t.y. ne vėliau kaip kitą dieną, nurodydama gyvenamosios vietos/mokymo įstaigos pilną adresą, kontaktinius telefonus ir/ar kitas prieinamas komunikacines priemones.

115Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo vykdyti skubiai.

116Pripažinti, kad 32460 Lt prievolė tretiesiems asmenims M. B., a.k. ( - ) ir P. B., a.k. ( - ) pagal 2008-06-24 paskolos sutartį yra solidari E. S. ir D. S. prievolė, nustatant, kad ieškovė ir atsakovas prieš kreditorius M. B. ir P. B. atsako solidariai, tačiau vienas kito atžvilgiu privalo šią skolą grąžinti sekančiai D. S. 1/3 dalį skolos, E. S. 2/3 dalis skolos.

117Priteisti iš D. S., a.k. ( - ) M. B., a.k. ( - ) ir P. B., a.k. ( - ) 27846,15 Lt skolos bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

118Priteisti iš D. S., a.k. ( - ) E. S., a.k. ( - ) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos.

119Pripažinti, kad 12906,72 Lt prievolė trečiajam asmeniui N. S., a.k. ( - ) pagal žodinę paskolos sutartį yra solidari E. S. ir D. S. prievolė, nustatant, kad ieškovė ir atsakovas prieš kreditorių N. S. atsako solidariai, tačiau vienas kito atžvilgiu privalo šią skolą grąžinti sekančiai D. S. 1/3 dalį skolos, E. S. 2/3 dalis skolos.

120Priteisti solidariai iš D. S., a.k. ( - ) ir E. S., a.k. ( - ) N. S., a.k. ( - ) 12906,72 Lt skolos, 2643,23 Lt ir 5 proc.dydžio metinių palūkanų nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

121Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai AB DNB bankui, numatyti 2007-10-01 Kredito sutartyje Nr. 2500-2007-27504 nesikeičia, t.y. šalys prieš kreditorių lieka solidariai atsakingos, tačiau tarpusavyje šalys įpareigojamos pagal šią sutartį atsiskaitinėti taip: E. S. AB DNB bankui moka 2/3 įmokų dalis, D. S. 1/3 dalį įmokų.

122Likusią ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.

123Priėmus sprendimą byloje 2011-03-07 teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo naikintinos.

124Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai... 2. ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: nutraukti santuoką, sudarytą 1996 m.... 3. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu D. S. susituokė... 4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: nutraukti E. S. ir D. S.... 5. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovė pažeidė bendrąsias savo... 6. Sūnui L. S. 2014-04-13 sulaukus pilnametystės reikalavimai dėl jo... 7. Teisme gautas kreditoriaus AB DNB banko pranešimas, kad bankas neprieštarauja... 8. Trečiasis asmuo N. S. pateikė ieškinį teismui dėl 12906,72 Lt skolos,... 9. D. S. su ieškiniu sutinka (IV t., b.l. 99, 100).... 10. E. S. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ji buvo sudariusi... 11. Tretieji asmenys M. B. ir P. B. pateikė teismui ieškinį dėl 24846,15 Lt... 12. Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.... 13. Byloje nustatytos tokios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės: 1996-04-13... 14. Teismui pateiktas Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato... 15. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.... 16. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu,... 17. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys,... 18. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60... 19. Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėja teigdama, kad... 20. Atsakovas ieškovės kaltę įrodinėja teigdamas, kad ši girtauja, buvo jam... 21. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai... 22. Atsakovas pateikė teismui Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos... 23. Ieškovė įrodinėdama nurodytas aplinkybes susijusias su santuokos iširimu... 24. Atsakovas į bylą pateikė 2012-03-21 pažymą iš UAB „Miško darbai“,... 25. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 26. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti... 27. Iš ieškovės paaiškinimų akivaizdu, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio... 28. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas... 29. Teismo vertinimu, šalims susitaikyti ir išsaugoti šeimą nėra galimybės,... 30. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo... 31. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko D. P. S., gim. 2010-09-24, gyvenamąją... 32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuolatinės gyvenamosios vietos... 33. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo... 34. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų... 35. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155... 36. Ieškovė nurodė, kad D. P. S., gim. 2010-09-24, poreikių užtikrinimui kas... 37. Atsakovas mano, kad atsižvelgiant į tai, kad D. P. šiuo metu yra mažametis,... 38. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse... 39. Ieškovės nurodyta kasmėnesinių sūnaus poreikiams skiriamų išlaidų suma... 40. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei... 41. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas dirba UAB „Freda“, jo... 42. Teismas susipažinęs su 4 metų vaiko poreikiais per mėnesį nustatė, kad... 43. Atmestinas atsakovo prašymas iš ieškovės priteisti didesnę dalį... 44. CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus.... 45. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192... 46. Ieškovė nurodo, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė... 47. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK... 48. Be to, šioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki... 49. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl... 50. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo... 51. Atsakovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovo nuomone,... 52. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 53. Ieškovės atstovės nuomone, atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka neatitinka... 54. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą... 55. Teismas išklausęs šalių, jų atstovų parodymus, išnagrinėjęs nurodytas... 56. Teismo nuomone, tokia bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitiktų paties... 57. Šalims išaiškintina, kad nustačius bendravimo su vaikais tvarką, atsakovas... 58. Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo... 59. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai... 60. Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti... 61. Dėl sutuoktinių pavardžių ... 62. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki... 63. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 64. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti... 65. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė... 66. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl... 67. Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo... 68. Ieškovė nurodo, kad dalinant nekilnojamąjį turtą, jai turėtų būti... 69. Ieškovas nesutinka su ieškovės siūlomu turto dalinimo būdu, nurodo, kad... 70. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117... 71. Ieškovė teigia, kad byloje yra realus poreikis nukrypti nuo sutuoktinių... 72. Nustatyta, kad 2000-08-07, santuokos metu, šalys įgijo 0,0843 ha žemės... 73. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų, D. P. S.,... 74. Plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime priimtame civilinėje byloje... 75. Teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su... 76. Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2006-10-31 M. B. jai padovanojo 33550 Lt namo... 77. Dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo.... 78. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant... 79. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad be nekilnojamojo dalintino turto balanso... 80. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad O. A. po santuokos nutraukimo atitenka... 81. Teismas sutinka su išsakytais argumentais, kad dušo kabina, vonios kambario... 82. Taip pat pažymėtina, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti... 83. Ieškovui pateikus įrodymus, kad senovinė spinta bei komoda, taip pat medinis... 84. Teismas išklausęs bylos šalių nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl... 85. Tarp šalių kilęs ginčas dėl skalbimo mašinos, stiklinio stalo,... 86. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad vaikai lieka gyventi su motina, sprendžia,... 87. Pažymėtina, kad šalims nesutarus dėl dalintinų daiktų vertės teismas... 88. Atsižvelgiant į tai, kad padalinus namų apyvokos daiktus ir transporto... 89. Dėl sutuoktinių bendrų prievolių... 90. Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys M. B. ir P. B. prašo priteisti jų naudai... 91. Atsakovo nuomone, jis nėra skolingas tretiesiems asmenims, kadangi šie... 92. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK... 93. Plenarinė sesija išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis... 94. Teismui pateikta 2007-10-01 iš AB DnB banko kredito sutartis Nr.... 95. Teismas išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir... 96. Paskola, panaudota šeimos poreikiams tenkinti, šeimos būstui, pagal CK 3.109... 97. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą,... 98. Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad M. B. ir P. B. ieškinys tai... 99. Trečiasis asmuo N. S. taip pat pateikė ieškinį teismui dėl 12906,72 Lt... 100. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais pateikė teismui įrodymus,... 101. Teismas išklausęs šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, ištyręs... 102. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2007-10-01 E. S. ir D. S. su DnB banku... 103. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260,... 104. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 105. Nutraukti bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų dėl L. S. gyvenamosios... 106. Nutraukti E. S. ir D. S. santuoką, sudarytą 1996-04-13 Jurbarko rajono... 107. Po santuokos nutraukimo ieškovei E. S. palikti santuokinę pavardę - S.,... 108. Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovei E. S., a. k. ( - )... 109. Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovui D. S., a. k. ( - )... 110. Priteisti iš ieškovės E. S., a. k. ( - ) atsakovui D. S., a. k( - ) 5470,00... 111. Nustatyti nepilnamečio sūnaus D. P. S., gim. 2010-09-24, gyvenamąją vietą... 112. Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. ( - ) nepilnamečiui sūnui D. P. S., gim.... 113. Paskirti ieškovę E. S., a.k. ( - ) nepilnamečio sūnaus D. P. S., gim.... 114. Nustatyti atsakovo D. S., a. k. ( - ) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. P.... 115. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir... 116. Pripažinti, kad 32460 Lt prievolė tretiesiems asmenims M. B., a.k. ( - ) ir... 117. Priteisti iš D. S., a.k. ( - ) M. B., a.k. ( - ) ir P. B., a.k. ( - ) 27846,15... 118. Priteisti iš D. S., a.k. ( - ) E. S., a.k. ( - ) 1000,00 Lt (vieną... 119. Pripažinti, kad 12906,72 Lt prievolė trečiajam asmeniui N. S., a.k. ( - )... 120. Priteisti solidariai iš D. S., a.k. ( - ) ir E. S., a.k. ( - ) N. S., a.k. ( -... 121. Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai AB DNB bankui, numatyti... 122. Likusią ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.... 123. Priėmus sprendimą byloje 2011-03-07 teismo nutartimi pritaikytos laikinosios... 124. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos...