Byla 2A-324-196/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-2130-781/2014 pagal ieškovo G. D. patikslintą ieškinį atsakovams BUAB „BalticTransportGroup“, L. D., UAB ,,Verslo inovacijos“, tretieji asmenys UAB „Bankroto centras“, G. Č., D. Ž., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir daikto grąžinimo, ir pagal atsakovo BUAB „BalticTransportGroup“ priešieškinį ieškovui G. D., trečiasis asmuo D. Ž., dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas G. D. į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi su patikslintu ieškiniu atsakovams BUAB „BalticTransportGroup“, L. D., UAB ,,Verslo inovacijos“, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2013 m. spalio 3 d. ne varžytinėse parduodamo kilnojamojo turto - automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BTG01, sudarytą tarp atsakovo BUAB „BalticTransportGroup“ ir atsakovo L. D.; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio sandorį, kurio pagrindu atsakovas L. D. perleido automobilį atsakovui UAB „Verslo inovacijos“; taikyti niekinio (negaliojančio ab initio) sandorio pasekmes – grąžinti ieškovui automobilį, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. birželio 3 d. ieškovas iš UAB „BalticTransportGroup“ pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo automobilį. 2013 m. birželio 27 d. UAB „BalticTransportGroup“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant antstoliui, paėmė ieškovui priklausantį turtą. 2013 m. rugsėjo 9 d. ieškovas kreipėsi į BUAB „BalticTransportGroup“, prašydamas iki 2013 m. rugsėjo 11 d. grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį, tačiau 2013 m. rugsėjo 10 d. BUAB „BalticTransportGroup“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo informavo, kad automobilis priklauso ir yra registruotas įmonės vardu, o vėliau paaiškėjo, kad įmonė 2013 m. spalio 3 d. su atsakovu L. D. sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BTG01. Ieškovo manymu, jis nuosavybės teisę į automobilį įgijo 2012 m. birželio 3 d., todėl automobilio perleidimas be jo valios pažeidžia ieškovo, kaip automobilio savininko teises. Nuo 2013 m. birželio 27 d., kuomet automobilis buvo paimtas iš daikto naudotojo V. I. panaudojant procesinės prievartos priemones, automobilis nustojo būti valdomas jo savininko ir tolesnis šio daikto valdymas vyksta prieš ieškovo valią.

5Atsakovas BUAB „BalticTransportGroup“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto centras“ su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nėra ir nebuvo teisėtas automobilio savininkas, nes tarp bankroto administratoriui perduotų įmonės turimų finansinės atskaitomybės dokumentų nebuvo nei automobilio pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu, nei jokių apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Ginčo automobilio BUAB „BalticTransportGroup“ niekada nebuvo pardavusi ieškovui, o bankroto administratorius, turėdamas įgaliojimus, ginčo automobilį pardavė didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, t.y. atsakovui L. D..

6Atsakovas L. D. teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad automobilį jis įsigijo teisėtai, už jį atsiskaitė bei VĮ Regitra perregistravo savo vardu.

7Atsakovas UAB „Verslo inovacijos“ pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė su juo nesutinkantis. Nurodė, kad automobilį įgijo 2013 m. gruodžio 17 d. pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį iš atsakovo L. D., kuris, remiantis VĮ Regitra duomenimis, buvo automobilio savininkas. Atsakovas UAB „Verslo inovacijos“ už daiktą atsiskaitė, automobilis įgytas iš tuometinio jo savininko, šią dieną teisėtas automobilio savininkas yra atsakovas UAB „Verslo inovacijos“.

8Atsakovas BUAB „BalticTransportGroup“ priešieškiniu prašė pripažinti 2012 m. birželio 3 d. sandorį, sudarytą tarp UAB „BalticTransportGroup“ ir ieškovo niekiniu ir negaliojančiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje rėmėsi aplinkybėmis, nurodytomis jo pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį. Papildomai teigė, kad 2012 m. birželio 3 d. sutartis yra fiktyvi, sudaryta atgaline data, neketinant sukurti teisinių pasekmių.

9Ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad BUAB „BalticTransportGroup“ nurodytos aplinkybės dėl to, kad pas atsakovą nėra jokios automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, PVM sąskaitos-faktūros, yra susijusios su įmonės tinkamu apskaitos, veiklos organizavimu ir niekaip nepriklauso nuo ieškovo. Atsiliepime ieškovas nurodė analogiškas aplinkybes, išdėstytas jo teismui pateiktame patikslintame ieškinyje.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

12Teismas nustatė, kad 2012 m. birželio 3 d. tarp ieškovo (pirkėjo) G. D. ir atsakovo (pardavėjo) UAB „BalticTransportGroup“ buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pardavėjas įsipareigojo perduoti automobilį Lexus, IS 350 pirkėjui nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigojo priimti automobilį ir sumokėti už jį nustatytą kainą – 18 000,00 Lt, šalys sutarties 2 p. susitarė, kad automobilio nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuo sutarties pasirašymo dienos. Trečiasis asmuo D. Ž., eidamas UAB „BalticTransportGroup“ direktoriaus pareigas, išrašė Pinigų priėmimo kvitą Serija JSB Nr. 0040655, kuriame nurodyta, kad ieškovas už nupirktą automobilį sumokėjo 18 000,00 Lt. 2013 m. vasario 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „BalticTransportGroup“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto centras“. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Ginčo automobilis priklausantis ir registruotas BUAB „BalticTransportGroup“ vardu, 2013 m. birželio 27 d. buvo paimtas iš V. I.. Teismas nustatė, kad 2013 m. spalio 3 d. ne varžytinėse parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. BTG01 automobilis už 20 000,00 Lt buvo parduotas L. D., o 2013 m. gruodžio 17 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas L. D. automobilį pardavė atsakovui UAB „Verslo inovacijos“. Teismas nurodė, kad VĮ Regitra duomenimis, šis automobilis nuo 2013 m. gruodžio 19 d. buvo registruotas atsakovo UAB „Verslo inovacijos“ vardu.

13Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nesutiko su ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstyta pozicija ir nurodė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo BUAB „BalticTransportGroup“ priešieškinio teiginius dėl 2012 m. birželio 3 d. sandorio tariamumo. Teismas darė išvadą, kad ginčo automobilis po 2012 m. birželio 3 d. sandorio sudarymo faktiškai buvo V. I., o ne ieškovo disponavime, pažymėjo, kad būtent V. I. 2012 m. vasario 23 d. perleido šį automobilį UAB „BalticTransportGroup“. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo D. Ž., V. I. ir ieškovas G. D. tarpusavyje gerai pažįstami, o automobilis, nupirktas iš V. I., net ir po dviejų jo perleidimo sandorių - 2012 m. vasario 23 d., 2012 m. birželio 3 d. - sudarymo, faktiškai liko pas V. I..

14Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas, 2012 m. birželio 3 d. nusipirkęs automobilį, elgėsi kaip teisėtas turto savininkas, jis nesistengė savo nuosavybės teisę į automobilį įregistruoti VĮ Regitra, negalėjo tiksliai nurodyti, ar V. I. buvo automobilį remontavęs. Atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, kad po 2012 m. birželio 3 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, sandoris nebuvo įtrauktas į bendrovės, pardavusios automobilį, buhalterinės apskaitos dokumentus; bankroto administratorius, perėmęs finansinės atskaitomybės dokumentus, duomenų apie Pinigų priėmimo kvito Serija JSB Nr. 0040655 išrašymą, pačią pirkimo-pardavimo sutartį, tarp jam perduotų dokumentų, neaptiko. Byloje taip pat nustatė, kad UAB „BalticTransportGroup“, pardavęs automobilį, ūkinės operacijos neįregistravo, PVM sąskaitos-faktūros neišrašė.

15Apibendrindamas aptartus byloje įrodymus, teismas sprendė, jog atsakovas BUAB „BalticTransportGroup“ įrodė, kad pasirašant 2012 m. birželio 3 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo siekiama sukurti tarp šalių civilinius teisinius pirkimo-pardavimo santykius, taip pat kad automobilis realiai nebuvo perleistas ieškovui. Todėl nesant pagrindo pripažinti, kad ši sutartis šalims sukūrė tarpusavio civilines teises ir pareigas, teismas sutartį pripažino negaliojančia kaip tariamą sandorį. Kadangi šio sandorio pagrindu ieškovas nebuvo įgijęs automobilio savininko teisių ir pareigų, neanalizavo patikslinto ieškinio reikalavimų ir ieškovo patikslintą ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17Ieškovas (apeliantas) G. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą– ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sandoris yra niekinis, dėl to absoliučiai negalioja. Byloje surinkti įrodymai, t.y. pirkimo pardavimo sutartis, pinigų priėmimo kvitas, patvirtina, kad sandoris buvo ne tariamas, o realiai įvykdytas.

18Atsakovas BUAB “Baltic Transport Group” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, nes tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek bylos nagrinėjimo metu duoti apelianto ir liudytojų parodymai suponuoja išvadą, kad automobilio pirkimo pardavimo sandoris yra tariamas sandoris, kuris realiai nebuvo įvykdytas. Ginčyjamo sandorio šalys siekė ne sukurti realų pirkimo pardavimo sandorį, o tik siekė bet kokiomis priemonėmis išsaugoti automobilį, o ieškovo elgesys neatitinka protingo ir apdairaus, siekiančio apsaugoti savo turtą asmens elgesio. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, bankroto administratoriui jokie automobilio pirkimo pardavimo ar apmokėjimo už jį dokumentai perduoti nebuvo, sandoris įmonės buhalteriniuose dokumentuose nefiksuotas, nuosavybės teisė neperregistruota.

19Atsakovas UAB “Verslo inovacijos” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas UAB “Verslo inovacijos” yra sąžiningas ginčo transporto priemonės įgyjėjas, sandorį įregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo sudarytas sandoris yra niekinis ir negaliojantis.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

21teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinis skundas netenkintinas.

23Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 263 str., 320 str., 329 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

24Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčytinas sandoris yra niekinis ir negalioja. Jo teigimu, byloje surinktais įrodymais neginčijamai patvirtinta, kad automobilis Lexus IS 350 buvo reliai parduotas, pirkimo pardavimo sutartis pasirašyta ir pinigai, 18 000,00 Lt. sumokėti, t.y. sandoris nebuvo tariamas, o priešingai – jis buvo realiai įvykdyti.

25Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-362/2012 ir kt.). Pavyzdžiui, išmokėjimas pinigų už nesuteiktas paslaugas, kurias nei teikti, nei jų teikimo reikalauti ir nebuvo ketinama, negali būti pripažįstamas sandorio įvykdymu, nes šalys turi siekti sukurti viena kitai tam tikrų teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, t.y. pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o ginčijamo sandorio realų vykdymą – priešingai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014).

26Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialieji įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012).

27Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, jog teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Taigi teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-295-2006).Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Pažymėtina, kad pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

28Ieškovas G. D. teigia, kad jis yra teisėtas ginčo automobilio savininkas, ir visi automobilio perleidimo sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant ieškovo kaip daikto savininko teises, tuo tarpu atsakovas BUAB “BalticTransportGroup” priešieškiniu kvestionuoja ieškovo nuosavybės teisę į automobilį.

29Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. birželio 3 d. apeliantas G. D. (pirkėjas) ir atsakovas UAB „BalticTransportGroup“ (pardavėjas) (direktorius D. Ž.) sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo perduoti automobilį Lexus, IS 350 pirkėjui nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigojo priimti automobilį ir sumokėti už jį nustatytą 18 000,00 Lt kainą (1 t., 8 b. l.). Šalys sutarties 2 p. susitarė, kad automobilio nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo sutarties pasirašymo dienos ir kad pirkėjas su pardavėju atsiskaitė grynaisiais šios sutarties sudarymo metu (1 t., 8 b. l.). Trečiasis asmuo D. Ž., būdamas UAB „BalticTransportGroup“ direktoriumi, išrašė Pinigų priėmimo kvitą Serija JSB Nr. 0040655, kuriame nurodyta, kad apeliantas už nupirktą automobilį sumokėjo 18 000,00 Lt (1 t., 9 b. l.). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi UAB „BalticTransportGroup“ iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto centras“ (nutartis įsiteisėjo 2013 m. gegužės 30 d. Lietuvos apeliaciniam teismui netenkinus atsakovo apeliacinio skundo) (1 t., 72-79 b. l.), bankroto administratorius nustatė, kad ginčo automobilis priklauso ir yra registruotas BUAB „BalticTransportGroup“ vardu. 2013 m. birželio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr.0179/13/16 automobilio buvimo vieta nustatyta Žalgirio g. 92, Vilniuje, ir faktinis automobilio valdytojas V. I. (1 t., 12 b. l.). 2013 m. spalio 3 d. ne varžytinėse parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. BTG01 atsakovo BUAB “Baltic transport group” bankroto administratorius pardavė atsakovui L. D. ginčo automobilį už 20 000,00 Lt (1 t., 29, 99 b. l.). 2013 m. gruodžio 17 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas L. D. automobilį pardavė atsakovui UAB „Verslo inovacijos“ (1 t., 208-209 b. l.). Iš byloje esančio VĮ Regitra duomenų išrašo matyti, kad šis automobilis nuo 2013 m. gruodžio 19 d. yra registruotas atsakovo UAB „Verslo inovacijos“ vardu (1 t., 66 b. l.).

30Visų pirma, norint nustatyti, ar šalys siekė, sudarydamos Sutartį, civilinių teisių ir pareigų joms atsiradimo, būtina išsiaiškinti tikrąją šalių valią ir tikslus. Tai nustatyti gali padėti šalių sudarytos sutarties turinio analizė, šalių elgesys prieš ir po ginčytino sandorio sudarymo bei kitos aplinkybės. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, t. y. ar 2012 m. birželio 3 d. automobilio pirkimo pardavimo sutarties pagrindu apeliantas įgijo realias civilines teises ir pareigas, ar ginčijamas sandoris sudarytas tikslu sumažinti bankrutuojančio įmonės turtą gaunant iš to asmeninės naudos ir apsidraudžiant nuo civilinės atsakomybės prieš įmonės kreditorius. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, nustatė, kad ginčo automobilį Lexus IS 350, atsakovas BUAB “BalticTransportGroup” 2012 m. vasario 23 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo iš buvusio darbuotojo V. I. (2 t., 62 b. l.). 2012 m. birželio 3 d. atsakovas BUAB “BalticTransportGroup” automobilį pardavė apeliantui G. D. (1 t., 8 b. l.), kuris VĮ Regitra nuosavybės teisės į įgytą automobilį neįregistravo. Atsakovo bankroto administratoriui perėmus atsakovo dokumentus, ir nustačius, kad įmonei nuosavybės teise priklauso ginčo automobilis, jis iš faktinio valdytojo V. I., buvo paimtas ir 2013 m. spalio 3 d. ne varžytinėse parduodamo turto pirkimo pardavimo sutartimi Nr.BTG01, parduotas atsakovui L. D., kuris 2013 m. gruodžio 17 d. pirkimo pardavimo sutartimi automobilį pardavė UAB “Verslo inovacijos”. Tarp bankroto administratoriui perduotų dokumentų nebuvo 2012 m. birželio 3 d. pirkimo pardavimo sutarties bei 2012 m. birželio 3 d. Pinigų priėmimo kvito JSB Nr.0040655, taip pat neišrašyta automobilio pardavimo PVM Sąskaita faktūra, į bendrovės ūkinių operacijų žurnalą pirkimo pardavimo sutartis neįtraukta, kasos pajamų orderis neišrašytas (t.y. pinigai pagal 2012 m. birželio 3 d. Pinigų priėmimo kvitą JSB Nr.0040655 į bendrovės kasą neįnešti), tai patvirtinančių įrodymų byloje taip pat nėra.

31Ieškovas, įsigijęs ginčo automobilį, savo vardu jo neįregistravo, faktinis automobilio valdytojas (iki 2013 m. birželio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo) buvo V. I., todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad automobiliui net ir po dviejų jo perleidimo sandorių faktiškai likus pas V. I., ieškovas, nesielgė kaip teisėtas turto savininkas, nesiekė jo faktiškai valdyti.

32Apeliantas teigia, kad aplinkybę, jog sandoris nebuvo tariamas, o priešingai – jis buvo realiai įvykdytas, kad automobilis buvo realiai perduotas ir valdomas apelianto patvirtina į bylą pateikta pirkimo pardavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip konstatavo pirmos instancijos teismas byloje nėra galimybės patvirtinti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, pinigų priėmimo kvito surašymo datas ir kitas juose užfiksuotas aplinkybes, t.y. nustatyti kada minėti dokumentai buvo surašyti ir pasirašyti. Įrodymų, kad 2012 m. birželio 3 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, Pinigų priėmimo kvitas Serija JSB Nr. 0040655 atitinka tikrovę, byloje nėra, ir apeliacinės instancijos teismui papildomai nepateikta.

33Taip pat abejonių kelia automobilio pirkimo pardavimo sutarties šalių byloje duoti paaiškinimai dėl sutarties sudarymo aplinkybių ir tikslo. Pasak trečiojo asmens D. Ž., automobilį buvo nutarta parduoti dėl pablogėjusios finansinės padėties, tačiau kaip konstatuota 2013 m. vasario 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria UAB „BalticTransportGroup“ buvo iškelta bankroto byla, jau 2011 m. pabaigoje per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo visą turimą turtą, tačiau ši finansinė būsena nebuvo kliūtis 2012 m. vasario 23 d. įmonei įgyti ginčo automobilį.

34Kolegija sutinka su pirmos instancijos kritišku trečiojo asmens D. Ž. parodymų, apie gautų pinigų už parduotą automobilį įnešimo į kasą, vertinimu. Akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti sutinkamai su teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (ABĮ 37 str. 7, 8, 12 d.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. BAĮ 21 straipsnyje atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus nustatyta įmonės vadovui. Pastaroji teisės norma sietina su BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. Tik tinkamas išvardintų pareigų vykdymas leidžia nustatyti realiai atliktas ūkines operacijas ir, kas aktualu nagrinėjamu atveju, įvertinti įmonės turimo turto apimtį, jo masės pokytį. Pažymėtina, kad apskaitos dokumentų tinkamas tvarkymas yra svarbus ne tik įmonės veiklos kontrolę vykdančioms institucijoms, bet ir teisėtus interesus ginantiems tretiesiems asmenims. Kaip pirmiau nurodyta, ieškovui UAB „BalticTransportGroup“ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai per teismo nustatytus terminus privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne vien įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, jeigu dėl to padaroma įmonei žalos, nurodyti veiksmai (neveikimas) negali būti laikomi teisėtais, kas, atitinkamai, suponuoja civilinės atsakomybės taikymo teisinių prielaidų buvimą.

35Apeliantas teigia, kad pagal pirkimo pardavimo sutartį trečiajam asmeniui D. Ž. už perkamą automobilį sumokėjo ir į bylą pateikė 2012 m. birželio 3 d. Pinigų priėmimo kvitą JSB Nr.0040655 (1 t., 9 b. l.). Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų 2000 m. gruodžio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 179 (toliau – taisyklės), 4 punktas numato, jog pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Pagal taisyklių 11 punktą kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai; pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir bankroto administratoriaus parodymų, trečiasis asmuo D. Ž., pagal BAĮ ir taisyklių reikalavimus būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, minėtų taisyklių nuostatų nėra įvykdęs, bedrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose automobilio pardavimas nėra fiksuotas, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad byloje įrodymų, kad 2012 m. birželio 3 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartis ir Pinigų priėmimo kvitas Serija JSB Nr. 0040655 atitinka tikrovę, nėra, todėl nesant pagrindo pripažinti, kad sutartis šalims sukūrė tarpusavio civilines teises ir pareigas, sutartis pripažintina negaliojančia kaip tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis).

36Nors apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad V. I., UAB “BalticTransportGroup” direktorius D. Ž. ir G. D. yra gerai pažįstami asmenys, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu mažai tikėtina, kad apdairus automobilio savininkas, faktiškai valdyti nuosavybę, šiuo konkrečiu atveju ginčo automobilį, duotų nepažįstamam asmeniui.

37Kasacinio teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011, 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartų byloje įrodymų visumą, sprendžia, jog atsakovas BUAB “BalticTransportGroup” įrodė, kad apeliantas ir atsakovas BUAB “BalticTransportGroup”, sudarydami ginčytiną automobilio pirkimo – padavimo sutartį, nesiekė sukurti tarp šalių civilinių teisinių santykių, ginčijami atsakovų veiksmai buvo fiktyvūs dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai automobilio pirkimo – pardavimo sutartį pripažino niekine kaip tariamą sandorį (CK 1.86 str.).

38Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

40Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str.)

41Prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje pateikė apeliantas G. D., tačiau jo apeliacinio skundo iš esmės netenkinus, šios išlaidos nepriteistinos, be to, apeliantas iki bylos išnagrinėjimo teisme, rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

42Atsakovas BUAB „Baltic Transport Group“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš apelianto 289,62 EUR (1000,00 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (2 t., 129 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytą užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalų dydį, nusprendžia ieškovo prašymą tenkinti ir iš atsakovo priteisti 289,62 EUR advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Priteisti iš apelianto G. D. (a. k. ( - ) 289,62 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 62 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui BUAB „Baltic Transport Group“ (į. k. 302545027) patirtų apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas G. D. į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi su patikslintu... 5. Atsakovas BUAB „BalticTransportGroup“, atstovaujamas bankroto... 6. Atsakovas L. D. teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį... 7. Atsakovas UAB „Verslo inovacijos“ pateiktame atsiliepime į patikslintą... 8. Atsakovas BUAB „BalticTransportGroup“ priešieškiniu prašė pripažinti... 9. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad BUAB... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu patikslintą... 12. Teismas nustatė, kad 2012 m. birželio 3 d. tarp ieškovo (pirkėjo) G. D. ir... 13. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nesutiko su ieškovo patikslintame... 14. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas, 2012 m. birželio... 15. Apibendrindamas aptartus byloje įrodymus, teismas sprendė, jog atsakovas BUAB... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 17. Ieškovas (apeliantas) G. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 18. Atsakovas BUAB “Baltic Transport Group” atsiliepimu į apeliacinį skundą... 19. Atsakovas UAB “Verslo inovacijos” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 21. teisiniai argumentai ir išvados... 22. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 23. Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo... 24. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 25. Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių,... 26. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo... 27. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16... 28. Ieškovas G. D. teigia, kad jis yra teisėtas ginčo automobilio savininkas, ir... 29. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. birželio 3 d. apeliantas G. D.... 30. Visų pirma, norint nustatyti, ar šalys siekė, sudarydamos Sutartį,... 31. Ieškovas, įsigijęs ginčo automobilį, savo vardu jo neįregistravo,... 32. Apeliantas teigia, kad aplinkybę, jog sandoris nebuvo tariamas, o priešingai... 33. Taip pat abejonių kelia automobilio pirkimo pardavimo sutarties šalių byloje... 34. Kolegija sutinka su pirmos instancijos kritišku trečiojo asmens D. Ž.... 35. Apeliantas teigia, kad pagal pirkimo pardavimo sutartį trečiajam asmeniui D.... 36. Nors apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad V. I., UAB... 37. Kasacinio teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja... 38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį... 40. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios... 41. Prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje pateikė... 42. Atsakovas BUAB „Baltic Transport Group“ apeliacinės instancijos teismui... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 45. Priteisti iš apelianto G. D. (a. k. ( - ) 289,62 EUR (du šimtus...